Nors Lietuvos vairuotojams didžiausią pyktį kelyje sukelia priešais juos užkišamas automobilis (42,5 proc.) ir be įspėjamųjų ženklų persirikiuojantys ar sukantys vairuotojai (39,7 proc.), beveik trečdalį moterų pykdo išsiblaškę vairuotojai, pažeidžiantys kelių eismo taisykles.

Tuo tarpu vyrus labiau suerzina per vėlai posūkio į kairę signalą parodantys automobilių vairuotojai. Šiuos duomenis atskleidė tyrimas, kurį atliko šalies ne gyvybės draudimo rinkos lyderis „Lietuvos draudimas“, pradėjęs įgyvendinti pykčio Lietuvos keliuose mažinimo iniciatyvą „Nulis pykčio“.

„Didžiausią susierzinimą, stresą, išgąstį abiejų lyčių atstovams sukelia vienodi kitų vairuotojų veiksmai, tačiau, apklausos duomenimis, moterys jautriau reaguoja į išsiblaškiusius vairuotojus, pažeidžiančius kelių eismo taisykles, nes jų elgesys dažnai gali būti neprognozuojamas. Stebėdamos jų elgesį ir besirūpindamos savo bei keleivių saugumu jos patiria didesnį stresą. Tuo metu vyrai nemėgsta tų, kurie priverčia juos staigiai pristabdyti. Todėl kviečiame visus šalies vairuotojus būti kultūringesniais: „neužkišti“ automobilių, persirikiuojant ar sukant laiku įjungti posūkio signalus, laikytis kelių eismo taisyklių ir vairuoti dėmesingai. Tikime, kad šie veiksmai padės sumažinti vairuotojų patiriamą susierzinimą bei avarijų skaičių šalies keliuose“, – teigia Raimondas Geleževičius, kampanijos „Nulis pykčio“ ambasadorius, „Lietuvos draudimo“ Privačių klientų departamento direktorius.

Tyrimo metu paaiškėjo, kad vyrai neigiamas emocijas kelyje patiria dažniau nei moterys. Tačiau dukart daugiau moterų (9,6 proc.) suerzina automobiliai, pastatyti vietose, kuriose draudžiama sustoti. Toks kitų eismo dalyvių elgesys supykdo mažiau vyrų (5,6 proc.).

„Lietuvos draudimo“ tyrimo duomenys taip pat atskleidė, kad kas vienuolikta supykusi moteris ryžtasi neužleisti kito eismo dalyvio. Tokie veiksmai būdingi tik kas penkioliktam vyrui. Užtat net kas ketvirtas įpykęs vyras leidžia sau įvažiuoti į sankryžą degant geltonam šviesoforo signalui, kuomet dailiosios lyties atstovės taip elgiasi gerokai rečiau – tik kas šešta pripažino atliekanti tokį veiksmą. Moterys šiek tiek pagarbesnės ir pėstiesiems: jų pėsčiųjų perėjose nepraleidžia kas aštunta vairuotoja ir kas septintas vyras.

„Nulis pykčio“ kampanijos ambasadorius R. Geleževičius teigia, kad beveik pusė (40,4 proc.) moterų nekreipia dėmesio į piktus veiksmus kelyje demonstruojančius kitus eismo dalyvius, tačiau vyrai šiuo požiūriu yra mažiau kantrūs. Penktadalis jų dažniau nei moterys nuomonę apie suerzinusį vairuotoją išsako balsu, o dailiosios lyties atstovės šią nuomonę pasilieka sau ir erzinantį vairuotoją iškoneveikia mintyse.

Šias pykčio šalies keliuose apraiškas atskleidė daugiau nei 1,1 tūkst. vairuotojų visoje Lietuvoje apklausa. Bendrovės „Lietuvos draudimas“ atliktas vairuotojų tyrimas parodė, kad 95 proc. šalies vairuotojų yra susidūrę su pykčiu keliuose ir bent kartais patiria neigiamų emocijų, o 61 proc. vairuotojų vienaip ar kitaip sureaguoja į kitų vairuotojų demonstruojamą pyktį. Todėl siekdamas didinti saugumą, komfortą ir malonumą vairuoti, „Lietuvos draudimas“ įrengė pirmuosius „Įsijunk šypseną“ kelio stendus, kurie skatina nusišypsoti, o ne pykti prie vairo. Šiuos ženklus vairuotojai gali išvysti keturiose šalies kelių vietose: kelio A1 Vilnius-Kaunas aikštelėje, ties nusukimu į Žiežmarius, aukščiausioje Vilnius-Klaipėda automagistralės vietoje, Panevėžio-Šiaulių A9 kelio 66,1 kilometre ir Birštono mieste. „Nulis pykčio“ projektą palaiko Lietuvos Respublikos Susisiekimo ministerija bei Lietuvos automobilių kelių direkcija.

„Lietuvos draudimas“ yra pirmaujanti šalies ne gyvybės draudimo bendrovė, savo paslaugas teikianti pusei milijono privačių ir verslo klientų ir per metus atlyginanti klientams žalų už beveik 200 mln. litų. Klientais kasdien rūpinasi daugiau nei 1100 „Lietuvos draudimo darbuotojų. „Lietuvos draudimas“ du kartus iš eilės pelnė „Geriausio darbdavio“ apdovanojimą, yra patekęs į geriausių Vidurio ir Rytų Europos darbdavių dešimtuką. „Lietuvos draudimas“ priklauso vienai didžiausių pasaulio draudimo grupių RSA, kuri savo filialus turi 33 šalyse ir aptarnauja daugiau kaip 20 mln. klientų iš 150 pasaulio šalių.

Įsivaizduokite situaciją – esate užmiestyje ir suprantate, kad pametėte mašinos raktelius. Arba kelyje Vilnius-Kaunas netikėtai pasibaigė kuras, o iki artimiausios degalinės – keletas kilometrų. Tikriausiai rinksitės iš dviejų variantų, kurių vienas – dreifavimas kelyje, tikintis pagalbos iš geros valios žmonių, antras – skambutis draugams.

Visgi yra ir dar viena išeitis – kviesti techninė pagalbą. Jei esate užsisakę „Pagalba kelyje“, ši paslauga netgi nepaplonins piniginės.
„Privalomasis transporto priemonės civilinis draudimas atlygina žalą tik eismo įvykio metu ir tik nukentėjusiajai pusei“, – tikina įmonės „Edrauda“ vadovė Rima Kazlauskaitė. „Kelyje gali užklupti įvairiausių netikėtumų, pridarančių nemalonių rūpesčių. Vartotojai dažnu atveju nėra susipažinę kaip veikia jų turimas draudimas. Tarkim užsisakius „Kasko“ draudimą jūs iškart gaunate ir „Pagalbą Kelyje“, o atskirai šios paslaugos iki šiol nebuvo galimybės įsigyti.“ R.Kazlauskaitė džiaugiasi, kad situacija keičiasi ir šiandien bet kuris norintis gali papildomai užsisakyti „Pagalbą Kelyje“.
Verta žinoti visus privalumus, tad jei šia paslauga naudositės Lietuvoje, neteks rūpintis eismo įvykio deklaracijos pildymu. Neužsivedus varikliui, prireikus pakeisti ratą ar netgi pasibaigus kurui, bet kuriuo paros metu, telefonu išsikviesite techninę pagalbą. Į šią paslaugą įtrauktas ir automobilio transportavimas, grįžimo namo suorganizavimas, pakaitinis automobilis, kuriuo galėsite naudotis net iki septynių parų ar nakvynė viešbutyje. Po techninio gedimo jums nereiks rūpintis automobilio saugojimo aikštele, o praradus raktelius, techninės pagalbos tarnyba suorganizuos atsarginių pristatymą į nurodytą vietą.
„Tokio tipo pagalbą galima užsisakyti ir tiems, kurie keliauja Europos keliais. Tuomet atsiranda papildomų privalumų“, – pasakoja R.Kazlauskaitė. „Prie paslaugų, teikiamų Lietuvos teritorijoje, prisideda ir vertimo, juridinė bei finansinė pagalbos. Tuomet, kai automobilio nepavyksta pataisyti vietoje, suteikiama pakaitinė transporto priemonė ar nakvynė artimiausiame viešbutyje. Svečioje šalyje žmogus ir taip patiria daug streso, tad tokio tipo draudimas leidžia ramiai mėgautis kelione.“
Atskirai nuo civilinio draudimo, paslaugą „Pagalba Kelyje“ šiuo metu galima užsisakyti tik „Edrauda“ internetiniame puslapyje.

Šalies draudimo rinkos lyderis „Lietuvos draudimas“, remdamasis techninės pagalbos kelyje iškvietimų statistika, teigia, kad dažniausiai sulaukia pranešimų dėl kelyje sugedusios automobilių elektros sistemos.

Antroje pagalbos prašymų vietoje – autoįvykiai, trečioje – variklio ar variklio bloko gedimai, ketvirtoje – ratų sprogimai ar kiti ratų pažeidimai, dėl kurių neįmanoma tęsti kelionės.

Vairuotojams, apsidraudusiems „Lietuvos draudimo“ kasko draudimu, pagalbos tarnybos kelyje iškvietimas ir pagalba yra nemokama. Statistika rodo, kad beveik du kartus dažniau pagalbos ekipažą kviečia vyrai, o gedimai kelyje dažniausiai pasitaiko vokiškų markių automobiliams.

„Pastebime, kad nemokamos pagalbos kelyje paslauga naudojasi vis daugiau mūsų klientų. Pagal jų apklausas žinome, kad ne didesnis gedimų skaičius lemia paslaugos populiarumą, o tai, kad klientai sužino, kad tokia pagalba jiems priklauso nemokamai. Tai, kiek kartų buvo pasinaudota techninės pagalbos paslauga, neturi jokios įtakos ateinančių metų draudimo įmokoms“, – komentuoja „Lietuvos draudimo“ Kompleksinių žalų direktorius Gytis Matiukas.

Metų statistinė analizė rodo, kad dažniausiai pagalbos ekipažai vyko spręsti „Vokswagen“ markės automobilių problemų, antroje vietoje pagal šį rodiklį – „Audi“, toliau – „Opel“ ir „Mercedes Benz“. Rečiausiai problemų kelyje turi Amerikoje ir Japonijoje gaminamų automobilių vairuotojai.

Dažniausiai pagalbos kelyje ekipažą kviečia vilniečiai (28 proc.), kauniečiai šia paslauga naudojasi mažiau (16 proc.). Šiauliuose iškvietimų skaičius dešimt kartų mažesnis nei Vilniuje, o Alytaus gyventojams pagalba kelyje reikalinga tik mažiau nei 1 proc.  Per metus daugiau nei 3 kartus išaugo iškvietimų skaičius užsienyje. Lietuvos vairuotojams techninės pagalbos dažniausiai prireikia Vokietijoje, Lenkijoje.

Maždaug 2,5 karto per mėnesį užuomaršoms vairuotojams kelionės tęsti nepavyksta dėl to, kad pasibaigė kuras, šiek tiek daugiau nei 3 atvejai kas mėnesį – kai užtrenkiami ar pametami automobilio rakteliai.

„Lietuvos draudimas“ yra gyventojų kasko draudimo rinkos lyderis ir 2011 m. rugsėjo mėn. užėmė 43,6 proc. šios rinkos.

„Lietuvos draudimas“ yra seniausia ir didžiausia draudimo bendrovė Lietuvoje, šiemet švenčianti 90 metų jubiliejų ir priklausanti pasaulinei draudimo grupei RSA, teikiančiai draudimo paslaugas 130 šalių ir aptarnaujančiai apie 20 mln. klientų visame pasaulyje.