Viliamasi, kad ilgainiui naujoji Šiaurės Korėjos valdžia imsis bent menkų permainų skurdo kamuojamoje branduolinėje valstybėje ir visame regione, nors naujasis vadas Kim Jong Unas prieš pokyčius kol kas stoja piestu.

2011-uosius palydėjusi širdį veriančiomis raudomis dėl pasimirusio šalies diktatoriaus Kim Jong Ilo, Šiaurės Korėja vėl grįžo į jai įprastą būseną: daugiau nei pusė šalies gyventojų toliau gyvena pusbadžiu, penktadalis milijono politinių nusikaltėlių dienas leidžia šiurpiuose kalėjimuose, o naujoji valdžia laido prakeiksmus kaimyninėms valstybėms.
Dar kojų neapšilęs naujasis šalies vadas, Kim Jong Ilo sūnus Kim Jong Unas, diktatoriaus karjerą pradėjo išties su trenksmu: kad bulvarinė pasaulio žiniasklaida (žinoma, tik ne Šiaurės Korėjos – šiai viskas draudžiama) neužsižaistų su pikantiškomis detalėmis apie mirusio tėvo gyvenimą ar vyresnio brolio nelegalias keliones į Disneilendą, o rimtesni analitikai nepradėtų svarstyti, kaip derėtų tvarkytis naujajam vadui, šis pats sugalvojo jiems antraštes.
“Mes atkeršysime Pietų Korėjai, bėrusiai druską ant žaizdų gedintiems Šiaurės Korėjos žmonėms. Ašarų jūra, išlieta Šiaurės Korėjos armijos ir liaudies, virs atsakomąja ugnimi, kuri sudegins visą išdavikų kliką”, – grasindamas dėl tariamo gedinčios tautos įžeidimo išrėžė Kim Jong Unas.
Jis bemat tapo naujuoju šių metų tarptautinės politikos “herojumi”, įdomesniu net už sparnuotąją raketą Ormuzo sąsiauryje išbandžiusį Irano diktatorių Mahmoudą Ahmadinejadą.

Kurso keisti nežada
Jau pirmosiomis diktatorystės dienomis Kim Jong Unas pareiškė, kad Šiaurės Korėjoje po jo tėvo mirties niekas nesikeis, o tai, ką savo rankomis pastatė tėtušis, bus toliau puoselėjama uolaus sūnaus.
Šios žinios nežadėtų nieko gero, turint omenyje, ką nuo infarkto miręs diktatorius Kim Jong Ilas buvo sukūręs ir ką perdavė į jaunojo sūnelio rankas. Tai komunistinė diktatūra, branduolinis ginklas, balistinės raketos, nesutarimai su kaimynėmis, o kur dar galutinai suluošinta žmonių sąmonė, šiurpą keliantis badas ir vieša paslaptimi laikomos dujų kameros.
Tačiau kitas klausimas – ar jaunajam Kim Jong Unui seksis šiuos tėvo “žygdarbius” paversti savais ir išsaugoti tokį pat autoritetą, kokį turėjo šį pasaulį ką tik palikęs diktatorius. Užsienio šalių politikai neabejoja, kad permainos, bent nedidelės, bus neišvengiamos. Juk šalies ekonomika byra į šipulius, nemaža dalis blaivų protą išsaugojusių Šiaurės korėjiečių mėgina sprukti iš šalies, be to, netgi kariuomenėje daugėja nelojalių valdžiai kariškių.
Nors Kim Jong Unas (beje, pats buvęs kariškis) laikomas despotišku seno sukirpimo lyderiu, manoma, kad jis vis tiek bus priverstas kažką savo šalyje keisti, o pirmomis dienomis jo laidomi žaibai – tik bandymas įtvirtinti savo autoritetą, bet ne realūs grasinimai.
“Šiaurės Korėja tik perspėja pasaulį nesikišti per valdžios perdavimo laikotarpį, o bet kokių provokacijų tikimybė iš tiesų yra menka”, – mano Seulo Dongguko universiteto analitikas Koh Yu-hwanas.
Beje, tokius grasinimus irgi galima vadinti tėvo politikos tąsa. Prisiminkime, kad Kim Jong Ilas irgi mėgdavo retsykiais pagrasinti ir pagrūmoti – tai Pietų Korėjai, tai JAV, ir tai darydavo vos pajutęs, jog santykiai su šiomis šalimis šyla ir jam bandoma daryti spaudimą.
Na, o tiek Japonija, tiek Amerika, tiek Kinija, tiek Rusija norėtų, kad periodiškai pasikartojantis santykių su Šiaurės Korėja ašilimas prasidėtų kuo greičiau, ir viliasi, jog iš pradžių pasispardęs, jaunasis Kim Jong Unas netrukus atsileis.

Vieni laukia nusiginklavimo, kiti – ekonomikos pokyčių
Kiekviena valstybė santykius su Šiaurės Korėja tikisi pagerinti vis dėl kitokių priežasčių. Amerikiečiams Šiaurės Korėja daugiausiai galvos skausmo kelia dėl šios konfliktų su Pietų Korėja: amerikiečiai kaskart siunčia savo karinį laivyną užtikrinti drausmės ir tvarkos regione. Japoniją į neviltį labiausiai varo Šiaurės Korėjos branduolinis ginklas. Mat Šiaurės Korėja virš Japonijos vis praskraidina kokią balistinę raketą, o 2006-aisiais ir 2009-aisiais gerokai išgąsdino japonus branduoliniais bandymais.
Štai kodėl diplomatinių santykių su Šiaurės Korėja nepalaikanti Japonija vis dėlto bando kalbėtis diplomatiškai ir yra viena aktyviausių dialogo dėl Šiaurės Korėjos branduolinio nusiginklavimo dalyvių. Tiesa, derybos dėl šio nusiginklavimo, kuriose dalyvauja Šiaurės ir Pietų Korėja, Japonija, Rusija, Kinija ir Amerika, buvo sustabdytos 2008-aisiais, bet Japonija tikisi, kad po trumpo Kim Jong Uno pasiautėjimo jos gali būti atnaujintos.
“Valdžios pasikeitimas Šiaurės Korėjoje gali būti naujas postūmis vėl prabilti apie būtinybę atsisakyti branduolinio ginklo – juk Kim Jong Unas tiesiai nepareiškė, kad tikrai neketina leistis į kalbas šia tema”, – vilties nepraranda Japonijos analitikas Hiroshi Tagami.
Savo išskaičiavimų dėl Šiaurės Korėjos turi ir Kinija. Jai būtų kur kas parankiau, jei kaimyninė Korėja pertvarkytų byrančią savo planinę ekonomiką ir taptų naudinga prekybos partnere. Deja, iki šiol Šiaurės Korėja nepasidavė Kinijos spaudimui imtis permainų, tačiau viliamasi, kad jaunas lyderis, kuris, neoficialiais duomenimis, slapta, pasivadinęs kitu vardu, yra studijavęs ekonomiką Šveicarijoje, pripažins tėvo klaidas ir imsis reformų.