Jau gerą dešimtmetį keliautojai Lietuvoje atranda vis išradingiau puoselėjamą atkuriamų dvarų kultūrą. Tačiau iki jaukių, atokiau įsikūrusių dvarviečių dar tenka dardėti prastais keliukais. Patogus susisiekimas – viena aktualiausių lankytinų vietų infrastruktūros problemų. Ji sėkmingiausiai sprendžiama Europos Sąjungos lėšomis.

Lietuvoje jau turime arti dviejų šimtų atnaujintų, įvairią kultūrinę ir pažintinę veiklą vykdančių dvarų. Nemažai jų vietos turistus ir užsienio svečius kviečia į muzikos festivalius, koncertus, parodas, plenerus.
Bet netgi daugelio regioninės svarbos dvarų link veda duobėti, dulkėti žvyrkeliai. Lietuvos pilių ir dvarų asociacijos prezidentas Arūnas Svitojus nurodė vieną pagrindinių priežasčių: dvarų savininkai nepakankamai naudojasi ES struktūrinės paramos teikiamomis galimybėmis.
Patogiam susisiekimui ilgokai stigo deramo dėmesio: dvarų savininkai, savivaldybės neturi tam reikiamų lėšų. Pats dvaras atkuriamas, tačiau prieigos galimybių ir aplinkui esančių parkų tvarkymas dažniausiai atidedamas ateičiai.
“Jei sutvarkomas bent šiek tiek atokiau įsikūręs dvaras, susiduriama su problemomis. Štai Liubavo dvarą, malūną sutvarkėm, o iki ten – dulkinas žvyrkelis. Dautarų dvaras – puikus, atnaujintas, o privažiuoti sunku, praverstų bent greideriu išlyginti, o gal ir išasfaltuoti.
Norint pasirūpinti, kad tokius objektus būtų patogu pasiekti, reikia ir didesnio valstybės dėmesio, ir atkaklių organizatorių, gebančių tinkamai parengti projektus ES struktūrinės paramos fondams. Įvairių fondų programų tiek daug, kad, manau, iki šiol pasinaudojome vos 10 proc. tokių galimybių”, – konstatuoja A.Svitojus.
Vis dėlto asociacijos atstovas į ateitį žvelgia optimistiškai: jau rudenį ir kitąmet jis tikisi “ištisos lavinos” naujų projektų.
O štai Pakruojis – puikus pavyzdys, kaip, investavus į patogesnius kelius, visam regionui gaunama pridėtinės vertės: saugesnio eismo, patogumo vietos gyventojams ir keliaujantiesiems, didesnio turizmo patrauklumo.

Keliukas virto gatve
ES ir valstybės biudžeto lėšomis Pakruojyje rekonstruota net keletas svarbių transporto arterijų.
Sudėjus naują plytelių grindinį ir lauko akmenų grindinio juostas, dulkėta Žemdirbių gatvelė tapo patogia gatve. Saugiau ir pėstiesiems – šalia rekonstruotos važiuojamosios dalies įrengtas šaligatvis su žibintų apšvietimu. Apie 345,6 tūkst. Lt kainavusiai gatvės rekonstrukcijai Europos regioninės plėtros fondas (ERPF) ir valstybės biudžetas skyrė 330 tūkst. Lt.
Pasak Pakruojo rajono savivaldybės Strateginės plėtros ir statybos skyriaus vedėjo Gintaro Makausko, rekonstruota Žemdirbių gatve gyventojai patogiau pasiekia namus, sumažėjo dulkėtumas, pagerėjo sąlygos turizmo plėtrai.

Lygutėliu keliu – į apskrities centrą
Kitos rekonstruotos susisiekimo arterijos – krašto kelio Šiauliai–Pakruojis–Pasvalys ruožas tarp antrojo ir dvidešimt ketvirtojo kilometro pakruojiškiams pagerino susisiekimą su apskrities centru Šiauliais.
Kelionė lygiu sutvarkytu keliu saugesnė ir patogesnė ne tik vietos gyventojams, bet ir turistams, kasmet plūstantiems į Pakruojo dvarą. Sutvarkius kelio dangos lopus, duobes ir plyšius, paklojus naują, kokybišką 8 m pločio asfalto dangą, automobilių turizmą mėgstančių keliautojų maršrutas į Pakruojį pro Šiaulius arba Pasvalį tapo gerokai malonesnis.
Šiam kelio ruožui atnaujinti prireikė apie 13 mln. Lt ERPF paramos ir 30,6 mln. Lt Kelių priežiūros ir plėtros programos lėšų.
O štai kelio ruožo tarp Pasvalio ir sienos su Latvija rekonstrukcija pagerins susisiekimą su kaimynais latviais. Atnaujintas 13,1 km ilgio Latvijos pasienio kelio Panevėžys–Pasvalys–Ryga ruožas, dalis transeuropinės reikšmės magistralės “Via Baltica”, kuria transporto srautai vyksta nuo Prahos per Varšuvą, Marijampolę, Kauną, Rygą, Taliną iki Helsinkio.
Čia rekonstrukcijai, kainavusiai apie 44,6 mln. Lt, panaudota 30,5 mln. Lt ES Sanglaudos fondo lėšų. Atnaujinus šį ruožą padidėjo maršrutų patrauklumas turistams. Latviai sudaro didelę dalį turistų šiame regione, nuo Pakruojo iki Latvijos sienos – tik 42 km.
“Esame labai dėkingoje vietoje – prie turizmo “šilko kelio”. Keliaujantys automobiliais užsieniečiai paprastai nepraleidžia progos pasukti kelio Pasvalys–Pakruojis–Šiauliai jungtimi su magistrale ir aplankyti Pakruojo dvarą”, – tvirtina šio dvaro valdytojas Giedrius Klimkevičius.
Iš viso 2007–2013 m. laikotarpiu pagal Susisiekimo ministerijos administruojamą Ekonomikos augimo veiksmų programą Lietuvos kelių infrastruktūrai gerinti skirta beveik 2,78 mlrd. Lt ES struktūrinės paramos.

Pirmenybė – eismo saugai
Didžioji dalis Lietuvos kelių infrastruktūros gerinimo darbų finansuojama ES fondų paramos lėšomis. Ar sprendimui atnaujinti tris svarbius kelius Pakruojyje turėjo įtakos patrauklus objektas – dvaras? Susisiekimo ministerijos ES paramos koordinavimo skyriaus vedėjas Ramūnas Rimkus sako, kad planuojant kelių rekonstrukciją pirmenybė teikiama eismo saugumui. “Lankytinų objektų artumas neturi tiesioginės įtakos, tačiau smagu, kai atnaujinti keliai atveria geresnes galimybes ir laisvalaikio kelionėms”, – neabejoja ministerijos atstovas.
Atnaujinant kelius kreipiamas dėmesys į kelio svarbą, eismo intensyvumą, dangos būklę ir būtinybę inžinerinėmis priemonėmis gerinti eismo saugą. Tarkime, pertvarkant europinės reikšmės magistrales siekiama užtikrinti geras tarptautinio susisiekimo ir tranzito sąlygas, žiūrima, kad jos atitiktų eismo intensyvumo lygį, kelio svarbą ir tarptautinius standartus.
O renkantis būtiniausius asfaltuoti žvyrkelių ruožus pirmenybė teikiama per gyvenvietes einantiems keliams, taip pat tiems, kuriais vyksta intensyvus eismas ir kurie jungia didesnes gyvenvietes su magistraliniais bei krašto keliais.

Jau brėžiamos ateities projektų gairės
2007–2013 m. laikotarpiu kiekvienai Lietuvos savivaldybei buvo skirta Europos regioninės plėtros fondo lėšų vadinamiesiems savivaldos transporto infrastruktūros plėtros projektams – vietinės reikšmės keliams ir gatvėms rekonstruoti. Kokioms konkrečioms gatvėms ar keliams panaudoti šias investicijas, galėjo nuspręsti pačios savivaldybės, atsižvelgdamos į savo rajono susisiekimo sąlygas ir vietos gyventojų poreikius.
“Konkretūs 2014–2020 m. laikotarpio ES struktūrinės paramos projektai šiuo metu dar nėra suplanuoti, tačiau eismo sąlygų ir saugos keliuose gerinimas neabejotinai bus vienas iš ES investicijų prioritetų. Pavyzdžiui, Lietuvos regionams bus svarbus numatytas ES paramos panaudojimo tikslas padidinti regionų judumą plėtojant regionų jungtis su pagrindiniu šalies transporto tinklu ir diegiant eismo saugos priemones”, – aiškina R.Rimkus.

Kas padės nepaklysti galaktikose
Lietuvos pilių ir dvarų asociacijos prezidentas A.Svitojus sako, kad išsaugotų dvarų, pilių ar rūmų Lietuvoje jau turime arti dviejų šimtų, o galėtų būti ir šeši šimtai.
Kad atgijęs dvaras būtų ne vien vietinis lankomas objektas, o dėl veiklos ir patogaus susisiekimo sulauktų tarptautinio dėmesio, daug priklauso ir nuo aktyvių, gebančių tinkamai rengti projektus žmonių: būtent tokių žmonių pastangomis suklestėjo Užutrakio ir Pakruojo dvarai.
“ES projektų ir fondų, kurių parama galima pasinaudoti, – daugybė, juose sutelkta milijardinė parama. Sukurtas netgi ES struktūrinių paramos fondų “astronominis žemėlapis” su “galaktikomis” ir “žvaigždynais”. Bet neretai stinga informacijos, tose “galaktikose” žmonės pasiklysta.
Tad nors rudenį ir žiemą tikėtina tikra lavina programų, o netrukus – ir projektų, vis dėlto to manau, kad galime susidurti su tam tikru stygiumi: arba informacijos, arba pasirengimo ir gebėjimų parengti projektus per labai trumpą laikotarpį. Galėtume turbūt dešimteriopai daugiau pasinaudoti fondų parama, tik reikia bendros, susistemintos informacijos ir gebėjimų tuos projektus gerai, tinkamai parašyti.
Taip pat reikėtų, kad projektų paieškos, ruošybos, finansų valdymo procesai būtų koordinuojami valstybės lygiu, tarp ministerijų ir įvairių institucijų”, – į ateitį žvelgia A.Svitojus.

„Volvo Car Group“ pabaigė tyrimų projektą, susijusį su kelių magnetais, padedančiais nustatyti automobilio padėtį. Tyrimai, finansuojami strategiškai bendradarbiaujant su Švedijos transporto administracija (Trafikverket) – potencialus raktas į sėkmę, įgyvendinat autonominių automobilių projektą.

Patikimas ir labai tikslus automobilio padėties nustatymas – labai svarbus veiksnys, kuriant autonominius automobilius.

Esant tam tikroms sąlygoms, esamos padėties nustatymo technologijos, tokios kaip GPS ir kameros, turi savo trūkumų, o keliuose įmontuojami magnetai visada veikia labai tiksliai, nepaisant fizinių kliūčių ir blogų oro sąlygų.

„Magnetai sukuria nematomas vėžias, kurios leidžia nustatyti automobilio padėti su mažiau vieno decimetro paklaida. Mes išbandėme technologiją, automobiliams važiuojant skirtingu greičiu, ir kol kas rezultatai yra daug žadantys“, – pasakoja „Volvo Car Group“ Saugumo skyriaus vadovas Jonas Ekmarkas (Jonas Ekmark).

„Volvo Cars“ vaidina svarbų vaidmenį, įgyvendinant didelio masto bandomąjį autonominio važiavimo projektą, kuriame 100 autonomiškai valdomų „Volvo“ automobilių važinės viešaisiais keliais šalia Gioteborgo (Švedija) kasdienėmis važiavimo sąlygomis.

„Mūsų tikslas – užtikrinti visiškai autonominį automobilio valdymą – sukurti automobilį, kuris važiuotų pats. Tikslus ir patikimas automobilio padėties nustatymas – būtina sąlyga, siekiant užtikrinti autonominį automobilio valdymą, – aiškina Jonas Ekmarkas. –  Iš tiesų įmanoma sukurti autonominius automobilius, nekeičiant esamos infrastruktūros. Tačiau ši technologija suteikia papildomų galimybių, pavyzdžiui įmontuojant magnetus kelių ženklinime.“

Neleidžia nuvažiuoti nuo kelio

Keliuose įmontuojami magnetai ne tik užtikrina autonominio važiavimo potencialą, bet ir suteikia kitų galimybių:
•    Įdiegus magnetais pagrįstą padėties nustatymo funkciją į saugumo sistemas galima sumažinti avarijų, susijusių su nuvažiavimu nuo kelio, skaičių.
•    Magnetai gali palengvinti žiemą prižiūrėti kelius, o tai savo ruožtu sumažintų sniegu padengtiems objektams padaromą žalą, pavyzdžiui, šalia kelkraščio esantiems barjerams ir ženklams.
•    Taip pat yra galimybė veiksmingiau panaudoti kelių plotą, nes tikslus padėties nustatymas leistų susiaurinti važiuojamąsias juostas.

Tikslu, patikima ir rentabilu

Šalia Gioteborgo (Švedija) esančioje „Hällered Volvo“ bandymų trasoje „Volvo Cars“ tyrimų komanda sukūrė 100 m ilgio bandomąją trasą. 200 mm gylyje po kelio danga buvo įmontuota apskritų feritinių magnetų (40 x 15 cm) sistema. Automobilyje buvo įmontuoti keli magnetinio lauko jutikliai.

Tyrimai buvo atliekami siekiant įvertinti kritinius kriterijus, tokius kaip nustatymo diapazonas, patikimumas, patvarumas, sąnaudos ir poveikis kelio priežiūrai.

„Kol kas mūsų patirtis rodo, kad infrastruktūros ir jutiklių technologijų požiūriu feritiniai magnetai yra veiksmingas, patikimas ir santykinai pigus sprendimas. Kitas žingsnis – atlikti bandymus realiame eisme“, – aiškino Jonas Ekmarkas.

Švedijos transporto administracijos eismo saugumo direktorius Klesas Tingvalas (Claes Tingvall) sutinka: „Tyrimų rezultatai labai įdomūs, ypač kalbant apie galimybę padidinti saugumą ir sukurti autonomiškai važiuojančius automobilius. Didelio masto kelių magnetų įdiegimas galėtų būti Švedijos tikslu sukurti revoliucinę technologiją, užtikrinančią darnų mobilumą.“

Lauke darosi vis drėgniau ir šalčiau. Kai kurios Europos šalys, tarp jų ir Lietuva, jau sulaukė pirmųjų snaigių. Žiema spėjo parodyti akivaizdžių įspėjamųjų ženklų, taigi pats metas jai pasiruošti. Didžiausias padangų gamintojas „Bridgestone“ su malonumu pateikia keletą patarimų, kaip užtikrinti saugumą ir puikų automobilio valdymą važiuojant žiemiškais keliais.

Žiemos keliai gali būti labai neramūs ir pavojingi. Mažesnis sukibimas reiškia ilgesnį stabdymo kelią, silpnesnę automobilio kontrolę, sudėtingesnį valdymą ir didesnę avarijų tikimybę. Kadangi žiemai įsibėgėjus keliai tampa dar ekstremalesni ir mažiau nuspėjami, naudoti tinkamas padangas yra svarbiau negu bet kada.

Patarimai vairuotojams žiemą

„Bridgestone“ kompanija subūrė geriausius kūrėjus, inžinierius ir bandytojus, tokius kaip buvęs „Formulės 1“ pilotas Stefano Modena, kurie dalijasi savo patarimais vairuotojams.

„Vairavimas žiemą yra tai, kam privalo pasiruošti visi. Neužtenka vien tik išsirinkti tinkamas padangas. Vairuotojo elgesys taip pat yra labai svarbus, nes būtent jam reikia suprasti įvairias žiemos sąlygas ir prisitaikyti prie jų. Todėl labai svarbu atšalus orams paruošti ne tik savo transporto priemonę, bet ir pasiruošti patiems“, – sako „Bridgestone“ vairuotojas – bandytojas Stefano Modena.

Štai keletas Stefano Modenos patarimų žiemai

•    Patikrinkite sukibimą. Kadangi kelių būklė gali labai greitai ir radikaliai pasikeisti, svarbu reguliariai pasitikrinti, kokio sukibimo galite tikėtis, jeigu jums reikia staigiai stabdyti. Pasikeitus sąlygoms kelyje, švelniai kelis kartus spustelkite stabdžio pedalą ir pasitikrinkite kaip padangos sukimba su kelio danga.

•    Manevruokite etapais. Norėdami įveikti posūkius apsnigtame ar apledėjusiame kelyje, stabdymo procesą suskaidykite į keletą mažesnių etapų. Prieš pasukdami pirmiausia sustabdykite automobilį tiesiame kelyje. Tuomet palaipsniui sukite, atsargiai vos spausdami greičio pedalą. Tokiu būdu jūs neprarasite sukibimo ir posūkius įveiksite saugiau.

•    Pamirškite apie pastovaus greičio palaikymo kontrolę. Kai kelias padengtas ledu ar sniegu, jums reikia nuolatos reguliuoti greitį, atsižvelgiant į kelio būklę. Taigi išjunkite „autopilotą“, kad galėtumėte bet kada spustelėti greičio ar stabdžių pedalą ir neprarastumėte budrumo.

•    Jeigu nėra būtina, nevairuokite. Jeigu oras atrodo per daug klastingas, palikite automobilį namuose. Nieko nėra svarbiau už jūsų ir jūsų artimųjų saugumą.

Žieminių padangų privalumai

Tiek medžiagos, iš kurių gaminamos žieminės padangos, tiek jų rašto dizainas yra geriau pritaikytas žiemos sąlygoms bei gali pasiūlyti kur kas didesnį saugumą, geresnį sukibimą ir stabilesnį valdymą, važiuojant apsnigtu, apledėjusiu, šlapiu, užšalusiu ar patižusiu sniegu padengtu keliu. Žieminės padangos yra pagamintos iš medžiagų, kurios išlieka minkštos ir lanksčios net esant žemai temperatūrai. Protektoriaus dizainas, pasižymintis tankesnėmis lamelėmis ir mažais grioveliais sukuria „krašto efektą“ ir užtikrina geresnį sukibimą važiuojant sniegu ir ledu.

Tiek vidiniai, tiek nepriklausomi išoriniai testai įrodė, kad važiuojant sniegu su vasarinėmis padangomis stabdymo kelias gali būti beveik tris kartus ilgesnis, negu važiuojant su žieminėmis. Tačiau netgi esant ne tokioms ekstremalioms sąlygoms, žieminės padangos gali pasiūlyti žymiai greitesnę reakciją į vairo pasukimus, tikslumą ir geresnį valdymą, negu vasarinės. Štai kodėl „Bridgestone“ rekomenduoja keisti vasarines padangas žieminėmis dar neprasidėjus tikrai žiemai.

Aukštos kokybės žieminės padangos

„Bridgestone“ skiria dideles investicijas pažangiausių žieminių padangų technologijų vystymui. Investicijų rezultatus atspindi didžiulė aukštos kokybės „Bridgestone“ žieminių padangų gama. Kompanija džiaugiasi visos Europos vairuotojams galėdama pasiūlyti saugius ir patikimus sprendimus, norint įveikti žiemos išdaigas keliuose. Nuo drėgnesnių nenuspėjamų sąlygų pietų Europoje iki šalto, bet dažnai besikeičiančio klimato centrinėje ir rytų Europoje, ir atšiaurių sąlygų šiaurėje – „Bridgestone“ padangos yra pasiruošusios viskam bei nusitekusios garantuoti saugumą, puikų valdymą ir ekonomiškumą.

Tiesą sakant, „Bridgestone“ be vargo įveikė audringiausius žiemos testus, pasiekė puikių rezultatų ir gavo aukščiausius įvertinimus iš „AutoBild“, ADAC, ÖAMTC, TCS, ACE ir GTÜ.

Daugiau nei milijardą litų per metus paskirstančių Susisiekimo ministerijos ir Lietuvos automobilių kelių direkcijos prie Susisiekimo ministerijos lėšos naudojamos neefektyviai. Tokią išvadą pateikė auditą atlikusi Valstybės kontrolė. Kauno miesto savivaldybė audito ataskaitoje pateikiama kaip sektinas kitoms šalies savivaldybėms pavyzdys.
Praėjusiais metais pagal Kelių priežiūros ir plėtros programą (KPPP) buvo paskirstyta daugiau nei 1 mlrd. Lt. Valstybinės reikšmės keliams buvo skirta 800 mln. Lt, tuo tarpu vietinės reikšmės keliams atiteko 211 mln. Lt. Auditą atlikę Valstybės kontrolės specialistai tyrė vietinės reikšmės keliams skirtų lėšų panaudojimo efektyvumą.
„Esama vietinės reikšmės kelių ir gatvių finansavimo iš KPPP lėšų sistema nesudaro sąlygų efektyviam lėšų naudojimui“, – teigiama audito išvadose.
Pasak audito rengėjų, esama finansuotinų projektų atrankos tvarka neužtikrina, kad finansavimas būtų skiriamas efektyviausiems projektams ir kad bent dėl dalies tikslinių lėšų konkuruotų skirtingos savivaldybės. Auditorių apklausų savivaldybių atstovų teigimu, vietinės reikšmės kelių ir gatvių priežiūros bei plėtros finansavimas turėtų būti padidintas nuo 1,7 iki 11 kartų.
Auditą atlikę Valstybės kontrolės atstovai kaip vieną iš didžiausių problemų įvardino tai, jog nėra apibendrintos ir patikimos informacijos apie vietinės reikšmės kelių būklę, ir kad nebaigta šių kelių inventorizacija ir teisinis registravimas. Šioje audito ataskaitos dalyje pavyzdžiu kitoms Lietuvos savivaldybėms įvardijamas Kauno miestas.

„Kauno miesto savivaldybės darbuotojai savarankiškai sukūrė miesto gatvių duomenų bazę, kurioje nurodyti ne tik gatvių parametrai, bet ir visi per pastaruosius maždaug 30 metų atlikti remontai. Nustačius atvejus, kai sąnaudos neduoda numatyto rezultato, tiriamos priežastys (pvz., gali būti blogas gatvių pagrindas, netvarkinga lietaus kanalizacija, ypatingos geologinės sąlygos – požeminis vanduo, rieduliai ir kt.). Gatvės reitinguotos pagal jų svarbą miestui, pagal kriterijų rinkinį (pvz., gatvės naudojimas viešajam transportui) ir kriterijų svarbą, t. y. ši bazė yra tinkama ne tik planuoti gatvių priežiūrą, bet ir įvertinti palyginti seniai atliktų remontų kokybę, tad ir geriau valdyti skiriamas lėšas“, – rašoma Valstybės kontrolės atlikto audito ataskaitoje.

„Pagal pateiktas valstybės kontrolės audito išvadas matome, kad  lėšos galėtų būti daug efektyviau naudojamos. Taip pat matome pateikiamus Kauno miesto gerosios praktikos pavyzdžius, apie Kaune vykdoma gatvių priežiūros stebėseną. Audito išvados tiktai patvirtina ką mes esame išsakę daug anksčiau. Eidami tuo keliu ir kalbėdami, jog vyrauja neteisingumas, neproporcingumas lėšų paskirstyme, pagaliau pasieksime, kad turės būti keičiama ši sistema. Taip pat neatsisakome savo ieškinių teismuose, į kuriuos įtrauksime audito išvadas“, – pabrėžė Kauno miesto meras Andrius Kupčinskas.
Pasak audito rengėjų, 2013 m. savivaldybės teikė paraiškas finansuoti iš KPPP lėšų 145 projektus, kurių įgyvendinimo laikas treji ir daugiau metų. Šiems projektams savivaldybės prašė 216,6 mln. Lt, t. y. beveik tiek, kiek KPPP lėšų buvo skirta visiems vietinės reikšmės keliams per 2012 metus (266,7 mln. Lt). Buvo skirta 44,4 mln. Lt arba 20,5 proc. prašomo finansavimo. Audito ataskaitoje pabrėžiama, kad dėl užsitęsusių ir laiku nebaigtu projektų didėja darbų kainos, sensta projektinė ir kita dokumentacija, ją tenka papildomai koreguoti, padarytos investicijos iš esmės užšaldomos, o laukiamo rezultato nėra, dėl nebaigtų darbų užsitęsia nepatogumai gyventojams.

Šiame kontekste auditoriai aprašo šiuo metu statomo, tačiau reikiamo valstybės finansavimo nesulaukiančio Panemunės tilto projektą.
„Preliminariais skaičiavimais numatyta, kad jo atstatymui reikės apie 100 mln. Lt (savivaldybės dalis – 30 mln. Lt) per 3 metus. Tačiau finansavimas stringa: 2012 m. buvo skirti 5 mln. Lt, 2013 metams – irgi tiek pat, o sutartis su rangovu pasirašyta 5 metams. Vadinasi, arba turėtų būti skirta bent po 14 mln. Lt metams, arba, jei finansavimas išliks nepakitęs, tilto atstatymo darbai gali užsitęsti apie 15-20 metų“, – rašoma audito ataskaitoje.

Nuosavu automobiliu į darbą, studijas ar poilsines keliones vykstančių lietuvių keliuose tyko įvairūs pavojai. Vardijant nemalonių atsitikimų sąrašą, be avarinių situacijų, derėtų nepamiršti ir mašinos raktelių pametimo, degalų pasibaigimo ar vertėjo paslaugų, patekus į avariją užsienyje. Apklausa parodė, kad dauguma tautiečių tokiais atvejais kviečiasi draugus, o techninę pagalbą kelyje įvardija kaip prabangą.
Apklausoje dalyvavo 54 % vyrų ir 46 % moterų, kurių dauguma priklausė 18–25 ir 30–40 metų amžiaus kategorijoms. Kone pusė jų tikino, kad per savo vairavimo praktiką yra bent kartą užgesę pusiaukelėje dėl pasibaigusių degalų. O daugiau nei trečdalis respondentų nurodė bent kartą pametę arba mašinoje užtrenkę automobilio raktelius. Visgi didžiausia dalis, 74 % respondentų, teigiamai atsakė paklausti, ar yra patekę į avarinę situacija.
„Netikėčiausia buvo tai, kad daugiau nei pusė apklaustųjų nurodė pagalbon pirmiausia kviečiantys draugus. Į klausimą, kodėl nepasitikima techninės pagalbos centrais, vyrauja vienas atsakymas – tai kainuoja ir tikrai ne pigiai, –pasakoja įmonės „Edrauda“ vadovė Rima Kazlauskaitė. – Manau, tai yra kiek pasenęs požiūris. Susilaužius koją svečioje šalyje, už gydymą taip pat tektų pakloti nemažus pinigus, bet dėl to žmonės neatsisako slidinėjimo Slovakijos kalnuose. Juk visada galima turėti tvirtą užnugarį, kuomet visus galimus nesklandumus padengia draudimo kompanija.“
Tiems, kurie nelaimės akivaizdoje labiausiai pasitiki draugais ir aplinkiniais, R. Kazlauskaitė primena apie paslaugą „Pagalba kelyje“, kurią „Edrauda“ puslapyje galima įsigyti atskirai nuo draudimo: „Tai tarsi saugumo garantas keliaujant Lietuvos ir Europos keliais. Visa tai jungia tiek informacinę pagalbą telefonu, automobilio transportavimą, pakaitinės transporto priemonės išdavimą, tiek nakvynę viešbutyje. Visų privalumų neišvardysiu, bet pastebėjome, kad visuomenę labiausiai žavi dvi, atrodo, ne pačios svarbiausios paslaugos – degalų ir pamestų raktelių atvežimas.“

Patys įspūdingiausi, labiausiai kvapą gniaužiantys keliai eina per kalnus. Europoje įspūdingų, kalnuose nutiestų kelių nemažai, tačiau turistų pamėgtas Didysis Alpių kelias, juosiantis aukščiausias Austrijos viršūnes, taip pat ir pačią aukščiausią Grostgloknerį (3 798 m), yra vienas įspūdingiausių pasaulyje.

Didysis Austrijos kelias veda per nacionalinį Austrijos parką Hohe Tauern. Aukščiausio Austrijos kalno garbei kelias pavadintas Grostgloknerio vardu (Großglockner-Hochalpenstraße). Jis nėra ilgas, tik 48 km, tačiau nesitikėkite greitai įveikti šį atstumą: kelias prasideda 805 m aukštyje, o baigiasi 1 301 m aukštyje, tačiau važiuodami turėsite įveikti Hochtor kalnų perėją 2 504 m aukštyje. Taigi skirtumas tarp aukščiausio ir žemiausio kelio taško yra daugiau nei įspūdingas – beveik 1 700 m.

Didysis Austrijos kelias yra serpantinas, turintis 36 posūkius. Vidutinis šiaurinės kelio dalies nuolydis – 7,1 proc., pietinės – 8,6 proc., o maksimalus – 10,2 proc. Jei važinėdami Lietuvos keliais atkreipiate dėmesį į ženklus, nurodančius kelio nuolydį procentais, turbūt įsivaizduojate, kas yra 10,2 proc. nuolydis.

Pasivažinėjimas Didžiuoju Alpių keliu kainuoja 29 eurus lengvajam automobiliui ir 19 eurų motociklui. Važinėti juo galima tik dieną ir tik šiltuoju metų laiku – nuo lapkričio 1 dienos iki balandžio 30 dienos Didysis Alpių kelias būna uždarytas. Kelias būna uždarytas ir vasarą, jei jį prižiūrinčios tarnybos mano, kad dėl nepalankių meteorologinių sąlygų keliu važiuoti pavojinga.

Kelyje yra 12 informacinių taškų, kuriuose pateikta informacija apie įvairius objektus.

Krizė atgaivino idėją

Didysis Alpių kelias nėra labai senas. Tik 1924 m. grupė Austrijos ekspertų pasiūlė planą nutiesti kelią per Hochtor perėją. Teigiama, kad tuo metu Austrijoje, Italijoje ir Vokietijoje bendrai paėmus buvo tik 154 tūkst. lengvųjų automobilių, 92 tūkst. motociklų ir tik 2 000 km asfaltuotų kelių.

Tai buvo laikai, kai Austrijos ekonomika dar nebuvo atsigavusi nuo patirtų smūgių Pirmojo pasaulinio karo metu, tad šis projektas Austrijos vyriausybei pasirodė neįmanoma finansinė našta.

1929 metais JAV prasidėjo Didžioji ekonominė krizė (dar vadinama Didžiąja depresija), kuri palietė ne tik kitas Europos valstybes, bet ir Austriją. Beje, Austrijos ekonomikos institutas 1929 m. pradžioje išpranašavo, kad burbulas sprogs ir kils krizė. Atrodytų, kad kilus krizei kalbų apie naują kelią per kalnus apskritai neturėjo būti, nes Austrijos gamybos apimtys per trejus metus krito 25 proc., tačiau Austrijos vyriausybė pasielgė atvirkščiai – ji atgaivino Didžiojo Alpių kelio projektą. 3 200 austrų gavo darbo, ir nors atrodo, kad tai lašas jūroje (tais laikais Austrijoje bedarbių buvo 520 tūkst.), t. y. mažiau nei 1 proc., tačiau vis geriau nei nieko.

Kelias buvo tiesiamas ne tiek kaip svarbi magistralė, einanti per kalnus ir jungianti svarbias strategines vietoves, bet ir kaip turizmo objektas, kuriame tikėtasi sulaukti 120 tūkst. lankytojų per metus. Pirminiame projekte kelias turėjo būti 3 m pločio. Naujame jis buvo praplatintas iki 6 m. Dar prieš tiesiant kelią buvo nuspręsta, kad jam skirtas lėšas Austrijos vyriausybė susigrąžins įvedusi šio kelio mokestį. Šiuo metu šis kelias yra turistinis kelias.

Atidarymas ir karas

1930 metų rugpjūčio 30 dienos rytą nuaidėjo pirmasis sprogimas, pažymėjęs kelio tiesimo darbų pradžią. Po ketverių metų Zalcbulgo valdžios atstovai automobiliu „Steyer 100“ pirmieji nuvažiavo Didžiuoju Alpių keliu. 1935 m. rugpjūčio 30 dieną kelias buvo atidarytas, o po dienos jame buvo surengtos automobilių ir motociklų lenktynės „Grossglockner Races“.

Kelio populiarumas austrų nenuvylė, atvirkščiai – vietoj planuotų 120 tūkst. turistų per metus kelią aplankydavo tris kartus daugiau žmonių.

Tačiau prasidėjo Antrasis pasaulinis karas ir keliu per metus nuvažiuodavo tik 25 tūkst. žmonių. Asišku, tai buvo ne turistai, o žmonės, kurie naudojosi keliu. Negana to, karo žiemą jo niekas nevalydavo nuo sniego (iki karo sniegingomis žiemomis 350 vyrų per 70 dienų rankomis nukasdavo 250 tūkst. kub. m sniego) – o tai turėjo įtakos kelio būklei, be to, kelio dangą ardė juo važinėję tankai. Todėl pasibaigus Antrajam pasauliniam karui Didysis Alpių kelias reikalavo rimto remonto – tai ir buvo padaryta.

Didėjantys srautai

Po Antrojo pasaulinio karo lankytojų srautas dar labiau padidėjo – 1952 m. keliu nuvažiavo 91 tūkst. automobilių ir 412 tūkst. žmonių. O dar po dešimties metų automobilių skaičius padidėjo iki 360 tūkst., o keliu nuvažiavusių žmonių – iki 1,3 mln.

Reikia pasakyti, kad ne visi keliu važiavę žmonės buvo turistai. Nemažai žmonių juo naudojosi kaip įprastu keliu, tik 1975 m. Didysis Alpių kelias tapo turistiniu, nes netoli buvo nutiesti kiti, greitesni ir tiesesni keliai. Beje, dabar pagal sąlygas ir automobilių srautą vidutinis greitis šiame kelyje svyruoja nuo 30 iki 70 km/h.

Didėjantis lankytojų srautas reikalavo kelio modernizavimo. Matydami, kad kelias gali neatlaikyti vis didėjančio automobilių srauto, austrai jį praplatino iki 7,5 m, o kai kuriuose vietose iki 8 m, posūkių spindulius praplatino nuo 10 iki 15 m, o vietoj anksčiau visame kelyje buvusių 800 stovėjimo vietų, įrengė 4 000 stovėjimo vietų.

Kalbėti apie šio kelio grožį, kerinčias aukščiausias Austrijos viršūnes yra tas pats, kas šokiu bandyti pavaizduoti architektūrą. Nuotraukos kiek iškalbingesnės nei žodžiai, bet ir jos negali perteikti to nuostabaus grožio ir nepakartojamo jausmo, kai atsiduri ten, kur siauras keliukas juosia snieguotas Alpių viršūnes.

Jei kada nors keliausite per Austriją, būtinai užsukite į Didįjį Alpių kelią.

Vyras.lt

Visagino atominės elektrinės (VAE) reaktoriui ir kitai įrangai nugabenti prireiks rekonstruoti apie trisdešimt kelio pralaidų ir tiltų, daugiau nei penkiasdešimt posūkių, aštuoniasdešimt sankryžų bei vieną pervažą.

Taip pat numatyta pastatyti vieną naują tiltą, ant esamų žvyrkelio atkarpų penkiose vietose pakloti naują kelio dangą ir atlikti maždaug aštuonių šimtų elektros oro linijų kabeliavimo darbus.
Specialistai apskaičiavo, kad prioritetinio sunkiasvorių ir didžiagabaričių krovinių (jų svoris gali viršyti 1000 t) gabenimo maršrutas nuo Klaipėdos jūrų uosto iki statybos aikštelės iš viso sudarys apie 550 km automobilių kelių. Pagrindiniai parengiamieji darbai turi būti atlikti iki 2015 m. pabaigos – tuomet Visagino link jau turėtų pajudėti pirmieji kroviniai.
Visi šie darbai atsieis apie 250–300 mln. Lt. „Išoriškai kelio danga ir konstrukcija neturėtų skirtis nuo esamų kelių. Pagrindinis vizualinis skirtumas turėtų išryškėti posūkiuose. Kaip rodo praktika, transportuojant sunkiasvorius ir didžiagabaričius krovinius transporto priemonės būna ilgesnės negu standartinės, tad posūkio spinduliai būna didesni, jie išplatinami“, – komentuoja VAE generalinis direktorius Rimantas Vaitkus.
Kaip interviu „Veidui“ sakė finansų ministrė Ingrida Šimonytė, jei Lietuva, priėmusi visus reikalingus įstatymus, ateityje vis dėlto nuspręstų atominės elektrinės nestatyti, bene didžiausius nuostolius kaip tik ir sudarytų į sunkiasvorių krovinių kelią investuotos lėšos. „Tiesiog būtų nutiestas aukštų specifikacijų kelias, bet jis netarnautų tam, kam turėtų, tačiau apskritai tai nebūtų kažkokia milžiniška investicija, kurios valstybė negalėtų pakelti“, – teigė I.Šimonytė.
Susisiekimo viceministras Rimvydas Vaštakas pabrėžia, kad kelio į VAE darbai bus pradėti tik po to, kai Seimas priims atitinkamus įstatymus dėl elektrinės statybos bei šis klausimas bus galutinai išdiskutuotas. „Tai bus iššūkis, tam reikia rimtai ruoštis, bet, manau, mes susidorosime, nes Lietuvoje turime sukaupę jau nemažą patirtį gabendami sunkius krovinius“, – apibendrino R.Vaštakas.

Daugelyje išsivysčiusių Europos valstybių svarbiausi magistraliniai keliai yra apšviesti. Šia linkme žengia ir Lietuva. Būta ketinimų dar iki 2009 m. apšviesti visą magistralinio kelio ruožą Vilnius–Kaunas. Tačiau ekonominis sunkmetis planus pakoregavo. Porą metų darbai beveik nevyko, tad šiandien ruože Vilnius–Kaunas apšviesta 50 km. “Tai daugiau nei pusė viso ruožo ilgio. Be to, šiuo metu tai labiausiai apšviestas kelias Lietuvoje”, – teigia Lietuvos automobilių kelių direkcijos Eismo saugumo skyriaus vedėjo pavaduotojas Povilas Narbutas.
Magistralinio kelio ruože Vilnius–Kaunas daugiausiai sankryžų, gyvenviečių, didelis eismo intensyvumas, todėl tikimasi, kad maždaug per penkerius metus visas šis ruoažas bus galutinai apšviestas.
Šią vasarą apšvietimas dviejų kilometrų ruože buvo įrengtas prie Kauno IX forto, darbai pradėti ir prie Elektrėnų – čia bus apšviesta skiriamoji juosta. Šiuo metu baigiamas rengti ir projektas dėl beveik trijų kilometrų ruožo Gariūnai–Grigiškės apšvietimo. Pradėtus darbus planuojama baigti 2012 m., tad keliu nuo Vilniaus iki Kauno važiuosime saugiau. Tuo tarpu ruože iki Klaipėdos, taip pat visoje magistralėje Vilnius–Panevėžys, bus tamsu. “Šie keliai driekiasi per laukus ir miškus, todėl apšviečiamos tik pavienės sankryžos. Poreikio apšviesti šiuos kelius ištisai nėra nei ekonominiu, nei saugaus eismo požiūriu”, – tvirtina P.Narbutas.
Beje, vienoje kelio pusėje apšviesti kilometro ilgio ruožą kainuoja iki 200 tūkst. Lt, abejose – iki 350 tūkst. Lt, skiriamojoje juostoje – apie 250–300 tūkst. Lt.

Akvaplanavimas yra pavojingas reiškinys, atsirandantis važiuojant šlapiais paviršiais, panašus į slydimą ledu.

Susidėvėjusios padangos su nepakankamu slėgiu praranda sukibimą vandenyje važiuojant vos 50 km/h greičiu, tinkamai pripūstos padangos atsilaiko iki 70 km/h greičio, o naujos padangos išlaiko sukibimą iki 100 km/h greičio*.

Kai padanga negali išskirstyti vandens pertekliaus, ji pakyla nuo kelio ir praranda sukibimą su juo – taip transporto priemonė tampa nebekontroliuojama. Reiškinio, žinomo kaip akvaplanavimas, atsiradimą lemia yra trys pagrindiniai faktoriai: padangų būklė, įskaitant protektoriaus gylį ir slėgį jose, važiavimo greitis bei paviršiaus šlapumas. Vairuotojas gali kontroliuoti pirmus du faktorius – tikimybė atsidurti pavojingoje situacijoje priklauso nuo jo elgesio už vairo ir transporto priemonės priežiūros. „Jei paviršius yra drėgnas, vairuotojas turėtų sumažinti automobilio greitį ir vairuoti atsargiau, ypač įveikdamas posūkius. Siekiant išvengti slydimo, stabdymas ir manevravimas turi būti švelnūs, kiek įmanoma mažiau staigūs“, – pataria „Renault“ vairavimo mokyklos direktorius.

Vieni iš akvaplanavimo požymių yra pernelyg laisvai valdomas vairas ir automobilio galinės dalies slydimas skersai. „Jei pastebite, kad transporto priemonė ima slysti vandeniu važiuojant tiesia trajektorija, turėtume išlikti ramūs. Nereikia staigiai stabdyti ar smarkiai sukti vairo“, – pataria „Renault“ vairavimo mokyklos instruktoriai. Norėdami sumažinti automobilio judėjimo greitį, palengva atleiskite greičio pedalą ir palaukite, kol automobilis sulėtės pats. „Jei stabdymas yra neišvengiamas ir automobilis neturi ABS sistemos, stabdyti reikėtų švelniai, pulsuojančiais judesiais spaudinėjant pedalą. Tokiu būdu sumažinsite ratų užblokavimo riziką“, – prideda „Renault“ vairavimo mokyklos instruktoriai.

Kai užsiblokuoja galiniai automobilio ratai, atsiranda perteklinis pasukamumas. „Tokiu atveju reikia sukti vairą į kitą pusę ir padidinti greitį, siekiant užkirsti kelią apsisukimui. Nereikia spausti stabdžių pedalo, nes taip tik padidinsite perteklinį pasukamumą“, – paaiškina „Renault“ vairavimo mokyklos instruktoriai.

Jei automobilis ima slysti posūkyje, atsiranda nepakankamas pasukamumas, tai reiškia, jog sukibimą prarado priekiniai ratai. Siekiant atgauti sukibimą, reikia greitai pakelti koją nuo akceleratoriaus pedalo ir sugrąžinti automobilį į tinkamą važiavimo kryptį.

Jei įtariate, jog automobilis gali prarasti sukibimą, reikėtų palikti erdvės avariniam manevravimui – turėtumėte laikytis didesnio negu paprastai atstumo nuo kitų transporto priemonių. Taip jūs kartu apsisaugosite ir nuo susidūrimo su kita slystančia transporto priemone.

„Renault“ vairavimo mokyklos instruktoriai dalinasi patarimais, kaip suvaldyti šlapiu paviršiumi slystantį automobilį:

- nenaudokite stabdžių, stabdykite atleisdami greičio pedalą;

- nedarykite staigių judesių su vairu;

- jei stabdymas yra neišvengiamas, stabdykite švelniai, lengvais, pulsuojančiais judesiais;

- norėdami išvengti akvaplanavimo nuolat tikrinkite padangų būklę – padangų slėgį ir protektoriaus gylį;

- važiuodami drėgnu paviršiumi palaikykite mažesnį greitį ir būkite budresni.

Šiandien iškilmingai atidaromas rekonstruotas kelio Radviliškis–Šiauliai pirmasis ruožas. Užbaigus antrojo etapo darbus, kitų metų rudenį kelionės tarp Šiaulių ir Radviliškio taps greitesnės ir trumpesnės.

“Kelias tarp Šiaulių ir Radviliškio greitai taps analogu kur kas ilgesnei magistralei Vilnius–Kaunas. Ateityje naujuoju kur kas saugesniu keturių eismo juostų keliu vasaros sezono metu bus galima važiuoti 110 km per valandą greičiu”, – sakė susisiekimo ministras Eligijus Masiulis.

Tarp Šiaulių ir Radviliškio pastebimai pagerės eismo sąlygos – platesnė važiuojamoji dalis, rekonstruotos sankryžos, tiesiamas Kairių aplinkkelis, diegiamos eismo saugos priemonės jau kitais metais sudarys galimybę šiam keliui suteikti greitkelio statusą.

Šiuo metu visiškai atnaujintas 6,5 km ilgio kelio ruožas. Darbai vyko nuo Radviliškio miesto ribos, pratęsiant 2008 m. rekonstruotą kelio per miestą dalį.

Taip pat buvo nutiesta 11,4 km jungiamųjų kelių bei 1,7 km pėsčiųjų ir dviračių takų. Rekonstruotos trys sankryžos, viena iš jų – į žiedinę. Ties Šniūraičių kaimu įrengtas tunelinis viadukas, požeminė pėsčiųjų perėja, Kutiškių sankryžoje – pravaža automobiliams ir pėstiesiems.

Dviratininkams įrengtos penkios poilsio aikštelės su suoliukais ir stovais dviračiams, prie miško įrengta apšviesta poilsio aikštelė su pavėsinėmis ir suolais. Numatoma, kad baigus šiuo metu tęsiamus rekonstrukcijos darbus, šalia kelio nutiestais naujais dviračių takais ir jungiamaisiais keliais dviratininkai galės važiuoti visame ruože tarp Šiaulių ir Radviliškio.

Bendra atliktų darbų vertė – 76,5 mln. Lt. Didžioji dalis pinigų gauti iš Europos Sąjungos sanglaudos fondo.

Šiuo metu vyksta antrojo rekonstrukcijos etapo darbai, apimantys daugiau kaip 9 km ilgio kelio ruožą. Bus nutiestas Kairių miestelio aplinkkelis, įrengtos kelios požeminės perėjos, viadukai, pravažos, naujos sankryžos.

Įvertinus eismo sąlygas, šiemet imamasi skubių, greito poveikio priemonių, o 2012–2013 m. planuojami didesni rekonstrukcijos darbai.

Išnagrinėjus eismo įvykių priežastis, pirmiausia visoje magistralėje siekiama užtikrinti saugų automobilių įvažiavimą iš šalutinių kelių. Visų sankryžų šalutiniuose keliuose, jei iki šiol nebuvo, įrengiamos inžinerinės greičio mažinimo priemonės – kalneliai arba “triukšmo” juostos, statomi kelio ženklai “STOP”. Taip siekiama užtikrinti, kad vairuotojai negalėtų išvažiuoti iš šalutinio kelio į magistralę neįsitikinę, kad tai yra saugu.

Atsižvelgiant į kintančias eismo sąlygas ir anksčiau įrengtas eismo saugos priemones, kai kuriose magistralės vietose keičiamas leistinas greitis. Pavojingiausiose vietose greitis mažinamas iki 70 km/h, o kur nėra būtinybės, panaikinami ankstesni greičio ribojimai.

Magistralėje padaugės ruožų, kuriuose draudžiama lenkti. Pavojingi ruožai bus papildomai žymimi kelio ženklais “Lenkti draudžiama” bei horizontaliu ženklinimu – ištisine juosta. Ypatingas dėmesys skiriamas kelio ruožams, kuriuose nedideliu atstumu yra sankryžų. Šiais atvejais bus draudžiama lenkti visame ruože tarp sankryžų. Tai padės išvengti situacijų, kai lenkiantis automobilis staiga įvažiuoja į netoliese esančią sankryžą. Lenkimo galimybės labiausiai bus apribotos kelyje Panevėžys–Aristava–Sitkūnai.

Nustatyta, kad itin pavojingos eismo situacijos susidaro ties degalinėmis, kai transporto priemonės bando sukti į degalines kirsdamos ištisinę skiriamąją liniją. Todėl ties degalinėmis, ypač “Via Baltica” ruože netoli valstybės sienos su Lenkija, priešpriešiniai eismo srautai bus atskiriami inžinerinėmis priemonėmis, leistinas greitis ribojamas iki 70 km/h. Kai kur numatoma įrengti skiriamąsias iškilias saugumo saleles, įrengti plastikinius lanksčius, šviesą atspindinčius stulpelius. Tokie stulpeliai taip pat bus įrengiami saugumo salelėse prie sankryžų, ties posūkiais į kairę.

Kad autobusais važiuojantys žmonės išlipę galėtų saugiau pereiti kelią, kai kuriose gyvenvietėse, pvz., Pumpėnuose, bus įrengti pėsčiųjų takai nuo stotelės iki saugios perėjimo vietos. Tai vietos su kelio viduryje įrengtomis skiriamosiomis salelėmis, kuriose galima saugiai sustoti perėjus pusę kelio. Netoli Pasvalio esančioje Talačkonių gyvenvietėje numatoma pratęsti pėsčiųjų ir dviračių taką.

Šiais metais taip pat bus užsakyti nauji bei koreguojami esami kai kurių sankryžų rekonstrukcijos bei dviejų lygių pėsčiųjų perėjų įrengimo projektai. Rekonstrukcijos darbai numatomi 2012–2013 m.

Per artimiausius dvejus metus bus pradėtas rekonstruoti Panevėžio aplinkkelis. Jį numatoma išplatinti iki 3 eismo juostų, įrengti tris žiedines sankryžas, keisti eismo organizavimą.

Magistralė “Via Baltica” kerta Lietuvos teritoriją Šiaurės–Pietų kryptimi ir priklauso I tarptautiniam transporto koridoriui. Per Baltijos šalis šis kelias veda į Varšuvą, toliau – į Vakarų Europą. Dėl itin didelių transporto srautų eismo sąlygos magistralėje yra sudėtingos, avaringumu išsiskiria kelio ruožas tarp Kauno ir valstybės sienos su Lenkija.

Šiemet įgyvendinamos bei artimiausiais metais numatomos diegti eismo saugos priemonės turėtų žymiai pagerinti eismo saugą visoje magistralėje “Via Baltica”.

"Veido" achyvas

Pasak susisiekimo ministro Eligijaus Masiulio, šie projektai, kurių bendra numatoma vertė siekia daugiau kaip 30 mln. litų, bus aptarti rytoj išvažiuojamajame Vyriausybės pasitarime Neringoje.

Dviračių taką Smiltynė–Nida ketinama remontuoti ruožuose nuo 38,0 iki 40,26 km ir nuo 42,27 iki 46,37 km. Iš viso bus suremontuota 6,36 km tako, iš jų vienas kilometras bus sutvarkytas jau šiais metais. Visas tako taisymui reikalingas lėšas numatoma skirti kitais metais. Numatoma, kad darbai kainuos apie 3,5 mln. litų.

Krašto kelią Smiltynė–Nida planuojama rekonstruoti ruože nuo 35,0 iki 45,6 km. Šiuo metu rengiami konkurso dokumentai kelio projektui koreguoti. Kitais metais, atlikus projekto koregavimą ir ekspertizę bei gavus statybos leidimą, bus pradėti rekonstrukcijos darbai.

Darbus numatoma baigti 2013 m. spalio mėn. Įvertinant medžiagų ir mechanizmų kėlimo keltu išlaidas, planuojamų darbų vertė gali būti per 30 mln. litų.