BFL

Gabija SABALIAUSKAITĖ

Kai kurios aukštųjų mokyklų turinčios savivaldybės bando užtvenkti išvažiuojančių studentų srautą pinigais. Štai šiauliečiai – gerai besimokantys studentai ir abiturientai – gali pretenduoti į stipendijas, jei stoja į Šiaulių uni­versitetą. Ką gelbėja savivaldybė, įsteigusi 30 tūkst. eurų fondą – vietinį jaunimą ar konkrečią aukštąją mokyklą?

Šiaulių miesto savivaldybė, neseniai sukirtusi rankomis su regioniniu universitetu dėl stipendijų fondo įkūrimo, yra ne pirmoji kviečianti savo abiturientus ne išvykti studijuoti kitur, o verčiau gerai mokytis ir tada „ateiti ir pasiimti“ papildomų pinigų.

Papildomais pinigais Šiauliai bandys sulaikyti vietinį jaunimą, kad šis neišvyktų studijuoti į Kauną ar Vilnių.

Šiaulių miesto garbės piliečių vardinių stipendijų fonde – 30 tūkst. eurų savivaldybės biudžeto lėšų, o šie pinigai bus skirti pažangiausiems Šiaulių universiteto studentams. Savivaldybė siekia paskatinti šiauliečius likti studijuoti Šiauliuose ir prisidėti prie miesto plėtros. Kitaip tariant, papildomais pinigais Šiauliai bandys sulaikyti vietinį jaunimą, kad šis neišvyktų studijuoti į Kauną ar Vilnių (šiuos miestus studijoms renkasi daugiausiai Šiaulių apskrities abiturientų) ar neemigruotų svetur.

Nors Šiauliuose yra daugiau aukštųjų mo­kyklų, kurios, matyt, irgi sulaiko jaunimą nuo išvykimo, – į skatinamąją stipendiją po šiųmečio priėmimo galės pretenduoti tik pasirinkusieji Šiaulių universitetą.

Nuostatų, kam ir už ką bus skiriamos savivaldybės stipendijos, dar nėra, tačiau Šiaulių uni­versiteto rektorius prof. dr. Donatas Jur­gaitis paaiškina, kad į fondo stipendijas bus ­galima taikyti pagal du pagrindinius kriterijus: jas galės gauti labai gerai (90–100 balų) valstybinius brandos egzaminus išlaikę ir į Šiaulių universitetą stojantys jaunuoliai bei gerai besimokantys, nusipelnę Šiaulių universiteto studentai. Beje, pernai į šį universitetą įstojo trys šimtukininkai.

Turi valstybinio brandos egzamino šimtuką – gali gauti 100 eurų per mėnesį, o jei turi du geriausius įvertinimus, suma galėtų ir padvigubėti.

Kol kas neaišku, ir į kokią stipendijos sumą bus galima „iškeisti“ šimtukus – kiek eurų per mė­nesį iš nemažos 30 tūkst. eurų sumos fondo galės tikėtis studentai. Planuojama, kad stipendijos bus skirtingo dydžio, kuris priklausys ir nuo gabių studentų skaičiaus, ir nuo jų pasiekimų.

„Sumos maždaug tokios: turi valstybinio brandos egzamino šimtuką – gali gauti 100 eurų per mėnesį, o jei turi du geriausius įvertinimus, suma galėtų ir padvigubėti. Tačiau tai bus aišku, kai matysime priėmimo rezultatus, – sako rektorius D.Jurgaitis. – Pagrindinius kriterijus turime, mokėsime tiek, kiek galėsime, o jei visos sumos išnaudoti nepavyks, tarsimės su savivaldybe, kam tuos pinigus būtų galima panaudoti kitur. Ti­kėkimės, taip nebus, be to, esame apskaičiavę, kad maždaug tokios sumos ir reikėtų geriausiems studentams stipendijomis pa­skatinti.“

Tikimasi, kad 30 tūkst. eurų, kuriuos skiria savivaldybė, nėra balandį įkurto fondo dugnas: jį galėtų papildyti ir privatūs asmenys, ir rajono verslas, juolab kad įmonės dabar apdovanoja studentus, remia universiteto renginius ir t.t.

Paklaustas, ar garbės piliečiai, kurių vardai papuoš stipendijas, prisidės ir įnašu į fondą, meras patikina, kad jų indėlis nebūtinai bus materialinis.

„Be to, šios stipendijos bus susietos su garbės piliečių vardais. Kviečiausi juos pasikalbėti jų gimtadienio dieną ir įsitikinau, kad mūsų garbės piliečiai yra kupini entuziazmo, unikalūs žmonės, dažnas klausė, kaip gali prisidėti“, – pasakoja Šiaulių miesto meras Artūras Vi­sockas.

Paklaustas, ar garbės piliečiai, kurių vardai papuoš stipendijas, prisidės ir įnašu į fondą, meras patikina, kad jų indėlis nebūtinai bus ma­terialinis – nusipelniusieji savo kraštui dalysis su studentais patirtimi ir žiniomis.

Šiaulietis – pagal aukštąją mokyklą

„Mintis paprasta ir prasminga – sulaikyti jau­nimą Šiauliuose ir Lietuvoje“, – fondo idėją apibendrina Šiaulių meras.

Tik kad jaunimą Šiauliuose sulaiko ne vien universitetas. Be jo, Šiauliuose yra dar dvi aukštosios mokyklos – Šiaulių valstybinė kolegija ir privati Šiaurės Lietuvos kolegija. Šiaulių universitete mokosi 2884, kolegijoje – 2307 studentai. Va­di­nasi, abi valstybinės aukštosios mokyklos sulaiko panašiai vietinio jaunimo, abi gali turėti pa­žangių studentų, bet į savivaldybės eurais iš­reikštą paskatinimą pretenduoti gali tik vienos iš jų studentai.

Beje, Mokslo ir studijų stebėsenos ir analizės centro (MOSTA) sudaryta 2015 m. bendrojo priėmimo į aukštąsias mokyklas apžvalga rodo, kad Šiaulių kolegiją renkasi daugiau vietinio jaunimo nei universitetą.

Šiaulių biudžeto eilutėje „su Šiaulių universitetu bendradarbiauti“ – 48 tūkst. eurų (30 tūkst. iš jų – fondui, kiti – tyrimams).

Pernai iš įstojusiųjų į universitetus 14,5 proc. pirmakursių iš Šiaulių apskrities pasirinko ŠU (3,1 proc. mažiau nei 2014 m.), maždaug po 40 proc. jų išvyko mokytis į Kauną ir Vilnių. Šiaulių kolegiją pernai pasirinko 6,7 proc. mažiau vietinių pirmakursių, tačiau beveik pusė (46,7 proc.) iš visų Šiaulių apskrities abiturientų, įstojusių į kolegijas, rinkosi Šiaulių kolegiją.

Priežastį, kodėl stipendijos numatytos bū­tent universiteto studentams, meras A.Visockas grindžia tradicija: taip jau susiklostė, kad savivaldybė bendradarbiauja konkrečiai su universitetu ir kasmet skiria jam lėšų, o kitąmet gal bus ir kitaip.

2016 m. Šiaulių biudžeto eilutėje „su Šiaulių universitetu bendradarbiauti“ – 48 tūkst. eurų (30 tūkst. iš jų – fondui, kiti – tyrimams), 2015-ųjų – 37,6 tūkst. eurų, 2014-ųjų – 100 tūkst. litų.

„Tiksliai negaliu pasakyti, kodėl lėšos judėjo tik į universitetą, gal kitais metais bus kitaip“, – sako Šiaulių meras.

Jo aiškinimu, savivaldybė pagal bendradarbiavimo sutartį jau daug metų skiria lėšų universitetui, tad, jei kalbama apie fondą, skirtumas tik toks, kad, kaip ir kasmet skiriant pinigų, šį kartą sutarta dėl jų tikslo: „Visada reikalaujame pinigus išleisti tikslingai. Žiūrint formaliai, mes skiriame pinigus be nurodymų – pats universitetas sprendžia, kaip juos paskirstyti. Uni­versitetas juk turi autonomiją, nurodinėti negalime, bet stengiamės bendradarbiauti ir universi­tetas į tai atsižvelgia. Manau, iš to bus bendroji nauda.“

Mes taip pat sulaikome studentus mieste, jie čia dirba studijuodami, atlieka praktiką, dažnai lieka dirbti Šiauliuose ir baigę studijas, ta­čiau jie nėra matomi.

Šiaulių valstybinės kolegijos direktorė dr. Natalija Šedžiuvienė sako, kad jos vadovaujama kolegija pernelyg nesisieloja, tačiau studentai nuoskaudą gali jausti. Juolab kad gabius kolegijos studentus (iš 2,3 tūkst. kolegijos studentų beveik 90 proc. yra iš Šiaulių apskrities) nuo 2009-ųjų remia beveik visi rajonai, iš kurių jie kilę, o šiauliečiai paramos iš savo savivaldybės ir toliau negaus.

„Mes taip pat sulaikome studentus mieste, jie čia dirba studijuodami, atlieka praktiką, dažnai lieka dirbti Šiauliuose ir baigę studijas, ta­čiau jie nėra matomi, – sako kolegijos direktorė. – Nuo 2009 m. turime sutartis su visomis Šiau­lių apskrities savivaldybėmis, beveik visos jos remia pas mus studijuojančius, gerai besimo­­kančius savo studentus. Po semestro skel­bia­­me konkursą ir kelių geriausių studentų kandidatūras pateikiame konkrečiai savivaldybei. Stipendija nėra didelė, apie 30 eurų per mėnesį, bet studentas gali gauti ir kitą paramą, skatina­mąsias stipendijas.“

Pagal šias sutartis pažangius savo rajono studentus remia Kelmė, Pakruojis, Joniškis, Rad­vil­iškis, Šiaulių rajonas.

Pavyzdžiui, Kelmės rajono savivaldybė kelmiškius remia konkrečiose aukštosiose mokyklose: sutartys kol kas sudarytos su dviem aukštosiomis mo­kyk­lomis – Šiaulių valstybine kolegija ir Šiaulių uni­­versitetu. Tačiau jei savivaldybės taryba nu­spręs, gali būti, kad vienkartines išmokas už tam tikrus darbus, rajonui reikalingus tyrimus iš Kelmės biudžeto galės gauti dviejose Šiaulių aukštosiose mokyklose studijuojantys ir kitų ra­jonų studentai.

„Šiaulių universitetas ir Šiaulių valstybinė kolegija patys kreipėsi į savivaldybę dėl bendradarbiavimo, – sako Kelmės rajono savivaldybės So­cialinės paramos skyriaus vedėja Reda Kaž­dailienė. – Taip pat remiame paskutinių dviejų kursų studentus, kurie būtų reikalingi mūsų rajonui – dirbtų mūsų įstaigose, ir medicinos re­zidentus, kad baigę mokslus trejus metus dirbtų Kelmėje, tačiau šiuo metu tokių studentų neturime.“

Rimta paskata rajonuose – ir 30 eurų

Kad paskatintų jaunimą likti savo rajone, studijų rėmimo fondą dar prieš kelerius metus įsteigė ir Marijampolės savivaldybė: pirmąsias savivaldybės stipendijas keturi Marijampolės kolegijos studentai gavo jau 2013–2014 mokslo metų pavasario semestrą. Tad Šiauliai – ne pirmoji savivaldybė, nusprendusi paskatinti vietinius studentus, tačiau Marijampolės fondo su­ma nėra tokia solidi.

Marijampolės kolegijos studentams skiriamos stipendijos dydis – 1,5 bazinės mėnesinės algos, maždaug 53 eurai per mėnesį, o per pusmetį ją gauna 5–6 studentai. Fondo tikslas – remti Marijampolės jaunuolius, studijuojančius šios savivaldybės teritorijoje esančių aukštųjų mokyklų nuolatinių studijų skyriuose.

Dar vienas skirtumas: Marijampolė, nuostatuose mininti „aukštąsias mokyklas“, tik vieną tokią – Marijampolės kolegiją ir teturi, bet, ne­paisant to, taisyklėse nesukonkretina stipendijos gavėjų mokslo įstaigos iki vienintelės savivaldybėje aukštosios mokyklos pavadinimo, o Šiauliai turi tris aukštąsias, bet renkasi vieną.

„Su savivaldybe sutariama, kokią sumą ji gali skirti mūsų krašto jaunimui skatinti, o tada darbą atlieka kolegijos stipendijų skyrimo ko­misija – pasitaria su fakultetų vadovybe, ka­tedromis ir atrenka kelis labiausiai nusipelniusius studentus. Atsižvelgiama į tai, kad tie studentai gerai mokytųsi, būtų aktyvūs visuomeninėje ar kitoje veikloje“, – paaiškina Ma­ri­jam­po­lės kolegijos direktorius dr. Vaidotas Viliūnas.

Kita sąlyga – studento gyvenamoji vieta turi būti deklaruota Marijampolės savivaldybėje.

Marijampolės kolegijos direktorius, pats įkal­­binėjęs merą skatinti studentus, sako, kad sa­vivaldybės skiriama suma stipendijoms per kelerius metus nesumažėjo, greičiau priešingai – augo. „Norime paskatinti geriausius jaunuolius ir todėl, kad jie jaustų moralinę pareigą sa­vo miestui“, – teigia V.Viliūnas.

Nors Marijampolės studentai stipendijas gauna nebe pirmus metus, išsiaiškinti, ar papildomi pinigai motyvuoja abiturientus likti savame mieste studijuoti, vargiai pavyktų.

„Kadangi stipendijos nedidelės ir ne tiek daug studentų jomis apdovanojama, tyrimų sta­tistinis patikimumas, ko gero, būtų nelabai pa­grįstas, tačiau kiekviena panaši priemonė at­kreipia studentų dėmesį, nes jiems reikia pa­galbos – pusė besimokančiųjų moka už mokslą pa­tys arba už jį moka jų tėvai, kiti ieško galimybių kuo greičiau derinti studijas ir darbą“, – teigia Marijampolės kolegijos vadovas.

V.Viliūnas ir jo kolegos kituose rajonuose ne­abejoja, kad bet koks piniginis paskatinimas geriausiems studentams – tik į naudą. Juolab kad neretai abiturientai neišvažiuoja studijuoti į didmiesčius būtent dėl ribotų finansinių galimybių.

„Reikia remti ir palaikyti liekančiuosius studijuoti gimtajame mieste, pirmiausia, žinoma, dėl patriotizmo, skatinančio kurti pridėtinę vertę sa­vo miestui. Juk studentai ją kuria dar nė ne­pra­dėję dirbti, o studijų metais – atlikdami prak­tiką, rašydami kursinius, baigiamuosius darbus, – įsitikinusi Alytaus kolegijos direktorė Da­nutė Remeikienė. – Dauguma jaunuolių iš sa­vo miesto neišvyksta kaip tik dėl sunkios ma­terialinės pa­dėties. Yra daug šeimų, kuriose tik vienas iš tė­vų dirba ar, tarkime, turi neįgalumą, tad negali išlaikyti studento. Taip pat studijuoti savo mieste likę jaunuoliai neretai dar prižiūri ir sergančius senelius. Taigi geriausiems studentams, likusiems gimtajame mieste, finansinis paskatinimas gy­vybiškai svarbus, net jei ta suma ir nėra didelė.“

Alytaus miesto savivaldybė, kaip ir rajonas, skatinamąsias stipendijas skiria ne tik alytiškiams, studijuojantiems Alytuje. Stipendijas pagal gerus studijų rezultatus, aktyvią visuomeninę veiklą iš savo savivaldybių gali gauti besimokantieji profesinėse mokyklose, kolegijose, universitetuose bet kuriame Lietuvos mieste.

„Taip pat kasmet savivaldybės skatinamosiomis stipendijomis apdovanojame geriausių baigiamųjų diplominių darbų autorius“, – apie 300 eurų siekiančias premijas pasakoja Alytaus kolegijos direktorė ir priduria, kad visi baigiamieji darbai yra studentų indėlis miestui, nes tai – konkretūs produktai ar tyrimai, atlikti pagal miesto įmonės ar savivaldybės užsakymus.

Gali būti, kad Šiaulių savivaldybės stipendiją (beje, irgi papildomą, nes studentai galės pretenduoti į kitą paramą – valstybės finansuojamą studijų vietą, skatinamąją ar socialinę stipendiją) galės gauti ne tik iš Šiaulių kilę Šiaulių universiteto studentai. Rektorius D.Jurgaitis svarsto, kad pretenduoti į mėnesines šio fondo stipendijas galės ir iš kitų rajonų atvykę studentai: „Mano nuomone, jeigu jaunuolis jau pasiryžo atvykti studijuoti į mūsų universitetą, tai jau mūsų, universiteto, reikalas studijų, praktikų metu jam įrodyti, kad ir po studijų jis galėtų ir norėtų likti Šiauliuose. Tad manau, kad nevertinsime studentų tik pagal geografiją. Pa­vyz­džiui, rudenį ga­li­me sulaukti pirmakursės, kuri dabar mokosi Vil­niuje ir planuoja atvažiuoti pas mus studijuoti specialiosios pedagogikos, nes susidomėjo kon­krečiai mūsų universiteto studijų programa.“

Tačiau Šiaulių miesto meras A.Visockas planuoja priešingai: į stipendiją galės pretenduoti tik šiauliečiai. „Tiksliai atsakyti negaliu, bet ma­nau, kad šios stipendijos skirtos šiauliečiams. Mano nuomone, tai gera pamoka univer­sitetui, kaip jis turi veikti. Ką daro Europos aukštosios mokyklos? Jos nelaukia egzaminų, o po pirmo pusmečio priima gabiausius mokinius. Kodėl mes negalime daryti panašiai – at­kreipti dėmesį į abiturientus, kurie gerais pa­žymiais baigė pusmetį, ir su jais bendradarbiauti? Turime grynuolių panosėje, bet nieko nedarome. Tai milžiniška klaida, nes vėliau juos su­geba nuvilioti nebūtinai geriausios kokybės universitetas ar koledžas iš tolimos šalies“, – siūlo Šiaulių meras.

Daugiafunkcio sporto centro statyba, grupinio gyvenimo namai, skirti asmenims su negalia, Tytuvėnuose ir Kražiuose vykstantys festivaliai – tai tik dalis didelių projektų, kuriuos įgyvendina Kelmės rajono savivaldybė. Jos vadovai neabejoja – pradėti darbai taps naujo reikšmingo miesto kaitos etapo startu.

Vaidas GRUDIS

Ir sporto centras, ir baseinas

Kelmės rajono savivaldybės mero Vaclovo Andrulio teigimu, daugiafunkcis sporto centras svarbus visiems miestiečiams – tiek norintiems aktyvių užsiėmimų, tiek svarstantiems, kur leisti laisvalaikį, tiek profesionaliai sportuojantiems.

Rajono vadovas neabejoja, kad situacija pasikeis baigus statyti sporto kompleksą. Suplanuota, kad objektas bus įrengtas šešiais etapais. Pirmojo metu ketinama pastatyti sporto salę su treniruočių, poilsio, persirengimo erdvėmis, boulingo takeliais, kavine.

„Po kelerių metų Kelmėje turėtų iškilti ir baseinas. Ieškome objektą norinčio pastatyti ir prie jo valdymo prisidėti privatininko pagal viešojo ir privataus sektoriaus partnerystės sutartį. Pastaruoju metu įgyvendinami projektai – stambiausi per miesto istoriją“, – sako Kelmės rajono savivaldybės administracijos direktorė Irena Sirusienė.

Greta 50 vietų keturių takų baseino norima įrengti pirtis, vaikams skirtą pramogų erdvę.

Daugiafunkcio komplekso teritorijoje turėtų atsirasti ir universali sporto aikštelė, kurioje bus galima žaisti krepšinį, tinklinį, mini futbolą. Atskira erdvė bus skirta mažiesiems gyventojams. Joje jie ras žaidimų aikštelę ir sūpynių.

„4 aikštelių teniso kortai. Lengvosios atletikos ir futbolo stadionas su rutulio stūmimo, disko metimo, šuolių į tolį ir į aukštį su kartimi ir šuolių į aukštį be karties sektoriais. Sezoninė ledo ritulio žaidimo aikštelė. Būtent tokį centrą planuojama įrengti Kelmėje“, – pasakoja savivaldybės administracijos direktorė.

Pasak jos, J.Janonio gatvėje iškilsiančio objekto pirmame aukšte bus įrengta 500 vietų žiūrovams skirta erdvė, daugiafunkcė sporto salė. Antrame aukšte įsikurs treniruoklių, imtynių, aerobikos salės su persirengimo, sanitarinių mazgų, pagalbinėmis, medicinos punkto, trenerių, inventoriaus, administracijos  patalpomis. Čia numatyta ir konferencijų salė. O rūsyje – kėglių ir biliardo oazės.

Kelmės rajono mero V.Andrulio teigimu, daugiafunkcis sporto centras svarbus visiems miestiečiams – tiek norintiems aktyvių užsiėmimų, tiek svarstantiems, kur leisti laisvalaikį, tiek profesionaliai sportuojantiems.

Apie tai, kad mieste reikia didelės sporto erdvės, kalbėta bemaž dešimtmetį. Iš pradžių svarstyta salę įkurti prie vienos iš ugdymo įstaigų. Tačiau vėliau, įvertinus objekto svarbą visiems gyventojams, tokios minties atsisakyta.

„Centre įsikurs Kelmės sporto mokykla. Ji iki šiol neturi nuolatinių patogių patalpų, o tai trikdo veiklą ir užkerta galimybę vaikams sparčiai tobulėti“, – įsitikinęs V.Andrulis.

Objektas reikalingas ir Kelmės vyrų tinklinio komandai „Antivis-Etovis“. Šios ekipos nariai yra tapę Lietuvos čempionato nugalėtojais.

Aktyviai įgyvendinti daugiafunkcio sporto komplekso projektą pradėta tik pastaraisiais metais – gautas dalinis finansavimas, paskirtas žemės sklypas, sutvarkyti techniniai dokumentai, parinktas rangovas.

Viso projekto preliminari vertė – 4 303 467,97 Eur. Iš jų 1 696 887,81 Eur yra Kelmės rajono savivaldybės lėšos. Dar 2 606 580,16 Eur – Kūno kultūros ir sporto departamentui skiriamos Valstybės investicijų programos lėšos.

2014-ųjų lapkritį pradėto įgyvendinti projekto rangovas UAB „Irdaiva“ šiuo metu intensyviai vykdo statybos darbus: po žeme paklota dauguma lauko inžinerinių tinklų, pastatyti rūsio pamatai, visiškai baigiama rūsio perdanga su laiptinių patalpų sienų konstrukcijomis.

Svarbus darbas

Kelmės rajono savivaldybės administracijos Strateginio planavimo ir projektų valdymo skyriaus vyriausioji specialistė Dalia Skardžiuvienė pasakoja, kad jau šių metų lapkričio viduryje mieste turėtų būti baigtas įgyvendinti dar vienas svarbus projektas „Grupinio gyvenimo namai asmenims su negalia“. Pasak jos, projekto tikslas – plėsti socialinių paslaugų infrastruktūrą ir gerinti stacionarių socialinių paslaugų prieinamumą Kelmės rajone.

D.Skardžiuvienė pasakoja, esą Paprūdžių kaime bus pastatytas naujas šiuolaikiškas, ekologiškas, ekonomiškai pasyvus pastatas, jame bus galima teikti aukštos kokybės socialinės globos paslaugas ir apgyvendinti 20 asmenų su sutrikusio intelekto negalia. Pastate bus įrengta 12 vienviečių kambarių ir 4 dviviečiai kambariai. Kad būtų užtikrintos geros gyvenimo sąlygos ir gera paslaugų kokybė, grupinio gyvenimo namų gyventojams bus nupirkta baldų, tikslinė transporto priemonė, kompiuterinė technika ir kita reikalinga įranga.

Projekto vykdytojas  – sutrikusio intelekto žmonių globos bendrija „Kelmės viltis“, partneris – Kelmės rajono savivaldybės administracija. Projektas finansuojamas Europos regioninės plėtros fondo ir Lietuvos Respublikos valstybės biudžeto lėšomis. Bendras jo biudžetas – 1 094 186,49 Eur.

Miestui reikšmingos ne tik statybos

Kelmės rajono meras V.Andrulis įsitikinęs, kad gyventojams reikšmingos ne tik naujų objektų statybos, bet ir galimybė turiningai leisti savo laisvalaikį: „Rajone vyksta išskirtiniai renginiai – tarptautinis Tytuvėnų vasaros ir Kražių festivaliai. Tai klasikinės muzikos atlikėjų susitikimai su Kelmės krašto žmonėmis.“

Pagal Kražių M.K.Sarbievijaus kultūros centro portalo ir VšĮ „Tytuvėnų vasaros festivalis“ informaciją, tarptautinis Tytuvėnų vasaros festivalis – vienintelis profesionalaus meno festivalis, išsiplėtęs visoje Šiaulių apskrityje. Festivalio idėja kilo 2002 m. Pirmasis festivalis vyko Tytuvėnuose, bernardinų bažnyčios ir vienuolyno ansamblyje. Unikali šio XVII a. baroko šedevro akustika sudarė išskirtines sąlygas originaliems koncertams, kuriems nereikia nei papildomo įgarsinimo, nei sudėtingų dekoracijų: arkadinė galerija, bareljefai, sienų tapyba – viskas tapo natūralia koncertų aplinka.

Šiais metais muzikos mėgėjai išgirdo 12 koncertų įvairiose Šiaulių apskrities koncertinėse erdvėse: Tytuvėnų bažnyčios ir vienuolyno ansamblyje, Kelmės bažnyčioje, Kelmės ir Kurtuvėnų dvaro sodybose, Baisogalos dvare.

Kražių festivalis – tai kultūrinių, istorinių ir socialinių iniciatyvų pripildytas projektas. Šiemet jau dešimtą kartą vykusio festivalio organizatorių tikslas – šių laikų žmogaus žvilgsniu gaivinti bei puoselėti XVII–XVIII amžiuje klestėjusio miestelio siekius. Esminis šio festivalio išskirtinumas – noras kurti jaukią, draugišką ir nekomercinę aplinką ne tik dalyvių, bet ir muzikos mėgėjų atžvilgiu.

Važiuojant per Kelmę ar užsukus paviešėti ilgiau stebina statybų mastai – miestas skendi pastoliuose.

Žmonių gyvenimas šiame Žemaitijos kampelyje gerėja, gražėja, plečiamos įvairios socialinės ir kultūrinės paslaugos. Akį traukia at­nau­jin­ti pa­sta­tai, ša­li­gat­viai, ve­jos, skulp­tū­rų ak­cen­tai.

Kelmėje sparčiau nei kitose šalies vietovėse vyksta daugiabučių gyvenamųjų namų renovacija. „Mes pirmaujame Lietuvoje, iš Aplinkos ministerijos gavome nominaciją už sėkmingą daugiabučių renovaciją“, – džiaugiasi Kelmės rajono savivaldybės meras Vaclovas Andrulis.

Pagal valstybės remiamą projektą „Daugiabučių namų atnaujinimas pirmiausia didinant jų energijos vartojimo efektyvumą“ Kelmės mieste jau sutvarkyti septyni daugiabučiai namai, netrukus bus renovuoti dar šeši. Pagal JESSICA programą numatyta renovuoti dvidešimt penkis daugiabučius Kelmėje ir keturis Tytuvėnuose.

Savivaldybės vadovas pripažįsta, kad pastaruoju metu daugiau lėšų buvo skirta rajono centrui: sutvarkytas A.Mackevičiaus gatvės kvartalas, miesto centrinė dalis, netrukus darbai prasidės Raseinių gatvės kvartale. Vien įgyvendintų vandentvarkos projektų Kelmės mieste vertė siekia 20 mln. Lt, o visame rajone – 40 mln. Lt.

Dar šiemet ketinama įrengti būsimo daugiafunkcio centro lauko tinklus ir atlikti žemės darbus, išlieti pamatus. Daugiafunkcis centras orientuotas į kelmiškių sveikatinimą – jame bus sporto salės, biliardinė, boulingas, baseinas. Valstybės investicijų programos lėšomis tvarkomas kultūros centras, kitais metais jau ketinama švęsti darbų pabaigtuves. Į atnaujintą kultūros židinį galės persikelti  ir profesionalaus teatro statusą turintis Kelmės mažasis teatras.

Ypač džiugi ir šventiška Rugsėjo 1-oji buvo Kelmės „Aukuro“ pagrindinėje mokykloje –‑ čia jau baigta renovacija. Atnaujinimo darbai prasidėjo Užvenčio Šatrijos Raganos vidurinėje mokykloje, jaukesne ugdymo aplinka jau džiaugiasi Tytuvėnų gimnazijos bendruomenė, ne už kalnų ir Kražių gimnazijos renovacijos pabaigtuvės, atnaujinami Užvenčio ir Kelmės „Kūlverstuko“ darželiai. „Tai daro rajoną patrauklesnį jauniems žmonėms“, – teigia V.Andrulis.

„Strateginiame plane deklaruojame, kad esame žemės ūkio ir turizmo kraštas, todėl daug dėmesio skiriame Tytuvėnų kultūros ir paveldo objektams – vienuolynui ir bažnyčios ansambliui. Šiuo metu rengiamas techninis projektas centrinės Tytuvėnų dalies skverui, tvenkiniams, Jurgio kalneliui sutvarkyti. Lėšų šiam projektui vykdyti skirs Valstybinė saugomų teritorijų tarnyba“, – planuojamas veiklas vardija Kelmės rajono savivaldybės administracijos direktorė Irena Sirusienė.

Pasak jos, Tytuvėnai neturi kultūros centro, repetuojama ir koncertuojama bažnyčiai priklausančiame pastate, todėl savivaldybė atlieka studiją dėl kultūros centro statybos. „Šis miestelis patenka į Piligrimų kelią, todėl VšĮ Tytuvėnų piligrimų centras pateikė preliminarią 13 mln. Lt paraišką, planuojame tvarkyti arkadinę galeriją, bažnyčios vartus, tvorą ir aplinką, įrengiant sodą, koks buvo prieš kelias dešimtis metų“, – pasakoja I.Sirusienė.

Vykdant bendrą projektą neatpažįstamai pasikeitė Gylio ežero pakrantė, įrengtos dvi šiaurietiško ėjimo trasos – rūpinamasi, kad žmonės gyventų ne tik gražioje aplinkoje, bet ir sveikai. Vietos gyventojų ir svečių patogumui Maironio gatvėje bus įrengti šaligatviai, dviračių takas ir lietaus nuotekų trasos.

Atnaujinimo darbai neaplenkė nė vienos Kelmės rajono seniūnijos, investicinių projektų vaisiais džiaugiasi įvairios šio krašto bendruomenės.

Savivaldybės vadovai pabrėžia, kad Kelmės rajonas – švarus ir ekologiškas, nes nėra stambiosios pramonės, tačiau čia sudarytos sąlygos smulkiajam ir vidutiniam verslui plėtoti. Savivaldybės taryba šiemet patvirtino rėmimo programą besikuriančiam verslui, kompensuoja 50 proc. įrangos, kainuojančios iki 10 tūkst. Lt, įsigijimą. Jau gautas prašymas paremti spaustuvės Tytuvėnų miestelyje įrengimą.

Operatyviai  ir jautriai reaguota į Rusijos paskelbtą embargą, žemyn besiritančias pieno, galvijų, grūdų, rapsų, daržovių ir vaisių supirkimo kainas. „Pasibaigus derliaus dorojimo metui ketiname rengti seminarus ūkininkams ir raginti imtis žemės ūkio produkcijos perdirbimo. Kviesimės Valstybinės mokesčių inspekcijos, „Sodros“ ir kitus specialistus, kad jie paaiškintų galimybes ir reikalavimus, gerosios patirties atstovus iš kitų rajonų – kad padrąsintų mūsų krašto žemdirbius plėsti legalų verslą. Pradėjus perdirbti pagamintą produkciją, laimėtų ne tik ūkininkai – atsirastų naujų darbo vietų, padidėtų užimtumas, pasipildytų rajono biudžetas, valgytume sveiką vietoje užaugintą ekologišką produkciją“, – įsitikinusi Kelmės rajono savivaldybės administracijos direktorė.

2014 m. biudžete numatyta 70 tūkst. Lt besikuriančiam verslui paremti. Jei būtų paklausa ir susidomėjimas, savivaldybės vadovai ieškotų galimybių padidinti šį fondą, kad parama galėtų pasinaudoti daugiau žmonių.

Kelmės rajone įsikūrusio vienintelio Baltijos šalyse ir vieno didžiausių Europoje bizonų ūkio šeimininkai Audra ir Rolandas Schelenzai bizoniena aprūpins vokiečius.

Bizonų banda, žiemą vasarą vaikštinėjanti penkiasdešimties hektarų teritorijoje, Lietuvoje atrodo išties egzotiškai. Neįprasta ir tai, kad bizonus auginti nusprendė iki tol su žemės ūkiu nieko bendro neturėjusi lietuvės ir vokiečio pora. Prieš šešerius metus Kelmės rajone įsigiję šimto hektarų ūkį ir iš Prancūzijos parsivežę dvylika bizonų, dabar Audra ir Rolandas bandą yra išplėtę iki daugiau kaip aštuoniasdešimties galvijų. O šiemet iš šio savo verslo jie pradėjo gauti jau nedidelį pelną.
Taigi kas paskatino Vokietijoje įsitvirtinusią porą mūsų šalyje įkurti egzotiškų galvijų ūkį – „Bizonų rančą“?

Rinka neužpildyta

A.Schelenz pasakoja į gimtinę grįžusi po keturiolikos Vokietijoje pragyventų metų, kad galėtų įgyvendinti svajonę – sukurti tai, ko pas mus dar nėra. „Lietuva jau tapo kebabų šalimi – jeigu atsidaro viena tokio tipo kavinė, iškart už kampo duris atveria kita. Švedai neseniai atlikę tyrimą pripažino, kad lietuviai yra kopijuotojai. O mes norėjom ne tik išbandyti mums patiems naują veiklą, bet ir parodyti, kad galima sėkmingai įgyvendinti unikalią idėją“, – kodėl ėmėsi auginti bizonus, atskleidžia ponia Audra.
Ne vienas ūkininkas, pamatęs, kad Lietuvoje įmanoma auginti bizonus, taip pat buvo užsidegęs šia mintimi. „Kai pas mus atvažiuoja ūkininkai, norėdami susipažinti su bizonų auginimo subtilybėmis, mielai su jais dalijuosi informacija. Tačiau kaskart pabrėžiu, jog galima sugalvoti ir kažką nauja, kad ir kokios išskirtinės veislės jaučius auginti. Juk taip būsime kur kas įdomesni užsieniečiams, atsivers platesnės realizacijos galimybės. Deja, lietuviams stinga idėjų“, – apgailestauja A.Schelenz.
Vis dėlto pasinaudoti Schelenzų pramintu keliu ir pradėti Lietuvoje auginti bizonus kol kas nesusiviliojo nė vienas mūsų ūkininkas. Visus besidominčiuosius atbaidė didelės investicijos ir tai, kad pelną galima pradėti skaičiuoti anksčiausiai po ketverių metų. Mat tiek reikia laiko, kol bizonas užauga iki tinkamo mėsai.
„Atrodo, kad tai galvijai, kurie visus metus laikomi lauke, nereikalauja ypatingos priežiūros, tačiau jiems reikia parūpinti pašarų, investuoti į aptvarą. Be to, tai laukiniai gyvūnai, todėl reikia išmanyti, kaip su jais apsieiti. Ir, svarbiausia, norint nuolat, be kelių mėnesių ar pusmečio pertraukų, turėti mėsos, būtina kasmet didinti bandą. O vienas bizonas kainuoja mažiausiai dešimt tūkstančių eurų“, – dėsto ūkininkė.
Tai pagrindinės priežastys, kodėl ne tik Lietuvoje, bet ir kitose šalyse ši ūkininkavimo niša neužpildyta. Štai Vokietijoje yra apie dvidešimt ūkių, kuriuose kartu su kitais galvijais auginami ir bizonai, o tokių, kuriuose veisiami tik šie raguočiai, – vos du.
Turinčių apie šimto bizonų bandą ūkininkų, kaip Schelenzai, Europoje taip pat vienas kitas, nors šių galvijų mėsa viena gurmaniškiausių. Ji ypač vertinama dėl to, kad tinkama alergiškiems žmonėms, nes joje daug baltymų ir seleno. Ypatinga ši mėsa dar ir tuo, kad yra sultinga bei minkšta. Tad bizoniena – viena brangiausių mėsos rūšių. Lietuvos prekybos centruose kilogramas iš Amerikos atvežamos bizonienos kainuoja apie 200 Lt. Schelenzai žalios bizono mėsos kilogramą parduoda už 75 Lt.
Tiesa, nuo pavasario vieninteliame Lietuvos bizonų ūkyje mėsos nepavyks įsigyti, nes beveik visa ji iškeliaus į Vokietiją. Frakfurte bei Berlyne ponia Audra kartu su vyru ir dukra, šiuo metu studijuojančia Vokietijoje, planuoja atidaryti kavines, kuriose bus gaminami patiekalai tik iš bizonienos.

Visą publikacijos tekstą skaitykite savaitraštyje “Veidas”, pirkite žurnalo elektroninę versiją http://www.veidas.lt/veidas-nr-50-2 internete arba užsisakykite “iPad” planšetiniame kompiuteryje.