Susisiekimo ministerija sumanė gerokai sutrumpinti kelius prižiūrinčių valstybės įmonių sąrašą. Jų skaičius turėtų aptirpti nuo vienuolikos iki šešių. O sutaupytus pinigus žadama investuoti į kelius.

Susisiekimo ministras Eligijus Masiulis skaičiuoja, kad sustambinus dabartines valstybės įmones kasmet būtų galima sutaupyti apie 8 mln. Lt. Dar keli milijonai bus sutaupyti sumažinus direktorių ir kitų vadovų pareigybių skaičių. Didesnės naudos, kurią kol kas sunku įvertinti, ministras tikisi pertvarkius likusių valstybės įmonių veiklą ir kelių priežiūros sistemą, kuri, kaip žadama, turėtų tapti efektyvesnė. Taigi kalbamės su ministru apie artėjančias permainas.

– Kodėl valstybės įmonių pertvarka vyksta tik dabar, baigiantis šios Vyriausybės kadencijai?
E.M: Šis procesas pradėtas jau senokai. Pasirengimas ir jau atlikti pirmieji darbai truko daugiau nei metus. Seime pakeisti kai kurie įstatymai, sugriežtinantys kelių remonto ir tiesimo darbų kokybės priežiūrą, taip pat pertvarkomos kontrolę vykdančios įstaigos. Dabar prasidėjo naujas etapas, per kurį norime imtis pokyčių kelius prižiūrinčių valstybės įmonių darbe.
– Kokiu principu kelius prižiūri valstybės įmonės?
E.M.: Valstybinės reikšmės keliai sudaro apie 21 tūkst. km. Juos prižiūri dešimt valstybės įmonių, veikiančių buvusių apskričių ribose. Dvi pagrindines Lietuvos magistrales, tai yra kelius Vilnius–Klaipėda bei Vilnius–Panevėžys, prižiūri vienuoliktoji valstybės įmonė „Automagistralė“. Kiekviename rajone šios įmonės turi padalinius, kurie atlieka realius kelių priežiūros ir tvarkymo darbus.
– Gal jau apskaičiavote, kokios naudos duotų valstybės įmonių stambinimas?
E.M.: Šiais metais kelių priežiūrai valstybė skyrė 235 mln. Lt. Šiuos pinigus naudojame ne tik sniegui valyti, remonto ir kitiems darbams. Dalis pinigų tenka pačioms įmonėms išlaikyti, darbuotojų ir vadovų algoms mokėti. Mažindami kelius prižiūrinčių įmonių skaičių mes apkarpytume administracines išlaidas, o sutaupytus pinigus panaudotume kelių priežiūrai.
Priminsiu, kad prasidėjus finansų krizei mes jau ne vieną kartą peržiūrėjome šių įmonių veiklą. Sumažinus finansavimą teko pradėti taupyti, efektyvinti veiklą. Vien darbuotojų nuo 2008 m. sumažėjo nuo maždaug 3700 iki 2900.
Dabar manome, kad to, kas jau padaryta, negana. Šiuo metu veikianti sistema yra vis dar gremėzdiška. Išlaikyti tiek daug tą patį darančių įmonių mažai valstybei – per didelė prabanga. Tad sustambinus bendroves bus atsisakyta apie 50 direktorių ir kitų administracijos darbuotojų. Vien tai duos vienkartinį kelių milijonų litų sutaupymo efektą. Dar daugiau sutaupyti tikimės efektyvindami šiuo metu veikiančią kelių priežiūros sistemą.
– O kokių bus įmonių veiklos pokyčių?
E.M.: Pirmiausia visi įmonių valdomi keliai perduodami Susisiekimo ministerijai pavaldžiai Lietuvos automobilių kelių direkcijai. Tai šešių milijardų litų vertės turtas, kurį efektyviau valdyti sutelktą vienose rankose. Naujasis valstybinės reikšmės kelių priežiūros modelis užtikrins kelių valdymą ir priežiūrą ne regioniniu, bet valstybės mastu.
Taip pat keičiama darbų planavimo, paskirstymo, vykdymo ir kontrolės sistema. Prieš pertvarką valstybės įmonės pačios valdė kelius, planavo darbus, juos vykdė ir save kontroliavo. Tai nėra normalu. Jei tas pats direktorius ir dirba, ir kontroliuoja savo darbą, geriausių rezultatų jis nepasieks.
Taigi mes norime atskirti kelių projektavimo, tiesimo, remonto ir priežiūros darbų užsakovo ir organizatoriaus funkcijas. Dėl to sistema turėtų veikti efektyviau. Valstybės įmonės po pertvarkos bus atsakingos tik už kelių priežiūrą ir vykdys tuos darbus, kuriuos užsakys Lietuvos automobilių kelių direkcija.
Tiesa, turėdamos galimybių jos ir toliau galės vykdyti savivaldybių, privačių bendrovių ar gyventojų užsakymus. Praėjusiais metais valstybės įmonės aktyviai dalyvavo įvairiuose konkursuose, todėl išlipo iš nuostolių ir visos bendrai uždirbo apie 4 mln. Lt pelno.
– Privačios įmonės kartkartėmis užsimena apie norus taip pat gauti užsakymų kelių priežiūros srityje. Juo labiau kad šios Vyriausybės kadencijos pradžioje buvo pasigirdę kalbų, jog kelių priežiūros įmonės gali būti privatizuotos. Ar tokie planai dar egzistuoja?
E.M.: Mūsų atlikta analizė parodė, kad per daugelį metų sukurta kelių priežiūros sistema yra gera, tik ją reikia tobulinti. Privatizuoti kelių priežiūros įmonių ši Vyriausybė tikrai nenusiteikusi, jos ir po pertvarkos liks nacionaliniam saugumui svarbių bendrovių sąraše.
Manome, kad toliau tobulinant valstybės įmonių veiklą jos gali dirbti ne ką prasčiau nei privačios. Efektyvumas dar padidės atskyrus užsakovo, darbų vykdytojo ir kontrolės funkcijas.
Dabar kelių priežiūra mums daugeliu atveju kainuoja pigiau. Kad šis modelis kol kas pasiteisina, gerai parodė kelerių pastarųjų metų praktika. Pradėjus mažinti valstybės išlaidas, kelių priežiūrai skirtų lėšų suma taip pat buvo apkarpyta maždaug trečdaliu, tačiau kelių priežiūros kokybė liko tokia pati, įmonės tęsia savo darbus, investuoja. Tai pasiekti pavyko todėl, kad valstybės įmonės mūsų kelius prižiūri nesiekdamos pelno.
– Gal galite nebeslėpti ir pranešti, kokios įmonės po pertvarkos bus likviduotos?
E.M.: Jei Seimas pritars mūsų parengtam įstatymų paketui, kurį jau palaimino Vyriausybė, bus panaikintos bendrovės „Alytaus regiono keliai“, „Marijampolės regiono keliai“, „Tauragės regiono keliai“ „Telšių regiono keliai“ ir „Utenos regiono keliai“. Jos bus sujungtos su tokias pačias funkcijas vykdančiomis bendrovėmis, kurios dabar įsikūrusios Vilniuje, Kaune, Klaipėdoje, Šiauliuose ir Panevėžyje. Visas darbų valdymas vyks tik iš šių miestų.
– Ar dėl to nenukentės kelių priežiūros kokybė, ar kelininkai spės, pavyzdžiui, iš Vilniaus nuvykti į Dzūkijos pakraščius?
E.M.: Pagrindinius darbus rajonuose atlieka kelininkai, turintys bazes faktiškai kiekvienoje savivaldybėje. Ten yra ir jų technika, pastatyti druskų sandėliai ir pan. Taigi, net ir panaikinus mažesnes regionines įmones, kelininkų tarnybos ir toliau liks.
– Galbūt užtektų palikti vieną ar dvi įmones, o ne šešias?
E.M.: Manome, kad mūsų suplanuotas stambinimas atitinka protingumo kriterijus. Viską valdyti, planuoti darbus, važinėti apžiūrėti kelių tik iš Vilniaus ar Kauno būtų per sunku. Žinoma, gyvenimas nestovi vietoje, todėl ateityje stambinimo procesas gali tęstis, jei tai valstybei būtų naudinga ir leistų sutaupyti daugiau mokesčių mokėtojų pinigų.
– Teko girdėti, kad kai kurie įmonių vadovai nėra patenkinti šia pertvarka, prašoma politikų iš opozicinių partijų pagalbos, todėl įstatymų svarstymas Seime gali būti politizuotas.
E.M.: Suprantama, kad įmonių vadovai ar kiti darbuotojai, kurie bus atleisti, nėra patenkinti. Neabejoju, kad per daugybę metų šioje sistemoje buvo įdarbinta nemažai buvusiai valdančiajai partijai priklausančių ar jai simpatizuojančių žmonių. Socialdemokratai jau dabar siunčia signalus, kad jiems vykdoma pertvarka nepatinka.
– Vairuotojai turi linksmą posakį, kad žiema kelininkus ir vėl užklupo netikėtai. Ar ilgai dar jį girdėsime?
E.M.: Tam ir dirbame, kad priekaištų kelininkams girdėtume kaip galima rečiau. Iš patirties galiu pasakyti, kad kur kas dažniau blogų atsiliepimų sulaukiame miesto kelininkų atžvilgiu. Miestų gatves prižiūri ne Susisiekimo ministerijos, o miestų savivaldybės įmonės.
Mes turime ir nuolat tobuliname informacinę sistemą, kuri leidžia gyvai stebėti, kur važinėja kelius valančios mašinos, ar vairuotojai nesimuliuoja. Modernūs davikliai perduoda informaciją apie oro sąlygas ir kelio būklę, kad būtų galima operatyviai reaguoti į besikeičiančias sąlygas. Kelių priežiūra žiemą kainuoja labai brangiai, todėl pinigus stengiamės naudoti protingai.