Lietuvoje klesti prekyba naudotomis automobilių detalėmis: visoje šalyje veikia apie dvidešimt naudotų automobilių detalių sąvartynų, kuriuose noriai lankosi tiek patys vairuotojai, tiek savo klientams reikalingų detalių ieškantys autoservisų darbuotojai. Vakarų Europoje šie sąvartynai nėra tokie populiarūs, nes vairuotojai pirmenybę teikia naujoms automobilių detalėms.
Kai prireikia detalių, lietuviai vairuotojai paprastai gelbstisi dviem būdais: ieško naudotų automobilių sąvartynuose arba perka naujas kiniškas, tai yra nenaudotas, bet neoriginalias detales.
Automobilių sąvartyną Vilniuje valdančios UAB „Rumira“ direktorius Darius Ragelis nesistebi, kad Lietuvoje populiaru pirkti naudotas automobilių detales. „Tai lemia ne tik kaina – kai kurios naudotos detalės kainuoja tiek pat, kiek ir naujos. Tiesiog mūsų vairuotojai jau įsitikino, kad naudotos automobilių detalės daug kokybiškesnės nei naujos“, – teigia D.Ragelis.
Iš tiesų maždaug du trečdaliai Lietuvos rinkoje parduodamų naujų automobilių detalių pagaminta Kinijoje, o jų kokybę kritikuoja net ir jomis prekiaujančių servisų darbuotojai. Autorizuoti autoservisai prekiauja ir naujomis originaliomis automobilių detalėmis, kurių kokybė jau nekelia abejonių, bet jos daug brangesnės.
„Kemi“ autoserviso atstovas Mindaugas Smalstys teigia, kad jie savo klientams rekomenduoja naujas automobilių detales, nes tik joms suteikiama garantija. Tačiau pabrėžia, kad geriau pirkti ne kiniškas, o originalias detales. „Kai kurios kiniškos detalės yra tikrai prastos kokybės. Tai galima pasakyti, tarkime, apie kėbulo detales: po žiemos sparnas gali būti surūdijęs ir panašiai“, – įspėja M.Smalstys, tačiau priduria, kad naujų kiniškų detalių paklausa, nepaisant prastesnės kokybės, šiuo metu yra didžiausia, mat originalios detalės gali būti net dvigubai brangesnės.
Norintiems sutaupyti specialistai nerekomenduoja sąvartynuose pirkti naudotų stabdžių kaladėlių, amortizatorių, filtrų ir kitų eksploatacinių automobilių detalių, tačiau nesidėvinčias variklio ir pakabos detales, stiklus, kėbulo detales ir pan. galima pirkti drąsiai. Bent jau už naujas kiniškas tokios detalės bus tikrai patvaresnės.

Jau daugiau nei 80 proc. pasaulyje parduodamų plataus vartojimo prekių pagaminama Kinijoje, šių prekių daugėja ir Lietuvos parduotuvių lentynose. Kai kuriose prekių kategorijose didžiausia pasaulyje eksportuotoja Kinija jau kelinti metai yra nenurungiama lyderė.
Pavyzdžiui, kaip teigia UAB „Kinijos vartai“ direktorius Gražvydas Virvičius, lietuviai šiandien nuperka daugiausiai kiniškų elektronikos prekių: ypač populiarūs MP3 grotuvai, televizoriai, įvairūs buities prietaisai, automobilių navigacijos įrenginiai. Taip pat lietuviai itin noriai perka kiniškus baldus, indus, vaikiškus žaislus, tekstilės gaminius.
Prekybos tinklo „Maxima“ atstovė Olga Malaškevičienė teigia, kad lietuviai ypač yra pamėgę kiniškus indus – jų nuperkama gerokai daugiau nei pagamintų kitose šalyse. „Tačiau Kinija, kaip gamybos šalis, mūsų tinklo parduotuvėse dar nedominuoja“, – pripažįsta O.Malaškevičienė.
VšĮ „Versli Lietuva“ gen. direktoriaus Pauliaus Lukausko teigimu, jei didžiausi pasaulio gamintojai gamybos šalimi ir toliau rinksis Kiniją, tai šių prekių dalis išliks didelė ir Lietuvos parduotuvių asortimente. Tuo labiau jei kalbame apie tokią kategoriją prekių, kurių pati Lietuva negamina arba gamina labai mažai. „Jei kompanija „Apple“ toliau gamins „iPad’us“ Kinijoje, tai mes ir pirksime juos kiniškus. Mums aktualesni tie produktai, kuriuos mes patys gaminame, bet ir čia visada bus tokių pirkėjų, kuriems svarbiausia maža kaina, bet ne kokybė ir kur ta prekė pagaminta. O nukonkuruoti kinus kaina lietuviai niekada nebus pajėgūs“, – neabejoja P.Lukauskas.
Tiesa, Kinija pastaruoju metu itin stengiasi gerinti prekių kokybę, mėgina kratytis ir pigios darbo jėgos šalies etiketės. Pavyzdžiui, šalis siekia prekes žyminčius užrašus „Pagaminta Kinijoje“ pakeisti naujais – „Sukurta Kinijoje“.

Finansininkams skeptiškai vertinat juanio brangimą, verslininkai atidžiai seka naujienas iš Pekino: prekybininkai su nerimu, pramonininkai su viltimi.

Po kelių mėnesių, kai didmenininkų sandėliuose baigsis sukauptos prekės, Lietuvos prekybininkai pradės persidalinti rinką, pirmadienį praneša dienraštis “Verslo žinios”.

“Kinijoje gamintos prekės brangsta ir mažės mūsų prekybininkų sukurtų prekės ženklų pardavimai. Jų vietą užims žinomų Vakarų kompanijų produktai, kurių dalis gaminama Europos Sąjungoje. Nors dauguma tikėjosi, kad šie metai bus geresnis nei 2010 m., tačiau greičiausiai taip nebus”, – aiškina “Pigu.lt” direktorius Dainius Liūlys.

Jis sako, kad “Pigu.lt” nesiruošia drastiškai didinti prekių kainų, nes svarbu išlaikyti pardavimus. Dėl to pelno normos prekyboje mažės. “Prekybininkai, kurie nenorės atsisakyti savo pelningumo, praras pardavimus, nors paklausa ir didės, palyginti su praėjusiais metais. 2010 m. daugelis žaidė akcijomis ir nuolaidomis, tačiau maržos buvo didesnės nei 2009 metais”, – sako jis.

D.Liūlys skaičiuoja, kad elektronikos prekės ypač brangs po poros mėnesių, kitos ne maisto prekės – vasarą. Kolekcinių prekių, kurių pirkimo sandoriai jau sudaryti, kainos keisis 2012 metais.

“Jei matuotume apimtimi, tai daugiausia kiniškų prekių pas mus patenka per didžiuosius prekybos tinklus ir turgavietes. Ten bus juntamas kainų kilimas. Mūsų įmonei tai ne taip aktualu, nes sutartis, kuriose numatytos ir kainos, sudarėme dar 2010 metais, kainų pokyčiai bus juntami tik 2012 metais, kai pirksime prekių naujam sezonui”, – aiškina “Sport Line” direktorius Vladas Korsakovas.

Jis pritaria, kad prekybininkai šiandien nenori kainų kilimo ir stengsis kiek įmanoma amortizuoti pokyčius savo pelno sąskaita. Išimtis bus nebent nišinės parduotuvės, kurios gali suvaldyti pardavimus.

“Mums jokio skirtumo, kurios šalies gaminiais prekiauti. Svarbiausia, kad konkurentas daikto nenupirktų pigiau nei mes”, – prekybos tinklų strategiją apibūdina “Norfos mažmena” valdybos pirmininkas Dainius Dundulis. Jis džiaugiasi, kad Kinija po truputį praranda “pasaulio fabriko” titulą.

“Juanio brangimas – mums džiugi žinia. Kuo kinų valiuta brangesnė, tuo mažesnis jų konkurencingumas”, – pasitenkinimo neslepia Neaustinių medžiagų fabriko vadovas ir pagrindinis akcininkas Stanislovas Grušas, bet kol kas nesiima spėti, kiek dėl valiutų svyravimų gali didėti įmonės pardavimai.

Pasak jo, Kinijos valiutos brangimas Lietuvai, žvelgiant iš makroekonomikos pusės, bus naudingas.” Galbūt pagaliau pradėsime eksportuoti į šią šalį, nes iki šiol ten buvome nelabai konkurencingi”, – sako S. Grušas.

+370 5 2396414