Lietuvos atominės elektrinės (AE) Visagine strateginio investuotojo konkurso dalyvės Pietų Korėjos “Korea Electric Power Corporation” (“Kepco”) pasitraukimas gali būti derybų taktika, neatmeta energetikos ministras Arvydas Sekmokas.

“Neatmesčiau, kad tokia yra korėjiečių derybinė taktika”,- savaitraščiui “Veidas” teigė energetikos ministras.

Lietuvoje svarstytos įvairios korėjiečių pasitraukimo versijos. Viena iš jų – esą jie, norėdami laimėti konkursą, buvo pateikę pernelyg gerą kainos pasiūlymą, o supratę, kad nebeliko konkurentų, nutarė jį atsiimti ir dabar tikisi išsiderėti palankesnes sau sąlygas per tiesiogines derybas su Lietuvos Vyriausybės atstovais

A.Sekmokas patvirtina girdėjęs, kad “Kepco” taip elgėsi ir derybose Turkijoje.

Anot “Veido”, galimybių pasipriešinti tokiam galimų partnerių elgesiui Lietuva neturi. Per pirmus kelis šių metų mėnesius ji ketina tiesioginių derybų būdu susirasti Visagino AE investuotoją ir pagaliau baigti derinti būsimos atominės jėgainės dalybas su savo regioniniais partneriais – mat iki šiol tvirtai nesutarta, kiek akcijų ir kiek čia pagamintos elektros energijos norės gauti Lenkija, Latvija ir Estija.

A.Sekmokas įsitikinęs, kad Lietuva būtinai turi pasistatyti naują atominę elektrinę, nes kitaip amžiams liks priklausoma

nuo Rusijos ne tik dujų, bet ir elektros ūkio srityje.

Dbar pusė suvartojamos elektros energijos yra importuojama, didžioji dalis – iš Rusijos. Pagrindinis lietuviškas elektros energijos generatorius – jėgainė Elektrėnuose -varoma taip pat rusiškomis dujomis.

“Privatizuojant Lietuvos dujų ūkį mums buvo žadama, kad kaina 10 metų nekils, bet per šešerius metus ji šoktelėjo keturis kartus. Dabar girdime pažadų mus aprūpinti pigia importuojama elektros energija, bet priklausyti nuo vieno tiekėjo šaliai pavojinga”,- tvirtino energetikos ministras.

Pasitraukus Pietų Korėjos bendrovei “Kepco”, Lietuvai nepavyko išrinkti strateginio investuotojo statyti naują atominę elektrinę, penktadienį patvirtino energetikos viceministras Romas Švedas. Jis pripažino, kad Lietuvai tai buvo netikėta, tačiau Vyriausybė žada derėtis su kitais galimais investuotojais. Jis nekomentavo priežasčių, kodėl Korėjos bendrovė pasitraukė iš konkurso ir koks čia galėjo būti Rusijos indėlis.

“Konkurso laimėtojas nėra atrinktas. Bus pradėtos koncesijos suteikimo tiesioginės derybos tokiomis pat sąlygomis”, – trumpoje spaudos konferencijoje sakė R.Švedas.

Kol kas jis negalėjo įvardyti su kuo bus deramasi, tačiau tikino, kad susidomėjusių projektu yra.

R.Švedas sakė, kad į kvietimą pateikti pasiūlymus iki lapkričio 10 dienos buvo gauti du potencialų investuotojų pasiūlymai, kurių vienas neatitiko reikalavimų. Jis nesutiko atskleisti antrojo dalyvio.

“Konkurso sąlygas atitinkantį įpareigojantį pasiūlymą pateikė “Kepco”. Jo esmė – investuoti į projektą ir patvirtintomis fiksuotos kainos sandorio sąlygomis pastatyti atominę elektrinę iki 2020 metų. Su jos pasiūlymu buvo supažindinti regioniniai partneriai Latvijoje, Estijoje ir Lenkijoje, tuo būdu kartu su “Kepco” ir Lietuvos įnašais užtikrinant visišką projekto finansavimą. Tačiau paprašius “Kepco” pateikti patikslintą galutinį pasiūlymą, po dviejų savaičių “Kepco” netikėtai pareiškė atsiimanti pasiūlymą. Premjeras Andrius Kubilius paprašė Pietų Korėjos prezidento paremti “Kepco” dalyvavimą projekte, tačiau tai nepakeitė “Kepco” pozicijos”, – kalbėjo R.Švedas.

Dabar, R.Švedo teigimu, Lietuva planuoja tęsti individualias derybas su kitais galimais investuotojais. Anot jo, dabar konkursas pereina į kitą etapą – derybas su visais potencialiais strateginiais investuotojais, įskaitant ir “Kepco”, tačiau viceministras abejoja, ar “Kepco” tęs derybas.

Jo teigimu, konkurso kvalifikaciją atitiko penkios įmonės: “Mes nedelsdami tęsime darbą”.

R.Švedas teigė tikintis, kad Lietuva vis dėlto turės atominę elektrinę, tačiau tikslių terminų kol kas neprognozavo.

“Apie terminus aš nenoriu sakyti, mūsų tikslas yra pasiekti, kad mes pastatytume atominę elektrinę, mes tą stengiamės padaryti kuo greičiau. Dabar nėra tokių terminų, kad yra galutinė data, iki kada mes tai turime padaryti”, – sakė viceministras.

Vis dėlto R.Švedas teigė, kad pastatyti atominę elektrinę iki 2020 metų yra realu: “Šiuo atveju priklausys nuo to, kiek mes laiko sugaišime deryboms ir procesui”.

“Kai mes kvietėme potencialų strateginį investuotoją, mes prašėme, kad jis dalyvautų finansiškai – kad jis įdėtų savo didelį finansinį indėlį į šį projektą, ir kartu su regioniniais partneriais tą projektą pastatytų, dalyvautų naujos jėgainės valdyme – tai yra pagrindinis iššūkis. Jeigu mes – keturi regioniniai partneriai – turėtume pakankamai galimybių pastatyti šį projektą savarankiškai galbūt tada reikėtų keisti koncepciją, neieškoti strateginio investuotojo, o skelbti konkursą technologijai pirkti”, – kalbėjo viceministras.

Vyriausybė strateginiam investuotojui siūlė 49 proc. naujos atominės elektrinės akcijų, o projekto vertė, pasak R.Švedo, siekia nuo 4 mlrd. iki 6 mlrd. eurų.

Jis teigė, kad visas Visagino atominės elektrinės veiklos biudžetas, įskaičiuojant projektus, atliktus tyrimus, preliminariais duomenimis, yra daugiau kaip 25 mln. litų.