BFL

Arūnas MILAŠIUS

Artėjant turistinio sezono pradžiai verslas jį pasitinka dviem naujienomis: viena ta, kad į Vilnių plūstelėjo tiek turistų, jog jiems jau sudėtinga rasti nakvynę, nes trūksta apgyvendinimo įstaigų. Antra žinia – viešbučiai pakilo į kovą su privačius būstus nuomojančiais piliečiais, nes mano, kad konkurencijos sąlygos nevienodos.

Apie atsigavimą ir turistų srauto augimą kol kas galime kalbėti tik Vilniuje. Kurortai dar nerado kuo pakeisti pajamų, kurias sunešdavo rusų turistai, dingę, kai prasidėjo karas Ukrainoje. Keliautojus iš Rytų keičia lietuviai, tačiau mūsiškiai išleidžia kur kas mažiau ir būstą nuomojasi trumpiau nei rusai.

„Dar nebuvo tokio sezono, kad nuo metų pradžios neturėtume kur apgyvendinti turistų. Vilniuje tiek daug renginių, kad atvažiuojančiųjų daugiau, nei yra viešbučių numerių“, – pasakoja Kęstutis Ambrozaitis, įvažiuojamuoju turizmu užsiimančios UAB „Lithuanian Tour“ generalinis direktorius ir Nacionalinės turizmo verslo asociacijos valdybos pirmininkas.

Palangoje butus nuomojančių žmonių daugėja. Rinka perpildyta.

Keliautojų šuolį lėmė tai, kad sostinėje pradėta rengti ypač daug verslo ir pramoginių renginių. Turizmo asociacijos vadovo žiniomis, panaši padėtis ir Taline, kur viešbučių numerių kur kas daugiau nei mūsų sostinėje.

Kurortuose tokių džiaugsmo šūksnių kol kas negirdėti. „Palangoje butus nuomojančių žmonių daugėja. Rinka perpildyta. Be to, mums neramu, kad mažėja rusų. Iš kitos pusės, tikimės, kad dėl teroro grėsmės mažiau lietuvių keliaus į Turkiją bei Egiptą ir užsuks pas mus“, – lūkesčiais dalijasi Irena Švanienė, visuomeninės organizacijos „Svetingas šeimininkas“, vienijančios apartamentų nuomotojus, vadovė.

Turistai kainų nepakėlė

Nors Vilniuje turistų daugėja, sostinėje dirbantys verslininkai sako, kad kainų didinti negali. Palyginti su tuo pačiu laikotarpiu pernai, kai kuriuose segmentuose jos netgi krito.

Vidutinės kainos, palyginti su pernai metais, krito nuo 10 iki 20 proc.

„Turistai renkasi pigiausią sektorių. Savo svečių namuose matome, kad klientų priviliojame tik tada, kai taikome dideles nuolaidas. Vidutinės kainos, palyginti su pernai metais, krito nuo 10 iki 20 proc.“, – įspūdžiais apie naują sezoną dalijasi Rolandas Kasparaitis, UAB „Rolvinkas“, valdančios trejus svečių namus su 150 vietų ir septynis trumpalaikei nuomai skirtus butus, direktorius. Įmonėje dirba, atsižvelgiant į sezoną, nuo 20 iki 40 žmonių.

Verslininkas nurodo ir kitą priežastį, kodėl kainos krinta, – tai milžiniška konkurencija. Prieš keletą metų sostinėje veikė 4–5 svečių namai, šiandien – 22-eji. Kiek padaugėjo nuomojamų butų, niekas nežino. Toks augimas atsirado dėl santykinai lengvo įėjimo į rinką – užtenka įrengti patalpas ir apie paslaugas paskelbti „Booking.com“ arba „Airbnb.com“. Jei kaina bus tinkama, klientai važiuos.

Vienas pagrindinių sostinės trūkumų – nėra pramogų ir veiklos, dėl kurios žmonės čia praleistų ne dvi tris dienas kaip dabar, o bent savaitę.

„Vilniuje pagrindiniai turistai – rusai, baltarusiai, ukrainiečiai, lenkai. Vakarų europiečių mažiau. Vasarą gana daug italų ir ispanų, kurie ieško vėsesnio klimato“, – pasakoja R.Kas­paraitis ir pastebi, kad vienas pagrindinių sostinės trūkumų – nėra pramogų ir veiklos, dėl kurios žmonės čia praleistų ne dvi tris dienas kaip dabar, o bent savaitę.

Verslininkas sako, kad viešbučiai be reikalo mėgina kovoti su privačių būstų nuomotojais, nes į tokius būstus važiuoja kitokie keliautojai nei į viešbučius. Apartamentus renkasi tie, kurie nori atskiros virtuvės ir didesnio privatumo, nei gali pasiūlyti viešbučiai. „Klientai, kurie nuolat gyvena butuose, atsisako gyventi viešbučiuose, nes yra įpratę gyventi apartamentuose, patys gamintis valgį, vertina privatumą“, – niuansus dėsto R.Kasparaitis.

Verslininkas pastebi ir kitą šio sezono niuansą: negalima prognozuoti, iš kurios valstybės bus didžiausias turistų srautas, kam skirti daugiausiai dėmesio ir kaip investuoti į reklamą.

Ne laikas kariauti

„Nors privatūs nuomotojai konkuruoja su viešbučiais, dabar galbūt ne pats geriausias laikas kovoti su pavieniais verslininkais. Šiandien, bent jau Vilniuje, turistams tiesiog trūksta vietų“, – sako K.Ambrozaitis.

Verslininkas sako, kad privačios nuomos segmentas auga, nes keliautojai ieško, kur pigiau. Naktis viešbutyje kainuoja 60–80, privačiuose apartamentuose – 30–40 eurų. Skirtumas gana didelis, tačiau kai paklausa taip pat didelė, sostinėje klientų užteks visiems.

I.Švanienė teigia, kad Viešbučių ir restoranų asociacijos iniciatyva griežtinti sąlygas pavieniams apartamentų nuomotojams nebus sėkminga. Tiesiog pastaroji veikla per daug išskaidyta, kad ją būtų galima nubrėžti keliais teisės aktais ir taip sugriežtinti sąlygas.

Pas mus daugiausiai lietuvių. Prieš porą metų antri pagal skaičių buvo rusai, dabar jie ketvirti. Rusų atvažiuoja tiek pat, kiek ir latvių.

„Kurortai, kurie gyveno priimdami rusų turistus, sėkmingai persiorientavo į lietuvius. Daugėja vakariečių, baltarusių. Tačiau rusai gyvendavo kelias savaites ar mėnesį, o lietuviai – tik savaitgalį arba, geriausiu atveju, savaitę“, – skirtumus aiškina K.Ambrozaitis ir su šypsena priduria, kad verslas kurortuose vis dėlto nebadauja.

Asociacijos vadovui pritaria ir verslininkai. „Pas mus daugiausiai lietuvių. Prieš porą metų antri pagal skaičių buvo rusai, dabar jie ketvirti. Rusų atvažiuoja tiek pat, kiek ir latvių“, – apie savo verslą pasakoja Alenas Antanaitis, Druskininkuose veikiančių svečių namų „Draugų namai“ bendraturtis.

Po kelerių metų, kai supras, kad mūsų sostinė – tvarkingas europietiškas miestas, nuvažiuos ir į kaimą.

K.Ambrozaitis sako, kad klientų yra, ir skundai, jog kuo toliau, tuo sunkiau, ne visai pagrįsti. Galbūt laikai ne patys geriausi, tačiau pragyventi įmanoma. Kaimo turizmo sodybos taip pat išsilaiko, tačiau jų pagrindiniai klientai – lietuviai. Tik atskirose sodybose daugiau vakariečių, bet tai lemia sodybų savininko ryšiai ir gebėjimai, o ne tendencija.

„Kol kas žmones dar reikia įtikinti važiuoti į Vilnių, nes jie prisibijo. Srautai pradėjo didėti tik dabar, o važiuoti į kaimą žmonės paprasčiausiai bijo. Po kelerių metų, kai supras, kad mūsų sostinė – tvarkingas europietiškas miestas, nuvažiuos ir į kaimą. Tam tiesiog reikia laiko“, – į ateitį žvelgia K.Ambrozaitis.

Sezono pradžia

„Gegužės pradžioje būna daugiau žmonių, po to lankytojų šiek tiek sumažėja. Tikrasis vasaros sezonas prasidės mėnesio pabaigoje, sulig miesto švente“, – apie pagrindinių darbų pradžią pasakoja A.Antanaitis.

Verslininkas pabrėžia, kad šis kurortas skiriasi nuo tokių kaip Palanga ar Šventoji. Sudėjus savaitgalius ir laisvadienius Lietuvoje bei aplinkinėse valstybėse, kai net ne sezono metu atvažiuoja daugiau turistų, nei įprasta, sezonas čia tęsiasi daugiau kaip penkis mėnesius. Vasaros pikas, kai užimtumas siekia 80–90 proc., prasideda nuo Joninių.

„Kartu su turistų srautu didėja ir konkurencija. Prieš trejus metus „Booking.com“ mes buvome 29-a ten registruota apgyvendinimo įstaiga Druskininkuose. Šiandien mes vieni iš 165-ių. Dauguma jų – tokie svečių namai kaip mūsų ir butai“, – apie tai, kad ten, kur pinigai, ten ir verslas, aiškina A.Antanaitis.

Verslininkas pasakoja ir kodėl taip nutiko: naujokams itin paprasta įeiti į rinką. Užtenka registruotis tokiose svetainėse, kaip „Booking.com“, ir jei kaina bus priimtina, keliautojai pradės važiuoti.

A.Antanaitis sako, kad dabar pagrindiniai jų pačių klientai – lietuviai, kuriuos galima vilioti ne tik per rezervavimo platformas.

Šeimos verslas

„Draugų namus“ prižiūri du broliai ir vienas samdomas žmogus. Kadaise čia veikė siuvykla, kurią šeima nusprendė pertvarkyti į viešbutį. Patirties jau turėjo, nes jie buvo vienos sanatorijos savininkai. „Grįžau iš kelionių po pasaulį namo ir kartu su broliu nusprendėme atidaryti viešbutį“, – kelio pradžią prisimena A.Antanaitis.

Šiandien čia 16 numerių, įrengiama dar 12, kurie lankytojams bus pasiūlyti vasarą. Iki šiol teko dirbti patiems, nes, norint samdyti žmones ir viešbutį paversti ne tik savo darbu, bet ir verslu, reikia daugiau kaip 20 numerių. Tai nedidelio ekonominio viešbučio, galinčio leisti samdyti personalą ir siūlyti daugiau paslaugų, dydis.

„Daugiau kaip 20 kambarių reikia todėl, kad numeriai būna užimti ir pajamų duoda tik savaitgaliais. Samdant administratorius jų išlaikyti nepavyks. Dabar mes tiesiog užsidirbame sau atlyginimą“, – dėlioja A.Antanaitis.

Šalia viešbučio žmonės plečia ir kitą verslą: neseniai atidarė sulčių barą, pagal franšizę – kavos išsinešti kavinę. Šie papildomi objektai skirti turistams. Vietinėje rinkoje tokios santykinai brangios paslaugos neprigyja.

Mažas arba didelis

Kitas būdas išgyventi kurorte – steigti viešbutį, turintį iki 10 kambarių. Tada galima dirbti įsigijus verslo liudijimą be viešbučių administravimo programos ir be samdomų žmonių. „Draugų namai“ – tarpinis variantas tarp verslo su verslo liudijimu ir tradicinio viešbučio.

A.Antanaitis sako, kad Druskininkuose smulkusis apgyvendinimo segmentas auga. Žmonės investuoja į butus ir mėgina juos nuomoti poilsiautojams, stato mažus viešbučius. Mieste investuoja ir rusai – jie perka po keletą butų ir patiki juos nuomoti patikimiems tarpininkams. Kartais taip elgiasi ir lietuviai, mieste įsigydami antrą būstą. Panašus modelis plinta Vilniuje, tačiau jis veikia šiek tiek kitaip: žmonės išsinuomoja keletą butų ir mėgina juos pernuomoti turistams.

„Kol kas rinka Druskininkuose nėra perkaitinta. Savaitgaliais trūksta nakvynės vietų“, – dėsto A.Antanaitis.

Verslininkas pastebi ir tai, jog sanatorijos stengiasi žmones išlaikyti pas save, kad klientai pinigus išleistų neišeidami iš teritorijos. Tačiau bendras žmonių gausėjimas vis tiek kelia visą Druskininkų verslą.

Palanga – išimtis

Turistinis sezonas ne apgyvendinimo verslui, iš vienos pusės, yra galimybė užsidirbti visiems metams, iš kitos – galvos skausmas, kaip prisitaikyti prie sparčiai kintančių sąlygų.

„Iki euro įvedimo darbuotojui lovos nuoma parai kainavo 5 Lt. Dabar ta pati lova – 5 eurai. Sezoniniams darbuotojams, atvažiavusiems į Palangą užsidirbti, paprastai atitenka patalpos, netinkamos poilsiautojams. Pavyz­džiui, turistai nebenori kambarių, kuriuose nėra tualeto ir dušo“, – dėsto Artūras Timukas, valdantis restoraną miesto centre ir sezono metu prekiaujantis suvenyrais.

Žiemą pas jį dirba 10 žmonių, vasarą – šimtas. Dauguma atvažiuoja iš kitų miestų ir juos reikia apnakvindinti.

Palangoje vietų, kur dirbantis žmogus gali priglausti galvą, pakanka. Kas kita Šventoji. Ten tradiciškai poilsiautojams nuomojamos patalpos be dušų ir tualetų, todėl darbuotojams lieka tik pačios blogiausios vietos. Kainos tos pačios kaip ir Palangoje – 5 eurai per parą.

„Jeigu kalbame apie restoranų verslą, įvedus eurą buvo pakilimas, nes žmonės nesuvokė pinigų vertės. Dabar taupo“, – apie vartotojų įpročius pasakoja A.Timukas.

Kartu su euru per trejus metus ketvirtadaliu padidėjo kainos, bet sezoninių darbuotojų algos šoktelėjo pusantro karto. A.Timukas sako, kad surinkti žmones sezonui kiekvienais metais vis sunkiau. Dauguma – jaunimas iki 20 metų, bet jie kitais metais nebegrįžta. Kiekvienam sezonui reikalingas naujas kolektyvas.

Druskininkuose lengviau

Kitaip nei Druskininkuose, pajūryje sezonas tęsiasi iki dviejų mėnesių.

„Palangoje poilsiautojams skirtų būstų nuomos kainos nekinta jau keletą metų. Pasiūla tiesiog per didelė. Be to, mūsų klientai nemokūs, nes Lietuvoje nėra vidurinio sluoksnio. Turtin­gieji gyvena viešbučiuose“, – aiškina I.Švanienė, pati nuomojanti septynis kambarius.

Klientai nebenori gyventi bendrabučio tipo butuose, kuriuose keliems kambariams tenka vienas dušas ir tualetas. Be to, baigia nunykti ir vadinamoji močiučių Palanga – klientai nakvynės ir poilsio vietų ieško nebe pakelėse, bet internete. Kur priglausti galvą, galima rasti netgi labiausiai užimtais savaitgaliais.

Verslininkė pripažįsta, kad vienas didžiausių kurorto trūkumų yra tas, kad jei blogas oras – nėra pramogų. „Palangoje nesustoja naujų gyvenamųjų namų statyba. Praktiškai visi šie būstai nuomojami. Net negalime lyginti pasiūlos, kuri buvo prieš nepriklausomybę, ir dabar“, – sako I.Švanienė.

Tokia konkurencija verčia gerinti sąlygas ir nekelti kainos, tačiau žmonės, kurie sugeba prisitaikyti, nuomodami savo būstą uždirba pragyvenimui ar bent jau prisiduria gana dideles papildomas pajamas.

„Mes nepanikuojam. Palanga – kurortas ir sezono metu čia būdų užsidirbti randa visi norintys ir netingintys. Tai milžiniškas krašto privalumas“, – neabejoja I.Švanienė.

Dirbti galima ir be verslo liudijimo

Alina Gaudutytė, Valstybinės mokesčių inspekcijos Teisės departamento direktoriaus pavaduotoja

Gyventojas, nepriklausomai nuo to, trumpam ar ilgam laikui nori nuomoti nekilnojamąjį turtą fiziniams asmenims, tai gali padaryti įsigijęs verslo liudijimus: „Gyvenamosios paskirties patalpų nuoma, neteikiant apgyvendinimo paslaugų“ ir „Apgyvendinimo paslaugų (nakvynės ir pusryčių paslaugos) teikimas“, „Apgyvendinimo paslaugų (kaimo turizmo paslaugos) teikimas“. Verslo liudijimą žmogus gali įsigyti nebūtinai metams ar mėnesiui, o ir pageidaujamam dienų skaičiui (bet ne mažiau kaip penkioms dienoms, kurios gali eiti ir ne iš eilės).

Pažymėtina, kad paslaugą galima teikti ir neregistravus individualios veiklos pagal pažymą, t.y. neįsigijus verslo liudijimo, tokiu atveju metams pasibaigus gyventojui privalu deklaruoti pajamas ir sumokėti 15 proc. gyventojų pajamų mokestį.

Atkreipiame dėmesį, kad gyventojų vykdoma nekilnojamojo turto nuomos veikla pagal teisės aktų nuostatas nebėra priskiriama individualiai veiklai. Todėl tais atvejais, kai nekilnojamąjį turtą (patalpas) gyventojas nuomoja kitiems gyventojams, pakanka su nuomininku sudaryti nuomos sutartį ir gautas pajamas už turto nuomą, kaip tai numato Gyventojų pajamų mokesčio įstatymas, deklaruoti iki kitų metų gegužės 1 d., iki to paties termino sumokant gyventojų pajamų mokestį.

Pastaraisiais metais gyventojų, deklaravusių pajamas, gautas iš nekilnojamojo turto, skaičius didėja.

Šiemet pajamas iš minėtos veiklos už 2015 m. jau deklaravo (nors deklaravimo ir sumokėjimo terminas dar nėra pasibaigęs) beveik 12 tūkst. gyventojų, už 2014 m. – 46,2 tūkst., 2013 m. – 42,6 tūkst., 2012 m. – 39 tūkst.

„Airbnb.com“ ir „Booking.com“ – tik su PVM

„Airbnb.com“ ir „Booking.com“ platformos – tai interneto svetainės, kuriose lankytojai gali susirasti nakvynę, o asmenys, turintys laisvus namus, butus ar kambarius, gali informuoti apie nuomojamą būstą ir gauti papildomų pajamų. Nuomininkai už suteiktas būsto nuomos paslaugas su per šias platformas nuomojančiais būstą asmenimis atsiskaito per šiuos puslapius administruojančias įmones, kurios veikia kaip tarpininkai tarp nuomininko ir nuomotojo.

Gyventojui, Lietuvoje taip nuomojančiam būstą, visada yra prievolė apskaičiuoti, deklaruoti ir sumokėti PVM (21 proc.) nuo sumos, kurias gyventojas sumoka už suteiktas tarpininkavimo paslaugas (nepaisant to, kad jo gautas atlygis per pastaruosius 12 mėnesių už PVM apmokestinamas paslaugas neviršijo 45 tūkst. eurų).

Pažymime, kad VMI, siekdama užtikrinti pajamų apskaitymo už būsto nuomą ir mokesčių sumokėjimo kontrolę, atlieka asmenų, savo vardu įregistravusių daug gyvenamosios ir komercinės paskirties nekilnojamojo turto, analizę. Tai leidžia identifikuoti tuos žmones, kurie galimai nuomoja turtą ir nedeklaruoja gautų pajamų, o jų atžvilgiu atliekami stebėsenos ir taikomi kontrolės veiksmai. Remiantis kitais informacijos šaltiniais, yra nustatomi galimai gyvenamosios ir komercinės paskirties nekilnojamojo turto nuomos pajamų nedeklaruojantys asmenys. Jiems taip pat taikomos poveikio priemonės, siekiant užtikrinti gautų pajamų deklaravimą.