Prieš porą metų apie BRICS (sulietuvintai BRIKS) valstybes (Braziliją, Rusiją, Indiją, Kiniją ir Pietų Afrikos Respubliką) buvo kalbama kaip apie galimas ateities lyderes, kurios taps puikia atsvara Europos Sąjungai ir JAV. Tačiau šiandien apie šį susivienijimą jau beveik nieko negirdėti. Kas gi nutiko BRIKS, arba, geriau paklausus, kas gi liko iš BRIKS idėjos?
Viktoras Denisenko, geopolitika.lt
Straipsnį reikėtų pradėti nuo to, kad šis susivienijimas yra gana amorfinis darinys. BRIKS pirmiausia buvo ir lieka kai kurių geopolitinių vizijų dalimi. Pavyzdžiui, gana aktyviai tokio susivienijimo idėją propagavo Rusija, akivaizdžiai planavusi pasiremti Kinijos ir Indijos ekonominiu potencialu savo idėjinėje konfrontacijoje su vadinamuoju Vakarų pasauliu (pirmiausia – su JAV).
Kiek realiai šios valstybės (ir jų pozicijos) yra artimos – didelis klausimas.
Kitas klausimas – kiek pasiteisino šių šalių sujungimas į vieną grupę. Pirmą kartą BRIK terminą pavartojo analitikas Jimis O’Neillas 2001 metais savo ataskaitoje bankui „Goldman Sachs“. Jis apėmė Braziliją, Rusija, Indiją ir Kiniją kaip stambias valstybes su tuo metu greičiausiai besivystančia ekonomika.
Sujungti BRIK valstybes į tam tikrą tarptautinę organizaciją buvo bandoma nuo 2006 metų. Ankstesnis formatas iki BRIKS buvo išplėstas tik 2010 metais, kai prie valstybių grupės prisijungė Pietų Afrikos Respublika. Šis susivienijimas iš esmės tapo tam tikra platforma, kurioje minėtos valstybės gali koordinuoti savo veiksmus ir ieškoti sąlyčio taškų. Tačiau kiek realiai šios valstybės (ir jų pozicijos) yra artimos – didelis klausimas.
Esmine BRIKS banko užduotimi įvardijamos investicijos į infrastruktūros projektus šalių narių teritorijose.
Kalbant apie koordinuotus ekonominius BRIKS šalių siekius, būtina paminėti ir praeitų metų liepą įsteigtą BRIKS plėtros banką. Tačiau nesunku pastebėti, kad tai pirmiausia buvo Kinijos iniciatyva (neatsitiktinai banko būstinė yra Šanchajuje). Šis projektas pristatomas kaip alternatyva Pasaulio bankui ir Tarptautiniam valiutos fondui (ekonominėms Vakarų pasaulio institucijoms). Esmine BRIKS banko užduotimi įvardijamos investicijos į infrastruktūros projektus šalių narių teritorijose. Pirmus kreditus projektams bankas turėtų suteikti šių metų pradžioje, tad kalbėti apie jo veiklos efektyvumą dar anksti.
Daug svarbiau yra paminėti, kad BRIKS jungia gana skirtingas valstybes. Užtenka pažvelgti į naujausią Laisvojo pasaulio ataskaitą (joje nurodomi valstybių demokratijos indeksai), sudaromą tarptautinės organizacijos „Freedom House“, kad galima būtų įsitikinti, jog dalis BRIKS valstybių yra nelaisvos ir autoritarinės (Rusija, Kinija), o kita dalis atstovauja laisvajam pasauliui (Indija, Brazilija, Pietų Afrika). Vadinasi, neįmanoma kalbėti apie kokias nors politines vertybes, vienijančias BRIKS šalis. Tokiu atveju lieka tik ekonomika, tačiau ir čia yra daug sudėtingų klausimų.
Neįmanoma kalbėti apie kokias nors politines vertybes, vienijančias BRIKS šalis.
Sunkiausius laikus šiandien išgyvena Rusijos ekonomika. Tam yra kelios esminės priežastys, kurias čia vertėtų trumpai paminėti. Pirmiausia Rusijos ekonomiką stipriai paveikė naftos kainų kritimas. Ne paslaptis, kad pastarojo dešimtmečio Maskvos ekonomikos sėkmę lėmė aukštos energetinių išteklių kainos. Rusija iš esmės orientavo visą savo ekonomiką į naftos ir dujų prekybą. Buvo nemažai kalbama, kad toks sprendimas klaidingas, tačiau Kremlius nenorėjo nieko girdėti. Dabartinis naftos kainų kritimas virto tikra katastrofa Rusijai. Tačiau ne tik tai lėmė sudėtingą situaciją jos ekonomikoje. Neigiamą poveikį Rusijai daro ir ekonominės sankcijos, kurias taiko Vakarų pasaulio šalys. Priminsiu, kad šios sankcijos buvo pradėtos taikyti po to, kai Maskva atplėšė nuo Ukrainos Krymą ir parėmė vadinamąsias separatistines jėgas Donbase.
Sudėtingoje situacijoje atsidūrė ir Kinija. Praeitų metų vasarą ji išgyveno fondų rinkos krizę. Pažymima, kad Kinijos ekonomika pradėjo lėtėti, nors gana neseniai buvo kalbama, kad Kinija gali artimiausiu metu aplenkti JAV ir užimti pirmosios pasaulio ekonomikos vietą. Vis dažniau teigiama, kad Kinijos ekonomika iš tikrųjų turi labai daug rimtų problemų. Atrodo, kad pernelyg dideli lūkesčiai, kurie buvo susiję su šios šalies ekonomikos augimu, virsta dar didesniu nusivylimu. Tai sąlygojo, kad vis daugiau investuotojų pradėjo gręžtis nuo Kinijos. Žinoma, Kinijos krizė nėra tokia gili kaip Rusijos, tačiau ji irgi reikšminga BRIKS ateities kontekste.
BRIKS akivaizdžiai praranda savo pozicijas kaip „stiprių ekonomikų“ susivienijimas, o kitų sąlyčio taškų šios valstybės iš esmės neturi.
Su rimtomis problemomis susidūrė ir didžiausia Lotynų Amerikos ekonomika –Brazilija. 2015 metų rudenį joje prasidėjo recesija, arba kalbant paprastai – ekonomikos smukimas. Brazilija akimirksniu susidūrė su gerokai išaugusia infliacija ir kitais finansiniais sunkumais. Ekspertai akcentuoja, kad situacijos pagerėjimo nesitikima ir šiais metais. Net kalbama, jog Brazilijos gali laukti didžiausias per pastarąjį šimtmetį ekonomikos nuosmukis. Padėtį gana aiškiai charakterizuoja tai, kad dėl ekonominių sunkumų kai kurie Brazilijos miestai net atšaukė tradicinę karnavalo šventę, kuria garsėja ši valstybė.
Taigi iš visų BRIKS šalių daugiau arba mažiau stabilios išlieka Indijos ir Pietų Afrikos Respublikos ekonomikos. Tiesa, Pietų Afrikos Respublika irgi gali susidurti su rimtais sunkumais. Šios šalies ekonomikai tam tikrą pavojų kelia valdžios nestabilumas. Tad BRIKS akivaizdžiai praranda savo pozicijas kaip „stiprių ekonomikų“ susivienijimas (o kitų sąlyčio taškų, kaip jau buvo minėta, šios valstybės iš esmės neturi).
Išvados
BRIKS, kaip globalus susivienijimas, galėjo turėti prasmę tik kaip ekonominis lokomotyvas, kuris galėtų nustumti į šalį JAV ir Europos Sąjungą. Tačiau dabar atrodo, jog šio susivienijimo variklis perkaito. Net „pasistumdyti“ su JAV ir ES susivienijimo valstybės turi skirtingą motyvaciją.
Pavyzdžiui, Rusijai tai yra dalis ideologinės kovos, civilizacinio ir geopolitinio susidūrimo klausimas. Kinija taip pat nejaučia didelės simpatijos nei JAV, nei ES, bet tradiciškai yra ramesnė, nesiekianti ypatingos konfrontacijos su Vakarų pasauliu (tačiau, žinoma, ir nebandanti prie jo pritapti).
Indija yra didžiausia pasaulyje demokratinė valstybė (prie laisvojo pasaulio taip pat, kaip minėta, priskiriamos Brazilija ir Pietų Afrikos Respublika), tad čia vargu ar galima būtų kalbėti apie rimtą ideologinę priešpriešą su Vakarais.
Žinoma, BRIKS vis dar gali bandyti sudaryti ekonominę atsvarą JAV ir ES. Toks tikslas galbūt ir galėtų tapti vienijančia šių šalių ideologija. Tačiau pagal objektyvius skaičius ši alternatyva vis vien bus silpnesnė nei JAV ir ES sąveika planuojamoje Transatlantinėje prekybos ir investicijų partnerystėje. Todėl šis vektorius irgi nėra stipriausia BRIKS susivienijimo pusė.
Brazilijai, Rusijai, Indijai, Kinijai ir Pietų Afrikos Respublikai taip ir nepavyko suformuoti veiksmingo suvienyto ekonominio jėgos centro.
Atsižvelgiant į visa tai, galima kalbėti, kad BRIKS idėja šiandien iš esmės irgi išgyvena krizę. Atrodo, Brazilijai, Rusijai, Indijai, Kinijai ir Pietų Afrikos Respublikai taip ir nepavyko suformuoti veiksmingo suvienyto ekonominio jėgos centro. Be to, šiandien yra nemažai abejonių ir dėl dalies šių valstybių ekonominės lyderystės. Todėl galima prognozuoti, kad apie BRIKS ateityje girdėsime vis mažiau, nors tokio susivienijimo idėja galbūt ir bus dirbtinai palaikoma. Ją savo tikslams pirmiausia gali naudoti Rusija ir Kinija, tačiau nežinia, ar tokia taktika sulauks aktyvaus kitų BRIKS narių palaikymo.
Straipsnis pirma kartą publikuotas svetainėje geopolitika.lt 2016 m. vasario 10 d.
Loading ...