Kelių eismo taisyklių (KET) egzaminą išlaikę vairuotojai jas tuoj pat pamiršta. Net 70 proc. vairuotojų teigė, kad kartais tenka kelyje patirti situacijų, kai jie nežino, kokia Kelių eismo taisykle reikia vadovautis.

60 proc. vairuotojų abejoja, ar dabar jiems pavyktų išlaikyti teorinį KET egzaminą, rodo liepos mėnesį atlikta lankomiausio transporto skelbimų portalo Autoplius.lt apklausa.

Viktoras Daukšas, Autoplius.lt plėtros vadovas, sako, kad reguliariai tobulinamas KET egzaminas vis tiek neskatina vairuotojų domėtis įvairiais taisyklių pakitimais.

„Išlaikę KET egzaminą, vairuotojai retai seka taisyklių pakitimus. Apklausa rodo, kad tik kas penktas vairuotojas reguliariai peržiūri taisykles, bent kas antras pasidomi pakeitimais, apie kuriuos rašo žiniasklaida. Daugelis vairuotojų vis dar mano, kad pakanka išlaikyti KET egzaminą ir paskui nereikia vargintis bei domėtis taisyklių pokyčiais“, – teigia V. Daukšas.

Dabar išlaikyti KET egzaminą – sunkiau?

Dėl nuolatinių pasikeitimų ir papildymų KET egzaminą dabar išlaikyti kur kas sunkiau nei ankstesniais metais – taip mano 56 proc. apklausos dalyvių. Vien tik praėjusiais metais Kelių eismo taisyklių pakeitimai įvesti tris kartus.

Valstybės įmonės „Regitra“ duomenimis, pernai pradedančiojo vairuotojo pažymėjimai buvo išduoti 38,9 tūkst., 2011 m. – 43,3 tūkst. lietuvių. Teorinį KET egzaminą iš pirmo karto išlaikė apie 70 proc. lietuvių.

Keturi iš penkių apklausos dalyvių teigia, kad KET egzaminą išlaikė prieš trejus metus ar dar anksčiau. Pasak V. Daukšo, prieš kelerius metus ar dar anksčiau pakakdavo Kelių eismo taisykles išmokti kone atmintinai.

„Tuo naudodavosi vairuotojai. Dabar tik atmintinai išmokti – nebepakanka. Norint atsakyti į daugelį klausimų, reikia logiškai mąstyti, tinkamai pritaikyti Kelių eismo taisyklių žinias. Klausimai ir atsakymai formuluojami taip, kad būsimasis vairuotojas atsakymą pateiktų pats“, – teigia V. Daukšas.

Tik kas ketvirtas puikiai žino taisykles

Septyni iš dešimties apklausos dalyvių paminėjo, kad kartais tenka kelyje patirti situacijų, kai jie nežino, kokia Kelių eismo taisykle reikia vadovautis. Tik kas ketvirtas patvirtino, kad puikiai žino taisykles.

„Išlaikę KET egzaminą žmonės, ypač rečiau vairuojantys, pamažu pamiršta Kelių eismo taisykles. Dėl šios priežasties keliuose netrūksta avaringų situacijų, o neretai tai sukelia ir avarijas. Į taisykles nereikėtų numoti ranka, nes tik jų laikydamiesi galime ugdyti vairavimo kultūrą šalyje“, – atkreipia dėmesį V. Daukšas.

Nemaža dalis vairuotojų KET žinias pasitikrina spręsdami portale Autoplius.lt pateikiamus KET testus. Pastebima, kad dažniausiai vairuotojai klysta, atsakydami į klausimą „Kokia vilktimi draudžiama vilkti motorinę transporto priemonę su sugedusiais pagrindiniais stabdžiais“. Į šį klausimą, kurio teisingas atsakymas – lanksčia vilktimi, portale klaidingai atsakė beveik trečdalis (32 proc.) KET testo dalyvių.

Daugiau nei pusė – 56 proc. – Lietuvos vairuotojų po vairavimo egzamino nėra nė sykio skaitę kelių eismo taisyklių (KET). Reguliariai su KET pakeitimais susipažįsta mažiau nei dešimtadalis vairuotojų. Tokius rezultatus atskleidė didžiausios draudimo bendrovės „Lietuvos draudimo“ inicijuota interneto vartotojų apklausa.

„Lietuvos gyventojai prisipažino, kad dauguma jų KET skaito tik vieną kartą gyvenime – ruošdamiesi vairavimo egzaminui. Ir tik retas vairuotojas skiria dėmesio atnaujinti žinias apie KET bent kas kelerius metus. Tikime, kad geresnis KET išmanymas turi didelę įtaką eismo saugumui Lietuvos keliuose“, – sakė „Lietuvos draudimo“ Strategijos, klientų ir marketingo departamento direktorė Aurelija Kazlauskienė.

Remiantis tyrimo duomenimis, KET taisyklių nė karto po egzamino nėra atsivertę didelė dalis ir tų vairuotojų, kurie vairuotojo pažymėjimus gavo prieš 20, 30 metų ar dar seniau. „Žinant, kad taisyklės koreguojamos beveik kasmet, įvedama naujų ženklų, ribojimų, žinios, įgytos prieš 30 metų, gali neatitikti šios dienos realijų. Nacionaliniam KET egzamine pastebėjome, kad daug dalyvių neskiria autostrados ženklo reikšmės nuo prieš kelerius metus įvesto greitkelio ženklo ribojimų“, – pasakojo A. Kazlauskienė.

Tiesa, apklausa atskleidė, kad seniau vairuotojo pažymėjimus gavę vairuotojai palyginus su jaunesniais vairuotojais yra labiau linkę atnaujinti KET teorines žinias. Pasyviausiai KET domisi 2-5 metų stažą turintys vairuotojai – nuolat KET peržiūri tik 5 proc. jų, o beveik 70 proc. neskaitė nuo tada, kai laikė vairavimo egzaminą. Aktyviausiai KET seka turintieji 20-30 metų ar dar ilgesnį stažą. Didžioji dalis – apie 40 proc. – šių vairuotojų stengiasi bent kas kelerius metus perversti KET taisykles, atidžiau seka KET pakeitimus. Tiesa, beveik ketvirtadalis šių 20 metų ir ilgiau vairuojančių gyventojų nėra skaitę taisyklių nuo tada, kai gavo pažymėjimą, nepaisant to, kad tai įvyko dar iki Lietuvos nepriklausomybės atkūrimo.

Tai, jog išlaikę vairavimo egzaminą, Lietuvos vairuotojai dažnu atveju nebeatnaujina teorinių žinių patvirtino ir šių metų Nacionalinio kelių eismo taisyklių egzamino rezultatai – nei vienam dalyviui nepavyko išvengti klaidų. „Šie rezultatai parodė, kad net ir paprastos situacijos yra primirštos, o atnaujinti KET žinias dažnu atveju būtų naudinga ir prasminga. Galime pasidžiaugti nebent tuo, kad mūsų kasmet rengiamas nacionalinis KET egzaminas paskatina vairuotojus pasikartoti KET teoriją – prieš egzaminą tą patvirtino padarę keli šimtai dalyvių“, – sakė „Lietuvos draudimo“ atstovė.

Naujausios KET ir priimami pakeitimai visuomet skelbiami Lietuvos Respublikos Seimo tinklalapyje, taip pat kituose tinklalapiuose, pavyzdžiui eismas.eu.

Statistika, rodo, kad pagal eismo nelaimių, kuriose nukenčia žmonės, skaičių Lietuva pirmauja Europoje. 2012 m. milijonui Lietuvos gyventojų teko 100 avarijų aukų. ES šalių vidurkis pernai buvo 55 žuvusieji.

„Lietuvos draudimo“ apklausa buvo rengiama interneto tinklalapyje Delfi.lt balandžio 5-12 dienomis. Į bendrovės klausimus atsakė daugiau nei 9 tūkst. interneto vartotojų.

K

Organizatoriai praneša, kad egzaminą laikė 3300 dalyvių. Jie varžėsi dėl 20 nemokamų privalomosios vairuotojų civilinės atsakomybės draudimų metams. Šiemet dalyviams labiausiai įsiminė egzamino klausimai apie lengvųjų automobilių važiavimą maršrutiniam transportui skirtomis juostomis, naujus kelio ženklus elektromobiliams bei jiems taikomas išimtis.

„Pasibaigus egzaminui daugiausiai diskusijų sukėlė klausimai apie elektromobilius, jiems taikomas išimtis ir eismo juostas, pažymėtas raide „A“ ir simboliu 4+. Buvo net maniusių, kad 4+ yra išgalvotas ženklinimas“, – įspūdžiais po egzamino dalijosi jo organizatoriaus „Lietuvos draudimo“ Strategijos, klientų ir marketingo departamento direktorė Aurelija Kazlauskienė.

Teisingus egzamino klausimų atsakymus dalyviai gali sužinoti „Lietuvos draudimo“ interneto tinklapyje ir Nacionalinio KET egzamino profilyje „Facebook“ balandžio 5 d. nuo 14 valandos. Naujienų portale „Delfi“ visi kviečiami spręsti nacionalinio KET egzamino testą savo malonumui. Tokia galimybe pernai pasinaudojo daugiau nei 15 000 gyventojų, šiemet tai padaryti bus galima iki balandžio 12 dienos. Tą pačia dieną bus viešai paskelbti ir visi nacionalinio KET egzamino nugalėtojai. Jų sąrašą bus galima rasti interneto tinklapyje www.ld.lt ir naujienų portale „Delfi“ bei socialiniame tinkle „Facebook“.

Geriausiai KET egzamino užduotis išsprendę dalyviai bus apdovanoti „Lietuvos draudimo“ įsteigtu prizu – privalomuoju vairuotojų civilinės atsakomybės draudimu vieneriems metams. Šį prizą laimės po du geriausius dalyvius iš penkių didžiųjų Lietuvos miestų, gyvai laikiusių Nacionalinį kelių eismo taisyklių egzaminą. O papildomai 10 draudimo polisų bus išdalinta internetu egzaminą išsprendusiems dalyviams. Bus išrinkta 10 nugalėtojų, atsakiusių teisingai arba padariusių mažiausiai klaidų.

Ketvirtus metus iš eilės surengtame Nacionaliniame kelių eismo taisyklių (KET) egzamine šiemet kelių eismo žinias dalyviai galėjo pasitikrinti Vilniaus, Kauno ir Klaipėdos miestų savivaldybėse, Šiauliuose ir Panevėžyje – „Lietuvos draudimo“ patalpose. Tie, kas neturėjo galimybės ateiti laikyti egzamino, užduotis galėjo spręsti naujienų portale „Delfi“.

Egzamino metu dalyviai turėjo atsakyti į 20 teorinių klausimų, kuriems buvo skirta 30 minučių. Klausimai buvo sudaryti ir atrinkti atsižvelgiant į naujausius KET pakeitimus, kadangi praėjusiais metais net tris kartus keitėsi kelių eismo taisyklės. Egzamine skirta dėmesio pasikeitusioms vaikų vežimo taisyklėms, naujiems elektromobilių kelio ženklams bei kitiems įsigaliojusiems pakeitimams.

Tradicinį Nacionalinio kelių eismo taisyklių egzaminą surengė draudimo rinkos lyderis „Lietuvos draudimas“ kartu su informaciniais partneriais: naujienų portalu „Delfi“, Vilniaus, Kauno ir Klaipėdos miestų savivaldybėmis, radijo stotimis „Kelyje“, „Laluna“, „Pulsas“ ir „Saulės radijas“. Nacionalinis Kelių eismo taisyklių egzaminas rengiamas jau ketvirtą kartą, o jo tikslas – skatinti visus eismo dalyvius saugiai elgtis keliuose.

„Lietuvos draudimas“ yra pirmaujanti šalies ne gyvybės draudimo bendrovė. „Lietuvos draudimas“ pripažintas „Geriausiu darbdaviu‘2012“ ir išrinktas į geriausių Vidurio ir Rytų Europos darbdavių dešimtuką. „Lietuvos draudimas“ priklauso vienai didžiausių pasaulio draudimo grupių RSA. „Lietuvos draudimas“ aktyviai veikia kaip socialiai atsakinga įmonė ir daugiausia dėmesio skiria saugumo keliuose iniciatyvoms.

Ketvirtus metus iš eilės rengiamas Nacionalinis kelių eismo taisyklių (KET) egzaminas šiemet vyks balandžio 5 dieną (penktadienį), 12 valandą. Šiemet pirmą kartą egzaminą gyvai galės laikyti visų penkių didžiųjų šalies miestų gyventojai – į egzamino organizatoriaus „Lietuvos draudimo“ biurą pasitikrinti žinių kviečiami ir šiauliečiai. Egzamino organizatoriai praneša, kad šiemet daugiau dėmesio skirs patikrinti, ar dalyviai susipažinę su naujausiais KET pakeitimais.

„Daugelis žmonių, įgiję vairuotojo pažymėjimą, nesivargina atnaujinti žinias, toliau domėtis KET naujovėmis ir tik iš žiniasklaidos sužino apie esminius KET pakeitimus. Pavyzdžiui, pernai KET keitėsi net tris kartus – buvo įvesti elektromobiliams skirti kelio ženklai, keitėsi vaikų vežimo taisyklės, atsirado kitų pakeitimų, tačiau dažnas vairuotojas nežino įsigaliojusių reikalavimų, naujų kelio ženklų ribojimų. Todėl egzamine didelį dėmesį skirsime KET naujovėms, norėdami priminti eismo dalyviams, kad sekti taisyklių pasikeitimus yra pareiga“, – sako egzamino iniciatoriaus, draudimo rinkos lyderio „Lietuvos draudimo“ Strategijos, klientų ir marketingo departamento direktorė Aurelija Kazlauskienė.

Jos teigimu, egzamino užduotys, kurias tradiciškai parengė UAB A. Bialo vairavimo mokyklos direktorius – vairuotojų mokytojas Aleksandr Bial, sudarytos atsižvelgiant ne tik į KET naujoves, bet ir į dažnai Lietuvos keliuose pasitaikančias avarines situacijas.

„Kasmet Lietuvoje kelių policija užfiksuoja daugiau nei 330 tūkst. KET pažeidimų, o pridėję neužfiksuojamus atvejus nusižengimus KET skaičiuotume milijonais. Dėl vairuotojų nepaisomų taisyklių, kasmet Lietuvos keliuose įvyksta daugiau nei 3 tūkst. eismo įvykių, kuriuose nukenčia žmonės. Rengdami Nacionalinį KET egzaminą, norime skatinti žmones gerai pažinti ir laikytis KET, nes tai didina eismo saugumą ir kultūrą Lietuvos keliuose“, – sako Aurelija Kazlauskienė.

Kaip ir ankstesniais metais, egzaminą laikyti gali visi norintys, dalyvavimas jame nieko nekainuoja. Spręsti užduotis galima gyvai penkiuose didžiuosiuose šalies miestuose – Vilniuje, Kaune, Klaipėdoje, Panevėžyje ir pirmąjį kartą – Šiauliuose. KET žinių patikrinimas Vilniuje, Kaune ir Klaipėdoje vyks miestų savivaldybėse, jų Tarybų posėdžių salėse. Panevėžyje ir Šiauliuose egzaminas bus laikomas „Lietuvos draudimo“ patalpose (Respublikos g. 11, Panevėžyje ir Aušros al. 17, Šiauliuose). Laikyti KET egzaminą galima ir internetu, naujienų portale „Delfi“.

Šiemet egzamino dalyviams bus pateikta 20 klausimų, teisingai atsakyti į juos bus skirta 30 minučių. Geriausiai KET egzamino užduotis išsprendę dalyviai bus apdovanoti „Lietuvos draudimo“ įsteigtu prizu – privalomuoju vairuotojų civilinės atsakomybės draudimu vieneriems metams. Šį prizą laimės po du geriausius dalyvius kiekviename mieste, dar 10 draudimo polisų bus išdalinta internetu egzaminą sprendžiantiems dalyviams. Bendrovė taip pat apdovanos visus dalyvius, kurie ateis egzamino laikyti „gyvai“ – visi jie galės pasinaudoti 10 proc. nuolaida privalomajam vairuotojų civilinės atsakomybės draudimui metams. Visi nacionalinio KET egzamino nugalėtojai bus viešai paskelbti per dvi savaites po egzamino interneto tinklapyje www.ld.lt.

Nacionalinį KET egzaminą „Lietuvos draudimas“ pirmą kartą surengė 2010-aisiais, po metų egzaminą imta organizuoti ir naujienų portale „Delfi“. Kasmet egzamino dalyvių skaičius stabiliai augo. Pernai KET egzaminą miestų savivaldybėse ir internete laikė daugiau nei 2000 dalyvių. Po egzamino naujienų portale „Delfi“ egzamino užduotis išsprendė dar 15 500 dalyvių, kurie žinias pasitikrino savo malonumui.

Nuo kovo 1 d. įsigalioja nemažai Administracinių teisės pažeidimų kodekso (ATPK) pakeitimai, sugriežtinantys administracinę atsakomybę už padarytus Kelių eismo taisyklių (KET) pažeidimus.

Visų pirma sugriežtinama ATPK 124¹ str. 2 d. numatyta atsakomybė už kelio ženklų ar ženklinimo nesilaikymą, vairuotojų pareigų pėstiesiems (išskyrus nesustojimą prieš pėsčiųjų perėją, kai to reikalauja taisyklės) nevykdymą, važiavimą šaligatviu, veja ar pėsčiųjų (dviračių) taku. Už šiuos pažeidimus bus skiriama bauda nuo 100 iki 300 litų (iki šiol buvo numatyta nuo 50 iki 100 litų bauda).

Už KET nustatytos sustojimo ir stovėjimo tvarkos pažeidimus, vairuotojų apsisukimą pėsčiųjų perėjose, tuneliuose, ant tiltų, estakadų, viadukų ir po jais, tolimųjų šviesų neperjungimą į artimąsias šviesas tamsoje, likus iki atvažiuojančios priešpriešiais transporto priemonės mažiau kaip 150 metrų, važiavimo automagistralėse, taip pat žmonių vežimo taisyklių pažeidimą (ATPK 124¹ str. 2 ir 4 d.), nuo 2011 m. kovo 1 d. bus skiriama nuo 100 iki 300 litų bauda (iki 2011 m. kovo 1 d. – 40-80 litų bauda).

Gerokai sugriežtinta atsakomybė už KET nustatytos įspėjamųjų signalų naudojimo tvarkos pažeidimą ir draudimo vairuotojams naudotis mobiliojo ryšio priemonėmis, kai jomis naudojamasi rankomis (išskyrus tuos atvejus, kai stovinčios transporto priemonės variklis išjungtas), nesilaikymą (ATPK 124¹ str. 2 d.). Jei iki šiol buvo skiriama nuo 20 iki 40 litų bauda arba įspėjimas, nuo 2011 m. kovo 1 d. – nuo 100 iki 300 litų bauda.

Be to, už daugelį paminėtų KET pažeidimų, t. y. kelio ženklų ar ženklinimo nesilaikymą, įspėjamųjų signalų naudojimo tvarkos pažeidimą, draudimo vairuotojams naudotis mobiliojo ryšio priemonėmis nesilaikymą, važiavimą esant draudžiamajam šviesoforo signalui arba reguliuotojo gestui, nesustojimą prieš pėsčiųjų perėją ir kitų vairuotojų pareigų pėstiesiems nevykdymą, važiavimą šaligatviu, veja ar pėsčiųjų (dviračių) taku, apsisukimą pėsčiųjų perėjose, tuneliuose, ant tiltų, estakadų, viadukų ir po jais, žmonių vežimo taisyklių pažeidimą, griežtesnės nuobaudos nei kitiems vairuotojams bus skiriamos asmenims, vežantiems keleivius keleivinėmis transporto priemonėmis vietinio (miesto) susisiekimo maršrutais (ATPK 124¹ str. 6 d.). Tokiems vairuotojams numatyta nuo trijų šimtų iki penkių šimtų litų bauda arba (ir) teisės vairuoti transporto priemones atėmimas nuo vieno mėnesio iki trijų mėnesių.

Sugriežtinama atsakomybė ir labiausiai pažeidžiamai eismo dalyvių grupei – pėstiesiems, taip pat dviratininkams, vadeliotojams, mopedų ir keturračių motociklų vairuotojams (ATPK 131 str.).

Už pėsčiųjų važiuojamosios kelio dalies perėjimą arba ėjimą ja ten, kur draudžiama, taip pat asmenų, vairuojančių mopedus, lengvuosius keturračius motociklus ir dviračius, pėsčiųjų, vadeliotojų ir kitų asmenų, kurie naudojasi keliais, nepaklusimą eismo reguliavimo signalams, kelio ženklų, ženklinimo reikalavimų, taip pat eismo tvarkos automagistralėse nesilaikymą bus skiriama nuo aštuoniasdešimties iki vieno šimto keturiasdešimties litų bauda (iki šiol buvo skiriama nuo penkiasdešimt iki vieno šimto litų bauda).

Tokia pati bauda (nuo 80 iki 140 Lt) bus skiriama už KET pėstiesiems, dviračių vairuotojams ir vadeliotojams nustatytų elgesio tamsiuoju paros metu arba esant blogam matomumui reikalavimų nesilaikymą, mopedo ar lengvojo keturračio motociklo vairavimą ar važiavimą neužsidėjus ir (ar) neužsisegus motociklininko šalmo. Iki 2011 m. kovo 1 d. už šiuos pažeidimus buvo skiriama nuo dvidešimties iki keturiasdešimties litų bauda.

Mopedų ar lengvųjų keturračių motociklų vairavimas neturint teisės jų vairuoti užtrauks nuo dviejų šimtų iki trijų šimtų litų baudą (buvo nuo 20 iki 40 litų).

Griežtėja atsakomybė ir transporto priemonės savininkui (valdytojui) už Saugaus eismo automobilių keliais įstatyme nustatytų reikalavimų nurodyti pareigūnui duomenis apie asmenį, kuris tam tikru metu valdė ar naudojosi transporto priemonės savininkui (valdytojui) priklausančia transporto priemone, nevykdymą (ATPK 133¹ str.). Fiziniam asmeniui numatyta nuo trijų šimtų litų iki aštuonių šimtų litų bauda, o įmonės, įstaigos, organizacijos ar jos filialo vadovui – nuo trijų šimtų iki vieno tūkstančio litų. Iki 2011 m. kovo 1 d. transporto priemonių savininkams (valdytojams) galėjo būti skiriama bauda iki penkių šimtų litų.

Policija primena, kad tokia pat veika, padaryta asmens, bausto administracine nuobauda už Saugaus eismo automobilių keliais įstatyme nustatytų reikalavimų nevykdymą, užtraukia baudą nuo vieno tūkstančio penkių šimtų iki dviejų tūkstančių litų.

Atkreiptinas dėmesys, kad nuo 2011 m. kovo 1 d. administracinio teisės pažeidimo protokolas su administraciniu nurodymu, kuriame siūloma asmeniui per dešimt darbo dienų nuo šių dokumentų išsiuntimo dienos savo noru sumokėti baudą, lygią pusei minimalios baudos, bus siunčiamas transporto priemonės savininkui (valdytojui) ne tik už sustojimo ir stovėjimo tvarkos pažeidimus bet ir už nustatyto greičio viršijimą.

73 procentai penkių didžiųjų Lietuvos miestų vairuotojų pateisina nedidelį kelių eismo taisyklių pažeidimą, rodo pirmadienį paskelbti apklausos rezultatai.

Draudimo bendrovės “Ergo Lietuva” užsakymu rinkos tyrimų ir konsultacijų bendrovės “Prime Colsulting” vasarį atlikto tyrimo duomenimis, tokius pažeidimus kaip posūkio nerodymas, greičio viršijimas iki 10 kilometrų per valandą toleruoja per 88 proc. vyrų ir 57 proc. moterų.

Nedidelius kelių eismo taisyklių pažeidimus labiausiai linkę pateisinti Vilniaus (beveik 75 proc.), mažiausiai – Šiaulių (beveik 30 proc.) vairuotojai.

Lietuvos kelių policijos tarnybos viršininkas Gintaras Aliksandravičius sako, kad tokie apklaustų vairuotojų atsakymai jį kiek nustebino.

Anot G.Aliksandravičiaus, ir dėl tokių nedideliais laikomų pažeidimų, kaip kalbėjimas mobiliuoju telefonu vairuojant, kyla tragiškai pasibaigiančios avarijos, tad negalima jų sumenkinti.

“Sunku spręsti, kas yra mažareikšmis, smulkus ar nedidelis Kelių eismo taisyklių pažeidimas. Kiekvienas pažeidimas, net ir vadinamas smulkiu ar nedideliu, vieną kartą gali išaugti į didžiulę bėdą”, – BNS vykusioje spaudos konferencijoje pirmadienį sakė G.Aliksandravičius.

Labiausiai smulkius eismo taisyklių pažeidimus pateisina jaunesni vairuotojai – beveik 91 proc. jaunuolių iki 19 metų amžiaus teigė tai pateisinantys. Tuo metu tarp pensinio amžiaus vairuotojų tai pateisinančių buvo mažiausia – beveik 58 procentai.

Apklausos duomenimis, 48 proc. apklaustų vairuotojų teigė daugiau nei vieną kartą persirikiuodami sąmoningai nerodę posūkio signalo: 53 proc. vyrų ir 43 proc. moterų.

Penktadalis (20 proc.) vairuotojų teigė, kad yra rodę nepadorius gestus, grūmoję suerzinusiam vairuotojui. Vyrai penkis kartus dažniau nei moterys nepasitenkinimą teigė išliejantys grasinamais rankų mostais.

Po mažiau nei penkis proc. apklausos dalyvių sakė darę kitus nedidelius pažeidimus: palikę automobilį draudžiamose statyti vietose su įjungtomis avarinėmis šviesomis nesant avarinei situacijai, nepraleidę juos ketinusio lenkti automobilio, netvarkingai pastatę automobilį, aplenkę automobilių spūstį autobusų ar priešpriešine eismo juosta, pasišalinę iš nedidelio eismo įvykio vietos.

Paklausti, koks kitų vairuotojų elgesys sukelia daugiausia pykčio, dauguma (beveik 71 proc.) respondentų nurodė situaciją, kai važiuojant didelio greičiu priešais iš šalutinio kelio išsuka kitas automobilis, beveik 68 proc. – situaciją, kai vairuotojai nekultūringai pastato automobilį aikštelėje ir dėl to nebelieka vietos kitiems, beveik 59 proc. – kai eismo dalyviai nerodo posūkių.

Vasarį buvo apklausti 1008 vairuotojai penkiuose didžiuosiuose šalies miestuose – Vilniuje, Kaune, Klaipėdoje, Šiauliuose ir Panevėžyje.

Įsigaliojus Administracinių teisės pažeidimų kodekso (ATPK) pakeitimams, nuo šių metų pradžios griežtinama atsakomybė už kai kuriuos Kelių eismo taisyklių pažeidimus.

Dalis baudų didėja, tačiau eismo dalyviai, pirmą kartą padarę nesunkų pažeidimą, galės sumokėti perpus mažesnę baudą, pranešė Susisiekimo ministerija.

Didesnes baudas reikės mokėti už ėjimą be atšvaito, žibintuvėlio ar šviesą atspindinčios liemenės. Anksčiau už tokį pažeidimą buvo baudžiama nuo 20 iki 40 litų, nuo šių metų bus skiriama bauda nuo 80 iki 140 litų.

Vairuotojams sugriežtinta atsakomybė už posūkių nerodymą, vairavimą kalbant mobiliu telefonu, žmonių vežimo taisyklių pažeidimus, už draudžiamus apsisukimus, tolimųjų šviesų neperjungimą į artimąsias šviesas tamsoje. Už šiuos Kelių eismo taisyklių pažeidimus bus skiriama bauda nuo 100 iki 300 litų, anksčiau buvusi nuo 50 iki 100 litų.

Už kelio ženklų ar ženklinimo, draudžiančio transporto priemonėms sustoti, stovėti, nesilaikymą, už stovėjimo taisyklių pažeidimus, kai automobilio statymo vieta paženklinta skiriamuoju ženklu “Neįgalusis”, bus baudžiama nuo 100 iki 300 litų. Anksčiau už tokį pažeidimą bauda siekė nuo 40 iki 80 litų.

Nuo šių metų nebus galima išvengti atsakomybės už automatiniais greičio matuokliais užfiksuotus pažeidimus. Jei transporto priemonės savininkas bandys vengti atsakomybės, policijos pareigūnas galės surašyti administracinį protokolą administracinėn atsakomybėn traukiamam asmeniui nedalyvaujant. Šis asmuo bus traukiamas už transporto priemonės savininko (valdytojo) pareigų neatlikimą.

Pagal priimtas ATPK pataisas, vairuotojui pažeidus Kelių eismo taisyklių reikalavimus, už kuriuos numatytas teisės vairuoti atėmimas, visais atvejais bus atimamas vairuotojo pažymėjimas – teismai nebegalės sustabdyti tam tikros vairuotojo pažymėjimo kategorijos galiojimo.

Tam tikrais atvejais eismo dalyvis, pažeidęs Kelių eismo taisykles, galės savo noru sumokėti baudą, lygią pusei nustatytos minimalios baudos. Tai galės būti taikoma pirmą kartą padariusiems nesunkų pažeidimą ir neginčijantiems jo padarymo fakto. Mažesnę baudą bus būtina sumokėti per 10 darbo dienų – pavėlavusiems teks mokėti visą nustatytą baudą.

Tačiau bauda nebus mažinama, jei pažeidėjas prašys protokolą rašantį policijos pareigūną nerašyti administracinio nurodymo, taip pat tais atvejais, kai numatyta maksimali bauda už padarytą pažeidimą bus didesnė kaip 3000 litų, kai pažeidimu bus padaryti turtiniai nuostoliai, kurie nėra visiškai atlyginti.

+370 5 2058507