Dėl nuo šių metų sausio įsigaliojusios Vištų gerovės direktyvos kiaušiniai tapo deficitine preke, o jų kaina galutiniam vartotojui išaugo daugiau nei dvigubai.

Sausio ir vasario mėnesiais, Žemės ūkio ir maisto produktų rinkos informacinės sistemos (ŽŪMPRIS) duomenimis, kiaušiniai Lietuvoje pabrango 10 proc., o vien kovo mėnesį – net 51 proc. Mažmeninė kiaušinių kaina Lietuvoje šiuo metu siekia 6–7,5 Lt už dešimt vienetų.
Šių metų priešpaskutinės kovo savaitės duomenimis, Lietuvoje kiaušinių kaina siekia 189 eurus už šimtą kilogramų, t.y. 3,8 proc. mažiau nei Europos Sąjungos vidurkis, tačiau viršija kiaušinių kainas kitose Baltijos šalyse (Latvijoje – 165 eurai, Estijoje – 132 eurai už 100 kg).
Toks brangimas – neatsitiktinis ir taip yra ne vien Lietuvoje. ES valdžiai nusprendus paukščių fermose taikyti naujus sanitarinius reikalavimus, vištų augintojai jų skaičių dėl likusių paukščių gerovės sumažino 30 proc., tad sumažėjo ir kiaušinių pasiūla – šie tapo deficitine preke.
Taigi vištų kiaušiniai kovą pabrango beveik visose ES šalyse, iš viso, palyginti su tuo pačiu laikotarpiu praėjusiais metais, jų kaina šoktelėjo net 76,5 proc.
Nuo 2012 m. pradžios kiaušinių kainos kilo 21 ES šalyje, didžiausias augimas fiksuotas Čekijoje, kur dešimt kiaušinių šiuo metu kainuoja apie 2,07 euro. Lenkijoje kiaušiniai pabrango 89 proc., Slovakijoje – 79 proc. Kiaušinių kainos Europoje dabar didžiausios Italijoje, Lenkijoje, Vokietijoje, Čekijoje, Prancūzijoje, Švedijoje, Belgijoje ir Slovakijoje, o mažiausios – Didžiojoje Britanijoje. Pastarojoje ir dar trijose šalyse – Švedijoje, Suomijoje ir Maltoje kiaušiniai šiemet netgi atpigo, nors ir nedaug, 0,3–4,1 proc.
Taigi kodėl naujoji ES direktyva, kurios tikslas – gerinti ne tik vištų gyvenimo, bet ir jų dedamų kiaušinių kokybę, tapo tokia našta galutiniam vartotojui?

Kainas reguliuoja prekybininkai?

Tiek kiaušinių gamintojai, tiek mažmenininkai aiškina, kad rinkoje ėmė trūkti kiaušinių, padidėjo jų savikaina, dėl to jie brango ir galutiniam vartotojui.
Iš tiesų kiaušinių trūkumas visai tikėtinas, mat ne visi kiaušinių gamintojai atitinka naujuosius ES reikalavimus, todėl bus priversti stabdyti gamybą. Didžiausias trūkumas dėl šios priežasties prognozuojamas Ispanijai, taip pat kitoms šalims, kurių ūkininkai nebuvo tokie klusnūs. Pavyzdžiui, Lenkijoje iki sausio 1-osios direktyvą įgyvendino tik pusė ūkių, Pietų Europos šalys Prancūzija, Italija, Portugalija į vištų gerovę investavo menkai ir direktyvos iki šių metų pradžios neįgyvendino. Tad kai ateis laikas skaičiuoti viščiukus, tiksliau, kiaušinius, jų pasiūla ES sumažės 1 proc., ir labiausiai tai bus juntama birželio mėnesį, mat Europos Komisija šioms šalims ims taikyti sankcijas.
Gali būti, kad direktyvą ignoravusios šalys kiaušinių negalės tiekti tiesiogiai į rinką, joms bus taikomas kiaušinių eksporto apribojimas ar net draudimas. Lietuvos paukštininkystės asociacijos vadovas Vytautas Tėvelis neatmeta, kad dėl to kiaušiniai gali dar labiau pabrangti, o kiaušinių pertekliaus Europoje tikrai nebus.
Tiesa, Lietuvoje deficitas pasijus labiausiai ne dėl gamybos stabdymo, o dėl uolaus direktyvos vykdymo vos jai įsigaliojus. Paukštininkystės asociacijos vadovas teigia, kad mūsų šalies paukštynai vieni pirmųjų Europoje įvykdė ES reikalavimą laikyti vištas pagerintuose narvuose. Dėl to kiaušinių savikaina padidėjo, o gamyba mažėjo jau nuo 2007 metų, kai tik buvo pradėtas įgyvendinti ES reikalavimas laikyti dedekles naujuose erdvesniuose narvuose.
Dauguma direktyvą įgyvendinusių paukštynų dedeklių skaičių sumažino trečdaliu. Beje, dar blogesnis scenarijus grėstų, jei direktyvos įgyvendinimo terminas būtų pratęstas. Tokiu atveju į direktyvos įgyvendinimą neinvestavusios šalys išloštų konkurencinėje kovoje, o stropieji Lietuvos paukštynai liktų it musę kandę. Pavyzdžiui, viena priežasčių, atvedusių prie kritinės ribos Vievio paukštyną, buvo kaip tik milijoninės investicijos pritaikant gamybą prie ES gyvūnų gerovės reikalavimų.
Tačiau atmetus visus šiuos niuansus vis dėlto kyla pagrindinis klausimas: kodėl naujoji direktyva turėjo taip smarkiai padidinti kiaušinių kainas ir ar tuo nepiktnaudžiaujama?
Lietuvoje, remiantis ŽŪMPRIS duomenimis, kiaušinių kainos struktūroje 2011 m. gruodžio mėn. 68 proc. sudarė gamintojo dalis, 15 proc. – prekybininkų dalis, 17 proc. – PVM.
Tiesa, didesnių paukštynų vadovai tvirtina kiaušinių kainų nekėlę, jos esą pašokančios parduotuvėse. Tačiau jei lyginsime mažmeninės ir didmeninės kainos pokyčius, matysime, kad dalį didmeninės kainos augimo labiausiai brangusiose pozicijose (L dydžio kiaušiniai) mažmenininkai amortizuoja mažiau brangusių produktų (M dydžio kiaušinių) arba pelno sąskaita.
Prekybos tinklo „Maxima“ atstovė Olga Malaškevičienė primena, kad jų tinklo parduotuvėse nuo metų pradžios kiaušiniai brango 30 proc.: pigiausių kaina pakilo beveik vienu litu, tačiau šiuo metu jos kelti neplanuojama.
Beje, didelė kaina laikosi ir dėl to, kad pirkėjai kiaušinius tiesiog šluoja, nepaisydami jų brangimo. O.Malaškevičienė patvirtino, kad kiaušinių paklausa tinklo parduotuvės milžiniška. „Šiemet kovo mėnesį, nepaisant padidėjusių kiaušinių kainų, jų nupirkta net 10 proc. daugiau nei pernai metų kovą. Be to, praėjusį savaitgalį kiaušinių pardavėme net trečdaliu daugiau negu praėjusių metų paskutinį savaitgalį prieš Velykas“, – teigia O.Malaškevičienė.
Panašiai tvirtina ir kito prekybos tinklo „Iki“ atstovas Valdas Lopeta: „Kiaušiniai mūsų tinklo parduotuvėse pabrango apie 50 proc., tačiau jų kasdien nuperkama apie keliolika procentų daugiau nei pernai tuo pačiu laikotarpiu.“
V.Lopeta taip pat nepraleido progos pasigirti, kad kiaušiniai būtų dar labiau pabrangę, jei bendrovė nebūtų jų brangimo iš dalies kompensavusi savo sąskaita: „Tiekėjai kiaušinius nuo kovo pradžios brangino jau kelis kartus, šiuo metu juos iš tiekėjų perkame iki 75 proc. brangiau negu vasarį. O lentynose kainos padidėjo apie 50 proc.“

Chaosą sukelia ir kitos direktyvos

Ir nors gamintojai bei mažmenininkai nesutaria, kurie labiausiai prisidėjo prie kainų didėjimo, įspūdingas kiaušinių brangimas išlieka nepaneigiamas faktas. O kartu darosi akivaizdu, kad labiausiai kiaušinių kainos didėjimą lėmė net ne reali situacija, nes kiaušinių tikrai nestinga, o tik būsimo trūkumo nuojauta ir priešvelykinis laikotarpis. Taigi rinkoje (tiek Lietuvoje, tiek kai kuriose kitose ES šalyse) stebimas kiaušinių brangimas yra neadekvatus teisinės bazės pokyčiams bei reikalavimų gamintojams sugriežtinimui.
Dėl įsigaliojusios Vištų gerovės direktyvos kiaušinių gamybos savikaina didės, o galutinė kaina mažmeninės prekybos pirkėjui priklausys nuo rinkos dalyvių veiksmų, susijusių su kainų pokyčių amortizavimu.
Jau dabar kai kuriose ES šalyse pasigirsta iniciatyvų prekybos tinkluose riboti kiaušinių pasiūlą, tačiau mažmeninės prekybos ekspertas Justas Gavėnas atkreipia dėmesį, kad prekių kiekio ribojimas prekybos vietoje yra vienas labiausiai paplitusių pardavimo skatinimo būdų. Potencialus pirkėjas, prekybos vietoje pamatęs, kad prekių kiekis ribojamas, yra linkęs jų įsigyti daugiau, taip dar labiau didindamas prekių trūkumą ir skatindamas kainų didėjimą.
Beje, panašus chaosas rinkoje ir kainų didėjimas lydi kone kiekvieną naują ES direktyvą. Pavyzdžiui, sprendimas padidinti biodegalų maišymą į dyzeliną iki 7 proc. kilstelėjo degalų kainas.
Visuomenė buvo įtikinta, kad didesnė biodyzelino dalis dyzeline pabrangino šiuos degalus keturiais centais už litrą. „Mokantiems skaičiuoti akivaizdu, kad pabrangimas gali sudaryti tik apie pusantro cento, ir jį iš esmės lemia akcizo ir pridėtinės vertės mokesčiai. Jeigu privalomai biodegalų daliai nebūtų taikomas akcizas, ją didinant dyzelino kaina atpigtų maždaug vienu centu“, – sako Biodegalų asociacijos prezidentas Mindaugas Palijanskas.
Tačiau faktas lieka faktu: degalai įsigaliojus minėtai direktyvai tuo metu labiausiai pabrango būtent dėl šios priežasties.

Naujosios direktyvos reikalavimai

Pagal naujus gerovės reikalavimus paukštidėse vienai vištai dedeklei tenkantis plotas turi būti padidintas nuo 550 iki 750 kvadratinių centimetrų;
Pagerintuose narvuose turi būti įrengtas lizdas kiaušiniams dėti, vieta kapstytis, nagams galąsti, lakta tupėti.

Kiaušinių (10 vnt.) kainos ES

Šalis    Kiek pabrango 2012 m., proc.    Galutinė kaina Lt
Lietuva    61    7,5
Latvija    55    6,3
Estija    58    6,8
Čekija    90    7,8
Lenkija    89    6,9
Didžioji Britanija    –0,4    4,2
Šaltinis: Europos Komisija

"Veido" archyvas

Jau kuris laikas paukštynų atstovai teigia, kad tiek pramoniniu būdu laikomų, tiek ekologiniuose ūkiuose ar kaime laisvai auginamų vištų kiaušiniai savo sudėtimi (baltymais, mineralais ir vitaminais) labai nesiskiria. Ar tikrai nėra skirtumo tarp kaimiško ir paukštyne dėdinto kiaušinio?

2006 m. VPU buvo atlikti tyrimai, kurių tikslas buvo nustatyti jodo poveikį kiaušiniams, kai vištų dedeklių lesalas papildytas jodo preparatais. Nustatyta, kad kiaušiniuose jodo kiekis padidėjo 3 kartus. Tai rodo, jog tai, ką sulesa vištos, tiesiogiai patenka į kiaušinius. Ne paslaptis ir tai, kad nuolatinis paukštynų palydovas – infekcijos. Kad būtų užkirstas joms kelias, profilaktiškai naudojami antibiotikai, kurie taip pat atsiduria kiaušiniuose. Elektroninės maisto parduotuvės www.tikrasmaistas.lt, prekiaujančios ūkininkų produktais, vadybininkė Rasa Bartkienė teigia, kad būtent dėl vaistų, kuriais yra šeriamos vištos, medžiagų patekimo į kiaušinius neretai vaikai ima jiems alergizuot, nors patys kaušiniai yra labai maži alergenai. Taip pat žmonės dažnai galvoja, jog kokybiškus kiaušinius galima atpažint pagal trynio spalvą – kuo jis tamsesnis, tuo kiaušinis geresnis. Tuo dažnai spekuliuoja paukštininkyste užsiimančios įmonės ir į vištų lesalą deda specialių medžiagų – karotinoidų – kurios daro trynį geltonesnį, o pavasarį laisvėje auginamų vištų kiaušinių tryniai dažnai būna šviesesni. Vištų kiaušinis – vienintelis produktas, kurį žmogaus organizmas įsisavina iki 97-98 procentų. Taigi, valgant kiaušinį visai nesinorėtų papildomai gauti antibiotikų dozę ar cheminių medžiagų, kuriais yra praturtinti lesalai.

Ar žinote, kad vien pažvelgus į parduotuvės lentynoje ar turguje parduodamą kiaušinį, jūs iškart galite pasakyti kokiomis sąlygomis buvo laikoma dedeklė višta, kuri tą kiaušinį padėjo? Pagal Europos Sąjungos reikalavimus visi parduodami kiaušiniai privalo būti paženklinti tam tikru kodu, kurį sudaro vienas skaičius, dvi raidės ir dar penki skaičiai. Antroje eilutėje gali būti ir papildomos informacijos (paukštyno pavadinimas, vartojimo terminas ir t.t.).

Pirmasis skaičius nurodo, kokiomis sąlygomis buvo laikoma tą kiaušinį padėjusi dedeklė višta. Tas skaičius gali būti tiktai 0, 1, 2 arba 3.  Po skaičiaus esančios dvi raidės nurodo kilmės šalį, o likę penki skaičiai – Valstybinės maisto ir veterinarijos tarnybos paukštynui suteiktas registracijos numeris.

Kiaušinis su pirmuoju skaičiumi „3“, reiškia, kad višta buvo laikoma fabrikiniame narvelyje. Ne erdviame narvelyje, bet tokiame, kuriame pagal paukštininkystės industrijos standartus, vienai vištai suteikta tik šiek tiek daugiau ploto nei užima A4 formato popieriaus lapas. Reiškia, kad pagal dabartinius ES reikalavimus, visą savo trumpą gyvenimą (tik apie vienerius metus) dedeklė višta praleidžia  narve, kuriame jai skiriama 75 cm² ploto, tokiame narve ji negali net sparnų išskleisti, nevaikštant, jai atrofuojasi kojų raumenys, kas yra labai skausminga. Kad tarp jų nevyktų kapojimasis ar kanibalizmas, joms dažnai trumpinami snapai, tai taip pat yra labai skausminga, o pernelyg patrumpinus snapą lesimas gali tapti kančia.

Kiaušinis paženklintas skaičiumi „2“ reiškia, kad višta buvo laikoma ne narvelyje, o kur kas geriau, ant pakreikto grindinio paukštynuose, fermose. Jos gali laisvai vaikščioti po patalpą ir teigiama, kad tokių vištų dėslumo laikotarpis dažnai būna dvigubai ilgesnis nei tų, kurios laikomos narvelyje.

Kiaušinis paženklintas skaičiumi „1“ reiškia, kad dedeklė višta laikoma laisvėje, lyg gamtoje, sodyboje.

Kiaušinis paženklintas skaičiumi „0“ reiškia, kad kiaušinis yra ekologiškas. Vištos gali vaikštinėti atvirame lauke ir lesa pašarą, kuris užaugintas naudojant tik natūralius priedus. Jos paprastai gyvena mažomis grupėmis ir deda kiaušinius gūžtose. Ūkininkai užtikrina kuo geriausias ir sveikiausias šių vištų laikymo sąlygas. Tokių vištų gyvenimo trukmė gali būti 10 – 15 metų.

Skirtingai nuo kai kurių kitų Europos valstybių, Lietuvos vartotojai neturi galimybės rinktis kiaušinius pažymėtus skaičiumi 0, 1 ir 2 prekybos centruose. Bet Lietuvoje yra pakankamai didelė laisvai auginamų vištų kiaušinių paklausa. Vieni jų ieško ekologiškame turgelyje, kiti sveiko maisto parduotuvėse. Neseniai rinkoje atsirado nauja paslauga – maisto produktų iš kaimo ir  iš nedidelių ūkių pristatymas į namus. Viena tokias paslaugas teikiančių įmonių UAB „Tikras maistas“ yra sudariusi sutartis su ūkininkais, auginančiais vištas laisvėje, kurių kiaušiniai priskiriami 1 klasei . Galimybė užsisakyti kaimiškų kiaušinių ir kitų maisto produktų internetu leidžia sutaupyti ne tik laiko, bet ir pinigų, jie neišleidžiami kitoms, mums nereikalingoms, prekybos centruose siūlomoms prekėms su nuolaidomis.

Kokius kiaušinius norite matyti ant šventinio ar kasdieninio stalo? Tokius, kuriuos sudėjo laisvai, humaniškai ir ekologiškai švariai laikomos vištos? Ar tokius, kurių dedeklės vištos niekada nematė ir nepajuto saulės šviesos spindulių, visą savo gyvenimą praleidusios ankštame narve, paukščių fabrike?
Aišku, kad už kokybiškesnį kiaušinį teks kažkiek daugiau sumokėti, bet tai darant, jūs neskatinsite fabrikinio vištų laikymo, o atvirkščiai – prisidėsite prie geresnių jų auginimo ir laikymo sąlygų.

Šiame straipsnyje panaudota medžiaga iš Lietuvos gyvūnų globos draugijos straipsnio, išspausdinto www.bernardinai.lt

"Moters savaitgalio" virtuvė

Svogūnų laiškus, česnako skilteles ir vieną aitriąją papriką, išėmusi sėklas, susmulkinkite. Pievagrybius ir cukiniją supjaustykite griežinėliais, papriką gabaliukais. Keptuvėje įkaitinkite aliejų, sudėkite smulkiais kubeliais pjaustytą imbierą, įberkite šaukštelį kalendros, kmynų, aitriosios paprikos, ciberžolės, žiupsnelį cinamono ir kepkite apie 1 min. pamaišydama.

Po to sudėkite susmulkintas daržoves: cukiniją, paprikas, grybus ir maišydama kepkite apie 4 min. Pagardinkite druska, pipirais, įpilkite keletą šaukštų vandens ir sumažinusi ugnį troškinkite apie 10 min. Dubenėlyje šakute išplakite kiaušinius, suberkite susmulkintą svogūną, kalendras ir likusią aitriąją papriką, viską pagardinkite aitriosios paprikos prieskoniais, druska ir pipirais.

Keptuvėje įkaitinkite sviestą ir iškepkite du plonus omletus, ant jų sudėkite paruoštas daržoves su grybais ir suriškite svogūno laišku. Jogurtą sumaišykite su žiupsneliu aitriosios paprikos, druska, pipirais ir patiekite prie omleto.

"Veido" archyvas

Miltus sumaišykite su pienu ir 1 šaukšteliu druskos, išplakite kiaušinius. Keptuvėje įkaitinkite aliejų, iškepkite plonus blynelius. Bazilikus susmulkinkite, sūrį sutarkuokite ir suberkite į varškę, sudėkite 2 trynius, pasūdykite, pabarstykite pipirų ir viską gerai išmaišykite. Iškeptą omletą aptepkite sūrio mišiniu ir suvyniokite. Supjaustykite 3 cm dydžio gabalėliais, sudėkite į riebalais išteptą kepimo skardą. Pabarstykite likusiu sūriu ir kepkite įkaitintoje orkaitėje 10–15 min.

Kiaušinis – gyvybės simbolis, todėl per Velykas ridename, daužome ir valgome margučius. Daugelis kiaušinių valgo pusryčiams, žiūrėk, vakarieniaudama visa šeima kerta omletą, nes tai greitai paruošiamas maistas. Saiko prarasti nereikėtų dėl kelių svarbių priežasčių.

Ant kiekvieno stalo

Nors kiaušiniuose daug cholesterolio, tačiau jų iš valgiaraščio išbraukti nereikėtų. Net sergant ateroskleroze ir esant padidėjusiam cholesterolio kiekiui kraujyje visiškai atsisakyti kiaušinių nerekomenduojama. Kodėl cholesterolio bomba vadinamas produktas nusipelno puikuotis ant mūsų stalo?

Daug vitaminų. Kiaušiniuose gausu vitamino A, kuris ypač reikalingas akims ir odai, B grupės vitaminų, svarbių energijos apykaitai, nervų sistemai ir raudoniesiems kraujo kūneliams, vitamino D, stiprinančio kaulus.

Gausu svarbių mineralinių medžiagų. Tokių kaip cinko, greitinančio žaizdų gijimą ir stiprinančio imuninę sistemą, jodo, reikalingo skydliaukės hormonų gamybai. Taip pat stipraus antioksidanto seleno, kuris mažina riziką susirgti širdies ir kraujagyslių, onkologinėmis ligomis, lėtina senėjimo procesą. Seleno mūsų mityboje ypač trūksta, nes Lietuvos dirvožemyje, vadinasi, ir maisto produktuose, jo labai nedaug.

Ypatingas lecitinas. Tai dar viena kiaušiniuose esanti svarbi medžiaga. Iš lecitino gaminasi acetilcholinas, kuris labai reikalingas atminčiai.

Cholesterolis – gyvybiškai reikalingas

Kiaušinyje tūno daug cholesterolio, kurio per didelis kiekis nusėda ant kraujagyslių sienelių.  Kai jos pažeidžiamos, vystosi aterosklerozė, sukelianti insultą, infarktus. Tačiau cholesterolis ne tik kenkia, bet ir yra gyvybiškai reikalingas. Kasdien su maistu turime gauti 300 mg šios medžiagos, nes ji dalyvauja ląstelių, lytinių hormonų gamyboje, taip pat tulžies rūgšties, vitamino D sintezėje.

Kodėl japonai neserga širdies ligomis?

Vidutiniame vištos kiaušinyje yra apie 254 mg cholesterolio, todėl po vieną kiaušinį galima suvalgyti kasdien. Nors cholesterolio gauname ir iš kitų maisto produktų, pavyzdžiui, mėsos, tačiau kiaušiniai unikalūs tuo, kad juose yra penkis kartus daugiau lecitino negu cholesterolio. O lecitinas neleidžia cholesteroliui nusėsti ant kraujagyslių sienelių. Ne veltui daugiausiai pasaulyje kiaušinių suvalgantys japonai širdies ir kraujagyslių ligomis serga net tris kartus rečiau nei kitų pasaulio tautų atstovai.

Ne daugiau kaip trys kiaušiniai

JAV dietologams atlikus bandymus, kuriuose dalyvavo 100 tūkst. žmonių, paaiškėjo, kad per dieną suvalgančiųjų vieną kiaušinį cholesterolio kiekis kraujyje nebuvo didesnis, negu tų dalyvių, kurie suvalgydavo vieną kiaušinį per savaitę. Vis dėlto mūsų medikai sako, kad per savaitę nereikėtų sukirsti daugiau kaip trijų keturių kiaušinių. Tada blogojo cholesterolio tikrai nereikės baimintis. Bėdų jis nepridarys ir tuomet, jei kiaušinių valgysite su tais produktais, kuriuose yra lecitino, – ši medžiaga neleidžia kauptis riebalų pertekliui.

Daug lecitino yra liesoje varškėje, grikių ir avižų kruopose, sėlenose, ruginėje duonoje, ankštinėse daržovėse, žuvyje. Todėl jei per Velykas sušveisite daugiau nei tris kiaušinius, nepamirškite vakarienei pasigaminti avižinės košės su sėlenomis arba didelį dubenį daržovių.

Į lėkštę – tik baltymus

Yra dar viena išeitis, jei baiminatės cholesterolio, bet kiaušiniais norite dažnai mėgautis – valgykite tik baltymą, mat cholesterolio yra tik trynyje. Iš baltymo negauname nei riebalų, nei cholesterolio. Be to, jame yra gyvulinės kilmės aminorūgščių, kurios labai reikalingos mūsų raumenims. O vieno kiaušinio baltyme yra tik 17 kilokalorijų. Tiesa, visas kiaušinis taip pat nėra kaloringas produktas – turi 70 kilokalorijų.

Ką galime sužinoti iš kiaušinių ženklinimo

Ant kiaušinio turi būti žymuo, kurį sudaro skaičių ir raidžių seka.

Ką reiškia skaičiai. Pirmasis skaičius nurodo vištų dedeklių laikymo būdą.  1 reiškia, kad vištos laikomos laisvai, t.y. gali vaikščioti lauke. 2 nurodo, kad jos laikomos ant kraiko, tai paukštynuose, fermose laisvai vaikščiojančios vištos. 3 reiškia, kad vištos laikomos narvuose. 0 žymimi ekologinėmis sąlygomis auginamų dedeklių kiaušiniai, kurie yra vertingiausi. Laisvai laikomų vištų kiaušiniai taip pat aukštos kokybės. Kadangi vištos gali pramankštinti kojas, jos stipresnės, rečiau serga. O jų kiaušiniai ryškiai geltonu tryniu. Deja, mūsų prekybos centruose dažniausiai parduodami narvuose arba ant kraiko auginamų vištų kiaušiniai. Pastarieji geresni, nes vištos, nors ir nevaikšto, kur nori, bet laikomos ne ankštuose narvuose. Čia auginamos dedeklės dažnai serga, todėl gauna daug vaistų, jų kiaušinių trynys – blyškus, be skonio.

Raidės nurodo šalies kodą. Jei kiaušiniai padėti Lietuvoje, jie žymimi trumpiniu LT, jei Lenkijoje – PL ir pan.
A ir B klasės. Parduotuvėse gali būti parduodami tik A klasės kiaušiniai. B klasės naudojami perdirbimui.
Spalva – ne kokybės įrodymas. Kiaušinio lukšto spalva priklauso nuo vištų rūšies. Nėra skirtumo tarp rudų ir baltų kiaušinių – jų maistinė vertė vienoda.