Europoje pasirūpinus vištų gerove, smarkiai pabrango kiaušiniai. Nuo 2013 metų gyvenimas gerės ir Europos kiaulėms, o visoje ES prognozuojamas kiaulienos brangimas.

Dažnas lietuvis vasaros neįsivaizduoja be šašlykų, o rudens, žiemos ir pavasario – be cepelinų. Tačiau šių mėgstamiausių tautos patiekalų derėtų atsivalgyti šiemet, nes kitąmet jie greičiausiai kainuos daugiau. Nors krizė iš Europos niekur nesitraukia, darbo neturi 24 mln. europiečių, o gyventojų ties skurdo riba padaugėjo ne vienoje šalyje, Europos Sąjungos biurokratai užsimojo pasirūpinti gyvulių gerove ir taip tiesiogiai prisidėti prie dar didesnio maisto kainų bei nedarbo šuolio.
Priminsime, kad nuo 2013 m. ES kiaulių augintojams įsigalioja nauji reikalavimai: paršavedės turės būti laikomos ne atskiruose, o didesniuose garduose grupėmis, numatytas specialus grindų grotelių plotis, taip pat reikalaujama kiaulėms parūpinti žaislų. Prieš dešimtmetį numatę įgyvendinti šią direktyvą 2013 m., ES biurokratai nelinkę demonstruoti jokio lankstumo ir atsižvelgti į ekonomines realijas – nespėjančioms šalims grasinama sankcijomis.
„Sugalvojo paršavedei padidinti plotą, bet koks juokingas motyvas – dėl to, kad greitojo maisto gamintojui kokybiškesnė mėsa patektų. Visko galiu sugalvoti, bet jei paršavedė turės ne 1,6 kvadratinio metro, o du kvadratinius metrus ploto, tai nuo ko pagerės ta mėsos kokybė? Vyko kiaulių augintojų kongresas, bandėme aiškintis, su kuo derintos tokios normos, bet nė vienas Europos kiaulininkas nežino, kas tai sugalvojo. Problemų ūkininkams pridaro daug, o naudos – šnipštas“, – piktinasi 26 tūkst. kiaulių auginančios UAB “Dainiai” direktorius Kasparas Jurevičius.
Kol kas šiuos reikalavimus įgyvendinusios tik trys šalys – Didžioji Britanija, Švedija ir Liuksemburgas. Kitur Europoje dėl šių reikalavimų kilo ažiotažas – vokiečių, olandų, prancūzų bei kitų šalių kiaulių augintojai aimanuoja, kad siekiant atitikti naujus reikalavimus teks papildomai investuoti, o šį verslą ir taip jau spaudžia šiemet sparčiai kylančios pašarų kainos.
Prognozuojama, kad dėl naujų reikalavimų ir pašarų brangimo smulkesni ūkiai Europoje turės pasitraukti iš verslo, nes nesugebės pavežti šios naštos. Lietuvos kiaulių augintojų asociacijos tarybos pirmininkas Valdemaras Sadaunykas pateikia tokių argumentų: Vakarų Europoje kiaulių augintojų labai daug, tačiau didelė jų dalis smulkūs – turi po 100–300 paršavedžių. Tokiems ūkininkams papildomai investuoti, kad atitiktų naujus reikalavimus, bus sunku, nes rinka labai įtempta: Vakarų Europoje susidaro 10 proc. kiaulienos perteklius, o parduoti jį į kitas pasaulio šalis europiečiai nepajėgūs, nes mūsų savikaina pernelyg didelė dėl ES galiojančių aukščiausių gyvulių gerovės, aplinkosaugos standartų, gana didelių pašarų kainų. „Pačioje Europoje kainų lygis gana mažas, todėl mažiems augintojams išsitekti šioje rinkoje labai sunku. Dabar dalis jų turės investuoti papildomai arba trauktis – kai kurie tikrai pasitrauks“, – neabejoja V.Sadaunykas.
Didžiosios Britanijos kiaulių augintojų grupės BPEX pirmininko Stewarto Houstono skaičiavimais, ES auginamų kiaulių skaičius gali sumažėti 5–10 proc., o tai reikš kiaulienos kainų kilimą visoje Europoje – taip pat ir Lietuvoje.

Lietuva reikalavimus spės įgyvendinti

Iki kitų metų pradžios spėti įgyvendinti naujus reikalavimus tikisi tik devynios ES šalys. Valstybinė maisto ir veterinarijos tarnyba (VMVT) deklaruoja, kad Lietuva taip pat bus tarp pirmūnių, kurios užtikrins kiaulių gerovę. Šių metų pradžioje naujus reikalavimus dėl paršavedžių laikymo Lietuvoje atitiko 88 proc., o šiuo metu – jau daugiau nei 90 proc. kiaulių augintojų.
V.Sadaunykas piktinasi tokiu Lietuvos institucijų uolumu: „Mūsų aktyvių ir pareigingų gyvūnų gerovės normų prižiūrėtojų pastangomis naujas normas dėl vištų dedeklių gerovės įsivedėme anksčiau laiko, o kai kurios ES šalys jų neįsivedė iki šiol, nors turėjo taikyti šiuos reikalavimus nuo 2012 m. pradžios. Mūsų struktūrų uolumas kainuoja papildomų pinigų. Veterinarijos tarnyba deklaruoja, kad Lietuva bus tarp šalių, kurios įgyvendins visus reikalavimus. Kokie mes pažangūs ir pirmaujantys, kai visoje Europoje augintojai trauko pečiais ir dejuoja, kad tai kainuos papildomų pinigų ir sumažės gyvulių skaičius. O juk mes skandalingai atsiliekame pagal technologijų lygį ir gamybos apimtis.“
Paradoksalu, tačiau Lietuvos kiaulių augintojams naujosios normos nekelia tiek galvos skausmo kiek kolegoms kitose ES šalyse ir nereikalauja milžiniškų investicijų dėl mūsų atsilikimo nuo modernių technologijų. „Vokietijoje, Olandijoje labai populiaru paršavedes laikyti garduose po vieną, todėl šių šalių kiaulių augintojai turės investuoti į jų laikymą grupėmis. Grupinis paršavedžių laikymas paprastai kainuoja pigiau nei laikymas pavieniui, todėl didžioji dalis Lietuvos įmonių iš skurdumo ir technologinio atsilikimo net neturėjo pavienių gardų, todėl joms ir nereikės persitvarkyti“, – aiškina V.Sadaunykas.
Danų kiaulių fermų Lietuvoje „JSC Saerimner“ generalinis direktorius Saulius Leonavičius iki metų pabaigos tikisi suspėti įgyvendinti visus reikalavimus – nuo 2013 m. įsigaliosiančios paršavedžių laikymo taisyklės buvo žinomos seniai, tad įmonė, įsigydama Lietuvoje kiaulių fermas ir investuodama į jų renovaciją, investavo ir į šią sritį. Pasak S.Leonavičiaus, dabar beliko nupirkti kiaulėms žaislų ir baigti kitus smulkius darbus.
K.Jurevičiaus valdomam „Dainių“ kompleksui taip pat nekils didesnių problemų, nors kiaulėms skyrus daugiau vietos padidės pastatų šildymo išlaidos šaltuoju metų laiku, ateityje reikės investuoti į naujus pastatus. O štai V.Sadaunykas, kuris taip pat yra ir penkių kiaulių fermų akcininkas, tvirtina, kad jo fermose iki metų pabaigos dar teks investuoti kelis šimtus tūkstančių litų.

Kiauliena brangs ir dėl brangesnių grūdų

Naujoji tvarka Lietuvos kiaulių augintojų kišenių pernelyg nepapurtys, tačiau kiaulienos brangimą kitąmet prognozuoja visi šios rinkos dalyviai. Sumažėjus paršavedžių skaičiui ir pakilus kainoms Europoje, šis brangimas neaplenks ir Lietuvos. Tokią situaciją stebėjome jau šiemet prieš Velykas, kai ES pagerino vištų gyvenimo sąlygas: nuo 2012 m. įsigaliojus reikalavimui vištas laikyti erdviuose narvuose, kiaušinių kainos padvigubėjo ir pasiekė 7 Lt.
„Kainos pakilo ne todėl, kad Lietuvoje padėtis buvo bloga, bet dėl to, kad Europoje dalis paukštynų, nespėjusių įgyvendinti naujų reikalavimų, nutraukė veiklą ir sumažėjus kiaušinių pasiūlai jie pabrango. Vien dėl Lietuvos paukštynų persitvarkymo kiaušinis galėjo pabrangti tik trimis keturiais centais“, – primena Lietuvos agrarinės ekonomikos instituto Produktų rinkotyros skyriaus vedėjas Albertas Gapšys.
Iš tų šalių, kurių paukštynai nespėjo persitvarkyti, Europos Komisija ribojo kiaušinių įvežimą, tad sumažėjusi pasiūla dar labiau padidino kainų šuolį.
Kiaulių augintojai tvirtina, kad dėl kiaulių gerovės reikalavimų tokio staigaus kainų šuolio nebus, nes kiaulienos gamyba taip dramatiškai nesumažės. Vis dėlto prognozuoti kiaulienos brangimą leidžia ir daugiau veiksnių – ypač grūdų, kurie sudaro didžiąją dalį pašarų, brangimas. Nors Lietuvoje planuojamas rekordinis grūdų derlius, pasaulinės jų kainos kyla dėl sausros JAV, prasto derliaus Ukrainoje, Rusijoje. Šiuo metu maistinių grūdų kaina yra apie 15–20 proc. didesnė negu pernai tuo pačiu metu ir siekia apie 820 Lt už toną. Pasak A.Gapšio, per pastaruosius ketverius metus tai didžiausia grūdų kaina rugpjūtį.
„Kiaulių gerovės klausimai nublanksta prieš tai, kad kiaulių pašarai gali brangti apie 10–20 proc. Grūdų brangimas turbūt yra svarbiausias veiksnys, lemiantis kiaulienos kainą. Kai brangsta pašarai, ūkininkai stengiasi atsikratyti dalies kiaulių, kad būtų mažesnės auginimo sąnaudos, todėl gali būti, kad kiaulių gali pradėti mažėti visoje Europoje, kartu ir pas mus, o tada pradės kilti kainos“ – prognozuoja A.Gapšys.
S.Leonavičius atkreipia dėmesį, kad jau pastarąsias kelias savaites dėl mažėjančios pasiūlos Vokietijoje, Olandijoje, Austrijoje, Belgijoje kiaulienos kainos kyla.
Mažėjantis kiaulienos kiekis Europoje Lietuvai būtų bloga žinia, nes mūsų šalyje auginamų kiaulių kasmet mažėja. Pasak A.Gapšio, šiuo metu įsivežame net apie 60 proc. suvartojamos kiaulienos. Statistikos departamento duomenimis, 2007 m. Lietuvoje buvo auginama 1,13 mln., 2010 m. – 928 tūkst, o 2012 m. – 790 tūkst kiaulių. Jų augintojai tvirtina, kad dėl grūdų brangimo, griežtų aplinkosaugos reikalavimų, papildomų investicijų laikantis ES direktyvų, draudimo į Rusiją išvežti gyvas kiaules ir mažų kiaulių kainų iš kiaulininkystės verslo traukiasi smulkesni ūkininkai bei keletą gyvulininkystės šakų plėtojančios bendrovės.
Tad kiaulių auginimo verslui prarandant patrauklumą, o Europai ketverius metus besikapstant krizėje, ES reikalavimas žūtbūt nuo kitų metų pradžios kiaulėms padidinti plotą fermose ir dar pripirkti žaislų skamba absurdiškai. Ir tai tikriausiai dar ne pabaiga – pagerinus gyvenimo sąlygas kiaulėms ir vištoms, eilė ateis ir kitiems gyvuliams. O žmonės palauks ir už maisto produktus kasmet mokės vis brangiau.

Kiek ES šalių įgyvendins naujus reikalavimus

Valstybė    Įgyvendinimas 2012 pradžioje, proc.    Numatomas įgyvendinimas 2013-01-01, proc.

Belgija    36    75
Danija    75    100
Estija    95    100
Suomija    73    93
Vokietija    31    100
Airija    28    100
Italija    52    85
Latvija    38    79
Lietuva    88    100
Nyderlandai    71    90
Lenkija    76    94
Slovėnija    72    95

Kainų pokyčiai
Produktas    Kainos 2011 m. rugpjūtį, Lt    Kainos 2012 m. rugpjūtį, Lt
Kiaušiniai (M, rudi) 3,19    5
Kiauliena (nugarinė, 1 kg) 18,15    18,53

Šaltinis: produktukainos.lt

Lietuvos kiaulių augintojai tvirtina, kad nuo praėjusių metų birželio, kai Rusija dėl mūsų šalyje kilusio kiaulių maro užvėrė savo rinką, augintojai negavo apie 20 mln. Lt pajamų.

„Palyginę gyvų kiaulių kainą kaimyninėse valstybėse matome, kad gauname nuo 5 iki 10 proc. mažesnes kainas, nei galėtume, jei eksportuotume į Rusiją”, – apgailestauja Lietuvos kiaulių augintojų asociacijos direktorius Algis Baravykas.
Augintojai piktinasi, jog nors kiaulių maro problema jau seniai įveikta, Žemės ūkio ministerija ir Valstybinė maisto ir veterinarijos tarnyba (VMVT) numojo ranka į jų bėdas ir nebededa pastangų, kad siena būtų atverta. Gyvas kiaules į Rusiją veža estai, latviai, be to, Rusijos rinka vėl atverta lietuviškai kiaulienai (bet ne gyvoms kiaulėms).
„Pagrindinė problema – nejaučiame, kad ŽŪM, VMVT ar Užsienio reikalų ministerija metodiškai ieškotų galimybės atidaryti rinką. Nežinome, nei kad vyksta susitikimai, nei jų plano, nei ar iš viso tą planą turi“, – tvirtina A.Baravykas.
Asociacijos duomenimis, Lietuvos kiaulių augintojai į Rusiją išveždavo apie 40 proc. gyvų kiaulių ir tai sudarė net 90 proc. viso jų eksporto.
Tuo tarpu VMVT Pasienio maisto ir veterinarinės kontrolės skyriaus vedėja Jolita Mačiulytė atremia priekaištus aiškindama, kad Veterinarijos tarnyba yra atlikusi visus veiksmus, būtinus eksportui į Rusiją atnaujinti. „Rusijos federalinė veterinarijos ir fitosanitarijos tarnyba, su kuria šiuo klausimu vyksta derybos, yra nuolat oficialiai, raštu informuojama apie gyvūnų užkrečiamųjų ligų padėtį mūsų šalyje, tačiau eksporto leidimo atnaujinimas – šios Rusijos atsakingos institucijos kompetencijos klausimas“, – teigia J.Mačiulytė.

BFL

Kauno apygardos prokuratūra ketvirtadienį pradėjo ikiteisminį tyrimą dėl didelį atgarsį visuomenėje sukėlusio kiaulių maro Jonavos rajono ūkyje.

Ikiteisminis tyrimas pradėtas, nes buvo sunaikintas didelės vertės turtas ir netinkamai atliktos pareigos, pranešė Kauno apygardos prokuratūra.

“Siekiant nustatyti viruso kilmę ir galimus patekimo būdus į kiaulių ūkį, šiuo metu yra formuluojamos užduotys, klausimai, galėsiantys padėti atsakyti į pareigūnus ir visuomenę dominančius klausimus”, – sakė prokuratūros Sunkių nusikaltimų ikiteisminio tyrimo organizavimo skyriaus vyriausiasis prokuroras Gintautas Tamulionis.

Sudaryta tyrimo grupė iš Kauno apskrities vyriausiojo policijos komisariato pareigūnų. Tyrimą kontroliuoja ir jam vadovauja Kauno apygardos prokuratūros ir Jonavos rajono apylinkės prokuratūros prokurorai.

Kiaulių maras Jonavos rajono bendrovės Beržų kompleksas fermoje nustatytas birželio 1 dieną. Vėliau liga išplito dar į dvi fermas, todėl gali tekti sunaikinti apie 23 tūkst. kiaulių.

BFL

Nuo kitos savaitės bus siekiama atnaujinti gyvų kiaulių eksportą iš Lietuvos, išskyrus Kauno apskritį, kur nustatyti klasikinio kiaulių maro atvejai.

“Pirmadienį rašysiu Rusijos federalinės veterinarijos ir fitosanitarijos priežiūros tarnybos vadovui Sergejui Dankvertui kreipimąsi, kad mes priėmėme visas reikalingas priemones ir prašome atnaujinti eksportą (iš Lietuvos, išskyrus Kauno apskritį – ELTA) į Rusijos Federacijos respubliką”, – sakė Valstybinės maisto ir veterinarijos tarnybos (VMVT) direktorius Jonas Milius penktadienį per spaudos konferenciją Eltoje.

Pasak tarnybos vadovo, į Europos Sąjungą (ES) gyvų kiaulių praktiškai nebuvo vežama, nebent veislinės, bet bus siekiama, kad būtų panaikinti apribojimai ir ES. Tikimasi, kad dėl to problemų nekils.

Kiaulių maro atvejai patvirtinti trijose fermose – UAB “Beržų komplekse” ir jo padaliniuose – Praulių kaime, kur laikomos 2348 kiaulės, ir Blauzdžių kaime, kur laikomos 5205 kiaulės.

“Šiandien mūsų laboratorija patvirtino dar dvi to pačio “Beržų komplekso” kontaktines fermas. Aišku, reikėjo to ir tikėtis, kadangi ten vyko ir pašarų bei gyvūnų judėjimas, taigi išvengti to praktiškai buvo neįmanoma”, – sakė J. Milius.

Baiminamasi, kad virusas gali įsimesti ir dar į vieną fermą, kurioje laikoma apie 1,5 tūkst. kiaulių, kol kas tyrimai nuogąstavimų nepatvirtina.

“Dar viena kontaktinė ferma yra Trakuose. Yra didelė rizika, kad ir ten gali įsimesti liga, šiandien visi kraujo tyrimai yra neigiami”, – sakė J. Milius.

VMVT vadovo teigimu, dėl ligos reikia sunaikinti maždaug 23 tūkst. kiaulių. UAB “Rietavo veterinarinė sanitarija” vakar utilizavo maždaug 80 tonų kiaulių, likviduotos 1624 kiaulės. Tikimasi per 10 dienų likviduoti židinius. Kraštutiniu atveju rengiamasi užkasti gyvulius. Tam būtų specialiai paruošiamos duobės ir pats virusas jam nepalankioje terpėje greitai žūna, todėl, pasak specialistų, baimintis, kad jis pateks į gruntinius vandenis, nereikėtų.

“Penktadienį bus nustatytos naujos 3 ir 10 kilometrų apsaugos zonos kontaktinėse fermose, į jas pateks ir keli kompleksai, dalis Kėdainių rajono. Iš stebėsenos zonų judėjimas nebus galimas, kol nebus suskaičiuoti visose zonose esantys kiaulių laikytojų ūkiai, atliekami tyrimai. Kiekvienas kiaulių ūkis bus individualiai patikrintas”, – sakė laikinasis VMVT Gyvūnų sveikatingumo ir gerovės viršininkas Marius Masiulis.

Į sustiprintos stebėsenos zonas pateks ir Pauliukų žemės ūkio bendrovė su 11 tūkst. kiaulių bei Dainavos kiaulių veislynas su 3 tūkst. kiaulių.

VMVT vadovo įsitikinimu, virusas ir net reta jo rūšis Lietuvoje buvo nustatyta greitai ir tiksliai. Diagnozę patvirtino ir referencinė Europos laboratorija.

Lietuvos kiaulės užsikrėtė retos atmainos klasikiniu kiaulių maru, kuris Europoje ir vadinamas Lietuvos atmaina. Ji labai seniai buvo pasireiškusi Europoje ir Izraelyje.

J. Milius aiškino, kad šios formos liga pasireiškia labai netipiškai, jos požymiai panašūs į apsinuodijimą, o ją diagnozuoti galima tik atsiradus antikūnams. Antikūnai susidaro per tris savaites. “Per dvi dienas, kai prasidėjo kritimas, mes ir sureagavome”, – sakė VMVT direktorius.

Klasikinis kiaulių maras kaip liga žmonėms nepavojinga. Ja serga tik kiaulės ir šernai. VMVT vadovas patikino, kad lietuvišką kiaulieną perkantys žmonės dėl jos saugumo gali būti garantuoti ir ramūs.

“Aš visą dieną būnu fermose, turiu tiesioginį kontaktą, esu gyvas ir sveikas. Virusas nėra pavojingas žmonėms, jis pavojingas kiaulėms. Visos sergančios kiaulės yra naikinamos. Nėra intereso kažkam kažką paduoti, nes mes per utilizaciją skaičiuojame nuostolius ir pagal juos po to įmonei skaičiuosime draudimo nuostolius, ir Europos Komisijai pateiksime nuostolius”, – sakė J. Milius.

VMVT vadovas teigė, jog dar yra aiškinamasi, kaip klasikinis kiaulių maras galėjo patekti į fermą.

“Yra grėsmių, kada vežamos gyvos kiaulės į Rusiją. Kaip matote ir spaudoje pasirodė netgi pačių savininkų nuomonė, kad tai gali būti tyčinis dalykas, todėl mes pasitelkėme Generalinę prokuratūrą, kad po to nebūtume apkaltinti, jog ne viską ištyrėme. Tyčia – pavyzdžiui, iš užkrėstos fermos atveži maisto atliekų ir to užtenka. (…) Mano sąmonė net neleidžia galvoti (apie tyčinį užkrėtimą – ELTA). Aš neįsivaizduoju, kas gali būti tuo suinteresuotas”, – sakė J. Milius.

BFL

Valstybinė maisto ir veterinarijos tarnyba nustatė, kad didelę kiaulių fermą apkrėtęs klasikinio maro virusas yra vadinamasis lietuviškas.

“Viruso rūšis tapati, kuri buvo užfiksuota 2009 metais Panevėžio rajono fermoje. Europoje tas štamas dabar vadinamas lietuvišku”, – sakė Maisto ir veterinarijos tarnybos vadovas Jonas Milius, rašo dienraščiai “Vilniaus diena” ir “Kauno diena”.

Iš viso reikia sunaikinti ir utilizuoti apie 16 tūkst. kiaulių, laikytų vienoje “Beržų” komplekso fermoje Jonavos rajone. Specialistai nerimauja, kad Rietave veikianti utilizavimo įmonė nespės susidoroti su tokiais milžiniškais kiekiais. Pageidaujama, kad įmonėje per dieną būtų sunaikinama apie 200 tonų gaišenos, nors įprastas pajėgumas yra 160 tonų per dieną.

Pasak specialistų, draudikai padengs tik nedidelę dalį dėl maro patirtų nuostolių, nes daug lėšų pareikalaus gyvulių užmigdymas, utilizacija ir kiti brangūs darbai, kurie atliekami pačios įmonės lėšomis. Labai daug finansinių sąnaudų ir laiko pareikalaus atkurti sunaikintą milžinišką bandą.

Klasikinis kiaulių maras išplito dar dviejuose komplekso filialuose.

Ekstremali situacija Jonavos rajone gali tęstis maždaug savaitę, tačiau “Beržų” ir jo filialams apribojimai bus taikomi dar labai ilgai.

Viešai paskleistus įtarimus, kad kiaulės buvo užkrėstos piktavališkai, “Beržų” komplekso savininkai vertina pabrėžtinai skeptiškai.

“Diversijos galimybė – nesąmonė. Niekas negali nešiotis maro bakterijų kišenėje”, – vakar dėstė 36 proc. įmonės akcijų valdantis Jonavos rajono savivaldybės administracijos direktorius Jonas Klemensas Sungaila.

BFL

Klasikinio kiaulių maro užkratas įtariamas dar dviejose fermose – UAB “Beržų komplekso” padaliniuose – Praulių kaime, kur laikomos 2348 kiaulės, ir Blauzdžių kaime, kur laikomos 5205 kiaulės.

Klasikinis kiaulių maras įtartas skrodimo metu, Eltai teigė Valstybinės maisto ir veterinarijos tarnybos (VMVT) vyriausioji veterinarijos gydytoja Rasa Mažeikienė. Paimti mėginiai laboratoriniams tyrimams, jų rezultatai dar negauti.

Klasikinio kaulių maro židinyje “Beržų komplekso” fermoje kiaulės naikinamos ir utilizuojamos, jų mėsa nenaudojama mėsos produktų gamybai, tikina VMVT specialistai.

Ketvirtadienio duomenimis, 30 tonų sunaikintų kiaulių išvežta utilizavimui į UAB “Rietavo veterinarinė sanitarija”. Kiekviena į UAB “Rietavo veterinarinė sanitarija” pristatyta siunta VMVT atsakingų pareigūnų griežtai kontroliuojama ir registruojama, teigiama VMVT pranešime.

Aplink ligos židinį nustatytos 3 kilometrų spinduliu apsaugos ir 10 kilometrų spinduliu priežiūros zonos, atliekama kiaulių fermos dezinfekcija, įvesti kiaulių transportavimo ribojimai, siekiant apsaugoti aplinkines gyvulių fermas nuo galimo ligos plitimo, atliekami nušautų šernų laboratoriniai tyrimai, vykdoma padidinta aplinkinių ūkių stebėsena.

Klasikinio kiaulių maro liga žmonėms nepavojinga. Ja serga tik kiaulės ir šernai.

BFL

Dar nenurimus naujienoms dėl užkrėstų daržovių, vakar pasklido žinia apie kiaulių marą.

„Vilniaus diena“ teigia – „Vos vienas prekybos tinklas spėjo paskelbti mažinantis mėsos produktų kainas, Lietuvoje nustatytas klasikinio kiaulių maro atvejis neišvengiamai turės įtakos kiaulienos pardavimui apskritai.

Dar nespėjusius atsigauti po naujienų iš Vokietijos apie mirtina bakterija užkrėstus ispaniškus agurkus, lietuvius pasiekė nauja baugi žinia: Jonavos rajono kiaulių fermoje – kiaulių maro atvejis. Žinant, kaip lietuviai linkę panikuoti, vargu ar Valstybinės maisto ir veterinarijos tarnybos tikinimai, jog Lietuvoje parduodama kiauliena yra saugi, o klasikinis kiaulių maras – žmonėms nepavojinga liga, nuramins gyventojus.

Veterinarijos tarnyba informuoja, kad Kauno apskrityje, Jonavos rajone, Šilų kaime, UAB “Beržų kompleksas”, kiaulių fermoje, kurioje buvo laikoma 15 919 kiaulių, 2011 m. birželio 1 d. nustatytas klasikinis kiaulių maras. Teigiama, kad nepakankamos kiaulių ūkio savininkų kontrolės priemonės gali sudaryti milžiniškų ekonominių nuostolių kiaulių ūkiams. Gyvulių gaišimas nuo šios ligos yra 80–100 proc.

„Lietuvos rytas” rašo: „Pirmųjų maro požymių fermose pasirodė dar prieš dvi savaites – kai kurios kiaulės staiga liovėsi ėsti.

„Buvo įtarta, kad kai kurios kiaulės tiesiog apsinuodijo.

Tačiau kai jos masiškai pradėjo kristi, buvo paimti mėginiai. Ištyrus paaiškėjo, kad tai klasikinis kiaulių maras”, – vakar „Lietuvos rytui” pasakojo vienas didžiausių Beržų komplekso akcininkų Jonas Sungaila.”

„Vilniaus diena” teigia, kad „Lietuvos vyriausiasis veterinaras Jonas Milius neatmetė galimybės, kad kiaulės galėjo būti užkrėstos tyčia ir maro priežastis prašo aiškintis prokurorų. Jo teigimu, kol kas sunku prognozuoti nuostolius, kuriuos lems kiaulių liga.

“Šiandien apie nuostolius negaliu pasakyti, kokie jie bus. Yra skaičiuojama. Kiekvienoje savivaldybėje yra žemės ūkio ministro sudaryta komisija ir jie tai atliks. Atlikus tą darbą kreipsimės į Europos Komisiją dėl nuostolių padengimo. Žinoma, jeigu draudimas yra, įmonė taip pat dėl draudimo kreipsis”, – teigė J. Milius.”

„Verslo žinios“ priduria, kad „Lietuvos kiaulių augintojai patyrė eilinį smūgį – sustabdytas eksportas ir nutrauktas bet koks gyvulių gabenimas šalies teritorijoje. Labiausiai nerimaujama dėl sustabdyto eksporto į Rusiją – kiekvieną prarastą poziciją vėliau ten susigrąžinti tikrai nelengva.“