"Veido" archyvas

"Veido" archyvas

"Veido" archyvas

Pirmajame daugiausiai pernai uždirbusių kino aktorių penketuke – Leonardo DiCaprio, Mia Wasikowska ir |Johnny Deppas

Prestižinis leidinys “Forbes” kasmet sudarinėja pajamingiausių aktorių reitingus, kurie stipriai lemia jų ateities planus, sufleruoja prodiuseriams finansiškai sėkmingus vardus, bet ne visuomet susidraugauja su filmų kokybe ir išliekamąja verte.

Pirmoje vietoje, pagal 2010 m. rezultatus, be didesnės konkurencijos užmigo Leonardo DiCaprio, pasirodęs Martino Scorsese’s pasichologinėje misterijoje “Kuždesių sala” ir Christopherio Nolano protingame sapnų trileryje “Pradžia”.

Vien tik šis filmas (825 mln. JAV dolerių pajamos) jo sąskaitas papildė 59 mln. JAV dolerių honoraru. Tokio lygio aktoriai jau senokai nedirba už fiksuotą atlygį, bet renkasi rizikingesnį atsiskaitymo modelį ir susidera dėl atitinkamų procentų nuo bilietų pardavimo. Tai reiškia, kad aktorius tiki pasirenkamų vaidmenų kokybe.

“Titaniko” rekordų į elitinį Holivudo žvaigždyną atplukdytas L.DiCaprio iš tiesų turi išskirtinę uoslę ir gali dirbti su pačiais garsiausiais režisieriais. Jis daro išimtis tik M.Scorsese’i (jau keturi filmai), o tarp jų išbando sero Ridley Scotto, Edwardo Zwicko, Ch.Nolano, Samo Mendeso pasiūlymus.

Neseniai Leo baigė filmuotis nepailstančio 81-erių darbštuolio Clinto Eastwoodo biografinėje dramoje “Edgaras” apie FTB įkūrėjo ir pirmojo direktoriaus J.Edgaro Hooverio spalvingą gyvenimą, kai įtakingas pareigas einantis vyras neslėpė homoseksualios orientacijos ir mėgdavo viešumoje rodytis moteriškais drabužiais. Šis provokuojantis filmas sunkiai skinsis kelią į Lietuvos kino teatrus dėl platintojams nepalankios temos ir Petro Gražulio vėzdu mojuojamo įstatymo, bet “Edgaras” jau įrodė kitą dalyką – kad norint tapti pastebėtam aktoriui užtenka vieno išskirtinio vaidmens.

“Socialiniame tinklalapyje” brolius dvynius Winklevossus tobulai įkūnijęs Arnie Hammeris iš karto sulaukė C.Eastwoodo asmeninio skambučio su kvietimu atlikti J.E.Hooverio meilužio vaidmenį ir dar kelių karštų pasiūlymų.
Savo ruožtu L.DiCaprio jau išvyko į Australiją filmuotis Bazo Luhrmanno (“Mulen Ružas”, “Australija”) romantinėje dramoje “Didysis Getsbis” pagal Lietuvoje žinomo ir mėgstamo rašytojo F.Scotto Fitzgeraldo romaną.

Naujas veidas

Antroje vietoje netikėtai įsitaisė nesustabdomai populiarėjanti jaunosios kartos aktorė Mia Wasikowska, kurios neįprastą pavardę jau mintinai išmoko visi Holivudo funkcionieriai. Kai Australijoje užaugusi lenkų kilmės aktorė 2007 m. rudenį atvyko į Vilnių kurti svarbaus antrojo plano vaidmens tikrais įvykiais paremtoje karinėje dramoje “Pasipriešinimas”, jos biografijoje tebuvo keli televiziniai vaidmenys ir pasirodymai trumpametražiuose filmuose.

Tačiau po lietuviško krikšto E.Zwicko atrasta Mia pradėjo intensyviai dirbti bent dviejuose filmuose per metus.

Kritikams nepatikusi pasakiškoji 3D fantazija “Alisa Stebuklų šalyje” magiškai subūrė 1,03 mlrd. dolerių pajamas, ir pagrindinio vaidmens atlikėja tapo graibstomiausia žvaigždute.

Apdovanojimais apibertoje provokuojančioje komiškoje dramoje “Vaikams viskas gerai” (4 mln. dolerių biudžetas atsipirko 29 mln. dolerių pajamomis) M.Wasikowska puikiai susitvarkė su rimtesnėmis aktorinėmis užduotimis ir dar labiau sutvirtino savo galimybes. Neįtikėtina, bet per ketverius metus jaunoji talentė pasiekė tokį lygį, kad jau leidžia sau atsisakyti intriguojančių vaidmenų ir rinktis prabangesnius pasiūlymus. Artėjantį rudenį ją pamatysime Kanų festivalio programos “Ypatingas žvilgsnis” atidarymo filme “Nepailstantis” (rež. Gusas van Santas) ir nostalgiškai prisimenamo romano “Džeinė Eir” modernioje ekranizacijoje.

Kur pradingai, Johnny?

Toji pati “Alisa Stebuklų šalyje” nuo kritimo žemyn apsaugojo visuotinį merginų numylėtinį Johnny Deppą, kurį nuotaikingas pasiplaukiojimas trilogijoje “Karibų piratai” iš rimtų ir drąsių vaidmenų atlikėjo pavertė komerciniu uždarbiautoju ir pinigų kalviu.

Senąjį gerąjį J.Deppą, tikėkimės, pamatysime nuotykių dramoje “Romo dienoraštis” pagal kultinio rašytojo Hunterio S.Thompsono (“Baimė ir neapykanta Las Vegase”) romaną, kurio ekranizacija sunkiai skinasi kelią kino teatrų link ir jau antrus metus tūno montažinėje. Aktoriaus populiarumo dividentus kilstelės ir pagrindinis vaidmuo preciziškojo M.Scorsese’s muzikinėje 3D šeimyninėje misterijoje “Hugo kabaretas”.

Juodžiausias gyvenimo problemas įveikęs Robertas Downey jaunesnysis šiandien puikuojasi tarp daugiausiai uždirbančių elitinių aktorių. Komiksų didvyris Geležinis žmogus (2012 m. vasarą pasiutęs garbėtroška išradėjas sugrįš fantastiniame trileryje “Keršytojai”) ir fantastišką uoslę turintis Londono detektyvas Šerlokas Holmsas (kas gi nelaukia 2011 m. Kalėdoms pakuojamos Guy’aus Ritchie dovanos tęsinio?) prikėlė chameleoniškąjį aktorių iš užmaršties per pastaruosius ketverius metus.

Haris Poteris prieš vampyrišką meilę

Visa kino industrija laukia ir spėlioja, ką gi geba Hario Poterio akinius nusiėmęs ir burtų lazdelę stalčiuje palikęs Danielis Radcliffe’as. Iš tiesų finalinį 3D mūšį žadantis nuotykių epas “Haris Poteris ir mirties relikvijos. 2 dalis” (pirmoji serija surinko įspūdingus 955 mln. dolerių) krikštijama laukiamiausiu artėjančios vasaros pramoginiu reginiu, bet tikrasis Danielio potencialas paaiškės, kai jis pasirodys kituose filmuose, nesusijusiuose su fenomenaliąja “Poteriada”.

Prodiuseriai kol kas neskuba investuoti ir susilaiko nuo skambesnių pasiūlymų, o aktorius spėjo suvaidinti 2012 m. žiemai planuojamoje kuklaus biudžeto mistinėje siaubo dramoje “Moteris juodais drabužiais”.

Vampyriškos meilės sentimentais “Saulėlydyje” tiek ekrane, tiek realiame gyvenime suporuoti Robertas Pattisonas ir Kristen Stewart lyg tyčia kartu puikuojasi ir Holivudo žvaigždžių tope. Milijonus gerbėjų sugraudinusi jų meilės istorija finišuos dviem filmais “Brėkštančioje aušroje” 2011 m. ir 2012 m. rudenį, tačiau abu aktoriai nelaukia malonės. Jie jau dabar išnaudoja kiekvieną laisvą mėnesį intensyviems darbams su kitais režisieriais ir garantuotai aplenks ant šlovės šluotos pernelyg ilgai įmigusį D.Radcliffe’ą. Lietuvos platintojai kol kas veža R.Pattisono vaidmenis (“Prisimink mane”, “Vanduo drambliams”, premjeros laukiantis “Mielas draugas”), nes teoriškai būtent jis labiausiai traukia merginas ir moteris, o praktiškai įrodinėja, kad nenudegs atsikratęs vampyriškojo jaunystės eliksyro.

Azijos mušeikos transformacija

Savo kūno negailintis kung fu akrobatas Jackie Chanas spardo holivudinių niekšelių užpakalius jau gerą dešimtmetį, bet netgi kriminalinių komedijų trilogija “Piko valanda” neužtikrino jam finansinę sėkmę garantuojančio vardo. Įtakingiausi prodiuseriai jau spėjo jį nurašyti, kai 2010 m. vasarą nesutramdomas Jackie sulipdė sėkmingiausią hitą savo karjeroje: vos 40 mln. dolerių biudžeto nuotykių drama “Karatė vaikis” pasaulinėse gastrolėse parsidavė už 360 mln. dolerių.

Šie skaičiai ir “Forbes” ekspertų įvertinimas paspartins aktoriaus sugrįžimą į Holivudą, nes jis nuo užmaršties jau spėjo pasprukti į gimtąją Kiniją ir kepti ten bent po du naujus vaidmenis. Šią vasarą J.Chanas atmetinėja net pačius prabangiausius pasiūlymus, nes jam reikia užbaigti ambicingą epinę istorinę dramą “1911″ apie Kinijos Respublikos susikūrimą žlugus Čingų dinastijai. Jis pats finansuoja 30 mln. dolerių biudžetą asmeninėmis lėšomis, pats režisuoja ir pats atlieka pagrindinį dramatišką vaidmenį, kokį atliekant J.Chano dar niekas nematė. Rudens sezonui anonsuojamas filmas jau sukėlė ažiotažą, kaip pirmoji premjera, kuri tą pačią dieną numatoma Kinijoje ir JAV.

Lengvos “chaltūros” ar teisinga nuomonė?

Taip elgiasi “kietas riešutėlis” Bruce’as Willisas, skandalistas Nicolas Cage’as (23,5 mln. dolerių honorai už tris šiemet iššausiančius filmus ir jau parodytą “Piktą vairuotoją”), vien “chaltūrose” vaidinantis “Shindleris” Liamas Neesonas (“Nežinomas”, “Pagrobtoji”, “A komanda”, “Titanų susidūrimas” ir jo tęsinys) ir “Nesunaikinamais” pats save restauravęs Sylvesteris Stallone, kurie už gerą pinigą sutinka parduoti savo vardą eiliniams šlamšteliams. Jiems gresia tikimybė nuslysti amerikietiškais populiarumo kanalais, kaip nutiko amžinai jaunam atrodančiam, bet komercinę formulę pamiršusiam Tomui Cruise’ui.

Kultiniais Indianos Džounso ir Hano Solo vaidmenimis kino istorijoje pasižymėjęs Harrisonas Fordas ne veltui emigravo iš Los Andželo džiunglių į nuosavą rančą ir siuntė neigiamus atsakymus į daugelį pasiūlymų vaidinti stereotipinius herojus. Šią vasarą jis pasirodys fantastiniame vesterne “Kaubojai ir ateiviai” ir ištikimiausi gerbėjai bus pasiilgę seno, gerai išlaikyto H.Fordo, kaip subrandinto vyno.

George’as Clooney taip pat nustojo blaškytis tarp komercinių pasiūlymų ir renkasi tik tuos režisierius, kurie jam imponuoja. Jis sutinka vaidinti netgi sunkiai parduodamuose filmuose (“Amerikietis”, “Viskas ore”, “Fantastiškasis ponas Foksas”, “Vyrai, spoksantys į ožkas). G.Clooney labai rūpi, ką apie jį mano žiūrovai, kaip jis bus prisimenamas po dešimties metų ir kokiu jo palikimu domėsis būsimoji žiūrovų karta.

Avataro dividendai

Na, o turtingiausiu pasaulio režisieriumi pagal honorarų statistiką galėtų didžiuotis nenuverstas pasaulio karalius Jamesas Cameronas, kuriam 14 metų investicijos ir eksperimentai “Įsikūnijime” baigėsi 248 mln. dolerių uždarbiu. Bendros “Įsikūnijimo” pajamos pasiekė net 2,78 mlrd. dolerių.

BFL

Sostinės “Skalvijos” kino centre antrąjį sezoną gyvuojantis “Karlsono kinas”, skirtas mažiausiems kino mylėtojams, šeštadienį kviečia į spalvingą ir linksmą premjerą.

“Skalvijos” ekrane nemokamai bus parodyti per visą sezoną nuo praėjusių metų rugsėjo iki šios gegužės “Karlsono kino ” animacijos dirbtuvėlėse sukurti vaikų darbeliai. Premjeros metu bus parodyta 15 trumpų spalvingų animacinių filmukų, kuriuos vaikams padėjo sukurti žinomi animatoriai Valentas Aškinis ir Jūratė Leikaitė-Aškinienė.

“Labai įdomu buvo kurti su vaikais. Tai buvo ir kūrybinis, ir edukacinis užsiėmimas, nes kūrėme pagal abėcėlės raides, kurias pažinojo dar ne visi. Vaikams tai buvo atradimas: jie turėjo atpažinti raides ir jas nupiešti ar nulipdyti iš plastilino, lipdėme ir gyvūnus, kurių pavadinimas prasideda iš atitinkamos raidės. Paskui kūrėme scenas, rinkome muziką, o pirmosioms raidėms netgi sukūrėme dainas. Sujungę viską į tam tikrą seką gavome linksmą abėcėlę, pasakojančią apie raidelių gyvenimą”, – sakė animacijos pradžiamokslio vaikus mokęs V. Aškinis.

Kurdami vaikai išbandė įvairią animacijos techniką – nuo lėlių ir plokščiosios marionečių animacijos iki lipdymo ir tapymo plastelinu. Kartu su animatoriais mažieji kūrėjai atrado ir pikselizacijos techniką, kai pakadriui fotografuojamas žmogus tampa panašus į lėlę.

Iš viso “Karlsono kino” animacinėse dirbtuvėse šį sezoną apsilankė beveik 200 vaikų nuo 3 iki 12 metų amžiaus.

Su meile ir šiluma kuriamą kino programą ir dirbtuvėles “Skalvija” pratęs šių metų rudenį. Nuo rugsėjo “Karlsono kinas” ir vėl kvies mažuosius su tėveliais ne tik pasižiūrėti gerą lietuvišką bei europietišką kiną, bet ir kurti jį su kitais vaikais.

"Veido" archyvas

Aktorė Vanessa Hudgens prisipažino, kad jos mados ikona yra britų įžymybė Victoria Beckham.

V. Hudgens tikina, kad buvusi populiarios merginų pop grupės „Spice Girls“ narė Victoria Beckham jai yra didžiausias mados autoritetas, o įkvėpta jos pavyzdžio, kuomet dainininkė išleido savo mados liniją, ir pati norėtų išbandyti save dizainerės kailyje.

„Victoria Beckham yra ta moteris, iš kuri mane labiausiai įkvepia. Taip pat man patinka aktorių Mary-Kate Olsen ir Ashley Olsen stilius, – pasakoja aktorė, – Šios moterys turi įkvepiančios drąsos rengtis ir ypatingą stiliaus pojūtį. Norėčiau būti panaši į jas.“

V. Hudgens teigia, jog svajoja sukurti savo mados liniją, tačiau tikina, kad kol kas niekur neskubės ir šiuos planus atidės ateičiai: „Sava mados linija – tai aš planuoju ateityje. Joje dominuotų 60-ųjų ir 70-ųjų metų stiliaus drabužiai su daugybe siuvinių ir kitų puošybos elementų. Kol kas nėra kur skubėti, todėl noriu gerai apgalvoti, kaip ir ką turėčiau daryti, kad ši svajonė taptų realybe.“

Netrukus V. Hudgens bei vieną jos įkvėpėjų Mary-Kate Olsen bus galima pamatyti romantiškoje dramoje, paremtoje klasikinės pasakos „Gražuolė ir pabaisa“ motyvais – „Pabaisa“. Filmas Lietuvos kino teatruose jau nuo gegužės 27 d.

"Veido" archyvas

Jau nuo gegužės 27 d. Lietuvos kino teatruose pradedama rodyti šiuolaikinė pasakos apie užkerėtą princą, virtusį pabaisa, ir gražuolę, išvadavusią nelaimėlį iš raganos kerų, versija – romantinė drama „Pabaisa“.

Filme „Pabaisa“ vaidina visas jaunasis Holivudo žvaigždynas. Raganos vaidmuo patikėtas vienai iš garsiųjų kino dvynukių – Mary-Kate Olsen, užkerėtą pabaisą įkūnija Alexas Pettyferis iš filmo „Mano numeris ketvirtas“, o kukliosios klasiokės vaidmuo atiteko jaunajai aktorei Vanessai Hudgens, žiūrovams puikiai pažįstamai iš „Vidurinės mokyklos miuziklo“.

Septyniolikmetis Kailas (akt. Alex Pettyfer) yra išlepintas, arogantiškas ir paviršutiniškas mokyklos gražuoliukas. Jis mėgaujasi savo išvaizda, turtais ir padėtimi mokykloje – daugiau jam niekas nerūpi. Įtikėjęs savo puikybe, Kailas kitų arba išvis nepastebi, arba šie tampa negailestingų jo pašaipų objektais. Kartą, savo nelaimei, naujuoju pažeminimo taikiniu jis pasirenka Kendrą (akt. Mary-Kate Olsen) – moksleive apsimetusią raganą. Ši nusprendžia Kailą pamokyti – paversti jo išorę tokia bjauria, koks yra jo vidus.

Tapęs neįtikėtinai baisiu Kailas turi tik vienerius metus rasti tą, kuri galėtų jį pamilti, nepaisydama bjaurios jo išorės, antraip jis amžiams liks pabaisa. Vienintele Kailo viltimi tampa tyli klasiokė Lindy (akt. Vanessa Hudgens), kurios jis anksčiau net nepastebėdavo.

Filmas sukurtas pagal bestseleriu tapusį amerikiečių rašytojos Alex Flinn romaną „Pabaisa“. Jį lietuvių kalba yra išleidusi leidykla „Obuolys“.

Juostos premjera Lietuvos kino teatruose jau gegužės 27 d.

"Veido" archyvas

64-ąjį Kanų festivalį atidarys naujausias W.Alleno filmas “Vidurnaktis Paryžiuje” apie komplikuotas situacijas provokuojantį meilės ir šviesos miestą su aktore, pirmąja Prancūzijos ponia

64-ojo Kanų festivalio atrankos komisija sulaukė net 1715 pasiūlymų. 49 laimingiausiems rinktiniams filmams iš 33 skirtingų pasaulio šalių pasisekė gauti kvietimus į oficialią programą.

Pasauline kino olimpiada tituluojamas Kanų festivalis kol kas paskelbė 19 konkursantų ir dar ketina nominuoti bent tris filmus prestižiškiausiam “Auksinės palmės šakelės” apdovanojimui. Prieš žiuri prezidento Roberto de Niro akis susigrums elitiniai režisieriai Pedro Almodovaras, Larsas von Trieras, Terence’as Malickas, Aki Kaurismaki, Nuri Bilge Ceylanas, Paolo Sorrentino, Nanni Moretti, broliai Darnenne’ai.

Tačiau nuolatinių festivalio dalyvių vardus per spaudos konferenciją Paryžiuje užgožė programos vadovo Thierry Fremaux sprendimas net keturias vietas pagrindiniame konkurse rezervuoti režisierėms moterims. Tai absoliutus Kanų rekordas, kurį gražiai ir subtiliai simbolizuoja oficialus renginio plakatas. Jį puošia “Auksinės palmės šakelės” laureato, amerikiečių režisieriaus, fotografo Jerry Schatzbergo 1970 m. nuotraukoje užfiksuota aktorė Faye Dunaway ir kultinio prancūzų “Naujosios bangos” režisieriaus Francois Truffaut lūpose nuskambėję žodžiai: “Moterų kojos yra kompasai, kurie suka pasaulį aplink ašį ir suteikia jam pusiausvyros bei harmonijos.”

Lietuva Kanų festivalio oficialioje programoje neturės nė vieno filmo, bet pirmą kartą mūsų šalis įsirengs savo stendą Kanų mugės teritorijoje ir reklamuos bei anonsuos nacionalinio kino produkciją.

Keturių moterų paslaptys

Talentingoji škotų režisierė Lynne Ramsay bus vienintelė britų kino atstovė 64-ajame Kanų festivalyje su drama “Mums reikia pasikalbėti apie Keviną”. Populiarioji “Oskaro” premijos laureatė Tilda Swinton vaidina sielvarto prislėgtą motiną, kuri ryžtasi parašyti laišką bendramokslius sušaudžiusio paauglio sūnaus tėvui.

“Kino pavasaryje” rodyto dokumentinio filmo “Gimimo paslaptis” režisierė Naomi Kawase grįžta į Kanus su istorine drama “Oranžinis mėnulis” (Hanezu no tsuki), kurios įvykiai nukels į Asukos laikotarpį (538–710 metai), paskatinusį radikalius pokyčius Japonijos architektūros, meno, religijos, politikos, socialinio gyvenimo srityse.

Vieną iš trijų paskelbtų prancūziškų filmų režisavo komediniais vaidmenimis pasižymėjusi ir už Prancūzijos ribų mažiau žinoma aktorė Maiwenn le Besco. Provokuojančioje dramoje “Policija” ji gundys Paryžiaus nepilnamečių kolonijoje izoliuoto žiauraus maištininko meilės romanu žaviai fotografei.

Vis dėlto didžiausio dėmesio nusipelnė debiutuojanti australų režisierė Julia Leigh, kurios intymi ir prieštaringa erotinė drama “Miegančioji gražuolė” tapo didžiausia staigmena Kanų filmus mėginusiems nuspėti kino apžvalgininkams. Lietuvos kino komerciniame repertuare rodyto veiksmo trilerio “Nelauktas smūgis” lyderė Emily Browning drąsiai įkūnija į prostitucijos klaną savanoriškai įsitraukiančią studentę.

Pirmoji pora ant kilimo

Kontroversijos debesys ir skandalingiausi gandai gaubia ne konkursinėje programoje pasirodysiančią biografinę dramą “Užkariavimas” apie Prancūzijos prezidento Nicolas Sarkozy spalvingą karjerą ir iškilimą iki šalies vadovo posto. Šio filmo premjera Kanuose buvo prognozuojama iš anksto, tačiau gerai informuoti šaltiniai signalizavo apie ypatingą prezidento aplinkos spaudimą festivalio vadovams.

64-ąjį Kanų festivalį atidarys Europos miestuose intensyviai filmuojančio Woody Alleno romantinė komedija “Vidurnaktis Paryžiuje” apie komplikuotas situacijas provokuojantį magiškiausią paros metą meilės ir šviesos mieste, o intriguojantį antrame plane matomos muziejaus gidės vaidmenį filme sukūrė N.Sarkozy žmona Carla Bruni. Kartu su pirmąja Prancūzijos ponia vaidinantys Owenas Wilsonas, Rachel McAdams, Michaelas Sheenas, Marion Cottilard (žavioji prancūzė ruošiasi gimdymui ir gali praleisti premjeros malonumą) nutvieks raudonąjį kilimą prestižu, grožiu, prabanga.

Žvaigždingiausi filmai

Paparacų armijos džiaugsmui, T.Fremaux suteikė leidimą Prancūzijos Rivjeroje išmesti inkarą nuotykių epui “Karibų piratai: ant keistų bangų”. Pramoginį atrakcioną reklamuos piratas Johnny Deppas su gyvenimo moterimi Vanessa Paradis ir sūnaus susilaukusi Penelope Cruz su vyru Javieru Bardemu.

"Veido" archyvas

Paparaciai džiūgauja, kad festivalyje bus parodyti “Karibų piratai: ant keistų bangų”, kurių reklamuoti atvyks “piratas” J.Deppas su partnere P.Cruz, lydimi ne mažiau garsių savi gyvenimo draugų

Seksualioji ispanų aktorė neabejotinai aplankys mylimiausio režisieriaus P.Almodovaro siaubo trilerį “Oda, kurioje gyvenu” apie plastines operacijas atliekantį chirurgą, kuris pasiutusiai medžioja dukterį išprievartavusį maniaką ir atlieka seksualinius eksperimentus su žmona.

"Veido" archyvas

Žiūrovus šiurpins P.Almodovaro siaubo trileris “Oda, kurioje gyvenu” apie plastines operacijas atliekantį chirurgą, kuris medžioja dukterį išprievartavusį maniaką ir atlieka seksualinius eksperimentus su žmona

Į oficialius prizus pretenduos ir paslaptingiausias pastarųjų metų kūrinys “Gyvybės medis” apie galaktikos gimimą, evoliuciją, mirtį ir mūsų vietą šiame pasaulyje, nors jam kino ekspertai buvo numatę vietą už konkurso ribų.

Viešumoje nemėgstantis rodytis kultinis režisierius T.Malickas tikriausiai liks ištikimas tradicijai praleisti fotosesiją ir spaudos konferenciją, bet nemenką ažiotažą sukels pagrindinius vaidmenis sukūrę aktoriai Bradas Pittas ir Seanas Pennas, kuriam teks konkuruoti su pačiu savimi.

"Veido" archyvas

Paslaptingiausias festivalio filmas – “Gyvybės medis”. Kultinis jo režisierius T.Malickas ant raudonojo kilimo nepasirodys, bet tai kompensuos filmo žvaigždės B.Pittas ir S.Pennas

Festivalis neatsisakė galimybės parodyti dramą “Kažkur turi būti ta vieta”, kurios grūdą madingasis italų režisierius Paolo Sorrentino (“Po meilės”, “Il Divo”) pasėjo 2008 m. Kanuose, kai pats vertino kolegų filmus ir žiuri prezidentui S.Pennui pasiūlė karo nusikaltėlį medžiojančio roko žvaigždūno vaidmenį.

Visai netikėtai į konkurso trasą išvažiavo danų režisieriaus Nicolo Windingo Refno stilingas ir minimalistinis lenktyninis trileris “Vairuok”, žadantis pasimatymą su ryškiomis įžymybėmis Ryanu Goslingu ir Carey Mulligan.

Ne konkursinėje programoje šansą pasitaisyti apšiukšlintą reputaciją gavo skandalingasis Melas Gibsonas, kurio vaidmuo Jodie Foster režisuotoje dramoje “Bebras” jau nusipelnė liaupsių JAV, bet platintojai atidėlioja premjerą dėl neigiamo aktoriaus įvaizdžio.

Reklaminę akciją su akrobatiniais triukais Kanuose organizuojanti šeimyninė animacinė komedija “Kung fu panda 2″ festivalio raudonąjį kilimą papuoš Angelinos Jolie, Jacko Blacko ir Jackie Chano pėdsakais.

Nenuspėjamos intrigos ir provokacijos

“Garsūs režisieriai kuria nuostabius filmus ir Kanų festivalis juos priima išskėstomis rankomis”, – apibendrino atranką T.Fremaux. Dešimtą kartą į Kanus namą ant ratų atvairuosiantis maištingasis danas L.von Trieras provokuos gražiu filmu apie pasaulio pabaigą apokaliptinėje dramoje “Melancholija”, kurioje pamatysime nuolatinius šio režisieriaus filmų dalyvius (Charlotte Gainsbourg, Stenną Skarsgardą, Udo Kierą, Johną Hurtą) kartu su sunkiai įsivaizduojamais jo pasaulyje aktoriais Kieferiu Sutherlandu (TV serialas “24 valandos”) ir Kirsten Dunst.

Vatikano vadovai neliks patenkinti “Auksinės palmės laureato” Nanni Moretti (“Sūnaus kambarys”) komiška drama “Mes išrinkome popiežių” apie konklavoje daugiausiai balsų surinkusį dvasininką, kuris staiga paskelbia, kad nebenori vadovauti Katalikų bažnyčiai.

Tarp laukiamiausių festivalio konkursantų minimas suomis Aki Kaurismaki (“Žmogus be praeities”), kuris komišką dramą “La Havre” apie batų šveitiką nufilmavo prancūziškai.

Visus savo filmus Kanuose rodantys broliai Jeanas Pierre’as ir Lucas Dardenne’ai atveža dramą apie tėvo paliktą sūnų “Berniukas su dviračiu”, kuria mėgins įrėminti festivalio rekordą: kol kas dar niekam nepavyko prisistiebti iki trijų “Auksinės palmės šakelių”.

Geriausiu režisieriumi už “Vienišių” pripažintas ir didįjį žiuri prizą su “Trimis beždžionėmis” nugvelbęs turkų maestro N.Bilge Ceylanas ketina apstulbinti ilgiausia 2 val. 30 min. konkursine drama “Vieną kartą Anatolijoje”.

Darbštumu stebinantį kultinį japonų režisierių Takashi Miike galime tituluoti Kanų revoliucionieriumi, nes jam pirmam teks garbė dalyvauti konkursinėje programoje su trimačiu filmu – samurajišku epu “Charakiris 3D”. Tai šiuolaikiškai perdarytas Japonijos kino klasika įvardijamas Masaki Kobayashi 1962 m. šedevras.

Prieš dvejus metus “Antikristu” pasipiktinęs ir L.von Trierą mizoginija viešai apkaltinęs rumunų režisierius Radu Mihaileanu (“Le Concert”) palaikys Rumunijos kino sklaidą festivalio temą taikliai atitinkančia komiška drama “Moterų šaltinis” apie provincijos kaimo moteris, kurios pagrasina netenkinti seksualinių aistrų, jeigu vyrai neparūpins joms vandens iš sunkiai pasiekiamo šaltinio.

Skandalingojo prancūzo Bertrand’o Bonello provokuojančios dramos “Tolerancijos namai” (L’Apollonide – Souvenirs de la Maison Close) veiksmas rutuliosis XX amžiaus pradžios Paryžiaus viešnamyje ir nestokos kūniškų nuogybių.
Tamsiausias arkliukas ir didingiausias nežinomasis konkurse yra austrų režisierius Markusas Schleizingeris su filmu “Maiklas”.

“Oskarui” nominuoto karinės dramos “Bofortas” režisieriaus Josepho Cedaro literatūrinę komediją “Išnašas” Kanai nukabino tiesiai Berlynui iš panosės – filmas apie dviejų profesorių tėvo ir sūnaus protinius mūšius dėl prestižinio prizo jau buvo patvirtintas “Berlinale” konkursui, kai prodiuseriai gavo netikėtą ir labiau viliojantį kvietimą iš konkurentų.

"Veido" archyvas

"Veido" archyvas

"Veido" archyvas

Galingi kompiuteriai dabar suteikia galimybę filmų autoriams realizuoti vaizduotėje užgimusias fantastiška sidėjas

Šiuolaikiniai modernūs filmai neįsivaizduojami be vaizdo efektų. Kompiuteris vis dažniau tampa geriausiu režisieriaus pagalbininku, o ekrane nematomi burtininkai kiekvienais metais išranda dar pažangesnių technologijų.

CGI (computer generated images) – tokiu trumpiniu vadinami žiūrovų akis apgaunantys efektai, suteikiantys galimybę filmų autoriams realizuoti vaizduotėje užgimusias fantastiškas idėjas ir neatpažįstamai patobulinti aikštelėje nufilmuotą medžiagą. Galingais kompiuteriais generuojami vaizdai kartais nupiešiami taip tikroviškai, kad be papildomos informacijos neįmanoma atskirti, kas ekrane yra tikra, o kas animuota.

Tiesa, kai repertuaruose vienas po kito keičiasi “Transformeriai”, “Titanų susidūrimai”, “Mumijos”, “Van Helsingai”, “Narnijos kronikos”, “Supermenai”, “Iksmenai”, vyresni žiūrovai nostalgiškai pasiilgsta prieš 15–20 metų matytų senamadiško stiliaus filmų, kai viskas atrodė tikroviškiau.

Juk, tarkime, Francio Fordo Coppolos “Mūsų dienų apokalipsės” kariniuose mūšiuose dalyvavo tikri sraigtasparniai, o dabartinių technologijų meistrams užtenka tik vieno, ir nebūtinai pakylančio, nes viską įmanoma nupiešti, dublikuoti, padauginti, išgražinti, t.y. pameluoti žiūrovui.

Arba prisiminkime Williamo Friedkino 1971 m. kriminalinį trilerį “Prancūzų ryšininkas” su nepamirštamomis automobilių lenktynėmis, kurios įplieskė tiek adrenalino, kad be jokių leidimų ir papildomų efektų nufilmuotą gaudynių sceną Niujorko gatvėmis kinomanai iki šiol vadina pačiu įstabiausiu momentu kino istorijoje. Į kadrą patekę atsitiktiniai praeiviai ir vairuotojai net nenutuokė, kad prieš jų akis vyksta filmavimas, ir reagavo natūraliai, o scenarijuje neplanuotą tikrą avariją sukėlė į darbą važiuojantis niujorkietis, kurio automobilis sankryžoje iš tikrųjų susidūrė su aktoriaus vairuojama mašina (prodiuseriai kompensavo patirtus nuostolius nukentėjusiajam).

Šiandien lenktyniaujančio jaunimo etalonas – beviltiškai štampuojamas stilingas serialas “Greiti ir įsiutę”, kuriame prigrūsta gausybė garso ir vaizdo efektų, o pats režisierius tvirtina, kad filme rodomų nerealių triukų nesiryžta gyvai atlikti netgi patyrę kaskadininkai. Akimirksniu dingsta autentiškumo pojūtis ir išblėsta intriga, kai nujauti, kad ekrane matomas greitis yra koreguojamas CGI efektais, sudėtingiausiuose epizoduose prie specialių konstrukcijų pritvirtinti automobiliai tiesiog stovi žaliame fone arba juos lėtai gatvėmis tampo kameros nematomi sunkvežimiai. Ugningi susidūrimai, pavojingos avarijos ir su tikrove prasilenkiantys piruetai filmuojami pasitelkiant automobilių miniatiūrines kopijas ar sumažintus modelius, o po to pakviečiant aktorius tęsti sceną prie aplamdyto ar rūkstančio tikro automobilio.

Aplenkti kulką

Broliai Andy ir Larry Wachowskiai reikšmingai prisidėjo prie filmavimo technologijų evoliucijos ir “Matricoje” išrado keletą stulbinančių triukų, kuriuos šiandien mėgsta tiražuoti kiti režisieriai. “Matricoje” 360 laipsnių kampu judančios kameros vaizdai techniškai buvo užfiksuoti be kompiuterio pagalbos.

Labai gaila, kad triukšmingai iškilę talentingi režisieriai po juos išgarsinusio revoliucinio filmo nesugebėjo pasižymėti naujais atradimais ir tapo milžiniškų biudžetų įkaitais. Abu “Matricos” tęsiniai virto persūdytu vaizdo efektų karnavalu, kai kompiuterinėmis technologijomis užsižaidę broliai pamiršo fantastinių veiksmo trilerių turinį.

Nuo panašios bėdos nukentėjo ir įspūdingai atrodantis bei kvapą gniaužiantis, bet idėjiškai tuščias ir be reikalo ištęstas Peterio Jacksono “King Kongas”. Jame režisierius išnaudojo epinei trilogijai “Žiedų valdovas” studijos “Weta” laboratorijose atrastas kompiuterinių efektų technologijas ir daugiau dėmesio skyrė animuotų padarų mūšiams nei efektų džiunglėse pasiklydusių aktorių vaidybai. P.Jacksono ir jo vadovaujamų burtininkų dėka kino pasaulis sužinojo, kad nerealios išvaizdos siaubūnus (mistinį Golumą ir gigantišką King Kongą) gali suvaidinti žmogus.

Gyvi judesiai ir emocijos animacijoje

Dar labiau vaidmens fiksavimo (performace capture) technologiją ištobulino lietuvių kilmės amerikietis Robertas Zemeckis, kurio filmuose “Svajonių traukinys”, “Beovulfas” ir “Kalėdų giesmė” animaciniai personažai stebina išvaizdos ir judesių panašumu į juos vaidinančius aktorius. Saldžiausius laurus nusiskynė Jimas Carrey, suvaidinęs keturis skirtingus personažus, o svarbiausią herojų Skrudžą įkūnijęs penkiais gyvenimo etapais nuo vaikystės iki senatvės.

Kiekvieną dieną Jimas su kolegomis pradėdavo ištiesdamas rankas T raidės poza ir laukdamas, kol kompiuterinės animacijos genijai nuskenuos kūno duomenis. Toliau vyko natūrali vaidyba lyg teatro scenoje be žiūrovų, bet su kiekvieną judesį fiksuojančiomis kameromis.

Štai taip pasireiškia kino magija, kai minios žiūrovų stebi ekrane 3D efektais pagardintą “Ledynmetį”, “Šreką”, “Aukštyn”, “Kalėdų giesmę” ar “Rango”, bet retas sugeba pastebėti, kaip stipriai skiriasi ir progresuoja animacinių filmų gamyba.

Vienuose dirba vien tik dailininkai, o įgarsintojai atskirai susirenka prie mikrofonų įrašyti balsų, o kituose už kadro pluša ir vaidina gyvi aktoriai.

Visiškai naują efektų technologiją šiemet pristatė režisierius Gore’as Verbinskis, kuris pirmą kartą animaciniame filme naudojo emocijų fiksavimo (emotion capture) metodiką. Animaciniame vesterne “Rango” Johnny Deppas, Isla Ficher, Billas Nyghy ir kiti aktoriai charizmatiškiems keistos išvaizdos dykumos gyvūnams paskolino ne tik savo balsus, bet gyvai reiškiamas emocijas.

Evoliucijos privalumai ir trūkumai

Per pastaruosius 30 metų CGI efektai stulbinamai ištobulėjo, palengvindami operatorių, dailininkų, dekoracijų statytojų kančias, atvėrė duris režisierių vaizduotei ir suteikė unikalių galių padaryti tai, kas anksčiau atrodė neįmanoma. Šiandien modernusis kinas jau neįsivaizduojamas be kompiuterių trigrašio. Skaičiuojama, kad mažiausiai 60 proc. visame pasaulyje kuriamų filmų naudojasi CGI privalumais, kurie gana dažnai virsta trūkumais.

Tarkim, po devynerių metų pertraukos atgaivintas legendinis Indiana Džounsas “Krištolo kaukolės karalystėje” daugelį žiūrovų nuvylė kompiuterinių efektų perdozavimu ir priartėjimu prie fantastinio trilerio žanro.

Spalvingą CGI galimybių plėtrą lengviausia iliustruoti Jameso Camerono filmais. Jis nuolat ieško naujų galimybių, atlieka eksperimentinius filmavimus, konstruoja specialios paskirties kameras, revoliucinėmis idėjomis laužo stereotipus ir neakivaizdžiai moko kitus režisierius, kurie intensyviai naudoja ir tobulina jo atskleistą metodiką. 1989 m. “Gelmėje” J.Cameronui pirmam pavyko vaizdo efektais išgauti tikrovišką skaitmeninį vandens vaizdą, ir animatoriai išmoko piešti banguojančias jūras bei milžiniškas bangas (geras pavyzdys – “Pražūtinga audra”). 1990 m. fantastiniame trileryje “Prisiminti viską” kompiuteriniai personažai pradėjo judėti, o dar po metų “Terminatoriuje 2″ efektais nulietas robotas įgavo žmogui būdingų tikroviškų judesio manierų.

Čempioniškus lankomumo rezultatus atplukdęs “Titanikas” galėtų atstoti vaizdo efektų vadovėlį. J.Cameronas sugalvojo, kaip “Linux” operacinę sistemą pakinkyti efektų piešimui: koridoriuose tekantis vanduo, laivo plaukimas, denyje vaikštantys keleiviai, laivo skilimas, tragiškas skendimas ir daugelis kitų momentų buvo atvaizduoti kompiuteriais. Specialiai pastatytoje filmavimo aikštelėje su vandens rezervuarais buvo įrengta tik pusė realaus laivo maketo, kurį kilnojo mechaniniai prietaisai. Likusią nematomą pusę skęstančio “Titaniko” nupiešė kompiuterinės animacijos dailininkai.

Galiausiai 2009 m. “Įsikūnijimas” radikaliai pakeitė kūrėjų supratimą apie “performance capture” technologiją, gyvų aktorių įtaigų susiderinimą su animuotais personažais, vaizdo gylį perteikiančių 3D kamerų naudojimą, filmavimo ypatumus prie išgaubto žalio fono erdvėje.

Nukirskime jam galvą

“To neįmanoma padaryti”, – išgirdo režisierius Davidas Fincheris, kai vaizdo efektų animatoriams papasakojo dramos “Keista Bendžamino Batono istorija” viziją. Jis planavo, kad nuo senatvės iki paauglystės jaunėjantį vyrą suvaidintų Bradas Pittas. Aktoriaus veidą pakeisti makiažo specialistai galėjo nesunkiai, tad D.Fincheris sumąstė filmuoti kito pagal amžių tinkamo aktoriaus kūną, o vėliau specialiaisiais efektais pridėti B.Pitto galvą.

Panašaus efekto “Gladiatoriuje” neplanuotai prireikė Ridley Scottui, kai nebaigęs filmuotis kertiniuose epizoduose nuo staigaus infarkto mirė aktorius Oliveris Reedas. Režisierius neturėjo kitos išeities, kaip filmuoti dublerį ir kompiuterinės animacijos įrankiais nupiešti trimatę O.Reedo kaukę.

D.Fincherio išrasta ir nesuskaičiuojamų bemiegių naktų pareikalavusi beprotiškoji technologija visapusiškai pasiteisino, o specialiųjų efektų autoriai ne tik išmoko įgyvendinti neįmanomus dalykus, bet ir buvo apdovanoti “Oskaru”.

Šiais laikais kompiuteriu įmanoma padaryti beveik viską, ko reikia pramoginiam ir rimtam kinui. Virtualų pasaulį piešiančiais CGI įrankiais pasitiki prestižinių festivalių geidžiami Europos ir Azijos režisieriai. Larsui von Trierui “Antikriste” talkinę lenkų vaizdo efektų autoriai ketina prisidėti prie režisierės Kristinos Buožytės psichologinės dramos “Aurora”, kuri žada tapti pirmuoju lietuvišku vaidybiniu filmu su kompiuterinės animacijos sugeneruotais efektais. Kaip mūsiškiams pavyks įgyvendinti savo vizijas, pamatysime 2012 m.

"Veido" archyvas

Fantastinis nuotykių epas “Gyvybės medis” kuriamasjau penkerius metus

Penki garsūs režisieriai Terrence’as Malickas, Larsas von Trieras, Pedro Almodovaras, Davidas Cronenbergas ir Wongas Kar Wai’us intensyviai užbaiginėja savo naujausius filmus.

Visus šiuos filmus gaubia intriguojančios paslaptys. Kelių iš jų premjerų nekantriai laukta dar pernai, bet autoriai nusprendė neskubėti arba susidūrė su neplanuotomis problemomis. Šie penki filmai neabejotinai domina prestižiškiausius tarptautinius kino festivalius. Kaip tik dabar kino industrijos užkulisiuose vyksta aršios derybos tarp Kanų, Venecijos ir Toronto. Nuo konkrečių naujienų priklausys tikslesnės šių filmų apsireiškimo datos Lietuvos repertuaruose. Teises pasidaliję mūsų platintojai laukia žinių apie “Gyvybės medį”, “Melancholiją”, “Odą, kurioje gyvenu”, “Pavojingąjį metodą” ir “Didžiuosius meistrus”.

Gyvenimo prasmė

Paslaptingiausias pasaulyje režisierius Terrence’as Malickas garsėja ilgais kūrybiniais procesais, kruopštumu kiekvienos filmo detalės atžvilgiu ir nepataikavimu prodiuseriams. Jis vengia viešumos, nebendrauja su žurnalistais, todėl nedaug kas žino, kaip atrodo “Rojaus dienų” ir “Plonytės raudonos linijos” autorius. Jo naujausias fantastinis nuotykių epas “Gyvybės medis” domina kino gerbėjus mažiausiai penkerius metus. Pernai pavasarį iš kūrėjų rato pasklido informacija, kad 97 proc. filmo yra užbaigta, tačiau T.Malickas paskutinę minutę atsisakė surengti premjerą Kanuose. Po to amerikiečių režisierių įkalbinėjo Venecija, Niujorkas ir Berlynas, bet “Gyvybės medis” vis dar lieka nepamatytas, nors pats T.Malickas rudenį pradėjo filmuoti kol kas pavadinimo neturintį naują kūrinį su Javieru Bardemu, Benu Afflecku, Rachel McAdams ir Olga Kurylenko.

Galime tik spėti, kad gyvybės visatoje atsiradimo pradžią žadantis vaizdingai parodyti mistiškasis “Gyvybės medis” šiemet pagaliau debiutuos Kanuose. Gruodį ekranus nuspalvinęs pirmasis reklaminis klipas nenuvylė ir netgi viršijo didžiulius lūkesčius. Kol kas tikslesnis jo siužetas slepiamas, o apžvalgininkai ir žiūrovai mėgina susidėlioti filmo veidą iš keisčiausių užuominų ir oficialiai išleidžiamų nuotraukų. Tikrai žinoma, kad pagrindinius vaidmenis grandioziniame “Gyvybės medyje” atliks Bradas Pittas ir Seanas Pennas, tačiau jie neturės bendrų scenų. Pirmoje dalyje Bradas vaidina 1956 m. Teksase gimusio berniuko tėtį, o užaugusį ir vienišą vyrą įkūnija Seanas.

Intymi žmogiškų santykių drama poetiškai transformuosis į nuotykių fantazijas su galaktikų susiformavimu, dinozaurais, potvyniais, laužų liepsnomis ir neįvardijamomis priešistorinėmis provokacijomis, astronominiu planetų judėjimu, kelionėmis laiku, kai iš berniuko mamos lūpų nuskamba užuomina: “Be meilės gyvenimas praplaukia greičiau.” T.Malickas sau įprastu stiliumi minimaliais dialogais pasakos apie gimimą, brandą ir mirtį, atkreipdamas svarų dėmesį į kertinius vaiko santykius su tėvu ir išnaudodamas stulbinančias vizualinių efektų galimybes.

Pasaulio pabaiga

Visas kino pasaulis tvirtai tiki, kad “Gyvybės medis” dalyvaus 2011 m. Kanų festivalio oficialioje programoje, bet tai bus patvirtinta arba paneigta balandžio 14 d. O kaip T.Malicko konkurentą stiebiantis link “Auksinės palmės šakelės” tikimasi išvysti bebaimį danų provokatorių Larsą von Trierą, kuris sukvietė netikėčiausią aktorių rinktinę ir Švedijoje jau nufilmavo fantastinę dramą “Melancholija”. Kas galėjo pagalvoti, kad Amerikoje niekuomet neviešėjęs režisierius pastebės TV serialo “24 valandos” žvaigždę Kieferį Sutherlandą ir Holivudo gražuolę Kirsten Dunst. Kitus svarbius vaidmenis pasiskirstė nuolatiniai L.von Triero talkininkai Charlotte Gainsbourg (“Antikristas”) ir Stellanas Skarsgardas (“Prieš bangas”).

“Melancholijoje” jis nusprendė tiesiog sugriauti pasaulį, bet neturėjo holivudinio biudžeto vaizdingoms iliustracijoms, todėl pasikliovė aktorių suvaidintomis emocijomis. “Jaučiuosi neįtikėtinai smagiai naikindamas mums žinomą pasaulį. Filmą tikrai galite lyginti su “Titaniku”, kai visi žino, kad laivas nuskęs, bet nekantrauja pamatyti, kaip tai įvyks. Mano filme neliks prasmės jaudintis, ar kas nors išgyvens, nes gyvo nepaliksiu nė vieno. Esu įsitikinęs, kad didesnis siaubas yra rodyti pasaulio pabaigą stebinčio žmogaus veidą, negu išleisti kalną pinigų katastrofai pavaizduoti”, – intriguoja L.von Trieras.

"Veido" archyvas

Filme “Melancholija” režisierius L.von Trieras nusprendė tiesiog sugriauti pasaulį

Jis pristatė visuomenei “Melancholiją” 2009 m. žiemą ir iš karto žiūrovams pasakė, kad laimingos pabaigos niekas nesitikėtų. Žinoma, kad filmas prasidės prašmatnia vedybų scena, kuria režisierius atiduos duoklę ir nusilenks mėgstamiausiam visų laikų filmui “Elnių medžiotojas”. L.von Trieras sugalvojo pavadinimą po apsilankymų pas psichoterapeutą, kuris paaiškino, kad melancholiškas žmogus didelės katastrofos akivaizdoje elgsis daug ramiau.
“Kritikai pasižymi tendencija ko nors nekęsti, ir mane tai užknisa. Sunkiai dirbu ir stengiuosi filmui atiduoti visas jėgas, o po to kažkoks idiotas Kanuose pavadina mano kūrinį smirdinčiu šūdu. Bet aš juk neraginau jo privalomai žiūrėti filmo. Vienintelis dalykas, kurį galiu pažadėti, kad dabar padariau patį geriausią filmą, kokį tik sugebėjau”, – tvirtina pasaulinei premjerai besirengiantis L.von Trieras.

Sekso kerštas

Metai, kai naują filmą pristato ispanų maestro Pedro Almodovaras (“Pasikalbėk su ja”, “Sugrįžimas”, “Visa tiesa apie mano mamą”), kiekvienam kino gerbėjui atrodo turtingesni. Dar stipriau intriguoja neįtikėtinai ilgai lauktas režisieriaus susitikimas su populiariuoju aktoriumi Antonio Banderasu, kurio karjera įsižiebė būtent P.Almodovaro filmuose. Holivudo vilionės ir Brodvėjaus scena juos išskyrė net dvidešimčiai metų, bet pagaliau geidžiamiausias duetas gavo progą dirbti kartu.

Pagal skandalingąjį Thierry Jonquet romaną “Tarantula” adaptuotoje dramoje “Oda, kurioje gyvenu” režisierius įžengia į jam nepažįstamą teritoriją. Alfredą Hitchcocką dievinantis ir prieštaringų temų neapleisdavęs ispanas jau prisipažino, kad tai bus pats šiurpiausias, žiauriausias ir juodžiausias jo filmas. Kol kas žinoma tik tiek, kad A.Banderasas vaidina plastines operacijas atliekantį chirurgą, kuris brutaliai keršija dukterį išprievartavusiam iškrypėliui ir pilyje izoliuotą žmoną verčia lytiškai santykiauti su ištvirkusiais keistuoliais.

"Veido" archyvas

“Oda, kurioje gyvenu” šiurpiausias, žiauriausias ir juodžiausias režisieriaus P.Almodovaro filmas

Net devynis kartus radikaliai keitęs scenarijų P.Almodovaras apibūdina kūrinį kaip “teroro filmą be riksmų” ir neslepia, kad pagrindiniam aktoriui parašė tikro psichopato personažą. Ne mažiau šokiruojančių išbandymų teko iškęsti talentingai aktorei Elenai Anaya (“Liusija ir seksas”, “Kambarys Romoje”), kuri šį kartą užėmė režisieriaus mūzos Penelope’s Cruz vietą.

Kovos menų istorija

Kitas garsus režisierius Wongas Kar Wai’us jau trejus metus kuria sau neįprastą kung fu veiksmo dramą “Didieji meistrai”, kuria atiduos pagarbą legendiniam Bruce’ui Lee. Wongo Kar Wai’aus filmai visuomet pasižymi ilgu pasirengimu ir komplikuotais kūrybiniais procesais, nes be galutinio scenarijaus dirbantis ambicingasis režisierius mėgsta eksperimentuoti improvizacijomis, nuolat ieško naujų idėjų ir netgi gali pakeisti aktorių įpusėjus filmavimui, o visą sukauptą medžiagą išmesti.

"Veido" archyvas

Rytų kovos menų epo “Didžiųjų meistrų” prmejera numatoma 2011 m. pabaigoje

Kinijos superherojaus Ypmeno nuotykius iliustruojantiems “Didiesiems meistrams” Wongas Kar Wai’us kantriai ruošėsi net aštuonerius metus, o filmavimas jau trunka ilgiau nei dvejus metus. Rudenį vykusioje JAV kino mugėje AFM režisierius sutiko atskleisti keletą reklaminių nuotraukų, kad surinktų išsipūtusiam biudžetui trūkstamus pinigus. Į spaudą pateko stilingus kovinius kostiumus dėvintys aktoriai Zhang Ziyi ir Tony Leungas, kuris anksčiau neturėjo kung fu kovų patirties ir ištisus metus specialiai treniravosi vaidmeniui.

Šį vasarį režisierius pats atvyko į Berlyną ir per privačius seansus jau rodė 25 mln. JAV dolerių kainuojančio, bet vis dar nebaigto Rytų kovos menų epo ištraukas. Naujausiomis žiniomis, “Didžiųjų meistrų” nacionalinė premjera Kinijoje numatoma 2011 m. pabaigoje. Tad Venecijos kino festivalis gali tikėtis vertingos dovanos, bet žinant Wongo Kar Wai’aus darbo tempus ir kruopštumą smulkiausių detalių atžvilgiu labiau tikėtina, kad filmas bus montuojamas ir galbūt perfilmuojamas iki paskutinės įmanomos minutės.

Psichologinės meilės aistros

Lietuvių kilmės kanadietis Davidas Cronenbergas (“Smurto istorija”, “Rytietiški pažadai”, “Kloja” “Musė”, “Videodromas”) šiemet taip pat planuoja nudžiuginti savo ištikimiausius gerbėjus. Kostiuminėje biografinėje dramoje “Pavojingas metodas” aktoriai Michaelas Fassbenderis ir Viggo Mortensenas vaidina filosofą psichologą Carlą Jungą ir psichoanalizės pradininką Sigmundą Freudą. Dviejų vyrų santykius įkaitinusią jauną moterį Sabiną Spielrein įkūnijo Keira Knightley, o psichoanalitiku anarchistu Otto Grossu tapo chameleoniškasis prancūzas Vincentas Casselis.

"Veido" archyvas

Filmo “Pavojingas metodas” pagrindiniai veikėjai – C.Jungas ir S.Freudas

“Pavojingo metodo” scenarijaus pamatus sudėjo “Oskaru” apdovanoto britų rašytojo Christopherio Hamptono knyga. D.Cronenbergas mėgsta bendrauti su spauda ir turi puikų humoro jausmą, tačiau neskuba atskleisti paslapčių, kaip žymių mokslininkų biografijas paveiks išgalvoto siužeto įvykiai ir aistringai vaizduojami intymios meilės ryšiai.
“Pavojingo metodo” filmavimas sėkmingai baigėsi praėjusią vasarą, tačiau montavimas neplanuotai užtruko.

D.Cronenbergą dažnai priglaudžiantys Kanai jau gavo įspėjamąjį pranešimą, kad režisierius nespės užbaigti ypač intriguojančio filmo, kurio premjera veikiausiai teks Venecijos ir Toronto tandemui.

Ilgesnis balandis išsitęs per penkis savaitgalius ir atskraidins bent 19 kino premjerų. Kine galės pramogauti maži ir dideli, trafaretinės komercijos ir festivalinių perliukų ieškotojai. Dauguma naujų filmų jau spėjo kur nors pasirodyti ir atvyksta į Lietuvą su skirtingiausių nuomonių bagažu.

Prieš Velykas ir po kiaušinių marginimo atrakcijų vaikus pamalonins dviejų lietuviškai įgarsintų animacinių nuotykių personažai ir vienas originaliai riaumojantis draugas iš miško. Sunkiausią užduotį gavo tautinio dubliažo išsigandęs ir 3D žaislais pasipuošęs “Meškiukas Jogis”, kuris mėgins sudominti šiek tiek vyresnius vaikus Justino Timberlake’o balsu ir žavia animacija. Legendinių dailininkų Josepho Barberos ir Williamo Hannos nupieštas meškinas mėgsta vogti parko poilsiautojų sumuštinius ir slapstosi nuo tvarką prižiūrinčio reindžerio.

Vaikiškas siužetas, kvailas humoras, palyginimai su “Alvinu ir burundukais” bei “G būriu” skatina prognozuoti, kad “Meškiukui Jogiui” užaugs trumpos kojos ir bus sudėtinga pabėgti nuo konkurentų. Didžiausią grėsmę kels Andriaus Rožicko įgarsintas Velykų atrakcionas “Op”, kuriame labai panašūs į burundukus ir jūrų kiaulytes animaciniai herojai moko gyvenimo dėsnių aktorių vaidinamus nuoširdžius nevykėlius ir klastingus blogiukus. Režisierius Timas Hillas pasižymėjo ypač neskoningu “Garfildu 2″, kurį išgelbėjo lietuviško dubliažo improvizacijos, ir kiek sėkmingiau grojusiu “Alvinu ir burundukais”, kurie susidraugavo su Lietuvos vaikais. Po mašinos ratais nukentėjęs kiškis linksmins tautą juokeliais ir ragins pirkti pliušinius žaislus Velykų proga.

Pirmąjį milijoną šiemet sušukavo miuziklas “Ilgo plauko istorija”, o ją garantuotai pasivys “Ledynmečio” režisieriaus Carloso Saldanhos braziliškų nuotykių fantazija “Rio” apie mėlynųjų papūgų pasimatymą Rio de Žaneire, meilės viliones, futbolą saulėtuose paplūdimiuose, pagrobimus, išsigelbėjimus, susitikimus su mokslininkais ir žaidimus su kitais džiunglių paukščiais. Galite neabejoti, kad būsite nustebinti stulbinančių vaizdų ir sambos ritmų, nes Brazilijoje gimęs C.Saldanha žino, kaip tikroviškai, spalvingai ir linksmai nupiešti savo tėvynę. Pridėkite 3D technologiją, ir skrydis virš Rio bus dar įspūdingesnis.

"Veido" archyvas

“RIO”: vaizdingas, lietuviškai dubliuotas, animacinis trimatis ir muzikinis nuotykis, kuriame “”Ledynmečio” režisierius linksmai piešia savo tėvynę Braziliją retos veislės mėlynųjų papūgų akimis

Uždarbiaujančių aktorių šou

Lietuviškame repertuare daugėja žmonų, ir platintojai nepastebi, kad išleidžia identiškus filmus su vienodais pavadinimais. “Savaitę be žmonų” keičia romantinė komedija “Suvaidink mano žmoną”, kurią atostogaudami Havajuose mikliai iškepė “Nebrendilų” duetas – režisierius Dennis Duganas ir aktorius Adamas Sandleris. Šis kadaise mėgavosi populiarumu tarp lietuvių, bet nesugebėdamas pasiūlyti nieko naujo ir kartodamas vienodai kvailas veido išraiškas nuriedėjo su pastaruoju filmu iki 11 tūkst. bilietų. Dabar etatinis komikas užaugo, nenaudoja senųjų triukų, apsimetinėja vedusiu vyru ir bando užkariauti ne tik paauglių auditorijos dėmesį. Naujausios komedijos akcijas laikinai kilstelės Jennifer Aniston žavesys ir reklaminiame plakate užslėpta konkurentė Nicole Kidman, kuriai amerikiečiai jau renka “auksines avietes”.

"Veido" archyvas

“Suvaidink mano žmoną”

Rimtais vaidmenimis pasikankinusi ir “Oskaro” vertą baletą sušokusi Natalie Portman mėgaujasi motinystės atostogomis. Prieš tai ji iki soties prisivaidino holivudinėje komercijoje. Prieš du mėnesius matėme visai pakenčiamą romantinę sekso komediją “Be įsipareigojimų” (ji surinko 29 tūkst. gerbėjų, t.y. 9 tūkst. daugiau nei “Juodoji gulbė”).

Dabar atėjo metas dar drąsesniam vaidmeniui ištvirkėliškoje prisirūkiusių riterių komedijoje “Jūsų nešvankybe”, kuri pradžiugins “Kietakiaušių” gerbėjus. Dėl nešvankių pokštų, kūniškų nuogybių, erotizuoto šėlsmo linksmo filmo auditorija bus griežtai ribojama, bet Jameso Franco ir Danny McBride’o mūšiai su burtininkais, drakonais ir minotaurais kaip tik turėtų labiausiai dominti paauglius. Jeigu pageidaujate pamatyti, kaip atrodytų ir ką veiktų išgėręs, įtraukęs dūmo, seksualiai ištvirkęs Robinas Hudas, tai šokite ant žirgo, ir pirmyn.

Demonai ir lėlės

Tikrais įvykiais pašventintas siaubo trileris apie tikėjimą ir prakeiksmą “Egzorcizmas” liūdnai išgarsėjo kaip vienas tų filmų, kurių premjerą Japonijoje platintojai nutarė nutraukti dėl šalį sugriovusio žemės drebėjimo ir cunamio. Italų kilmės kunigą ir profesionalų egzorcizmo ekspertą vaidinantis “Oskaro” premijos laureatas Anthony Hopkinsas akivaizdžiai atidirbinėja honorarą, bet savo pareigą atlieka profesionaliai ir įtaigiai gaudo blogų demonų sielas. 30 tūkst. bilietų pardavęs šiurpalas “Kambarys 1408″ įrodė, kad lietuviai pasitiki švedo Mikaelio Hafstromo gebėjimais gąsdinti. Jis net neapsimetinėja ir nesivaiko klasikinio “Egzorcizmo” siaubų, o daro velniškai kokybišką pramogą, bet ją ramiai pamiršite po dienos ar dviejų.

Festivalių palikimas

2010 m. Kanų festivalį uždariusi populiaraus romano “Tėve mūsų, kuris esi medyje” ekranizacija šiemet tapo lankomiausia moterų kino festivalyje “Šeršėliafam”. Vertingo filmo visai šeimai nepamatę žiūrovai gali saugiai pasikliauti gerais atsiliepimais ir pasimėgauti ne tik Charlotte Gainsbourg vaidyba, bet ir jai šauniai talkinančių mergaičių pasirodymais. Australijos prerijų vaizdai ir svarbiu personažu virtęs medis žada atokvėpį nuo komercijos.

Kitas filmas, komiška drama “Vaikams viskas gerai”, nuo pat 2010 m. pradžios keliavo per svarbiausius festivalius ir finišo tiesiojoje rankiojosi prestižinius prizus (trys “Auksiniai gaubliai”) bei nominacijas (pretendavo į keturis “Oskarus”). Režisierės Lisos Cholodenko asmenine patirtimi paremtas filmas dovanoja fantastišką Annette Bening ir Julianne Moore vaidybą, provokuojančią istoriją apie šiuolaikinę šeimą ir daug geros muzikos. “Kino pavasaryje” jis įsisuko lėčiau nei kiti, bet užsitarnavo Vilniaus publikos simpatijas. Įdomu, kaip homoseksualių moterų, dviejų vaikų ir jų tėčio iš spermos banko nuotykius įvertins komercinio repertuaro žiūrovai?

"Veido" archyvas

“VAIKAMS VISKAS GERAI”: Komiška drama vilioja provokuojančia istorija apie šiuolaikinę šeimą. Šis filmas padės nustatyti homofobiškumo lygį mūsų šalyje

Intelektualesnių veiksmo trilerių gerbėjams vertėtų nepraleisti solidaus fantastinio trilerio “Išeities kodas”, jį režisavo 2010 m. “Kino pavasario” publikai įsiminusio filmo “Mėnulis” autorius Duncanas Jonesas. Kovo pradžioje vykusio ir minias kino gerbėjų suviliojusio festivalio “South by Southwest” atidarymo filmas protingai ir intriguojamai suplaka “Deja Vu”, “Pradžios”, “Greičio” ir “Švilpiko dienos” idėjas.

Paragavęs meilės ir kitų narkotikų Jake’as Gyllenhaalas persirengia JAV armijos kareiviu, kuriam mokslinis eksperimentas leidžia transportuotis į kito žmogaus paskutines aštuonias gyvenimo minutes. Taip jis gali atsukti laiką ir atsidurti jau žuvusio asmens kūne, norėdamas susirinkti daugiau informacijos apie neišvengiamą traukinio sprogimą Čikagos centre, iš įkalčių nustatyti teroristų asmenybes ir galbūt nutraukti tobulai suplanuotą nusikaltimą. 35 mln. JAV dolerių biudžeto trileris privers galvoti, svarstyti variantus ir tikriausiai taps įdomiausiu balandžio mėnesio filmu, kurio rodymo trukmę koreguos palankūs atsiliepimai ir rekomendacijos.

"Veido" archyvas

“IŠEITIES KODAS’: D.Jonesas savo filme supina fantastikos, terorizmo, romantikos, mistikos ir siaubo idėjas

Na, o “popkorninis” veiksmo trileris “Mano numeris ketvirtas” labiau skirtas paaugliams, nes sumaišo šios amžiaus grupės atstovams įdomiausių filmų žanrus į persūdytą kokteilį. Berniukus trauks superherojiški sugebėjimai, iksmeniškos transformacijos, kompiuteriniai veiksmo nuotykiai, fantazijos apie žmogaus pavidalo ateivius, apokaliptinis mūšis ir Michaelo Bay’aus prodiusuoti vaizdo efektai. O “Saulėlydžio” laukiančioms mergaitėms režisierius įleis vampyrų ir dailiai nulietą seksualų aktorių, kuris kada nors išaugs į žvaigždes.

Visko per daug ir nulis prasmės. Chaotiškas filmas turės savo auditoriją, bet stipresni konkurentai su geidžiamais veidais neleis jam ilgai užsilaikyti didesnėse salėse.

Nereikalingi tęsiniai

Balandį nemažai žiūrovų turėtų surinkti ir du niekam nereikalingi, nustekentas idėjas parduodantys tęstiniai kino serialai. Elitinis siaubo trilerių meistras ir Fredžio Kriugerio tėtušis Wesas Cravenas atgaivins seniai pamiršto “Klyksmo” personažus ir po kauke pasislėpusį žudiką, o greičio ir nelegalių lenktynių gerbėjai spaus pedalą su atsibodusiais “Greitais ir įsiutusiais”. Abiejų monstrų prodiuseriai kaip įmanydami slepia siužeto intrigas, nors visiems seniai aišku, kad nieko originalaus laukti neverta.

"Veido" archyvas

“Greiti ir įsiutę 5″

Balandžio 8 d.

• “Justin Bieber: niekada nesakyk niekada”

• “Mano numeris ketvirtas”

• “Meškiukas Jogis”

• “Išeities kodas”

• “Devintojo legiono erelis”

Balandžio 15 d.

• “Jūsų nešvankybe”

• “Vanduo drambliams”

• “Klyksmas 4″

• “Kambario draugė”

Balandžio 22 d.

• “Rio”

• “Raudonkepuraitė”

• “Prancūziška apgaulė”

Balandžio 29 d.

• “Greiti ir įsiutę 5″

• “Vaikams viskas gerai”

Lankomiausias kino renginys Lietuvoje prasidės muzikinėmis natomis, kurios įdomiai persismelks į kitus filmus.

Kopenhagos operos teatro meno vadovas Kasperas Holtenas debiutinėje dramoje “Don Žuanas” garsiosios W.A.Mozarto operos herojus paverčia šiuolaikiniais žmonėmis ir perkelia į šiandieninio Budapešto gatves. Rezultatas – ypač originalus, kai lengvai atpažįstamos muzikos fone pasaulinio garso solistai tampa įtaigiai vaidinančiais aktoriais, bet vietoj įprastų dialogų santykius aistringai aiškinasi plačiajai publikai suprantamais žodžiais perrašytomis arijomis.

O štai angliakasių miestelyje Bore nufilmuotą serbišką miuziklą “Šviesus šviesus pasaulis” režisierius Olegas Novkovičius aranžavo pagal jautrią ir liūdną šeiminę dramą. Netikėčiausių likimo išbandymų lygtis sprendžiantys draugai, meilužiai ir artimi giminaičiai bendrauja dainuodami. Pagrindinis graikiškos tragedijos veikėjas emocingiausius sielos skausmus išlieja monologais, kuriems pritaria iš kitų herojų choras.

“Don Žuanas” tinka visiems (net menkai besidomintiems opera), o sukrečiantį “Šviesų šviesų pasaulį” derėtų rinktis stiprios šoko terapijos nebijantiems žiūrovams.

Meilė iš knygų

Nepamirštamųjų “The Beatles” sukurta daina “Norvegų giria” įkvėpė populiarų japonų rašytoją Haruki Murakami imtis romano apie jausmų tyrumu abejojančių ir pagundų blaškomų dvidešimtmečių meilę. Lietuviškai išverstą romaną perskaitė nemaža dalis mūsų tautiečių, kurie susidarė konkretų vaizdinį, kaip turėtų atrodyti knygoje aprašyta atmosfera. Jie galės drąsiai pasiginčyti dėl vietnamiečių režisieriaus Trano Anh Hungo pateiktos lyriškos, nostalgiškos ir lengvai erotiškos versijos.

Meilės tikimybių teorijas vilios skaičiuoti Lietuvos knygynų dar nepasiekusio italų rašytojo Paolo Giordano bestselerio “Pirminių skaičių vienatvė” ekranizacija. Gabus režisierius Saverio Constanzo matematines formules ir žmogiškus jausmus stilingai supynė trijuose siužetuose, kuriuose aiškėja liūdna tiesa, kodėl nuo vaikystės bendraujantys genialus matematikas ir graži fotografė nebegali būti kartu. Šis intriguojantis filmas galėtų būti aktualus ir patrauklus jaunajai auditorijai.

Mokslinės fantastikos idėjas ir neįmanomos meilės aistras narpliojanti amerikiečių režisieriaus Marko Romaneko šiurpi drama “Nepaleisk manęs” pagal Kazuo Isihiguro romaną pasakos apie organų persodinimui brandinamus klonus ir sugriautą vaikystės idilę. Garsių aktorių ketvertas Carey Mulligan, Andrew Garfieldas, Keira Knightley, Charlotte Rampling padės lengviau apsispręsti dėl šio svarbaus, vertingo ir abejingų nepaliekančio filmo.

“Oskarui” nominuotos kanadiečio Deniso Velleneuve’o likimo dramos “Moteris, kuri dainuoja” ištakos siejamos su rašytojo Wajdi Mouawado pjese apie motinos palikimą ją menkai pažinojusiems vaikams. Jie gauna užduotį pristatyti laiškus niekuomet nematytam tėvui ir negirdėtam broliui. Ieškodami šių dviejų vyrų Artimųjų Rytų šalyse dvyniai iš smulkių detalių dėlioja skausmingą ir šokiruojantį šeimos praeities paveikslą, o absoliučiai netikėti siužeto vingiai stulbina dramatiškomis staigmenomis iki pat finalinės scenos.

Garsiausio portugalų rašytojo Camilo Castelo Branco romanas “Lisabonos paslaptys” pasakoja apie XIX a. jausmų intrigas, neįtikėtinus atsitiktinumus, keistus santykius, paslaptis ir dviveidžius žmones. San Sebastiano kino festivalyje geriausiu režisieriumi pripažintas Raulis Ruizas siūlo 4 val. 30 min. trukmės dramą. Geležinės kantrybės ir pastabumo reikalaujantį epinį filmą mačiusieji vadina gražiausiu 2010 m. kino kūriniu. Jį sudaro unikaliai nufilmuoti ilgi epizodai, kai vienu kameros įjungimu užfiksuojama 7–8 minutes trunkanti scena.

Tikra ir įdomu

Šiemet “Kino pavasaris” stengsis įrodyti, kad tarp vaidybinio ir dokumentinio kino beveik neliko skirtumo. Teoriškai skirtingų žanrų ribą įtaigiai pamėgino ištrinti konkursinės programos “Nauja Europa – nauji vardai” žiuri prezidento Milcho Manchevskio filmas “Mamos”, kurį sudaro trys idėjiškai susietos, bet atskiros istorijos – nuo vaikų suvaidintos trumpos intrigos apie melą iki tikro tyrimo apie Makedoniją išgarsinusį kriminalinių naujienų reporterį, kuris įsigudrindavo žudyti senyvo amžiaus moteris, paskui viską išsamiai aprašyti laikraštyje ir provokuoti korumpuotą policiją.

Tikro gyvenimo įvykiai vis dažniau turi įtakos visuomenei žinomų režisierių pasirinkimui. Radikaliai stilių pakeitęs Danny Boyle’as (“Lūšnyno milijonierius”) efektingai adaptavo tikro gyvenimo dramą “127 valandos” ir patikėjo aktoriui Jamesui Franco suvaidinti iš gamtos spąstų Jutos valstijos kanjone 2003 m. laimingai išsigelbėjusį alpinistą Aaroną Ralstoną. Jam užteko 127 valandų nepakeliamo skausmo, bado, troškulio, šalčio, haliucinacijų, kad suprastų savanaudiško charakterio ydas. Iš unikalios užfiksuotos medžiagos garantuotai išeitų puiki dokumentinė drama, bet A.Ralstonas pasidalijo asmeniniu filmu tik su artimiausiais žmonėmis ir dvejus metus ignoravo D.Boyle’o pasiūlymą.

Užtat griežtai saugomame Prancūzijos kalėjime izoliuoto Illicho Ramirezo Sanchezo niekas neklausė leidimo perkelti jo spalvingą gyvenimą į kiną. Teroristinis epas “Karlosas Šakalas” prikausto dėmesį net 5 val. 32 min. ir po peržiūros sunkoka nurodyti nereikalingus momentus, kuriuos būtų galima iškirpti. Prancūzų režisierius Olivier Assaysas su scenaristų grupe išsamiai ištyrė garsiausio XX a. teroristo biografiją, o nežinomus faktus ar neatsakytus klausimus interpretavo savo vaizduotėje.

Konkursiniame festivalio filme “Krikštynos” lenkų režisierius Marcinas Wrona laisvai atkūrė Varšuvos mafijos užkulisiuose nugirstą tikrą įvykį. Nuo nusikaltėlių atsiribojęs jaunas vyras privalo kasdien mokėti duoklę už išdavystę ir nujaučia, kad artėjantis sekmadienis gali būti paskutinė jo gyvenimo diena, todėl į skubotai surengtas dukrelės krikštynas pakviečia geriausią savo draugą.

Juokinga

Iš pirmo žvilgsnio gali susidaryti klaidingas įspūdis, kad “Kino pavasariui” šiemet labiausiai trūksta komedijų. Šį žanrą taikliausiai atitinka lenkų veterano Juliuszo Mahulskio satyra “Lopšinė” apie muzikaliai pasikausčiusių vampyrų šeimynėlę, kurios nariai naikindami nereikalingus liudininkus ir atrasdami netikėtų pagalbininkų vis drąsiau artėja prie esminio tikslo – prezidentūros.

Danų kino kritiko Mikkelio Muncho Falso dramos “Gražūs žmonės” niekaip nepavadinsi komedija, tačiau keturis vienišus herojus susiejančio likimo pokštai skatina kikenti. Per pasaulinę premjerą San Sebastiane publika leipo juokais, kai prie Kalėdų stalo susėdo dvi atsitiktinai susipažinusios ir įdomių nuotykių patyrusios šeimos.

Prancūzų dueto Gustave’o de Kerverno ir Benoit Delépine “Mamutas” pasitelkia sau būdingą chuliganišką absurdo humorą, kai nelegaliai visą gyvenimą dirbęs anarchistas Gerard’as Depardieu tvarkosi legalios pensijos dokumentus.
O dviem “Auksiniais gaubliais” apdovanotoje komiškoje dramoje “Vaikams viskas gerai” vaikai susiranda biologinį tėtį iš spermos donorų banko, ir vyro atėjimas į homoseksualių moterų šeimą atneša įdomių sukrėtimų.

Ekstremalu

“Kino pavasaris” parengė gana daug spąstų ir staigmenų stiprių nervų žiūrovams, nesibaidantiems šokiruojančių, žiaurių filmų, kokių platintojai nesiryžtų rodyti dėl gresiančio griežčiausio amžiaus cenzo. Unikaliais kameros viražais išsiskirianti argentiniečio Gasparo Noe psichodelinė melodrama “Pasinerk į tuštumą” pakvies skraidyti su nerimstančio narkotikų prekeivio siela ir stebėti sekso paslaugas teikiančią seserį striptizo šokėją iš dangaus. 2010 m. Sandanso kino festivalį laimėjusi kriminalinė veiksmo drama “Žvėrių karalystė” prašosi palyginimų su “Pranašu”, “Krikštatėviu”, “Valstybės priešu”, “Žmogumi su randu”, “Infiltruotais” ir kitais filmais apie mafiją. Australų kino žvaigždynas (Guy Pearce’as, “Oskarui” nominuota Jacki Weaver, Joelis Edgertonas) privilioja daugiau dėmesio režisieriaus Davido Michodo debiutiniam filmui apie Melburno nusikaltėlius ir ne mažiau korumpuotus policininkus.

O tamsią, žiaurią, korumpuotą Rusiją negailestingai vaizduojanti Sergejaus Loznicos pirmoji vaidybinė drama “Mano laimė” išprovokuos aštrioms diskusijoms ir priblokš visko mačiusius žiūrovus.

Egzotiška

Pernai pirmą kartą festivalyje pristatytam Vietnamui atstovaus Kanų festivalio programos “Kino kritikų savaitė” laimėtojas “Nebijok, Bi!”. Šešiametis berniukas per daug anksti kremta seksualinio brendimo pamokas ir aiškinasi, ką reiškia geismas, aistra, potraukis, meilė, neištikimybė, flirtas.

San Sebastiano kino festivalio programoje “Nauji režisieriai” triumfavusioje dramoje “Spalvoti kalnai” Kolumbijos kaimo moksleiviai žaidžia futbolą ir nenutuokia realaus artėjančio karo pavojaus, kai kamuolys nurieda į minų lauką.

AIDS viruso aptrauktoje Pietų Afrikoje mergaitė narsiai priešinasi kaimynų prietaringumui ir gelbsti sunkiai sergančią mamą filme “Gyvenimas – svarbiausia”.

Visus šiuos filmus vienija tema – neramus pasaulis vaikų akimis. Pagrindinius vaidmenis juose atlieka jauni ir dažniausiai aktoriaus patirties neturintys debiutantai. Bet istorijos apie vaikus bus įdomios bei aktualios ir suaugusiems žiūrovams.

Festivalis “Kino pavasaris” vyks kovo 17–31 dienomis

Šiųmetis festivalis žada būti labai tikroviškas ir atsiribojęs nuo klišių, banalybių ar nuspėjamos filmo pabaigos

Aktorės Isabellos Rossellini pirmininkaujama žiuri pagrindinius 61-ojo Berlyno kino festivalio apdovanojimus išdalijo ryškiausiems favoritams, kuriuos labiausiai palaikė tiek kritikai, tiek žurnalistai, tiek žiūrovai.

Šiemet blyškaus Berlyno festivalio nugalėtoją buvo lengva atspėti jau likus kelioms dienoms iki uždarymo ceremonijos. Niekam nekilo abejonių, kad “Auksinį lokį” turėtų prisijaukinti provokuojanti šeimos drama “Naderas ir Simin. Išsiskyrimas”.

Namie – geriausia!

Pernai “Kino pavasaryje” pristatyto ir 2009 m. Berlyne už geriausią režisūrą apdovanoto filmo “Apie Elę” autorius Asgharas Farhadi jausmingai apžvelgia šiuolaikinio Irano visuomenės veidą ir vienos gražios šeimos griūtį, kai žmona užsigeidžia kuo greičiau išvykti iš Irano, bet vyras nenori palikti Alzheimeriu sergančio tėvo ir neišleidžia.”Išsiskyrimas” triumfavo Berlyne, atsiimdamas dar du “Sidabrinius lokius” už moterų aktorių ansamblio ir vyrų aktorių rinktinės įtaigią vaidybą bei dienraščio “Berliner Morgenpost” skaitytojų premiją (ji laikoma publikos simpatijų prizu).
Du pasaulinio garso režisierius Jafarą Panahi ir Mohammedą Rasouloffą šešeriems metams įkalinęs Iranas šiemet Berlybe buvo ypač dažnai minimas. Festivalis niekada neslėpė dėmesio politikos klausimams, tad dabar viešai ragino kino bendruomenę solidarizuotis ir protestuoti prieš laisvo žodžio tildymą. J.Panahi buvo pakviestas į žiuri, nors visi žinojo, kad atvykti jam niekas neleis. Per atidarymo ir uždarymo ceremonijas charizmatiškasis festivalio vedlys Dieteris Kosslickas įnešdavo tuščią kėdę su kortele “Jafar Panahi”.

Antrosios pagal svarbą programos “Panorama” publikos simpatijų prizą gavusios dramos “Even the Rain” scenarijaus autorius škotas Paulas Laverty neslėpė nusivylimo, kad kalėjime uždaryti režisieriai dar 20 metų negalės rašyti scenarijų, filmuoti Irane, išvykti į užsienį ir kalbėtis su žurnalistais.

“Norėčiau pasinaudoti šia unikalia proga ir paprašyti, kad pagalvotumėte apie žmones mano šalyje. Aš užaugau ir išmokau istorijos Irane. Ten gyvena nuostabūs, kantrūs ir geri žmonės”, – teigė režisierius A.Farhadi.

Jis taip pat nevengė prisidėti prie visuotinio protesto ir “Auksinį lokį” dedikavo J.Panahi, bet pabrėžė neketinantis bėgti iš Irano ir prašytis politinio prieglobsčio Europoje, kaip padarė kiti tėvynėje persekiojami garsūs kūrėjai. “Visi žinote, kad kiekvienos šalies nacionalinė futbolo komanda geriausiai žaidžia namie, savo aikštėje”, – palygino režisierius.

Kanų šešėlyje

Dešimtus metus filmų atrankai vadovaujantis D.Kosslickas dar sausį įspėjo, kad oficialioje Berlyno festivalio programoje nereikia tikėtis daug naujovių. Pagrindinė konkurso programa sudaryta remiantis tradiciniais kriterijais, teikiant pirmenybę Vokietijos pardavimo kompanijų įsigytiems filmams, fondo finansinę paramą gavusiems kūriniams ir anksčiau apdovanotų draugų premjeroms. Gal todėl įtakingos Prancūzijos kompanijos “Wild Bunch” vadovas Vincentas Maravalis atvirai pavadino berlynietiškas varžytuves vietiniu konkursu.

Pretendentų į auksinį ir sidabrinį “lokį” sąrašas kaip visuomet patraukliai atrodė tik popieriuje, tačiau tikri pasimatymai su galingą susidomėjimą kėlusiais filmais baigėsi karčiu nusivylimu. Panaši situacija Berlyne kartojasi kiekvienais metais, bet vieno iš penkių svarbiausių tarptautinių kino festivalių vadovai nekreipia dėmesio į užsienio spaudoje žeriamą kritiką.

Akivaizdu, kad atrankos komisijai sunkiai sekėsi ieškoti konkursui tinkamų filmų ir sugebėta prisivilioti tik tuos, kuriems Kanai jau pasakė “ne”. Anksčiau į “Auksinį lokį” pretenduodavo bent 20–22 filmai, o šį kartą organizatoriai surikiavo vos 16 kandidatų.

Nedaug vertingų filmų

Be minėto Irano filmo menka paguoda silpname ir išskydusiame konkurse tapo aktoriaus Ralpho Fienneso režisūrinis debiutas “Koriolanas”. Jis ryžosi Williamo Shakespeare’o tragediją iš IV amžiaus Romos originaliai perkelti į karo žaizdomis nusėtą šiandieninį Belgradą. Moderniai nufilmuota kruvina represijų, maišto, atsivertimo ir keršto drama pabrėžia 1607 m. kūrinio idėjų aktualumą dabartiniais laikais, bet režisieriaus sprendimas nekeisti W.Shakespeare’o dialogų apribos žiūrovų susidomėjimą. Komerciniam repertuarui nepakaks kelių įspūdingų mūšių ir brutalių R.Fienneso dvikovų su Gerardu Butleriu. Filmo autorius neabejotinai buvo vertas “Sidabrinio lokio” už geriausią vyro vaidmenį, nes tikrai atrodė geresnis už kolegas iš Irano, tačiau žiuri paskelbė kitokį verdiktą, palikdama R.Fiennesą tuščiomis rankomis.

Didžiuoju žiuri prizu ir kino kritikų asociacijos FIPRESCI premija pagerbta vengrų veterano Bella Tarro nespalvota meditacija “Turino arklys” patenkino kino specialistus, bet paprastiems žiūrovams prireiks geležinės kantrybės, kad iškęstų tikrą išbandymą, kai trumpametražiam filmui tinkama idėja dirbtinai tempiama iki 2 val. 30 min. Vizualus, nepriekaištingai nufilmuotas ir atšiaurią atmosferą įtaigiai perteikiantis filmas bus žiūrimas dėl režisieriaus reputacijos, tačiau net ištikimiausi jo kūrybos gerbėjai pamatys tik monotonišką pasikartojimą. Berlynas tiesiog priglaudė ir apdovanojo pripažinto meistro lentynoje užsigulėjusį filmą, kuriam 2010 m. savo programose vietos nerado Kanai ir Venecija.

Europos kino mugė svarbi mūsų šaliai

D.Kosslickas džiaugėsi Europos kino mugės (EFM) rezultatais, nes užsienio šalių platinimo kompanijų dėmesį labiausiai traukė nekomerciniai filmai. Daugiausiai sutarčių pasirašė “Auksinio lokio” savininkas “Išsiskyrimas”, programos “Panorama” atidarymo ceremonijoje debiutavusi jautri drama “Netikras berniukas” ir prieštaringas dokumentinis filmas “Chodorkovskis”. Vokiečių režisierius Cyrilas Tuschi dvi valandas išsamiai, tačiau vienpusiškai nagrinėja Sibiro kalėjime uždaryto oligarcho gyvenimą, konflikto su tuomečiu Rusijos prezidentu Vladimiru Putinu užuomazgas, numanomas skandalingo įkalinimo priežastis ir pasekmes šeimos nariams, artimiausiems draugams, Izraelyje pasislėpusiems kolegoms.

Tuo tarpu komercinius filmus medžiojantys platintojai sutartinai abejojo EFM reikalingumu, nes daug produktyvesnių rezultatų jie pasiekia Los Andželo ir Kanų kino mugėse, tad kelionė į Berlyną dažniausiai skiriama susitikimams su draugais.

Vis dėlto šiemet EFM buvo ypač svarbi mūsų šaliai. Pirmą kartą festivalio istorijoje Lietuva turėjo nuosavą stendą “Lithuanian Films”. Prabangaus viešbučio “Marriott” teritorijoje savarankiškai reklamavome nacionalinio kino naujoves ir tarptautinius kino festivalius, viliojome užsienio investuotojus ir vertėme pavyduliauti kolegas iš kaimyninių šalių. Stendo veiklos rezultatai paaiškės vėliau, bet investicijos tikrai turės naudos lietuviškų filmų sklaidai.

Belieka tikėtis dar svaresnio Vyriausybės įnašo, nes būtina mažinti šalyje galiojančius mokesčius ir taikyti daugiau lengvatų pigesnių filmavimo vietų ieškantiems užsienio prodiuseriams, kurie taip pat skaičiuoja pinigus ir mieliau važiuoja į Bulgariją, Rumuniją, Vengriją ar Lenkiją. Štai oficialiame konkurse dalyvavusi meksikiečių scenaristės Paulos Markovitch autobiografinių prisiminimų drama “Premija” nufilmuota Lenkijos paplūdimyje prie Baltijos jūros (nors jos veiksmas rutuliojasi 1970-aisiais diktatoriškoje Argentinoje), o lenkų operatorius Wojciechas Staronas užsidirbo “Sidabrinį lokį”.

Du prizai ir šlovė

Berlyno festivalis ypač sėkmingas Lietuvos kūrėjams. Net du mūsų filmai sulaukė kvietimų į programą “Panorama”, o kitokių kino formų ieškantis “Naujojo kino forumas” priglaudė avangardisto Jono Meko “Bemiegų naktų istorijas”.

Pirmuoju lietuvišku filmu apie gėjus ambicingai prisistačiusios trumpametražės “Pornomelodramos” pasaulinė premjera įvyko būtent Vasario 16-ąją, bet įsiminė tik tuo, kad jaunajam autoriui Romui Zabarauskui nepavyko realizuoti teoriškai suformuluotų tikslų.

Ryškiausiai sužibėjo režisūros srityje debiutavusio ir per vieną vakarą išgarsėjusio Manto Kvedaravičiaus dokumentinis filmas “Barzakh” apie Čečėnijoje be žinios dingstančius žmones. 59 minučių trukmės “Barzakh” turėjo garbės atidaryti programą “Panorama Dokumente”, o finale laimėjo 5 tūkst. eurų vertės “Amnesty International” prizą, dar svarbesnį Ekumeninės žiuri paminėjimą (tiksliau, antrą vietą) ir neišvengiamą šlovę namie.

Ketvirtadienį sostinės kino teatre “Pasaka” prasideda tarptautinis moterų filmų festivalis “Šeršėliafam”. Festivalio programoje – 35 filmai, atkeliavę iš įvairių pasaulio šalių. Tarp jų – prancūzės Julie Bertucelli “Tėve mūsų, kuris esi medyje”, uždaręs pernykštį Kanų kino festivalį, ir švedės Pernillo August (režisieriaus Billy Augusto žmonos) juosta “Anapus”, pelniusi Venecijos kino festivalio kritikų žiuri prizą. O režisierius Algimantas Puipa pirmąkart pateiks žiūrovų teismui baigiamo kurti filmo “Miegančių drugelių tvirtovė” ištraukas.

Kovas – tai dviejų festivalių, “Šeršėliafam” ir 16-ojo Vilniaus tarptautinio kino festivalio “Kino pavasaris” – mėnuo.

Žinant šią aplinkybę, keista matyti komerciniam repertuarui suplanuotų premjerų gausą. Akivaizdžiai per daug nereikalingų beprasmybių, kurios tiesiog privalės prisitaikyti prie konvejerio: pamėginai laimę, greitai nesurinkai pinigų, ir keliauk į lauką. Kurgi sutilps 12 filmų? Ar platintojams tikrai verta rizikuoti dėl vienos ar dviejų savaičių arba ieškotis prieglobsčio vien tik “Multikino” ekranuose?

Kaip pavadinsi, taip sugadinsi

Madingasis prancūzas Francois Ozonas šį kartą laimę mėgins feminizmu kvepiančiu “Žmonos maištu” (Potiche). Kino platinimo kompanija “Acme” pasirinko rizikingą strategiją konkuruoti su 70 festivalinių filmų iš užsienio šalių ir pakrikštijo subtilios ironijos kūrinį idiotiškiausiu įmanomu būdu. Visą F.Ozono paslaptingumą į šiukšlių dėžę paleidžiantis tiesmukiškai interpretuotas lietuviškas pavadinimas taikliau tiktų kokiam B lygio televiziniam kriminaliniam trileriui, bet tik ne stilingam ir linksmam miuziklui apie saldų kerštą su dainuojančiais ir šokančiais, politinį valdžios pokerį lošiančiais Catherine Deneuve, Gerard’u Depardieu bei Fabrice’u Luchini.

"Veido" archyvas

“Žmonos maištas”

“Potiche” jau pakankamai plačiai mūsų spaudoje pristatytas kaip “Vaza” – kam jį reikėjo keisti? Šis žodis tiksliai apibūdina už turtingo vyro ištekėjusią ir namų papuošalu tapusią žmoną, kuriai nieko nereikia daryti. Filmo veiksmas sąmoningai suplanuotas 1977 m., kai moterys prisikaupė ambicijų išeiti iš namų ir siekti postų valdžioje.

Vertingi pasirinkimai

Originaliausias komercinis kovo repertuaro filmas yra paslaptingai mistifikuotas jausmų trileris “Likimo ekspertai”. Dailiai atrodanti aktorių pora Mattas Damonas ir Emily Blunt suteiks filmui galimybę stipriai startuoti, nes toliau jo likimas priklausys nuo atsiliepimų poveikio. Įdomu, ar lietuvius užkabins atsidarančių durų teorija ir mistinių pajėgų pastangos, kad du jauni žmonės niekuomet nesusitiktų. Efektingai jaudinantis pramoginis filmas dar sykį primena, kad niekas mūsų gyvenime nevyksta atsitiktinai ir kiekvienas netyčinis susitikimas gali kardinaliai pakeisti likimą, nors iš pradžių to net neįsivaizduojame.

"Veido" archyvas

“Likimo ekspertai”

Režisierius Zackas Snyderis toliau stebina chameleoniškais stiliaus pokyčiais. Fantastinis trileris “Nelauktas smūgis” visiems atradusiems jį repertuare padovanos gerų įspūdžių. Seksualios išvaizdos merginos ir ginklų arsenalas žada intrigą vyriškoms fantazijomis. Pridėkite talentingai gražių aktorių rinktinę, pasiutusią režisieriaus vaizduotę, šokius primenančią dvikovų choreografiją, brangiai kainuojančius vizualinius efektus. Filmas pataiko į lietuviškam skoniui svetimą komikso teritoriją ir jo gebėjimas ilgiau išsilaikyti repertuare priklausys nuo gudresnės platinimo strategijos.

3D atrakcijos

Rečiau rinkoje besireiškianti “Meedfilms” mėgins pasinaudoti nenugalimojo Jameso Camerono pavarde. Revoliucinio “Įsikūnijimo” tėtušis panardins 3D kameras po vandeniu ir paleis ekstremalią mažiau žinomų aktorių ekspediciją Australijos pavojingų olų labirinte, kuriame slepiasi mistinis teroras. J.Camerono dalyvavimas sufleruoja, kad siaubo trileryje “Sanctum 3D” erdviniai efektai bus išnaudoti aukščiausiu lygiu, skatins žavėtis tobulai užfiksuotų vaizdų grožiu ir baugins įtaigiai sustyguota klaustrofobine atmosfera. Tačiau filmui trūksta istorijos pagrindo, didesnės intrigos, įdomesnių personažų ir prasmingesnių dialogų.

Lietuvoje įsitvirtinanti Estijos bendrovė “SmartWays” ketina pasiūlyti absoliučią rinkos naujovę, nes repertuaras dar niekuomet neturėjo 40 minučių trukmės 3D atrakciono. Informatyvi dokumentinio stiliaus fantazija “Sea Rex – jūrų dinozaurai 3D” praėjusią vasarą buvo sukurtas specialiai IMAX gigantiškų ekranų sistemai. Pas mus tokių kino teatrų nėra ir per artimiausius penkerius metus tikrai nebus, tad teks grožėtis sumažintu ir lietuviškai įgarsintu dinozaurų šou ir iš arčiau pažinti paleontologinį periodą.

IMAX filmai – tai įspūdžio kinas, todėl techninis atlikimas ir efektingumas nekelia net menkiausių abejonių. Didžiausių abejonių kyla dėl kainodaros: ar iš tiesų bus bandoma parduoti 40 minučių reginį už įprastą bilieto kainą?

Nejuokingos komedijos

Platintojai ketina juokauti specifiniais filmais. Kam gali būti įdomi kriminalinė persirenginėjimų komedija “Didžiosios motušės namai: obuolys nuo obels…”? Lietuvos žiūrovai dar 2000-aisiais susipažino su komiko Martino Lawrence’o FTB agentu, kuris persirengia stora pagyvenusia močiute. Tuomet į kvailą komediją parduota neįtikėtinai daug – 22,3 tūkst. bilietų, tačiau daug prastesnis “Didžiosios motušės namų” tęsinys net nepateko į lietuvišką repertuarą. Dabar staiga vėl atgijo komerciniai jausmai naiviam tualetiniam humorui. Neverta gaišti laiko dėl šios nesąmonės.

Broliai Farrellai kadaise džiugino smagiomis ir provokuojančiomis komedijomis, bet ilgainiui jų originalaus humoro pojūtis išblėso, o nuolat pasikartojantys pokštai žiūrovams atsibodo. Vyrus nuo pavadėlio paleidžianti ir moterims naujų galimybių atskleidžianti neištikimybių komedija “Savaitė be žmonų” vėl mėgins seksualiniais juokeliais atgaivinti patrakusių brolių Farrellų reputaciją, tačiau net laisvę pajutęs ir žmonos leidimą “kabinti” svetimas moteris gavęs Owenas Wilsonas su lietuvių kilmės amerikiečiu Jasonu Sudeikiu neišgelbės filmo nuo trumpalaikio susidomėjimo. Kam žiūrėti filmą, kurio pabaigą su moralizuojančiais pamokymais (eiti į kairę negražu) lengva atspėti iš anksto?

Kaimynų komercija

Rusiškos komercijos fronte laukia net du filmai, skirti tai pačiai auditorijai. “Likimo ironijos” perdirbinio triumfas paskatino prodiuserius štampuoti laiko patikrintas kultines komedijas su jaunesniais aktoriais. Autoriai sako, kad “Tarnybinis romanas. Dabartiniai laikai” nėra senos geros komedijos tęsinys, o tik prisitaikymas prieš stipriai pasikeitusios šiandienos ir minimaliai pakeistu siužetu. Tai akivaizdžiai reiškia, kad godūs prodiuseriai trokšta susirinkti pinigų ir prisilioti į kiną vyresniąją kartą. Filmas blaškysis tarp Maskvos ir Dubajaus, nes solidų biudžetą turėjusiai komedijai būtinai reikėjo egzotiškų vaizdų.

Paskutinę minutę į repertuarą įšoko romantinė komedija “Meilė kaip seilė 3″, kurios pirmųjų dviejų serijų pas mus niekas nerodė ir apie jas mažai kas girdėjo.

Animacija, verta milijono

Lietuviškai dubliuotai animacijai repertuaras visuomet draugiškai nusiteikęs, o charizmatiškieji “Rango” chameleonai gundo susiplanuoti garantuotą pasimatymą. Įgarsinimui vadovavęs režisierius Tomas Donela buvo sužavėtas lietuvių aktorių talento improvizuoti akcentus ir atsidavimo vaidmenims. Originalioje versijoje gyvenimo prasmę apnuoginančius pokštus skaldo ir vasariškai pasipuošusį žavų chameleoną vaidina Johnny Deppas, tad jo ištikimiausių gerbėjų kariauna masiškai pirks bilietus. Etatinio “Karibų pirato” taip lengvai neatpažinsite, bet specifinės judesių manieros ir veido mimika neleis apsirikti, kad chameleonas – it nulietas J.Deppas.

"Veido" archyvas

“Rango”

Praleisti, pamiršti, nesigailėti

Stilingas kriminalinis trileris “Nežinomas” yra antras Berlyno kino festivalio oficialios programos filmas, atskubėjęs iki Lietuvos repertuarų po vesterno “Tikras išbandymas”. Tai dar vienas elitinio aktoriaus Liamo Neesono bandymas užsidirbti lengvų pinigų, kuriuos prodiuseriai jam pradėjo masiškai brukti po “Pagrobimo” finansinės sėkmės. Vyras atvažiuoja į Berlyną, susižaloja per avariją, prabunda po keturių dienų komos ir išsiaiškina, kad kitas žmogus pagrobė jo tapatybę ir netgi mylima žmona jo nepažįsta. Mokslininkas pradeda įtarti, kad nelaimingas atsitikimas kelyje buvo ne atsitiktinis, o nematomų priešų suplanuotas. Galite būti tikri, kad L.Neesonas viską prisimins ir išdaužys blogiukus, nes jis labai stiprus ir piktas.

"Veido" archyvas

“Nežinomas”

Holivudo strategai mėgsta kopijuoti tas pačias idėjas, todėl jau turėjome įprasti prie filmų dvynių. Gruodį komercinius repertuarus trumpam užgrobė “Horizontas”, o dabar JAV megapolį ir vėl puola pikti ateiviai. Fantastinis veiksmo trileris “Pasaulinė invazija: mūšis dėl Los Andželo” gali pasiūlyti tik efektingų susišaudymų, sprogimų, tradicinių konfliktų, nuspėjamų intrigų, kompiuterinės animacijos įrankiais nupieštų ateivių ir naivios patriotinės pabaigos komplektą. Tas pats “Horizontas”, tik prabangiau atrodantis holivudinis niekalas.