Per pirmąjį metų ketvirtį kino bilietų pardavimas Lietuvoje sumažėjo 25 proc. Sausis, vasaris ir kovas stipriai atsiliko nuo ne pačių sėkmingiausių 2010 m. rezultatų, o ir balandį į repertuarą išskridę filmai padėties nepakeitė. Dabar šalies rinkai trūksta bent 145 tūkst. žiūrovų, kad pasivytų pernai metų lankomumą. Praradimą lėmė masinį ažiotažą generuojančių filmų trūkumas: kol kas tik vienintelei lietuviškai įgarsintai pasakai “Ilgo plauko istorija” pavyko sušukuoti daugiau nei 1 mln. Lt pajamas, o visi kiti filmai nepajėgė peršokti net 500 tūkst. Lt barjero.

Trūksta ažiotažinių įvykių

Per pastaruosius tris mėnesius repertuarą margai nuspalvino intelektualesni kūriniai (“Juodoji gulbė”, “Karaliaus kalba”, “Biutiful”, “Išeities kodas”, “Kai sutiksi aukštą tamsiaplaukį”, “Potiche”), bet jie, net išspausdami didžiausias galimybes, sugebėjo parsiduoti ribotai auditorijai. Profesionaliai dubliuoti animaciniai nuotykiai (“Rango”, “Op”) neįtiko masinio skonio įpročiams, trimačiai spektakliai (“Sanctum”, “Žalioji širšė”, “Piktas vairuotojas”, “Spragtukas”, “Jūrų dinozaurai”) stebino ypač kukliu apetitu, o gausus rusiškas importas (“Vykrutasai”, “Labai rusiškas filmas 3D”, “Tarnybinis romanas. Dabartiniai laikai”) nepateisino lūkesčių.

Akivaizdu, kad Lietuvos platintojams nepavyko atrasti filmų-įvykių, kuriuos pageidautų pamatyti dažniausiai kino teatruose laisvalaikį leidžiantys pramogautojai. Po Velykų rinkos gelbėjimo misiją pradėjo animacinė ekskursija į Braziliją “Rio” ir Rio de Žaneiro gatvėmis automobiliais skuodžiantys lenktyninio serialo “Greiti ir įsiutę” herojai. Būtent šie du į platesnę demografinę auditoriją nusitaikę filmai turėtų išlaikyti iniciatyvą gegužę, kai estafetę perims dar bent trys komerciniai gelbėtojai – patys laukiamiausi hitai.

Nuotykių epo “Karibų piratai: ant keistų bangų”, alkoholizuotos komedijos “Pagirios Tailande” ir superherojiško trilerio “Toras” premjerų kiti platintojai prisibijo, todėl nenori rizikingai konkuruoti su užtikrintais lyderiais. Tačiau ir jie turi savų silpnybių – didžiausi gegužės repertuarinio kino hitai nepateiks nė trupinėlio originalumo ir mėgins įsiūlyti juoduose maišuose tas pačias kates, kokias mes visi jau spėjome prisijaukinti. Bet kokiu atveju rimtesnio ir intelektualesnio kino vartotojai gali ramiai atostogauti, nes kino centrų repertuaruose jie neturės ką rinktis, o mažieji kino teatrai taip pat nežada ypatingų naujienų.

Pirmasis trimatis komiksas

Jamesas Cameronas prognozuoja, kad po penkerių metų dauguma filmų didžiausiuose ekranuose bus rodomi tik 3D formatu. Aršiausias trimačių pramogų kritikas Rogeris Ebertas šmaikštauja, kad būtent tą dieną jis nustos lankytis kino teatruose. Gegužę mūsų lauks keturios 3D premjeros, kurios vilios susimokėti už bilietą keturiais litais brangiau, bet nėra jokių garantijų, kad visi jie atidirbs kainą.

Labai sunku prognozuoti, kaip seksis “Torui”, bet tikriausiai – nekaip. Nes mistinėmis legendomis nutapytas ir prabangiai išpuoštas kino filmas niekaip neprilygsta “Įsikūnijimui”, o kvapą gniaužiantys 3D efektai čia išnaudojami pernelyg trumpai. Labiausiai šis filmas turėtų patikti komiksų gerbėjams, užkoduotų staigmenų mėgėjams ir tiems, kuriuos traukia dievų bei pabaisų konfliktai.

Kur kas efektingiau trimačiais kalneliais siūbuos nuotykių epas “Karibų piratai: ant keistų bangų 3D” su nepakartojamuoju Johnny Deppu ir seksualiaja Penelope Cruz. Holivudinės sėkmės formulę išradęs prodiuseris Jerry Bruckheimeris moka kurti ažiotažinius reginius ir taip tiki visai nebūtinu jau išsisėmusios trilogijos tęsiniu, kad ryžosi mokėti charizmatiškajam pagrindinio vaidmens atlikėjui 55 mln. JAV dolerių honorarą, t.y. ketvirtadalį viso biudžeto.

Studija “Walt Disney” reklamuoja piratinį nuotykį apie jaunystės eliksyro paieškas tradiciniais metodais ir detaliai informuoja apie gigantiškus filmavimo užmojus, bet po devyniais užraktais slepia filmo siužetą, kuris veikiausiai nenustebins ypatingomis naujovėmis. Didžiausią nerimą “Karibų piratų” gerbėjams kelia režisieriaus pakeitimas – vietoj etatinio Gore’o Verbinskio laivo šturvalą perėmė miuziklų ir dramų autorius Robas Marshallas (“Čikaga”, “Devyni”, “Geišos išpažintis”).

Kuo skiriasi Vegasas nuo Bankoko

2009 m. vasarą “Pagirios Las Vegase” apsisvaigino čempionišku lankomumu ir gavo daugiau pinigų neišvengiamam tęsiniui, kurio viltingai laukia pagiringi bičiuliai. Tačiau berniukiškos komedijos tęsinio “Pagirios Tailande” reklaminis klipas aiškiai išduoda, kad į šį filmą būtų geriau eiti be jokių lūkesčių ir pamiršti nuotykius Las Vegase. Kaip ir būna sėkmingų filmų tęsiniuose, trys vyrukai antrą kartą užlips ant to paties grėblio – prisiskanaus azijietiškų trauktinių ir atsibus skaudamomis galvomis, kad išsiaiškintų, ką gero nuveikė vakar ir kodėl pasikeitė jų išvaizda. Taigi nusiteikite žiūrėti lygiai tą patį, tik kitoje ir daug egzotiškesnėje aplinkoje.

Ar pajėgs filmas dvynys pakartoti vyresniojo brolio finansinius laimėjimus? Tai priklausys nuo juokelių ir pokštų apie prisigėrusių draugų nemalonias situacijas, nes “Pagirių” formulė stipriausiai suveikė, kai tie patys žiūrovai atėjo pakartoti nuotykio ir sumokėjo už bilietą antrą kartą. Tad režisieriaus sprendimas kopijuoti ir negalvoti nieko naujo gali visiškai pasiteisinti dar sykį.

Trileriai, kurių galima nežiūrėti

Premjerinio veiksmo trilerio “Nežinomas” režisierius ispanas Jaume Collet-Serra stengiasi sukurti stilingai atrodančią intrigą: gražiai filmuoja žiemišką Berlyną, stebina automobilių gaudynėmis su piruetais nuo tiltų. Visos problemos prasideda, kai tenka atskleisti neįtikimo ir absurdiško siužeto paslaptis, o scenaristams nepavyksta motyvuoti keistų sutapimų. Mokslininkas patenka į avariją ir atsibudęs iš komos staiga pamiršta tikrąjį misijos tikslą. Jo neatpažįsta žmona, o tapatybe kažkodėl naudojasi nepažįstamas amerikietis. Ant popieriaus tokia užuomazga skamba įdomiai, tačiau gera idėja realizuojama kvailiausiu įmanomu būdu ir nutiražuotais štampais apie sąžinės balsui pasidavusį samdomą žudiką.

Prie beviltiškų ir tuščių filmų galima priskirti ir dar vieną veiksmo trilerį “Kunigas 3D”, kuriame užpykęs dvasininkas gelbės dykumoje stūksantį miestą nuo giminaitę pagrobusių kraugerių vampyrų. Daugiau nieko nereikia žinoti apie šią nesąmonę, o protingiausia būtų ją ignoruoti. Panašias skerdynes matėme jau daug kartų. Jeigu vis dėlto eisite į trimatį “Kunigą”, tai nesitikėkite, kad jis prilygs “Absoliučiam blogiui”. Jeigu dar trūksta argumentų, tai prisiminkite, koks beviltiškas ir nebūtinas išėjo režisieriaus Scotto Stewarto ir aktoriaus Paulo Bettany “Legionas” (vos 6,8 tūkst. parduotų bilietų).

Prie nerekomenduojamų filmų galima priskirti ir dar vieną šlamštelį – paauglių vilionėms sukurtą pasakišką fantaziją “Pabaisa”. Sunku rasti logišką pateisinimą, kam mūsų platintojai pirko visiškai nebūtiną ir televizijos tinkleliui labiau tinkamą filmą, kurį dabar keiksnoja netgi tikslinė jo auditorija. Jau iki pirmo viešo seanso buvo aišku, kad tai visiškas šnipštas.

Knyga ir filmas

O štai kriminalinė drama “Advokatas iš Linkolno” pasiūlys alternatyvą komercinei srovei ir padovanos bent vieną filmą, kuriame galėsime žavėtis stipria aktorių vaidyba ir komplikuotos struktūros siužetu. Matthew McConaughey (“Laikas žudyti”) po daugelio metų grįžta persirengęs advokatu. Jis nenori mokėti mokesčių ir ieško klientų, važinėdamas Los Andželo gatvėmis senutėliu “Lincoln” automobiliu. Taip laimingasis teisininkas sutinka jauną milijonierių, kuris kaltinamas merginos išprievartavimu, bet aiškiai slepia dar daugiau blogybių ir pavojingų ryšių.

Jokių ypatingų žanro naujovių šiame trileryje nerasite, bet stebėti sluoksniuotą “kas tai padarė” stiliaus detektyvą bus įdomu. Jeigu dar nepamiršote Johno Grishamo kriminalinių romanų ekranizacijų, tai patirsite daug malonumo ir nespėsite pastebėti smulkių klišių ir nelogiškų verdiktų. Režisierius Bradas Furmanas prikausto dėmesį nuo pirmos iki paskutinės minutės, užmina intelektualių mįslių ir skatina perskaityti rašytojo Michaelo Connelly knygą, kurios tiesas gina “Advokatas iš Linkolno”.

Vertėtų dėmesį atkreipti ir į dar vieną filmą – šeimyninę dramą “Bebras”. Jame Melas Gibsonas brandžiai vaidina į gilią depresiją nugrimzdusį vyrą ir nuo šeimos atsiskyrusį tėvą, kurio kasdienybę perkrato šiukšlių konteineryje rastas pliušinis bebras. Nelaimėlis pradeda bendrauti su žaislu, kurio judesius pats kuria savo ranka ir kurio atsakymus pats įgarsina savo pakeistu balsu. Filmas dar įdomus tuo, kad simbolizuoja M.Gibsono ir Jodie Foster (ji yra “Bebro” režisierė) sugrįžimą po 1994 m. komiško vesterno “Maverikas”.

Vasaris yra pagrindinis kino apdovanojimų teikimo mėnuo. Gildijos ir asociacijos pagaliau skelbs geriausius, Didžiosios Britanijos meno akademija išdalys BAFTA premijas, Berlyno kino festivalis paleis lokius, o paskutinio sekmadienio naktį prie televizorių prikaustys “Oskarų” ceremonija. Šaunu, kad bent trys į medalius pretenduojantys filmai pačiu tinkamiausiu laiku atrado vietą Lietuvos repertuaruose, kuriuos tradiciškai šturmuos stiprus rusiškos komercijos desantas, trys praleistinos romantinės komedijos, net du Nicolai Cage’ai skirtingais apdarais, kukliai maištaujanti lietuviška premjera ir vienas milžiniškai tuščias erdvinis reginys mažiems vaikams.

Apie tėvus ir mirtį

Vasarį visu tempu dar suksis apdovanojimų favoritai “Juodoji gulbė” (12 BAFTA nominacijų) ir “Karaliaus kalba” (14 BAFTA nominacijų). Ta pati smalsių ir mąslaus kino mėgėjų draugija domėsis meksikiečio Alejandro Gonzalezo Inarritu drama “Biutiful”, kuri taip pat gavo kvietimą į BAFTA puotą ir prasimušė tarp “Oskarų” pusfinalininkų. Platinimo bendrovė “ACME filmai” pasielgė teisingai, palikdama originalų pavadinimą, nes neįmanoma rasti vieno lietuviško žodžio tiksliam vertimui.

Tai nėra pats geriausias “Babelio”, “21 gramo”, “Meilės kalės” režisieriaus filmas, kaip teigiama reklamoje. Bet jis tikrai ambicingiausias, jautriausias, lyriškiausias ir ne mažiau prasmingas už kitus. Svarbu žinoti, kad “Biutiful” skleidžia slogias ir liūdnas nuotaikas, provokuoja susimąstyti apie tėvų ir vaikų ryšius, nagrinėja žmonių moralines savybes, šokiruoja tragiškais nutikimais, atskleidžia neturistinės Barselonos užkampius, sugeba nemoralizuoti ir neteisti personažų už netobulus poelgius, drąsiai kalba apie mirtį, nebijo pravirkdyti.

A.G.Inarritu sąmoningai pasirinko brangiai kainuojantį metodą ir nufilmavo visas scenas chronologine tvarka, kad aktoriai jaustų emocijų raidą ir efektyviau perteiktų sunkius išbandymus. Javieras Bardemas fenomenaliai atliko režisieriaus užduotis ir sukūrė neabejotinai geriausią vaidmenį savo karjeroje.

Nepagydomai sergantis tėvą jaučia artėjančios mirties alsavimą, trokšta per likusias 75 dienas pasirūpinti geresne vaikų ateitimi ir prieš išeidamas sutvarkyti svarbiausius reikalus. Pamatyti bent vieną kartą verta, bet nesitikėkite lengvo filmo ir džiaugsmingų atsakymų, o pasirenkite narplioti skirtingas interpretacijas.

Nežinia, kaip lietuviai sutiks

Finansiškai sėkmingiausias Joelio ir Ethano Coenų kūrinys “Tikras išbandymas” taps tikru išbandymu Lietuvai. Mes nesame pratę žiūrėti vesternų ir pagauti klasikinio žanro įmantrybių, tad užgrobtos 120 mln. JAV dolerių pajamos Amerikos prerijose, prisiminimai apie filmą tuo pačiu pavadinimu su legendiniu Johnu Wayne’u, nuostabūs kritikų atsiliepimai ir “Oskarų” nominacijos neturės didelės įtakos. Autentiškais akcentais bendraujantis ir subtilia koeniška ironija pokštaujantis filmas bus priklausomas nuo lietuviško vertimo, paaiškinimų tikslumo ir subtilaus humoro perteikimo, nes dauguma dialogų nurašyti nuo Charleso Portiso knygos puslapių ir vartoja senamadiškus žodžius.

Boksas taip pat negalėtų pasigirti paklausa mūsų šalyje. Nors Sylvesterio Stallone’s “Rokio” serialas dar neišblėso iš atminties, o “Įsiutusio buliaus” gerbėjai nepavargsta pakartotinai stebėti Roberto de Niro benefiso ringe, Rono Howardo biografinė drama “Pakilęs iš pelenų” ir Clinto Eastwoodo graudžioji “Mergina, verta milijono” sudomino ne daugiau kaip 9 tūkst. žiūrovų. Jeigu Davido O.Russello gyvenimiškais faktais išmuštruota drama “Kovotojas” parduotų panašų kiekį bilietų, tai tituluotume ją absoliučia nugalėtoja.

Nenuspėjamų, tikroviškų ir nuoširdžių emocijų kupinas filmas gali pasiūlyti kur kas daugiau nei bokso smūgius. Už ringo ribų pulsuoja spalvingos biografijos šeimos drama, kai dėl pergalės svarbiausiame mūšyje perspektyviam sportininkui tenka spręsti sunkias dilemas, įvertinti artimiausių žmonių brukamas tiesas, pasikliauti nauja meile, nesugriauti santykių su kenksmingai rūpestinga mama.

Riteris Nicolas prieš medžiotoją Nicolą

Mūsų platintojai neleidžia pailsėti nuo atsibodusio Nicolo Cage’o, kuris jau senokai prarado uoslę geriems pasiūlymams ir filmuojasi, kur tik papuola. Visai nenuostabu, kad fantastinis istorinis siaubo trileris “Juodosios raganos metai” liko subadytas prastais žiūrovų atsiliepimais ir pagerino blogiausių recenzijų rekordą. Režisierius Dominicas Sena sumaišė raganų medžioklę iš visų įmanomų žanrų ir kompiuterinių žaidimų, nupiešė vizualinių efektų paveikslą su animuotais monstrais, demonais, vilkais, varnomis ir nekreipė dėmesio į elementarias logikos klaidas. Blogiausia, kad pigiai kainavęs (40 mln. JAV dolerių) niekalas susigrąžins investicijas po viešnagės aplink pasaulį ir DVD pardavimo, o peruką užsimaukšlinęs ir XIV amžiaus riterį suvaidinęs N.Cage’as vėl gaus pasiūlymą.

Negana to, vasarį Lietuvos kino teatruose bus rodomas ir antras filmas su N.Cage’u – “Piktas vairuotojas 3D”. Du kartus per mėnesį stebėti honorarus atidirbinėjantį vienodą N.Cage’ą jau prilygtų kančiai, tad būtų protingiausia pasirinkti vieną filmą.

Rusiškos komercijos virusas

Kiekgi galima? Daug žadėję ir skambiai nuvylę “Comedy Club” juokdariai su ankstesniais dviem “Labai rusiškais filmais” prarado daug gerbėjų. Neskoningi, purvini, gašlūs, nejuokingi tualetiniai pokštai labiau priminė “Paties baisiausio filmo” nešvankybes nei rusiško kino parodijas. Stipriai sukritikuoti vyrukai vis dėlto ryžosi įrodyti, kad galbūt trečias kartas nemeluoja. Apgaulingai smagūs įvadiniai anonsai vėl ragina suteikti šansą “Labai rusiškam filmui 3D” ir Gariko Charlamovo šutvei reabilituoti save. Tiesmukiškai nuspėjamo filmo idėja begėdiškai nukopijuota nuo Lietuvoje nerodytos Michelio Gondry komedijos “Malonėkite atsukti” apie netikėtai dingusių garsiausių kūrinių perfilmavimą.

Nepalyginti gražesnes komercines perspektyvas spinduliuoja darbščiausio rusų prodiuserio Timuro Bekmambetovo romantinė komedija nesuprantamu lietuvišku pavadinimu “Vykrutasai”. Meilės ir vestuvių trikampis buvo braižomas ilgiau, nei planuota, dėl nenumatytų perfilmavimų teko pavėlinti premjerą tris mėnesius. Belieka tikėtis, kad patobulinimai nepakenkė žaismingai komedijai apie gražią nuotaką, aplinkybių įkaitu tapusį jos sužadėtinį iš provincijos ir per daug pasitikintį savimi buvusį meilužį.

Valentino dienos meniu

Didelių stebuklų neverta tikėtis ir iš ilsėtis neskubančio senuko Woody Alleno. Užsispyrėlis kepa po naują filmą kiekvienais metais ir pats jau nepastebi, kad kopijuoja save. Minimaliai juokingoje ir tuščiai kalbančioje komedijoje “Kai sutiksi aukštą tamsiaplaukį” tikrai sutiksite gausybę pamėgtų įžymybių. Naomi Watts, Antonio Banderasas, Freida Pinto, Anthony Hopkinsas, Gemma Jones, Joshas Brolinas duos apčiuopiamos naudos bilietų pardavimui, bet iki “Viki Kristinos Barselonos” lygio netraukiančiam filmui bus sunku išsilaikyti po premjerinio savaitgalio atsiliepimų. Mat W.Allenas sau įprastu stiliumi vėl pasakoja daug kartų regėtas anekdotines istorijas apie paklydimus jausmuose, nukrypimus į kairę, neišsipildžiusias viltis ir begalinį norą siekti šlovės kitų žmonių pastangomis.

Po katastrofiškai nesėkmingo starto JAV kino teatruose į Lietuvą atvykstanti romantinė dramedija apie nelaimingų žmonių santykius “Iš kur tu žinai?” bus tik laikina žaidėja rinkoje ir nieko ypatingo nenuveiks. Vos 30 mln. JAV dolerių per vargus sukrapštęs filmas kainavo net 120 mln. dolerių. TV serialo “Simpsonai” sumanytojas prirašė daug ironiškų pokalbių ir sugalvojo šmaikščias meilės išbandymų situacijas, tačiau klaidingai parinkti aktoriai netinka šiems personažams, vaidina neįtikinamai, be jokio entuziazmo ir galiausiai nuvilia. Todėl žiūrėti kiekvieną minutę darosi vis nuobodžiau.

Romantinė sekso komedija “Be įsipareigojimų” yra dar vienas pavyzdys, kad patys geriausi aktoriai mėgsta pailsėti ir atidirbti honorarą, kokio jiems niekas nepasiūlys už rimtą vaidmenį. Komedijos veterano Ivano Reitmano humoristinėse pinklėse įkliuvusi “Auksinio gaublio” laureatė ir ryškiausia pretendentė į “Oskarus” Natalie Portman atrodo kardinaliai kitaip nei “Juodojoje gulbėje”. Darreno Aronofsky psichologinį šokių trilerį privaloma pamatyti visiems, bet Valentindienio iškilmėms tinkamą komediją galima ramiai praleisti. Šis filmas sudėliotas pagal nutiražuotą formulę ir jame nėra jokių paslapčių.

Didelis ir tuščias

Negaiškite laiko ir nuotykių fantazijai “Guliverio kelionės”, jeigu jums daugiau nei 13 metų. Dar labiau venkite nevykusios vaikiškos pramogos, jeigu kada nors skaitėte Jonathano Swifto romaną apie milžino nuotykius Liliputijoje arba vaikystėje matėte TV filmą. Talentingi scenaristai Nicholas Stolleris ir Joe Stillmanas pasityčiojo iš literatūros šedevro ir pasiskolino tik pagrindinę idėją, kurią aprengė kvailais amerikietiškais pokštais ir gašliais triukais (spėkite, kaip Guliveris užgesins gaisrą liliputų karališkuosiuose rūmuose). Šiuolaikinės “Guliverio kelionės” modernizavosi į “King Kongą” ir “Transformerius”, nes režisieriui Robui Lettermanui nerūpėjo knygoje išryškinta airių rašytojo socialinė ir politinė kritika.

Spalio mėnesio kino repertuaras supažindins su pirmuoju rimtu “Oskaro” nominacijų lyderiu, užpils aštriomis emocijomis, juokins, stebins, gundys, kvies į romantiškus pasimatymus ir parodys tai, ką sunku įsivaizduoti.

Žmonės nori jungtis prie interneto, bendrauti ir patikrinti, ką veikia jų draugai. 2004 m. genialus Harvardo universiteto studentas Markas Zuckerbergas šiam tikslui atidarė socialinį tinklą “Facebook”, kuriuo šiandien naudojasi milijonai piliečių, o idėjos autoriaus banko sąskaitoje vartosi milijardai. Jis karštligiškai priešinosi ir nenorėjo, kad kas nors sukurtų filmą dar jam gyvam esant, nes dėl apsėdusio godumo ir lengvų pinigų jaunuolis išdavė geriausius draugus ir partnerius. Elitinio režisieriaus Davido Fincherio (“Keista Bendžamino Batono istorija”, “Kovos klubas”, “Septyni”) tikro gyvenimo įvykius interpretuojanti drama “Socialinis tinklas” jau dabar vadinama pačiu rimčiausiu artėjančios “Oskarų” puotos favoritu.

"Veido" archyvas

“Socialinis tinklas”

Holivudo studija “Sony” surengė išankstinių peržiūrų seriją ir neprašovė. Įtakingiausių leidinių kritikai ir skaitomiausių tinklaraščių autoriai nesikuklindami giria protingąjį filmą apie “Facebook”. Jie pabrėžia aktorių Jesse Eisenbergo, Andrew Garfieldo, popdainininko Justino Timberlake’o užkrečiamą vaidybą, “Zodiakui” prilygstančią galingą režisūrą ir puikų Aarono Sorkino scenarijų. Taigi “Socialinį tinklą” būtinai reikia pamatyti.

Akivaizdu, kad artimiausiu metu sulauksime dar daugiau biografinių ir išgalvotų filmų apie internetinio bendravimo stebuklus. Šiemet jie įsiveržė į Kanų, Venecijos ir San Sebastiano kino festivalių programas. Tikriausiai nevertėjo į Lietuvą vežti prieštaringai įvertinto japonų režisieriaus Hideo Nakatos psichologinio siaubo trilerio “Čiatas”. Kanuose jis pripildė sales ir sukėlė chaosą, tačiau jau po pirmojo seanso pasklido nepalankios nuomonės. Spalvingas stilius ir laki internetinio gyvenimo fantazija lengvai įkaitina vaizduotę, tačiau nutiražuoti siužeto elementai filmą paverčia nuspėjamu, neįdomiu ir tik gerai atrodančiu niekalu.

Pelėdos ir niekšai

Vaikiškų pinigų krepšelį šį mėnesį dalysis du skirtingi šeimyniniai filmai. Iš jų nesunku išrinkti garantuotą čempioną. Dar vasarą animacinė veiksmo komedija “Bjaurusis Aš” apie išradingiausių niekdarių mūšį užkariavo JAV kino teatrus ir kantriai laukė, kol Lietuvoje finansinius reikalus susitvarkys “Žaislų istorija 3″, “Šrekas. Ilgai ir laimingai” bei “Katės ir šunys 2″. Lietuviškas dubliažas, trimačių efektų atrakcionai, mielos išvaizdos šarmingi personažai ir holivudinis pamokslas (net superblogas žmogutis turi didelę širdį) neleis nuobodžiauti, o žiūrovus linksmins su “Madagaskaro” pingvinais lyginami kenkėjai geltonieji pakalikai.

"Veido" archyvas

“Bjaurusis Aš”

Zacko Snyderio režisuota animacinių nuotykių fantazija “Pelėdų karalystės sargai” aplenks konkurentą pribloškiančiu vizualumu, tačiau pralaimės dvikovą dėl lietuviško kranksėjimo stygiaus. Kad ir koks gražus būtum ir kokio tobulumo avatariškus 3D efektus nupieštum, Lietuvos rinkoje vaikišką auditoriją galėsi suvilioti tik tautiškai kalbančiais knygelių herojais. Priešingu atveju didelė dalis žiūrovų tiesiog ignoruos filmą apie narsiąsias pelėdas, nors ir kaip tai būtų neteisinga.

Režisieriaus reputacija ir krepšinio rinktinės trenerių dar galingiau išreklamuota istorinio epo “300″ svarba privilios vyresnius svajotojus, tačiau jų nupirkti bilietai geriausiu atveju užtikrins tik 300 tūkst. Lt pajamas.

Po smėliu

Dar du festivaliuose pašventinti filmai idealiai suderina originalias idėjas, aktorių vaidybą, žiūrovams aštrias emocijas ir adrenaliną pumpuojantį veiksmą. Po pasaulinės premjeros Sandanse psichologinis trileris “Palaidotas gyvas” mėgavosi karališku priėmimu Toronte ir pagirtinai kovojo dėl žiūrovų simpatijų San Sebastiane.

Nežinomas ispanų režisierius Ricardo Cortesas priėmė teisingą sprendimą užkalti mediniame karste vienintelį bebaimį aktorių Ryaną Reynoldsą, atsisakyti holivudiniams filmams būdingų tradicijų, negaišti laiko nereikalingiems prisiminimams ar paaiškinimams (kaip vairuotojas Irake pateko į nepavydėtiną padėtį), palikti kitų veikėjų emocijas už kadro (mes girdime tik jų balsus per senkantį mobilųjį telefoną) ir sukoncentruoti įvykius tik į 90 realaus laiko minučių. Neįtikėtinai nervus kutenantis ir hiperrealistinis trileris gąsdina riboto dydžio uždarų patalpų klaustrofobija, nesuvokiamu teroru, su kiekviena minute didėjančia paranoja.

Apetitą blankiems, nuolat pasikartojantiems holivudiniams vaidmenims praradęs Benas Affleckas pradėjo sau rašyti pats ir atsiskleidė iš naujo. Jis nesitaikė Venecijoje ganyti auksinių liūtų, bet įsitikino, kad net pabėgiojimas lagūnoje už konkurso narvo gali duoti naudos. Trileris apie gangsterius “Miestas”  susidraugavo su kritikais ir priminė visiems, kad B.Affleckas turi režisieriaus talentą, moka užvesti aktorius ir jaučia kino kalbą. 2008 m. sausį rodyta “Dingusioji” sudomino 6 tūkst. Lietuvos žiūrovų, tačiau nauja kriminalinio romano ekranizacija apie ambicingus Bostono bankų vagis, juos persekiojančius FTB agentus ir jausmus sužadinančią liudininkę verta gausesnio lankomumo.

"Veido" archyvas

“Miestas”

Komiškesni ir kvailesni policininkai vagišius gaudys komedijoje “Rezerviniai farai”, kurią mūsų platintojai savanoriškai nurašė į nuostolius. Liepą į JAV kino teatrus išbėgęs filmas sėkmingai karaliauja internetinio piratavimo maratone, tad paauglius prisivilioti prie bilietų kasų bus trigubai sudėtingiau (daugelį pasaulio šalių finansiniais rezultatais nustebinęs “Karatė vaikis” pas mus įstengė surinkti vos 50 tūkst. Lt). Juolab kriminalinius trilerius parodijuojanti komedija nežiba išradingumu, naudojasi idiotiškais pokštais ir gelbėjasi patraukliais blogiukų portretais.

"Veido" archyvas

“Rezerviniai farai”

O kino platinimo kompanija “Acme” toliau stebina literatūriniu išradingumu angliškus pavadinimus laisvai versdama į lietuvių kalbą. Šmaikščiai pakrikštytas komiškas veiksmo trileris “Rizikinga erzinti diedukus” (RED) iš karto ragina šypsotis ir tikėtis linksmos susišaudymų fiestos. Diedukais krikštijami tarnybą užbaigę, per daug žinantys ir vis dar pavojingi CŽV agentai, kuriuos sumanė užčiaupti sąmokslo teorijas skaldanti JAV vyriausybė.

Meilės beieškant

Pagal fenomenalaus populiarumo Elizabeth Gilbert autobiografinę knygą sukurta romantinė drama “Valgyk, melskis, mylėk” į Lietuvą vėluoja du mėnesius. Bet moteriškam filmui tai neturėtų padaryti neigiamos įtakos. Kad ir ką bambėtų piktai nusiteikę kritikai, po šio romantiško filmo norisi užsukti į gero maisto restoraną, keliauti į egzotiškus kraštus ir susitikinėti su žmonėmis.

"Veido" archyvas

“Valgyk, melskis, mylėk”

San Sebastiano kino festivalyje už gyvenimo ir karjeros nuopelnus “Donostia” apdovanojimu pagerbta Julia Roberts lyg ir nieko ypatingo nenuveikia, nors rodosi beveik kiekvienoje šio filmo scenoje. Daug įdomiau stebėti jos asistentus Richardą Jenkinsą ir ypač finalinį pusvalandį praturtinantį Javierą Bardemą. Moteriška biblija vadinamo kūrinio skaitytojos dar kartą įsitikins, kad filmas – tai ne knyga, tačiau scenarijų rašiusio režisieriaus Ryano Murphy draugiškas bendravimas su E.Gilbert padėjo sužinoti dar daugiau jos asmeninio gyvenimo faktų, kurie net nepaminėti knygos puslapiuose.

Kitame filme, romantinėje komedijoje “Nepageidaujami genai”, gražios, seksualios ir geidžiamos moters vaidmenis kartojanti Jennifer Aniston užsigeidžia susilaukti kūdikio ir ieško geriausio pasaulyje tėčio. Mes juk puikiai prisimename, kad šitą filmą jau matėme pavasarį ir tada jis vadinosi “Atsarginis planas”, o apvalėjančiu balioniniu pilvuku tada džiaugėsi Jennifer Lopez. Nespėjo prabėgti penki mėnesiai, ir vėl gauname tinkamai neišnešiotą filmą dvynį su minimaliais pakeitimais ir kitokiomis komplikacijomis. Kam gali rūpėti šis pamestinukas?

Pavojingo meilės trikampio formules sprendžianti drama “Stounas” prieš mėnesį debiutavo Toronto kino festivalyje, tačiau neįtikino žiūrovų. Reklaminiam filmo anonsui taip pat trūksta intrigos, o bandymas gelbėtis garsiais vardais (Robertas De Niro + Milla Jovovich + Edwardas Nortonas) retai duoda apčiuopiamos naudos. Siužeto paslaptis lengva išnarplioti net nepradėjus žiūrėti, todėl filmo reikalingumas Lietuvos repertuarui atrodo abejotinas.

"Veido" archyvas

“Stounas”

Atsisveikinimas su ginklais

Pagaliau liguista pjūklomanija išjungs krauju aptaškytus variklius. Septynerius metus mus terorizavęs kultinis siaubo trileris “Pjūklas 3D: spąstai atgyja” išradingai nukankins ir sadistiškai supjaustys paskutines savo aukas. Sočiai užsidirbę autoriai pasijuto išsisėmę ir nusprendė sudėti taškus, bet paskutinę seriją apkaišiojo kūnų niokojimo karusėlėmis trimačiu režimu.

Tikroji sensacingo sustojimo priežastis – netgi labiausiai ištvirkusiems, baimės pasiilgusiems ir 30 mln. DVD rinkinių išpirkusiems fanams atsibodo vienodi kankinimų “pornoviražai”. Įspūdingiausią pardavimo piką serialas pasiekė antruoju ir trečiuoju filmu, kurie supjaustė po daugiau nei 150 mln. JAV dolerių. Tačiau po to “Pjūklo” apsukos sulėtėjo ir šeštasis atrakcionas pasisavino mažiausią sumą (61 mln. dolerių).

Tvarkaraštis

Spalio 1 d.

• “Pelėdų karalystės sargai”

• “Rezerviniai farai”

• “Palaidotas gyvas”

Spalio 8 d.

• “Valgyk, melskis, mylėk”

• “Čiatas”

• “Stounas”

Spalio 15 d.

• “Bjaurusis Aš”

• “Miestas”

• “Rizikinga erzinti diedukus”

Spalio 22 d.

• “Socialinis tinklas”

Spalio 29 d.

• “Pjūklas 3D: spąstai atgyja”

• “Nepageidaujami genai”