Liepos 22 dieną konferencijos Vilniuje metu, Kinijos atstovai kvies dalyvauti Lietuvos verslininkus antroje pagal dydį Kantono eksporto ir importo prekių mugėje, kurioje yra puiki galimybė prisistatyti ne tik Kinijos rinkai, bet ir visam pasauliui.

“Mes nuoširdžiai kviečiame dalyvauti Lietuvos įmones, ypač smulkias ir vidutines, tarptautiniame mugės paviljone. Verslininkai galės gyvai stebėti, kuo pulsuoja šiuolaikinė rinka, rasti naujų prekybos galimybių ir, žinoma, parodyti save.”, – kalbėjo Kinijos užsienio prekybos centro generalinio direktoriaus pavaduotojas Liu Jian Jun.

Pasak pašnekovo, nereiktų baimintis dalyvauti šioje parodoje ir mažoms įmonėms. Joms dar lengviau prisitaikyti, ypač – nišinėms kompanijoms. Kaip bebūtų paradoksalu, Kinijoje labai paklausios originalios vakarietiškos, prabangos prekės, tad yra galimybė reeksportavimui. Labai svarbu rinkai pateikti kažką išskirtino, kadangi konkuruoti kaina su vietiniais gamintojais sunkiai įmanoma. Kinijoje paklausūs kūrybiniai, intelektualiniai sprendimai.

Kinija turi būti įdomi Lietuvos verslininkams. Remiantis Euromonitor International duomenimis, 2020 metais Kinijos vidutinioji klasė sudarys 48 proc. ir pasieks apie 700 mln. žmonių. Kiniškai kalbančių žmonių pasaulyje yra apie milijardą, o angliškai kalbančių – 532 milijonai,

Kinija – ekonomiškai labiausiai auganti šalis, jau aplenkusi Japoniją ir dabar prognozuojama, kad 2020 – 2030 metais aplenks ir JAV.

Jungtinių Tautų Pasaulio turizmo organizacija prognozuoja, kad 2020 m. Kinijos turizmo rinka pagal atvykstančių ir išvykstančių turistų srautus taps pirmaujančia pasaulyje. Tai yra svarbi priežastis, kodėl jau dabar reikia investuoti, kad galėtume konkuruoti su Europos šalimis dėl turistų iš Kinijos pritraukimo.

Mūsų šalis pamažu plėtoja ekonominius santykius su Kinija. Jau daugiau nei trejus metus veikia Lietuvos – Kinijos prekybos asociacija, neseniai įkurtas Lietuvos – Kinijos forumas. Inicijuojamoje Lietuvos – Kinijos ekonominių santykių plėtros programoje, apimamos šios pagrindinės sritys – turizmas (ypatingą dėmesį skiriant atvykstamajam turizmui), logistika (akcentuojamas krovinių srautų perskirstymas per Lietuvos teritoriją į tolimesnius taškus), akademinė (Lietuvos universitetai/kolegijos kinų studentams, mokantiems už savo studijas) ir Lietuvos prekių eksportas ir reeksportas. Planuojama įkurti Lietuvos prekybos namus Pekine (Šanchajuje).

Liepos 22 d. vyksianti konferencija Lietuvos verslininkams – dar viena svarbi galimybė atverti duris į milijoninę Kinijos rinką.

"Veido" archyvas

Pasak Rusijos vertinimų, kuriuos pateikė V.Putinas, 2015 metais prekyba tarp abiejų šalių išaugs iki 100 mlrd., 2020 metais iki 200 mlrd. JAV dolerių.

V.Putino ir Hu Jintao susitikimas vyko Maskvoje, “Gazprom” būstinėje, greta kitų pareigūnų dalyvaujant ir “Gazprom” vadovui Aleksejui Mileriui bei “Rosatom” generaliniam direktoriui Sergejui Kirijenkai.

“Energetinis dialogas vienas svarbiausių mūsų bendradarbiavimo elementų, ir mes pirmajam Kinijos vadovui norėjome parodyti mūsų vieną didžiausių energetikos kompanijų, pademonstruoti jos galimybes. Viliuosi, kad tai padarė tam tikrą įspūdį”, – sakė V.Putinas.

“Tačiau jeigu mums pasiseks pasirašyti susitarimus, tai, be abejonės, suteiks papildomas galimybes plėtoti mūsų prekybinius ir ekonominius ryšius”, – pridūrė Rusijos premjeras.

Per susitikimą Kinijos vadovas perdavė V.Putinui Kinijos premjero Wen Jiabao (Venas Dziabao) sveikinimą ir pažymėjo: “Jis tikisi su jumis susitikti antrąjį pusmetį”.

Hu Jintao taip pat pastebėjo, kad Kinijos vyriausybė aukštai vertina V.Putino indėlį plėtojant Rusijos ir Kinijos santykius.

Pasak jo, šiuo metu pasaulyje vyksta dideli pokyčiai, kurie leidžia Rusijai ir Kinijai išeiti į naują vystymosi lygį.

“Mes tikimės, kad ir ateityje jūs galėsite taip pat skirti dėmesio ir dėti pastangas, kad toliau plėtotųsi Kinijos ir Rusijos santykiai bei strateginė partnerystė”, – sakė Hu Jintao, kreipdamasis į Rusijos vyriausybės vadovą.

Scanpix

Pekino centre esančią Tiananmenio aikštę šeštadienį, minint 1989 metais vykusio kruvino susidorojimo su protestuotojais metines, užplūdo tūkstančiai turistų iš Kinijos ir kitų šalių; juos atidžiai stebi sustiprintos policijos pajėgos.

1989 metų birželio 4 dieną Pekino širdyje armijos vykdyti brutalūs veiksmai prisimenami tuo metu, kai Kinija tęsia griežčiausią per kelerius pastaruosius metus kampaniją prieš bet kokias nepaklusnumo apraiškas; jos metu buvo suimti dešimtys teisininkų, rašytojų ir menininkų.

Fotoaparatais ir skėčiais “ginkluoti” turistai plūdo pro saugumo kontrolės postus į milžinišką aikštę, tačiau daugelis vengė atsakinėti į klausimus apie šią atmintiną datą ir neigė ką nors žinantys apie Tiananmenio įvykius prieš 22 metus.

Vienas studentas, pavarde Li, atvykęs iš šiaurinio Vidinės Mongolijos regiono, kuriame praeito mėnesio pabaigoje buvo prasiveržę protestai, sakė esantis per jaunas, kad prisimintų 1989 metais kilusį judėjimą už demokratiją, tačiau pridūrė šį tą girdėjęs apie šiuos įvykius.

“Girdėjau, kaip apie tai kalba suaugusieji. Tai buvo universiteto studentų protesto judėjimas”, – 24 metų Li sakė naujienų agentūrai AFP, vaikštinėdamas po aikštę, kurioje demonstrantai kelias savaites reikalavo demokratinių reformų, kol galiausiai buvo išvaikyti armijos.

Manoma, kad 1989 metais Kinijos vyriausybei naktį iš birželio 3 į 4 dieną pasiuntus prieš protestuotojus tankus ir karius, Tiananmenio aikštėje žuvo šimtai, o galbūt ir tūkstančiai žmonių.

Šiuos protestus Pekinas oficialiai vadina kontrrevoliuciniu sukilimu, nors pastaruoju metu Tiananmenio įvykiai vertinami kiek švelniau.

Vienas AFP žurnalistas pastebėjo civilius drabužius vilkinčių policininkų, dėvinčių ausines ir turinčių radijo ryšio stoteles. Šie pareigūnai vaikščiojo tarp turistų, kurie fotografavosi Tiananmenio aikštėje priešai Kinijos revoliucijos lyderio Mao Zedongo (Mao Dzeduno) portretą.

Vienas pensininkas iš šiaurės rytinio Čangčuno miesto pareiškė AFP “nieko nežinantis” apie Tiananmenio įvykių metines ir nuėjo šalin.

61 metų turistė iš Jungtinių Valstijų Sue Lorenz (Sju Lorens) sakė žinanti, kodėl birželio 4-oji yra svarbi diena.

“Tai Tiananmenyje vykusių susirėmimų tarp studentų ir kariuomenės metinės”, – amerikietė spėjo pasakyti AFP prieš įsikišant policijai ir nutraukiant šį interviu.

"Veido" archyvas

Kinija keičiasi. Lepinami ekonomikos augimo ūkininkai masiškai keliasi gyventi į miestus, o dėl vieno vaiko politikos žaibiškai auga vyresnių gyventojų skaičius. Kinijai praėjusią savaitę paviešinus gyventojų surašymo duomenis paaiškėjo, kad šalis sparčiai sensta.

Baigiantis 2010 metams atliktas visuotinis surašymas parodė, kad 1,34 mlrd. gyventojų turinčioje šalyje vyresniųjų visuomenės dalis stipriai padidėjo, jaunimo – sumažėjo. 13,3 proc. Kinijos gyventojų amžius yra didesnis nei 60 metų. Tai 3 proc. daugiau nei 2000-aisiais. Vaikai iki 14 metų šalyje sudaro 16,6 proc. gyventojų, arba 6,3 proc. mažiau nei prieš dešimtį metų. Tačiau Komunistų partija vieno vaiko politikos atšaukti neketina.

Scanpix

Jungtinių Valstijų ir Kinijos vyriausybių atstovai pirmadienį susitiks Vašingtone ir bandys išspręsti senus ginčus, praneša BBC.

Kasmetis JAV ir Kinijos strateginio ir ekonominio dialogo programos susitikimas vyks praėjus vos keturiems mėnesiams po dvišalių JAV prezidento Barako Obamos (Barack Obama) ir Kinijos prezidento Hu Dzintao (Hu Jintao) diskusijų.

Turbūt pati įtakingiausia verslo grupė JAV – Amerikos prekybos rūmai teigia, kad yra labiausiai sunerimusi dėl sumažėjusių JAV įmonių galimybių patekti į didžiulę Kinijos rinką.

Manoma, kad bus paliestas ir juanio klausimas. JAV kaltina Kiniją juanio nuvertinimu. Per mažas Kinijos valiutos kursas atpigina kinų prekes ir jos tampa konkurencingesnės Jungtinėse Valstijose, tuo tarpu amerikiečių prekės, priešingai, brangsta ir yra mažiau konkurencingos Kinijoje, kuri yra didžiausia eksportuotoja pasaulyje.

Kinija išsiveržė į antrą vietą pasaulyje pagal tarptautiniuose mokslo žurnaluose skelbiamų straipsnių skaičių, o artimiausiais metais šioje srityje paverš laurus iš Jungtinių Valstijų, sakoma vienoje neseniai paskelbtoje studijoje.

“Kinija jau pranoko Jungtinę Karalystę, tapusi antrąja daugiausiai (mokslinių) straipsnių skelbiančia šalimi, tačiau kažkada iki 2020 metų ji tikriausiai aplenks JAV”, – sakoma Londone veikiančios Karališkosios draugijos pranešime.

Valstybių, kuriose labiausiai išvystytas mokslas, dešimtuke daugumą iki šiol sudaro galingosios Vakarų šalys, tačiau jų mokslininkų skelbiamų straipsnių dalis mažėja, nurodoma studijoje.

Tuo tarpu Kinijos, Brazilijos ir Indijos mokslo produkcija sparčiai gausėja.

“Mokslinių tyrimų pasaulyje pirmauja Jungtinės Valstijos, kurių (tyrėjai) sudaro 20 proc. pasaulyje skelbiamų mokslinių straipsnių autorių, (taip pat) dominuojančios pasaulio universitetų lygoje ir kasmet investuojančios beveik 400 mlrd. dolerių viešajame ir privačiame mokslo tyrimų bei inovacijų sektoriuje”, – sakoma pirmadienį paskelbtoje Karališkosios draugijos apžvalgoje.

“Jungtinė Karalystė, Japonija, Vokietija ir Prancūzija taip pat užima stiprias pozicijas pasaulinėje lygoje, skelbdamos aukštos kokybės straipsnius ir pritraukdamos tyrėjus į savo pasaulinio lygio universitetus bei tyrimų institutus”, – nurodoma dokumente.

Šios penkios šalys skiria 59 proc. pasaulyje mokslui tenkančių lėšų, tačiau jų dominuojanti padėtis silpnėja.

Kinija 1993-2003 metais pagal mokslo produkciją pasaulyje užėmė šeštą vietą – jos tyrėjų skelbiami straipsniai sudarė 4,4 procentus. 2004-2008 metais šis rodiklis padidėjo iki 10,2 proc., o Azijos milžinė pagal išsiveržė į antrą vietą po Jungtinių Valstijų, aplenkusi Japoniją.

Nors JAV išliko pirmaujančia šalimi, jos mokslininkų indėlis sumažėjo nuo 26,4 proc. iki 21,2 procento.

Trečioje vietoje liko Didžioji Britanija, kurioje šis rodiklis nusmuko nuo 7,1 proc. iki 6,5 procento.

Tačiau paskelbus naujo Jungtinės Karalystės biudžeto projektą, Karališkoji draugija praeitą savaitę pasveikino finansų ministro George’o Osborne’o (Džordžo Osborno) pažadą padidinti stambiųjų mokslo investicijų krepšelį dar 100 mln. dvarų (apie 393 mln. litų).

Japonija nusmuko iš antros į ketvirtą vietą: jos mokslininkų straipsniai anksčiau sudarė 7,8 proc., o dabar – 6,1 proc., nurodoma pranešime.

Penktą vietą užima Vokietija, kurios skelbiamų mokslo darbų indėlis nuo 7 proc. sumažėjo iki 6 proc., o šeštąją – Prancūzija (nuo 5 proc. iki 4,4 procento).

Pirmąjį dešimtuką užbaigia Kanada, Italija, Ispanija ir Indija. Pastaroji iš dešimtuko išstūmė Rusiją, kuri liko 13-oje vietoje.

“Kinijos reitingo kilimas ypač sukrečiantis, – pabrėžė britų ekspertai. – Kinija smarkiai padidino investicijas į mokslą ir inovacijas – nuo 1999 metų finansavimas kasmet didėjo 20 proc. ir dabar viršija 100 mlrd. JAV dolerių (245 mlrd. litų) per metus”.

2007 metais Kinijos mokslui skiriamos lėšos sudarė 1,44 proc. šios šalies bendrojo vidaus produkto (BVP).

Žemesnes pozicijas užima Irano ir Turkijos mokslininkai, tačiau šios šalys daro įspūdingą pažangą.

Pagal skelbiamų mokslinių publikacijų skaičių Iranas tapo sparčiausiai augančia šalimi: 1996 metais jo mokslininkai tarptautiniuose leidiniuose paskelbė 736, o 2008 metais – 13 238 straipsnius.

Pasaulio technologijų centru iki 2020 m. užsibrėžusi tapti Kinija šiame kelyje nepaiso jokių kliūčių: nedaug naujų technologijų patys teišrandantys kinai turi puikią uoslę svetimų kūrinių potencialui įvertinti ir jiems paprasčiausiai nukopijuoti. Šiam tikslui naudojamos pačios įvairiausios priemonės – nuo iš pirmo žvilgsnio korektiškų verslo ryšių iki dailių kinių šnipių.

Neseniai Vakaruose paskelbta artimiausio dešimtmečio Kinijos mokslo technologinės plėtros strategija apibūdinama kaip ryklių antpuolis. Jos esmė – ambicijos asimiliuoti ir pradėti Kinijoje gaminti viską, kas tik naujo ir potencialiai sėkmingo yra sukuriama bet kuriame pasaulio taške. Dokumente taip atvirai ir formuluojama: “Įsisavinti naujausius išradimus, asimiliuojant importuotas technologijas.”

Strategiją labai atidžiai išnagrinėjo ne tik didžiųjų Vakarų valstybių, pasiekusių didžiausių mokslo ir technologijų laimėjimų, vyriausybės – savo darbuotojams jas išsamiai pristatė korporacijų IBM, “Microsoft”, “Motorolla”, “Cisco”, “Praxair”, “Alstrom” personalo strategai. Technologinės pažangos varikliais laikomų bendrovių darbuotojams siunčiama pagrindinė žinia: būkite itin budrūs – kinai pasirengę jus kopijuoti kiekviename žingsnyje.

Kinija išskyrė aštuonias jai šiuo metu svarbiausias sritis, kuriose tikisi pasiekti reikšmingo technologinio proveržio: tai biotechnologijos, informacinės technologijos, pramonės technologijos, pažangios medžiagos, energetika, jūrų ir oro technologijos bei lazeriai.

Kaip bus siekiama kiniškos pažangos? Jokia paslaptis – atsakymą galima rasti toje pačioje strategijoje: asimiliuojant ir absorbuojant užsienietiškus išradimus. Tik kinų mokslui ir pramonei keliama užduotis užsienietiškas idėjas “adaptuoti ir pritaikyti” Kinijos pramonei taip, kad jas čia būtų galima patentuoti kaip originalius išradimus. Šnekant kitais žodžiais – atsivežti į šalį naujovių, mikliai paverčiant jas Kinijos laimėjimais ir nemokant jokių įsigijimo mokesčių užsienio bendrovėms.

Nacionalinė Kinijos patentavimo teisė labai lanksti: čia gudresnis tas, kuris pirmas spėja užregistruoti šioje rinkoje dar negirdėtą technologiją ar išradimą. Nesvarbu, kad ji buvo sukurta ir jau patentuota kurioje nors kitoje pasaulio valstybėje. Ne veltui pasaulinių naujausių technologijų parodų dalyviai kaip maro bijo kinų lankytojų: jie puikiai ištreniruoti tiesiog ore gaudyti bet kokias idėjas ir per sekundę nusikopijuoti kitų darbo rezultatus.

Niekuo neapsaugoti ir Kinijos investuotojai. Akivaizdus pastarųjų metų pavyzdys – Kinijos vėjo elektrinių ūkis. 2004 m. šioje šalyje užsienietiškos vėjo turbinos užėmė 75 proc. rinkos, kurioje vyravo tokie Vakarų gigantai, kaip “General Electrics”, “Vestas”, “Suzlon”. O štai jau 2009 m. padėtis buvo radikaliai pasikeitusi: 60 proc. Kinijos vėjo jėgainių suko trys milžiniškos vietinės bendrovės, kurių didžiąją dalį darbuotojų sudarė puikią praktikos mokyklą Vakaruose per kelerius metus įgiję kinai. Nereikia nė kalbėti, kad ir pačios šių vėjo jėgainių technologijos jau buvo nebe užsienietiškos, bet kiniškos.

Britų ir Prancūzų slaptosios tarnybos informuoja savo tautiečius apie populiariausias kinų šnipų taktikas. Viena jų – užmezgus partnerystę su vakariečiais prašyti vis detalesnių savo produkcijos aprašymų ir analizės, žadant nepaprastai pelningą kontraktą milijardinėje Kinijos rinkoje. Vienas tokių pavyzdžių – ilgai trukusios kinų derybos su traukinių statytoja TGV. Jų dalis buvo pusmetį trukę kinų inžinierių mokymai Prancūzijoje, pasibaigę visai ne kontrakto pasirašymu, o naujo kiniško greitaeigio traukinio sukūrimu.

Įprastos ir dar vienos pinklės – bendrų Vakarų ir Kinijos bendrovių kūrimas. Visai neseniai apgauta liko maisto produktų gigantė “Danone”, pastačiusi Kinijoje gamyklą, apmokiusi vietinius gamybos paslapčių ir netrukus sužinojusi, kad jos partneriai virto konkurentais, savo gamykloje gaminančiais tokius pat produktus.

Britų žvalgybos tarnybos šių metų pradžioje valstybinėms įstaigoms, bankams, verslo asociacijoms išdalijo dokumentą, analizuojantį dar vieną itin populiarų būdą, kuriuo kinų pramonė siekia išgauti vakarietiškas paslaptis, – tai dominančių asmenų įpainiojimas į seksualinius ryšius. Dailios kinės susuka galvą vakariečiams ir atsiduria labai arti jų konfidencialių verslo detalių. Galima šnipinėti pačiai, o galima paslaptis išgauti ir šantažo būdu, pavyzdžiui, gąsdinant padorius šeimos tėvus pagarsinti jų paslaptis apie nelegalų ryšį su Azijos gražuolėmis.

Dėl žvalgybai naudojamų kinių grožybių masalo perspėja ir prancūzų žvalgyba. Šios šalies žiniasklaidoje aprašomas nesenas įvykis, kai vienos vaistų bendrovės technologas išdavė savo įmonės paslaptis kinei, kai ši pagrasino paskelbti įrašus apie jų pasilinksminimą viešbutyje.

JAV prezidento Baracko Obamos (Barako Obamos) administracijai tiesiant raudoną kilimą Kinijos prezidento Hu Jintao (Hu Dzintao) sutikimui, JAV valstybės sekretorė Hillary Clinton (Hilari Klinton) trečiadienį negalėjo atsakyti, ar Pekinas yra Vašingtono draugas, ar priešas.

Hu Jintao valstybinio vizito pradžios dieną interviu JAV televizijai H.Clinton sakė, kad Vašingtonas nori išvengti Šaltojo karo su Pekinu, ir paragino šalis bendradarbiauti įvairiose srityse, įskaitant ekonomiką ir Šiaurės Korėjos problemą.

“Raudoną kilimą (Kinijos lyderiui) mes tiesiame todėl, kad “manome, jog eidami pirmyn galėsime geriau atsakyti į šį klausimą”, – sakė H.Clinton interviu ABC televizijai, paklausta, ar Kinija yra draugas, ar priešas.

“Tikiuosi, kad mūsų santykiai yra normalūs”, – sakė JAV diplomatijos vadovė

H.Clinton sakė tikinti, kad šalių santykiai bus “labai teigiami, bendradarbiški ir paremti tarpusavio supratimu, nors kai kuriose srityse mes varžysimės. Dėl to nekyla jokių abejonių. Nors daugelyje sričių mes bendradarbiausime”.

Savo vizito Kinijoje 2009 metų lapkričio mėnesį metu B.Obama paskelbė, kad Jungtinės Valstijos ir Kinija neturi būti varžovės.

Tuomet B.Obamos administracija buvo kaltinama, esą siekdama pagerinti santykius su Pekinu ir ieškodama partnerių spręsti pasaulinę ekonomikos krizę, ji numoja ranka į žmogaus teisių pažeidimus Kinijoje.

Penktadienį H.Clinton ragino Kiniją paleisti disidentus ir pagerinti mažumų padėtį šalyje, žadėdama nebijoti aštrių klausimų ir prezidento Hu Jintao valstybinio vizito metu.

Kai NBC televizija paklausė apie naujojo Šaltojo karo grėsmę, H.Clinton atsakė, jog ” mes tikimės to išvengti, nes nemanome, jog tai atitiktų Amerikos interesus”.

“Norime turėti laisvos prekybos sistemą, norime, kad tarp mūsų šalių vyktų daug mainų”, – sakė ji ir pridūrė, kad bus imtasi naujų veiksmų ryšiams tarp Amerikos ir Kinijos žmonių pagerinti.

“Kalbama ne tik apie ryšius tarp vyriausybių, – sakė ji. – Norėtumėme daugiau bendradarbiavimo ekonomikos fronte”.

“Norėtumėme daugiau bendradarbiavimo sprendžiant labai sudėtingą Šiaurės Korėjos problemą”, susiduriant su jos “provokuojančiu elgesiu” ir branduolinėmis ambicijomis, tikino JAV valstybės sekretorė.

“33 tūkst. kilometrų sudaro greitkeliai”, – pareiškė transporto viceministras Wengas Mengyongas (Venas Menjunas) spaudos konferencijoje.

Be to, per penkmetį šalies jūrų uostuose pastatyta 661 nauja giliavandenė prieplauka ir tai leido padidinti krovinių apyvartą 3 mlrd. tonų per metus.

Oro uostų, galinčių aptarnauti reguliariuosius skrydžius, skaičius per penkerius metus padidintas iki 176, pareiškė pareigūnas.

“Iš viso per penkmetį automobilių ir vandens transporto krovinių apyvarta padidėjo 10 proc., o pagal konteinerių gabenimo jūra apimtis Kinija užima pirmąją vietą pasaulyje paskutinius septynerius metus. Krovinių gabenimo oru apimtys padidėjo du kartus”, – pridūrė jis.

Prancūzijos automobilių gamintoja “Peugeot” pirmadienį pareiškė, jog pardavimai Kinijoje per penkerius metus gali išaugti tris kartus ir pralenkti pardavimus namų rinkoje.

“Peugeot” tikisi 2015 metais Kinijoje parduoti apie 500 tūkst. automobilių, palyginti su 150 tūkst. šiemet, sakė bendrovės atstovas Kinijoje Timothy’is Zimmermanas (Timotis Zimermanas).

Tuo tarpu Prancūzijoje pardavimai po penkerių metų sieks apie 400 tūkst., prognozuoja bendrovė.

Manoma, jog šiemet automobilių pardavimai Kinijoje išaugs 25 proc. iki 17 mln. automobilių. Pernai automobilių pardavimai padidėjo 45 proc. iki 13,64 mln. ir pralenkė JAV.

Kinijos archeologai paskelbė radę bronzinį puodą su prieš maždaug 2 400 metų išvirtos sriubos liekanomis, kuris buvo iškastas netoli senovinės sostinės Sijano, pirmadienį pranešė valstybinė žiniasklaida.

“Kaulų sultinio sriubos rasta pirmąkart per Kinijos archeologijos istoriją, – dienraštis “Global Times” citavo Šansi provincijos archeologijos instituto ekspertą Liu Daiyuną (Liu Dajuną). – Šis atradimas svarbus tiriant valgymo papročius ir kultūrą Priešiškų karalysčių laikotarpiu (475-221 metais prieš mūsų erą)”.

Sriubos su kaulais liekanų buvo rasta nedideliame sandariai uždarytame bronziniame inde, kuris buvo aptiktas kasinėjant vieną kapą. Šie tyrimai buvo atliekami ruošiantis išplėsti oro uostą Siane, kurio apylinkėse taip pat rasta garsioji terakotinių karių armija, nurodė dienraštis.

Kaip rašo “Global Times”, inde buvęs skystis ir kaulai oksiduojantis bronzai nusidažė žalia spalva. Mokslininkai atliks tolesnius tyrimus, siekiant įsitikinti, ar šis skystis iš tikrųjų buvo sriuba, taip pat nustatyti jos sudėtines dalis.

Archeologai šiame kape rado kitą bronzinį indą, kuriame esama bekvapio skysčio – galbūt vyno. Ekspertai mano, kad šiame kape tikriausiai buvo palaidotas koks nors žemvaldys arba karys, nurodė laikraštis.

Sianas buvo Kinijos sostinė ilgiau nei 1 100 metų. Šio miesto apylinkėse rastas pirmojo Kinijos imperatoriaus Čin Ši Huangdi, kuris suvienijo šalį 221 metais prieš mūsų erą, mauzoliejus ir terakotinių karių armija.

Jungtinės Valstijos atidžiai stebi, kaip Kinija plečia savo įtaką Afrikoje, ketvirtadienį rašo britų visuomeninio transliuotojo BBC naujienų svetainė, remdamasi dokumentais, paskelbtais tinklalapyje “Wikileaks”.

Skubiame pranešime, kurį išsiuntė į Vašingtoną aukštas amerikiečių diplomatas iš Nigerijos Lagoso miesto 2010 metų vasarį, Kinijos veiksmai apibūdinami kaip “agresyvūs ir pavojingi”.

Kinija Afrikoje veikia kaip “agresyvi ir pavojinga ekonominė varžovė, neturinti moralinių principų”, – sakoma pranešime.

“Dar viena Kinijos buvimo priežastis yra Afrikos šalių balsų Jungtinėse Tautose užtikrinimas”, – rašo JAV diplomatas.

Jis pažymėjo, kad Kinija Afrikoje šiuo metu nekelia Vašingtonui pavojaus dėl saugumo. Tačiau, pasak jo, Jungtinėms Valstijoms gali būti padaryta Afrikoje kiaulysčių, susijusių su Kinija.

“Ar pasirašo jie (kinai) karinius susitarimus? Ar treniruoja jie armijas? Ar vykdo jie žvalgybos operacijas? Kai šiose sferose veikla ims plėstis, tada Jungtinėms Valstijoms reikia pradėti nerimauti”, – sakoma pranešime.

“Jungtinės Valstijos ketina toliau padėti plėtoti demokratiją ir kapitalizmą, tuo tarpu Kinijos valstybinis kapitalizmas tampa politiniu iššūkiu”, – pažymi diplomatas.