K.Eidukonis

Naujoji Lietuvos valdžia dažnai ir garsiai sako, kad rimtai kovos su emigracija. Bet norint ją sumažinti, reikia suprasti gilumines jos priežastis ir tik tuomet imtis „gydymo“, o ne kovoti tik su simptomais.

Ats. plk. lt. Kęstutis EIDUKONIS, verslo konsultantas, PLB Ekonomikos komisijos narys

Emigracija – tik simptomas

Klausimas: kodėl žmonės apleidžia savo tėvynę, savo šaknis, savo gimines, draugus ir visa tai, kas jiems yra miela?

Į emigracijos priežastis reikia žiūrėti ne po vieną atskirai, o kompleksiškai. Sidabrinės kulkos, vienu šūviu išspręsiančios visas problemas, nėra. Visas jas reikės spręsti kartu, nes jos yra susijusios tarpusavyje. Kitaip rezultatų nebus.

Taigi, žvilgtelėkime į priežastis:

1. Silpnoka ekonomika. Lietuva ženkliai atsilikusi, atlyginimai nedideli, o ir gerų darbų trūksta. Kai yra didelė darbo pasiūla, o darbuotojų trūksta, tuomet algos kyla. Darbų mažai, o priežastis – mokesčių sistema.

2. Mokesčių sistema smaugia verslą. Ypač smulkųjį, iš kurio atima kapitalą, kurį turėdama, maža įmonė galėtų daugiau mokėti darbininkams ir daugiau jų samdyti bei plėstis. Kiek teko matyti, smulkiouse versluose valdžiai atitenka keturis kartus daugiau, negu gauna darbininkai. Ir dešimt kartų daugiau, negu gauna savininkas. Įmonei uždirbus iš viso 100 eurų, valdžiai atiduodama tarp 75 ir 85 eurų. Iš kur tuomet kelti algas, dalintis pelną, samdyti naujus darbuotojus? Valdžia aiškina, kad negali mažinti mokesčių.

3. Valdžios aparatas per didelis. Valdžios išlaidos didelės, o sumažinus mokesčius, atsirastų „skylė“. Tačiau valdžios aparatą būtina mažinti. Tai sunkus darbas, nes visi yra įpratę ką nors iš valdžios gauti. Žinoma, yra daug dalykų, kuriuos gali ir turi daryti valdžia. Bet manau, kad sumažinus darbuotojų skaičių, panaikinus kai kurias nereikalingas funkcijas, pardavus Vilniaus senamiestyje esančius gražius prabangius pastatus ir tt., galėtume tikrai sumažinti valdžios išlaidas. O tada – netgi pakelti atlyginimus gerai dirbantiems valdžios aparato darbuotojams.

Bet to nedaroma, nes per daug skirtingų interesų, valdžia tam priešinasi, ir niekas nesiima šio nepopuliaraus darbo. Tai susiję ir su dar vienu aspektu – korupcija.

4. Korupcija. Valdžia labai dažnai „sugyvena“ su korupcija: korumpuoti tarnautojai nebaudžiami arba baudžiami tik dėl akių. Atleisti iš vieno valdiško darbo, po kelių savaičių jau dirba kitame. Toks yra švogerių ir giminių kraštas.

5.  Valdžios ir darbdavių požiūris ir elgesy su tarnautojais. Esu ne kartą girdėjęs frazę „jei naptinka,  išeik, nes šimtai kitų laukia už durų.“ Tai labai susiję su aukščiau išvardintomis priežastimis: pinigų stygiumi, per mažai darbų ir tt. Vis dėlto toks požiūris neteisingas, nes norint išlaikyti gerus darbuotojus, reikia nemažai pasistengti, o už durų nelaukia šimtai gerų specialistų.

6.  Teisė ir teisingumas. Daugelis šiais dalykais yra labai nusivylę, nes mato, kaip turtingi ir įtakingi žmonės be skrupulų išnaudoja sistemą ir nenukenčia, o paprastas žmogus, neturintis pinigų ar įtakingų giminių, teisingumo sulaukia ne visada.

7. Informacinis karas arba dezinformacija. Mūsų kaimynai visas išvardintas bėdas išnaudoja tautos moralės ir pasitikėjimo valdžia mažinimui. Noriu pabrėžti, kad problemos egzistuoja, bet jų nėra tiek daug, kiek kartais sakoma. Turime ir daug gerų pavyzdžių, puikių valstybės tarnautojų. Deja, apie juos išgirsi retai, nes tai nenaudinga mūsų kaimynams.

8. Tautos moralė. Tai kova už sąžiningumą, dvasines vertybes, patriotiškumo ugdymą ir prieš alkoholizmą bei narkotikus. jei neturėsime šių ypatybių, neįveiksime ir kitų kliūčių.

9. Vienybė. Būtina vienyti visus lietuvius: vietinius, išeiviją – dipukus, „trečiabangius.“ Reikia visus sutelkti siekiant bendrų tikslų.

Negalima pasirinkti tik vieno ar kito aukščiau išvardinto punkto, nes po vieną jie neveikia. Pasaulio lietuvių bendruomenės nariai yra pasiruošę dirbti kartu su Lietuvos valdžios institucijomis.

Asmeninio archyvo nuotr.

Ats. plk. ltn. Kęstutis Eidukonis, verslo konsultantas, PLB Ekonomikos komisijos narys

Ką tai gali reikšti Lietuvai ir kaip mums reiktų reaguoti, turint omenyje, kad daugelis pažymi, jog Lietuva prisidėjo prie daugelio NATO operacijų, ir tikėjimą, kad pagal 5-ąjį Šiaurės Atlanto sutarties straipsnį JAV prisidės prie NATO šalių gynybos?

Noriu tik priminti, kad Ukraina buvo pasirašiusi sutartį, pagal kurią garantuotas jos teritorijos vientisumas. JAV ir net Rusija buvo šios sutarties dalyvės. Tad kodėl tos garantijos nesuveikė? Kodėl Europa ir JAV nesiėmė ginti Ukrainos?

Esu labai gerai susipažinęs su Baltijos šalių strategija. Užtenka tik žvilgtelėti į žemėlapį ir suprasime, kad JAV pagalba Baltijos šalis vargu ar pasiektų laiku. Padėti apsiginti pirmosiomis krizinėmis valandomis galėtų tik europiečiai. Bet jeigu jie nepasiruošę? Deja, taip, tikėtina, ir yra.

Nepaisant skirtingų kandidatų pasisakymų, vis dėlto, manyčiau, nesvarbu, kas taps JAV prezidentu – ar Hillary Clinton ar D.Trumpas – JAV politika Rusijos atžvilgiu per daug nesikeis.

Be to, JAV šiuo metu vis dar įsivėlusi į daugybę konfliktų, o ir karinės pajėgos yra gan stipriai nualintos.  Todėl lieka tik dvi Baltijos šalių gynybos strategijos – branduolinis karas arba ilgai užtruksianti „išvadavimo“ strategija.

Tarnaujant armijoje kartą teko išgirsti pamokančią istoriją: per Antrąjį pasaulinį karą mulai buvo naudojami armijos reikmenų transportui, bet žmonių, kurie mokėtų su šiais gyvuliais elgtis, nebuvo daug. Tad armija surado patyrusį senuką, kuris sutiko išmokyti kitus vaidelioti mulus. Iš pradžių visiems mokiniams suteikė progą patiems pabandyti susitvarkyti su mulu – šie įkalbinėjo jį, rėkė ant jų ar net bandė patys pastumti gyvulį, bet šis – nė iš vietos. Galų gale atėjo senuko eilė – jis pasiėmė gerą baslį ir priėjęs vožė vienam mului tarp akių, tiesiai į kaktą.  Paėmus vadžias mulas su entuziazmu nusekė iš paskos.  Mokiniai liko sužavėti, bet vis tiek puolė klausinėti, kodėl senukas taip žiauriai pasielgė su mulu. Šis atsakė, kad visų pirmą reikia priversti mulą atkreipti dėmesį.

Mano nuomone, būtent tai ir padarė D.Trum­pas – trenkė NATO su basliu į tarpuakį. Re­zultatas – mes apie visa tai pradėjome žymiai daugiau kalbėti.

Vis dėlto nenoriu net abejoti, kad Lietuvos gynyba yra gerose rankose ir einama teisinga linkme, o tarnaujantys yra pasiruošę gynybai ir 1940 m. tragedija neturėtų pasikartoti.  Mūsų kaimynai lenkai, latviai ir estai taip pat pajėgūs rusams pakartoti suomių pamokas. Didžiausios abejonės kyla dėl kitų NATO šalių, kurios neneša savo kuprinės. Turime būti vieningi, o ir amerikiečiams nusibodo tą didžiausią kuprinę nešti.  JAV sumoka 74 proc. NATO išlaidų, 4,4 proc. BVP eina gynybai, o NATO  sąjungininkai, išskyrus Estiją, Graikiją ir Didžiąją Britaniją, nesugeba pasiekti 2 proc. BVP, kai kurie net neskiria ir 1 proc.

Tiesa, amerikiečių bataliono grupė bus dislokuota Lenkijoje, o Lietuvoje – vokiečių. Be to, Lietuva perka iš Vokietijos savaeiges haubicas ir šarvuočius, t.y. karo atveju vokiečiai negalės likti nuošalyje.

Šis sprendimas dislokuoti po bataliono grupę Baltijos šalyse ir Lenkijoje rodo, kad NATO siunčia aiškų signalą, jog gins sąjungininkus, o jei NATO gins, tai ir Amerika įsitrauks. Kita vertus, šios pajėgos pakankamai gausios, kad atbaidytų rusus nuo puolimo, bet nepakankamos, kad būtų laimėtas konfliktas.  Be to, reikia atkreipti dėmesį, kad pačiam NATO didelę įtaką daro Vladimiro Putino režimas. Sankcijų Rusijai panaikinimo klausimas tai puikiai iliustruoja. Pavyzdžiui, mintį sušvelninti ar net panaikinti sankcijas palaiko tiek vokiečiai, tiek italai, olandai ir kiti.

Šios pajėgos pakankamai gausios, kad atbaidytų rusus nuo puolimo, bet nepakankamos, kad būtų laimėtas konfliktas.

Bet sugrįžkime prie JAV prezidento rinkimų. Nepaisant skirtingų kandidatų pasisakymų, vis dėlto, manyčiau, nesvarbu, kas taps JAV prezidentu – ar Hillary Clinton ar D.Trumpas – JAV politika Rusijos atžvilgiu per daug nesikeis.

Todėl svarbiausia strateginė užduotis ir toliau bus NATO vienybės ir pajėgumų stiprinimas. Visą tai vyks nelabai palankiomis sąlygomis: nedideli JAV pajėgumai Europoje, kai kurių europiečių abejingumas Rusijos klausimu ir pačios Maskvos destrukcinė propagandinė veikla. Taigi reikalas gan komplikuotas, bet tikėtis, kad, be kitų NATO šalių įsitraukimo, vien tik JAV apgins Baltijos šalis yra naivu.

Visą savaitraščio “Veidas” numerį rasite ČIA