2011 metais tarptautiniuose Vilniaus, Kauno ir Palangos oro uostuose iš viso aptarnauta beveik 2,7 mln. keleivių – 18,1 proc. daugiau nei 2010 m. ir 5,7 proc. daugiau nei 2008 m., pranešė Susisiekimo ministerija.

Praėjusiais metais Vilniaus oro uostas aptarnavo 1712,5 tūkst., Kauno oro uostas – 872,6 tūkst., Palangos oro uostas – 111,1 tūkst. keleivių.

Per metus 25 proc. daugiau keleivių aptarnavęs Tarptautinis Vilniaus oro uostas praėjusių metų pabaigoje tapo sparčiausiai augančiu ne tik Lietuvoje, bet ir Europoje. Tarptautinės oro uostų tarybos (ACI Europe) duomenimis, Vilniaus oro uostas 2011 m. spalio mėnesį užėmė pirmą vietą pagal keleivių skaičiaus augimą tarp visų tarybos vertinamų 170-ties Europos oro uostų. Vien gruodžio mėnesį sostinės oro uoste keleivių padaugėjo 66 proc., palyginti su tuo pačiu ankstesnių metų mėnesiu.

Lyginant aptarnautų keleivių skaičių su prieškriziniais 2008-aisiais, labiausiai – daugiau nei dvigubai – keleivių padaugėjo Tarptautiniame Kauno oro uoste. 2011 m. šiame oro uoste sulaukta 872,6 tūkst., 2008 m. – 408 tūkst. keleivių.

Geriausiais iki praėjusiųjų metų Lietuvos istorijoje 2008 m. trijuose tarptautiniuose Lietuvos oro uostuose buvo aptarnauta 2,55 mln. keleivių.

Žiemos sezono metu reguliarius skrydžius iš šalies oro uostų vykdo 19 oro linijų bendrovių, iš Lietuvos tiesiogiai galima pasiekti 40 Europos oro uostų

Europos Sąjungos fondų finansinės injekcijos labai padeda tobulinti visų trijų Lietuvos tarptautinių oro uostų infrastruktūrą. Tik atsinaujinę ir sėkmingai dirbantys oro uostai gali pritraukti naujų oro linijų bendrovių, didinti keleivių srautus.

Pagaliau: įpusėjus rudeniui Lietuvos oro uostuose aptarnautų keleivių skaičius pralenkė prieškrizinį lygį. Šiemet sausio–spalio mėnesiais Vilniaus, Kauno ir Palangos oro uostuose aptarnautas rekordinis keleivių skaičius – 2,268 mln. Tai apie 20 tūkst. keleivių daugiau, nei buvo aptarnauta per 10 mėnesių sėkmingiausiais Lietuvai 2008 metais.
„Šalies oro uostuose jau antrus metus sparčiai didėjantis keleivių skaičius rodo, kad Lietuvos susisiekimas oro transportu plėtojamas itin sėkmingai. Žiemos sezono laikotarpiu reguliarius skrydžius iš šalies oro uostų vykdys 18 oro linijų bendrovių, iš Lietuvos tiesiogiai bus galima pasiekti 37 Europos oro uostus“, – teigia susisiekimo ministras Eligijus Masiulis.
Per pirmus dešimt šių metų mėnesių Vilniaus oro uostas aptarnavo 1,439 mln., Kauno oro uostas – 737 tūkst., Palangos oro uostas – 92 tūkst. keleivių. Palyginti su atitinkamu 2010 m. laikotarpiu, šiemet labiausiai, apie 20 proc.,  keleivių daugėjo Vilniaus oro uoste.
Jei lyginsime aptarnautų keleivių skaičių su prieškriziniais 2008-aisiais, labiausiai – daugiau nei dvigubai – keleivių pagausėjo Kauno oro uoste (ir tai pasiekta iš esmės tik vienos skrydžių bendrovės – „Ryanair“ pastangomis). Reikia tikėtis, kad visų šių metų rezultatai bus dar geresni ir susisiekimo galimybių tarp Lietuvos bei kitų šalių tik daugės.

Vilnius: orientuojamės į aukščiausios kokybės standartus

Taip tvirtina Tarptautinio Vilniaus oro uosto (TVOU) generalinis direktorius Tomas Vaišvila. Jo vadovaujamoje įmonėje, pasinaudojus ES paramos fondų lėšomis bei valstybės pinigais, šiais metais užbaigti keli rimti darbai.
Nestabdant skrydžių grafiko šią vasarą rekonstruota dviejų riedėjimo takų bei perono danga. Šiais metais taip pat pradėti keleivių aptarnavimo terminalo pertvarkymo parengiamieji darbai – bus modernizuota išvykstančių keleivių registruoto bagažo patikros sistema, išplėsta atvykstančių keleivių bagažo paėmimo salė.
Tad keleiviai mažiau laiko praleis eilėse prie registracijos stalų, sutrumpės jų maršrutai atvykus, o pats oro uostas sumažins eksploatacijos išlaidas. Kitais metais planuojama rekonstruoti ir TVOU tvorą. Vienas pagrindinių šio projekto tikslų yra apsaugoti aplinkinius gyventojus nuo triukšmo poveikio. Gelžbetoninę tvorą pakeis nauja tinklinė su akustiniais elementais.
„Svarbiausia vystyti oro uostą taikant tik geriausios praktikos paslaugų teikimo standartus. Tik taip užtikrinama aukšta orlaivių bei keleivių aptarnavimo kokybė, skrydžių sauga bei veiklos efektyvumas“, – tvirtina T.Vaišvila.
2007–2013 m. laikotarpiu tarptautiniame Vilniaus oro uoste panaudojant ES paramą iš viso bus įgyvendinti šeši projektai, kurių bendra vertė – beveik 200 mln. Lt. Iš jų 47,4 mln. Lt – Sanglaudos fondo parama.

KAUNAS: pigių skrydžių centras

Dėl kompleksiškai modernizuotos infrastruktūros ir didelės skrydžių geografijos Kauno oro uoste pastaraisiais metais gerokai šoktelėjo aptarnautų keleivių skaičius.
Plėsdama skrydžius per bazinį Rygos oro uostą, reguliarius skrydžius į Kauną oro linijų bendrovė „airBaltic“. 2010 m. gegužę pigių skrydžių lyderė „Ryanair“ Kaune įsteigė pirmąją savo bazę Centrinės ir Rytų Europos regione ir padvigubino aptarnaujamų keleivių srautus.
Įmonės vadovas Arijandas Šliupas pabrėžia, kad, matydamas augimą ir potencialą, šalies centre esančiu oro uostu vis aktyviau domisi ir privatus verslas: jis rodo interesą kartu plėtoti komercinės paskirties oro uosto infrastruktūrą. Todėl jau šiandien kauniečiai yra pasirašę žemės nuomos sutartis dėl viešbučio statybos, orlaivių techninio aptarnavimo centro steigimo, o komercinių plotų keleivių aptarnavimo terminale paklausa viršija pasiūlą.
2009–2010 m. gavęs ES paramą Kauno oro uostas užbaigė du infrastruktūros tobulinimo projektus. Visų pirma pastatytas naujas keleivių aptarnavimo terminalas, atitinkantis Šengeno reikalavimams. Be to, išplėstas orlaivių stovėjimo peronas, pakeista kilimo ir tūpimo tako danga, įrengtas naujas riedėjimo takas. Visų atliktų darbų vertė siekia 116,5 mln. Lt, iš jų 90,8 mln. Lt – ES lėšos.
2012 m. planuojama toliau dirbti plečiant keleivinių skrydžių geografiją, didinant Kauno oro uosto, kaip regioninio tranzitinio oro uosto, svarbą ir patrauklumą.
Šiuo metu parengti arba dar rengiami keli oro uosto infrastruktūros modernizavimo bei plėtros projektai: keleivių aptarnavimo terminalo plėtra, kietos dangos kilimo ir tūpimo tako šoninės saugos juostos įrengimas, pietinės aerodromo dalies išvystymas. Šiems darbams įmonė taip pat sieks gauti ES paramą.

Palanga: siekiame tapti patraukliu regioniniu oro uostu

Pats mažiausias mūsų tarptautinis oro uostas, be abejo, negali varžytis su Kaunu bei Vilniumi, tačiau ir jis turi savų ambicijų. Palangos oro uosto direktorė Jolanta Jucevičiūtė vardija vien šiemet baigtus darbus: daugiausia ES skiriamomis lėšomis pagaliau modernizuota degalų bazė (tam skirta 7,3 mln. Lt), išplėstas neseniai pastatytas ir Šengeno reikalavimus atitinkantis keleivių terminalas (8,8 mln. Lt).
Kitąmet pajūrio oro uostas už 2 mln. Lt planuoja pastatyti avarinių gelbėjimo darbų pastatą. Jo statyba bus finansuojama ES paramos ir valstybės biudžeto lėšomis. Taip pat bus statomas oro uosto šiaurinio orlaivių riedėjimo takas su peronu.
Plėsdamasis oro uostas, pasak J.Jucevičiūtės, sieks pritraukti daugiau oro linijų bendrovių, kurios į Vakarų Lietuvą skraidintų daugiau turistų ir verslininkų.

Oro uostai: skaičiai ir faktai (lentelė)

Vilniaus oro uostas
2010 m.    2011 m. 10 mėn.    Padidėjimas / sumažėjimas (proc.)
Keleivių skaičius    1,37 mln.    1,64 mln.*    +20
Skrydžių skaičius    22 306    23 271    + 4
Kroviniai, tonomis    4270    4731    + 11
Darbuotojų skaičius    337    332    –2

* prognozė

Kauno oro uostas
2010 m.    2011 m. 10 mėn.    Padidėjimas / sumažėjimas (proc.)
Keleivių skaičius    809,7 tūkst.    850,4 tūkst.*    + 5
Skrydžių skaičius    8753    8995    +3
Kroviniai, tonomis    4449    3790    –15
Darbuotojų skaičius    137    133    –3

* prognozė

Palangos oro uostas
2010 m.    2011 m. 10 mėn.
Keleivių skaičius    102,5 tūkst.    92,4 tūkst.
Skrydžių skaičius    3151    2529
Kroviniai, tonomis    63    23
Darbuotojų skaičius    70    70

Viceministro Rimvydo Vaštako komentaras

Mus džiugina, kad civilinė aviacija tapo viena aktualiausių temų, kai kalbama apie valstybės transporto plėtrą. Praūžusi krizė išmokė vertinti tai, ką turime, ir į visą sektorių žiūrėti vienu žvilgsniu.
Pastaraisiais metais visi Lietuvos tarptautiniai oro uostai – Vilniaus, Kauno ir Palangos – sparčiai modernizuojami. Didžiąją dalį šiems darbams reikalingų lėšų sudaro Europos Sąjungos parama. Be jos, naudojant vien valstybės biudžeto lėšas, daugelis projektų nebūtų įmanomi.
ES paramos skyrimas oro uostams yra Susisiekimo ministerijos ir oro uostų bendro darbo rezultatas. Planuojant projektų finansavimą vadovaujamasi ilgalaike transporto sistemos plėtros strategija, atsižvelgiama į oro uostų infrastruktūros būklę, jų siūlomus projektus bei svarbiausius darbus, būtinus sėkmingai oro uostų veiklai ir skrydžių saugai.
2007–2013 m. laikotarpiu šalies oro uostams tobulinti planuojama 17 projektų, kuriems prireiks 166,1 mln. Lt Europos Sąjungos fondų lėšų.
Didžioji dalis numatytų projektų jau baigti – Vilniaus, Kauno ir Palangos oro uostuose buvo statomi nauji bei išplėsti keleivių aptarnavimo terminalai, jie pritaikyti pagal Šengeno reikalavimus, modernizuojami oro uostų peronai, lėktuvų kilimo ir tūpimo bei riedėjimo takai.
ES parama padeda tobulinti oro uostų infrastruktūrą, didinti aptarnaujamų keleivių skaičių ir kitus pajėgumus, plėtoti teikiamų paslaugų sistemą, modernizuoti skrydžių saugos ir aviacijos saugumo įrangą, didinti oro uostų konkurencingumą liberalizuotoje rinkoje.
Kokia 2014–2020 m. perspektyva? Galiu patikinti, kad ateityje numatome plėtoti visus Lietuvos tarptautinius oro uostus. Svarbu, kad keleiviai juose jaustųsi patogiai, kad būtų užtikrintos sąlygos juos greitai aptarnauti, pasiūlyti saugią ir patogią kelionę. Išskirtinis dėmesys bus skiriamas skrydžių saugai ir aplinkosaugai aviacijos srityje gerinti. Prioritetu taip pat išliks oro transporto infrastruktūros atnaujinimas.
Kiek šiam tikslui galėsime skirti ES paramos lėšų, kol kas pasakyti anksti. Tačiau jau planuojami būsimi darbai, kurie privalomi gerai oro uostų veiklai ir jų plėtrai užtikrinti.

Vilniaus oro uoste padaugėjo keleivių – šių metų sausį–liepą bendras skrydžių užimtumas padidėjo 22 proc.

Pernai sausio-liepos mėnesiais lėktuvų užpildymas siekė tik apie 43 proc., o šiemet tuo pačiu laikotarpiu šoktelėjo iki maždaug 65 proc. Tačiau ne visos Vilniaus oro uoste veikiančios avialinijos išgyvena gerus laikus. Nesėkmių šleifas ir toliau lydi Latvijos nacionalinį oro vežėją “airBaltic”, kuris, netekęs daug keleivių, toliau mažina skrydžių, o šį žiemos sezoną keleivius iš Vilniaus ketina skraidinti jau tik viena kryptimi – į Rygą.
Prieš dvi savaites keleivius, tarp kurių buvo ir “Veido” žurnalistė, į Taliną “airBaltic” skraidino apytuščiu lėktuvu. Tiek skrendant iš Vilniaus į Taliną, tiek atgal į lėktuvą susirinko tik iki dešimties keleivių. Akivaizdu, kad šie skrydžiai oro bendrovei – nuostolingi.
Pasak “airBaltic” atstovės Rositos Sakalauskaitės, nuo spalio pabaigos oro bendrovė nutraukia skrydžius iš Vilniaus į Taliną. Tai esą vienas iš žiemos sezono tvarkaraščio, kuris galios iki 2012-ųjų kovo pabaigos, pakeitimų. Pernai skrydžių į Taliną taip pat buvo mažinama, bet visiškai jų atsisakyta nebuvo. Teigiama, kad po žiemos sezono skrydžiai į Estijos sostinę vėl bus atnaujinti, bet šie ketinimai kelia abejonių. Mat neatlaikiusi išaugusios konkurencijos “airBaltic” šiemet jau atsisakė tiesioginių skrydžių visomis kryptimis, išskyrus Taliną ir Rygą. Nutraukus skrydžius į Taliną “airBaltic” lėktuvai iš Vilniaus keleivius skraidins tik į Rygą, bet reisų dar sumažės.

Per keletą metų ne kartą bankrutavo Lietuvos turizmo arba aviacijos įmonės – nukentėję turistai ir keleiviai vargu ar išvis atgaus prarastus pinigus.

Pastaraisiais metais neliko “flyLAL-Lithuanian Airlines”, “Starl Airlines”, “Star Holidays”, “Novus Orbis”, “Horizon Travel”, “Oasis Tours”. “Nėra jokio turto.” “Akivaizdu, kad bankrotas buvo suplanuotas”, kalba šių bendrovių bankroto administratoriai, rašo “Lietuvos rytas”.

Nuo kelionių rengėjos “Star Holidays” pernai nukentėję turistai ir apie 2 mln. litų praradę klientai dar puoselėja viltį atgauti pinigus.

Draudimo įmonė “Gjensidige Baltic” neketina prisiimti atsakomybės ir mokėti klientams kompensacijas dėl patirtos žalos. Motyvas – šios turizmo įmonės draudimo sutartis baigė galioti dar prieš jai nutraukiant veiklą. “Star Holidays” kelionės organizatoriaus finansinius įsipareigojimus draudė ir įmonė BTA, jos draudimo suma siekia beveik 740 tūkst. litų, dalis jos pradėta dalinti nuo “Star Holidays” bankroto nukentėjusiems asmenims.

Pareigūnai dvejoja, ar “Novus Orbis” bankrotas nebuvo tyčinis. Pasak bankroto administratorės Redos Dumčiūtės, įmonė jokio turto neturi, o vieną jos direktorių – Ireną Giedrienę – medžioja ir klientai Turkijoje. Turkai siekia, kad lietuvė atsidurtų už grotų.

Bankrutuojantis kelionių rengėjas “Horizon Travel” liko skolingas 2,1 mln. litų. Didžiausia skola -1,3 mln. litų turėtų atitekti “Tez Tour”.

“Įmonė nieko neturi. Jai skolingos kelios bendrovės, tačiau tai nėra dideli pinigai”, – sakė bankroto administratorius Aurimas Valaitis.

Prasčiausiai sekasi tiems, kurie liko už borto bankrutuojant įmonei “Starl Airlines”. 940 nukentėjusių keleivių nuostoliai siekia milijoną litų, dar pusę milijono litų žalos patyrė kelionių agentūros ir iš jų bilietus pirkę klientai.

“Dar anksti spręsti, kaip bus atlyginta nukentėjusiems žmonėms. Tačiau galimybės tikrai ribotos”, – neslėpė bankroto administratorius Algimantas Zajankauskas.

2010 metais atsigaunančios Vakarų Europos ir Rusijos rinkos leido kompanijai “DFDS Lisco” susigrąžinti 2009-aisiais prarastas pozicijas.

“Šiemet buvo matomas stabilus krovinių ir keleivių srauto augimas. Antai keleivių skaičius per 11 mėnesių, palyginti su 2009 metais, šoktelėjo apie 15 procentų”, – interviu “Lietuvos žinioms” sakė “DFDS Lisco” generalinis direktorius Jonas Nazarovas.

Pasak jo, reaguodama į rinkos poreikius, bendrovė padidino laivų reisų skaičių iš Klaipėdos į Karlshamną (Švedija) iki 7 kartų per savaitę ir į Zasnico (Vokietija) uostą – iki 3 kartų per savaitę.

J.Nazarovas teigė, jog įmonė šiuo metu laukia skaičiavimų iš įvairių laivų statyklų, kiek galėtų kainuoti atstatyti degusį keltą “Lisco Gloria”.

“Beveik 90 proc. keleivių jau sumokėtos kompensacijos už patirtą turtinę ir neturtinę žalą. Bendrovė tikisi, kad iki Naujųjų metų kompensacij as pavyks išmokėti ir likusiems keleiviams”, – sakė įmonės vadovas.

Į Lietuvos oro uostus per šių metų sausio-lapkričio mėnesius atvyko ir išvyko 2,123 mln. keleivių – 22,6 proc. daugiau nei per atitinkamą 2009-ųjų laikotarpį.

Vien lapkričio mėnesį, palyginti su 2009 metų lapkričiu, į šalies oro uostos atvykusių ir išvykusių keleivių skaičius išaugo 20,9 proc. iki 172,3 tūkst., pranešė Statistikos departamentas.

Daugiausiai keleivių šiemet atvyko ir išvyko į Didžiąją Britaniją (434,2 tūkst., arba 20,5 proc. visų keleivių), Vokietiją (253,5 tūkst., arba 11,9 proc.), Daniją (194,4 tūkst., arba 9,2 proc.), Latviją (183,8 tūkst., arba 8,7 proc.) ir Airiją (157,3 tūkst., arba 7,4 proc.).

Šiemet, palyginti su 2009-ųjų sausiu-lapkričiu, daugiau keleivių išvyko į ir atvyko iš Jungtinės Karalystės – 51,8 proc., Vokietijos – 48,9 proc., Danijos – 26,4 proc., Airijos – 9 proc., o sumažėjo keleivių į ir iš Latvijos – 16,3 procento.

Didžioji dalis keleivių (1,9 mln., arba 88,1 proc.) atvyko ir išvyko reguliariais skrydžiais – 32,1 proc. daugiau nei 2009 metų sausio-lapkričio mėnesiais.

Oro uostuose šiemet pakrauta ir iškrauta 11 tūkst. tonų krovinių ir pašto, arba 68,2 proc. daugiau nei pernai sausio-lapkričio mėnesiais. Lapkritį oro uostuose pakrauta 1,2 tūkst. tonų krovinių ir pašto – 37,3 proc. daugiau nei pernai lapkričio mėnesį.

Šiemet Lietuvos oro uostuose pakilo ir nutūpė 35 tūkst. Lietuvos ir užsienio oro bendrovių lėktuvų – 21,6 proc. daugiau nei per vienuolika 2009 metų mėnesių.