Lietuva, per kurią eina rytinė Europos Sąjungos siena, kasmet susiduria su didžiuliais kontrabandos, ypač nelegalių cigarečių, iš trečiųjų šalių srautais. Apie šios nusikalstamos veikos lygį bei priešnuodžius jai „Veidas“ kalbėjosi su Vilniuje viešinčiu Europos kovos su sukčiavimu tarnybos (OLAF) direktoriumi Giovanni Kessleriu.
VEIDAS: Jūsų duomenimis, kaip pastaraisiais metais Lietuvoje kinta cigarečių kontrabandos lygis? Kaip šiuo aspektu mūsų šalis atrodo tarp kitų regiono valstybių?
G.K.: Vienintelis objektyvus tokios kontrabandos rodiklis yra sulaikytų prekių kiekis, kuris pernai sudarė apie 188 mln. cigarečių. Deja, galiu spėti, kad tai tesudaro apie dešimtadalį visų nelegaliai per šalį transportuojamų rūkalų. Beje, šis skaičius gerokai mažesnis nei užpernai – ko gero, dėl to, kad pastaraisiais metais ypač stipriai padidėjo Lietuvos institucijų, tarkime, Lietuvos muitinės departamento bei Generalinės prokuratūros, indėlis į kontrabandos atvejų tyrimus, daug efektyviau bendradarbiaujate su OLAF.
Lietuva yra labai palankioje kontrabandos tranzitui vietoje, juk čia eina rytinė ES siena, tačiau šios veikos lygis nėra išskirtinai didesnis, ypač turint omenyje Lenkiją, – juk jos siena su rytinėmis kaimynėmis daug ilgesnė nei Lietuvos. Vis dėlto norėčiau pabrėžti, kad tiek Lenkijos, tiek Lietuvos institucijos pastaruoju metu labai efektyviai kovoja su kontrabanda, nors dauguma jų piliečių šios nusikalstamos veikos ir nesmerkia. O be reikalo, nes visos ES patiriami nuostoliai vien dėl cigarečių kontrabandos kasmet sudaro apie 10 mlrd. eurų – tai nemaža pinigų suma, kuri tikrai praverstų daugumos šalių narių biudžete, ypač kai visoje ES turime tokią sudėtingą ekonominę padėtį.
Kodėl toks dėmesys būtent cigarečių kontrabandai? Matote, rūkalai sudaro didžiausią visų kontrabandinių prekių kiekį – juos paprasta transportuoti ir paslėpti, taip pat labai lengva realizuoti rinkoje. Kadangi ES šalyse narėse rūkalams taikomi gan dideli akcizų mokesčiai, kontrabandinės cigaretės noriai perkamos ir todėl padaro didžiausių nuostolių šalims, nes į biudžetą nesurenkami mokesčiai.
VEIDAS: Kokiais keliais į Lietuvą patenka didžiausia dalis cigarečių kontrabandos? Ar daug bylų dėl tokių nusikaltimų iškelta Lietuvos piliečiams?
G.K.: Didžiausi kontrabandos kiekiai Lietuvą pasiekia žemės keliais. Jūra ir oru į jūsų šalį patenka tik nedidelė dalis cigarečių. Tabako gaminiai dažnai būna pagaminti legaliai didžiųjų gamintojų, kurie ženklina savo gaminius, – kartais cigaretės apkeliauja pusę pasaulio, kol patenka į juodąją rinką. Tarkime, Šveicarijoje ar JAV pagamintos cigaretės parduodamos didiesiems platintojams Afrikoje, Azijoje ar Rusijoje, o vėliau mes jas randame nelegaliai parduodamas Vokietijoje.
OLAF kasmet iš ES šalių piliečių ir organizacijų priima apie 1600 pareiškimų apie nusikaltimus ir pradeda tirti apie 200 bylų – lietuviams iškeltų bylų turime vos keletą. Galbūt todėl, kad Lietuvos teisėsaugos institucijos pakankamai efektyviai tvarkosi su kontrabandininkais pačios ir dažnai net nesikreipia į OLAF.
VEIDAS: 2013-aisiais, Lietuvai pirmininkaujant ES, Europos Komisija planuoja pateikti projektą dėl Europos prokuratūros įsteigimo. Koks šios institucijos pagrindinis tikslas?
G.K.: Pagrindinis šios institucijos tikslas – konsoliduotas su kontrabanda ir sukčiavimu susijusių bylų tyrimas europiniu lygiu. Paaiškinsiu, apie ką kalbu.
Tarkime, cigaretės vežamos per Lietuvą ir Lenkiją, o parduodamos Vokietijoje. Tad sulaikius tokioje nusikalstamoje kontrabandos tiekimo grandinėje dirbančius žmones, tenka kelti kriminalines bylas visose trijose valstybėse – dėl to tyrimai tęsiasi labai ilgai, net ir aktyviai bendradarbiaujant visų šalių teisėsaugos institucijoms. OLAF dėl to patenka į dviprasmišką situaciją, kai turime kovoti su šiuolaikinėmis organizuotomis ir tarptautinėmis kontrabandininkų grupuotėmis, tačiau reikia derinti savo veiksmus su skirtingomis kiekvienos šalies narės teisinėmis sistemomis bei procedūromis.
Taigi Europos prokuratūra kovotų tik su nusikaltimais, susijusiais su kontrabanda, sukčiavimu bei korupcija ES lygiu. Ši institucija pradėtų vieną bendrą tyrimą ES lygiu, o šalių narių teisėsaugos institucijos būtų įpareigotos suteikti tyrimui visą reikalingą informaciją. Be to, Europos prokuratūroje dirbtų prokurorai iš visų valstybių narių.
Norint surasti, ištirti ir išardyti kelias šalis apimančius nusikalstamus tinklus, reikalingas glaudesnis bendradarbiavimas bei daugiašalis, bendras Europos požiūris – juk nuo šių nusikaltimų kenčia visos ES šalys.
Beje, steigti Europos prokuratūrą yra numatyta 2009 m. įsigaliojusioje ES Lisabonos sutartyje.