Per dvi festivalio „Kino pavasaris“ savaites „Forum Cinemas“ kino centre „Akropolyje“ žiūrovai išvys daugiau kaip trisdešimt filmų. „Pats populiariausias filmas “Akropolyje” – festivalio atidarymo filmas „Glorija”, į kurį žiūrovai išpirko visus iki vieno bilietus.
Tiems, kurie mėgsta pasijuokti, festivalio programos sudarytojai rekomenduoja puikias „Viasat“ komedijas. Jei dar neteko skaityti 2010-ųjų perkamiausios Švedijoje knygos „Šimtametis, kuris išlipo pro langą ir dingo“, lauks puiki proga pamatyti šios subtilaus humoro kupinos istorijos ekranizaciją. Aistringus ir beprotiškus vasaros nuotykius žada nuotaikinga prancūzų komedija „Blondinė, brunetė ir karinis paradas“.

Abejingų neabejotinai nepaliks kino genijų brolių Joelio ir Ethano Coenų muzikinė drama „Groja Liuvinas Deivisas“. Pagrindinį vaidmenį jame sukūrė „Oskarui“ ir „Auksiniam gaubliui“ nominuotas Oscaras Isaacas.  „Meistrų“ kategoriją „Akropolyje“ atstovauja ir daugiau puikių filmų: dviejų aktorių Romano Polanskio juostą „Venera kailiuose“, linksmą futuristinę satyrą apie egzistencijos prasmę „Zero teorema“, melancholišką komediją „Nebraska“, Pietų Korėjos režisieriaus Bing Joo-ho dramą apie išlikimą ir kovą tarp socialinių sluoksnių – „Sniego traukinys“ ir daugelį kitų.

Prekybos ir pramogų centras „Akropolis“ pasirūpino, kad „Kino pavasario“ metu nenuobodžiautų ir vaikai – visai šeimai siūloma širdžiai miela istorija apie žmogaus ir šuns draugystę „Gražuolė ir Sebastianas“. Du dokumentiniai filmai rekomenduojami visiems adrenalino mylėtojams – „Bėgimas su buliais Pamplonoje 3D“ ir „Snieglentininko istorija“.

Aktoriaus Matthew McConaughey gerbėjai kviečiami pažiūrėti festivalių favoritą „Dalaso klubas“. Jo herojui, sergančiam AIDS, lieka gyventi trisdešimt dienų, kai jis pradeda ieškoti nelegalaus būdo pasveikti. Veiksmo filmus mėgstantys žiūrovai neabejotinai rinksis australų detektyvą „Paslapčių kelias“.

Kovo 19 dieną prasideda devynioliktasis Vilniaus tarptautinis kino festivalis „Kino pavasaris“. Kokius filmus verta pamatyti?

Šiemet šiltas ir saulėtas pavasaris mikliai ištirpdė sniegą, išvarė žiemą, pasitiko anksčiau parskridusius paukščius. Lietuvos kino rinką per pirmuosius du metų mėnesius ypač sustiprino lietuviškos premjeros, bet komerciniame repertuare tarp animacinių šeimyninių pagundų nepasiklydo rimti ir kokybiški filmai („Oskaro“ premijos laureatas „12 vergovės metų“, „Amerikietiška afera“, „Volstrito vilkas“).
Vilniaus tarptautinis kino festivalis „Kino pavasaris“ pratęs antiholivudinio, kitokio, gero kino laiką dar dviem savaitėms. Į Vilnių ir Kauną iš skirtingiausių pasaulio kraštų atskris brandūs, aktualūs, provokuojantys, skandalingi, radikalūs, romantiški, egzotiški, linksmi, spalvingi ir skanūs filmai.
Naivu tikėtis, kad tarp pačių aktyviausių „Kino pavasario“ žiūrovų atsiras narsuolių, kurie pasiaukotų praleisti kine beveik 12 parų. Būtent tiek laiko reikėtų visų atrinktų filmų peržiūrai. Festivalis pasistengė aprūpinti ištikimą nuolatinę publiką, plaukiančius pavėjui paskui madą lankytis „Kino pavasaryje“ ir pirmą kartą užsukusius į svečius naujus žiūrovus plačia pasirinkimo įvairove. Per dvi savaites keturiolikos salių ekranus užpildys ypač skirtingų nuotaikų, išbandymų ir žanrų kūriniai. Jie pažadins po žiemos sustingusį smalsumą domėtis kokybiškais ir nepaprastais filmais, kurie dažnai ištrauks žiūrovus iš komforto zonos ir skatins mąstyti.
Visuomet sudėtingiausia patarti, ką rinktis, kam teikti pirmenybę, o ką galbūt praleisti. Kiekvienas žmogus yra skirtingas ir kine nori patirti vis kitokių emocijų. Pamėginkime suskirstyti reikšmingiausius filmus grupėmis ir bent šiek tiek sukonkretizuoti kriterijus „už“ arba „prieš“.

Žiūrovai jau išsirinko favoritus

Jeigu pageidaujate vadovautis minios instinktais ir eiti tik į daugumą dominančius filmus, tai jus išgelbės išankstinio pardavimo statistika. Kovo 1 d. prasidėjusi prekyba bilietais atskleidė pradines tendencijas ir teorinius publikos favoritus. Ryškiu lyderiu tapo „Kino pavasario“ atidarymo ceremonijai parinkta Čilės režisieriaus Sebastiano Lelio komiška drama „Glorija“ apie vienišą garbaus amžiaus moterį, kuri mėgsta dainuoti, trokšta patenkinti neišblėsusį seksualinį apetitą, nebijo romantiškų paklydimų, džiaugsmingai jaučiasi laisva ir nepriklausoma.
„Viasat“ komedijų rinkinį pradedantis švediškas linksmas nuotykis „Šimtametis, kuris išlipo pro langą ir dingo“ tikriausiai įstrigo atmintyje po perskaitytos juokingos knygos. Kanų festivalio žiuri prizą pasiėmusi drama „Koks tėvas, toks ir sūnus“ į žiūrovų glėbį patenka dėl visoms amžiaus grupėms įdomios istorijos apie dvi skirtingas šeimas su sukeistais berniukais ir ketvirtą kartą į „Kino pavasarį“ grįžtančio japonų režisieriaus Hirokazu Kore-edos. Trimis „Oskarais“ apdovanotą tikrų įvykių dramą „Dalaso klubas“ skatina būtinai pamatyti spaudoje ir televizijoje linksniuojamas pavadinimas, aktorių Matthew McConaughey ir Jaredo Leto benefisai, prisiminimai apie kanadietį režisierių Jeaną Marcą Vallee („Cafe de Flore“).
Tarp favoritų nuspėjamai įsitaisė antiromantinė komedija „Savaitgalis Paryžiuje“ su geriausiu San Sebastiano kino festivalio aktoriumi Jimu Broadbentu ir šauniai parodyta pagarba maestro Jeanui Lucui Godard’ui, Kanuose antrą vietą užėmęs (“Grand Prix”) galbūt geriausias brolių Coenų kūrinys „Groja Liuvinas Deivisas“ apie muzikines svajones išgarsėti 1961-ųjų Niujorke ir visišką nevykėlį dainininką, kuriam tiesiog viskas nesiseka. Romanas Polanskis, gundančią fatališką moterį suvaidinusi jo žmona Emmanuelle Seigner ir charizmatiškasis Matthieu Amalricas neabejotinai vilioja išbandyti teatrališką vyro ir moters dvikovą „Venera kailiuose“.

2×2

Bilietai mikliai tirpsta į „Oskarui“ nominuotą ir Palestinai atstovaujantį „Omarą“, kurį režisierius Hany Abu Assadas įpainioja į pavojingą meilės romaną laipiojant per gigantišką sieną ir į specialiųjų tarnybų spąstus su šantažu šnipinėti savo draugus. Kartu su šiuo filmu verta pamatyti, kaip beveik panašią intrigą mezga Izraelio režisierius debiutantas Yuvalas Adleris „Betliejuje“, kuriame Palestinos ir Izraelio konfliktas vaizduojamas iš priešingos perspektyvos.
Vilniaus publikos mėgstamas ir garbinamas korėjietis Kim Ki-dukas šiemet bus minimas dviejuose filmuose. Vėlyviems seansams sąmoningai suplanuota ir jo paties režisuota „Mėbijaus juosta“ jau išgarsėjo nesutarimais su cenzūros žirklėmis, sensacingais skandalais ir nepatogia provokacija, kurią auditorija gali išgliaudyti kaip beprotišką komediją apie šiek tiek pakrypusią geismų link šeimą. Kur kas šviesesnį scenarijų Kim Ki-dukas parašė komiškam trileriui „Raudona šeima“, kuriame pavyzdinę šeimą vaidinantys Šiaurės Korėjos šnipai-samdomi žudikai atranda kardinaliai kitokią Pietų Korėją, negu jiems įteigė komunistų rėžimas.

Būtiniausi meistrai

Jeigu vis dėlto ketinate plaukti prieš srovę ir atrasti įsimintinų autorinio kino šedevrų, tai nedvejodami pasitikėkite Tsai Ming-liangu (Venecijos “Grand Prix” apdovanota tekančio, lašančio, lyjančio vandens drama „Benamiai šunys“, ypač lėto ir budistinio pasivaikščiojimo eksperimentas „Kelionė į Vakarus“, trumpas sugrįžimas į gimtuosius namus ir vaikystės priminimai „Laiškuose iš Rytų“) ir Aleksejumi Germanu (daugiau nei 50 metų brandinta ir 13 metų gaminta mokslinės fantastikos drama „Sunku būti Dievu“ ir dar reta galimybė išvysti keturis ankstesnius jo kūrinius).
Prie sunkiųjų ir būtinų pamatyti „Kino pavasario“ perlų svarbu įsidėmėti vokiečių dokumentinių filmų kūrėjo Philipo Groeningo unikalios struktūros ir nenuosekliai papasakoto siužeto šeimos dramą „Policininko žmona“. Neprognozuotą ažiotažą per išankstinį pardavimą sukūrė ilgiausias festivalio filmas „Norte. Istorijos pabaiga“, įrodantis, kad Lietuvos žmonės domisi kantrybės reikalaujančia meistriška kūryba ir kad jų negąsdina net 4 val. 10 min. juostos trukmė.

Plakatinės žvaigždės nepatogiose situacijose

Jeigu norite išvysti populiarius ir dažnai matomus aktorius, atliekančius jiems neįprastą vaidmenį, tai sėskite į korėjiečių vizionieriaus Bong Jong-ho režisuotą ir „Kino pavasario“ numylėtinio Park Chan-wooko prodiusuotą 35 mln. JAV dolerių biudžeto futuristinį trilerį „Sniego traukinys“ su neatpažįstamu Amerikos superherojumi Chrisu Evansu (komiksiniai trileriai „Kapitonas Amerika“, „Keršytojai“), sarkastiškai nugrimuota Tilda Swinton, rumunų naujosios bangos filmų etatiniu veidu Vladu Ivanovu, nuolat riedančio traukinio lokomotyve pasislėpusiu vadu Edu Harrisu ir garsiausiu korėjiečiu Song Kang-ho.
Iškart po „Kino pavasario“ Ch.Evansas vėl skraidys su Kapitono Amerikos šarvais ir gelbės pasaulį su akrobatiškąja Juodąja Našle Scarlett Johansson, kuri britų režisieriaus Jonathano Glazerio fantastiniame trileryje “Po oda” apsinuogina intymiausiam karjeros vaidmeniui – čia ji yra sekso ištroškusius vyrus naikinanti gundanti ateivė, kuriai teks patirti nepažįstamą agresiją ir smurtą.
Nuolat stebinantis Terry Gilliamas fantastiniame komiškame trileryje „Zero teorema“ įdarbina išvaizdą pakeitusį dviejų „Oskarų“ laureatą Christopherį Waltzą, nudažo plaukus mėlynu kostiumu aprengtam niekšui Mattui Damonui ir priverčia T.Swinton skaityti pranašystes iš televizoriaus ekrano. Trilogijose „Matrica“ ir „Žiedų valdovas“ ryškiai pasižymėjęs australas Hugo Weavingas grįžo namo vaidmeniui detektyviniame trileryje „Paslapčių kelias“ apie vienišo aborigenų kilmės pareigūno kovą su korupcija policijoje, kengūrų medžiotojais, agresyvių šunų veisėjais ir paauglius žudančia narkomafija. Nepamirštamas filmo finalas neleis atsiplėšti nuo efektingo susišaudymo spektaklio, kuriame pokalbius keičia pavėjui švilpiančios snaiperių kulkos ir viską stebintys maitvanagiai.
Geriausias rusų aktorius Konstantinas Chabenskis dalyvauja beveik kiekvienoje dramos „Geografas gaublį pragėrė“ (filmas aplankė bent 70 festivalių) scenoje ir milžiniškomis valios pastangomis mėgina išsivaduoti iš nuobodžios egzistencijos provincijos mieste, nemėgstamo darbo, nelaimingos meilės, nepažabojamo alkoholizmo ir naujai užgimstančių jausmų į dukteris tinkančiai mokinei. Lietuvos merginų mėgstamas ir net dievinamas Ryanas Goslingas rizikuoja pakeisti žavingo jaunuolio reputaciją brutaliame keršto trileryje „Atleidžia tik Dievas“, kuris išprovokavo išskirtinai prieštaringas reakcijas Kanų festivalyje.

Prieš porą metų „Vaizdų kultūros studijos“ išleista „Trumpa kino istorija“ sulaukė tęsinio. Antroji dalis –„Trumpa kino istorija. Nuo XX a. 5-ojo dešimtmečio iki XXI deš. pradžios“ – bene trigubai storesnė už pirmtakę, gausiai iliustruota filmų kadrais ir jų kūrėjų portretais, originaliais piešiniais.

Knygą rengė per keliolika šalies kino kritikų (I. Keidošiūtė, R. Paukštytė, Ž. Pipinytė, A. Kancerevičiūtė, N. Kažukauskaitė, etc.), kurie jau šį trečiadienį pristatys ją „Skalvijos“ kino centre.
Renginio metu bus galima pabendrauti su dauguma autorių, įsigyti knygą pigiau – leidyklos kaina, taip pat gauti autorių autografus. Po pristatymo rengiamas specialus prancūzų kino klasiko Jeano Cocteau seansas „Orfėjas“ (Orphée, 1950). Tai antroji garsiosios trilogijos „Orfėjas“ dalis, tapusi kinematografine ode Menui ir Meilei. Orfėjaus ir Euridikės mitą J. Cocteau perkėlė į savo laikų Prancūziją ir įrodė, kad mirtis neegzistuoja, kad viskas, kas žūva, amžiams pasilieka gyventi meno kūriniuose.
Pasak leidėjų, „Trumpa kino istorija“ sumanyta kaip glaustas kino istorijos gidas kino menu besidominčiam jaunimui. Pirmiausiai – moksleiviams ir studentams. Tačiau greitai tapo aišku, kad jos auditorija yra kur kas platesnė.
„Tokio leidinio, kuriame būtų sukauptos svarbiausios pasaulio kino istorijos žinios, visada trūko. Tekdavo rankioti informaciją po gabalėlį iš skirtingų šaltinių. „Trumpa kino istorija“ yra pirmoji tokio pobūdžio knyga, parašyta išskirtinai Lietuvos kino kritikų, apžvalgininkų, istorikų. Manau, ji bus naudinga ir jaunimui, ir žingeidžiam žiūrovui, ir vizualiųjų menų dėstytojams, ir kino srities profesionalams, filmų platintojams, kino teatrų darbuotojams“, – kalba Goda Sosnovskienė, „Vaizdų kultūros studijos“ vadovė.
Leidėjų teigimu, „Trumpa kino istorija“ nepretenduoja į išsamų kino istorijos žinyną ar enciklopediją. Ji informatyvi, bet glausta, parašyta paprastai ir patraukliai. Tačiau net ir nemenką kino istorijos žinių bagažą sukaupę skaitytojai iš jos galės pasisemti naujų faktų, dar negirdėtų istorijų.
Greičiausiai ne visi žino, kad tikroji šmaikštuolio Woody Alleno pavardė yra Alenas Stewartas Konigsbergas, kad slapyvardžiu plačiajai visuomenei prisistato ir Werneris H. Stipeticas. Tai žymus vokiečių režisierius Werneris Herzogas (iš vok. kalbos „kilmingasis“). Arba kad Sergejus Paradžanovas, kurio koliažų ir filmų paroda ką tik buvo pristatyta Lietuvos teatro, muzikos ir kino muziejuje, dirbdavo iki pamišimo: kai kurias scenas filmuodavo po 70 kartų, siekdamas reikiamo efekto medžius išpurkšdavo sidabriniais dažais.
„Trumpa kino istorija“ ne tik papildys faktines žinias, leis susidaryti vientisą pastarųjų dešimtmečių kino judėjimų, atradimų ir lūžių paveikslą, bet ir suteiks platesnį kontekstą apie ano meto istorinius ir politinius reiškinius, visuomeninį gyvenimą, jo nuotaikas.
Susitikimas su „Trumpos kino istorijos“ autoriais vyks gruodžio 18 d. 19 val. „Skalvijos“ kino centre, specialus J. Cocteau juostos „Orfėjas“ seansas – 20.30 val.
Daugiau www.skalvija.lt

Garsiuose pasaulio kino festivaliuose sulaukę išskirtinio dėmesio ir apdovanojimų kūrėjai šių metų festivalyje „Kino pavasaris“ bus pristatomi programoje „Atradimai“. Debiutuojantys režisieriai dešimtyje juostų kalba aktualiomis ir netikėtomis temomis, kiekvienas radęs savą idėjos perteikimo formą. „Kino pavasaris“ šios programos filmų siūlo nepraleisti ypač ieškantiems kažko naujo, nematyto ir neatrasto kine.

„Pasirinkę šią programą, kino gerbėjai bus tikri, kad išvys naujų režisierių filmus ir tikrai ten ras tai, kas juos nustebins. Pernai pasirodė ypatingai daug debiutinių filmų, kuriems buvo sunku pasakyti „ne“. Tad džiaugiamės, kad juos galėsime pristatyti festivalio gerbėjams,“ – pasakoja festivalio „Kino pavasaris“  programos koordinatorius Edvinas Pukšta.

Ypatingo dėmesio ir apdovanojimų festivaliuose sulaukę debiutai

18-ojo „Kino pavasario“ programos „Atradimai“ filmai jau įvertinti ne vienu tarptautiniu prizu ir vis stipriau konkuruoja su žinomais kūrėjais bei jų naujausiais darbais. Turkų režisieriaus Ali Aydin filmas „Pelėsiai“ („Mold“) tarptautiniame Venecijos kino festivalyje laimėjo prizą už geriausią debiutą. Garsus Italijos režisierius Nanni Moretti netgi ėmėsi platinti šį filmą, ketindamas pagal jo scenarijų sukurti itališką versiją. Režisierius ir scenarijaus autorius A.Aydin prisipažino, jog šis įvertinimas jam prilygsta pagrindiniam Venecijos kino festivalio apdovanojimui. Turko kurtoje juostoje nagrinėjami netekčių, sielvarto ir kaltės jausmai bei žmogaus santykis su sąžine.

Busano kino festivalyje pelnęs žiūrovų simpatijų prizą, Marekešo kino festivalyje pasirinktas atidarymo filmu Taivanio režisieriaus Chango Jung-Chi debiutinis filmas „Šviesus prisilietimas“ („Touch of the Light“) išsiskiria jaudinančia istorija, atkurta kino ekranuose pagal tikrus įvykius. Įspūdinga, muzikos kupina juosta pavergia aklo pianisto Huang Yu-Siango istorija ir vaidyba šiame filme. Pelningiausiame Taivanio filme pasakojama, kaip aklas, bet ypatingu atkaklumu pasižymintis žmogus tampa įkvėpimu ir kitiems, siekiantiems svajonių.

Kino gerbėjai šioje debiutų programoje išvys itin uždaros valstybės, retai matomos ir kino ekranuose – Šiaurės Korėjos vaizdus bei žmonių gyvenimus. Įkvepiantis, tarptautinio susidomėjimo sulaukęs, trijų režisierių Anjos Daelemans (Belgija), Nicholo Bonnerio (Jungtinė Karalystė) ir Kimo Gwango Huno (Šiaurės Korėja) filmas „Draugė Kim mokosi skraidyti“ („Comrade Kim goes Flying“). Juosta pasakoja apie jauną angliakasę, iš visų jėgų besistengiančią realizuoti savo svajonę tapti cirko akrobate, nors ir bijo aukščio bei sulaukia pašaipų. Šis kino darbas – pirmasis Vakarų valstybių finansuotas, Šiaurės Korėjoje kurtas vaidybinis filmas.

Intriguojančios kelionės po mįslių ir mistikos kupinus pasaulius

Festivalio „Kino pavasaris“ programa „Atradimai“ kino gerbėjus supažindins ir su žymių pasaulio režisierių vaikų ar šeimos narių debiutais kine. Vienas tokių – garsaus lenkų režisieriaus Jerzy Skolimowskio sūnų susuktas trileris „Iš pragaro“ („Ixjana“). Jozefas ir Michalas Skolimowskiai juostoje atskleidžia jauno rašytojo pastangas išnarplioti paslaptingas draugo žūties aplinkybes. Vyro jautrumas stumia į beprotybę, o troškimas būti mylimam – link bedugnės krašto. Rašytojo sutrikimas, bandant prisiminti lemtingo vakaro detales ir vienatvė kiša jam koją. Moteris, turėjusi padėti, ir jausmai jai dar labiau viską sujaukia. Deja, mistika dvelkiančios juostos premjeros nesulaukė vienas kūrėjų brolių – Jozefas Skolimowskis pernai mirė Indijoje.

Šioje „Kino pavasario“ programoje bus pristatomas ir garsaus Irano režisieriaus Bahmano Ghobadi sesers Nahid Ghobadi debiutinis darbas „111 merginų“ („111 girls“). Drauge su tautiečiu Bijanu Zamanpira pastatytoje komiškoje satyrinėje dramoje kūrėja pasakoja apie izoliuotame Irano kaime beviltiškai vienišas paliktas šimtą vienuoliką kurdų moterų ir jų pastangas susirasti vyrų.

Keistą bei savitą pasaulį atskleidžia ir graikų režisieriaus Babiso Makridis filmas „L“ („L“). Puikia režisūra kino kritikus sužavėjęs kūrėjas, drauge su scenarijaus bendraautoriumi Efthimiu Filippou („Iltinis dantis“), kviečia žiūrovą į stilingą, siurrealistinį pasaulį, kuriame karaliauja absurdas, tačiau po postmoderniu filmo siužetu slypi paprasta žmogiškoji drama.

Naujai atrastų kino kūrėjų programoje „Kino pavasario“ gerbėjai susipažins su drąsiu Pietų Amerikos režisieriaus Estebano Larraino filmu „Mikelandželo kančia“ („The Passion Michelangelo“). Įtempta religinė drama vaizduoja Čilę karinės diktatūros rėžimo metu. Norėdama nukreipti žmonių dėmesį, valdžia sumąsto sukurti mitą apie 14-metį berniuką, matantį ir girdintį šv. Mergelę Mariją. Kilus  sumaiščiai, bažnyčia pasiunčia kunigą ištirti – tai tikras stebuklas ar tik politinės manipuliacijos?

Kovo 14 – 28 dienomis vyksiančio 18-ojo „Kino pavasario“ programos „Atradimai“, kurią pristato kompanija „Baltisches Haus“, filmų aprašymus ir video anonsus jau galima rasti festivalio puslapyje:
http://www.kinopavasaris.lt/filmai

Roberto Daskeviciaus nuotr.

„Kino pavasario“ gerbėjai išvys 12 įspūdingų Rytų ir Centrinės Europos bei Balkanų regiono kino debiutų ar antrųjų režisierių darbų, atrinktų iš daugiau nei 80 pretendentų. Kas savaitę festivalis praneš apie jau šį kovą į „Kino pavasarį“ atkeliaujančius filmus, kad kino mylėtojai turėtų daugiau laiko susipažinti su jais ir išsirinkti favoritus.

Pirmą kartą per 18-ka gyvavimo metų gausus gerų ir įspūdingų filmų Vilniaus tarptautinis kino festivalis turi ilgametį partnerį. „Kino pavasaris“ pasirašė ilgalaikę bendradarbiavimo sutartį su ERGO draudimo grupe.

„Užsimezgusi ilgalaikė partnerystė padės užtikrinti festivalio augimą ir stabilumą. Šiais sunkiais festivaliams laikais džiaugiamės, kad su patikimu partneriu galėsime dėlioti savo planus į priekį. Tai ypač svarbu dabar, kai festivalis kasmet po mažą žingsnelį ruošiasi artėjančiam dvidešimtmečiui, įvyksiančiam 2015 metais,“ – kalbėjo festivalio „Kino pavasaris“ direktorė Vida Ramaškienė.

ERGO draudimo grupės atstovai teigia, kad globos ne tik festivalį „Kino pavasaris“, bet ir jo pagrindinę, konkursinę programą „Nauja Europa – nauji vardai“, kurios svečiams ir filmų kūrėjams žada įsteigti specialius prizus.

„Kino pavasaris“ sulaukia vis daugiau ir užsienio profesionalų įvertinimo. Tikime, kad mūsų bendradarbiavimas padės puoselėti šias tradicijas. Ši partnerystė visiškai atitinka mūsų kompanijos  vertybinius kriterijus – remti ir populiarinti meną, ir esame įsitikinę, kad atrasti nauji vardai ir filmai garsins „Kino pavasarį“ bei kino kūrėjus ir už Lietuvos ribų,“ – apie partnerystę su „Kino pavasariu“ sakė ERGO draudimo grupės Baltijos šalyse valdybos narys Saulius Jokubaitis.

Konkursinėje programoje – Gruzijos debiutas
Pretendentai į „Kino pavasario“ statulėlę bei apdovanojimą atrenkami, kruopščiai įvertinant filmų meninę kokybę ir temos aktualumą. Ir šį kovą festivalio gerbėjai bus supažindinti su vienais geriausių Rytų ir Centrinės Europos kino kūrėjų darbais.

„Šiemet sudaryti konkursinę festivalio programą buvo itin nelengva, nes buvo šalių, kurios turėjo net po keturis, penkis kandidatus, o atrinkti į programą galime ne daugiau dviejų,“ – pasakoja festivalio „Kino pavasaris“ programos sudarytoja Santa Lingevičiūtė. „Žiuri, manau, neišvengs ilgų diskusijų, spręsdama, kuris konkursinės programos filmas – geriausias. Visi konkursiniai filmai yra lygiaverčiai konkurentai, verti aukščiausio apdovanojimo ir festivalio statulėlės.“

Festivalio programoje „Nauja Europa – nauji vardai“ greta filmų iš Rumunijos, Lenkijos, Serbijos, Bulgarijos, Bosnijos ir Hercegovinos, Ukrainos, Slovakijos ir Lietuvos pirmą kartą festivalio istorijoje konkursinėje programoje bus pristatomas Gruzijos kino kūrėjų darbas. Jaunos režisierės Rusudan Chkonia filmas „Nenustok šypsotis“ pasakoja tikrais faktais paremtą istoriją apie užkulisius grožio konkurso, kuris virto kova be taisyklių.

Nuo Rumunijos miestelių bankroto iki paauglių nėštumo ir Sarajevo vaikų
Iškilmingam programos „Nauja Europa – nauji vardai“ atidarymui pasirinktas lankomiausias visų laikų Rumunijos filmas „Apie sraiges ir žmones“, kuriame režisierius Tudor Giurgiu pasakoja mažo šalies miestelio žmonių pastangas išsaugoti pagrindinį pajamų šaltinį – bankrutavusią vienintelę gamyklą. Ukraina, bendradarbiaudama su Serbija ir Vokietija, pristatys jaunos režisierės Darios Onišenko darbą „Rytų nostalgija“ apie tris skirtingas meilės istorijas. Spalvingame, tačiau šokiruojančiame, lenkų režisierės Kasios Roslaniec filme „Motinos liūdesys“ atvirai pasakojama apie paauglių nėštumą. Kitas lenkų filmas  „Myliu“ (rež. Sławomir Fabicki) atskleis skirtingus meilės atspalvius. Programoje „Nauja Europa – nauji vardai“ šiemet debiutuos serbų režisierius Miroslavas Terzičius su filmu apie sudėtingą situaciją po Balkanų karo – „Išganymo gatvė“. Rumunų režisierius Marian Crisan į „Kino pavasario“ konkursinę programą sugrįžta jau su antruoju savo darbu „Rokeris“. Bosnija ir Hercegovina šioje programoje rodys itin skaudžią temą palietusį Aidos Begič filmą „Sarajevo vaikai“ ir emigrantų dalią atspindinčią Igoro Drljacos juostą „Krivina“. Taip pat šių metų konkursinėje „Kino pavasario“ programoje bus pristatyta originaliai perteikta šnipų istorija bulgarų režisieriaus Emilio Christovo filme „Chameleono spalvos“, slovakės Miros Fornay juosta „Mano šuo Kileris“ ir lietuvių režisieriaus darbas – naujausias Kristinos Buožytės filmas „Aurora“.

Kovo 14 – 28 dienomis vyksiančio 18-ojo „Kino pavasario“ konkursinės programos „Nauja Europa – nauji vardai“ filmų aprašymus ir video anonsus jau galima rasti festivalio puslapyje:
http://www.kinopavasaris.lt/filmai

Švieži įspūdžiai iš egzotiško tarptautinio Minsko kino festivalio.

Jau devynioliktus metus visai netoli Vilniaus vyksta Minsko tarptautinis kino festivalis.
Užtenka vienos dienos, kad pradėtum pastebėti egzotiškus, neįtikėtinus ir stebinančius dalykus, kurių niekuomet nebūna kituose Europos šalių kino forumuose. Užtat savotiškas renginys dažnai išreiškia didelę pagarbą lietuviškam kinui. Šiemet Minsko “Lapkritis” (festivalis yra populiariai vadinamas “Listapad”) pakvietė į konkursinę dokumentinių filmų programą Arūno Matelio prodiusuotą ir Eglės Vertelytės režisuotą “UB Lama”, taip pat surinko garsiausio šiame pasaulyje Lietuvos režisieriaus Šarūno Barto filmų retrospektyvą, kurioje kažkodėl neatsirado vietos “Laisvei”.

Aktyvūs žiūrovai
Vos įžengus į miestą lengva pastebėti, kad Minske prasidėjo tarptautinis kino festivalis. Renginį anonsuoja masyvios vėliavos virš pagrindinių gatvių, spalvingi plakatai ir milžiniškas stendas Nepriklausomybės aikštėje. 350 festivalio filmų rodymu rūpinasi absoliučiai visi pagrindiniai miesto kino teatrai: “Centrinis”, “Spalis” (Oktiabr), “Pergalė” (Pobeda), “Pasaulis” (Mir), “Pionierius” (Pioner), “Kino namai” (Dom kino), viliojantys žiūrovus itin palankiomis sąlygomis. Supaprastinus baltarusiškus tūkstančius į mums lengviau suvokiamą valiutą, bilieto kaina svyruoja apie 6–7 Lt. Papildomiems ir proginiams seansams duris atveria salės, kuriose vyksta posėdžiai ir susirinkimai.
Nenuostabu, kad kino salių užpildymas Minske džiugina efektyvumu. Miesto gyventojai skuba pasinaudoti unikaliomis galimybėmis, nes dauguma “Lapkričio” filmų niekuomet nepatenka į kasdieninį repertuarą. Kino platinimo verslą Baltarusijoje kontroliuoja valstybinė organizacija ir be jos palaiminimo neįmanoma išleisti nė vieno filmo. Čia nėra jokios konkurencijos tarp skirtingų platinimo kompanijų. Gavus valdžios palaiminimą kūriniai pasklinda per visus šalies kino teatrus.
Rusijai ir Baltijos šalims nepriklausomus filmus perkanti kompanija “Maywin Media” visuomet įsigyja rodymo teises Baltarusijai, bet premjeras surengia tik išskirtiniais atvejais. “Susitarti neįtikėtinai sunku dėl nepalankių finansinių sąlygų. Dažniausiai tenka susimokėti patiems. Tai beveik neįmanoma misija”, – patvirtino “Maywin Media” atstovas Borisas Šulmanas, kurio kolegos iš Maskvos pasinaudojo atsivėrusia proga ir festivalio programas papildė dešimčia filmų.

Įdomi ir įvairi programa
Per aštuonias dienas Minsko tarptautinis kino festivalis spėja parodyti net 350 filmų. Didžioji jų dalis išsiskirsto per penkias konkursines programas, kurias vertina iš skirtingų pasaulio šalių atvykę žiuri nariai. Pagrindinei komisijai šiemet vadovavo garsusis Rusijos režisierius Andrejus Zviagincevas (“Sugrįžimas”, “Jelena”), o Jaunojo kino konkursą stebėjo amerikiečių prodiuserė Christine Walker (Belos Tarro “Turino žirgas”, Toddo Sollondzo “Gyvenimas karo metu”). Asmeninį prizą yra įsteigęs ir Baltarusijos prezidentas Aleksandras Lukašenka, apdovanojantis vieną autorių “Už humaniškumą ir dvasingumą kine”.
Nekonkursinėse programose surengtos net trys aukšto meninio lygio retrospektyvos: legendinio japonų kino klasiko Nagisos Oshimos (1978 m. Kanų festivalio geriausias režisierius už “Aistrų imperiją”), šviesaus atminimo slovako Stefano Uherio ir lietuvio Š.Barto, kuris asmeniškai pristatė penkis filmus – “Namai”, “Trys dienos”, “Koridorius”, “7 nematomi žmonės” ir “Eurazijos aborigenas”.
Tarp 13 vaidybinio kino konkursantų vyravo Rusijos atsiųsti kūriniai (4 filmai), o kartu su Kazachstano, Slovakijos, Rumunijos, Lenkijos, Vokietijos ir Gruzijos filmais dėl pagrindinių prizų varžėsi mūsų kaimynų filmai iš Latvijos (“Kolka Cool”) ir Estijos (“Estijos dama Paryžiuje” su prancūzų aktore Jeanne Moreau).
Tris Minsko tarptautinio kino festivalio konkursantus įmanoma pamatyti kaip tik šią savaitę vykstančiame Europos šalių kino forume “Scanorama” (tai vokiečių “Barbara” ir du rumunų filmai – “Už kalvų” bei “Visi mūsų šeimoje”). Nuo 2013 m. kovo 14 d. Vilniaus tarptautinis kino festivalis “Kino pavasaris” rodys dar dviejų filmų premjeras iš Minsko: kino kritikų asociacijos FIPRESCI premiją Kanų festivalyje iškovojusio Sergejaus Loznicos dramą “Rūke” ir operatoriaus bei režisieriaus Pavelo Kostomarovo sugalvotą komišką eksperimentą “Aš nemyliu tavęs”, kurį nufilmavo be scenarijaus vaidinę jaunieji aktoriai.

Visą publikacijos tekstą skaitykite savaitraštyje “Veidas”, pirkite žurnalo elektroninę versiją internete http://www.veidas.lt/veidas-nr-46-2 arba užsisakykite “iPad” planšetiniame kompiuteryje.

Festivalis „Kino pavasaris“ nepraranda savo populiarumo. Festivalio direktorė Vida Ramaškienė informavo, kad šiemet filmų ir seansų daugiau, o bilietai į filmus perkami dvigubai aktyviau negu pernai. „Gero kino poreikis didžiulis“, – neabejoja V.Ramaškienė.
Kino teatro „Forum Cinemas Vingis“ kasininkė Olga „Veidui“ pasakojo, kad vidutiniškai vienas klientas perka apie 10–20 bilietų, bet pasitaiko ir tokių, kurie perka po 40–60 bilietų. Beje, kasmet atsiranda kinomanų, kurie per „Kino pavasarį“ pasiima atostogas, kad galėtų jas leisti žiūrėdami filmus.
„Prieš keletą metų mūsų festivalio šūkis buvo „Suplanuok atostogas“. „Kino pavasariui“ skirtos atostogos tampa tradicija, ir tai mus smagiai nuteikia. Žinau žmonių, kurie, kad ir ne itin didelius atlyginimus gaudami, per festivalį perka ir po porą šimtų bilietų – pasidalija su šeimos nariais, draugais“, – pasakoja V.Ramaškienė.
Žmonės aktyviai įsigyja bilietus į festivalio organizatorių sudarytus rekomenduojamų filmų sąrašus, taip pat į žinomus, didžiuosiuose festivaliuose sublizgėjusius pripažintų režisierių darbus. Beveik nelikę bilietų ir į lietuviškus trumpametražius filmus.
V.Ramaškienė atkreipia dėmesį į itin gerus filmus, į kuriuos žiūrovai be reikalo žvelgia atsargiai: tai „Oskarui“ nominuotas filmas „Tamsoje“, „Nekaltybė“, „Prieblandos portretas“, „Katinas dingo“, „Kitokia tyla“, „Gabalėlis cukraus“, taip pat šeimai skirtą animacinį korėjiečių filmą „Vištukė“, kuris ne ką prastesnis nei Holivudo animacija.

Jau ketvirtus metus festivalis „Kino pavasaris“ kviečia į internetinius kino seansus. Kino mylėtojai dar gali pamatyti nemokamai trumpametražių lietuvių filmų bei Lietuvos centrinio valstybės archyvo pristatomus Vilniaus istorinius fragmentus.

Jau ketvirtus metus festivalis „Kino pavasaris“ kviečia į internetinius kino seansus. Kino mylėtojai dar gali pamatyti nemokamai trumpametražių lietuvių filmų bei Lietuvos centrinio valstybės archyvo pristatomus Vilniaus istorinius fragmentus.

„Dovanodami internetinius seansus, siekiame, kad „Kino pavasaris“ aplankytų ne tik didžiųjų šalies miestų, kuriuose yra kino teatrai, žiūrovus. Norime, kad ir negalintys atvykti į festivalį pajaustų pavasarį kine,” – apie internetinius seansus pasakoja festivalio „Kino pavasaris“ vykdantysis direktorius Algirdas Ramaška.

Lietuviškus filmus bus galima žiūrėti apsilankius internetinės televizijos svetainėje www.nubo.tv. Internetiniai seansai dar vyks dvi dienas, iki kovo 24 dienos, du kartus per dieną – prisijungus prie sveainės 12 ir 19 valandomis.

Šiomis dienomis dar bus galima išvysti šiuos lietuviškus filmus:

„Ryba“ (rež. Vytautas Dambrauskas)
Nusikalstamos grupuotės vežama narkotikų siunta buvo pagrobta kitų banditų. Grupuotės bosas kaip tik tą vakarą dalyvauja kassavaitiniame domino žaidime su kitų dviejų grupuočių vadais. Jiems trims susėdus prie stalo, prasideda įtemptas psichologinis žaidimas – kuris iš trijų galėjo prisidėti prie pagrobimo?

„Sudie, žiaurus pasauli“ (rež. Andrius Paškevičius)
Siaučiant vadinamojo kiaulių gripo pandemijai, vaikinas nusprendžia, kad mirs ir pradeda ruoštis savo laidotuvėms. Tačiau „visam gyvenimui prabėgant pro akis“, jis prisimena, jog paauglystėje išgyveno daug didesnę „katastrofą“…

„O kas?“ (rež. Saulė Norkutė)
Keturioms merginoms keliaujant automobiliu ima dėtis keisti dalykai – netikėtai prabudusi gamta įvairiais būdais siekia jas pasiglemžti. Merginos priešinasi, tačiau ilgainiui suvokia, jog vienintelė išeitis – pasiduoti jai ir tęsti kelionę kitaip. Šis trumpametražis poetinis filmas su animuotais intarpais yra laisva audiovizualinės poezijos grupės „Avaspo“ ir Gabrielės Labanauskaitės kūrinio „O kas?“ interpretacija.

„Sublimuojanti metamorfozė“ (rež. Arūnas Eimulis)
Kūrimas be siaubo, džiunglės be įkandimų, naktys be košmarų. Ne, menininko įsitikinimų neprivers atsižadėti net mirtis, neatsisakys jis ir įsitikinimo, kad tik jis vienas valdo substanciją, pajėgią sutramdyti siaubą ir pakeisti tautos likimą. Filmas vaizduoja trijų modernių menininkų meilės istoriją.

Jau nuo šio vakaro, kai bus iškilmingai atidarytas 17-asis „Kino pavasaris“, festivalis kviečia į kino sales tiek ištikimus gerbėjus, bręstančius drauge su festivaliu, tiek ir mažuosius, kuriems „Kino pavasaris“ turi paruošęs staigmeną.

Planuojantiems turiningą savaitgalį su šeima festivalis siūlo nepraleisti puikių kino juostų, kurios tiks įvairaus amžiaus žiūrovams – tiek mažiems, tike dideliems.

Be galo charizmatiškas animacinis filmas iš Pietų Korėjos „Vištukė“ (Leafie) tikrai patiks vaikams, bet juo tikrai nesibodės ir jų tėveliai ar seneliai. Tai nepaprastai graži ir įkvėpianti istorija apie Vištukę, kuri pabėgusi iš fermos, apsiima viena užauginti našlaitį ančiuką. Pietų Korėjoje sulaukęs didžiulio populiarumo ir pardavęs daugiau nei 2 mln. bilietų, filmas „Vištukė“ jau spėjo pavergti mažųjų kino mėgėjų širdis visame pasaulyje.

Kamilos Andini pasakiško grožio debiutas „Veidrodis nemeluoja“ (The Mirror Never Lies) rekomenduojamas žiūrovams nuo 7 metų ir vyresniems. Dvylikmetė mergaitė Kapis viltingai laukia iš žvejybos negrįžusio tėčio ir netiki kitų vaikų skleidžiamais piktais gandais. Filmas įsirėžia atmintyje ne tik dėl jaudinančios mergaitės istorijos, bet ir dėl kine retai rodomos įstabiosios Indonezijos vaizdų. Garsus režisierės tėtis Garin Nugroho, kurio filmą „Javos opera“ 2007 metais rodė ir „Kino pavasaris“, šį kartą ėmėsi dukters debiutinio filmo prodiusavimo.

Šiek tiek vyresniems – žavingas ir juokingas, jaunatviškų geismų ir troškimų kupinas norvegų režisierės Jannicke Systad Jacobsen filmas „Užvesk mane“ (Turn Me On, Goddammit!). Ši juosta pasiūlys dozę pašėlusios paauglystės emocijų, prisodrintų hormonų audrų, pirmosios meilės paieškų, nusivylimų. Filmas jau pramintas „Norvegišku pyragu“.

Jau pažįstamas „Kino pavasario” svečias japonų režisierius Hirokazu Kore-eda šiemet pristatys jau ketvirtąjį savo filmą festivalyje. Jo naujausias darbas „Stebuklas“ (I Wish) nuoširdžiai rekomenduojamas tiek darnioms, tiek ir skyrybų paveiktomis šeimoms. Pagrindinius vaidmenis atlieka du Japonijoje populiarūs broliai komikai Koki ir Oshiro Maeda. Jie įkūnija atskirai gyvenančius brolius ir svajoja, kad mama su tėčiu susitaikytų ir šeima vėl būtų drauge.  Sėkmingai startavęs festivaliuose Toronte, San Sebastiane ir Busane filmas iki šiol gastroliuoja per festivalius. Šis įkvepiantis ir svajingas filmas bus rodomas tik pirmąjį „Kino pavasario“ savaitgalį tad siūlome nepraleisti progos jį išvysti – nuo nuo rytojaus.

Rytoj vakare garsus britų aktorius Dexteris Fletcheris atvyksta į „Kino pavasarį“ pristatyti savo režisūrinį debiutą „Pašėlęs Bilas“ (Wild Bill). Idealiai tinkanti visai šeimai kriminalinė drama pasakoja apie buvusį nusikaltėlį, kuris po aštuonerių metų grįžta iš kalėjimo ir sužino, kad jį paliko sugyventinė, o du paaugliai sūnūs patys rūpinasi savo gyvenimu. Bilas pamažu mokosi būti tėvu, bando susigrąžinti vaikų pasitikėjimą ir atpirkti jiems prarastą laiką. Jaunieji žiūrovai jau įvertino šį filmą – San Sebastiano kino festivalyje D.Fletcherio filmas laimėjo jaunimo simpatijų prizą.

Lynne Ramsay filmas „Pasikalbėkime apie Keviną“ (We Need to Talk about Kevin) – sunkesnių emocijų drama, tačiau būtina pamatyti tėvams, auginantiems vaikus. Tai jaudinanti istorija apie ypatingai sunkų vaiką Keviną ir jo mamą, kuriai sunku rasti ryšį su savo visiškai nekontroliuojamu sūnumi. Filmas nagrinėja itin sudėtingas šeimos santykių problemas, tėvų kaltės jausmą ir atsakomybę už nesusiklosčiusius vaikų likimus.

Smalsiausiesiems šį pavasarį „Kino pavasaris” dovanoja ypatingą staigmeną – nuostabų pasaulio pažinimą dokumentiniame filme „Tegyvuoja antipodai!“ (¡Vivan las Antipodas!). Kiekvieno vaiko galvoje sukasi klausimai: kas yra kitapus Žemės? Ar žmogus kabo žemyn galva kitoje planetos pusėje? Ką pamatyčiau, jei išrausčiau tunelį per patį Žemės centrą ir atsidurčiau kitame jo gale? Rusų dokumentalisto Viktoro Kosakovskio dešimties metų nereali svajonė pagaliau tapo realybe.

Jau ketvirtadienį prasidėsiančio festivalio „Kino pavasaris“ lietuviškoji programa kvies pamatyti net 15 premjerų, kurių autoriai šiandien pristatė savo darbus ir atskleidė jų kūrimo istorijas.

„Šių metų festivaliui atrinkti lietuvių filmai užgriebia ganėtinai rimtas temas, tačiau jos ne liūdina, bet visiškai priešingai – džiugina pozityviu žvilgsniu į gyvenimą ir kasdienius rūpesčius paverčia smagiais išgyvenimais,“ – sako festivalio lietuviškų filmų programos sudarytoja Justė Zavišaitė.

„Kino pavasario“ spaudos konferencijoje savo darbus pristatė režisieriai: Linas Augutis, Mikas Žukauskas, Vytautas Dambrauskas, Albina Griniūtė, Domantė Urmonaitė, Ričardas Marcinkus, Armas Rudaitis, Arūnas Eimulis, Andrius Paškevičius, Giedrius Tamoševičius, Ieva Šakalytė ir Olga Šusteriovė.

Linas Augutis, prisimindamas dokumentinio filmo „Vienintelis, nepakartojamas ir paskutinis“ kūrimą ir bendravimą su Lietuvos kino Maestro Arūnu Žebriūnu pabrėžė, kad svarbiausia, jog legendinis režisierius vis dar kuria. „Sunku prie jo prieiti. Turi prisiimti mokinio vaidmenį, nes jis – mokytojas,“ – apie bedravimą su Lietuvos kino legenda pasakojo režisierius L. Augutis.

Užsienyje kino meno studijas baigusi režisierė Olga Šusteriovė apie savo filmą „Jei ne tu“ kalbėjo: „Atvykau filmuoti, kaip gyvena neįgalūs, niekam nereikalingi asmenys, o radau ten sveikus žmones, kurie moka džiaugtis kasdienybe. Norėjau parodyti jų gyvenimą iš kitos pusės. Ne negalią, o unikalią dviejų draugų, pamilusių tą pačią merginą, istoriją.“

Mikas Žukauskas ir Gintarė Valevičiūtė dokumentinėje juostoje „Dievas sukūrė viską, išskyrus kilimą“ pasakoja apie dvi charizmatiškas ir pozityvumu spinduliuojančias merginas, kasdien susiduriančias su likimo mestu iššūkiu – itin retu Li-Fraumeni (genų mutacijos) sindromu. „Tačiau tai filmas ne apie ligą. Tik baigiant filmuoti gimė mintis pasakoti apie šį sindromą,“ – kalbėjo filmo autoriai. „Pagrindinė idėja buvo parodyti šias charizmatiškas moteris, kurios labai noriai kalbėjo apie save, nes nori paneigti stereotipą, kad sunki liga reiškia mirtį.“

Apie merginą ir jos pasaulį filmą „Aš esu Goda“ sukūręs Armas Rudaitis prisipažino, kad gilinimasis į moters dvasios gelmes tapo tikru iššūkiu ne tik jam, bet ir visai komandai: „Daug dalykų gimė iš anksto neplanuojant, paliekant savieigai ir net montuojant filmą. O moteriškąją prigimtį tyrinėjome su kolegomis net naktimis. Buvo tikrai įdomu panirti į apsimetinėjimo pasaulį. Aš ir pats užsidėjau savotišką kaukę.“

Apie apsimetinėjimą pasakoja ir Giedriaus Tamoševičiaus filmas „Sugrįžtant“. „Čia parodau, kas žmogui nutinka, kai jis nešioja kaukę, veidmainiauja. Filme atskleidžiamos šių procesų pasekmės.“

Jaunosios kartos režisierė Albina Griniūtė, debiutuojanti nuotaikingu trumpametražiu dokumentiniu filmu „Našlaitynas“ apie gyvūnų prieglaudą pasakojo atradusi kitą pasaulį: „Nors filme daug šunų, tai visų pirma filmas apie žmones. Jie visi gyvena kartu. Man svarbu buvo parodyti šį, tarsi apverstą, pasaulį.“

Filmo „1455, 1456“ autorė Domantė Urmonaitė atskleidė, kodėl filmo pasakojimo laikas tarsi apverstas aukštyn kojomis, istorija vaizduojama vis grįžtant į įvykius praeityje. „Taip nutiko, nes  užduotis buvo netradicinis montažo būdas. Tai ir padiktavo istorijos ir veiksmo sudėliojimo tvarką filme.“

Režisierius Andrius Paškevičius filme „Sudie, žiaurus pasauli“ pasakoja apie ligos ir mirties baimę. Kūrėjas prisipažino, kad tai – pusiau autobiografinė istorija. „Susirgau tuo metu, kai sklandė kiaulių gripas ir mane apėmė baimės jausmas. Tik vėliau prisiminiau, kad praeityje, būdamas dar paauglys, išgyvenau daug stipresnę baimę.“

Arūnas Eimulis teigė savo filme „Sublimuojanti metamorfozė“ pasakojantis apie žmones, kurie patys nesupranta, ką daro. Ironiškai atskleidęs menininkų meilės istoriją, režisierius prisipažino turintis įkvėpimo šaltinį: „Yra tų mūzų. Kiekvienas jų turi. Ir mano mūza visada turi pavidalą.“

Filmo „Miela Terese“ autorė Ieva Šakalytė po dešmties metų dirigavimo pasuko kino keliu. Paklausta, ar nebuvo sunku ir keista po tiek metų vienoje, pereiti į kitą sritį, debiutuojanti režisierė teigia dabar diriguojanti filmavimo aikštelei. Filme pasakojama apie vienatvę ir jos poreikį. „Savo filme aš turbūt būčiau Džiugas. Manau, kad vienatvė yra visiems būtina, o kartais – net privaloma.“

Trumpametražių filmų programoje šiemet žiūrovai pamatys net 10 naujų lietuviškų kūrinių, tarp kurių – ir studentų, ir patyrusių režisierių darbai. Keturi jų pirmą kartą dalyvaus festivalyje „Kino pavasaris“ organizuojamoje programoje „Trumpas konkursas“, kur kartu su 13 Rytų ir Centrinės Europos trumpametražių filmų šie lietuvių kūriniai varžysis dėl nugalėtojo titulo, o juos vertins tarptautinė žiuri:

Filmas „Game Over“. Režisierius Ričardas Marcinkus teigė dėkojęs likimui, kad filmuodamas vieną filmą, rado aktorių kitam. „Man iš tiesų pasisekė, kad filmuodamas senelių namuose, atradau tikrai spalvingą asmenybę – Povilą, kuris yra buvęs narkomanas, praleidęs kalėjime beveik tris dešimtmečius. Ne kasdien sutiksi žmogų su tokia patirtimi. Ir filmuoti buvo lengva, nes viskas vyko labai natūraliai, tereikėjo suformuoti užduotį Povilui.“ Taip pat režisierius patikino susirinkusius, kad nė vienas gyvūnėlis filmavimo metu nenukentėjo, mat filme rodomas kačiukas, petekęs į vaikų rankas.

Filmas „Ryba“, pasakojantis epizodą iš gangsterių gyvenimo, primena kovinius filmus. Režisierius  Vytautas Dambrauskas susirinkusiems paaiškino, ką reiškia žodis „ryba“ – tai žodis, kurį ištaria paskutinę domino kaladėlę padėjęs žaidėjas ir nugalėjęs varžovus. „Bent jau pas mus, Šeškinės rajone taip daroma,“ – smagiai apie filmo kūrimą pasakojo jo kūrėjas. „Įprasta, kad gangsteriai žaidžia kortomis, bet pamaniau, kodėl jie negali žaisti domino ar petankės.“

Konkurse taip pat dalyvaus Giedrės Beinoriūtės dokumentinis filmas „Specialistė“ ir Tado Vidmanto „Būtina padaryti“.

Ketvirtus metus iš eilės bus renkamas ir „Geriausias debiutas“. Šiais metais konkurse – net 12 jauniausios kino kartos trumpametražių filmų. Juos vertins nacionalinė žiuri, sudaryta iš kino industrijos profesionalų: režisierių, akademikų ir kino kritikų.

Kaip ir pernai, šiemet „Kino pavasario“ lankytojai galės rinkti žiūroviškiausią lietuvišką filmą. Savo simpatijas ir balsą atiduoti bus galima interneto svetainėje www.kinopavasaris.lt.

„Kino pavasario“ lietuviškoje programoje bus proga išvysti net 19 mūsų šalies bei užsienio publiką sužavėjusių 2011-2012 metų lietuviškų filmų, tokių kaip pilno metražo juostą „Miegančių drugelių tvirtovė“, tautiškumui ir piletiškumui įkvepiantį dokumentinį filmą „Kaip mes žaidėme revoliuciją“ ir paskutinį kartą didžiajame kino ekrane rodomą “Tadas Blinda. Pradžia” bei daugelį kitų.

Į spalvingiausią Lietuvoje kino festivalį „Kino pavasaris” per keturias dienas atsivers net šešerios durys, bus rodomi šeši skirtingi filmai, o svečių šį šventinį savaitgalį festivalis sulauks keliskart daugiau. Į jau septynioliktus metus rengiamo festivalio atidarymo savaitgalį rinksis solidi kino pasaulio publika, ištikimi „Kino pavasario” gerbėjai, šalies įžymybės ir garbingi užsienio svečiai.

„Visų mylimas ir laukiamas festivalis vyksta tik kartą per metus. Tad šiemet nutarėme jo atidarymą paversti net keturias dienas besitęsiančia švente, į kurią sukviesime per septyniolika metų drauge su mumis augusią ir brendusią kino mylėtojų publiką. Jiems kasdien dovanosime įspūdingų renginių ir  skirtingų filmų. Tad kviečiame visus švęsti pavasarį kine drauge”, – apie rytoj prasidedantį festivalio atidarymo savaitgalį pasakoja „Kino pavasario” direktorė Vida Ramaškienė.

Pirmoji festivalio diena – kovo 15-oji, ketvirtadienis. Jau rytoj „Kino pavasarį” atidarymo proga sveikinti rinksis garbingi festivalio svečiai, ištikimi gerbėjai ir visi, kuriems festivalis dėkingas už savo gyvavimą. Oficialaus atidarymo metu tradiciškai bus pristatoma festivalio konkursinė programa, jos žiuri, festivalio naujovės bei malonios staigmenos kino mylėtojams. Iškilmingą atidarymo ceremoniją vainikuos net du filmai: festivalio naujovę – trumpametražių filmų konkursinę programą pristatanti australų juosta „Lokys”, kurios premjera įvyko Kanuose, ir naujausias Romano Polanskio filmas „Kivirčas” – komiška juosta su Holivudo akorėmis Jodie Foster ir Kate Winslet panardins žiūrovus į smagų ir ironišką žodžių mūšį, apnuoginantį keturių žmonių charakterius bei atskleis užgniaužtas dviejų šeimų paslaptis.
Antroji festivalio diena – kovo 16-oji, penktadienis. „Kino pavasario” ir kosmetikos kompanijos „Bourjois” dovanojamas renginys bus visų garsių šalies moterų spindesio vakaras. Penktadienį garsios aktorės, režisierės, menininkės ir žinomos šalies damos mėgausis moteriškumą puoselėjančios prancūzų kompanijos „Bourjois” dėmesiu ir siurprizais bei specialiu kino seansu – viena moteriškiausių festivalio juostų „Café de Flore”. Trapioji prancūzė Vanessa Paradis ir džiazo albumo „Café de Flore“ melodija, dvi skirtingos meilės istorijos, užgriebiančios giliausiai užslėptas emocijas. Ypatingo vakaro moterims metu bus atskleista didžioji vakaro paslaptis – paskelbtos trys pretendentės į metų Geriausios Lietuvos kino aktorės titulą.

Tą patį vakarą įvyks ir didžioji festivalio premjera – režisieriaus Dexterio Fletcherio debiutinio filmo „Pašėlęs Bilas” pristatymas. Lietuvos auditorijai puikiai žinomas žymus britų aktorius bei režisierės Dalios Ibelhauptaitės vyras „Kino pavasario” mėgėjams pažįstamas ir kaip pirmojo konkurso „Nauja Europa – Nauji vardai” žiuri prezidentas. Šiais metais jis pats debiutuoja kaip režisierius ir atvyksta Lietuvos žiūrovams pristatyti savo debiutinį filmą „Pašėlęs Bilas”. Savo bičiulio D.Fletcherio su premjera atvyks pasveikinti garsūs Lietuvos meno, teatro, kino ir mados pasaulio atstovai.

Trečioji festivalio atidarymo savaitgalio diena – kovo 17-oji, šeštadienis. Žiūrovų lauks šiais metais prie „Kino pavasario” prisijungęs „Viasat komedijų festivalis”. Linksmų plaučių žiūrovams būtent ši diena taps tikruoju festivalio atidarymu, kurį vainikuos “Auksiniam gaubliui” nominotas airių filmas „Sergėtojas”. Šia komedija praėjusiais metais taip pat buvo atidarytas Sandanso kino festivalis. Į „Viasat komedijų festivalį” rinksis TV3 žvaigždės, garsūs aktoriai ir įžymybės, kuriems nesvetimas humoro jausmas.

Ketvirtoji „Kino pavasario” atidarymo savaitgalio diena – kovo 18-oji, sekmadienis. Paskutinės šventinio savaitgalio dienos popietę visus atvykti kvies Lietuvos centrinis valstybės archyvas, kuris pristatys naujovę – lietuviškos dokumentikos skaitmenizavimo projektą „Lietuvos dokumentinis kinas Internete (e-kinas)“, finansuojamą ES struktūrinių fondų. Nuo šiol visus Lietuvos režisierių dokumentinius filmus, sukurtus 1919-1961 metais, bus galima rasti internete, apsilankius svetainėje www.e-kinas.lt.

Sekmadienio vakarą vyks ir festivalio naujovę pristatantis vakaras. Nuo šių metų “Kino pavasaris” skelbia nauja tradiciją. Kasmet bus pristatomas šalies-partnerės nepriklausomas kinas. Šį kartą Amerika dovanos savo nepriklausomų kūrėjų darbus. Iškilmingą pristatymo vakarą vainikuos jau klasika tapęs filmas „Nerūpestingas keliautojas”. Šviesios atminties Dennis Hopper’is režisavo ir pats vaidino šioje juostoje kartu su čia debiutavusiu ir nominaciją Oskarui pelniusiu Jack’u Nicholson’u. Šis filmas simboliškai sujungia Amerikos nepriklausomo kino programą su trumpametražių filmų programa, mat tiek Dennis, tiek Jack’as, patys to nežinodami, pateko į filmą „Žvaigždžių dulkės”, kurį festivalio metu galės pamatyti „Kino pavasario” lankytojai. Sekmadienio vakarą į Amerikos nepriklausomo kino programos pristatymą rinksis Amerikos ambasados Lietuvoje atstovai, kitų šalių diplomatai bei mūsų šalies valdžios atstovai ir garbingi svečiai.

„Kino pavasaris” kviečia drauge švęsti festivalio atidarymo savaitgalį ir mėgautis geriausiais, prestižinių festivalių apdovanotais, “Oskarams” nominuotais filmais, kurių kino mylėtojai laukia ištisus metus.

Vilniaus tarptautinis filmų festivalis „Kino pavasaris‟ jau ne vienerius metus Tarptautinės moters dienos proga sveikina dailiosios lyties atstoves ir dovanoja joms galimybę bilietus į „Kino pavasario‟ filmus įsigyti pigiau. Tačiau šiemet festivaliui už norą pradžiuginti moteris jų šventės proga grasinama bauda.

Dėl jau gražia tradicija tapusios akcijos moterims Lygių galimybių kontrolieriaus tarnyba sulaukė piliečio skundo. Pareiškėjo pasipiktinimą sukėlė tai, kad Moters dienos proga pigesnius bilietus į kino seansus pasiūlyta įsigyti tik moterims.

„Kasmet pradžiugindavome moteris, dovanodami joms skirta akciją. Tačiau Kovo 8-tąją ir vyrai sugūžėdavo drauge su savo mylimosiomis ar pažįstamomis moterimis į kino teatrą, padėdami joms laukti eilėje, įsigyti bilietus. Stipriosios lyties atstovai tikrai neturėtų piktintis tuo, kad darome šventę tądien moterims, juk vėliau, prasidėjus festivaliui, kovo 8 dieną pigiau nupirktais bilietais gali naudotis ir vyrai,‟ – apie šventinę akciją pasakoja „Kino pavasario‟ vykdantysis direktorius Algirdas Ramaška.

Festivalio organizatoriai apgailestauja, kad šiais metais išskirtine akcija negalės pasveikinti moterų. Tačiau „Kino pavasaris‟ dailiosios lyties atstovių be dėmesio tokią svarbią dieną tikrai nepaliks.

Vilniaus tarptautinis filmų festivalis „Kino pavasaris‟ skelbia, jog rytoj, Kovo 8-tosios proga bilietus pigiau galės įsigyti ne tik moterys, bet ir vyrai. Stipriosios lyties atstovai savo damoms galės dovanoti ne tik gėlių, bet ir abonementus į „Kino pavasario‟ filmus.

Akcijos metu bilietus galima įsigyti tik kino teatrų kasose.