„Bijai meškos – neik į mišką“. Ši Rusijos rinkai dažnai taikoma patarlė ne ką mažiau tinka ir Baltarusijai. Politinė ir teisinė rizika, centralizuotas ekonomikos planavimas tebėra pirmiausiai į akis krentančios kliūtys šios šalies ūkio proveržiui.
Kaip bebūtų, Lietuvos verslo interesai šioje šalyje pastaraisiais metais pastebimai stiprėjo. Jei 2000–2006 m. Baltarusijoje per metus Lietuvos verslininkai vidutiniškai investuodavo 5 mln. Lt, tai 2007–2008 m. – 16 mln. Lt, o 2009–2012 m. – jau 66 mln. Lt. Kaimyninės rinkos dydis, ilgalaikis augimo potencialas ir žaliavų prieinamumas neabejotinai yra investuotojus viliojantys veiksniai. Tikėtina, jog dairytis į Baltarusiją verslininkus pastūmėjo ir ekonomikos krizė. Per pastarąjį dešimtmetį taip pat intensyvėjo prekybos ryšiai. Antai 2004–2006 m. Baltarusija nepateko į svarbiausių Lietuvos eksporto partnerių dešimtuką, tuo tarpu nuo 2009 m. laikosi šeštoje–aštuntoje vietoje. O kur dar į Lietuvos prekybos centrus atvykstantys baltarusiai, pagyvinantys drabužių ir avalynės, buitinės technikos ir panašių prekių pardavimus?
Dažną investuotoją, greta nepatrauklios Baltarusijos politinės aplinkos, atgraso makroekonominis nestabilumas. Pavyzdžiui, vien 2011 m. Baltarusijos rublis buvo devalvuotas du kartus po daugiau nei 30 proc. Po tokio valiutos šoko infliacija „pramušė“ 100 proc., nors valdžia ir ėmė riboti būtiniausių produktų kainas. Artėjančią devalvaciją signalizavo nepalankios tendencijos valiutų prekybos rinkoje, oficialiųjų tarptautinių atsargų mažėjimas ir aukštas einamosios sąskaitos deficitas. Iš esmės tik dujotiekio operatoriaus Beltransgaz akcijų pardavimas Rusijos Gazprom už 2,5 mlrd. JAV dolerių bei Rusijos Sberbank 1 mlrd. JAV dolerių paskola kalio trąšų gamyklai leido atstatyti oficialiąsias atsargas, reikalingas valiutos stabilumo palaikymui.
Situacija buvo aprimusi kiek daugiau nei metus, o pastaraisiais mėnesiais kaimyninės šalies ekonomika vėl ėmė siųsti didesnio dėmesio reikalaujančius signalus. Nuo metų pradžios Baltarusijos rublis JAV dolerio atžvilgiu atpigo 8 proc. Per pastarąjį pusmetį oficialiosios atsargos smuko beveik penktadaliu, o einamosios sąskaitos deficitas smarkiai padidėjo. Tarpbankinio skolinimosi palūkanos padidėjo nuo 18 proc. gegužę iki 40 proc. lapkritį.
Nors bendros valiutos planai palikti praeityje, Baltarusijos ir Rusijos ekonominiai ryšiai tebėra itin glaudūs. Į Rusiją keliauja pusė šalies eksporto, tad nenuostabu, kad šiemet sulėtėjus Rusijos ekonomikos augimui, tai išsyk pajuto ir Baltarusijos ūkis. Realusis šalies BVP 2013 m. sausį–rugsėjį padidėjo tik 1,1 proc. Negana to, ryškėja didžiulės augimo disproporcijos. Eksportas ir pramonės gamyba mažėja, tuo tarpu mažmeninė prekyba auga kone šuoliškai. Gyventojų pajamos per metus padidėjo penktadaliu. Ekonomikai judant vėžlio žingsniu, toks pajamų didėjimas tvarumu net nekvepia.
Tiesa, naujausi Baltarusijos ekonomikos rodikliai yra geresni negu 2011 m. ir padėtis prastėja lėčiau negu anuomet. Vis dėlto, trajektorija yra panaši ir jei valiutų rinkos spaudimas neatslūgs, o centrinis bankas toliau tirpdys oficialiąsias atsargas, bandydamas išlaikyti kurso stabilumą, devalvacijos tikimybė nuosekliai didės. Tai būtų ketvirtas rublio devalvavimo atvejis per pastaruosius penkerius metus.
Lietuvos prekybos balansas su Baltarusija yra teigiamas (eksportas viršija importą). Taigi lietuviško eksporto konkurencingumui rublio devalvacija turėtų neigiamos įtakos, nors ją „suminkštintų“ didelė Baltarusijos infliacija, tebesiekianti 15 proc.