Naujausi Eurobarometro duomenys atskleidė, kad vos 1 proc. lietuvių yra paėmę paskolas iš bankų – tai pats mažiausias rodiklis visoje ES, kur paskolomis labiausiai naudojasi olandai (53 proc.), danai (48 proc.) ir švedai (45 proc.).

Vos 10 proc. lietuvių turi ir iš privačių asmeninių gautų paskolų, arba skolų: apie tokius neoficialius įsipareigojimus patvirtino 10 proc. šalies gyventojų. Tiesa, asmeninės skolos ne itin populiarios visose Baltijos bei Šiaurės šalyse, užtat Kipre asmeniškai kam nors skolingi 38 proc., Prancūzijoje – 25 proc. gyventojų.
Vieni mažiausių rodiklių Lietuvoje yra ir pagal naudojimąsi daugeliu kitų finansinių paslaugų. Pavyzdžiui, vos 2 proc. lietuvių turi įmonių akcijų, tiek pat investuoja į privačius fondus, nors ES vidurkis yra atitinkamai 11 ir 7 proc.
Tik vengrus su bulgarais lenkiame ir pagal kreditines korteles. Jas turintys nurodė 16 proc. lietuvių, o štai Liuksemburge kreditine kortele naudojasi 87 proc. gyventojų, bendras ES vidurkis – 40 proc.
Nelinkę lietuviai ir draustis. Pavyzdžiui, gyvybės draudimu yra apsidraudę tik 14 proc. gyventojų, nors Švedijoje – net 60 proc. Nepopuliarios ir kitos draudimo paslaugos – sveikatos, namų, automobilių draudimas. Pagal naudojimąsi tokiomis paslaugomis esame antri nuo apačios: Lietuvoje kuriuo nors iš šių draudimų naudojasi 35 proc., visoje ES – 51 proc., o štai Danijoje, Olandijoje ir Švedijoje – beveik 90 proc. gyventojų.
Tačiau pagal naudojimąsi bankų sąskaitomis beveik neatsiliekame nuo ES vidurkio, ir kitų rodiklių kontekste tai byloja, kad renkamės konservatyviausias, klasikines bankų paslaugas. Pavyzdžiui, banko sąskaitą turi 84 proc. europiečių, o Lietuvoje jomis naudojasi 83 proc. žmonių.