Jeigu pries dvidešimt metų šašlykai buvo ypatinga retenybė Lietuvoje, prieš dešimt metų pakvipo kepsniais ežerų pakrantėse, soduose ir nuosavose sodybose, o šiandien lietuvaičiai išbando visame pasaulyje populiarias šašlykų ruošimo ir kepimo tradicijas.

Pasidarius pasaulio virtuvėje, galime rasti įvairovės. Vieni būdai mums yra labiau įprasti, pavydžiui, dažnai Lietuvoje sutinkamas grilio kepimo būdas yra mėsos kepimas ant elektrinių grotelių, pasiekęs mus iš tolimosios Japonijos. Tačiau Azijai būdingais padažais – saldžiarūgščiu, sojos – kepsniai kvepia gan retai.  Kas Indonezijoje dažnai sutinkama, kaip grilis, Lietuvoje populiaru vadinti „kebabu“ ir žiūrėti, kaip į visiškai skirtingą maisto paruošimo būdą ir valgymo tradiciją.

Lietuviams artimesnis Pietų ir Centrinėje Amerikoje praktikuojamas grilio kepimo metodas – mėsos kepimas ant žarijų, nors priešingai, nei mūsų šalyje, kepant nevengiama ir atviros ugnies. Įdomių pavyzdžių galime aptikti Brazilijoje, kur vienu metu ruošiama pati įvairiausia mėsa – triušiena, vištos širdelės, jautiena, kiauliena, o kiekvienas pageidaujantis kepimo seanso metu pasirenka, kurio suktinuko pageidauja.

„Lietuviai tikrai turi polinkį išbandyti naujus produktus ir jų ruošimo būdus. Ne kartą dalyvavome ir organizavome grilio čempionatus.  Receptų sutinkame įvairių šalių virtuvių ir jų derinių. Viena vis dažniau kepsniams pasirenkama mėsa – kalakutiena. Šią paukštieną virtuvės šefai vertina dėl jos savybių: grilyje kalakutiena gali iškepti mažesnėje temperatūroje, nei kitos mėsos rūšys, todėl ji išlaiko savo skonį, spalvą sultingumą ir vitaminus“, – sako „Arvi kalakutai“ rinkodaros vadovė Laura Budrienė.

Ji aiškina, kad vis daugiau žmonių nori išbandyti įvairius kepimo būdus, bet tai tik vienkartinės paieškos, o lietuviai dažniausiai renkasi tradicinius receptus ir kepimo būdus. „Galima išskirti populiariausias šašlykų ruošimo metodus: tradicinis marinatas, nevengiama marinuoti majoneze, aluje, mineraliniame vandenyje – dėl minkštumo ir sultingumo,  aštresnių patiekalų mėgėjai dažnai renkasi armėniškus receptus, kur gausu prieskoninių žolelių.“ – sako L. Budrienė bei priduria, kad panaši tendencija išlieka jau keletą metų.

Kas vienija viso pasaulio grilio kepimo įpročius ir tradicijas – galimybė kepti bet kur, su įvairiausias įrankiais, visas mėsos rūšis. Pagrindiniai principai yra vienodi: ugnis, karštis, mėsa, ir laikas praleistas kepant, o visa kita – improvizacija.