Tiek kelininkai, tiek Vilniaus savivaldybės atstovai žada, kad šią žiemą jau nebepasikartos sausio pabaigos scenarijus, kai buvome pristigę keliams barstyti skirtos druskos. Tada keliai buvo barstomi ne druska, o druskos ir smėlio mišiniu ar net paprastu smėliu, nes daugelis Europos šalių, užkluptų netikėto sniego, suskubo pirkti druską iš Baltarusijos. Tuokart ir sutriko druskos tiekimas iš šios šalies kaimynės.

Dabar, kaip teigia savivaldybės atstovas Povilas Stelmokas, druskos sandėliai pilni, ir net jei ištisai snigtų kelias savaites, pabarstų gatvėms netrūktų. Tačiau ką daryti, jei tiekimas iš Baltarusijos vėl įstrigtų, jei ne šiemet, tai kitąmet, atsakyti neįmanoma.

Vilniaus gatves prižiūrinčios bendrovės “Grinda” atstovas Gediminas Bernadiešius aiškina, kad pirkti jos iš kitų šalių neįmanoma, nes to neleidžia įstatymai, mat druskos tiekimu rūpinasi konkreti konkursą laimėjusi bendrovė, importuojanti druską būtent iš Baltarusijos – sutartis su ja pasirašyta birželį ir sudaryta dviem metams.

Lietuvoje tūkstančiui kv. km tenka tik 6,3 km greitkelio ir automagistralės – tai vienas mažiausių rodiklių visoje ES.
Bulgarijos regioninės plėtros ministerija paskelbė, kad Vokietijoje tūkstančiui kvadratinių kilometrų tenka 32 km  greitkelio, Italijoje – 28 km, Slovėnijoje – 14 km, Austrijoje – 10 km. Paskutinė ES pagal šį rodiklį yra Bulgarija, kuri turi tik 3,8 km greitkelio tūkstančiui kvadratinių kilometrų.

Lietuvos automobilių kelių direkcijos Kelių priežiūros skyriaus vedėjas Henrikas Jurkuvėnas “Veidui” patvirtino, kad Lietuvoje yra 309 km automagistralės ir apie šimtą km greitkelio. Iš viso pirmos kategorijos kelių su skiriamąja juosta Lietuvoje – 575 km.

“Lietuvoje automagistralių yra daugiausiai iš buvusios Sovietų Sąjungos šalių. Viską lemia poreikiai – automobilių skaičius, visuomenės judrumas, važinėjimo mastas. Lietuvoje aukštos kategorijos, didelio pralaidumo kelių tinklas išplėtotas pakankamai”, – mano H.Jurkuvėnas.

“33 tūkst. kilometrų sudaro greitkeliai”, – pareiškė transporto viceministras Wengas Mengyongas (Venas Menjunas) spaudos konferencijoje.

Be to, per penkmetį šalies jūrų uostuose pastatyta 661 nauja giliavandenė prieplauka ir tai leido padidinti krovinių apyvartą 3 mlrd. tonų per metus.

Oro uostų, galinčių aptarnauti reguliariuosius skrydžius, skaičius per penkerius metus padidintas iki 176, pareiškė pareigūnas.

“Iš viso per penkmetį automobilių ir vandens transporto krovinių apyvarta padidėjo 10 proc., o pagal konteinerių gabenimo jūra apimtis Kinija užima pirmąją vietą pasaulyje paskutinius septynerius metus. Krovinių gabenimo oru apimtys padidėjo du kartus”, – pridūrė jis.

Per pastaruosius dvejus metus finansavimas iš valstybės biudžeto, skirtas keliams tvarkyti, sumažėjo 40 proc. Lėšų stygių bandyta kompensuoti intensyviau naudojant ES lėšas, tad prognozuojama, kad iki 2013 m. skirti ES pinigai keliams tvarkyti pasibaigs jau šiemet. Praėjusią savaitę Lietuvos automobilių kelių direkcijos laikinojo direktoriaus pareigas ėjęs Algimantas Janušauskas tikino dėl senkančio ES pinigų šaltinio labai nesibaiminantis – jis tikisi, kad valstybei atsigaunant padidės finansavimas iš biudžeto, planuojamos viešojo sektoriaus ir privataus verslo partnerystės programos bei viliamasi sulaukti ES lėšų, kurių nesuspės panaudoti kiti.

O kaip sumažėjęs finansavimas atsiliepė kelių valymui šią sniegingą žiemą? Nors esame šalis, kurioje kiekvieną žiemą daug sninga, kodėl kaskart sutinkame ją nepasirengę: miestų gatvės užverstos sniegu, Vilniuje buvo pasibaigusi druska, o rajoniniai asfaltuoti keliai sunkiai išvažiuojami? Nuo to ir pradėjome pokalbį su A.Janušausku.

A.J.: Nesutikčiau su tuo, nes nuo pat pirmos dienos keliai buvo pradėti valyti ir tvarkyti. Pagal tai, kiek turime pinigų, nustatome kelių priežiūros lygius ir sekame, kad tas lygis būtų išlaikytas. Mes atsakome už valstybinius kelius, jungiančius miestus ir miestelius.

VEIDAS: Tačiau gyventojai skundžiasi dėl slidžių ar neišvažiuojamų rajoninių kelių.

A.J.: Rajoniniuose keliuose druska barstome tik įkalnes ir kitas pavojingas vietas, o visur kitur tik valome sniegą. Druska nebarstome, nes pagal skirtą finansavimą galime užtikrinti tik tokią priežiūrą. Kita vertus, galbūt ir nereikėtų ten druskos pilti. Pavyzdžiui, Skandinavijos šalys druskos beveik nebarsto – net magistraliniuose keliuose.

Pradėjus mažėti finansavimui pagrindiniai tranzitiniai keliai Lietuvoje prižiūrimi pagal pirmą ir antrą kelių priežiūros lygį, užtikrinant beveik šimtaprocentinį išvažiavimą, o rajoniniai keliai – pagal trečią lygį, kuriuo užtikrinama menka priežiūra, ir šie keliai tvarkomi paskiausiai. Palyginti su 2008 m., 40 proc. sumažėjo finansavimas, skiriamas keliams, 21,5 proc. sumažėjo žmonių valstybinėse kelių priežiūros įmonėse, tad pablogėjo ir kelių priežiūros lygis. Iš tiesų reikėtų kaimo ir mažesnių miestelių gyventojų atsiprašyti ir pasakyti jiems ačiū už kantrybę, kad jie kenčia tokią situaciją. Bet reikėtų pabrėžti, kad neišvažiuojamų kelių šiemet nebuvo ilgiau nei kelias valandas.

VEIDAS: O kaip vertinate miesto gatvių priežiūrą?

A.J.: Gal viena iš priežasčių, kodėl Vilnius pritrūko druskos, – kad gatvės prastokai valomos. Visi matome, ir tai ne paslaptis, kad daugiau pilama druskos, nei nuo gatvės valomas sniegas. Mūsų metodika kitokia – mes iš pradžių nuvalome sniegą nuo kelio, o tik tada barstome druską.

VEIDAS: “Veido” tyrimas rodo, kad gatvių valymo įkainiai Vilniuje gerokai didesni negu kituose miestuose. Ar tai logiška? Ar direkcija už Vilniaus rajono kelių valymą moka daugiau nei, pavyzdžiui, už Panevėžio?

A.J.: Kaip yra Vilniuje, aš nežinau. Mes visiems taikome vienodus standartus ir reikalavimus. Reikalaujame, kad tam tikras kelių valymo standartas būtų išlaikytas, ir už tas pačias paslaugas tikrai niekam daugiau nemokame. Žinoma, gal Vilniuje sunkiau valyti gatves, nes daugiau mašinų, gatvės apkrautos. Kita vertus, jei mažiau druskos Vilniuje piltų, gal gatvių valymas kainuotų pigiau.

VEIDAS: Kaip šiemet rekordinis sniego kiekis atsiliepė saugumui keliuose?

A.J.: Dėl to, kad atėjo žiema, saugumas keliuose nepablogėjo. Žuvusiųjų gruodžio mėnesį, palyginti su 2009 m. gruodžiu, netgi sumažėjo. Žmonės truputį atsargiau važiuoja, nelekia. Net avarijų sumažėjo.

VEIDAS: Nepaisant pastangų stabdyti karą keliuose, Lietuva vis tiek patenka tarp šešių ES valstybių, kuriose milijonui gyventojų tenka didžiausia žuvusiųjų dalis – 110 žmonių. Kodėl šioje srityje esame tokie autsaideriai?

A.J.: Aš nenorėčiau sutikti. Iki praėjusių metų mes buvome autsaideriai, užėmėme paskutinę vietą Europoje, bet 2010 m. pradžioje jau atsidūrėme penktoje vietoje nuo galo. Šiais metais, kai suskaičiuos duomenis, manau, kad padėtis bus dar pagerėjusi. 2001 m. buvome pasižadėję – tokia ir ES politika – iki 2010 m. perpus sumažinti žuvusiųjų keliuose skaičių. Garantuoju, kad ne visos šalys šį pasižadėjimą įvykdė, o mes sumažinome 58 proc.: 2001 m. keliuose žuvo 706 žmonės, o per 2010-uosius – 300. Šio tikslo siekėme bendromis jėgomis – gerus santykius palaikome su policija, su Katalikų bažnyčia vykdome labai sėkmingą projektą “Saugokime vieni kitus kelyje”, pernai pradėtas šviečiamosios veiklos projektas “Saugus eismas bendruomenėse”. Per pastaruosius metus daug įgyvendinome saugaus eismo priemonių. Pačios efektyviausios yra žiedinės sankryžos, kurios beveik 100 proc. likviduoja eismo įvykius, tad šiemet įrengsime 14 tokių sankryžų.

VEIDAS: Kaip apibūdintumėte dabartinę Lietuvos kelių būklę?

A.J.: Ji skirtinga. Į magistralinius pagrindinius kelius pastaruoju metu nemažai investuojama, ir tik 21 proc. būklė apibūdinama kaip bloga. Manome, kad tai nėra blogas rezultatas, turint galvoje, kad visi keliai Lietuvoje nutiesti gerokai prieš nepriklausomybę, o naujų praktiškai neatsirado. Bet rajoninių kelių būklė prasta – maždaug 50 proc. apibūdinama kaip bloga. Tai 2009 m. statistika. Per 2010 metus kelių priežiūros finansavimo struktūra pasikeitė, todėl rajoninių kelių būklė tik blogėjo. Neturėjome pinigų atlikti normaliam, periodiniam kelių remontui, kokį atlikdavome anksčiau.

VEIDAS: Kaip pasikeitė kelių priežiūra sumažėjus finansavimui?

A.J.: Iki krizės daugiausia naudojome biudžeto pinigus – Kelių priežiūros ir plėtros programos lėšas, kurios galėjo būti naudojamos paprastam remontui, rajoninių kelių priežiūrai. Kasmet sutvarkydavome apie 500 km senų rajoninių kelių, atlikdavome vadinamąjį paviršiaus pašiurkštinimą, kai ant seno sutrūkinėjusio kelių paviršiaus užpilama skaldos ir bitumo. Tai pigi, bet labai efektyvi priemonė. Šitokio paviršiaus apdorojimo 2009–2010 m. neatlikome nė viename kilometre. Vis dėlto, nors sumažėjo lėšos iš biudžeto, pastaruosius dvejus metus labai sėkmingai investavome europines lėšas. Tačiau jas investavome ten, kur didžiausias atsiperkamumas: į saugaus eismo priemones, magistralinių kelių rekonstrukciją, asfaltinės dangos įrengimą.

VEIDAS: Prasidėjus krizei iš ES fondų imta naudoti kur kas daugiau lėšų keliams tvarkyti, negu planuota. Iš pradžių direkcija prognozavo, kad ES paramos užteks iki 2013–2015 m., o vėliau tvirtino, kad lėšas turėtų panaudoti iki 2011-ųjų pabaigos. Ką darysite, kai ES lėšos šių metų gale baigsis?

A.J.: Mes praktiškai iki 2011 m. pabaigos baigsime panaudoti europinius pinigus. Manau, tai pamatuotas ir teisingas sprendimas, nes kuo anksčiau investuoji, tuo anksčiau prasideda grąža ir nauda visuomenei didesnė. Mes prieš investuodami apskaičiuojame naudą pagal tarptautinę metodiką. Ta nauda akivaizdi – vidutiniškai vienas investuotas litas į kelių projektą duoda tris litus naudos. O saugaus eismo priemonės duoda visuomenei net 4,5 Lt naudos.

Žinoma, 2012–2013 m. dėl finansavimo kils klausimų, bet yra keli variantai, ką būtų galima daryti. Visų pirma dabar mes negauname to, kas mums priklauso iš Kelių priežiūros ir plėtros programos. Per 2009–2010 m. apie 700 mln. Lt buvo paimta iš šios programos valstybės reikmėms. Dabar prognozuojama, kad 2011 m. finansavimas turėtų padidėti apie 100 mln. Lt, palyginti su 2010 m. Mes tikimės, kad valstybė atsigauna, tad gal jai nereikės tų pinigų, kurie skirti keliams.

Antra, pradedame viešojo sektoriaus ir privataus verslo partnerystės programą. Šiais metais bendradarbiaudami su verslu pradėsime bandomąjį Palangos aplinkkelio statybos projektą. Trečia, yra susitarimas, kad jei kas nors nespės investuoti ES lėšų, galbūt tie pinigai bus pervesti mums.

VEIDAS: Kiek iš viso ES paramos Lietuvoje panaudota keliams tvarkyti?

A.J.: Iš 2007–2013 m. laikotarpio ES paramos skirta 2,3 mlrd. Lt, iš jų jau panaudota 1,6 mlrd. Lt – apie 70 proc. O iki 2007 m. buvo panaudota dar maždaug milijardas litų ES lėšų.

VEIDAS: Kol šaipėmės ir baisėjomės Lenkijos keliais, lenkai, pasinaudodami ES parama, jau baigia mus aplenkti. Kodėl?

A.J.: Lenkai labai daug investavo į savo pagrindinius kelius – tiek ES lėšų, tiek iš biudžeto. Dar 2009 m. lenkai devynis kartus daugiau pinigų dėjo į vieną kelio kilometrą negu lietuviai. Kai 2009 m. Lietuvoje sumažėjo keliams skiriamos lėšos, lenkai, atvirkščiai, padidino kelių projektų finansavimą. Pasekmės tokios, kad mes turėjome atleisti žmonės, o jie priėmė jų daugiau ir kelius gerokai pagerino.

VEIDAS: Kokie šiemet numatomi didžiausi ir svarbiausi kelių infrastruktūros projektai?

A.J.: Šiemet į didžiuosius kelių projektus bus investuota apie 480 mln. Lt. Pradėsime naują Vilniaus pietinį aplinkkelį, kuris tęsis nuo Gariūnų Vaidotų stoties link. Jis bus skirtas tam, kad tranzitiniai sunkvežimiai, važiuojantys 9 B koridoriumi, jungiančiu Minską, Vilnių, Klaipėdą ir per jūrą – Europą, važiuotų ne per Vilnių, kaip dabar, o apsuktų miestą iš pietų. Dar baigsime kelio rekonstrukciją Grigiškėse – jis bus sutvarkytas pagal greitkelio standartą: iki šių metų rekonstruota viena pusė, o šiemet rekonstruosime antrą ir įrengsime jungiamuosius kelius šalia magistralės, kad vietinis transportas ja nevažinėtų. Šiemet toliau tęsime Jakų sankryžos darbus Palangos link, tiesime Palangos aplinkkelį. Toliau tęsime projektą Šiauliai–Panevėžys: bus nutiestas kelių juostų greitkelio standarto Kairių gyvenvietės aplinkkelis.

Visi magistraliniai ir krašto keliai sekmadienio rytą buvo nuvalyti ir išvažiuojami, bet kaimo vietovėse kelininkai prašo gyventojus kol kas susilaikyti nuo kelionių.

Dėl pustymo ankstų rytą buvo neišvažiuojami du krašto keliai: Kalvarija-Gražiškiai-Vištytis ir Vievis-Aukštadvaris. Iki 8 valandos jie buvo nuvalyti, informavo Automobilių kelių direkcija.

Daugumą rajoninių kelių kelinininkai tikisi nuvalyti iki pietų. Sunkiausiai išvažiuojamų daugiausia yra rytinėje Lietuvojs dalyje.

Naktį Lietuvoje silpnai snigo, pustė pažeme, pustymas tęsiasi ir rytą.

Kai kuriuose keliuose susidarė plikledis, važiavimo sąlygos žiemiškos.

Pastaraisiais mėnesiais Lietuvos keliuose vėl ėmus didėti avaringumui, specialistai sako, jog prieš kelerius metus priimtos drausminimo priemonės “išsikvėpė”, trečiadienį rašo dienraštis “Lietuvos žinios”.

Pastaruosius kelerius metus Lietuvoje žuvusiųjų skaičius keliuose nuolat mažėjo. Tačiau jau kurį laiką specialistai stebi pavojingą reiškinį – žuvusiųjų keliuose pastaruoju metu beveik nemažėja, o nuo vasaros pradžios, palyginti su tuo pačiu praėjusių metų laikotarpiu, daugėja sužeistųjų per eismo įvykius.

Saugaus eismo specialistai šių metų pradžioje įspėjo, kad džiaugtis sumažėjusiu avaringumu – dar per anksti. Nors 2008 metais sugriežtinus vairuotojų atsakomybę situacija keliuose ėmė gerėti, tai buvo tik vadinamųjų trumpalaikio poveikio priemonių efektas.

Anot specialistų, šios priemonės iš tiesų duoda norimą rezultatą, tačiau jų trūkumas – trumpalaikis poveikis. Mat per kelerius metus eismo dalyviai prisitaiko prie griežtesnės tvarkos ir jos efektyvumas pradeda blėsti.

Vilniaus Gedimino technikos universiteto (VGTU) Transporto inžinerijos fakulteto docentas Saugirdas Pukalskas “Lietuvos žinioms” sakė, kad pastaruosius keturis mėnesius augantis avaringumas rodo, jog prieš kelerius metus priimtos drausminimo priemonės išsikvėpė.

Jo teigimu, panaši situacija susiklostė ir Latvijoje, kur priėmus tam tikras įstatymo pataisas staigiai kritęs avaringumo lygis po tam tikro laiko smogė dar didesne jėga.

“Eismo saugumas yra ta sritis, į kurią būtina nuolat investuoti. Negalima atsipalaiduoti, nes visas ankstesnis indėlis nueis perniek. Dvejus metus avaringumas mūsų krašte mažėjo, bet stebuklas amžinai tęstis negali – reikia diegti naujas priemones. Juk iš 27 ES šalių pagal žuvusiųjų keliuose skaičių Lietuva geriau atrodo tik už Latviją, Lenkiją, Rumuniją, Bulgariją ir Graikiją”, – sakė S.Pukalskas.

“Veidas”: Susisiekimo įmonių grupė “Tiltra Group” jau net 70 proc. veiklos vykdo Lenkijoje. Ar taip atsitiko dėl to, kad šiuo metu ten keliams tiesti ir tiltams statyti skiriama kur kas daugiau dėmesio ir pinigų nei Lietuvoje?

R.M.: Pirmuosius žingsnius Lenkijos rinkoje žengėme dar 2005 m., o “Tiltrai” prioritetine rinka ši šalis tapo dar palyginti gerais Lietuvos kelių tiesimo sektoriui 2008-aisiais. Analizavome rinką ir matėme, kad po kelerių metų Lietuvos kelių tiesimo sektoriuje bus nelengvi laikai, todėl ieškojome kitų plėtros galimybių. 2012 m. futbolo čempionatui besirengiančios Lenkijos valdžia skiria kur kas daugiau dėmesio ir pinigų šalies keliams atnaujinti, tam priimti palankūs teisės aktai.

Šiuo metu “Tiltra” turi įsigijusi ir sujungusi kelias Šiaurės Lenkijoje, Bialystoke, veikiančias kelių tiesimo įmones, o duris į didžiausių šalies statybų konkursus mums atvėrė 2009-ųjų pabaigoje Pietų Lenkijoje veikiančios kompanijos “Poldim” įsigijimas. Sprendimas sujungti lietuvišką ir lenkišką patirtį pasitvirtino. Prieš kelias savaites “Poldim” laimėjo vienos pagrindinių Lenkijos autostradų – A1 penkiolikos kilometrų atkarpos tiesimo konkursą. Šio kontrakto vertė – 550 mln. zlotų – sudaro beveik pusę metinio Lietuvos kelių biudžeto. Mums šis projektas reikšmingas ir kaip grupės technologinio bei intelektualinio potencialo pripažinimas. Patekome į siaurą ratą įmonių, turinčių teisę tiesti autostradas Lenkijoje. Beje, šioms bendrovėms keliami labai aukšti kvalifikacijos reikalavimai.

“Veidas”: Kuo skiriasi verslo sąlygos Lietuvoje ir Lenkijoje?

R.M.: Nors ir Lenkijoje, ir Lietuvoje pastaruoju metu konkurencija padidėjo iki rekordinių aukštumų, skirtumas tas, kad dėl projektų dydžio ir keliamų patirties reikalavimų Lenkijoje didelės įmonės nekonkuruoja su mažomis, kaip tai nutinka Lietuvoje. Taip pat Lenkijoje šiek tiek didesni mokesčiai – tiek pelno mokestis (19 proc., palyginti su 15 proc. Lietuvoje), tiek PVM (22 proc., palyginti su 21 proc. Lietuvoje). Kapitalo prieaugio pajamų apmokestinamas irgi palankesnis Lietuvoje.

“Veidas”: Kiek pernai “Tiltra Group” valdomos įmonės sumokėjo mokesčių į Lietuvos biudžetą? Ar šiemet ši dalis gali būti mažesnė?

R.M.: Praėjusiais kalendoriniais metais “Tiltra Group” valdoma “Kauno tiltų” grupė sumokėjo apie 55 mln. Lt įvairių mokesčių į Lietuvos biudžetą. Na, o sėkminga “Tiltra Group” plėtra Lenkijoje atvėrė grupės valdomoms Lietuvos įmonėms papildomų paslaugų eksporto galimybių. Tikimės, kad tai užtikrins jų pajamų augimą 2010-aisiais, o tai reikš ir daugiau mokesčių, sumokamų į Lietuvos biudžetą.

Užsitęsęs karštų dienų maratonas dar labiau pagilino kai kurias Lietuvos bėdas. Viena tokių – keliai mums visiems kainuoja itin brangiai. Ką už šią kainą gauname?

Pasirodo, keliai irgi gali prakaituoti. Taip kelininkai vadina procesus, kurie karštosiomis savaitėmis atsivėrė senuosiuose, dar sovietmečiu tiestuose šalies keliuose: jie neatlaikė aukštos temperatūros, tapo klampūs ir ant jų, kaip žiemą, teko berti smėlį. Betono keliai pavojingai deformavosi, grasindami skaudžiais eismo įvykiais arba kėsindamiesi sugadinti automobilius. Ši padėtis, pasak asociacijos “Lietuvos keliai” vykdomojo direktoriaus Rimvydo Gradausko, parodė, kad keliuose atsiveria dar vienas darbų frontas.

Tačiau pinigų seniesiems keliams tvarkyti visiškai nėra. Galbūt ateina galas dar vienam Lietuvos pasididžiavimui? Ne vienus metus buvome įsitikinę, jog pas mus daug geresni keliai nei kaimyninėse šalyse, ir štai vis dažniau piktinamės, kad netgi sostinėje automobiliams tenka šokinėti per duobes, tad ką jau kalbėti apie vietinės reikšmės kelius – jų remontas atidėtas tolimai ateičiai.

Sistema be atsakomybės

Šiemet kelių programai skirta 881,7 mln. Lt – 106 mln. Lt daugiau nei pernai. Bet Lietuvos automobilių kelių direkcijos (LAKD) ekonomikos skyriaus vedėjas Dainius Miškinis priminė, kad iš praėjusių metų vilkosi 181 mln. Lt skolos. Už jas buvo atsiskaityta per pirmąjį ketvirtį. Taigi pinigų daugiau neatsirado. Dabar jau neįtikėtinas atrodo 2008 m. kelių programos finansavimas, siekęs 1,8 mlrd. Lt ir 80 proc. degalų akcizo mokesčio, atitekusio šiai programai. Kelių sektoriuje dirbančioms įmonėms teko susitaikyti su nauja tikrove. Šiuo metu iš mūsų sumokamo degalų akcizo keliams atiduodami tik 55 proc.

Pavasario pradžioje iš pareigų pasitraukė direkcijos vadovas Virgaudas Puodžiukas. Nuėjęs ilgą kelią nuo kelių inžinerijos studijų iki doktorantūros, nuo darbų vykdytojo iki aukščiausio kelininkų posto, kuriame išsilaikė beveik dešimt metų, jis tikriausiai buvo pernelyg savas šiai sistemai. V.Puodžiukui taip ir nepavyko susidoroti su seniai kelininkus lydėjusiu įtarimų šešėliu, kad egzistuoja tam tikras klanas, kuriam priklausančios kelios bendrovės sėkmingai laimi didžiausių projektų konkursus.

Prieš pusantrų metų susisiekimo ministras Eligijus Masiulis pareiškė, jog tai “nenormalu, kad tik keturios kompanijos dalyvauja vykdant visus užsakymus”. Ministras kalbėjo apie konkursų skaidrumą ir galimybę juose dalyvauti visiems. Tačiau ar buvo įrodyta, kad “Kauno tiltai”, “Panevėžio keliai”, “Šiaulių plentas” ar “Fegda” konkursus laimėdavo neskaidriai? Ar girdėjome apie tai nors vieną Viešųjų pirkimų ar Specialiųjų tyrimų tarnybų išvadą, teismui perduotą bylą?

Praėjusią savaitę “Veidas” paprašė Viešųjų pirkimų tarnybos direktoriaus pavaduotojo Vaidoto Jakšto priminti apie tokį tyrimą, bet gavo atsakymą, kad pastaruoju metu tokio tiesiog nėra buvę.

Susisiekimo ministerija pasirinko kitą kelią: patikrino “auksiniais” 2007–2008 metais baigtų projektų kokybę. Šis patikrinimas leido ministrui pasakyti, kad “visa kelių tiesimo ir remonto sistema – planavimas, konkursų organizavimas, darbų atlikimas ir kokybės kontrolė – sukurta taip, kad niekas neprisiimtų atsakomybės už galutinį rezultatą”.

Nekontroliuojamų sąmatų pavojus

Jau atsistatydinęs V.Puodžiukas stojo ginti kelininkų garbės. Šių metų balandį jis išplatino viešą laišką susisiekimo ministrui, įspėdamas, kad šalies kelių sektoriaus priežiūrą ketinama atiduoti į privačias rankas. Komentuodamas ministro abejones dėl kai kurių objektų buvęs direkcijos vadovas piktinosi, kad Transporto ir kelių tyrimo institutas (beje, kadaise įsteigtas paties V.Puodžiuko) matavimus atliko žiemos sąlygomis, todėl jie buvę netikslūs, tačiau ministro patarėjai pasiskubino sukelti “viešųjų ryšių akciją”.

Tačiau praėjusių metų pabaigoje Valstybės kontrolės auditoriai, baigę tyrimą apie statybos darbų viešuosius pirkimus, taip pat padarė išvadą, kad kai kuriuose LAKD konkursuose galėjo dalyvauti tik didieji rangovai. O direkcija yra viena daugiausiai statybos darbų perkančių organizacijų Lietuvoje.

Auditoriai nustatė, kad rengiant planuojamų darbų sąmatas niekas nekontroliuoja, ar įkainiai teisingi, o duomenis apie vidutines statybos rinkos kainas valstybiniam registrui teikė vienintelė privati bendrovė ir jais rėmėsi visos statybas planuojančios institucijos. Atlikus auditą buvo nustatyta, kad LAKD 84 proc. (36 iš 43 pirkimo sandorių, kuriuos nagrinėjo auditoriai) statybos darbų nupirko didesnėmis nei skaičiuojamosios kainos.

Ar pritaikius viešosios ir privačios partnerystės (“Public Private Partnership” – PPP) modelį, kurį žada sukurti Ūkio ministerija, padėtis iš esmės pasikeistų? Pagal šį modelį objektas, išlikdamas viešojo sektoriaus nuosavybe, dviem dešimtims metų atiduodamas valdyti bendrovei, o apmokėjimas už darbus išdėstomas per visą sutarties laikotarpį.

Tokį modelį palaikantis “Kauno tiltų” bendrovės valdybos pirmininkas ir “Tiltra Group” valdybos pirmininkas Nerijus Eidukevičius atkreipė dėmesį, kad Latvijoje bandomasis PPP projekto konkursas vyksta daugiau nei dvejus metus.
Galima spėti, kad panašiai gali atsitikti ir Lietuvoje. Susisiekimo ministerijos parengtas kelių priežiūrą reglamentuojantis projektas V.Puodžiukui sukėlė įtarimų, kad dvidešimčiai metų kelių priežiūra būtų atiduota į “draugiško” monopolininko rankas, o lėšų kasmet būtų išleidžiama 65 mln. Lt daugiau nei dabar. Bet Lietuvos automobilių kelių direkcija, laukdama, kada Ūkio ministerija parengs modelį, kaip bus taikomi viešosios ir privačios partnerystės principai, jau turi tam tinkamą projektą ir šią galimybę vertina kaip langą į ateitį.

Buvusio direkcijos vadovo poziciją savaip palaikė Europos Parlamento narys, buvęs susisiekimo ministras Zigmantas Balčytis, taip pat prisidėjęs prie V.Puodžiuko atviro laiško platinimo. Praėjusią savaitę europarlamentaras “Veidui” sakė tikįs, kad Susisiekimo ministerija dėl šio projekto dar gali ir persigalvoti.

Tiesa, viena šio projekto dalis – Transporto ir kelių instituto pertvarkymas į Kelių tyrimo centrą prie Susisiekimo ministerijos – praėjusią savaitę pradėta įgyvendinti. Laikinai einantis instituto vadovo pareigas Algis Pakalnis permainų komentuoti nenorėjo, tik pasakė, kad institutas nebuvo mokslinė įstaiga, o pelno siekianti įmonė, atlikdavusi taikomuosius tyrimus viešajam sektoriui. V.Puodžiuko nuomone, dabar institutas gali tapti ministerijos “kišenine inspekcija”, padėsiančia valdyti nepaklusnius rangovus.

Tikrina patys

Lietuvos automobilių kelių direkcijai tebelaukiant naujo generalinio direktoriaus – Vilniaus Gedimino technikos universiteto Aplinkos inžinerijos fakulteto Kelių katedros docento Skirmanto Skrinsko, birželį laimėjusio konkursą ir visą vasarą tikrinamo specialiųjų tarnybų, darbai keliuose vyksta. Kaip “Veidui” tvirtino laikinai direkcijos vadovo pareigas einantis direktoriaus pavaduotojas Algimantas Janušauskas, su valstybinių kelių priežiūra susitvarkoma tiek, kiek įmanoma esant dabartiniam finansavimui. Reikalavimai šiek tiek sumažinti, pavyzdžiui, pakelės šienaujamos tik du kartus per vasarą, nors žolė šiemet želia kaip niekada. A.Janušauskas pasidžiaugė, kad kelių įmonės vėtros padarinius likvidavo sparčiai, iš anksto nesiderėdamos dėl papildomų darbų finansavimo.

O investiciniai projektai daugiausia vykdomi iš ES lėšų. Šiais metais tikimasi panaudoti 600 mln. Lt. Tik paramos pinigai, matyt, pasibaigs dar 2012 m., o kol bus sulaukta naujo jų etapo 2014-aisiais, investiciniai projektai gali sustoti. Bet A.Janušauskas nemano, kad lenkai, dabar daugiausia investuojantys į magistralinius kelius, ar juolab latviai artimiausiu metu galėtų mus pralenkti kelių kokybe. Ir dėl nepagrįstai didėjančių sąmatų dabartinis kelininkų vadovas nelinkęs sutikti.

“Nenumatytos lėšos arba užsakovo rezervas sudaro ne daugiau kaip 10 proc., o kitose šalyse jis siekia ir 20 ar net daugiau procentų. Ir yra numatytas visuose reglamentuose, – tikina A.Janušauskas. – Norint suprojektuoti labai tiksliai, reikia atlikti išsamius tyrimus, kurie irgi labai brangūs. Taigi tos nenumatytos išlaidos vis tiek neišvengiamos”.

Norėdama įsitikinti atliekamų darbų kokybe, direkcija pati surengė patikrinimą, nes šiemet sukanka penkeri metai, kuriems rangovai buvo davę garantiją. Speciali komisija ieškojo defektų, rastieji buvo taisomi, bet jie nebuvo reikšmingi. “Viskas vyko skaidriai”, – kelininkų garbę gynė ir A.Janušauskas.

Bet dėl prastėjančios rajoninių, žemiausios kategorijos kelių būklės laikinasis direkcijos vadovas sutinka – tai bėda. Jau dveji metai, kaip neatliekamas net lengvasis remontas, galintis apsaugoti 40–50 metų dangą nuo subyrėjimo.

Jis tikisi, kad Lietuvos kelių ateities projektai bus viešai svarstomi – jeigu ne visos visuomenės, tai bent jau visų specialistų ir piliečių, turinčių ką apie tai pasakyti. “Sutinku, kad šią sritį reikia tobulinti, ir nemanau, kad ministerijos požiūris pasikeistų, tik nereikėtų skubėti”, – sakė A.Janušauskas.

Artimiausiu metu Lietuvos keliuose bus pradėtas naujas inžinerinių eismo saugos priemonių diegimo etapas, leisiantis gerokai sumažinti avaringų ruožų – „juodųjų dėmių“. Šiems darbams numatoma skirti beveik 26 mln. litų, iš jų apie 14 mln. litų – Europos Sąjungos struktūrinės paramos lėšų.

Šiais metais valstybinės reikšmės keliuose numatoma rekonstruoti 18 sankryžų, įrengiant žiedines sankryžas arba saugos saleles skiriamojoje juostoje, nutiesti arba rekonstruoti 11 pėsčiųjų ir dviračių takų, 14-oje pavojingų ruožų įrengti metalinius apsauginius atitvarus, 23 gyvenvietėse arba sankryžų prieigose inžinerinėmis greičio mažinimo priemonėmis sutramdyti greičio mėgėjus.

Visoje šalyje apie 150-yje sankryžų su dažytomis saugos salelėmis planuojama įrengti lanksčius šviesą atspindinčius stulpelius, kurie pagerins sankryžų matomumą iš tolo bei neleis lenkti draudžiamose vietose. Taip pat bus įrengiami trūkstami kelio ženklai, pėsčiųjų perėjos, pertvarkomos eismo organizavimo schemos sankryžose. Šios priemonės privers vairuotojus tiksliau laikytis Kelių eismo taisyklių reikalavimų. Toks principas yra taikomas beveik visose žemą avaringumo lygį turinčiose šalyse, pavyzdžiui, Nyderlanduose, Prancūzijoje, Jungtinėje Karalystėje, Švedijoje, Norvegijoje.

Šiais metais taip pat numatoma pradėti rengti apie 50 avaringų sankryžų rekonstrukcijos ir pėsčiųjų bei dviračių takų tiesimo techninių projektų, kurie bus įgyvendinti 2011–2015 m. Daug dėmesio bus skirta ir eismo įvykių prevencijai, siekiant, kad „juodosios dėmės“ nesusiformuotų naujuose potencialiai pavojinguose ruožuose.

Atlikus anksčiau įdiegtų priemonių tyrimus nustatyta, kad ruožuose, kuriuose nutiesiamas pėsčiųjų ir dviračių takas, įskaitinių eismo įvykių tikimybė sumažėja 5,3 karto, įrengus metalinius apsauginius atitvarus – 3,1 karto, apšvietus kelio ruožą – 2,2 karto, o įrengus modernias kompaktiškas žiedines  sankryžas (jos Lietuvoje statomos nuo 1998 m.) įskaitinių eismo įvykių tose vietose beveik iš viso nebepasitaiko.

Siekiama, kad įgyvendinus planuojamas eismo saugą gerinančias priemones per 2–5 metus Lietuva patektų į saugiausių ES valstybių dešimtuką.

93 proc. gyventojų Lietuvoje mano, kad vairavimas apsvaigus nuo alkoholio yra pagrindinė saugumo keliuose problema, rodo naujausia Eurobarometro apklausa.

Didele problema keliuose lietuviai mano esant ir greičio viršijimą – tam pritarė 84 proc. apklaustų Lietuvos gyventojų. Dar 11 proc. lietuvių manė, kad tai antraeilis veiksnys.

Tuo metu tai, kad automobilių vairuotojai ar keleiviai nesegi saugos diržų, pagrindine saugumo keliuose problema manė esant vos daugiau nei pusė apklaustųjų. Daugiau nei trečdalis Lietuvos gyventojų tai laikė ne tokia didele grėsme. 8 proc. apklaustųjų nurodė, kad saugos diržų nesegėjimas apskritai nėra su saugumu keliuose susijusi problema.

Apklausa taip pat atskleidė, jog Lietuvoje, palyginti su kitomis Europos Sąjungos (ES) valstybėmis, gyvena daugiausiai piliečių, manančių, kad vairavimas kalbant telefonu be laisvų rankų įrangos nekelia didžiausios grėsmės saugumui keliuose. Esmine problema tai manė esant 45 proc. apklaustųjų, dar beveik tiek pat tai laikė antraeiliu veiksniu.

Tyrimo duomenimis, 74 proc. apklaustų Lietuvos gyventojų nurodė, kad valdžia turėtų daugiau dėmesio skirti vairavimo apsvaigus nuo alkoholio kontrolei. Penktadalis apklaustų lietuvių teigė manantys, kad valdžios priemonių šioje srityje pakanka.

62 proc. apklaustųjų Lietuvoje taip pat tvirtino, kad valdžia turėtų labiau kovoti ir su greičio viršijimu keliuose. Tuo metu manantieji, jog priemonių pakanka, sudarė beveik trečdalį respondentų.

Taip pat maždaug pusė apklausoje dalyvavusių lietuvių teigė, jog valdžia pakankamai dėmesio skiria kovai su vairuotojais ir keleiviais, neseginčiais saugos diržų. Didesnio valdžios dėmesio šiai sričiai pageidautų sulaukti 40 proc. apklaustųjų.

26 proc. apklausoje dalyvavusių lietuvių nurodė, kad, jų manymu, pirmiausiai reiktų pagerinti kelių infrastruktūrą.

11 proc. teigė, jog svarbu didinti informacinių kampanijų skaičių, 14 proc. tai laikė esant antrine priemone siekiant užtikrinti saugumą keliuose.

Idėją įvesti periodines pratybas visiems vairuotojams svarbiausia priemone laikė 8 proc. apklaustųjų.

Tyrimo duomenimis, automobilį Lietuvoje vairuoja 57 proc. apklaustųjų, 40 proc. iš jų – dažnai. ES vidutiniškai vairuotojai sudaro 69 proc. apklaustųjų, dažnai vairuojantys teigia esanti beveik pusė jų.

Birželio mėnesį vykdytoje apklausoje dalyvavo maždaug po tūkstantį gyventojų iš visų 27 ES valstybių.

Šių metų pinigai, skirti Vilniaus gatvių remontui, jau baigėsi, todėl nebesitikėkite, kad atsiradusios duobės bus užlygintos. Šimtai sostinės gatvių liks tokios, kokios yra dabar.

Šiemet gatvių remontui iš savivaldybės biudžeto buvo skirta 1,5 mln. Lt, dar 5,5 mln. Lt gauti iš kelių fondo. Skelbiama, kad už šias lėšas lygintos duobės judriausiose gatvėse, o keliolikoje gatvių išasfaltuota po 100–150 metrų kelio. Didžiausi darbai padaryti Belmonto, Parodų, Narbuto, Savanorių ir Lakūnų gatvėse – jos naujai asfaltuotos ir paženklintos beveik visos.

“Norėtume padaryti daug didesnį darbą nei kasmetinis gatvių palopymas – uždengti gatves nauja danga. Tada jų lopymą galėtume užmiršti 10–15 metų”, – sako sostinės vicemeras Romas Adomavičius. Tačiau tokie darbai atsieitų apie 200 mln. Lt, todėl apie juos kol kas tegalima pasvajoti, nebent bus surastas investuotojas.

Planuojama, kad kapitalinis gatvių remontas anksčiausiai galėtų prasidėti po dvejų metų.

Susisiekimo ministro įsakymu Lietuvos savivaldybėms paskirstyta 35,27 mln. litų Kelių priežiūros ir plėtros programos lėšų, kurios skiriamos konkretiems valstybei svarbiems vietinės reikšmės keliams bei gatvėms rekonstruoti.

Tikslinis finansavimas suteikiamas 72 kelių infrastruktūros projektams, kurie bus vykdomi visų Lietuvos apskričių savivaldybėse. Skiriamos lėšos padės tiesti ar rekonstruoti gatves, kurios yra tarptautiniam tinklui priklausančių kelių tęsiniai, taip pat tvarkyti vietinės reikšmės kelius, jungiančius gyvenamąsias vietoves su krašto ir rajoniniais keliais.

Druskininkų savivaldybei suteikiama daugiau kaip 1,5 mln. litų vietinės reikšmės keliams ir gatvėms tiesti, taisyti ir prižiūrėti bei saugaus eismo sąlygoms užtikrinti. Palangos savivaldybei iš viso skiriama daugiau kaip 2 mln. litų, Birštono savivaldybei – 430 tūkst. litų, Neringos savivaldybei – daugiau kaip 700 tūkst. litų.

Kitose Lietuvos savivaldybėse didžiausias dėmesys skiriamas vietinės reikšmės keliams ir gatvėms, kurie jungiasi su krašto ir rajoniniais keliais, leidžia patogiau pasiekti svarbiausias šalies magistrales. Pavyzdžiui, sostinės savivaldybei skiriama 6,3 mln. litų Vilniaus vakarinio aplinkkelio pirmajam etapui – Lazdynų tiltui rekonstruoti. Dar 5,7 mln. litų skiriama rekonstruoti Žirnių gatvei, kuri jungiasi su Vilniaus pietiniu aplinkkeliu ir yra svarbi kaip Europos tarptautinio kelių tinklo kelių tęsinys.

Ministro įsakymu paskirstytos lėšos papildys jau anksčiau šiais metais savivaldybėms paskirtas Kelių priežiūros ir plėtros programos lėšas. Įskaitant ir rezervines šios programos lėšas, iš viso šiemet savivaldybes pasieks daugiau kaip 207 mln. litų Kelių priežiūros ir plėtros programos lėšų.