Vilniaus festivalis

Muzika. Birželio mėnesį sostinėje kultūringos muzikos mėgėjų laukia Vilniaus festivalis.

„Muzika nušviečia pasaulį“ – toks šiųmečio, jau devyniolikto, Vilniaus festivalio moto. Kone ryškiausias jo bruožas – tai, kad daugelyje koncertų scena bendram muzikavimui sukvies Lietuvos ir užsienio atlikėjus.

Tai matysime jau Vilniaus festivalio atidarymo koncerte. Jame Sergejaus Rachmaninovo Antrąjį fortepijoninį koncertą atliks spėjusi daugelį prestižinių Europos salių apkeliauti jaunosios kartos pianistė iš Gruzijos Khatia Buniatishvili. Trejų metų ji pradėjo mokytis skambinti fortepijonu, šešerių jau skambino su Tbilisio kameriniu orkestru, o būdama dešimties koncertavo Vakarų Europoje, Rusijoje, Ukrainoje, Armėnijoje, Izraelyje ir JAV. Šiandien K.Buniatishvili yra grojusi su Prancūzijos nacionaliniu, Londono filharmonijos, Paryžiaus, Los Andželo, Vienos simfoniniais orkestrais.

Lietuvos nacionaliniam simfoniniam orkestrui tą vakarą taip pat vadovaus svečias – Estijoje gimęs, bet Niujorke užaugęs batutos meistras Kristjanas Järvi. Jis diriguos Vilniaus festivalio užsakyto Gedimino Gelgoto kūrinio „Extracultural“ premjerai Lietuvoje. Ją kartu su Lietuvos nacionaliniu simfoniniu orkestru atliks paties kompozitoriaus vadovaujamas ansamblis NIKO, dar žinomas kaip Naujų idėjų kamerinis orkestras. Pasaulinė G.Gelgoto „Extracultural“ premjera šių metų pradžioje įvyko legendinėje Leipcigo salėje „Gewandhaus“. Pats autorius teigia, kad kūrinio forma ir muzikos kalba nešabloniška, jame girdėti įvairiausių asociacijų, nuo europietiškojo baroko ar senųjų Rytų kultūrų atgarsių iki XX a. avangardo ar šiuolaikinės klubų muzikos ir repo.

Lietuvos kamerinis orkestras šįkart scenoje pasirodys kartu su mandolinos virtuozu iš Izraelio Avi Avitaliu, kuris klasikos koncertuose siekia reabilituoti mandoliną kaip solinį instrumentą, tad kartu su lietuviais atliks Johanno Sebastiano Bacho ir Antonio Vivaldi koncertų versijas mandolinai ir orkestrui. 2010 m. A.Avitalis pelnė „Grammy“ apdovanojimą kaip geriausias solistas, o 2012 m.  pasirašė išskirtinę sutartį su įrašų kompanija „Deutsche Grammophon“.

Antroji koncerto dalis bus skirta žymiausio nūdienos laikų estų kompozitoriaus Arvo Pärto aštuoniasdešimtmečiui. Šis autorius, jau senokai įsikūręs Vokietijoje, priskiriamas prie „mistinio minimalizmo“ srovės kūrėjų ir jau ketvirtus metus iš eilės, klasikinės muzikos duomenų bazės „Bachtrack“ liudijimu, pripažįstamas gyvuoju kompozitoriumi, kurio kūriniai pasaulyje atliekami dažniausiai. Vilniuje išgirsime A.Pärto kūrinius „Fratres“ ir „Tabula rasa“.

Festivalis ryžosi suvesti ir du styginių kvartetus – vos ketverius metus gyvuojantį jaunų muzikantų Vilniuje suburtą „Mettis“ bei geru dešimtmečiu „vyresnį“, Europoje jau gerai žinomą „Quartetto di Cremona“ iš Italijos miesto Kremonos. Be savarankiškai atliekamų Luigi Boccherini, Giuseppe’s Verdi, Philipo Glasso kūrinių, abu styginių kvartetai drauge atliks Felixo Mendelssohno-Bartholdy oktetą. O jei spėliojate, ką reiškia „Mettis“, – tai senovės graikų mitologinė figūra, viena iš Dzeuso dukterų, meno ir išminties deivė. Bendrinėje kalboje šis žodis apibūdina kokybę, kurios pasiekiama sumanumu, išradingumu ir įgūdžiais.

Su tradicinės baroko muzikos „rubrika“ Vilniaus festivalis šįmet pristatys Lietuvos ir Lenkijos valdovams dedikuotas J.S.Bacho kantatas. Vadinamąsias lenkiškąsias kantatas kompozitorius sukūrė Leipcige ir dedikavo tuometiniam Lenkijos karaliui ir Lietuvos didžiajam kunigaikščiui, Saksonijos kurfiurstui Augustui III Saksui, jo sutuoktinei Marijai Žozefai ir karalienei motinai Kristianai Eberhardinai. Savo pasaulietinėmis kantatomis J.S.Bachas pašlovino vieną seniausių Europoje valdovų Wettinų dinastiją.

Lietuvai ir Lenkijai svarbų muzikos paveldą Vilniuje pristatys svečiai iš Lenkijos – Vroclavo baroko orkestras, Vroclavo nacionalinio muzikos forumo choras, solistai ir dirigentas Andrzejus Kosendiakas. Būtent jis 2006 m. įkūrė vienintelį baroko orkestrą Lenkijoje, grojantį istoriniais instrumentais. Šis koncertas – tai penkiasdešimtojo Vroclavo muzikos festivalio „Wrastislavia Cantans“ dovana Vilniaus festivaliui.

Džiazo mėgėjams Vilniaus festivalis siūlo pasiklausyti pianisto ir įdomių projektų autoriaus Gregory Privato vadovaujamo įvairių rasių bei tautybių muzikantų kvinteto, kuriame groja gitaristas Manu Codjia, kontrabosininkas Jiri Slavikas, perkusininkas Adriano Tenorio bei multiinstrumentalistas Sonny Troupe. Pats G.Privatas muzikuoti ir komponuoti pradėjo dar mokykloje, o klasikinio fortepijono pamokas netrukus iškeitė į džiazo improvizacijas. Studijuodamas inžineriją Tulūzoje, koncertuodavo džiazo klubuose ir festivaliuose, o galiausiai su Karibų muziką pristatančia grupe išvyko užkariauti Paryžiaus.

Vilniuje svečiai iš Prancūzijos kartu su kviestiniu vokalistu iš Švedijos Gustavu Karlströmu pristatys autorinę programą „Cypario pasakojimai“, kuri išleista atskiru kompaktiniu albumu. Tai unikali kompozicija, džiazo muzikos kalba pasakojanti tikrą istoriją. Po 1902 m. įvykusio ugnikalnio išsiveržimo, sunaikinusio visą buvusią Martinikos sostinę Sen Pjerą ir jos gyventojus, vienintelis gyvas saloje išliko akmeniniame bunkeryje kalintas Louisas Auguste’as Cyparis (1875–1929). Vėliau jis tapo keliaujančio cirko „Barnum & Bailey“ žvaigžde ir gastrolėse pasakodavo apie savo stebuklingą išlikimą.

Tačiau didžiausią egzotikos dozę lietuviams šiais metais žada Pekino nacionalinės operos atvežamas spektaklis „Jangų giminės karvedės“. Jame pasakojama apie Jangų moteris, stojusias ginti tėvynės, kai jų vyrai žuvo nuo priešo rankos. Sieną saugojusiam vadui Jang Zongbao žuvus, jo šimtametė močiutė Še, užgniaužusi sielvartą, nutaria sunaikinti priešą ir ima vadovauti kariams. Viena iš karvedžių tapo ir Mu Guing, Jang Zongbao žmona. Ryžtingomis moterų pastangomis, sumanumu ir drąsa priešas buvo nugalėtas.

Pekino opera – bene sudėtingiausias ir turiningiausias kinų muzikinės dramos stilius, puoselėjamas Šiaurės Rytų Kinijoje. Jo istorija siekia dvyliktą amžių, bet šiais laikais pristatomas Pekino operos pavidalas susiklostė devynioliktame amžiuje, imperatorių Čingų dinastijos valdomuose rūmuose. Šiai operai būdingas išraiškos sąlyginumas, spalvingi atlikėjų drabužiai, išraiškingos kaukės, specifiniai judesiai. Pekino operos repertuarui priskiriama apie 1300 tradicinių ir šiuolaikinių veikalų, iš kurių 400 atliekami lig šiol. Juose aukštinami kilnūs karo vadai, smerkiami išdavikai, dažnai plėtojama meilės tema. 2010 m. Pekino opera buvo įtraukta į UNESCO reprezentatyviojo žmonijos nematerialaus kultūros paveldo sąrašą.

Vilniaus festivalyje viešėsianti Pekino nacionalinės operos trupė įkūrta 1955 m. Per pastaruosius šešis dešimtmečius ji atliko daugiau kaip 600 įvairaus pobūdžio muzikinių spektaklių, sėkmingai rodomų visame pasaulyje. Trupė gastroliuodama jau aplankė daugiau kaip pusšimtį šalių. Apie visa tai svečiai iš Kinijos patys papasakos spektaklio išvakarėse rengiame susitikime, kuris susirinkusiems žiūrovams bus verčiamas į lietuvių kalbą.

Festivalį vainikuos pabaigos koncertas „Odė džiaugsmui“, kuriame kartu su Lietuvos nacionaliniu simfoniniu orkestru pasirodys pianistas iš Latvijos Vestardas Šimkus, pelnęs pirmąją premiją Marijos Canals tarptautiniame pianistų konkurse Budapešte.  Jis skambins Sergejaus Prokofjevo Trečiąjį koncertą fortepijonui ir orkestrui. Taip pat nuskambės latvių muzikos patriarcho Emilio Darzinio „Melancholiškas valsas“ – vienintelė išlikusi kompozitoriaus simfoninė partitūra, kurioje tautinės muzikos intonacijos meistriškai jungiamos su romantinėmis harmonijomis.

Festivalį užbaigs monumentali Ludwigo van Beethoveno Devintoji simfonija. Jai atlikti telkiamos įspūdingos pajėgos: tai Lietuvos nacionalinio simfoninio orkestro muzikantai, net du mišrūs chorai – Kauno valstybinis ir Nacionalinio operos ir baleto teatro bei keturi iš Latvijos, Vokietijos ir Rusijos atvykstantys solistai. Šiuo koncertu bus simboliškai paminėtas ir besibaigiantis Latvijos pirmininkavimas ES Tarybai.

2015 m. Vilniaus festivalio programa

Birželio 1 d. 19 val. Nacionalinės filharmonijos Didžiojoje salėje – Khatia Buniatishvili (fortepijonas, Gruzija), Lietuvos nacionalinis simfoninis orkestras (dirigentas Kristjan Jarvi, JAV), ansamblis NIKO (vadovas Gediminas Gelgotas)

Birželio 2 d. 19 val. Nacionalinės filharmonijos Didžiojoje salėje – susitikimas su Pekino nacionalinės operos režisieriumi Sun Guiyuanu ir spektaklio „Jangų giminės karvedės“ solistais. Lektorius ir moderatorius – Kinijos centrinės televizijos (CCTV) tarptautinio kanalo prodiuseris ir Pekino operos ekspertas Xu Zhaoqunas

Birželio 3 d. 19 val. Nacionalinės filharmonijos Didžiojoje salėje – Avi Avitalis (mandolina, Izraelis), Džeraldas Bidva (smuikas), Vaiva Eidukaitytė-Storastienė (fortepijonas), Lietuvos kamerinis orkestras (vadovas ir dirigentas Sergejus Krylovas)

Birželio 4 d. 19 val. Nacionaliniame operos ir baleto teatre – Pekino nacionalinės operos spektaklis „Jangų giminės karvedės“ (pastatymo režisierius Sun Guiyuanas)

Birželio 7 d. 19 val. Nacionalinės filharmonijos Didžiojoje salėje – Gustavas Karlstromas (vokalas, Švedija), Gregory Privato kvintetas (Prancūzija)

Birželio 9 d. 19 val. Lietuvos Didžiosios Kunigaikštystės valdovų rūmuose – Vroclavo baroko orkestras (dirigentas Andrzejus Kosendiakas, Lenkija)

Birželio 11 d. 19 val. Nacionalinės filharmonijos Didžiojoje salėje – „Quartetto di Cremona“ (Italija), styginių kvartetas „Mettis“

Birželio 21 d. 19 val. Nacionaliniame operos ir baleto teatre – Vestardas Šimkus (fortepijonas, Latvija), Liene Kinča (sopranas, Latvija), Olesya Petrova (mecosopranas, Rusija), Andreasas Schageris (tenoras, Vokietija), Rihardas Mačanovskis (baritonas-bosas, Latvija), Lietuvos nacionalinis simfoninis orkestras (dirigentas Modestas Pitrėnas), Kauno valstybinis choras, Lietuvos nacionalinio operos ir baleto teatro choras

Sausį vykusioje pasaulinėje Detroito automobilių parodoje vėl skambėjo viltingi pranešimai apie sektoriaus atsigavimą. Ką tai reiškia per pastarąjį dešimtmetį gan stipriai pasikeitusiai automobilių pramonei?

Sausio viduryje JAV Detroito mieste vyko viena didžiausių pasaulinių automobilių parodų, kurioje daugelis gamintojų džiaugėsi vis didėjančia prekyba ir gan drąsiai prognozavo besibaigiantį sunkmetį. Kai kurie bendrovių vadovai dabartinį prekybos atgimimą lygino su dešimtuoju praėjusio amžiaus dešimtmečiu, kai rinka išgyveno gerovės metus. Tarkim, JAV rinkoje, kurioje nuperkama daugiausiai automobilių ir kuri gali būti laikoma lakmuso popierėliu, 2011 m. parduota apie 13 mln. automobilių, o didžiausio pakilimo metais, 1998-aisiais, buvo nupirkta apie 16 milijonų.
„Per pastarąjį penkmetį ištvėrėme visus skaistyklos ir pragaro ratus. Manau, sumokėjome už savo klaidas ir dabar laikas gyventi toliau“, – vylėsi „Fiat“ koncerno direktorius Sergio Marchionne.
O mes žvilgtelėkime, kaip per pastarąjį dešimtmetį buvo perbraižytas automobilių pramonės žemėlapis: kas prarado lyderių vardą ir kokios naujos žvaigždės dar tik gimsta.

Brangios vakariečių klaidos

S.Marchionne minimos klaidos – tai trijų didžiausių JAV bendrovių, vadinamosios didžiosios trijulės, kuriai priklauso „Chrysler“, „Ford“ bei „General Motors“ (toliau GM), gaminami neekonomiški ir dideli SUV automobiliai ir pikapai. 2008-aisiais pasaulį sukrėtus sunkmečiui ir šoktelėjus degalų kainoms, tokie automobiliai tapo nebepaklausūs ir didieji gamintojai nesugebėjo konkuruoti su Japonijos bei Pietų Korėjos koncernais. Dėl šios priežasties 2009-aisiais GM ir „Chrysler“ atsidūrė ties bankroto riba, „Ford“ prireikė paskolų, o JAV vyriausybė turėjo gelbėti ne tik savo bankus, bet ir automobilių gamintojus – tam buvo skirta daugiau nei 17 mlrd. dolerių. Šiandien „Chrysler“ koncernas glaudžiasi po „Fiat“ sparnu, o JAV automobilių pramonės sostine vadintas Detroitas dažniau minimas, kai kalbama apie nedarbą ir nusikalstamumą.
Žinoma, sušelptos mokesčių mokėtojų pinigais, JAV bendrovės buvo priverstos taupyti, restruktūrizuoti savo veiklą, apkarpyti gaminamų modelių kiekį ir pradėti taupesnių automobilių gamybą – galbūt todėl šiandien didžioji trijulė dar turi šiokį tokį svorį tarptautinėje rinkoje. Kas prieš dešimt metų galėjo pagalvoti, kad GM šiandien bendradarbiaus su Pietų Korėjos elektronikos lydere LG ir kartu kurs naujas akumuliatorių technologijas savo gaminamiems elektromobiliams „Chevrolet Volt“ bei „Opel Ampera“. Ši JAV bendrovė „elektrifikuojasi“ iš peties – pernai jos vadovas Danielis Akersonas pranešė, kad planuojama pristatyti hibridinį limuzino „Cadillac“ modelį.
Ne tik JAV automobilių pramonė išgyvena pokyčių ir konsolidavimosi laikotarpį – bene didžiausius proveržius turėjome galimybę stebėti Azijoje. Tarkim, šių metų Detroito parodoje geriausiu Šiaurės Amerikos metų automobilių išrinktas Pietų Korėjoje gaminamas automobilis „Hyundai Elantra“. Indijos automobilių gigantas „Tata Motors“ per pastarąjį dešimtmetį nusipirko Didžiosios Britanijos pažiba laikytą „Jaguar Land Rover“ bendrovę ir Pietų Korėjos „Daewoo“.
Beje, šiandien Didžioji Britanija yra ketvirta automobilių gamintoja Europoje ir už išsaugotas darbo vietas britai turi dėkoti rytiečiams – naujaisiais senojo pasaulio kolonizatoriais galima vadinti „Nissan“ bei „Tata Motors“, kurių fabrikai maitina šalį.
Tuo tarpu didžiausias Vokietijos koncernas „Volkswagen Group“, kuriam priklauso „Audi“, „Bentley“, „Bugatti“, „Lamborghini“, „Seat“, „Škoda“ ir „Scania“, per artimiausius ketverius metus planuoja investuoti apie 18 mlrd. dolerių į naujas gamyklas Kinijoje. Euro krizės sukeltos bangos gali stipriai sukrėsti europiečių perkamąją galią – o tai reikštų, kad Europos gamintojai susidurs su perpildyta rinka. Štai „Ford Motors“ direktorius Europos regionui Stephenas Odellas prognozuoja, kad regione pagaminama iki 30 proc. daugiau automobilių, nei yra poreikis. Galbūt todėl prieš dvejus metus „Ford“ pardavė žymųjį švedų „Volvo“ kinų bendrovei „Zhejiang Geely Holding Group“.

Azijos lyderių dvikova

Vėjas į nugarą šiandien pučia automobilių gamintojams Tolimuosiuose Rytuose – Japonijos, Kinijos ir Pietų Korėjos bendrovės yra užėmusios solidžią automobilių rinkos dalį tiek Europoje, tiek už Atlanto. Tiesa, ne visų trijų šalių gamintojoms sekasi vienodai – Japonijos gamyklos susiduria su sunkumais, vydamosi ypač sėkmingai spurtavusias ir daug lankstesnes korėjiečių bendroves. Tuo tarpu Kinijai jau pabodo būti pigių kopijų „gamykla“, todėl šios šalies vyriausybė keičia politiką, kuri, tikėtina, leis įgyti daugiau pasitikėjimo vietiniams gamintojams. Tačiau apie visus iš eilės.
Japonijos gamintojams praėję metai buvo pilni radikalių išbandymų – pavasarį daugybę nuostolių pridarė žemės drebėjimas ir dėl jo kilęs cunamis, o rudenį gamybos tempus sustabdė potvyniai, kilę Tailande, kur Japonijos bendrovės taip pat turi fabrikus, gaminančius elektronines automobilių dalis. Labiausiai dėl 2011-ųjų stichinių nelaimių nukentėjo „Honda“, „Mazda“ ir „Mitsubishi“, o sėkmingiausiai pasirodė net ir nemažai nuostolių patyrusios „Nissan“ bei „Toyota“.
Lyg to būtų maža, euro ir dolerio atžvilgiu pabrangusi Japonijos jena tapo patrauklia valiuta investuotojams ir šiandien yra kaip niekad stipri – dėl to šalies fabrikuose gaminami automobiliai brangsta, ir didieji gamintojai svarsto, kaip perkelti gamybą į pigesnes šalis. Tarkim, „Nissan“ šiais metais Meksikoje statys 2 mlrd. dolerių vertės gamyklą, o „Toyota“ planuoja perkelti kai kuriuos fabrikus į JAV.
Pietų Korėjos koncernas „Hyundai-Kia“ pagal pajėgumus šiandien yra ketvirtoje vietoje pasaulyje – po vokiečių „Volkswagen“, amerikiečių GM ir japonų „Toyotos“. Korėjiečiams fortūna šiandien šypsosi – panašiai kaip ir elektronikos milžinai „Samsung“ bei LG, šis automobilių gamintojas po truputį lenkia japonų įmones. Pernai Pietų Korėjos bendrovės pagamino 6,3 mln. automobilių ir po truputį pradeda minti japonams ant kulnų – šios šalies gamintojai į rinką išleido apie 8,4 mln. vienetų.
Daug ką pasako faktas, kad per pastaruosius ketverius metus Pietų Korėjos automobiliai du kartus laimėjo aukščiausius Detroito parodos apdovanojimus. Tai reiškia, kad „Hyundai“ ir „Kia“ pagaliau pateikė tinkamą kainos ir dizaino derinį. Ir nors japonų automobiliai vis dar vertinami dėl geresnės pagaminimo kokybės, korėjiečių suteikiama dešimties metų garantija ir finansinių sukrėtimų laikais ypač aktuali kaina daro savo. „Lankydamasis Detroito parodoje pajutau, kad Pietų Korėjos „Hyundai“ po truputį lenkia japoniškus modelius. Ypač nustebino naujoviškas ir drąsus automobilių dizainas“, – parodos įspūdžius apibūdino apie automobilių pramonę rašantis japonų žurnalistas Toshifumi Watanabe.
Artimiausiu metu prie tolesnės Pietų Korėjos sėkmės turėtų prisidėti ir pernai su JAV bei ES pasirašytas laisvosios prekybos susitarimas. Jame numatoma per artimiausią penkmetį panaikinti daugybę apribojimų bei mokesčių tarp Pietų Korėjos ir kitų sutarties partnerių. Dokumentui labiausiai ir priešinosi būtent JAV automobilių pramonės atstovai – dar laisvesnė prekyba grasina padidinti korėjietiškų automobilių dalį šalyje.
Korėjiečiai taip pat atranda besivystančias rinkas (Indiją, Braziliją, Kiniją), kurios ilgainiui taps aukso kasyklomis automobilių gamintojams. Tarkim, žurnalo „Forbes“ duomenimis, tūkstančiui JAV gyventojų tenka per 800 automobilių, Europoje šis skaičius kuklesnis – apie 600 mašinų. O štai Indijoje tūkstančiui gyventojų tenka tik apie 20, Kinijoje – apie 50 automobilių.

Kinijos drakonas kelia galvą

Paskui Pietų Korėją automobilių rinkoje spurtuoti bando ir Kinija. „Žinoma, dabar kinai pirmiausia galvoja apie kainą, kaip ir mes, korėjiečiai, darėme prieš gerą dešimtmetį. Bet ilgainiui ateis ir geresnė kokybė“, – prognozuoja Hyoung-Keun Lee, „Kia Motors“ viceprezidentas.
Kinijos gamintojai po truputį ima suprasti, kad norint pritraukti pirkėjų vien tik mažos kainos nepakanka, supranta ir tai, kad negalima joti ant vakariečių ar japonų automobilių kopijų ar net plagiato arkliuko. Todėl kinų automobilių pramonės milžinai vis dažniau samdo patyrusius dizainerius iš Vakarų.
Tarkime, „Great Wall Motor“ pernai pasisamdė buvusį „Mecedes-Benz“ dizainerį Andreasą Deufelį, „Chongqing Changan Automobile“ įsidarbino buvęs GM automobilių architektas Dave’as Randas, o naujiems „Geely“ automobilių modeliams kurti iš „Volvo“ buvo pasiskolintas Peteris Horbury. „Kinijoje dizaineris gali atrasti save iš naujo ir atskleisti savo talentą. Čia aš turiu daug daugiau įtakos savo kuriamiems automobiliams“, – džiaugiasi Danas Darancou, buvęs GM dizaineris.
Tačiau Kinijoje bręsta ir šiek tiek kitokie pokyčiai, turėsiantys įtakos ir užsienio automobilių gamintojams. Pernai vyriausybė paskelbė, kad užsienio gamintojams nebebus taikomi sumažinti mokesčiai, neliks ir palengvintų biurokratinių procedūrų. Minėtos lengvatos, priimtos devintajame praėjusio amžiaus dešimtmetyje, turėjo pritraukti į Kiniją užsienio įmonių. Tokia strategija turėjo leisti kinų bendrovėms perimti užsieniečių žinias bei technologijas, tapti konkurencingoms tarptautinėje ir šalies rinkoje. Deja, dėl vietinių korporacijų vadovybės vangumo kinų gamintojai šiandien užima tik trečdalį vietinės rinkos, o štai, pavyzdžiui, „Volkswagen“ pernai Kinijoje pardavė daugiau nei 2 mln. automobilių.

Kuriam vairuotojui neįdomu, kiek laiko tarnaus jo įsigytos padangos? Arba kiek toli kelionėje aplink pasaulį būtų galima nuvažiuoti su vienu padangų komplektu? O kaip tai paskaičiuoti?

Tą padaryti pamėgino ir kinai. Rezultatas išėjo perdėm įdomus. Pasirodo, automobilio pakabos būklė padangų dilimo spartai įtakos beveik neturi. Įdomu, ar toli ir kurion pasaulio pusėn tokius kinų “atradimus“ pasiųstų Lietuvos autoservisuose ir garažuose triūsiančios auksinės rankos?

Kinijos Tongdži universiteto (Tongji University) Automobilių tyrimų fakulteto tyrėjai suformulavo naują lygtį, kuria galima apskaičiuoti padangos tarnavimo laiką. Kinų mokslininkai tikisi, jog jų išradimas vežėjų pramonei padės sutaupyti milijonus, informuoja newscientist. com.

Kaip ir buvo galima tikėtis, žurnale „Journal of Vibration and Control“ publikuoti rezultatai byloja, jog padangų dėvėjimąsi lemia toli gražu ne vienas faktorius: sukibimo su kelio danga plotas, padangų gumos fiziniai ypatumai, trintis tarp padangos ir kelio dangos, bet koks padangų slydimas, transporto priemonės svoris ir t.t.. Tyrėjų kolektyvas mėgino ne tik pateikti naują padangų dėvėjimosi formulę, bet ir išsiaiškinti, kuris iš padangų dilimo veiksnių yra svarbiausias.

Ko gero, mažai ką nustebins informacija, jog sparčiausiai padangos dyla, kai automobilis slysta šonu arba buksuoja, vairuotojas staigiai didina greitį, o pati transporto priemonė yra kaip reikiant pakrauta. Tad pageidaujant, jog padangos tarnautų ilgiau, reikėtų atsisakyti staigaus pajudėjimo iš vietos ir manevravimo, o salone ir bagažinėje vežiotis kuo mažiau balasto. Ne mažiau svarbu yra ir slėgis padangose (kuo jis mažesnis, tuo padanga „minkštesnė“ ir greičiau dyla) bei aplinkos temperatūra.

Tačiau bene labiausiai stebinantis kinų tyrimo rezultatas – padangos dilimo spartai labai menkos įtakos teturi automobilio pakabos būklė (taip pat ir pakabos geometrija) bei kelio paviršius.

REUTERS

Kinijos dienraštis „Beijing Times“ neseniai pranešė, kad Honkongo kompanija „Eagle Vantage Management“ („Eagle“) nusiuntė prašymą britų kariškiams pirkti iš jų lėktuvnešį „Ark Royal“.

Ši naujiena nebūtų tapusi dideliu skandalu jei ne tas faktas, jog galutiniu lėktuvnešio pirkėju buvo įvardytas minėtasis kalinys, milijardierius Huanas Guanju, nuteistas 14 metų už garsių prekinių ženklų padirbinėjimą, manipuliacijomis vertybinių popierių biržose ir kyšių davimu aukštiems pareigūnams. H. Guanju kartu su broliu yra įsteigęs didžiausią Kinijos teritorijoje elektronikos prekių parduotuvių tinklą „Gome Electronics“. Šiuo metu šalyje veikia 1300 šio tinklo parduotuvių, o H. Guanju turtas vertinamas 6,3 mlrd. JAV dolerių. Milijardierius kaltinamas 5 pareigūnų papirkimu, kuriems jis davė 675 tūkst. JAV dolerių kyšių, o pastarieji jam teikdavo įslaptintą informaciją apie sandorius vertybinių popierių biržose. H. Guanju nuosprendyje taip pat paskirta 88 mln. dolerių bauda. Jis dar ir šiandien valdo 34 proc. parduotuvių tinklo „Gome“ akcijų.

Tuo tarpu lėktuvnešį panorusi įsigyti „Eagle“ tvirtina, kad H. Guanju neturi didelės įtakos šioje kompanijoje, nors ir yra didžiausias „Eagle“ akcininkas.

Paraišką britų kariškiams pateikęs atstovas Čžao Ciguanas sako, kad kalinys visiškai neisikiša į šio sandorio veiksmus, o sprendimą įsigyti lėktuvnešį priėmė „Eagle“ valdyba, į kurios veiklą nuteistasis neturi galimybių kištis. Jo žodžiais, sprendimą pirkti „Art Royal“ priėmė visa „Eagle“ valdyba. Jei kinai nugalės konkurse, britų lėktuvnešis bus nuplukdytas į Honkongą arba Makao, kur bus paverstas didžiausiu pasaulyje plaukiojančiu parodų centru. Čia žadama demonstruoti tik elitinus eksponatus. Šio sandorio vertė neskelbiama.

„Ark Royal“ yra vienas iš penkių Britanijos karališkojo jūrų laivyno lėktuvnešis – jau penktasis, turintis tokį vardą. Pirmasis „Ark Royal“ buvo pastatytas XVI amžiuje ir dalyvavo sutriuškinant garsiąją ispanų „armadą“ 1588 metais. Dabartinis lėktuvnešis ant vandens buvo nuleistas 1981 metais, o eksploatuoti pradėtas 1985 m. Laivo ekipažas – 1050 žmonių, įskaitant ir sraigtasparnių bei bombonešių pilotus, laivo talpa – 22 tūkst. tonų.

Didžiosios Britanijos gynybos ministerija sprendimą parduoti lėktuvnešį priėmė šį kovą. Laivas sukėlė didelį pirkėjų susidomėjimą. Tarp potencialių pirkėjų – viena metalo perdirbimo gamykla, taip pat garsus kazino tinklas. Taip pat planuojama, kad lėktuvnešis gali būti spec. karinių pajėgų baze per Olimpines žaidynes kitais metais Londone. Taip pat lėktuvnešį siūloma paversti sraigtasparnių oro uostu. Paraiškos pirkti lėktuvnešį buvo baigtos priiminėti liepos 6 d. Gynybos ministerijos atstovas pareiškė, kad paraiškų yra tiek daug, kad jų peržiūra užtruks ilgiau nei du mėnesius. Tačiau realiausiu pretendentu tapti naujuoju „Ark Royal“ savininku įvardyjamas Kinijos kalinys.

BFL

Lietuvos užsienio reikalų ministras Audronius Ažubalis gegužės 27 dieną Lietuvos ambasados Pekine surengtame seminare kvietė kinus pasinaudoti turizmo galimybėmis Lietuvoje.

Į šį renginį ambasada sukvietė už Kinijos turizmo sektorių atsakingus valstybės pareigūnus, turizmo operatorius, žurnalistus, tai pat dalyvavo ES Komercijos rūmų Kinijoje atstovai.

„Lietuvą ir Kiniją skiria didelis atstumas, atvykę pas mus nerasite jums įprastos kultūros, maisto, tačiau čia jūsų laukia unikali, civilizacijos, nepaliesta švari gamta, turtinga istorija, architektūra bei įvairios poilsio galimybės“, – seminaro atidaryme kalbėjo Lietuvos užsienio reikalų ministras.

Seminare pranešimus skaitė ir plačiau Lietuvos turizmo sektorių pristatė Lietuvos ūkio viceministras Daumantas Lapinskas, Turizmo departamento prie Ūkio ministerijos direktorė Raimonda Balnienė, Vilniaus miesto savivaldybės Kultūros, sporto ir turizmo departamento Turizmo skyriaus vedėja Nijolė Beliukevičienė bei Lietuvos atvykstamojo turizmo operatorių atstovai.

Turistų pritraukimas iš Kinijos yra viena iš prioritetinių Lietuvos atvykstamojo turizmo skatinimo sričių. Pagal Kinijos turizmo akademijos prognozes, po pasaulį 2011 m. keliaus apie 65 mln. turistų iš Kinijos (2010 m. – 57,39 mln.). Jie išleis užsienyje 55 mlrd. JAV dolerių (2010 m. – 48 mlrd. JAV dolerių).