"Veido" archyvas

Sena tiesa: vieniems atostogų sezonas yra poilsio ir atsipalaidavimo metas, kitiems, mintantiems iš ne tokios teisėtos veiklos, – pats darbymetis.

Pareigūnai ir patyrę keliautojai perspėja, kad ir per atostogas dera likti budriems, antraip stipriausiu kelionės įspūdžiu gali tapti susidūrimas su plėšikais arba kišenvagiais. Beje, niekdarių gali pasitaikyti ir vidury dykumos – tai gali paliudyti šio rašinio autorė. Todėl, net jei manote esantys vieni, nepalikite daiktų net ir užrakintoje mašinoje vos kelioms minutėms.

Tiems, kurie verčiau mokosi iš svetimų klaidų, patirties turintys žmonės pataria prieš kelionę paruošti nesudėtingus namų darbus: pasidaryti dokumentų kopijas, dėl visa ko užsirašyti ambasadų adresus, apdairiai susikrauti kuprinę. Kita vertus, jei netekote dokumentų ar pinigų – tai dar ne pasaulio pabaiga: svarbiausia neprarasti galvos ir šalto proto.

“Kad kelionės neapkartintų nemalonūs netikėtumai, patartina iš anksto pasidomėti, ar šalis, į kurią ketinate vykti, nėra įtraukta į Užsienio reikalų ministerijos sudarytą galimų nesaugių valstybių sąrašą”, – perspėja URM Spaudos ir viešųjų ryšių skyriaus vedėjas Mindaugas Lašas.

Nedinkite be žinios

M.Lašas pataria, kad vertėtų namie liksiantiems artimiesiems ar draugams pranešti apie savo kelionės maršrutą bei kontaktus užsienyje, palikti informaciją apie kelionę apdraudusią agentūrą bei draudimo rūšį. Nepakenks, jei susižinosite toje šalyje esančios Lietuvos diplomatinės atstovybės ar konsulinės įstaigos tikslų adresą bei telefono numerius, be to – pasidomėsite Užkrečiamųjų ligų profilaktikos ir kontrolės centro skelbiamomis rekomendacijomis.

Jei praradote dokumentus, susirgote ar ištiko panaši bėda, būtinąją konsulinę pagalbą gali suteikti Lietuvos diplomatinė atstovybė ar konsulinė įstaiga. Jei svečioje šalyje Lietuvos diplomatų nėra, teks kreiptis į kitos ES valstybės ambasadą.

“Lietuva su kai kuriomis ES valstybėmis yra sudariusi atstovavimo sutartis, todėl pirmiausia pagalbos reikėtų kreiptis į šalies, kuri atstovauja Lietuvai, atstovybę. Visi sąrašai bei kontaktai yra skelbiami Užsienio reikalų ministerijos tinklalapyje” – primena skyriaus vadovas. Nuo šių metų URM informaciją apie konsulinę pagalbą teikia visą parą.

Kad praradusieji dokumentus iš užsienio galėtų grįžti namo, atstovybėje ar konsulinėje įstaigoje reikia gauti asmens grįžimo pažymėjimą. Norintieji gauti tokį dokumentą turi asmeniškai pateikti prašymą, dvi nuotraukas, jei turi – asmens tapatybę patvirtinančius dokumentus. Laikinojo asmens grįžimo pažymėjimo rengimas, kaip perspėja ministerijos atstovas, gali užtrukti iki trijų dienų, nes pareigūnas privalo įsitikinti besikreipiančio asmens tapatybe. Ačiū kompiuteriams ir elektroniniam paštui: dažnai tikrinimo procedūrai pakanka kelių valandų.

Lietuvos atstovybėje išduotas grįžimo pažymėjimas kainuoja penkis eurus, kitų šalių atstovybėse gali tekti sumokėti gerokai daugiau. Tarkim, Namibijoje, kurioje nėra Lietuvos ambasados, suomių išduotas pažymėjimas kainavo 120 eurų.

Kortelės – saugesnės

Lietuvos bankų asociacijos viceprezidento Aido Budrio nuomone, saugiau į kelionę vežtis ne grynųjų pinigų, o mokėjimo kortelių. “Tikimybė, kad netekę kortelės neprarasite ir joje esančių pinigų, yra tikrai didelė – siekia net 99,8 proc.”, – pabrėžia jis.

Pasak bankininko, kiek ir kokių kortelių vežtis – asmeninis reikalas. Populiariausias pasaulyje derinys: debeto kortelė, skirta kasdienėms reikmėms, ir kredito kortelė, naudojama, kai reikia pasiskolinti pinigų ar gauti papildomų paslaugų.

“Debeto kortele galėsite atsiskaityti parduotuvėse, degalinėse, kavinėse, pasiimti grynųjų iš bankomatų. O kredito kortelė pravers, jei norėsite pasinaudoti kreditu, pavyzdžiui, patirsite nenumatytų išlaidų, rezervuosite automobilį ar viešbutį, atsiskaitysite lėktuvuose ir kitose vietose, kuriose nėra tiesioginio ryšio su banku”, – vardija A.Budrys.
Svarbiausia taisyklė, kurią žino visi, bet ne visuomet paiso: jokiu būdu nevalia laikyti visų kortelių vienoje vietoje. “Svarbu rūpestingai saugoti mokėjimo korteles, niekam neatskleisti ant jų užrašytų duomenų, nes jų gali pakakti atsiskaitant internetu. Dažna klaida – kortelės PIN kodą laikyti piniginėje prie kortelės ar išsisaugoti telefono atmintyje”, – primena bankininkas.

Jis perspėja, kad laikytis saugos taisyklių labai svarbu ir naudojantis internetine bankininkyste: dera saugoti asmeninę informaciją, o baigus darbą – nepamiršti išsiregistruoti.

Asociacijos prezidentas primena keletą paprastų taisyklių, kaip elgtis apdairiau. Štai jos: pinigus saugiau išsiimti bankomate, esančiame banko viduje. Apsidairykite, ar nepastebite ko nors įtartino. Kai renkate PIN kodą, įsitikinkite, kad jūsų niekas nestebi. Jei kortelė įstrigo bankomate, iš karto skambinkite bankui ir ją užblokuokite (kartais vagys specialiai užtaiso kortelės paėmimo ertmę ir vėliau paima įstrigusią kortelę).

Jei kortele atsiskaitote kavinėje, stebėkite visus padavėjo veiksmus, neleiskite kortelės nusinešti. Įsitikinkite, kad grąžinta kortelė yra tikroji, o ne padirbta.

Ten, kur nėra lustinių kortelių skaitytuvų, prieš patvirtindami mokėjimą PIN kodu ar pasirašydami čekyje, patikrinkite, ar nurodyta teisinga suma. A.Budrio manymu, prieš kelionę pravestų užsukti į banko, kurio kortelę vežatės, tinklalapį, atsižvelgti į patarimus, užsirašyti (o dar geriau – įsiminti) kortelės blokavimo telefoną. Praradusieji kortelę į banką turėtų skambinti negaišdami: bankas kortelę blokuos bet kuriuo paros metu. Naudingos informacijos galima rasti ir tinklalapyje www.kortelekasdien.lt.

Patikliems – kišenvagių spektakliai

Keliautojams skirto tinklalapio www.makalius.lt įkūrėjas Rimvydas Širvinskas pritaria perpėjimams, kad ir per atostogas nederėtų pamesti galvos. Jo pastebėjimu, keliautojai dažniau atsipalaiduoja tose šalyse, kurios gyvena iš turizmo. Tačiau realybė graudesnė: kišenvagiams jų šalies prestižas vargiai rūpi.

“Veidas” šį pašnekovą sutiko Italijos sostinėje, kur R.Širvinskas filmuoja naują laidą “Makaliaus kelionės”. “Pamokomą pavyzdį vakar matėme vos atskridę į Romą ir metro važiuodami į viešbutį. Vagonas – pergrūstas, mes visus daiktus laikėme prie savęs. Traukinyje buvo ir grupelė jaunų vokiečių, kurie rėkavo, juokėsi, kilnojo rankas. Kai išlipome toje pačioje stotelėje, bendrakeleiviai pasigedo mobiliųjų telefonų…” – apie tai, kad ypač reikėtų saugotis viešajame transporte, primena pašnekovas.

Kitą įvykį laidos filmavimo grupė tą pačią dieną matė Vatikano Šv. Petro aikštėje, kurioje susirenka daug piligrimų iš viso pasaulio. “Dauguma žmonių buvo pasislėpę nuo saulės pakraščiuose, tarp aikštės kolonų. Į aikštės vidurį išbėgo maldininkę vaidinanti apsimetėlė ir pradėjo garsiai rėkauti, raudoti, melstis, žodžiu – patraukė visų dėmesį. Kol susirinkusieji steibeilijo į moterį, jos bendrininkai darbavosi minioje. Šalia mūsų sėdinti turistė pajuto, kaip vagis tyliai ir lėtai traukia rankinuką”, – vaizdingai naujais įspūdžiais dalijosi R.Širvinskas.

O štai Barselonoje gyvenanti keliautojo draugė į svečius atvykusias merginas pirmiausia perspėja, kad jokiu būdu negalima neštis rankinių užsikabinus ant peties, reikėtų diržą persimesti skersai. Antraip rizikuojate, kad tapsite pro šalį bėgančio “sportininko” auka arba rankinę nuplėš pravažiuojantis motociklininkas. Ten, kur daug žmonių – turgavietėse, metro, minioje, kuprines reikia neštis ne ant nugaros, o ant pilvo.

“Be to, niekada nesinešiokite visos sumos ir visų dokumentų vienoje rankinėje: dalį dėkitės į kišenę, dalį – į lagaminą, dalį – į rankinį bagažą. Jei turite ir pasą, ir asmens tapatybės kortelę, vieną dokumentą visada neškitės su savimi, kitą pasidėkite į lagaminą viešbutyje”, – kaip išskaidyti riziką, primena keliautojas.

Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Migracijos valdybos viršininkas Gintaras Bagužis primena, kad prarastus asmens dokumentus reikia užblokuoti. Skubiai užblokuoti dokumento galiojimą galima per Lietuvos atstovybę užsienyje: gavęs jūsų prašymą, atstovybės darbuotojas susisiekia su Lietuvos migracijos tarnyba, kuri tai ir padaro.

Lietuvos konsuliniai pareigūnai gali:

• išduoti asmens grįžimo pažymėjimą užsienyje praradus pasą ar kitą dokumentą; išduoti atitinkamas pažymas užsienyje praradus vairuotojo pažymėjimą ar transporto priemonės registravimo liudijimą;

• užsienyje praradusiems pinigus suteikti informaciją, kokiais skubiausiais būdais artimieji Lietuvoje gali pervesti pinigų;

• jei būtina, susitikti su sulaikytais Lietuvos piliečiais ir aplankyti juos įkalinimo vietose;

• reikalauti, kad užsienyje suimtų ar nuteistų Lietuvos piliečių atžvilgiu būtų laikomasi tos užsienio valstybės įstatymų ir tarptautinių sutarčių.

Lietuvos konsuliniai pareigūnai negali:

• vykdyti vertėjų funkcijų;

• teikti banko ar pašto paslaugų;

• tarpininkauti dėl įsidarbinimo užsienio valstybėse, dėl užsienio valstybių vizų, leidimų gyventi ar dirbti jose;

• aprūpinti nakvyne ar kitokia gyvenamąja patalpa;

• užtikrinti gydymo ar įkalinimo įstaigose geresnį aptarnavimą, nei jis teikiamas vietos gyventojams;

• iš savo asmeninių lėšų skolinti ar duoti pinigų, samdyti advokatą, apmokėti ligoninės, viešbučio ir kitas sąskaitas;

• kištis į užsienio valstybės teisėsaugos ir kitų institucijų darbą.

"Veido" archyvas

Ruošiantis į ilgesnę ar net trumpesnę kelionę kyla neaiškumų, ypač susijusių su bagažo dydžiu ar prireikus keliauti su augintiniu. Kartais nesusipratimų nepavyksta išvengti ir viešajame transporte. Užbėkime įvykiams už akių ir pasidomėkime, kokie netikėtumai gali laukti.

Keliaujant su gyvūnu traukiniu, autobusu, keltu ar lėktuvu

• Visais atvejais šeimininkas privalo turėti veterinarijos gydytojo pažymą apie gyvūno sveikatą ir pasirūpinti, kad nekiltų grėsmė kitų keleivių saugumui ir patogumui.

• Autobusais gyvūnus galite vežti nemokamai. Svarbiausia, kad jie būtų krepšyje ar narvelyje ir neužimtų atskiros keleivio vietos. O jei vietos prireiks, gyvūnui teks pirkti bilietą. Pagal viešojo transporto važiavimo taisykles, turite pasirūpinti, kad jūsų augintinis nekeltų grėsmės kitų keleivių sveikatai,  nuosavybei ir ramybei. Šuo turi būti su antsnukiu ir laikomas už ne ilgesnio kaip 0,5 m pavadėlio. Keliaujant su šunimi turėtumėte įlipti pro paskutines duris ir važiuoti autobuso ar troleibuso gale. Jei jūsų mieste priimta tvarka įlipti pro priekines duris, šia taisykle turėtumėte vadovautis ir norėdama į viešąjį transportą patekti su augintiniu.

• Keliaujant traukiniu, smulkūs kambariniai gyvūnai, pavyzdžiui, žiurkėnai, turi būti vežami dėžėse, pintinėse arba narveliuose. Trečl    ios klasės vagone šiuos gyvūnus galite vežtis nemokamai, tačl    iau važiuojant kitų klasių vagonais už augintinį teks susimokėti kaip už lydimąjį bagažą.

• Jei traukiniu vešitės didelį šunį, už jį turėsite susimokėti kaip už 20 kg bagažą. Galite vežtis šunį ir atskiroje kupė, tačl    iau tokiu atveju teks sumokėti už visas kupė vietas. Šuo turėtų būti su antsnukiu ir pavadėliu. Už bet kokią galimą augintinio padarytą žalą teks atsakyti jums.

• Keltai, kurie priima keleivius su gyvūnais, vienam asmeniui leidžia vežtis ne daugiau kaip 2 šunis. Keliaujantiems su gyvūnais skiriamos specialios kajutės, kuriose kilimai pakeisti linoleumu, o po kelionės kajutės dezinfekuojamos. Pasirinkus tokį transportą kelionei su augintiniu, jums teks išsipirkti visą kajutę.

Su augintiniu į užsienį

Prieš vykdama į kelionę su gyvūnu, būtinai susipažinkite su toje šalyje galiojančiomis gyvūno įvežimo taisyklėmis, nes kai kuriose šalyse keliami ypač griežti reikalavimai.

• Keliaujant po Europos Sąjungą. Naminiai gyvūnai gali keliauti kartu, jei turite Europos Sąjungos naminio gyvūno pasą. Jame turi būti informacija apie skiepus nuo pasiutligės – paskiepyti turi būti visi naminiai gyvūnai, vyresni nei trijų mėnesių. Tokį pasą gali išduoti bet kuris veterinaras.

• Pagal galiojančias taisykles vežantis gyvūną į keturias šalis – Airiją, Jungtinę Karalystę, Maltą ir Švediją – dar prireiks ir papildomų įrodymų, kad skiepai buvo veiksmingi, todėl turėkite ir atitinkamą veterinaro pažymą.

• Taip pat į Airiją, Jungtinę Karalystę ir Maltą atvykstantys gyvūnai tikrinami dėl erkių platinamų ligų ir kaspinuočio. Švedijoje ir Suomijoje tikrinami tik dėl kaspinuočio.

• Labai svarbu, kad gyvūną būtų galima identifikuoti. Todėl jis privalo turėti mikrolustą. Tai paprastos procedūros metu po oda įkišama mikroschema, sauganti gyvūno duomenis. Turėdamas šį mikrolustą, gyvūnas užregistruojamas į duomenų bazę, todėl net jei dingtų bet kurioje Europos šalyje, galėtų būti atpažintas ir grąžintas šeimininkui.

• Pagal anksčiau galiojusias taisykles gyvūnui identifikuoti visiškai pakakdavo tatuiruotės. Į daugelį ES šalių gyvūnas tik su tatuiruote ir be mikrolusto galės vykti iki 2011 m. liepos. Tačiau Airijoje, Jungtinėje Karalystėje ir Maltoje jau dabar reikalaujama tik mikrolusto.

• Nors griežti gyvūnų vežimo reikalavimai galioja visoje Europoje, prieš vykstant į konkrečią šalį verta pasidomėti, ar ji netaiko kokių nors papildomų taisyklių.

• Už ES ribų. Išvykstant iš Europos Sąjungos prireiks visų tų pačių dokumentų, kaip ir Sąjungos ribose. Tačiau papildomai gyvūnui turi būti atliktas kraujo tyrimas.

• Jei traukiniu vykstate į užsienį, augintinių vežimo taisyklės priklauso nuo šalies, į kurią vykstate. Važiuojant į NVS šalis, Latviją ir Estiją, gyvūnus teks vežtis atskiroje kupė, nusiperkant tiek bilietų, kiek kupė yra vietų. Leidžiama vežtis ne daugiau kaip du gyvūnus. Keliaujant į kitas šalis (Lenkiją, Bulgariją, Vokietiją, Čl    ekiją ir kt.), gyvūnus leidžiama vežtis nuperkant jiems kelionės bilietą su 50 proc. nuolaida.

• Norėdami skraidinti gyvūną lėktuvu, apie tai turite įspėti oro linijų bendrovę. Kiekviena bendrovė nustato savas gyvūnų skraidinimo sąlygas. Paprastai į lėktuvo saloną galima pasiimti ne daugiau kaip 8 kg sveriantį augintinį, kuris turėtų būti specialioje dėžutėje, telpančl    ioje po keleivio sėdyne arba ant kelių – dėžutės dydis 50x40x23 cm. Didesni šunys vežami atskirame lėktuvo skyriuje pervežimo dėžėse. Jeigu skrydis su persėdimu, augintiniu pasirūpina veterinarijos specialistai – pavedžioja, pašeria, palakina ir, jei reikia, apgyvendina šunų viešbutyje. Lėktuvų salonuose galima laikyti tik šunis vedlius, įrodžius, kad jie aklo arba kurčl    io žmogaus palydovai.

Apie bagažo dydį?

Prieš kelionę pasidomėkite, kokio dydžio ir svorio bagažą galite su savimi pasiimti, kad netektų nustebti, jei paprašys susimokėti papildomai ar net paskirs baudą…

• Važiuodami autobusu ar troleibusu nemokamai galite vežtis bagažą, neužimantį keleivio vietos. Kita vertus, rankinis bagažas turi atitikti tam tikrus standartus: ne didesnis kaip 60x40x20 cm arba bendra išmatavimų suma neviršytų 120 cm. Antraip teks pažymėti papildomą bilietą, už kurį su savimi galėsite vežti bagažą, užimantį ne daugiau kaip vieną keleivio vietą. Be to, autobusu ar troleibusu draudžiama vežti daiktus, kurie trukdytų ar būtų pavojingi kitiems keleiviams, galėtų sutepti transporto sėdynes ar bendrakeleivių drabužius. Dėl minėtų priežasčių viešuoju transportu draudžiama vežti dviratį.

• Tarpmiestiniu autobusu. Salone kiekvienas keleivis turi teisę nemokamai vežtis vieną rankinį bagažą, ne didesnį kaip 60x40x20 cm arba – jeigu bendra matmenų suma ne didesnė kaip 120 cm. Autobusuose, kuriose yra bagažinės, papildomai galima vežti bagažą, ne didesnį kaip 100x50x30 cm arba – jei bendra dydžių suma ne didesnė kaip 180 cm. Kartais už šį papildomą bagažą gali tekti susimokėti, todėl prieš vykstant į kelionę kiekvienu atveju reikėtų išsiaiškinti nemokamo bagažo sąlygas. Trečią arba didesnį negu šių dydžių bagažą keleivis gali vežti tik tada, jei bagažinėje lieka laisvų vietų.

• Traukiniu. Kiekvienas keleivis, turintis bilietą, turi teisę keleiviniame vagone su savimi nemokamai vežti nešulius, kurių bendra trijų matmenų suma neviršija 200 cm, o bendras svoris – 35 kg suaugusiam ir 15 kg vaikui iki 10 metų. trečios klasės vagone suaugęs keleivis gali vežtis daugiau nešulių nei numatyta taisyklėse, bet jų svoris neturi viršyti 50 kg. Panašūs reikalavimai bagažui keliami ir vykstant traukiniu į užsienio šalis, tačiau kiekvienu atveju vežamų nešulių sąlygos gali kisti, todėl reikėtų pasidomėti prieš vykstant į kelionę.  Dviračius galima vežti bagažo vagonuose, o keleiviniuose vagonuose – specialiai tam skirtose vietose. Dviračiai į traukinius priimami nuo balandžio 1 d. iki spalio 31 d. Už kiekvieną dviratį teks susimokėti nustatytą mokestį, priklausantį nuo važiuojamo atstumo ir kokia klase keliaujate (svyruoja nuo 2 iki 16 Lt).

• Lėktuvu. Kiekviena avialinija gali turėti skirtingus reikalavimus tiek rankiniam, tiek registruotam bagažui. Vienos kompanijos į lėktuvo saloną leidžia įsinešti neriboto svorio, tačiau neviršijančio 50x40x23 cm išmatavimų rankinį bagažą, o registruoto bagažo iki 20–32 kg mokestis įeina į bilieto kainą. Dažniausiai pigių skrydžių bendrovės į lėktuvo saloną nemokamai leidžia imti vieną vienetą rankinio bagažo, kurio matmenys yra 55cmx40cmx20cm, o svoris negali viršyti 8–10 kilogramų, tačiau už didesnį registruotą bagažą skaičiuoja papildomą mokestį. Paprastai visos avialinijų kompanijos be papildomo mokesčio leidžia pasiimti vaiko ar neįgalaus vežimėlį. Perkant bilietą iš anksto reikėtų įspėti, jeigu ketinate vežti specialų bagažą: sporto įrangą, muzikos instrumentus, dviratį ir pan. Už šį bagažą greičiausiai teks susimokėti papildomą mokestį.

Priekinės durys: neaiškumai dėl naujos tvarkos…

Keleivių įlaipinimas į viešąjį transportą pro priekines duris didžiuosiuose Europos miestuose yra įprastas, Lietuvoje tokia tvarka įgyvendinta dar visai neseniai. Kaip ir dauguma naujovių, ši tvarka sukėlė nemažai diskusijų ir klausimų, bet sėkmingai įgyvendinta Vilniuje, Klaipėdoje, Panevėžyje ir Kėdainiuose. Galimybę priimti tvarką keleivius laipinti pro pirmąsias duris svarsto ir kiti miestai.

Keleiviai pastebėjo naujos tvarkos nenuginčijamą naudą – viešajame transporte akivaizdžiai sumažėjo asocialių, apsvaigusių ar agresyvių žmonių. Be to, pasak kontrolierių, dabar mažiau pagaunama vadinamųjų zuikių.

Vis dėlto naujoji laipinimo tvarka į viešąjį transportą kelia neaiškumų. Pavyzdžiui, kaip pro priekines duris patekti neįgaliems, tėvams su vežimėliu? Specialiuose žemagrindžiuose Vilniaus miesto autobusuose ir troleibusuose yra numatyta galimybė šiuos keleivius įleisti į transporto priemonę pro vidurines duris. Vairuotojai turėtų įleisti tokius keleivius, kurie negali patekti pro priekines duris. Kartais tai priklauso nuo vairuotojo darbo kultūros…

Anksčiau, keleiviai su gyvūnais į viešąjį miesto transportą turėdavo įlipti pro galines duris. Dabar jie, kaip ir kiti keleiviai, gali įlipti pro pirmąsias duris. Žinoma, augintinis turi atitikti važiavimo taisyklių keliamus reikalavimus – būti su pavadėliu ir antsnukiu.