Prieš dvejus metus prezidentė ir Vyriausybė paskelbė kovosią ir rasią būdų, kaip pažaboti kontrabandą, bet ir šiandien nelegaliai įvežamų cigarečių surūkoma beveik tiek pat, kiek ir iki skambių manifestų pradžios.

Vilnietis rūkalius Povilas J. savo įpročių nekeičia – cigaretes dažniausiai perka ne parduotuvėse, nes „taškuose“ jos kone perpus pigesnės. Tiesa, per pastaruosius dvejus metus ir nelegalioje rinkoje cigaretės pabrango. „Prieš metus pakelis „Saint George“ cigarečių kainavo 2,8–3 Lt, dabar perkant „iš pirmų rankų“ tenka mokėti 4 Lt. O po kaimus vežiojamos cigaretės jau pabrango iki 5 Lt. Tačiau parduotuvėje tokių pačių cigarečių įsigysi tik už maždaug 6,5–7 Lt“, – dėsto Povilas, per mėnesį cigaretėms skiriantis per 200 Lt. Jei cigaretes pirktų legaliai, mėnesio išlaidos padidėtų dar apie 100 Lt.
Kad Lietuva užversta kontrabandinėmis cigaretėmis, liudija ir oficialūs tyrimai. Nustatyta, kad 2010 m. per 40 proc. surūkytų cigarečių įvežtos nelegaliai, šiemet šis nuošimtis truputį mažesnis – 35 proc.

Ar karas su kontrabanda duoda rezultatų?

Regėdami, kad kontrabandos srautai neslūgsta, valdžios atstovai kontrabandininkams reguliariai paskelbia karą. Paprastai prieš valstybės biudžeto tvirtinimą. „Karas kontrabandai paskelbtas. Visos vykdomos priemonės bus griežtos – nėra kitos išeities, telkiame plačias pajėgas, tad mums šiandien itin svarbus glaudus visų institucijų bendradarbiavimas“, – iš tribūnos skambius žodžius žeria Vyriausybės kancleris Deividas Matulionis.
Kardu mosuoja ir prezidentė, dar metų pradžioje kontrabandininkams pasiūliusi dešimt kartų didesnes baudas, anksčiau siekusias apie 14 tūkst. Lt. Baudos už tokį nusikaltimą dydis siejamas su padaryta žala valstybei ir gali baigtis netgi turto konfiskavimu.
Pirmąjį šių metų pusmetį atsirado nuostata, kad automobilis su pilnu baku degalų Lietuvos ir Baltarusijos sieną per mėnesį gali kirsti ne daugiau kaip penkis kartus. Vykdamas šeštą kartą, vairuotojas privalo mokėti akcizo ir pridėtinės vertės mokesčius. Valdžios institucijų vadovai tikina, kad tai sumažino ne tik degalų, bet ir nedideles, iki tūkstančio pakelių cigarečių kontrabandos siuntas.
O kad nepasirodytų per maža, paskelbta, jog su kontrabanda kovojantys valstybės pareigūnai ir tarnautojai bus skatinami piniginėmis premijomis ir tam šiemet skirta 5 mln. Lt.
Ar visos minėtos priemonės davė naudos? Muitinės departamento duomenys rodo, kad šiokios tokios naudos yra. Per devynis šių metų mėnesius Lietuvos muitinės pareigūnai sulaikė prekių, vertų beveik 54 mln. Lt, bei kontrabandos gabenimo atvejų atskleidė 32 proc. daugiau nei per tą patį praėjusių metų laikotarpį.
Šiokį tokį pagerėjimą rodo ir Valstybinės mokesčių inspekcijos duomenys: palyginti su 2010 m. trimis ketvirčiais, šiemet per devynis mėnesius akcizo mokesčio surinkta 9 proc. daugiau. O mažmeninė prekyba degalais šiemet Lietuvoje buvo 11,3 proc. didesnė nei prieš metus.
Kaip šiuo metu atrodo kontrabandos žemėlapis? Pasirodo, didžiausi srautai plūsta per Lietuvos ir Baltarusijos sieną. Valstybės sienos apsaugos tarnybos pareigūnai šiemet iki spalio pabaigos 52 proc. visos sulaikytos kontrabandos sulaikė pasienyje su Baltarusija ir 22 proc. – su Rusija. Prieš dvejus metus kontrabanda iš Baltarusijos sudarydavo tik 10–20 proc. visos sulaikomos kontrabandos.

Priemonės skirtos smulkiesiems

„Swedbank“ vyriausiojo ekonomisto Nerijaus Mačiulio vertinimu, per pastaruosius dvejus metus Lietuvoje labiau buvo gaudomos smulkios kontrabandos žuvelės, o stambioji kontrabanda suvaržymų gal net nepajuto. Jei tyrimai rodo, kad Lietuvoje ir dabar 35–40 proc. visų surūkomų cigarečių yra nelegaliai įvežtos per sieną, vadinasi, šio srauto ne tik nukirsti, bet net ir sumažinti vis dar nepajėgiama. „Kovoje su stambia kontrabanda reikšmingų pokyčių mes nematome“, – teigia ekonomistas.
Pasak Laisvosios rinkos instituto eksperto Vytauto Žukausko, nereikėtų pernelyg džiūgauti ir dėl esą padidėjusio akcizo mokesčio surinkimo, nes mokesčių surinkimo planas vis dėlto nėra pasiektas. Finansų ministerija skelbia, kad iš viso per pirmuosius tris šių metų ketvirčius surinkta 2,4 mlrd. Lt akcizo mokesčio, ir tai yra beveik 193 mln., arba apie 7 proc., mažiau, nei tikėtasi. Tuo pat laikotarpiu pridėtinės vertės mokesčio planas įvykdytas ir viršytas 1,5 proc. Tai rodo, kad legalaus akcizinių prekių vartojimo augimas dėl šešėlio atsilieka nuo bendro prekių vartojimo.
„Vertinant kovos su šešėline ekonomika ir kontrabanda priemones visada būtina prisiminti, kad šešėlis yra žmonių protesto prieš mokesčius ir reguliavimus forma. Todėl geriausias būdas mažinti šešėlį ir yra mažinti mokesčius bei reguliavimus, kurie yra tiesioginė kontrabandos ir šešėlio priežastis. Baudžiamosios, griežtesnės kontrolės, administracinės priemonės taip pat turi poveikį, bet jis daug mažesnis“, – pabrėžia V.Žukauskas.
Beje, kai kurios Pietų Amerikos šalys gerų kovos su kontrabanda rezultatų pasiekė taikydamos griežtas bausmes, bet jos buvo taikomos ne tik kontrabanda užsiimantiems asmenims, bet ir jos vartotojams. Šie būdavo baudžiami realiomis laisvės atėmimo bausmėmis, ir tai tikrai atgrasė didelę dalį visuomenės vartoti nelegaliai įvežamas prekes.

Rezonansiniai išaiškintos kontrabandos atvejai
Nelegalus cigarečių gamybos fabrikas. 2010 m. kovą Muitinės kriminalinės tarnybos (MKT) pareigūnai sostinės Naujosios Vilnios rajone aptiko nelegalų cigarečių gamybos fabriką. Įmonės teritorijoje tuo metu rastą produkciją realizavus juodojoje rinkoje, valstybei galėjo būti padaryta beveik 4 mln. Lt mokestinė žala.
Kvepalai. 2010 m. spalį–lapkritį MKT pareigūnai pradėjo ikiteisminį tyrimą dėl Vaidotų geležinkelio posto padalinyje, Vilniuje, sulaikyto jūrinio konteinerio iš Jungtinių Arabų Emyratų. Deklaravę, kad įveža skėčių, elektros prietaisų ir pan., vežėjai jūriniame konteineryje iš tikrųjų gabeno apie 13 t kvepalų su garsių gamintojų etiketėmis.
Cigaretės. 2010 m. lapkritį Raigardo kelio poste dviem krovininiais vilkikais į Lietuvą mėginta įvežti 700 dėžių cigarečių „Imperial Classic“, „Jin Ling“, „Viceroy“ ir „Fest“. Bendra sulaikytų nelegalių rūkalų siuntos vertė – apie 2,5 mln. Lt.
70 tonų tabako. 2011 m. kovą bendros Lietuvos muitinės kriminalinės tarnybos, Vokietijos muitinės kriminalinės tarnybos ir Lenkijos policijos operacijos metu Lietuvoje sulaikyta apie 70 t tabako, verto beveik 23 mln. Lt.
Antikvariniai daiktai. 2011 m. birželį Klaipėdos teritorinės muitinės pareigūnai sulaikė, kaip įtariama, antikvarinių daiktų siuntą. Dviejose kartoninėse dėžėse gabenti devyni kardai, 41 senovinis peilis, XVIII a. monetų ir kitokių vertybių.

Šaltinis: Muitinės departamentas

„Swedbank“ vyriausiasis ekonomistas N.Mačiulis: „Stambioji kontrabanda nėra suvaržyta, nes daugelis Vyriausybės priemonių nukreiptos sustabdyti smulkiai kontrabandai, o stambi kaip plaukė, taip ir tebeplaukia į Lietuvą.“

Antano Šipavičiaus, Muitinės departamento generalinio direktoriaus, komentaras

Sulaikytų nelegaliai per sieną gabentų prekių kiekiai parodo tik darbo apimtis, bet ne darbo rezultatus. Juos mes analizuojame bendradarbiaudami su kitomis valstybės institucijomis. Matome, kad mūsų darbas jau duoda apčiuopiamų rezultatų. Valstybinės mokesčių inspekcijos duomenis, šiemet legalių tabako gaminių realizuota 18 proc. daugiau nei pernai.
Pasaulio muitinių organizacija atliko tyrimą, kurio rezultatai parodė, kad 2010 m., palyginti su 2009-aisiais, užsienio valstybėse sulaikytų kontrabandinių krovinių, išsiųstų iš Lietuvos, sumažėjo beveik perpus. 2009 m. kitose ES šalyse buvo sulaikyti 68 tokie kroviniai, 2010 m. – 36. Šiais atvejais Lietuvoje nelegalūs kroviniai buvo perkraunami, paslepiami po kitomis prekėmis ir išsiunčiami už šalies ribų.
Kiekvienas, susigundęs įsigyti kontrabandinių cigarečių, turėtų suvokti, kokią didelę žalą daro valstybei. Apskaičiuota, kad juodojoje rinkoje paplitusių „Jin Ling“ cigarečių pagaminimo kaina – apie 50 ct, likusią 5,9 Lt kainą legalioje rinkoje sudaro mokesčiai. Vadinasi, įsigydamas nelegaliai įvežtą prekę, pirkėjas sutaupo apie 1–1,5 Lt, bet visus mokesčius sumoka ne valstybei, o nelegalia veikla užsiimančiam asmeniui. Mums norėtųsi didesnio visuomenės palaikymo. Tačiau statistika rodo priešingai – apie 60 proc. gyventojų toleruoja kontrabandinių prekių vartojimą. Kita dalis visuomenės mus padrąsina dirbti ir suteikia vertingos informacijos apie kontrabandinę veiklą.
Beje, Europos Komisija parengė kovos su kontrabanda prie ES išorinės sienos priemonių planą. Susiduriame su dideliu iššūkiu, nes Baltarusijoje cigarečių pakelis kainuoja 20 euro centų, o ES jį galima parduoti už maždaug du eurus. Todėl visos Europos valstybės turi dirbti bendrai, nes viename ar kitame regione sugriežtinus kontrolę nusikalstamas verslas perkeliamas kitur.

Kontrabandinių cigarečių suvartojimas valstybėje (2010 m., proc.)
Lietuva    Latvija    Bulgarija    Airija    Rumunija    Estija    Suomija    Prancūzija    Vokietija    Olandija    Malta    Lenkija    Jungtinė Karalystė    Švedija    ES-27
40,7    37    30,7    19,3    19,2    16,7    15,9    13,7    12,5    11    10,8    10,6    10,5    10,5    9,9
Šaltinis: Tarptautinė audito, mokesčių ir verslo konsultacijų bendrovė KPMG

Užkardyta žala valstybei, galėjusi atsirasti dėl nesumokėtų privalomų mokesčių nuo sulaikytų prekių (mln. Lt)
2008 m.    6,1
2009 m.    18,2
2010 m.    53,3
2011 m. 9 mėn.    41,7
Šaltinis: Muitinės departamentas

Valstybės sienos apsaugos tarnybos kontrabandos sulaikymo dinamika
Kontrabandos atvejų    Sulaikyta asmenų    Sulaikytų cigarečių kiekis pakeliais
2008 m.    463    512    2,06 mln.
2009 m.    518    57    1,86 mln.
2010 m.    710    789    1,83 mln.
2011 m.    522    631    1,8 mln.

Baigiantis vakcinos nuo vadinamojo kiaulių gripo galiojimo laikui, nepanaudota liko apie 22 tūkst. jos dozių.

Nepanaudota vakcina bus utilizuota, BNS pirmadienį teigė Užkrečiamųjų ligų ir AIDS centro Imunoprofilaktikos skyriaus vedėja Daiva Razmuvienė.

“Farmacinės atliekos yra utilizuojamos pristatant tam tikrai firmai, kuri Lietuvoje turi licenciją tai atlikti. Kilogramo sunaikinimo kaina kainuoja nuo 7 iki keturiolikos litų” , – aiškino D.Razmuvienė.

Ji pažymėjo, kad nepanaudotos vakcinos naikinimas yra normali praktika. Taip pat elgiamasi su, pavyzdžiui, per dieną neišnaudotais skiepų nuo tuberkuliozės ar stabligės flakonėliais, talpinančiais kelias vakcinos dozes, nes jų negalima laikyti atidarytų per naktį. Utilizuoti vakcinas tenka ir, pavyzdžiui, sugedus šaldytuvams, kuriuose jos laikomos. Utilizuojami ir tušti flakonėliai, kuriuose lieka vakcinos lašelių, bei švirkštai.

“Lietuva 2009 metų gruodžio 28 dieną yra gavusi 27 tūkst. dozių pandeminio gripo vakcinų. Yra paskiepyta 5 tūkst. asmenų. Flakone yra 10 dozių, sveikatos priežiūros įstaigos gali turėti vieną, du, tris ar keturis flakonus, jie gali sverti iki šimto gramų. Tai jei paverstume pinigais, gautume juokingus mažus pinigus”, – utilizavimo kainą apibendrino D.Razmuvienė.

Užkrečiamųjų ligų ir AIDS centro atstovė sakė abejojanti, kad galėtų likti nepanaudota šiųmetė vakcina nuo sezoninio gripo. Esą jos nupirkta ketvirtadaliu mažiau, net sveikatos medicinų deklaruotas poreikis.

“Sezoninio gripo nemokamos vakcinos paprastai trūksta. Lietuvoje šiemet yra patenkinama 74 proc. sveikatos priežiūros įstaigų norimo kiekio”, – dėstė ji.

Pernai už 1 mln. litų iš Nyderlandų Vyriausybės įsigyti 27 tūkst. dozių vakcinos nuo pandeminio gripo galioja iki lapkričio mėnesio.

Užsikrėtę virusu A(H1N1), kuris pirmą kartą nustatytas pernai balandį Meksikoje ir Jungtinėse Valstijose, pasaulyje mirė daugiau nei 18 449 žmonės.

Lietuvoje užregistruoti 23 mirties atvejai nuo pandeminio gripo A (H1N1).

Valstybinės ligonių kasos šiais metais nupirko 100 tūkst. dozių vakcinos nuo sezoninio gripo, kuria skiepys 470 gydymo įstaigos.

Nemokamai vakcina nuo gripo bus skiepijami pavojingų gripo komplikacijų rizikos grupei priskiriami asmenys: vyresni nei 65 metų ir bet kurio amžiaus sergantieji lėtinėmis ligomis (širdies ir kraujagyslių, kvėpavimo takų, inkstų ir kitomis ligomis), taip pat gyvenantieji globos ir slaugos įstaigose bei medicinos darbuotojai.

Ar esate vienas (-a) iš 45 mln. europiečių, praeitą žiemą pasiskiepijusių nuo vadinamojo „kiaulių gripo“ viruso? „Laimei, daug triukšmo sukėlęs virusas neatnešė žadėtos žalos, tačiau iškėlė daugelį opių klausimų“, – tokiais žodžiais H1N1 pandemijos įvertinimui skirtą seminarą pradėjo Europos Parlamento (EP) Aplinkos ir visuomenės sveikatos komiteto pirmininkas Jo Leinen.

Pasaulio sveikatos organizacijai (PSO) paskelbus apie H1N1 pandemiją, per visą pasaulį nuvilnijo nerimo, skiepijimosi ir vakcinos kaupimo banga., rašoma Europos Parlamento svetainėje.

Spalio 5 d. surengtose diskusijose dalyvavę Europos vaistų agentūros (EMA) ir Europos ligų prevencijos ir kontrolės centro (ECDC) atstovai patikino susirinkusius, jog vertindami tuometinę padėtį visi moksliniai komitetai veikė visiškai nepriklausomai.

Europarlamentarai išreiškė abejonių dėl bandymų suvaldyti pandemiją efektyvumo. „Kas buvo pirmiau – vakcina ar virusas?“ – klausė Alojz Peterle (Europos liaudies partija, Slovėnija).

„Šitiek pinigų skirta vakcinoms, kurios nebuvo panaudotos. Ar nesusiduriame su skaidrumo problema? Kaip susigrąžinti iššvaistytą pasitikėjimą?“ – piktinosi Marisa Matias (Vieningieji kairieji/Šiaurės šalių žalieji kairieji, Portugalija).

ES Tarybai 2009-ųjų antroje pusėje pirmininkavusios Švedijos atstovė Anita Janelm pabrėžė, jog viso pasaulio ekspertams pripažinus pavojų, verčiau buvo persistengti, nei sėdėti sudėjus rankas.

Buvusi ECDC direktorė, šiuo metu PSO dirbanti Zsuzsanna Jakab patikino, jog tuo metu turėta labai nedaug informacijos ir ruoštasi blogiausiam scenarijui. Anot jos, ateityje kylant vidutinio lygio pandemijos vertėtų numatyti atsitraukimo mechanizmą.

Komisijos Sveikatos ir vartotojų reikalų generalinio direktorato vadovė Paola Testori Coggi pritaria nuomonei, jog visuomenės informavimo kampanija buvo vykdoma prastai. Nebuvo aiškus net paties viruso pavadinimas – vieni jį vadino kiaulių, kiti – meksikietišku gripu.

Pranešėja H1N1 klausimu Michèle Rivasi (Žalieji/Europos laisvasis aljansas, Prancūzija) pabrėžia, jog europiniai pirkimai apsaugos aukštų vakcinų kainų įkaitėmis tapusias valstybes. G. Willmott nuomone, iš bendro pirkimo labiausiai išloštų mažosios ES narės.

Kaip 2010 m. rugpjūčio 10 dieną informavo Pasaulio sveikatos organizacija (PSO), pagrindinis gripo pandemijos etapas baigėsi ir pasaulis įžengė į po-pandeminį etapą.  Tai reiškia, jog prasideda stebėjimo periodas bei džiaugiamasi, kad šį kartą pavyko išvengti blogiausio scenarijaus – virusas nemutavo, todėl yra prognozuojamas ir valdomas.

CreativeCommons/alvi2047

Lietuvoje sandėliai užversti vakcinomis nuo kiaulių gripo, tačiau žmonės skiepytis neskuba. Kol kas tepanaudota šeštadalis pernai gruodį Sveikatos apsaugos ministerijos (SAM) įsigytų vakcinų, kurių galiojimo laikas baigiasi lapkritį. Nepanaudotas vakcinas teks tiesiog sunaikinti.

Už 27 tūkst. dozių pandeminio, vadinamojo kiaulių, gripo vakcinos SAM sumokėjo milijoną litų. Ja planuota nemokamai paskiepyti apie 18 tūkst. medikų, tačiau iki šiol jų tepasiskiepijo 2 tūkst. Iš viso pandeminio gripo vakcina nemokamai pasiskiepijo 4644 žmonės.

Užkrečiamųjų ligų ir AIDS centro imunoprofilaktikos skyriaus vedėja Daiva Razmuvienė tvirtina, kad sergančiųjų gripu ir ūmiomis kvėpavimo takų ligomis kol kas daugėja. Pavyzdžiui, dešimtąją metų savaitę kovo pradžioje buvo užregistruoti 37 ligoniai, tenkantys 10 tūkst. gyventojų, o jau kitą savaitę jų padaugėjo iki 57. Priminsime, kad epidemija skelbiama, kai suserga šimtas iš 10 tūkst. gyventojų.

Tebetęsiami ir ligos sukėlėjo tyrimai – 99 proc. atvejų randamas kiaulių gripo virusas. Nuo šio gripo Lietuvoje jau mirė 23 žmonės, pastarasis – vasario 17 d. Pasaulio sveikatos organizacija apskaičiavo, kad antroji ligos banga gali kilti nuo pirmosios praėjus 3–12 mėnesių.

PSO jau paskelbė, koks sezoninio gripo virusas plis rudenį, pradedamos gaminti vakcinos, kuriose bus trijų tipų virusų antigenai, vienas jų – pandeminio gripo. Taigi tie, kurie skiepysis naująja vakcina, įgis imunitetą ir sezoniniam, ir pandeminiam gripui. Tačiau D. Razmuvienė primena, kad nemokamai galės skiepytis tik rizikos grupėms priklausantys žmonės.