Penktadienį 20.30 val. iš senosios perkėlos Klaipėdoje, Šiaurės rage, atsišvartuos pirmasis šios vasaros „Muzikuojantis keltas“. Laukti tradicinių koncertų ant vandens ciklo teko ilgėliau, nes užtruko į muzikinius reisus plaukiančio Smiltynės perkėlos kelto „Nida“ remontas. Šįmet koncertai jame vyks penktadienio ir šeštadienio vakarais. „Muzikuojančio kelto“ denyje pasirodys temperamentinga čigonų trupė „Sare Roma“ (ji ir linksmins klausytojus penktadienį), aktoriai Kostas Smoriginas ir Olegas Ditkovskis, „Hiperbolės“ gitaristas Igoris Berinas ir kiti šalies muzikantai.

Estijos koncerno “BLRT Grupp” valdoma Vakarų laivų gamykla susitarė su pirkėju dėl kelto “Lisco Gloria” pardavimo ir jo atstatymo darbų, sutartį numatoma pasirašyti gegužę, antradienį informuoja “Verslo žinios”.

Užuot pjaustę į metalo laužą, klaipėdiečiai įgyvendins laivo atstatymo projektą.

Kol sutartis nepasirašyta, neatskleidžiama, kas įsigis sudegusį keltą “Lisco Gloria”, kuris bus perdarytas į kito tipo plaukiojančią priemonę, tik patvirtinama, kad tai ne Lietuvos įmonė. Susidomėjusiųjų keltu būta keletas, tačiau derybos vyksta su vienu užsakovu.

“Iš principo abi pusės esame suinteresuotos šio projekto užbaigimu ir sutarties pasirašymu. Bet kol kas, kol sutarties nėra, sunku neperšokus griovio sakyti “op”, – teigė Vakarų laivų gamyklos generalinis direktorius Arnoldas Šileika.

Anot jo, sutartį numatoma pasirašyti gegužės pabaigoje, kai bus parengtas laivo pertvarkymo projektas ir patvirtintas klasifikacinės bendrovės.

Ankstesnė laivo savininkė Danijos kapitalo Klaipėdos keltų bendrovė “DFDS Lisco”, remdamasi ekspertų išvadomis ir įvertinusi galimas didžiules išlaidas, apsisprendė sudegusio kelto neatstatyti.

Netoli Vokietijos krantų pernai spalį sudegęs bendrovės “DFDS Lisco” keltas “Lisco Gloria” vasario pabaigoje vilkikų parplukdytas į Klaipėdos uostą.

Sudegusį keltą iš “DFDS Lisco” už neskelbiamą kainą įsigijo koncerno “BLRT Grupp” Taline veikianti įmonė “Vakarų Refonda”.

Pernai spalį Baltijos jūroje sudegęs keltas “Lisco Gloria” gali būti perdarytas į kito tipo plaukiojančią transporto priemonę.

Bendrovė “Vakarų laivų gamykla” sulaukė galimų pirkėjų susidomėjimo įsigyti per gaisrą nukentėjus laivą, pirmadienį informuoja dienraštis “Verslo žinios”.

Anot įmonės generalinio direktoriaus Arnoldo Šileikos, yra potencialių įmonių, kurios domisi šiuo laivu ir galimu jo panaudojimu, tačiau, ką sudomino gaisrą patyręs keltas – dar neatskleidžia.

Planų, kad laivas “Lisco Gloria” galėtų būti atstatomas kaip keltas, galintis gabenti transporto priemones ir keleivius, neturima. Tačiau jis dar galįs būti panaudotas kaip kitos paskirties vandens transporto priemonė. Tokiu atveju keltas greičiausiai būtų tvarkomas “Vakarų laivų gamykla” įmonių.

Jei derybos dėl laivo pardavimo ir jo pertvarkymo vis dėlto būtų nesėkmingos, tokiu atveju jis būtų pjaustomas į metalo laužą. A.Šileikos teigimu, šis variantas iš darbotvarkės dar nėra išbrauktas.

Anksčiau teigta, kad laivo pjaustymo darbai galėtų užtrukti iki pusmečio, o metalas keliautų į plieno liejyklas, jose būtų perdirbtas ir iš jo būtų gaminama metalo produkcija.

Sudegusį keltą iš “DFDS Lisco” už neskelbiamą kainą įsigijo koncerno “BLRT Grupp” Taline veikianti įmonė “Vakarų Refonda”. Projektą valdo Klaipėdos UAB “Vakarų Refonda”, įsteigta beveik prieš dešimtį metų, tačiau kuriam laikui sustabdžiusi veiklą, o šiemet vėl atgaivinta.

Pati AB “DDFS Lisco”, remdamasi ekspertų išvadomis, apsisprendė sudegusio kelto nebeatstatyti, nes, anot įmonės atstovų, tokie darbai pareikalautų iš bendrovės didelių išlaidų, o draudimo išmoka nepadengtų atkūrimo sumos. Anksčiau skelbta, kad už prarastą laivą “Lisco Gloria” draudikai bendrovei turėtų išmokėti apie 195 mln. litų, taip pat dar apie 49 mln. litų turėtų būti sumokėta už apdraustus ekonominius interesus.

Į Klaipėdą, Vakarų laivų gamyklą parvilkto sudegusio kelto “Lisco Gloria” pjaustyti į metalo laužą savininkams dar nekyla rankos.

Užduotis jį sunaikinti tokia moraliai ir techniškai sunki, kad prieš tai laivų ekspertai keltą apžiūrės dar kartą, penktadienį rašo dienraštis “Lietuvos žinios”.

Estų koncerno “BLRT Grupp” antrinės įmonės Taline “Vakarų Refonda”, kuri yra įsigijusi sudegusį keleivinį keltą iš Danijos laivybos koncerno DFDS, atstovė spaudai Katia Liubobratec tvirtino, kad sprendimas, ar “Lisco Glorią” pjaustyti į metalo laužą, ar laivą atstatyti, būsiąs priimtas tik po pakartotinio laivo įrangos ir korpuso patikrinimo.

“Planuojame, kad apžiūros rezultatus žinosime po 10 dienų. Jei po šio patikrinimo keltą “Lisco Gloria” bus nuspręsta atiduoti į metalo laužą, bus ruošiamas išsamus ardymo planas. Projektą valdys Lietuvos bendrovė “Vakarų Refonda”, į laivo ardymą bus įtraukta 20-40 specialistų. Metalo produkcija sudarytų apie 8,5 tūkst. metrinių tonų”, – sakė K.Liubobratec.

“Vakarų Refonda” planuoja į darbus įtraukti ir kitas Vakarų laivų gamyklą antrines įmones: “Vakarų krovą”, Vakarų laivyną, Vakarų techninę tarnybą, taip pat išorines kompanijas. 200 metrų ilgio laivo supjaustymas į metalo laužą truktų apie pusmetį.

Nors tikimybė, kad keltas “Lisco Gloria” dar gali būti atstatytas, nedidelė, tačiau neabejojama, kad toks sprendimas sukeltų didelį atgarsį rinkoje dėl klaipėdiečių meistriškumo.

Keltas užsidegė pernai spalio 9 dieną, išplaukęs iš Kylio uosto Vokietijoje Klaipėdos link.

Pernai spalį sudegęs bendrovės “DFDS Lisco” keltas “Lisco Gloria” antradienį apie vidurdienį parplukdomas į Klaipėdos uostą. Naujas įmonės keltas dar ruošiamas darbui Baltijos jūroje.

“DFDS Lisco” Rinkodaros skyriaus vadovas Vaidas Klumbys BNS sakė, kad šiuo metu vyksta naujojo kelto paruošimo darbai.

“Keltas turi būti pritaikytas darbui Baltijos jūroje. Jis plaukios į Karlshamną, tuo tarpu keltas “Lisco Optima” bus perkeltas į liniją Klaipėda-Kylis-Klaipėda”, – sakė jis.

Vakarų laivų gamyklos įmonių grupės komunikacijos ir reklamos vadovas Žydrūnas Stasytis BNS atsisakė suteikti bet kokios informacijos, susijusios su metalo laužu virtusiu keltu.

“Mes jo dar net neperėmėme”, – tvirtino jis.

Keltas kaip metalo laužas parduotas Estijos koncerno “BLRT Grupp” valdomos Vakarų laivų gamyklos Klaipėdoje antrinei įmonei “Vakarų Refonda”.

Pasak V.Klumbio, sudegusio kelto remontas kainuotų apie 70 mln. eurų, todėl nuspręsta, kad jo remontuoti neapsimoka. Manoma, kad keltą supjaustyti užtruks apie 5 mėnesius.

Vietoj sudegusio kelto “Lisco Goria” įsigytas ro-pax laivas “Liverpool Seaways” kovo pradžioje turėtų pradėti plaukioti iš Klaipėdos į Švedijos Karlshamno uostą. Draudimo bendrovė įmonei už sudegusį keltą išmokės 195 mln. litų ir dar apie 49 mln. litų – už apdraustus ekonominius interesus.

Bendrovė “DFDS Lisco” sudegusį keltą “Lisco Gloria” kaip metalo laužą pardavė Estijos koncerno “BLRT Grupp” valdomos Vakarų laivų gamyklos Klaipėdoje antrinei įmonei “Vakarų Refonda”.

Ekspertams nustačius, kad sudegusio kelto remontas siektų 60 mln. eurų, nuspręsta, kad jo remontuoti neapsimoka – nutarta jį pjaustyti į metalo laužą, rašo “Lietuvos žinios”.

Skandinavijos informacijos agentūra “Shipgaz” teigia, kad vasario 16 dieną “Lisco Gloria” buvo išplukdyta iš Odensės uosto, o Vakarų laivų gamyklos atstovai sakė komentuosią tik tada, kai sudegęs laivas bus atitemptas į Klaipėdą. Numatyta, kad pjaustymo procesas truks 5 mėnesius,

Pagal Klaipėdos uosto priežiūros tarnybai pateiktą išankstinę informaciją, atplaukti į Klaipėdą “Lisco Gloria” turėtų vasario 22 dieną 12 valandą.

Tuo tarpu vietoj sudegusio kelto “Lisco Goria” įsigytas ro-pax laivas “Liverpool Seaways”, planuota, jau nuo vasario 21 dienos plaukios iš Klaipėdos į Švedijos Karlshamno uostą. Tačiau dėl užsitęsusio techninio parengimo reisui keltas, pasak “DFDS Lisco” atstovo Vaido Klumbio, dar kurį laiką, maždaug iki kovo pradžios, stovės prie krantinės jūrų perkėloje.

Pasak V.Klumbio, tikimasi, kad pinigai už sudegusį keltą draudimo bendrovę pasieks kovo mėnesį. Draudimo bendrovė išmokės įmonei 195 mln. litų ir dar apie 49 mln. litų – už apdraustus ekonominius interesus.

Susisiekimo ministerijos valdoma bendrovė Smiltynės perkėla 2012 metais planuoja atidaryti greitaeigio kelto maršrutą Klaipėda-Nida-Klaipėda.

Planuojama, kad iš uostamiesčio naujas greitaeigis keltas į Nidą pradės plaukioti kitų metų pavasarį, pirmadienį per spaudos konferenciją pranešė įmonės vadovai.

Kelte planuojama apie 150 vietų keleiviams ir apie 70 vietų dviračiams. Kelionės trukmė numatoma apie 2 valandas.

Nuo Klaipėdos iki Nidos važiuoti automobiliu Kuršių nerija atstumas yra 52 kilometrai.

Pagal planuojamą tvarkaraštį, numatyti trys reisai per dieną maršrutu Klaipėda-Juodkrantė-Nida ir atgal.

Anot Susisiekimo ministerijos pranešimo, tai būtų kol kas vienintelis greitas ir reguliarus susisiekimo būdas Kuršių mariomis, kuris galėtų padidinti lankytojų be automobilio, dviratininkų srautus į unikalų UNESCO saugomą gamtos kampelį, taip skatinant ekologinį turizmą Kuršių nerijoje.

“Naujasis maršrutas turėtų būti populiarus tarp dviratininkų, užsienio turistų, atvykusių į Klaipėdą kruiziniais keltais, kitų, pailsėti į Nidą vykstančių žmonių ir dar viena susisiekimo priemonė vietiniams Neringos bei Klaipėdos gyventojams” – per spaudos konferenciją sakė bendrovės vadovas Darius Butvydas.

Dabar Smiltynės perkėlos keltai keleivius ir automobilius per Kuršių marias kelia iš Klaipėdos į Smiltynę.

Griežtėjantys reikalavimai laivų naudojamiems degalams kelia nerimą laivybos bendrovėms, bet padeda išgyventi laivų statykloms.

Baltijos jūrą, kuri laikoma viena labiausiai cheminiais junginiais užterštų jūrų pasaulyje, numatoma gelbėti griežtinant reikalavimus laivų naudojamiems degalams. Jau nuo šių metų pradžios įsigaliojo reikalavimas ES valstybių uostuose stovintiems laivams naudoti degalus, kuriuose sieros kiekis neviršija 0,1 proc. Plaukdami Baltijos, Šiaurės jūromis ar Lamanšo sąsiauriu ES valstybių laivai privalo naudoti degalus, kuriuose sieros kiekis neviršija 1,5 proc., o nuo 2015 m. pradžios, Europos Komisijos sprendimu, Baltijos regione dirbantiems laivams įsigalios 0,1 proc. leistina degalų sieringumo norma.

Tai laivybos kompanijų savininkus verčia iš esmės keisti požiūrį į laivų energetiką ir investuoti į naujo tipo variklius, kurie atitiktų būsimus taršos ribojimo reikalavimus. Ypač tai aktualu trumpųjų nuotolių laivybos, pirmiausia – Baltijos ir Šiaurės jūrose dirbančių keltų linijas aptarnaujančioms bendrovėms.

Nuo skerdienos iki atominių reaktorių

Sprendimų ieškoma ir siūloma įvairiausių, iš pirmo žvilgsnio netgi egzotiškų. Štai Danijos bendrovė “Hardeshoj-Ballebro Fargehart” vieną savo keltą, panaudojusi ES paramą, pertvarkė pritaikydama biologiniam kurui. Šį eksperimentinį laivą pirmyn varo dvėseliena ir skerdyklų atliekos. Vasarą pradėjo dirbti Vokietijoje pastatytas sausakrūvis laivas “E-Ship 1″, kuriame šalia dyzelinių variklių sumontuoti vėjo rotoriai, įkraunantys laivo elektros generatorių ir taip leidžiantys sutaupyti 40 proc. dyzelino. Ateities tanklaivių projektuotojai grįžta prie atominių reaktorių, kol kas naudojamų tik kariniuose laivuose ir ledlaužiuose, idėjos, o pramoginiuose kateriuose sėkmingai bandomos saulės energiją kaupiančios baterijos.

Tačiau visa tai – menkas ir didelių įdėjimų reikalaujantis ekologinių pastangų lašas kasdien pigų mazutą deginančių laivų vandenyne. Kadangi EK, nors ir spiriama senesnius laivynus turinčių valstybių (tarp jų ir Lietuvos) atstovų priekaištų, neketina švelninti dar 2008 m. Tarptautinės jūrų organizacijos (IMO) priimtų sprendimų, Baltijos regione dirbančioms laivybos kompanijoms tenka dairytis pigiai ir greitai įgyvendinamų išeičių. Viena jų – mazutą keitsi dyzelinu ar jūriniu gazoliu, nors tokie degalai 20–30 proc. brangintų plukdymo sąnaudas. Antras vis daugiau šalininkų sulaukiantis būdas – suskystintomis dujomis varomi laivai.

Suskystintų gamtinių dujų varikliai ypač domina jūrinių keltų kompanijas. Bendrovė “Viking Line” jau paskelbė įrengsianti dujinius variklius dviejuose savo laivuose, kursuojančiuose tarp Švedijos ir Suomijos. Tokie varikliai projektuojami ir naujai statomuose keltuose.

Įveikė dešimt konkurentų

Klaipėdiečių bendrovė “Vakarų laivų statykla” jau pernai gavo norvegų kompanijos “Fosen Namsos Sj AS”, valdančios 8 keltų ir 5 greitaeigių katerių maršrutus, užsakymą nedideliam, galinčiam plukdyti 120 automobilių ir 250 keleivių, suskystintomis dujomis varomam keltui. O neseniai “Vakarų Baltijos laivų statykloje”, įkurtoje koncernui “BRLT Grupp” įsigijus “Baltijos” laivų statyklą ir sujungus ją su “Vakarų laivų statykla”, pradėtas montuoti kol kas didžiausias pasaulyje 600 keleivių ir 242 automobilius gabensiantis dujomis varomas keltas.

Jo užsakovė – Norvegijos kompanija “Fjord 1 Nordvestlandske” – valdo solidų 63 keltų laivyną. Klaipėdoje statomas keltas bus jau dvyliktas šios bendrovės suskystintomis dujomis varomas laivas. Pirmąjį norvegų bendrovė įsigijo prieš dešimtmetį ir spėjo įsitikinti tokių laivų pranašumu. Dujomis varomas keltas į aplinką išskiria 90 proc. mažiau azoto ir 20 proc. mažiau anglies dioksido nei dyzelinis jo analogas.

163,6 mln. Lt vertės užsakymą gauti klaipėdiečiams padėjo bendradarbiavimas su norvegų laivų statykla “Fiskerstrand Verft AS”, kurioje Klaipėdoje pastatyti keltai baigiami įrengti. Lietuvos ir Norvegijos laivų statytojų drauge įsteigta bendrovė “Fiskerstrand BLRT AS”, konkuruodama dėl “Fjord 1″ užsakymo, sėkmingai įveikė dešimt kitų laivų statyklų iš Vokietijos, Lenkijos, Olandijos ir Skandinavijos šalių.

Ketvirtadienį apklausti kelto “Lisco Gloria” jūrininkai patvirtino savo akimis matę, kad gaisras kilo, kai krovinių denyje staiga užsiliepsnojo vilkikas, rašo “Lietuvos rytas”.

“Apklausus kelto “Lisco Gloria” įgulos narius gaisro aplinkybės daugmaž išryškėjo. Jūrininkai teigė, kad užsidegus vilkikui kelte automatiškai įsijungė gaisrų gesinimo įrangos sistema. Jų parodymus dar turėsime lyginti su kelte rasta juodąja dėže – visus duomenis fiksuojančia aparatūra”, – ketvirtadienį sakė nelaimės aplinkybes tiriančios Lietuvos saugios laivybos administracijos vadovas Evaldas Zacharevičius.

Gaisrą kelte lietuviai tirs kartu su Vokietijos ir Danijos institucijomis. To pageidavo ir objektyviu tyrimu suinteresuoti kelto “Lisco Gloria” šeimininkai danai.

“Jau sudaryta trišalė komisija turės nustatyti ne tik šios avarijos aplinkybes, priežastis, padarinius, bet ir pateiks išvadas bei siūlymus dėl priemonių, kad tokios nelaimės krovinių ir keleivių keltuose daugiau nepasikartotų”, – pasakė E.Zacharevičius.

Pagal Europos Sąjungos direktyvas keleivius į Vokietiją ir Švediją plukdantiems “DFDS Sea-way” keltams keliami itin dideli technikos ir saugos reikalavimai.

“Prieš porą mėnesių tikrindami “Lisco Gloria” techninę būklę savininkams pareiškėme keletą pastabų. Tačiau didelių pažeidimų, galėjusių sukelti gaisrą, neaptikome”, – kalbėjo E.Zacharevičius.

Kol kas neaišku, kokias prekes gabeno kelto denyje užsiliepsnojęs vilkikas. Anot E.Zacharevičiaus, kai kuriems “DFDS Sea-way” keltams leidžiama per Baltiją plukdyti vilkikus su pavojingais kroviniais – tai esą normali laivybos praktika.

Atmetama versija, kad gaisrą kelte “Lisco Gloria” galėjo sukelti koks nors vairuotojas, nakvojęs ne kajutėje, o savo vilkiko salone.

“Keleiviai miega kajutėse arba pigesniame sėdimųjų vietų salone. Krovinių deniai keltuose atskirti nuo kitų patalpų”, -sakė E.Zacharevičius.

Apdegęs keltas su korpuse išdegusia didžiule skyle ketvirtadienį dar plūduriavo jūroje netoli Danijos Langelando salos.

Jį apžiūrėję ekspertai nustatė, kad liepsnos visiškai suniokojo viršutinį denį su kroviniais. Apatinės patalpos, kuriose yra variklių skyrius, atrodo, nukentėjo mažiau.

“Lisco Gloria” greičiausiai bus plukdomas į Danijos Odensės uostą. Čia yra laivų statykla, kurioje keltą galima iškelti ir kruopščiai apžiūrėti”, – kalbėjo “DFDS Seavray” atstovas Vaidotas Klumbys.

Kada iš Klaipėdos į Kylį plaukiojusį keltą “Lisco Gloria” pakeis kitas, kol kas neaišku.

“Dar tebeskaičiuojami nuostoliai ir renkama informacija apie patirtą žalą, o kada nukentėjusieji jau galėtų tikėtis nuostolių atlyginimo, kol kas nėra žinoma. Bendrovė “DFDS Seaways” jau dairosi ir naujo laivo, kuris pakeistų sudegusįjį.”

Scanpix

Šios bendrovės Komunikacijos ir reklamos skyriaus vadovo Vaido Klumbio teigimu, apie išmokas bus galima kalbėti tada, kai bus surinkta ir įvertinta informacija apie patirtą žalą. Tam “LISCO Gloria” keleiviams buvo išdalyti patirtos žalos registravimo lapai, kuriuos nukentėjusieji turi užpildyti ir pateikti “DFDS Seaways”.

Pats keltas, pirktas 2003 metais už 42 mln. JAV dolerių ir rekonstruotas už 8 mln., yra draustas Danijos draudimo bendrovėje. Apdrausta ir civilinė laivo savininko atsakomybė – laivų savininkų grupės savitarpio draudimo klube “West of England” P&I.

Draudimo bendrovė “ERGO Lietuva” vakar pranešė jau reguliuojanti klientų žalas, patirtas dėl kelte kilusio gaisro. Pirmadienį iki pietų buvo gauti 8 pranešimai dėl šių žalų. Vien už krovinius būsimiems mokėjimams bendrovė rezervavo apie 500 tūkst. litų. Pranešama, kad dar apie 300 tūkst. litų žalą patyrė du vilkikų savininkai.

„Lietuvos rytas“ praneša:

„Kas sukėlė gaisrą „Lisco Gloria” kelte? Dar neaišku. Bet išvadų neramiai laukia ne tik jo savininkai, bet ir vežėjai. Jei gaisras kilo dėl nesutvarkytų vilkikų, tai reikštų mirties nuosprendį įmonei.

Vos išvykęs iš Kylio (Vokietija), „DFDS Lisco” keltas „Lisco Gloria” naktį į šeštadienį užsiliepsnojo taip, kad gaisras buvo gesinamas net 30 valandų. Laimei, žmonių aukų išvengti pavyko. Tačiau nuostoliai skaičiuojami šimtais milijonų litų. O kas turės juos atlyginti, iki šiol tebėra neaišku.

Pirminiais duomenimis, keltas, gabenęs ir keleivius, ir vilkikus su kroviniais, galėjo užsidegti nuo nesutvarkytos vieno refrižeratorių įrangos. Tačiau galutinių išvadų teks gerokai palūkėti.

Vakar popietę „DFDS Lisco” atstovas Vaidas Klumbys aiškino, jog laivas dar neatvėsęs po gaisro, kad jį galėtų deramai apžiūrėti specialistai.

„Vokietijos policija skelbia tik išankstinę priežastį – refrižeratoriaus gedimą. Ar užteks laivą apžiūrėti jūroje, ar teks jį tempti į sausumą, kol kas neįsivaizduojame”, – aiškino V.Klumbys.

„DFDS Lisco” savo laivą skelbiasi apdraudusi vienoje iš Danijos bendrovių, o civilinę atsakomybę – „West of England”.

Tuo tarpu šalies vežėjai jau įvardijo patirtus nuostolius.

Anot Lietuvos nacionalinės vežėjų asociacijos „Linava” prezidento Algimanto Kondrusevičiaus, kelte sudegė 79 vilkikai ir 144 puspriekabės bei šaldytuvai. Apie 80 proc. šios technikos priklausė Lietuvos įmonėms.

„Manome, kad mūsų šalies vežėjai neteko technikos, kurios vertė – mažiausiai 50 mln. litų. Kiek kainavo jų gabenti kroviniai, dar teks pasiaiškinti tiek su siuntėjais, tiek su gavėjais”, – sakė A.Kondrusevičius.

Bene daugiausia nuostolių patyrusios transporto įmonės savininkas Antanas Gricius teigė praradęs kone dešimtadalį visos technikos – sudegė 10 vilkikų ir 20 šaldytuvų.

„Nuostoliai, įskaičiavus prarastus krovinius, sieks 7–10 milijonų litų. Žiūrėsime, kaip seksis tartis su draudikais. Manau, čia bus ilga giesmelė”, – prognozavo A.Gricius.

Jis džiaugėsi tik tuo, kad įmonė beveik nepasiėmusi paskolų iš bankų ar išperkamosios nuomos bendrovių.

„Lietuvos draudimas” vakar iki 14 valandos jau buvo gavęs 12 pranešimų dėl gaisro kelte. Išmokoms rezervuota 1,1 mln. litų. Bendrovė „PZU Lietuva” vakar gavo 9 pranešimus – išmokos gali siekti 0,9 mln. litų. „Ergo Lietuva” sužinojo apie 8 atvejus, rezervuota pusė milijono litų

„Visos aplinkybės aiškios, nuostoliai – irgi, todėl išmokos jau pajudėjo. Dabar priklauso tik nuo bankų, kada jos pasieks mūsų klientus”, – užtikrino „Lietuvos draudimo” atstovė Ernesta Dapkienė.

Patys vežėjai pripažįsta, kad atgauti pinigus už sudegusius vilkikus nebus sudėtinga.

Tačiau kas atsakys už krovinius, dar neaišku.

Paprastai kone visi kroviniai draudžiami vadinamuoju CMR draudimu pagal tarptautinę konvenciją, kurią yra ratifikavusi ir Lietuva.

Tačiau įdomiausia, kad šios konvencijos nuostatos galioja tik gabenant krovinius sausumos transportu.

Be to, numatyta, kad vežėjas neatsako už krovinio praradimą ar sugadinimą, jei tai įvyko dėl nuo jo nepriklausančių aplinkybių.

„Visa tai kertasi su jūrų teise. Ieškome specialistų, kurie galėtų mums padėti, nes prarasta krovinių, kurių vertė siekia milžiniškas sumas”, – aiškino „Linavos” vadovas A.Kondrusevičius.

Vis dėlto daugiausia nerimo kelia įtarimai, kad „Lisco Gloria” galėjo užsidegti dėl nesutvarkyto refrižeratoriaus.

Tuomet jo savininkui grėstų toks ieškinys, kokį jis vargu ar pajėgtų išmokėti per visą savo gyvenimą.

„Ten, kur sustatomi vilkikai, niekas vairuotojų neįleidžia. Jei kelto įgula prijungė vilkiką prie elektros tinklo, turi prisiimti ir atsakomybę”, – munduro garbę gynė A.Kondrusevičius.

Tuo tarpu vienos iš nukentėjusių įmonių vadovas, nepanoręs sakyti savo pavardės, buvo įsitikinęs, kad „DFDS Lisco” siekia visus šunis sukarti būtent ant vežėjų sprando.

„Ir mano įmonės, ir kitų kompanijų vairuotojai buvo kartu.

Visi kalba apie prieš gaisrą pasklidusį dujų kvapą, tad kuo čia koks nors refrižeratorius gali būti dėtas?” – stebėjosi anonimas.

Nuostolių patyrę sudegusio kelto „Lisco Gloria” keleiviai iki šiol taip pat nežino, kaip ir kada jiems bus kompensuojama patirta žala.

Į Lietuvą grįžusiems keleiviams „DFDS Lisco” kompanija dalijo turto žalos pranešimo formas, tačiau taip ir nepaaiškino, kaip jas užpildyti.

„Man pasakė, kad užpildytą formą aš į kompaniją turiu atsiųsti elektroniniu paštu.

Tačiau aš neturiu kompiuterio, nemoku juo naudotis”, – pečiais gūžčiojo 49 metų Virginijus Sungaila.

Anglijoje įsikūręs vyras savo krovininiu mikroautobusu į Lietuvą gabendavo antikvarinius baldus.

Lemtinguoju kelto reisu jis vežė įvairiuose Anglijos turguose nupirktas tris senovines indaujas, stalą su kėdėmis, keturis paveikslus, antikvarinius servizus. Vienas jų buvo paauksuotas ir itin vertingas.

Už šiuos pirkinius jis sumokėjo apie 20 tūkstančių litų.

Sudegęs mikroautobusas su nameliu ant ratų buvo apdraustas Anglijos draudimo bendrovėje, todėl kompensaciją už transportą buvęs kretingiškis tikisi atgauti.

Tačiau V.Sungailai neaišku, kaip jam už patirtą žalą atlygins „DFDS Lisco”.

„Verslo žinios“ rašo:

„Šeštadienio naktį kilęs gaisras kelte „Lisco Goria“ kai kuriose vežėjų įmonėse gerokai praretino transporto priemonių parkus per patį darbymečio įkarštį. Vežėjai skaičiuoja patirtus milžiniškus nuostolius ir vilasi, kad draudikai juos atlygins. Transporto bendrovės bando suktis, kad dėl šios nelaimės neprarastų ir dalies klientų.

Labiausiai dėl gaisro nukentėjo viena stambiausių Vakarų Lietuvos vežėjų – UAB „Vlantana“, praradusi daugiau kaip 30 transporto priemonių, ir A. Griciaus autotransporto įmonė, supleškėjo jos 10 vilkikų ir 20 šaldytuvų su kroviniais. Pastaroji skaičiuoja, kad vieno krovinio šaldytuve vertė sudaro apie 50.000–60.000 EUR.

Šaldytuvuose buvo gabenama apie 400 t mėsos.

„Trys nauji mūsų vilkikai išvažiavo į pirmą reisą ir sutirpo, planavome jų dar daugiau prieš Naujuosius metus įsigyti, dabar reikės taupyti apyvartines lėšas. Pats sezonas prasidėjo, įkainiai sukilo, normalus darbas buvo prasidėjęs, o štai kas dabar išėjo. Reikia žiūrėti, kaip išsilaikyti“, – kad ši nelaimė didžiulis smūgis įmonei, sako Antanas Gricius, A.Griciaus autotransporto įmonės savininkas.

Lietuvos vežėjų asociacija „Linava“ skaičiuoja, kad vien jos narių nuostoliai gali siekti nuo dešimčių milijonų iki 100 mln. Lt.

„Rugsėjis–gruodis vežėjams yra pagrindinis pragyvenimo kąsnis, pats darbymetis, o dalis pajėgumų iškrenta. Tai bus negautos pajamos, jos nemažos. Įmonės, kurios prarado transporto priemones, negalės atlikti savo įsipareigojimų klientams“, – padėtį apibūdina Algimantas Kondrusevičius, Lietuvos vežėjų asociacijos „Linava“ prezidentas.

Vežėjai sako bandantys suktis, kad neprarastų klientų. Anot p. Griciaus, išsinuomoti papildomų transporto priemonių šiuo metu nebūtų galimybių, tad įmonė verčiasi savomis pajėgomis ir džiaugiasi, kad bent neturi daug įsipareigojimų bankams.

„Nuo transporto priemonių nuomos ar pirkimo reikia susilaikyti, nes daugelis krovinių gavėjų mūsų pinigėlius dabar įšaldys dėl to sudegusio krovinio, kol išsispręs draudimo reikalai“, – nuogąstauja p. Gricius.

„Turime vadinamąją žaliąją kortą sausumos keliams, o šis įvykis buvo jūroje – neaišku, kaip bus. Dėl krovinio lyg turėtų atsakyti „DFDS Lisco“. Čia taip paprasta nebus, viskas gali užsitęsti“, – kaip ir daugumą vežėjų, nežinia kol kas kamuoja ir p. Gricių.

Kokius nuostolius patyrė pati bendrovė „DFDS Lisco“, jos atstovai pasakyti negali, nes kelto „Lisco Gloria“ iki vakar vakaro ekspertai dar nebuvo apžiūrėję, laivas dar buvo aušinamas.

Po kelto „Lisco Gloria“ gaisro Klaipėda–Kylis linijoje lieka vienintelis keltas „Lisco Maxima“, tad kroviniai perskirstomi ir kitomis kryptimis, kad nesusidarytų sankaupų. Vaclovo Grigalausko, Jūrų perkėlos terminalo direktoriaus, teigimu, kroviniai kreipiami ir į Zasnico liniją, čia keltas dabar yra visiškai išnaudojamas, o iki šiol būdavo kraunamas iki 50%. Taip pat kroviniai kreipiami į keltą, plaukiantį Danijos kryptimi.

„Kol suras antrą keltą, visi darbai išsimuš iš tempo, o mes turime įsipareigojimų paimti ir vežti krovinius. Mes irgi negalime prarasti klientų, paskui bus sunku juos sunku bus susigrąžinti. Per Zasnicą vykti blogiau, reikia nemažą atstumą važiuoti miesteliais, bet toje linijoje bilietai pigesni, ką daryti“, – kalba p. Gricius.
„DFDS Lisco“ atstovas patikino, kad bendrovė ieško galimybių linija į Kylį paleisti dar vieną keltą, tačiau dar negalėjo pasakyti, kiek ilgai užtruks šio klausimo sprendimas.

Vaidotas Pranys, UAB „Medva“ direktorius, vakar dar neturėjo konkrečių duomenų apie tai, kas liko iš kelto ir juo gabentų transporto priemonių. Jame buvo mėsos gaminius bei vaisius vežančios 6 „Medvos“ transporto priemonės – 3 vilkikai ir 3 puspriekabės.

Įmonės, kurios naudojasi keltų paslaugomis, liniją Klaipėda–Kylis vadina patogiausia, ji laikoma ypač svarbia Vakarų ir Rytų koridoriaus dalimi.

„Vilniaus diena“ praneša:

„Matai, kaip dega tavo mašina, ir nieko negali padaryti. Nieko neliko. Viskas sudegė. Mašina, kroviniai, dokumentai, asmeniniai daiktai. Ugnis išplito labai greitai – per 15 minučių. Išėjome kaip stovime – basi ar su šlepetėmis“, – tvirtino užvakar grįžę vairuotojai.

Tarp sudegusių 180 krovininių transporto priemonių buvo ir priklausančios Klaipėdoje įsikūrusiai Antano Griciaus autotransporto įmonei. Liepsnos pasiglemžė 10 bendrovės vilkikų ir 20 šaldytuvų.

Tarp sudegusių įmonei priklausančių vilkikų buvo ir trys nauji, kurie į reisą išvažiavo pirmą kartą. Įmonės savininkas A.Gricius tvirtino, jog tikslūs nuostoliai dar nėra aiškūs.

Anot A.Griciaus, jo bendrovė ir įmonė „Vlantana“ – pagrindiniai „DFDS Lisco“ klientai. Pastarajai priklausančių vilkikų kelte buvo net 30.

A.Griciaus teigimu, svarbiausia, kad sveiki ir gyvi grįžo vairuotojai: „Klausiau, gal jau bijos keltais plaukti, bet jie tikino, kad ne. Problemų kyla dėl dokumentų. Jie daugumos vairuotojų sudegė. Kol gaus naujus, užtruks laiko, o dabar pats darbymetis. Išleidome žmones atostogų“

Nors bendrovių kroviniai buvo apdrausti, vežėjai nerimauja, kad gali negauti draudimo kompensacijų už krovinį. Paprastai pats vilkikas būna apdraustas KASKO draudimu, o krovinys CMR.

Keltas „Lisco Gloria“ yra apdraustas Danijos draudimo bendrovėje. Civilinę atsakomybę Klaipėdos įmonė draudžia „West of England“ apsaugos ir žalos atlyginimo (P&I) klube.

„Respublika“ rašo:

Po savaitgalį “Lisco Gloria” sunaikinusio gaisro garsiai prakalbta apie vis didesnį pavojų, kuris kyla keltais keliaujantiems žmonėms ir jų gabenamiems kroviniams. “Respublika” domėjosi, ar iš tiesų bendrovė “DFDS Lisco” taupo mažindama keltų įgulos narių skaičių.

Vakar “Respublikos” kalbinti specialistai, puikiai išmanantys darbo keltuose specifiką, tvirtina, kad tokia nelaimė buvo užprogramuota. Ir jos buvo galima išvengti.

“Dabar visi bando kuo labiau taupyti. Ne mažindami gelbėjimo valčių ar liemenių skaičių, o atleisdami iš darbo žmones”, – teigė klaipėdietis.

Kelte “Lisco Gloria” dirbo 32 įgulos nariai. Esą tiek yra per mažai norit užtikrinti šimtaprocentį saugumą. Tuo labiau kad tiesiogiai saugumu rūpinasi vos keletas įgulos narių.

“Keltų denius budintis jūreivis apžiūri kas keturias valandas ir tai tikrai per ilgas laiko tarpas. Per jį kilęs mažytis gaisras gali baigtis didžiule nelaime. Kaip ir nutiko “Lisco Gloria”, – tokių keltų saugumo spragų įžvelgia pašnekovas.

Visai neseniai gaisras buvo kilęs ir antrajame, iš Klaipėdos į Kylį plaukiojančiame “DFDS Lisco” kelte “Lisco Maxima”. Paryčiui užsidegė denyje stovintis refrižeratorius. Neaišku, kaip viskas būtų pasibaigę, jei atsitiktinai dūmų nebūtų pastebėjęs vienas iš įgulos narių.

Spėjama, kad gaisras “Lisco Gloria” kilo taip pat dėl užsidegusio refrižeratoriaus. Kadangi deniuose vilkikai ar jų priekabos stovi labai arti vieni kitų, liepsnoms įsiplieksti sąlygos palankios. O laiku pastebėjus gaisrą, tai įrodė “Lisco Maxima” pavyzdys, didesnės nelaimės galima išvengti.

Paklaustas, ar savaitgalį įvykusi nelaimė privers bendrovės vadovus skirti didesnį dėmesį keleivių ir krovinių saugumui, “DFDS Lisco” Komunikacijos ir reklamos skyriaus vadovas Vaidas Klumbys tikino, kad ir taip laikomasi griežtų saugumo reikalavimų.

“DFDS Lisco” keltai yra vertinami kaip itin saugūs. Mes laikomės visų saugumo reikalavimų, kurie jūroje yra labai griežti. Visi bendrovės keltai yra baltajame sąraše. Juos dažnai tikrina tiek Lietuvos, tiek Vokietijos atsakingos institucijos. Visi iki vieno išgelbėti “Lisco Gloria” keleiviai tai puikiai įrodo”, – sakė V.Klumbys.

Jis patikino, kad jei po net kelių šalių saugios laivybos institucijų vykdomo įvykio tyrimo bus nustatyti papildomi reikalavimai, jie nedelsiant bus įgyvendinti.

Reaguojant į gaisrą “Lisco Gloria” vakar Klaipėdos miesto apylinkės prokuratūroje pradėtas ikiteisminis tyrimas dėl darbų saugos ir sveikatos apsaugos darbe reikalavimų pažeidimų. Jį pavesta atlikti Klaipėdos apskrities VPK Jūrų uosto policijos skyriui.

Prokurorų teigimu, tyrimą būtina atlikti siekiant nustatyti gaisro priežastis, išsiaiškinti, ar kelte laikytasi darbų saugos ir sveikatos apsaugos darbe reikalavimų, specialių elgesio saugumo laivuose taisyklių.

Po “Lisco Gloria” sunaikinusio gaisro uostamiestyje prakalbta apie “DFDS Lisco” persekiojančius lemtingus sutapimus. Lygiai prieš metus (spalio 9 d. vakarą) nemažą išgąstį patyrė ir “Lisco Maxima” keleiviai bei įgula. Keltas pateko į uraganui prilygstančią audrą. Baltijos jūroje tada vėjo greitis siekė 36 metrus per sekundę.

Didžiulės bangos išdaužė priekinius laivo kajučių iliuminatorius, restorano langų stiklus (šie sužeidė viena keleivį), pro juos į vidų pateko vanduo, aplamdė kelto korpusą.

Savaitgalį prisiminta ir tai, kad krikštijant “Lisco Maxima” šampano butelį į šio kelto bortą pavyko sudaužyti tik iš antrojo karto. O tai jūrininkai laiko blogu ženklu. Naujo vardo “Lisco Gloria” suteikimo ritualas dėl stipraus vėjo apskritai neatliktas.

„Vakarų ekspresas“ informuoja:

“Sunku prognozuoti, kokie bus mūsų bendrovėje apsidraudusių ir keltu plaukusių žmonių bei įmonių, kurių turtas sudegė, nuostoliai, nes dar ne visi klientai kreipėsi į mus. Tikėtina, kad žalų suma visose draudimo rūšyse gali siekti ir kelis milijonus litų”, – teigia “ERGO Lietuva” Turto draudimo departamento vadovas Tomas Nenartavičius.

“ERGO Lietuva” draudimo istorijoje jau yra pasitaikęs atvejis, kai didelę žalą dėl gaisro ne sausumoje patyrė keli draudimo bendrovės klientai.

“2006 metais Indijos vandenyne įvykus sprogimui laive “Hyundai Fortune”, gabenusiame konteinerius su kroviniais, kilo gaisras. Net septyni konteineriai, kuriais gabentas batų krovinys ir elektrotechnikos prekės, buvo apdrausti “ERGO Lietuva”. Tuomet atlyginome apie 150 tūkstančių litų žalą klientams”, – sakė T. Nenartavičius.

Penkių bendrovės klientų kroviniams žala, siekianti 1 mln. litų, buvo padaryta ir pernai, kai Šiaurės jūroje susidūrė du laivai.

Intensyviai darbas šiuo metu verda ir vežėjų, gabenusių krovinius lemtinguoju reisu, įmonėse.

Vakar pranešta, kad darbą laive pradėjo trys gaisrų ekspertai, kurie turėjo apžiūrėti, ar laive, tebesančiame nelaimės vietoje, dar yra gaisro židinių. Ekspertai taip pat turėjo ieškoti būdų, kaip patekti į apatinius denius, kad iš laivo būtų galima išpumpuoti vandenį.

Beje, Vokietijos policija vakar patikslino, kad iš degančio Lietuvos kelto buvo išgelbėti 236 žmonės. Pradžioje buvo skelbta, kad išgelbėti 249 keleiviai ir įgulos nariai. Sudarant išgelbėtų asmenų sąrašą kai kurių pavardės greičiausiai buvo įrašytos po du kartus.

Žiniasklaidoje pasirodė ir kaltinimų, mestų laivui bei jo įgulai dėl neva seniai į vandenį neleistų gelbėjimo valčių, uždažytų lynų bei trapų ir pan. Tačiau “Vakarų ekspreso” kalbintas vienas iš buvusių “LISCO Gloria” įgulos narių, dirbusių šiame kelte ne vienerius metus, tokius kaltinimus vadina nesąmonėmis.

Lisco Gloria

Šeštadienio naktį iš Kylio į Klaipėdą plaukusiame kelte “Lisco Gloria” kilus gaisrui, evakuoti visi keleiviai ir įgulos nariai. Prie degančio kelto greitai atskubėjo vokiečių keltas “Deutschland” ir policijos laivas, kurie puolė gelbėti keleivius, plaukiančius vandenyje arba įsikibusius į gelbėjimo plaustus. Pasak Lietuvos karinių jūrų pajėgų Jūrų gelbėjimo koordinacinio centro, iš viso gelbėjimo operacijoje dalyvavo 10 laivų.

Naujienų agentūros “Reuters” teigimu, keletas žmonių buvo sužeista, trys iš jų į ligoninę išgabenti sraigtasparniu. Kiti vokiečių keltu nugabenti į Kylį. Pasak Lietuvos užsienio reikalų ministerijos pranešimo, ne tik tarp lietuvių, bet ir tarp kitų kelto keleivių rimtai sužeistų nėra.

„Lietuvos rytas“ rašo:

„Daugelis kelto „Lisco Gloria”, užsiliepsnojusio prie Vokietijos krantų, keleivių vakar į Lietuvą grįžo be daiktų. Bet kai kurie atsivežė gelbėjimosi liemenių, priminsiančių kraupią kelionę.

Vakar rytą Palangoje nusileido lėktuvas, parskraidinęs pirmuosius iš laivybos kompanijos „DFDS Lisco” kelto „Lisco Gloria” išgelbėtus keleivius. Oro uoste specialiai užsakyto aviakompanijos „Small Planet Airlines” orlaivio laukiantys keleivių artimieji neslėpė jaudulio.

Didžiausias būrys buvo šilutiškių – ašarą vis braukiantys tėvai pasitiko Šilutės Vydūno gimnazijos dešimtokus, plaukusius keltu. Daugelis tėvų rankose laikė antklodes, nes jau žinojo, kad jų vaikų šilti rūbai liko degančiame laive.

Pirmuoju reisu iš Vokietijos į Lietuvą grįžo 70 keleivių, tarp jų buvo šeimų su vaikais, Šilutės gimnazistų grupė. Dar 16 keleivių, 67 vilkikų vairuotojai ir 30 „Lisco Gloria” įgulos narių vakar vėlai vakare į Klaipėdą parplaukė kitu kompanijos keltu. Likę keleiviai, kurie po gaisro apsinuodijo smalkėmis ir buvo paguldyti į Vokietijos ligonines, į Palangą parskraidinti sekmadienį po pietų.

„DFDS Lisco” kompanijos atstovas Vaidas Klumbys sakė, kad keleiviams buvo leista patiems pasirinkti, kaip sugrįžti namo – daugelis nusprendė skristi lėktuvu, o ne plaukti keltu. Kartu su 32 įgulos nariais iš degančio kelto buvo evakuoti 249 žmonės. V.Klumbys pasidžiaugė, kad tokios didelės nelaimės metu pavyko išgelbėti visus. Niekas nežuvo ir nepatyrė rimtų sužalojimų.

Nelaimę tiriantys Vokietijos pareigūnai mano, jog gaisras naktį į šeštadienį, apie 1 valandą Lietuvos laiku, kilo viršutiniame denyje, kur užsiliepsnojo vienas vilkikas. Įtariama, kad galėjo užsidegti nuolat veikiantis techniškai netvarkingas šaldytuvas refrižeratorius.

Vienas pirmųjų gaisrą pajuto tuo metu į denį parūkyti išėjęs 49 metų kretingiškis Virginijus Songaila. Du kartus per mėnesį jis savo mikroautobusu iš Anglijos į Lietuvą gabena baldus, buitinę techniką.

„Nespėjau nė cigaretės užsidegti, kai pajutau dūmus. Iš pradžių pamaniau, kad juos į denį vėjas neša nuo kelto kamino, nors anksčiau to niekada nebuvo. Priėjęs arčiau prie kamino pamačiau, kad denyje tirštėjantys juodi dūmai – ne iš ten. Pajutęs svylančios gumos smarvę supratau, kad laive kažkas užsidegė”, – apie gaisro pradžią pasakojo kretingiškis.

Tada V.Songaila laipteliais pasileido į kelto apačią ieškoti gelbėjimosi liemenės, tačiau vėliau paaiškėjo, kad jos yra sukrautos valtyse. Sutiktam kelto saugos darbuotojui kretingiškis pasakė, jog kilo gaisras, bet jis nepatikėjo. Tuo metu laivo viduje dūmų kvapo dar nebuvo justi, tad nieko neįtariantys keleiviai salone žiūrėjo televizorių, linksminosi prie baro.

Kai dūmai ėmė veržtis į keleivių saloną ir kajutes, visi suprato, kad laive kilo gaisras. Visą pavojaus rimtumą žmonės įvertino, kai išbėgę į denį pamatė atvira liepsna degančias mašinas. Netrukus pasigirdo sprogimai – į orą išmesdami liepsnų fakelus sproginėjo mašinų degalų bakai, garsiai pokšėjo degančios padangos. Nors atmosfera buvo kraupi, išsigelbėję keleiviai gyrė kelto įgulos veiksmus. Iš kajučių evakuojami keleiviai skubiai buvo skirstomi į grupes, sodinami į gelbėjimo valtis.

„Didelės panikos nebuvo. Kai žmonės valtimis buvo nuleidžiami ant vandens, liepsnos buvo dar toli”, – pasakojo V.Songaila.

Bet kuo toliau, tuo darėsi baisiau. Pajutę sparčiai kaistančias denio grindis keleiviai suprato, kad ugnis jau siautėja kelto apačioje.

„Buvo baisu, kad perdegs denio grindys ir nukrisime į pragarą apačioje. Tada supratau, kad baisi tragedija – šalia”, – pasakojo sukrėstas vyras.

V.Songaila kartu su dar keliolika žmonių įsėdo į guminę valtį, į kurią bortu nusileido virvinėmis kopėčiomis.

„Kol paruošėme irklus, bangos valtį blaškė į įkaitusį laivo bortą, už kurio buvo girdėti sprogimai. Norėjosi kuo greičiau atsistumti nuo laivo, nes atrodė, kad degančios mašinos pralauš bortą ir užkris ant mūsų valties”, – paskutines išsigelbėjimo akimirkas prisiminė V.Songaila.

Laimė, jūra tą naktį buvo rami. Kretingiškio manymu, jeigu bangos būtų buvusios didesnės, išvengti žmonių aukų būtų buvę sudėtinga. Paskutine gumine valtimi iš degančio laivo išsigelbėjo kelto kapitonas ir įgulos nariai. Kiek atokiau nuplaukę nuo kelto keleiviai po 15 minučių su siaubu pamatė, kad ugnis apėmė tą vietą, iš kurios jie nulipo virvinėmis kopėčiomis.

Du kelto mašinų skyriuje dirbusius įgulos narius ugnis jau buvo atkirtusi nuo nusileidimo vietos, todėl jiems teko šokti už borto. Kelte likęs V.Songailos mikroautobusas ir namelis ant ratų sudegė su visomis į Lietuvą gabentomis prekėmis.

„Kaip dabar reikės gyventi? Kitą trečiadienį vėl turėjau važiuoti į Angliją atsivežti naujos baldų siuntos”, – liūdnai kalbėjo kretingiškis.

Akimirksniu visą savo verslą praradęs V.Songaila sakė patyręs daugiau nei 50 tūkstančių litų nuostolį.

„Į pirmąją valtį lipa moterys ir vaikai”, – ši įsakmi kažkurio įgulos nario frazė Nidos savivaldybės administracijos biudžeto skyriaus vedėjai Janinai Kobozevai priminė filmo „Titanikas” sceną.

Neringiškė su vyru Genadijumi ir 8 metų dukterimi namo vyko po viešnagės pas Liubeke gyvenančią pusseserę. Kai į kajutę ėmė skverbtis dūmai, mergaitė jau miegojo. Pažadinta aštuonmetė nuo dūmų pradėjo dusti, todėl skubiai aprengę dukterį sutuoktiniai išbėgo ant denio palikę kajutėje visus savo daiktus.

„Viršuje pamatėme klaikų vaizdą. Liepsnojo visos ant denio buvusios mašinos. Sprogstantys degalų bakai vilkikus net pametėdavo į viršų”, – tvyrojusį siaubą prisiminė moteris.

Anglijoje penkerius metus gyvenantis 28 metų Arūnas Gvazdauskas iš Skuodo kartu su broliu, jo žmona ir 8 mėnesių kūdikiu į Lietuvą vyko atostogų.

„Vilkėdamas tik sportinį kostiumą išėjau ant denio parūkyti. Pajutęs degėsių kvapą iš pradžių pamaniau, kad kažkas nevykusiai užgesino cigaretę.

Įgulos nariai mane nuramino, kad nieko baisaus neįvyko, ir pasiūlė nueiti į kavinę. Bet netrukus dūmai ėmė veržtis į vidų ir sugrįžti į kajutę buvo neįmanoma. Taip ir išsigelbėjau vilkėdamas vien sportinį kostiumą. Laimė, turėjau pasiėmęs piniginę su asmens dokumentu. Brolis spėjo pasigriebti tik pasą”, – pasakojo A.Gvazdauskas.

Jis matė, kaip sraigtasparniais nuo denio buvo nukelti trys keleiviai. Užsikirtus durų užraktui vieną žmogų teko traukti per išdaužtą kajutės iliuminatorių. Skuodiškio brolis su šeima dar liko Vokietijoje, nes ligoninėje paguldyto jų kūdikio plaučiuose vokiečių medikai aptiko smalkių. A.Gvazdauskas neteko kelte buvusio ketverių metų senumo automobilio „Saab”, kuriame buvo visi asmeniniai jo ir brolio šeimos daiktai.

Naudotais automobiliais prekiaujantis 38 metų kėdainiškis Vaidas Berankis į Vokietiją ir atgal keltais plaukioja 10 metų.

„Iki šiol aš maniau, kad keltai – saugiausia susisiekimo priemonė. Po nelaimės, kai pasiūlė į Klaipėdą grįžti kitu keltu, atsisakiau. Nežinau, kiek turės praeiti laiko, kol vėl išdrįsiu lipti į keltą”, – tramdydamas jaudulį kalbėjo V.Berankis.

Kai kilo gaisras, kėdainiškis jau miegojo. Kol suprato, kas įvyko, kol skubiai apsirengė, iš uždūmintos kajutės vyrui teko bėgti palikus asmeninius daiktus. Vien tik sportiniu kostiumu vilkintis vyras džiaugiasi, kad Vokietijoje nupirkti automobiliai į Lietuvą buvo gabenami sausuma.

„DFDS Lisco” atstovui V.Klumbiui teko pasirūpinti ir pirmuoju reisu į Palangą atskridusių šešių vilkikų vairuotojų iš Latvijos grįžimu namo. Kaimyninės šalies gyventojai kelte prarado visus daiktus, supleškėjo jų vilkikai su kroviniu. Naktį išgirdę pranešimą apie pavojų latviai pakilo į viršų norėdami išsiaiškinti, kas įvyko. Kai jie suprato, kad laive – gaisras, į kajutes sugrįžti buvo neįmanoma. Viskas skendėjo dūmuose. Kajutėse liko visų latvių asmeniniai dokumentai, kompiuteriai.

Kelte sudegė latvio Alvio Ustinovo prieš 4 metus už beveik 130 tūkst. litų pirktas vilkikas „Scania”. Juo gabendamas krovinius vyras išlaikė savo šeimą.

„Jei tai būtų atsitikę Vokietijos keltui, greičiausiai jau kitą savaitę būtų sutvarkyti reikalingi dokumentai, o man suteiktas naujas vilkikas.

Jeigu patirtus nuostolius kompensuos tik po pusmečio – liks tik pasikarti”, – nevilties neslėpė A.Ustinovas.

Sugrįžusius keleivius V.Klumbys ramino, kad laivybos kompanija apsiima kompensuoti visus keleivių patirtus nuostolius.

„Bus atlyginta ne tik už prarastus asmeninius daiktus, bet ir už kelte sudegusius keleivių automobilius.

Kompensacijų sulauks ir asmeninius daiktus praradę vilkikų vairuotojai. Pagal teisės aktus ir draudimo sąlygas, bus sprendžiamas kompensavimo klausimas už kelte gabentus vilkikus ir krovinį.

Laivybos kompanija „DFDS Lisco” savo civilinę atsakomybę yra apdraudusi laivų savininkų savitarpio draudimo klube „West of England Pend I”, – teigė „DFDS Lisco” atstovas.

Iš viso keltu „Lisco Gloria” buvo gabenama apie 180 krovininio transporto priemonių ir apie 40 lengvųjų automobilių.

Tarptautiniame Vilniaus oro uoste sekmadienio rytą atskridusius kelto „Lisco Gloria” keleivius buvo nesunku atpažinti. Iš minios jie išsiskyrė tuo, kad nebuvo apsikrovę lagaminais ar kitais daiktais. Keleivių rankose – tiktai maišeliai su būtiniausiais daiktais, drabužiais. Visa kita liko nelaimę patyrusiame kelte.

Vilniečio Juozo Korsako rankose – ir ryškiaspalvė gelbėjimosi liemenė, ant kurios kelto pavadinimas – „Lisco Gloria”.

„Žinoma, kad pasiliksiu liemenę atminimui. Juk tai mano likimo ženklas”, – traukdamas liemenę iš maišelio tarė J.Korsakas. Atsidusęs jis pridūrė nelinkįs niekam to patirti.

Tėvas ir sūnus Korsakai namo plaukė kelto kajutėje, kurioje – tik sėdimosios vietos. Keleiviai uždarė duris ir jau snūduriavo. Iš pradžių pasklidęs dūmų kvapas jiems didelio nerimo nekėlė. Baimė atsirado, kai kažkas ėmė šaukti: „Degam!”

„Atsimenu, pasakiau, kad negalima šitaip pokštauti. Bet netrukus pro langelį savo akimis išvydome liepsną”, – dalijosi prisiminimais J.Korsakas. Jo sūnus Vytis stvėrė dokumentus, suspėjo pačiupti kelis daiktus.

Išbėgęs į koridorių V.Korsakas didelės panikos ženklų neišvydo, nors buvo nejauku. Kelto varikliai tai išsijungdavo, tai vėl imdavo veikti. Pro vieną langą sušmėžavo ir liepsnų liežuviai. Bet kelto įgula įtikinėjo, kad viskas kontroliuojama. Įgula gelbėtis nuo gaisro keleiviams įsakė kelto bare septintajame denyje.

Patekęs į barą Vytis paskambino artimiesiems į Lietuvą ir pranešė apie nelaimę: „Žinoma, neprašiau, kad mus gelbėtų. Bet norėjau paskelbti, kad mus ištiko nelaimė, kad kelto gaisras sukeltų ir tarptautinį atgarsį. Įgula vis bandė sudaryti įspūdį, kad gaisras nedidelis ir netrukus bus užgesintas. Tačiau dūmų vis daugėjo, teko net atsitūpti ant žemės – kitaip nebuvo kuo kvėpuoti.”

J.Korsakas mano, kad keleivių gelbėjimo organizavimas buvo prastas: „Bet mus išgelbėjo žmonių vienybė.”

Prieš sėdant į gelbėjimo valtį kažkas iš keleivių susiprotėjo suplėšyti sudrėkintą paklodę. Gelbėdamiesi nuo aitrių dūmų audeklo gabalėliais žmonės dengė burną ir nosį. J.Korsakui įsiminė momentas, kai buvo dalijamos gelbėjimosi liemenės. Vieno šalia stovėjusio vyro jis paklausė, kaip ja naudotis. Šis parodė ir pridūrė, kad taip pats nusprendė.

Tuo tarpu įgula nė nepaaiškino, kaip įjungti prie liemenių pritvirtintas lemputes, kokiu atveju naudoti švilpukus.

„Jei būtų kilusi panika, iš baro būtume neišėję. Bet tarp žmonių buvo susikalbėjimas. Tai mus išgelbėjo”, – įsitikinęs V.Korsakas.

Po 10–15 minučių gavę leidimą lipti ant denio Korsakai pastebėjo, kad keleiviai patys pila vandenį, nes jau darėsi karšta. Eidami deniu tėvas ir sūnus susikibo rankomis. Karštis buvo toks, kad J.Korsakas netgi nusidegino koją. Tuo tarpu jo sūnus sušlapo kojas.

„Susikaupiau, sutelkiau mintis – chaosui nebuvo laiko. Tikrąjį tos nakties baisumą įvertinau tiktai kitą dieną per televiziją žiūrėdamas reportažus. O būdamas avarijos vietoje galvojau: „Negalima, kad į Lietuvą grįžtų dvi urnos”, – prisiminė V.Korsakas.

Išgelbėjo daugiau, nei turėjo būti

* Kelte „Lisco Gloria” kilęs gaisras laivybos kompanijai „DFDS Lisco” užminė netikėtą mįslę.

* Vokiečiai iš laivo išgelbėjo 249 keleivius ir laivo įgulos narius. Tačiau pagal užregistruotų keleivių sąrašą laivu turėjo plaukti 204 keleiviai ir 32 įgulos nariai – 236 žmonės.

* Laivybos kompanija linkusi manyti, kad vokiečių policijos pateiktas išgelbėtų žmonių skaičius yra teisingas.

* Kaip kelte atsirado 13 žmonių daugiau, „DFDS Lisco” atstovai kol kas paaiškinti negali.

* Vokiečių policija spėja, kad kai kurie vairuotojai vilkikuose paslėpę gabeno prostitutes.

* Neatmetama ir dar viena versija, kad į keltą priimdami nelegalius keleivius šitaip galėjo uždarbiauti įgulos nariai.

„Verslo žinios“ praneša:

„Gaisrą patyrusio kelto „Lisco Gloria“ keleiviai bei įgulos nariai išgelbėti ir grįžo į Lietuvą. Liepsna pasiglemžė vilkikus ir krovinius – juos vežėjai šią nelaimę vadina tragedija Vakarų Lietuvos transportui.

Šeštadienį keltui plaukiant iš Kylio į Klaipėdą kilusio gaisro priežastys dar tiriamos. Kelto savininkė – AB „DFDS Lisco“ teigia apie priežastis oficialių pranešimų iš pareigūnų dar negavo. Manoma, kad gaisro priežastimi galėjo tapti įsiplieskusi ugnis ir įvykęs sprogimas viename krovininiame automobilyje. Iš kelte plaukusių apie 250 keleivių ir įgulos narių nesunkiai nukentėjo 28 žmonės, kuriems buvo suteikta pagalba. 178 keltu plaukę keleiviai – Lietuvos piliečiai, vakar vėlai vakare turėjo grįžti į Lietuvą – keliais lėktuvais arba kitu AB „DFDS Lisco“ keltu „Lisco Maxima“ Vaidas Klumbys, AB „DFDS Lisco“ komunikacijos ir reklamos skyriaus vadovas patikino, kad visus keleivių patirtus nuostolius kompensuos bendrovė.
Įvertinti transporto bendrovių nuostolius įvardyti bus sunkiau, kai kurie vežėjai šį gaisrą vakar vadino tragedija visam Vakarų Lietuvos krovinių gabenimo verslui.

„Šiame kelte buvo tik viena mūsų transporto priemonė, kurios vertė apie 80.000 EUR, o sudegusio krovinio vertė siekia apie 60.000 EUR“,– skaičiuoja Vidas Augaitis, UAB „Vitransa“ generalinis direktorius. Transporto priemonė ir kroviniai, jo teigimu, buvo drausti, tad tikimasi, kad visi nuostoliai bus atlyginti. Vienas stambiausių Vakarų Lietuvos vežėjų – UAB „Vlantana“ neteko daugiau kaip 30 transporto priemonių su kroviniu.

„Komentuoti nuostolius dar anksti, bet viskas sutriko ne man vienam, o visam kelių transportu gabenamam krovinių srautui, ypač Klaipėdos krašte. Dabar ne tas rūpi su kokiu keltu plauksime, kai mašinos sudegė“, – sako Antanas Stončius, UAB „Vlantana“ direktorius.

„Įvardyti nuostolius dar anksti, reikia užbaigti gebėjimo darbus ir tada bus įvertinta, žinosime, ar keltas dar bus remontuotinas. Kadangi kompanija draudžia savo civilinės atsakomybės draudimu, visi klausimai dėl krovinių bus sprendžiami pagal teisės aktus ir draudimo sąlygas“,– aiškina p. Klumbys. Anot jo, kelte buvo apie 180 krovininio transporto vienetų.

Vežėjai sako, kad linija Klaipėda-Kylis yra ekonomiškiausia ir populiariausia, joje dirbo du keltai, reisai buvo vykdomi kasdien. Dabar kol kas linijoje lieka vienas keltas „Lisco Maxima“, kursuojantis kas antrą dieną. Šiandien Jūrų perkėlos terminalas ketina svarstyti, kaip perskirstyti krovinių srautus, kad būtų išvengta jų sankaupų.

„Kol kas pas mus jokių sankaupų nėra, dabar tie kroviniai kreipiami ir į Zasnicą bei Danijos kryptimi. Turbūt ilgai tokia situacija nesitęs, per savaitę dvi bus antras keltas į Kylį“,– žada Vaclovas Grigalauskas, Jūrų perkėlos terminalo direktorius.

„DFDS Lisco“ vakar dar negalėjo pasakyti, ar numatoma įdarbinti kitą keltą vietoj avariją patyrusio „Lisco Gloria“ ir kada tai būtų galima padaryti.

„Vakarų ekspresas“ rašo:

„Vakar rytą Palangos oro uoste artimieji, atėję pasitikti parskraidintų pirmųjų iš degančio kelto “LISCO Gloria” išgelbėtų keleivių, verkė džiaugsmo ašaromis. Keltu plaukę žmonės neteko savo daiktų, automobilių, dokumentų, patyrė stresą, pasijuto tarsi “Titanike”. Nelaimės nuostoliai skaičiuojami milijonais, tačiau po šios didžiulės katastrofos nebuvo nė vieno žuvusiojo, nė vieno dingusio be žinios, o tai – pati tikriausia laimė.

Sekmadienį ryte Palangos oro uoste nusileidęs lėktuvas parskraidino apie 70 pirmųjų keleivių, tarp kurių 24 Šilutės gimnazijos moksleiviai, prieš dvi savaites išplaukę į Vokietiją keltu. Keleivius pasitiko “Krantas Travel” agentūros darbuotojai, kurie rūpinosi, kad kiekvienas atsidurtų ten, kur jam reikia.

Vakar po pietų antruoju lėktuvo reisu turėjo parskristi ir kiti keleiviai, tarp jų ir tie, kurie buvo atsidūrę ligoninėje ir išleisti iš jos tik sekmadienį. Ligoninėje buvo paliktas ir 8 mėnesių kūdikis, kuris buvo plukdomas į Lietuvą krikštyti.

Tikslaus skaičiaus, kiek ligoninėje buvo atsidūrę keleivių, kompanija “DFDS Seaways”, kuriai priklauso keltas “LISCO Gloria”, vakar dar neturėjo. Manyta, kad apie 18 žmonių. Dauguma jų buvo apsinuodiję smalkėmis.

“Keleiviams, be jokių abejonių, visa patirta žala bus atlyginta”, – teigė AB “DFDS Seaways” Komunikacijos ir reklamos skyriaus vadovas Vaidas Klumbys.

Pasak jo, kompanija sudarė sąlygas keleiviams rinktis, kaip jie nori vykti į Lietuvą – ar lėktuvu, ar laivu. Su keltu “LISCO Maxima” sekmadienį 22 val. turėjo parplaukti 30 “LISCO Gloria” įgulos narių, 67 vairuotojai ir 16 keleivių.

Kompanijos duomenimis, laive buvo 236 žmonės, tiek jų pargabenama į Lietuvą. Vokietijos policija iš pradžių buvo priskaičiavusi, jog išgelbėta 13 žmonių daugiau nei kad buvo laivo sąrašuose, tačiau vakar vakare paaiškėjo, jog tiek laivo, tiek policijos sąrašai jau sutampa.

Keltas “LISCO Gloria” praėjusį penktadienį išplaukė iš Vokietijos Kylio uosto apie 24 val. Lietuvos laiku. Jame buvo 204 keleiviai ir 32 įgulos nariai, jis plukdė 180 krovininio transporto vienetų ir apie 40 lengvųjų automobilių. 1.30 val. jau buvo gauti pirmi pranešimai, kad laive kilo gaisras, pradėjo skambinti laive buvusių žmonių artimieji.

Kai prasidėjo gelbėjimo operacija, “LISCO Gloria” buvo nuplaukusi apie 26 jūrmyles (apie 48 km) nuo Kylio. Operacijai vadovavo Vokietijos Brėmeno jūrų gelbėjimo koordinacinis centras. Anot Lietuvos krašto apsaugos ministerijos pranešimo, operaciją koordinuoti padėjo ir Lietuvos karinių jūrų pajėgų Jūrų gelbėjimo koordinacinis centras, palaikęs ryšį su Brėmeno centru ir Lietuvos institucijomis.

Žmonės buvo susodinti į gelbėjimosi valtis ir plaustus, o paskui sulaipinti į Vokietijos keltą “Deutschland”, kuris juos parplukdė atgal į Kylį. Gelbėjimo operacijoje dalyvavo 10 laivų.

Vakar apie 17 val. kompanijos atstovai teigė, kad laivo “LISCO Gloria” būklė stabili – liepsnos nebėra, bet dūmai dar veržiasi. Ketinta, jeigu bus gautas atitinkamų Vokietijos tarnybų leidimas, kelte išlaipinti specialiąją vokiečių komandą. Kadangi keltą ilgą laiką buvo bandoma gesinti, jame prisirinko daug vandens. Vakar vakare gelbėtojai bandė išpumpuoti vandenį, kad laivas nenuskęstų. Kelte buvo 200 tonų degalų, tačiau į jūrą, nepaisant sprogimų, jie neišsiliejo.

Tikslios gaisro priežastys iki šiol nėra žinomos. Vokiečiai paneigė, kad tai galėjęs būti teroro aktas. V. Klumbys vakar teigė, kad kompanija dar nėra gavusi oficialių pranešimų.

“Tikslių priežasčių negaliu pasakyti. Kiek man žinoma, Vokietijos tyrėjai įtaria, kad gaisras kilo dėl neva netvarkingos vienos iš viršutiniame krovinių denyje buvusios krovininių automobilių techninės būklės. Duomenys dar tikslinami. Mes negalėtume 100 procentų teigti, kad gaisro priežastis yra ta mašina”, – sakė jis.

Paklaustas, ar tiesa, kad nebuvo galima užgesinti gaisro pačioje jo pradžioje, nes neveikė gaisrinės žarnos siurblys, kad vienos gelbėjimo valties nebuvo galima nuleisti, kompanijos atstovas atsakė: “Spekuliacijų esant streso situacijai gali būti įvairių. Tyrimą atlieka visos oficialiosios Vokietijos tarnybos – ir pasieniečiai, ir gelbėtojai, ir policininkai. Be abejo, tyrimo duomenys bus pateikti kompanijai. Pastaroji irgi savo ruožtu tirs, analizuos, kaip ir kodėl vyko toks procesas, kol kas nieko daugiau negaliu pasakyti.”

Apie tai, kokių nuostolių patyrė kompanija, pasak V. Klumbio, dar anksti kalbėti. Paklaustas, ar iš laivo “LISCO Gloria” dar kas nors liko, ar jis dar bus remontuojamas, V. Klumbys sekmadienį dar negalėjo atsakyti.

2003-iaisiais, kai į Klaipėdą buvo parplukdytas šis laivas, kompanija teigė, kad už jį buvo sumokėjusi 42 mln. JAV dolerių. Dar apie 8 mln. dolerių planuota investuoti į jo pertvarkymą.

Milijonais litų nuostolius skaičiuoja ir Vakarų Lietuvos vežėjai, nuolat plukdantys savo transportą iš Kylio ir į jį.

A. Griciaus transporto įmonės vadovas Antanas Gricius “Vakarų ekspresui” sakė, jog šiame kelto reise buvo 20 įmonės šaldytų ir 10 vilkikų.

“Svarbiausia, kad visi žmonės gyvi ir sveiki – jie nusprendė parplaukti su kitu keltu. Mūsų draudimas galioja keliuose, o čia jau jūriniai reikalai. Kalbėsime su jūrinės teisės juristais. Rašysime prašymus klientams, kad jie pateiktų savo krovinių vertes. Skaičiuojame, kad nuostoliai gali siekti nuo 7 iki 10 milijonų litų”, – teigė A. Gricius.

Anot jo, tai pirma tokia nelaimė per dvidešimt darbo metų transporto srityje.

“Tikriausiai ne vienas, plaukęs šiais keltais, yra pastebėjęs, jog labai jau tankiai sustato tas transporto priemones, taip, kad gal net prasilenkiama su saugumo reikalavimais. Jei iš tikrųjų kilo gaisras kurioje nors mašinoje, tai vargu ar įmanoma iki jos prieiti ir gesinti”, – kalbėjo A. Gricius.

Dar daugiau nuostolių patyrė transporto įmonė “Vlantana”. Pasak jos komercijos direktoriaus Vlado Stončiaus, šiame reise buvo 9 bendrovės vilkikai ir 29 puspriekabės, tarp kurių buvo keletas visiškai naujų, tik ką įsigytų.

“Nuostoliai paaiškės pirmadienį, tačiau jau aišku, kad jie skaičiuojami milijonais eurų. Esame bene didžiausias DFDS Kylio linijos klientas – per mėnesį ja pergabename apie 1 100 transporto priemonių. Aišku, dėl šios nelaimės reikės perstyguoti įmonės veiklą, nors mūsų parkas gana didelis – iki nelaimės buvo apie 450 puspriekabių ir apie 350 vilkikų”, – sakė V. Stončius.

Anot jo, technika apdrausta KASCO draudimu, tad dabar reikės sulaukti pažymų apie jos netektį ir bus kreipiamasi į draudikus.

“Kroviniai apdrausti civilinės atsakomybės draudimu, bet dabar jie bus pražuvę ne dėl mūsų kaltės, tad turės vykti visai kitokios procedūros. Tačiau gyvename civilizuotoje šalyje, todėl tikiu, kad viskas išsispręs”, – sakė V. Stončius, džiaugęsis, jog visi 10 įmonės darbuotojų, plaukę “LISCO Gloria”, liko sveiki. Vienas iš jų nusprendė grįžti lėktuvu, kiti pasirinko keltą.

Vakar kalbinti į Palangą parskraidinti pirmieji keleiviai apie kraupų įvykį pasakojo skirtingai. Vieniems atrodė, kad panika laive buvo, kiekvienas gelbėjosi kaip išmanė, kiti gyrė ir dėkojo laivo įgulos nariams, kurie dirbo šauniai.

Prieš dvi savaites Šilutės Vydūno gimnazijos antrokai, visa klasė, per audrą išplaukė keltu į Vokietiją, kur mokėsi pagal moksleivių mainų programą. Šeštadienį išsiilgę tėvai laukė jų parplaukiant keltu į Klaipėdą, kurioje turėjo pasitikti autobusas ir parvežti į Šilutę.

Tačiau šeštadienio naktį vienas iš tėvų sulaukė sūnaus SMS žinutės, kurioje buvo prašoma paskambinti. Vaikas pranešė, kad yra evakuotas į kitą keltą ir plaukia atgal į Vokietiją. Paklaustas, ar tada ramiau pasidarė, tėvas atsakė: “Iki tol buvo ramu, o paskui… Iš balso supratau, kad vaikai išsigandę. Kai pagalvoji, kas galėjo nutikti…”, – sakė ponas Jonas.

Palangos oro uoste tėvai laukė vaikų sunerimę, buvo nekalbūs. Šilutės gimnazijos mokytoja, kurios dukra buvo kelte, pasakė tik tiek: “Laiminga nelaimė”.

Kai lėktuvas pradėjo leistis, laukusieji, prilipę prie tvoros, pradėjo ploti. Ir tik tada, kai glėbiuose spaudė savo atžalas, patikėjo, kad pavojus praėjo.

Žinia, į Vokietiją vaikai buvo suruošti, nupirkti nauji rūbai, o grįžo be nieko, išsigandę. Viena moteris sakė, kad kai paskambino dukrai, ji nesuvokė, kas vyksta, kur esanti, kur jie plaukia.

“Jokio aliarmo signalo nebuvo. Užuodę kvapą žmonės išbėgo į koridorių. Paskui pasirodė liepsnos, pamačiau, kad liepsnoja mašinos. Nebežinojau, ką daryti. Visi puola ir vienur, ir kitur. Paskui mus nuleido su gelbėjimo valtimi, bet vos neužsimušėm beleidžiant. Tai buvo baisus košmaras”, – pasakojo ponia Janina.

Ji sakė, kad niekas nežiūrėjo, ar žmonės su vaikais, ar be vaikų, kilo panika, prasidėjo košmaras. Moters vyro teigimu, jų mažametė dukra taip nieko ir nesuprato, kas vyksta.

“Aš buvau kajutėje, miegojau. Aliarmo neprisimenu. Buvo baisu, išsijungė šviesos. Žiūriu pro iliuminatorių, o ten kažkas raudona – dega “furos”. Apsirengiau ir išėjau pažiūrėti. Ne, panikos didelės nebuvo, įgulos nariai šaunuoliai, viską organizavo normaliai. Netiesa, kad žmonės per bortus šokinėjo, sėdėjo visi kateriuose. Sodino į valtis iš vieno borto, kitame buvo labai tiršti dūmai. Gaisras buvo labai didelis, jeigu gelbėti būtų pradėta 15 minučių vėliau, gal ir nebūtų spėta… Mano viskas – ir daiktai, ir automobilis sudegė”, – pasakojo Jevgenijus.

“Žinokit, sprogimo nebuvo, pradėjo degti. Su “triusikais” išėjau į koridorių, matau – dūmų daug. Kažkas pravėrė duris į denį, plūstelėjo dar daugiau dūmų. Supratau, kad jas reikia gerai uždaryti. Buvau pasiėmęs kuprinę su draugų dokumentais, kol duris uždariau, pamečiau tą kuprinę. Visi ėjom į laivo priekį. Didžioji dalis žmonių buvo restorane. Leido gelbėjimosi valtis, paskui paskutiniu momentu buvo gelbėjami žmonės plaustais. Nulipom kopėčiom”, – pasakojo 55 metų šiaulietis Anicetas Porakis.

Jis dabar gyvena Anglijoje, buvo susiruošęs su šeima paatostogauti Lietuvoje. Plaukė laivu, nes turėjo lengvąjį automobilį su nameliu. Kiti šeimos nariai turėjo atskristi į Lietuvą lėktuvu.

Pasak šio vyro, įgulos nariai gana darniai dirbo. Jo manymu, panikos nebuvo todėl, kad vairuotojai yra žmonės, gyvenime visko matę. Viskas esą vyko labai sklandžiai, žmonės padėjo vieni kitiems, vilkosi gelbėjimosi liemenes.

“Nesijaučiu antrą kartą gimęs. 1980 metais esu leidęsis lėktuvu Irkutsko oro uoste į sniegą, esu patyręs automobilio avariją, patekau į gaisrą laive, dabar man liko tik miegančiam numirti. Prieš pusantrų metų operuotas krūtinės vėžys, bet jaučiuosi gerai. Per gaisrą laive buvau šiek tiek apsinuodijęs, nuvažiavau į ligoninę, pastatė lašinę, gulėjau kokias 4-5 valandas. Mano vaistai, kuriuos turiu gerti kiekvieną dieną, sudegė. Viena moteris nesutiko važiuoti į medicinos punktą, užtat dabar vargsta visą laiką. Ką veiksiu dabar? Po savaitės grįšiu į Angliją. Ką gi, atostogų jau nebebus, nes nėra nei pinigų, nei daiktų, viskas buvo palikta mašinoje”, – kalbėjo Anicetas.

“Viskas prasidėjo pasibaigus futbolo rungtynėms. Iš baro visi išėjo, kas gulti, kas jau buvo pagėręs. O aš visada prieš miegą einu parūkyti. Išėjau, nė vieno žmogaus, užuodžiau dūmus. Pasakiau apsaugininkui, tas sakė, kad nieko baisaus. Užlipau į patį viršų, žiūriu – juoda lyg kas smalą virtų, tokie juodi dūmai ėjo. Bėgom nulėkiau į apačią, sakau, apsaugininkui, kad blogai. Nespėjau į savo kajutę daiktų pasiimti, puoliau ieškoti gelbėjimosi liemenės. Dar keliems žmonėms pasakiau, kad degam. Laivas buvo netvarkingas, nes nebuvo aliarmo signalo. Dūmų buvo pilnas baras, o niekas nepyptelėjo. Aš dažnai plaukiu keltais – du kartus per mėnesį. Ir Vokietijos policijai, kai mus apklausė, pasakiau, kad signalo nebuvo.

Visas tas įvykis galėjo liūdnai baigtis. Gelbėjimosi valtys seniai neleistos į vandenį, visi lynai, trapai uždažyti. Kaip tas valtis nuleido, niekas nežino. Mus su paskutine gumine valtimi nuleido į vandenį, ir kokias 20 minučių negalėjome atsistumti nuo laivo, kurio viduje viskas sproginėjo. Gerai, kad nebuvo didelių bangų, kad neprakiuro laivo šonas, tada degančios “furos” būtų kritusios ant mūsų. Valtyje negalėjome rasti peilio, kad galėtume nupjauti susipainiojusį lyną. Su mumis buvo moteris iš baro, ji sakė, kad peilis privalo būti. Pagaliau suradom peiliuką, nupjovėm lyną. Danų kateris laukė už 100 metrų, neplaukė prie mūsų, nes bijojo, kad laivas gali sprogti”, – pasakojo kretingiškis Virginijus Sungaila, dabar gyvenantis Anglijoje.

Jo toks darbas, kad perka prekes, gabena į Lietuvą ir parduoda. Po katastrofos vyras nebeturi nei autobusiuko, nei prekių, kurių daug gabeno. Patirtus nuostolius jis skaičiuoja iki 100 tūkst. Lt. Iš lėktuvo išėjęs vyras rankose laikė tik nedidelį maišelį. Paklaustas, ar čia tai, kad jam liko, atsakė: “Ir tai ne mano – maišelis iš vokiečių su pusryčių ir vakarienės likučiais. Ir striukė DFDS, nes buvau šlapias kaip žiurkė. Turiu tik pasą ir vairuotojo pažymėjimą, nes juos laikau pasikabinęs ant kaklo, mat dirbu tokį darbą ir jau esu visko patyręs.”

V. Sungaila pasakojo, kad kai keltas “Deutschland” juos atplukdė atgal į Kylį, žmonės buvo nuvesti į kareivines. Prie jų korespondentai nebuvo prileisti, saugojo policija. O paskui, jau po pietų, visi jie buvo nuvežti į viešbutį.

“Ne, už borto niekas nešoko. Nors buvom pasiruošę, turėjom tokią mintį. Kas mums beliko – arba prasmengame į tą degantį pragarą, nes po 15 minučių pradėjo griūti lubos, arba šokam už borto. Bet nešokome, dar tikėjomės. Laivo virėją traukė per iliuminatorių, nes jos durys užsiblokavo. Žmonės padėjo vieni kitiems, buvo patariama klauptis ir kvėpuoti prie grindų, nes dūmų garai kyla į viršų. Žodžiu, pasijutome kaip laive “Titanikas”, – prisiminimais dalijosi kretingiškis.

“LISCO Gloria” Klaipėdoje pirmą kartą prisišvartavo 2003-ųjų birželį.
Tada džiaugtasi, jog jo dėka Kylį iš Klaipėdos bus galima pasiekti ne per 26, o per 19 valandų.

Laivo krikštamotė tapo tuometinio Lietuvos prezidento žmona Laima Paksienė. Ji laivui, kurio pavadinimas anksčiau buvo “Dana Gloria”, suteikė naują “LISCO Gloria” vardą.

“DFDS Tor Line” viceprezidentas Pederis Gelertas Pedersenas iškilmingoje laivo inauguracijos ceremonijoje tada sakė, tokio laivo krikštynos neeilinis įvykis ir DFDS, ir tuometinei “LISCO Baltic Service” (LBS). Tuometinis generalinis direktorius Artūras Gedgaudas tvirtino, jog šis įvykis reikšmingas ne tik Klaipėdai, bet ir Lietuvai. Jis pavadino “LISCO Gloria” didžiuoju baltuoju svajonių laivu.

“LISCO Gloria” buvo nupirktas už 42 mln. JAV dolerių. Į šio ro-pax tipo laivo pertvarkymą įrengiant papildomas kajutes dar buvo numatyta investuoti 8 mln. dolerių.

ISTORIJA. 2003-iųjų birželis. Laivui vardą “LISCO Gloria” iškilmingos ceremonijos metu Klaipėdoje suteikia tuometinio prezidento Rolando Pakso žmona Laima Paksienė.“

„Respublika“ skelbia:

„Sekmadienį Tarptautiniame Palangos oro uoste nuo paties ryto ašaras keitė palengvėjimo atodūsiai. Artimieji neslėpė emocijų pasitikdami dviem reisais iš Vokietijos parskraidintus iš šeštadienio naktį užsidegusio kelto “Lisco Gloria” išsigelbėjusius keleivius ir įgulos narius. Drąsiausieji į Klaipėdą vakar vakare parplaukė kitu bendrovės “DFDS Seaways” keltu “Lisco Maxima”.

Pirmuoju užsakomuoju reisu iš Hamburgo į Palangą parskrido 70 žmonių, tarp jų ir Šilutės Vydūno gimnazijos moksleivių grupė, kuriai vykstant į namus suteikta pirmumo teisė. Iš kurorto dešimt žmonių kiek vėliau nuskraidinti į Vilnių.

Pasak “DFDS Seaways” Komunikacijos ir reklamos skyriaus vadovo Vaido Klumbio, lėktuvais grįžo tie, kurie atsisakė namo plaukti keltu “Lisco Maxima”. Juo vakar vėlai vakare parplaukė 30 “Lisco Gloria” įgulos narių, 67 vairuotojai ir 16 keleivių.

Iš viso iš sudegusio kelto į netoli esantį Vokietijos keltą “Deutschland” evakuoti 249 žmonės. Vokiečiai iš karto sukėlė skandalą: esą oficialiai juo žmonių turėjo plaukti mažiau – 204 keleiviai ir 32 įgulos nariai.

Žinant pastaruoju metu dėl terorizmo pavojaus visoje Europoje ypač sugriežtintus saugumo reikalavimus, šis faktas “DFDS Seaways” galėtų pridaryti labai didelių nemalonumų.

Tačiau vakar vakare “DFDS Seaways” atstovai “Respublikai” pranešė, kad Vokietijos pareigūnai skaičiuodami suklydo. Esą jie kompanijos atstovams apie klaidą jau pranešė: žmonių laive buvo tiek, kiek nurodyta kelionės žurnaluose.

Per kilusį gaisrą nesunkiai nukentėjo 28 keleiviai, šeši iš jų – lietuviai. Beveik visi jie apsinuodijo dūmais.

“Truputį apsinuodijau smalkėmis. Pargabenę į krantą, paguldė į ligoninę ir sulašino lašelinę. Apie penkias valandas joje išbuvau ir dabar viskas gerai. Viena moteris atsisakė medikų pagalbos, tad dabar jaučiasi nekaip. Sunku patikėti, kad gali užsidegti ir sudegti toks laivas”, – tvirtino Anglijoje gyvenantis ir į gimtuosius Šiaulius atostogauti vykęs 55 metų Anicetas Porakis.

Kelis žmones iš kelto gelbėtojai iškėlė sraigtasparniu. Tarp jų ir tik aštuonių mėnesių kūdikį, kurį tėvai vežė į Lietuvą pakrikštyti.

Vakar Užsienio reikalų ministerija pranešė, kad Kylio ligoninėje medikai prižiūri tris Lietuvos piliečius. Du jų su likusia keleivių grupe autobusu nuvežti į Sionderborgo oro uostą Pietų Danijoje ir po pietų išskraidinti į Lietuvą. Vienas asmuo liko gydytis toliau.

Tai – Šilutės Vydūno gimnazijos dešimtokas iš Juknaičių. Jo medikai neišleido, nes dauždamas kajutės stiklą, susipjaustė ranką. Vaikinukas gelbėjo savo ir draugų gyvybes.

Iš viso į Vokietiją plaukė 26 gimnazistai ir dvi pedagogės, jie dalyvauja ES moksleivių mainų programoje. Lyg susitarę visi keleiviai ir jų artimieji kartojo, jog pasisekė, kad nelaimė įvyko netoli Vokietijos krantų.

“Ačiū Dievui, kad prie Vokietijos. Jei gaisras būtų kilęs prie Lenkijos ar Lietuvos, visiems būtų “šakės”, – neabejojo vieno iš “DFDS Lisco” įgulos nario žmona Daiva Budzinskienė.

“Normalu, kad visi žmonės išsigando. Tačiau panikos požymių buvo tik iš pat pradžių. Vėliau vieni kitus ramino ir viskas baigėsi gerai. Visi sėkmingai evakuoti. Tačiau likome taip, kaip stovime”, – sakė automobilio ir visų daiktų netekęs Danijoje besimokantis Edmundas Špakovas.

Kalbinti kelto keleiviai pabrėžė, kad kritinėje situacijoje puikiai savo darbą atliko įgula. “Lisco Gloria” kapitonas jį paliko paskutinis. Liudytojų teigimu, du paskutiniai įgulos nariai iš kelto šoko jau tiesiai į vandenį. Daugumai įstrigo tai, kad nebuvo girdėti apie pavojų skelbiančios sirenos.

“Jei būtume pavėlavę kokias penkiolika minučių, viskas būtų galėję baigtis daug liūdniau. Pažiūrėjęs pro liuką pamačiau, kad kažkas raudonuoja. Žiūriu, vilkikas dega. Dar norėjau eiti pažiūrėti iš arčiau, bet supratau, kad reikia ne spoksoti, o gelbėtis”, – pasakojo tik piniginę spėjęs pagriebti klaipėdietis Jevgenijus.

Anglijoje uždarbiaujantis kretingiškis Virginijus Sungaila patirtą žalą įvertino apie 100 tūkst. litų.

“Aš prieš miegą visada einu parūkyti. Išėjęs į lauką pamačiau dūmus ir pasakiau kažkam iš įgulos narių. Tas dar mane nuramino, kad čia nieko baisaus. Nuėjau į barą, o šis jau pilnas dūmų. Puoliau į apačią ieškoti gelbėjimo liemenės. Sudegė mano autobusiukas su prekėmis, kurias planavau parduoti Lietuvoje, taip pat ir tempiamas namelis su ratais. Aš išsigelbėjau su paskutine gumine valtimi. Dar kokios 15 minučių, ir būtų tekę rinktis – šokti į degantį pragarą arba į vandenį. Išgyvenome tikrą “Titaniką”. Apie dvidešimt minučių vargome, kol radome peilį, kad galėtume nupjauti virvę. Vis daužėmės į kelto bortą ir bijojome, kad tik valtis neprakiurtų ar keltas nepradėtų skęsti ir svirti, nes tada vilkikai būtų kritę ant mūsų. Danijos gelbėtojų kateris stovėjo už šimto metrų ir laukė, kol mes iki jų atplauksime, patys dėl saugumo prie kelto arčiau neplaukė”, – prisiminė nakties įvykius V.Sungaila, kuriam nelaimę primins kaip suvenyras pasiimta gelbėjimo liemenė.

Kaip pasakojo kretingiškis, iš pradžių jie buvo apgyvendinti kareivinėse ir tik paskui perkelti į viešbutį. Vokiečių pareigūnai neleido lietuviams bendrauti su žiniasklaida.
“DFDS Seaways” pažadėjo daiktus praradusiems keleiviams kompensuoti patirtus nuostolius.

Gaisras iš Kylio (Vokietija) į Klaipėdą plaukiančiame kelte “Lisco Gloria” kilo spalio 9 d., netrukus po vidurnakčio. Tuo metu jis buvo šiauriau Fėmarno salos, Danijos teritoriniuose Baltijos jūros vandenyse. Pirminiais duomenimis, jį sukėlė dėl techninio gedimo užsidegęs vienas iš viršutiniame krovininiame denyje stovinčių refrižeratorių. Iš viso kelto deniuose buvo apie 180 vilkikų bei priekabų ir apie 40 lengvųjų automobilių.

Teigiama, kad vienas įgulos narys pats nesėkmingai mėgino likviduoti pastebėto gaisro židinį, o vėliau apie incidentą pranešė kapitonui. Tuo metu liepsna jau pasiekė degalų baką ir nugriaudėjo sprogimas. Po antro sprogimo gaisras išsiplėtė. Specialiosios tarnybos atmetė galimybę, kad buvo įvykdytas teroro aktas.“

„Kauno diena“ informuoja:

„Dešimt šeštadienį po vidurnakčio užsidegusio kompanijos „DFDS Lisco“ kelto „Lisco Gloria“ keleivių sekmadienį apie 11 val. nusileido Tarptautiniame Vilniaus oro uoste.

“Linkiu niekam to nepatirti”, – sakė vienas iš kelto keleivių Juozas Korsakas. Kelte, iš Kylio plaukusiame į Klaipėdą, jis buvo su 28 m. sūnumi Vyčiu Korsaku. Abu vyrai džiaugėsi sveiki ir gyvi grįžę namo. “Mus išgelbėjo žmonių vienybė”, – neabejojo V.Korsakas.

Gaisras kelte kilo apie 01.30 val. nakties. Dauguma keleivių tuo metu buvo besumingantys. “Ruošiesi pailsėti, o čia netikėtai pajunti dūmelių kvapą. Iš pradžių tai jokių įtarimų nesukėlė. Tačiau kažkas pradėjo šaukti, kad degame. Dar sudrausminau, kad taip juokauti nevalia. Tačiau netrukus pro langelį savo akimis išvydome liepsną”, – pasakojo J.Korsakas.

Vyriškio sūnus čiupo, ką galėjo. Pirmiausia – dokumentus. Tačiau kompiuteris ir kuprinė liko kajutėje. Laiko susirinkti visus daiktus – pritrūko.

“Organizacija buvo, atleiskite, prasta. Kap kas išmanė, taip tas tvarkėsi”, – kalbėjo J.Korsakas.

Vyrai teigė garso sirenos negirdėję. Esą aliarmą ėmė kelti patys žmonės. Tuo metu kelto įgula įtikinėjo, kad situacija kontroliuojama. “Buvo bandoma sudaryti įspūdį, kad gaisras lokalus ir kad jis netrukus bus užgesintas. Tačiau man pasirodė be galo keista, kad niekas negriebia gesintuvų. Dūmų daugėjo akimirksniu, jų buvo tiek daug, kad atsitūpėme ant žemės – kitaip nebuvo kuo kvėpuoti. Iš pradžių įgula mums liepė likti savo vietose. Trūko oro, todėl vyrai jau norėjo pradėti daužyti langus, bet kaip tik tada gavome leidimą lipti ant denio”, – prisiminimais dalijosi V.Korsakas.

Visiems keleiviams buvo išdalytos gelbėjimosi liemenės, paskubomis suteiktas instruktažas. Tačiau daugelis liemenę rankose laikė pirmą kartą ir nesuprato, nei kaip ją apsivilkti, nei kaip įjungti lemputes.

Šiuo atveju vieni kitiems į pagalbą suskubo patys žmonės.

“Buvo labai didelis susikalbėjimas, tarpusavio pagalba. Vieno vyro klausiau – ar jūs mokate elgtis su liemene? Jis atsakė, kad ne, bet supranta, kaip viskas turėtų veikti. Kažkas patarė suplėšyti antklodes ir sudrėkintus skudurėlius dėti prie burnos ir nosies. Kažkas ant denio pylė vandenį, nes jau darėsi karšta. Tėtis nusidegino koją. Trys žmonės iššoko per bortą, nes laivo grindys nuo karščio susmego į apačią. Jiems neliko kitos išeities, kaip šokti per turėklus į vandenį. Kiek žinau, juos ištraukė vokiečiai su sraigtasparniais”, – pasakojo V.Korsakas.

Pirmiausia į valtį buvo susodinti moterys ir vaikai. “Niekas nelipo per galvas. Jei vaikai, tai vaikai – nebuvo brovimosi, prieštaravimų. Vienam keleivis buvo 3-4 mėn. kūdikis. Jį suvyniojo į striukę. Kiek teko girdėti, nei mama, nei vaikas nenukentėjo”, – sakė degusiame kelte plaukęs vaikinas.

Tačiau jis atkreipė dėmesį, kad pats valčių leidimo į vandenį procesas toli gražu nebuvo sklandus.

“Pirmoje valtyje buvę žmonės net bijojo, kad beleidžiant ji perlūš, nes svirduliavo į visas puses ir bent tris kartus atsidaužė į laivo bortą. Taip atsitiko dėl to, kad grandinės buvo ne atleistos, kaip kad turi išsivynioti lynas, bet nukirstos. Antroji valtis leidosi sėkmingiau, bet ir tai su pačių keleivių pagalba. Vienas vyriškis prie valties prijungė mašinos akumuliatorių”, – keleivių darbą petys petin nušvietė V.Korsakas.

Nuo gaisro pradžios iki žmonių evakuacijos praėjo apie 30 min. Kol buvo laive, žmonės sprogimo negirdėjo, nors žinojo, kad įgulos vadintas lokalus gaisras išplito – degė sunkvežimiai, mašinos, net kuro talpyklos.

Supleškėjo ir Korsakų automobilis su jame buvusiomis itališkomis prekėmis. Vyrai pasakojo išgyvenę košmarišką naktį, tačiau būnant įvykių epicentre to nejautė. “Susikaupi, sutelki mintis ir chaosui nėra laiko. Tikrąjį nakties siaubą įvertinau tik kitą dieną per televiziją žiūrėdamas reportažus. Būdamas avarijos vietoje galvojau: “Negaliu leisti, kad į Lietuvą grįžtų dvi urnos”", – prisipažino V.Korsakas.

Iš kelto keleiviai pirmiausia buvo nugabenti į sporto salę, kur ir pernakvojo. Kitą dieną jie buvo perkelti į viešbutį. “Maitino be pertraukų”, – šypsojosi V.Korsakas.

“Vokiečių gelbėtojai dirbo labai profesionaliai. Kelto įgulai turime priekaištų, tačiau juk visi keleiviai gyvi, todėl, matyt, ne viskas buvo blogai. Tiesiog įgulai reikėjo žmonių išjudinimo, pastūmimo į priekį”, – kalbėjo V.Korsakas.

Vilniaus oro uoste sutiktas Valerijus Podlipskis buvo nekalbus. Kiek nuostolių per gaisrą patyrė, vyriškis sakė dar neskaičiavęs. Tačiau sudegė jo vairuojamas sunkvežimis su “Philip Morris” prekėmis, visa navigacija, kompiuteriu.

“Užuodėme dūmus, išėjome į koridorių, pamatėme bėgančius žmones. Visi šaukė, kad gaisras. Iš pradžių galvojome, kad nieko ypatingo, bet po to paaiškėjo, kad situacija rimta. Pradžioje kilo panika, bet po to žmonėms išdalijo liemenes, moterys ir vaikai sėdo į pirmą valtį, kiti keleiviai – į antrą”, – sakė V.Podlipskis.

Vyrai pasidžiaugė, kad gaisras kelte kilo ne toli atviroje jūroje, o netoli Danijos. “Kitaip nežinia, kuo viskas būtų baigęsi”, – svarstė J.Korsakas.

Gaisras, kuris ilgiau nei 30 valandų siautėjo su Lietuvos vėliava plaukiojančiame automobilių kelte, šiuo metu stovinčiame Danijos teritoriniuose vandenyse Baltijos jūroje, sekmadienį buvo praktiškai numalšintas, pranešė Danijos karo laivyno pareigūnai.

“Laive nebesimato liepsnų, tik kyla dūmai, kurių daug mažiau nei vakar”, – Danijos jūrų pajėgų operatyvinės vadavietės budintis karininkas sakė naujienų agentūrai AFP.

Kelte “Lisco Gloria”, kuriame yra 200 tonų degalų, vėliau sekmadienį apsilankys ugniagesiai, patikrinsiantys, ar jo viduje niekas nebeliepsnoja, taip pat išpumpuosiantys viduje susikaupusį vandenį, siekiant stabilizuoti laivą ir užtikrinti jo plūdrumą.

“Ši operacija nebėra paieškos ir gelbėjimo – dabar tai aplinkos apsaugos operacija”, – aiškino kariškis.

Danijos pareigūnai šeštadienį pranešė, jog degalai iš Lietuvos kelto neišsiliejo.

Kilus gaisrui, dreifuojantis laivas pasiekė Danijos vandenis ir išmetė inkarą už maždaug trijų kilometrų nuo šiai šaliai priklausančios Langelando salos.

Į Lietuvą sekmadienio rytą parskrido 70 iš degančio kelto “Lisco Gloria” išgelbėtų žmonių.

Kaip BS informavo bendrovės “DFDS Lisco” Komunikacijos ir reklamos skyriaus vadovas Vaidas Klumbys, užsakytas lėktuvas nusileido Palangoje, kur išlipo 60 keleivių, po to dar 10 žmonių nuskraidinta į Vilnių.

Jo teigimu, šeštadienio vakarą keltu “Lisco Maxima” į Lietuvą išplaukė 16 sudegusio kelto keleivių, 67 kelte buvusių automobilių vairuotojai ir 30 įgulos narių.

Dar vieną grupę žmonių į Lietuvą numatoma parskraidinti vėliau sekmadienį.

Vokietijos policijai apklausus ir suregistravus iš degančio kelto “Lisco Gloria” išgelbėtus žmones, šeštadienio vakare paaiškėjo, kad sėkmingai evakuoti 249 žmonės – 13 daugiau nei buvo plaukusiųjų sąraše. Bendrovę “DFDS Lisco”, kuriai priklausė keltas, valdančios Danijos bendrovės “DFDS” komunikacijos vadovas Gertas Jakobsenas BNS šeštadienio vakarą aiškino, kad kompanija mano, jog Vokietijos policijos pateikiami išgelbėtųjų skaičiai yra teisingi.

“Dabar mes nežinome, kodėl duomenys skiriasi. Mes aiškinsimės, bet mes manome, kad policijos skaičiai yra teisingi”, – teigė G.Jakobsenas.

Bendrovė anksčiau pranešė, kad pagal keleivių sąrašą kelte turėjo būti 204 keleiviai ir 32 įgulos nariai – iš viso 236 žmonės.

Šeštadienio naktį iš Kylio į Klaipėdą automobilius ir žmones plukdžiusiame kelte “Lisco Gloria”, kuriame apie 1 val. Lietuvos laiku kilo gaistas, dauguma – 178 – keleiviai buvo lietuviai, 6 iš jų yra nesunkiai sužeisti – tokią informaciją Lietuvos užsienio reikalų ministerija teigė gavusi iš krizių centro Kylyje.

Šeštadienio naktį kelte kilus gaisrui, evakuoti visi keleiviai ir įgulos nariai.

Prie degančio kelto greitai atskubėjo vokiečių keltas “Deutschland” ir policijos laivas, kurie puolė gelbėti keleivius, plaukiančius vandenyje arba įsikibusius į gelbėjimo plaustus. Pasak Lietuvos karinių jūrų pajėgų Jūrų gelbėjimo koordinacinio centro, iš viso gelbėjimo operacijoje dalyvavo 10 laivų.

Pasak Lietuvos užsienio reikalų ministerijos pranešimo, ne tik tarp lietuvių, bet ir tarp kitų kelto keleivių rimtai sužeistų nėra. Skelbiama, kad iš viso sužeista kelios dešimtys kelto keleivių.

Anot Vokietijos specialistų, preliminari sprogimo kelte priežastis – techninis gedimas.