BFL

Išankstiniais Statistikos departamento duomenimis, Klaipėdos valstybiniame jūrų uoste ir Būtingės terminale sausio-birželio mėn. krovinių perkrovimas padidėjo 19,6 proc., palyginti su tuo pačiu 2010 m. laikotarpiu. Krovinių krova sudarė 22,6 mln. tonų. Klaipėdos valstybiniame jūrų uoste perkrauta 18,4 mln. tonų krovinių, arba 22,6 proc. daugiau, Būtingės terminale – 4,2 mln. tonų, arba 8 proc.s daugiau negu 2010 m. sausio-birželio mėn.

AB “Lietuvos geležinkeliai” sausio-birželio mėn. vežė 26,2 mln. tonų krovinių, tai 13,9 proc. daugiau nei tuo pačiu 2010 m. laikotarpiu. Palyginti su 2010 m. sausio-birželio mėn., vidaus krovinių vežimas per 2011 m. sausio-birželio mėn. padidėjo 17,9 proc. ir sudarė 7 mln. tonų, tarptautinis vežimas padidėjo 12,5 proc. ir sudarė 19,2 mln. tonų.

Sausio-birželio mėn. į oro uostus atvyko ir iš jų išvyko 1,2 mln. keleivių, tai 17,3 proc. daugiau nei tuo pačiu 2010 m. laikotarpiu. Daugiausia keleivių išvyko į ir atvyko iš Jungtinės Karalystės (239,7 tūkst., arba 19,9 proc.), Vokietijos (126 tūkst., arba 10,5 proc.), Latvijos (117,8 tūkst., arba 9,8 proc.), Danijos (85,3 tūkst., arba 7,1 proc.) ir Airijos (79,2 tūkst., arba 6,6 proc.). Palyginti su 2010 m. sausio-birželio mėn., daugiau keleivių išvyko į ir atvyko iš Latvijos – 33,7, Vokietijos – 8,7, Jungtinės Karalystės – 10,4, Airijos – 0,6 proc., o mažiau – į ir iš Danijos – 16,4 proc.

Dauguma keleivių – 91,6 proc. (1,1 mln.) – atvyko ir išvyko reguliariaisiais skrydžiais. Palyginti su 2010 m. sausio-birželio mėn., jų srautas padidėjo 25,3 proc. Oro uostuose pakrauta ir iškrauta 6,2 tūkst. tonų krovinių ir pašto, arba 19,5 proc. daugiau nei 2010 m. sausio-birželio mėn. Lietuvos ir užsienio oro bendrovių lėktuvai 2011 m. sausio-birželio mėn. oro uostuose nusileido ir pakilo 18,7 tūkst. kartų, arba 0,9 proc. daugiau nei tuo pačiu 2010 m. laikotarpiu.

2011 m. sausio-birželio mėn. Lietuvos oro bendrovių lėktuvais vežta 180,1 tūkst. keleivių, tai 49 proc. mažiau nei 2010 m. sausio-birželio mėn. Didžioji keleivių dalis – 82,2 proc. (148,1 tūkst.), arba 45,3 proc. mažiau nei 2010 m. sausio-birželio mėn., – vežta nereguliariaisiais skrydžiai.Keleivių apyvarta sudarė 322 mln. keleivio kilometrų ir, palyginti su tuo pačiu 2010 m. laikotarpiu, sumažėjo 64,2 proc. Krovinių ir pašto 2011 m. sausio-birželio mėn. Lietuvos oro bendrovių lėktuvais vežta 1,5 tūkst. tonų, arba 22,6 proc. daugiau nei per tą patį 2010 m. laikotarpį, o krovinių apyvarta padidėjo 16,3 proc. ir sudarė 1,4 mln. tonkilometrių.

Vidaus vandenų transportu 2011 m. sausio-birželio mėn. vežti kroviniai sudarė 406 tūkst. tonų, arba 15,3 proc. daugiau, keleivių vežta 626,9 tūkst., arba 1,5 proc. mažiau nei 2010 m. sausio-birželio mėn.

Geležinkelių transportu 2011 m. birželio mėn. krovinių vežta 27,3 proc. daugiau, vidaus vandenų transportu – 8 proc. daugiau nei 2010 m. birželio mėn. Krovinių krova Klaipėdos valstybiniame jūrų uoste ir Būtingės terminale per metus (2011 m. birželio mėn., palyginti su 2010 m. birželio mėn.) padidėjo 21,5 proc.

2011 m. birželio mėn. į oro uostus atvyko ir išvyko 11,7 proc. daugiau keleivių nei 2010 m. birželio mėn. Keleivių vežimas vidaus vandenų transportu 2011 m. birželio mėn., palyginti su 2010 m. birželio mėn., sumažėjo 2,8 proc., Lietuvos oro bendrovių lėktuvais – 39,1 proc.

Klaipėdos uostas vis nesulaukia žinių dėl Europos Sąjungos (ES) paramos keleivių ir krovinių terminalo projektui – jei krantinių ir prieplaukos statybą tektų finansuoti vien uosto lėšomis, neatmetama galimybė, kad investicijas teks karpyti kitiems uosto projektams.

Nežinia dėl ES paramos terminalo infrastruktūrai tęsiasi jau daugiau nei metus. Dabar įvertinimo arba galutinio atsakymo dėl paramos laukiama kovo pradžioje, trečiadienį rašo dienraštis “Verslo žinios”.

Iš pat pradžių ES atstovams kliuvo žemės nuomos uoste reikalai, mat gerokai anksčiau atsirado žemės nuomininkas nei pradėtas projektas. Uosto direkcija jau trečią kartą atsakė į ES pateiktus kone tokius pačius klausimus kaip ir anksčiau, pateikė paprašytus patikslinimus.

Pasak uosto direkcijos generalinio direktoriaus Eugenijaus Gentvilo, šiuo atveju blogiausias dalykas yra laiko gaišinimas. Anot jo, yra padaryta kai kurių išlygų, tenkinančių ES pastabas – sutrumpintas žemės nuomos terminas nuo 50 m. iki 25 metų.

“Reikia pripažinti, kad iš pat pradžių Lietuvoje buvo blogai pradėta įgyvendinti šį projektą. Pirmiau atsirado žemės sklypo nuomininkas, o tik paskui pradedama statyba. Bet negaliu nieko kaltinti, nes tas nuomininkas įsigijo anksčiau ten veikusios įmonės akcijas ir paveldėjo teisę į žemės nuomą”, – sakė E.Gentvilas.

Susisiekimo ministro nurodymu buvo nuspręsta keleivių ir krovinių terminalo infrastruktūros darbus pradėti dar pernai lapkritį uosto direkcijos lėšomis, kol neaišku dėl ES paramos. Konkursą laimėjęs rangovas “Latvijas tilti” yra įsipareigojęs krantines ir prieplauką per pustrečių metų pastatyti už 112,5 mln. litų.

Anot E.Gentvilo, jei uosto direkcija neturės finansinių išteklių, gali sustabdyti darbus, būtų koreguojami objekto pastatymo terminai. Neabejojama, kad jei terminalo infrastruktūra bus kuriama vien uosto direkcijos pinigais, tektų karpyti kai kuriuos kitus uosto projektus.

“Šiandien mūsų srautai dar subalansuoti, lyg ir neatsitiktų baisi tragedija. Tačiau jei atsirastų didesnių projektų, mums pinigų gali pradėti trūkti. Tada pirmiausia jų pristigtų keleivių ir krovinių terminalo akcininkių – “Achemos grupės” ir “Begos” – objektams. Dėl to neturėtų kentėti kitos uosto kompanijos”, – teigė E.Gentvilas.