BFL

Dar visai neseniai, prieš savivaldybių rinkimus, viešoje erdvėje buvo daug diskutuojama apie partijų ir visuomeninių judėjimų teisių sulyginimą. TV, žurnaluose ir interneto portaluose autoritetingi apžvalgininkai prognozavo partijų įtakos sumažėjimą ir nepartinių judėjimų populiarėjimą. Buvo kritikuojamos partijų ydos, skelbiama, kad jas nukonkuruos visuomeniniai judėjimai. Buvo ir tokių kas patikėjo tokia perspektyva ir visa galva nėrė į visuomeninių judėjimų steigimą. Jeigu visas partijų galimybes turi nepartiniai judėjimai, tai kam tos partijos?

Tačiau apie partijų „mirtį“ politikoje buvo per anksti paskelbta.

Jau po savivaldybių tarybų rinkimų paaiškėjo, kad nepartiniai judėjimai neįgaus realaus svorio politikoje. Vos du reikšmingesni judėjimai sugebėjo rimčiau pasireikšti savivaldybių tarybose ir įnešti sumaišties – tai Artūro Zuoko „Taip“, bei Visvaldo Matijošaičio „Vieningas Kaunas“.

Kauniečiai kol kas nieko ypatinga nenuveikė, tačiau savo elgesiu įrodė, kad niekuo nesiskiria nuo kitų Kauno politikų. Todėl jiems išlikti judėjimu bus sunku ir labiausiai tikėtinas scenarijus yra šio judėjimo išsivaikščiojimas po partijas. O Artūras Zuokas visa galva ir gana sėkmingai nėręs į „nepartinės“ politikos sūkurį galiausiai visgi pamatė tokio buvimo politikoje neperspektyvumą ir paskelbė, kad kuria partiją!

Prieš rinkimus ponas A. Zuokas daug aiškino, kad yra nusivylęs partijomis, o politikoje reikia naujo vėjo, tačiau jau po kelių mėnesių kapituliavo. Visuomeninis judėjimas visgi pasirodė per silpnas organizacinis darinys, o mero postą kaip tribūną gavęs apsukrusis politikas nutarė nešvaistyti politinio kapitalo ir panaudoti jį per Seimo rinkimus. Nesunkiai galime nujausti, kad naujos partijos veiklą Seime galėtų koordinuoti merienė Agnė Zuokienė, o sėkmės porinkiminių derybų atveju mero postą į premjero iškeistų ir pats A. Zuokas.

Taigi jau dabar galime daryti išvadą, kad „nepartinis kelias“ politikoje negali pakeisti partinio. Jis produktyvus tik siekiant trumpalaikių tikslų. Politikoje trumpos distancijos bėgikai nėra labai vertinami o ir patys politikai nelabai bertina trumpas politines distancijas.

Taigi tai atrodo pabaiga istorijos, kurioje nepartiniai judėjimai turėjo pakeisti partijas, o Lietuva turėjo tapti unikalia bepartine politine sistema. Dviratis neišrastas.

– Kaip vertinate Seimo sprendimą neleisti patraukti baudžiamojon atsakomybėn A.Sacharuko, kaltinamo svetimo dokumento pasisavinimu ir dokumentų klastojimu?

Šį sprendimą vertinu kaip Seimo moralinio veido išsipurvinimą. Manau, kad tie Seimo nariai, kurie nepritarė Generalinės prokuratūros prašymui leisti patraukti A.Sacharuką baudžiamojon atsakomybėn, prieš balsavimą prisiminė ankstesnes savo pačių nuodėmes, kai vieno ar kito kolegos prašymu balsuodavo už salėje nesantį parlamentarą. Žinoma, tai tik prielaida, bet kitokio paaiškinimo neturiu, kodėl prieš kelias savaites kolegos gana vieningai balsavo už apkaltą A.Sacharukui, o šiandien ėmė ir persigalvojo.

Prieš balsavimą Tėvynės sąjungos frakcijoje išsamiai aptarėme šį reikalą ir iš visų kolegų kalbų buvo galima spręsti, kad nuomonė dėl A.Sacharuko bendra – leisti traukti baudžiamojon atsakomybėn. Matydami tokį nusiteikimą netgi nematėme reikalo įpareigoti frakcijos narius remti prokurorų prašymą ir leidome balsuoti laisvai, nes apkalta – tai vis dėlto asmeninio apsisprendimo reikalas. Na, ir matome, kas iš to išėjo – vieni balsavo prieš, kiti iš viso neatėjo balsuoti. Pasirodo, dalis mūsų parlamentarų garsiai sakė viena, o paskui tyliai darė kita.

– Prokurorai yra kreipęsi į Seimą ir dėl kitų parlamentarų patraukimo baudžiamojon atsakomybėn. Kaip manote, koks bus šių prašymų likimas?

– Tikrai nežinau, nes nusižengimai, kuriais kaltinami Rokas Žilinskas, Kazimieras Uoka, Petras Gražulis, yra net nelygintini su tuo, ką padarė A.Sacharukas. Jis užsiima gryniausia, begėdiška demagogija, aiškindamas, neva jis tik Seimo statutą pažeidė. Jo laukė baudžiamoji atsakomybė už dokumentų klastojimą, nes Baudžiamajame kodekse numatytos veikos buvo padarytos, pats A.Sacharukas prisipažino tai padaręs.

Apskritai laikausi tokios pozicijos – Seimo narys įstatymo požiūriu turi būti toks pats pilietis, kaip ir visi kiti. Tad jeigu prokuratūros pateiktuose kaltinimuose negalima įžvelgti politinio persekiojimo ar susidorojimo, leidimas patraukti baudžiamojon atsakomybėn turi būti duodamas, nepriklausomai nuo padarytų nusižengimų įstatymui dydžio.

Neleidęs baudžiamojon atsakomybėn patraukti opozicinės Krikščionių partijos frakcijos nario Aleksandro Sacharuko, Seimas parodė “dvigubą moralę”, pareiškė šį atvejį tyrusios specialios komisijos pirmininkas konservatorius Kęstutis Masiulis.

“Aš patyriau vieną didžiausių nusivylimų Seime. Manau, kad tai yra dvigubos moralės ištransliavimas, parodymas. (…) Jo nusižengimas, arba įstatymo pažeidimas, prokurorams buvo pakankamai akivaizdus, kokią žinią mes paskleidėme visuomenei – kad Seimo nariai gali sau leisti nusižengti įstatymui ir vienas kitą palaikyti”, – po balsavimo žurnalistams sakė K.Masiulis.

Ketvirtadienį Seimas nedavė sutikimo patraukti baudžiamojon atsakomybėn A.Sacharuko – už teisinės neliečiamybės atėmimą balsavo 46 parlamentarai, prieš buvo 12, 28 balsuodami susilaikė. Kad Seimo narys būtų patrauktas baudžiamojon atsakomybėn, reikia, jog tokį siūlymą palaikytų ne mažiau kaip pusė arba bent 71 parlamentaras.

Komisijos pirmininkas K.Masiulis tokį parlamento sprendimą sakė galintis paaiškinti vienintele priežastimi – balsavimo vienasmeniškumo principą praeityje yra pažeidęs ne vienas Seimo narys.

“Iš tikrųjų tas balsavimas už kitus asmenis paspaudžiant gretimą mygtuką buvo pakankamai išplitęs ir niekas nelaikė, kad tai buvo pažeidimas. Niekaip kitaip negalėčiau paaiškinti, kaip žmonės paprasčiausiai palaikė kolegą, nes patys kažkada anksčiau buvo panašiai prasižengę”, – sakė K.Masiulis.

Tuo, jog panašių nusižengimų yra padaręs ne vienas Seimo narys, balsavimo rezultatus aiškino ir pats A.Sacharukas, teigdamas, jog jo atveju pradėjus bylą reikėtų analogiškai baudžiamojon atsakomybėn traukti visus prasižengusius.

“Tokių per paskutinius aštuonis metus buvo šešiasdešimt, kur bausti už vienasmeniškumą, senatis yra aštuoni metai”, – sakė A.Sacharukas, pats nepripažindamas prasižengimo esant pakankamu pagrindu pradėti bylą ir jį sakė esant tik procedūriniu.

“Manau, kad Seimas baigs tą temą. Aš aiškiai pasakiau iš Seimo tribūnos – aš nusižengiau Seimo statutui, jokių kitų veikų aš nepadariau, Statutas tam ir yra, kad būtų aiškiai atskirta, kas yra statutiniai procedūriniai pažeidimai. Jei vadovautis ta logika, kuria čia kai kurie vadovaujasi, tai už kiekvieną Statuto pažeidimą gali kelt bylą dėl piktnaudžiavimo”, – sakė A.Sacharukas.

Klausiamas, ar pradėtas tyrimas nebūtų buvusi galimybė apginti garbę – prokuratūrai arba nutraukus tyrimą, neradus nusikaltimo sudėties, arba sulaukus teismo sprendimo, A.Sacharukas sakė garbę apsiginsiantis, tik neatskeidė, kokiu būdu.

“Tai aš ją dar apginsiu (garbę – BNS). Žinau būdų, dabar nesakysiu”, – sakė Seimo narys, o teisinį imunitetą prašiusį panaikinti buvusį laikinąjį prokurorą Raimondą Petrauską sakė “darius cirką”.

“Aš negaliu prognozuot, aš nesu tas prokuroras, kuris čia atėjo cirką darė, kad prognozuočiau Konstitucinio Teismo išvadą, ir iškart pažeist visus teisės principus”, – klausiamas, kaip prognozuotų apkaltos proceso baigtį, sakė A.Sacharukas.

Ketvirtadienį balsavusiųjų prieš teisinio imuniteto panaikinimą Krikščionių partijos frakcijos nariui buvo visose Seimo frakcijose, išskyrus Tautos prisikėlimo partijos. Vieningai prieš balsavo arba susilaikė Darbo partijos, Krikščionių partijos bei partijos “Tvarka ir teisingumas” frakcijų nariai.

“Tuo viskas ir baigsis, mes ikiteisminio tyrimo nepradėsime”, – ketvirtadienį BNS sakė Generalinės prokuratūros Ikiteisminio tyrimo kontrolės skyriaus prokuroras Vytautas Kirdeikis, paklaustas apie balsavimo padarinius.

Anot jo, Baudžiamojo proceso kodekse aiškiai pasakyta, kada baudžiamasis procesas negalimas. Vienas iš pagrindų – kai nėra kompetentingos institucijos privalomo leidimo patraukti asmenį baudžiamojon atsakomybėn.

“Jei nustatysime, kad ir toliau bus pažeidžiamas vienasmeniškumo principas, mėginsime dar kartą įtikinti Seimą, jog galėjo būti padarytas baudžiamasis nusikaltimas”, – sakė prokuroras.

Prieš balsavimą trumpai kalbėjęs pats A.Sacharukas dar kartą atsiprašė už savo elgesį.

“Tikrai gailiuosi, kad nusižengiau statutui, gera pamoka man ateičiai”, – sakė jis.

Jis prisipažino už kolegą Liną Karalių balsavęs sąmoningai, žinodamas, kokią atsakomybė tai užtraukia.

“Nusižengiau Seimo statutui puikiai žinodamas įstatymus ir Konstituciją. Žinojau, kad minėta veika aiškiai aprašyta Seimo statute, kaip vienasmeniškumo pažeidimas, nesąžiningas balsavimas. Tikėtis, kad su manimi bus eksperimentuojama, bus taikomos visos Lietuvoje įmanomos atsakomybės už statuto pažeidimą, neįsivaizdavau, netikėjau, kad taip įmanoma – konstitucinė, statutinė, baudžiamoji, dar prokurorai grasina civiline (atsakomybe – BNS)”, – sakė A.Sacharukas.

Buvęs laikinasis Generalinės prokuratūros vadovas R.Petrauskas į Seimą, prašydamas leisti patraukti baudžiamojon atsakomybėn Seimo narį, Krikščionių partijos frakcijos atstovą A.Sacharuką, kreipėsi gegužės 28 dieną.

Prokurorai įtarė A.Sacharuką padarius tris nusikalstamas veikas – piktnaudžiavimo tarnyba, dokumento suklastojimo ir neteisėto dokumento panaudojimo.

Anot pareigūnų, yra duomenų, kad A.Sacharukas, piktnaudžiaudamas tarnybine padėtimi, veikdamas priešingai tarnybos interesams, sausio mėnesį, neturėdamas teisinio pagrindo įgijo ir laikė L.Karaliaus prieš išvykstant į užsienį paliktą frakcijos patalpose Seimo nario pažymėjimą, šį dokumentą neteisėtai panaudojo Seimo posėdžių metu registruodamasis ir balsuodamas už L.Karalių.

Teigiama, kad A.Sacharukas tokiu būdu “suklastojo tikrus dokumentus, elektroninius balsavimo protokolus, kuriuose dėl tokių A.Sacharuko veiksmų buvo įtvirtinti tikrovės neatitinkantys duomenys”.

Prokurorai mano, kad tokie Krikščionių partijos frakcijos narys padarė didelės žalos valstybei. “Buvo pažeisti valstybės deklaruojami įstatymų teisėtumo, teisingumo, skaidrumo ir lojalumo principai, iškraipytos valstybės institucijos – Seimo – funkcijos ir veiklos principai, diskredituotas Seimo nario vardas”, – teigta prokurorų teikime.

Baudžiamajame kodekse už A.Sacharukui inkriminuotas veikas numatoma bauda, areštas arba laisvės atėmimas iki 5 metų.

Nustatyta, kad A.Sacharukas 11 kartų sąmoningai balsavo už frakcijos kolegą L.Karalių, kai šis buvo išvykęs atostogauti į Azijos šalis.

Seimas jau yra pradėjęs apkaltos procesą A.Sacharukui ir jo frakcijos kolegai L.Karaliui. Su prašymu atsakyti, ar Seimo narių poelgiuose esama požymių, jog jie sulaužė priesaiką ir nusižengė Konstitucijai, kreiptasi į Konstitucinį Teismą.

– Kaip vertinate A.Sacharuko ir L.Karaliaus apkaltos proceso eigą?

– Normaliai. Prieš prasidedant procesui buvau daug skeptiškiau nusiteikęs. Man atrodė, kad Seime įsišaknijęs nebaudžiamumas ir tradiciškai nebekreipiama dėmesio į nuolatinius rimtus procedūrų pažeidimus.

Džiaugiuosi, kad dauguma Seimo narių labai rimtai pažvelgė į būtinybę keisti šias blogas tradicijas. Jau dabar prasidėję poslinkiai rodo, kad iš šio apkaltos proceso Seimas gali gauti daug naudos.

Pirmiausia – tai akivaizdi pamoka, kaip negalima elgtis. Mat žmonės, jausdami nebaudžiamumą, labai nenoriai mokosi gero elgesio taisyklių. Dabar jie suprato, kokios pasekmės gali juos ištikti. Mes iš karto tai pastebėjome Seimo posėdžių salėje, nes nuo apkaltos pradžios lankomumas iš karto smarkiai pagerėjo.

– Kaltinamųjų teigimu, juos pašalinti iš Seimo norima tam, kad į atsilaisvinusias vietas ateitų “savi žmonės”.

– Tai niekuo nepagrįsta sąmokslo teorija, daranti prielaidą, esą opozicijos atstovus A.Sacharuką ir L.Karalių išmesti iš Seimo nori valdančiosios daugumos atstovai. Jeigu tai būtų tiesa, už apkaltą jiems būtų balsavę vien valdantieji. Bet nieko panašaus nebuvo!

Už apkaltos pradžią parašus dėjo tiek valdantieji, tiek opozicija, per svarstymus apie apkaltą kalbėjo tiek valdantieji, tiek opozicija, už ją balsavo tiek valdantieji, tiek opozicija. Taip, kelios opozicinės frakcijos juodu griežtai gynė, bet ne visa opozicija!

Akivaizdu, kad noras išsivalyti savo gretas Seime nepriklauso nuo parlamentarų politinės orientacijos. Visi, ypač didesnę patirtį turintieji, suprantame, kad Seimas privalo susitvarkyti savo įvaizdį visuomenėje ir atsikratyti tų savo narių, per kuriuos prarandamas veidas.

Taip pat nepamirškime, kad visi kadaise buvusios Arūno Valinsko partijos kandidatai į Seimą yra sunkiai prognozuojami. Kad ir kurie jų ateitų į A.Sacharuko ir L.Karaliaus vietas, nėra jokių garantijų, jog dėsis prie valdančiosios daugumos. Tad jokio siauro politinio išskaičiavimo pradėti apkaltą tikrai nebuvo.

Šiandien Seime vykusioje TS-LKD frakcijos seniūno pavaduotojo Kęstučio Masiulio ir frakcijos nario Sauliaus Stomos spaudos konferencijoje valdančiosios daugumos atstovai kritikavo opozicijos ketinimą inicijuoti Seime tyrimo komisiją dėl neva Vyriausybės daromo spaudimo teisėsaugai.

„Nuo 2000 metų Lietuvoje valdė socialdemokratai. Kas pasiekta per tą laiką? Suklestėjo „bičiulių“ klanai, įsigalėjo „švogerystė“, žmonės nusivylė teisėsauga. Teisingumas išnyko. Tai žino visi“, – teigė K. Masiulis.

Parlamentarai neabejojo, kad tikrasis socialdemokratų inicijuojamos komisijos tikslas yra nukreipti dėmesį nuo tikrųjų problemų ir sustabdyti permainas.

„Visuomenė laukia, kad politikai netrukdytų teisėsaugai atlikti savo pareigų. Jei korumpuoti pareigūnai atleidžiami, staiga kyla didžiulis triukšmas. Triukšmauja tie, kurie siekia išlaikyti supuvusią sistemą“, – teigė S. Stoma.

„Pedofilijos skandalas parodė, kad susidūrus su sudėtingesne byla teisėsauga negeba dirbti, o Seime kuriama komisija įsisenėjusių teisėsaugos problemų neišspręs. Tai galima padaryti tik ryžtinga politika, kurią šiuo metu vykdo premjeras ir Respublikos prezidentė“, – sakė frakcijos seniūno pavaduotojas Kęstutis Masiulis.

TS-LKD frakcijos seniūno pavaduotojas Kęstutis Masiulis kreipėsi į vidaus reikalų ministrą Raimundą Palaitį siūlydamas kuo  greičiau svarstyti Romualdo Boreikos nušalinimo nuo tarnybos klausimą.

„Tokio rango  vadovas negali po įtarimų, atsiradusių dėl jo finansinės veiklos, toliau likti  poste net ir vienai dienai. Man keista, kodėl iki šiol jis dar vadovauja vienai  iš pačių svarbiausių specialiųjų tarnybų – kuri pati kovoja su finansiniais  nusikaltimais“, –  tvirtina K. Masiulis.

Seimo narys įtaria,  kad likdamas poste dar vienam mėnesiui gen. R. Boreikia siekia panaikinti savo  galimai neteisėtos veikos įkalčius bei rasti tinkamą įpėdinį.

„Ar neatsitiks  taip, kad net jei bus išaiškinti R. Boreikos vykdyti pažeidimai, jis nenubaustas  atsistatydins ir dar gaus valstybinę pensiją?“, – klausė  K. Masiulis.