"Veido" archyvas

Po finansiškai sėkmingos gegužės ir labai gero birželio Lietuvos kino platintojai laikosi tos pačios taktikos – nerizikuoti investicijomis, neperkrauti repertuaro ir nekonkuruoti su stipriausiais lyderiais.

Bent du liepos mėnesio reginiai bus pardavinėjami be išradingesnės reklamos: tai visiems laikams atsisveikinantis burtininkas Haris Poteris ir paskutiniam mūšiui susikonstravę robotai transformeriai. Šios dvikovos nugalėtojas sunkiai prognozuojamas, nes abu filmai taikysis į skirtingas auditorijas.

Atostogų ritmu

Liepą dirbti pasišovė tik du platintojai – “Forum Cinemas” ir “Acme”. Rinkoje pirmaujančios bendrovės per penkis savaitgalius išleis septynis filmus ir kiekvienas gaus pakankamai laiko susirinkti sau priklausančius pinigus. Didžiausią konkurenciją pajus 3D technologija sulipdyti trys galiūnai, kuriems kažkaip teks pasidalyti mūsų kino teatruose įrengtas devynias sales su skaitmeniniais projektoriais. Lengviau išsiteks tradiciškai sukirptos naujos komedijos, tad ištvirkę alkoholikai iš “Pagirių Tailande” ir nuviliančiai nuobodus Jimas Carrey su “Pono Poperio pingvinais” galės ramiai spręsti neužbaigtus birželio uždavinius.

“Meedfilms” vis labiau koncentruojasi į lietuviško kino platinimą ir jau reklamuoja Algimanto Puipos dramą “Miegančių drugelių karalystė” bei pradedamą filmuoti Emilio Vėlyvio juodojo humoro trilerį darbiniu pavadinimu “The Bulletproof Plan”. “Incognito filmai” pina įdomių premjerų voratinklį rudens repertuarui (Kanų perliukai “Oda, kurioje gyvenu” ir “Miegančioji gražuolė” maišysis su komerciniais niekalais). “Garsų pasaulio įrašai” Rusijos ir Europos kompanijų sąrašuose ieško parankių nepriklausomų filmų, kuriuos galėtų įsukti taip pat sėkmingai, kaip “Šalutinį efektą” ir “Juodosios raganos metus”.

Kino centras “Skalvija” išeina mėnesio atostogų prieš naujo sezono atidarymą, tad alternatyvai nuo holivudinių atrakcijų liks tik kino teatro “Pasaka” iniciatyva organizuojama vasariška vėlyvų vakarų pramoga “Kinas po žvaigždėmis” su rimtais ir klasikiniais filmais. Šiuolaikinio meno centro kiemelyje rodysis bent keli išskirtiniai kūriniai, kurių nepatartina praleisti ir verta pamatyti antrą ar trečią kartą.

Robotai mėnulyje ir Čikagoje

2009 m. “Transformeriai: nugalėtojų kerštas” Lietuvoje išbarstė beveik 27 tūkst. žiūrovų iš 2007 m. “Transformerių” auditorijos. Būtent taip nuskambėjo pavojaus signalas, kad domėjimasis robotų karais pernelyg sparčiai sumažėjo.

Pripažinęs antrojo filmo klaidas režisierius Michaelas Bay’us pažadėjo geresnį scenarijų, mažiau banalybių, geresnių aktorių rinktinę, daugiau efektingo veiksmo, pašėlusių lenktynių, pavojingų skrydžių ir novatoriškai susidedančių robotų. Vargu ar įmanoma sumąstyti originalesnių idėjų fantastiniame trileryje “Transformeriai 3″ apie agresyvų Žemės griovimą, kuris dėl nerealių efektų gausos atrodo lyg kompiuteriniais dažais nutapytas animacinis robotų filmas.

Viskas prasideda nuo paslapčių mėnulyje, o finišuoja įspūdingu Čikagos suniokojimu. Vis dėlto šį kartą M.Bay’us turi rimtą kozirį, kuris atvilios į kiną ne tik ištikimiausius “Transformerių” žiūrovus, bet ir praradusius viltį holivudinių reginių gerbėjus: tai 3D perspektyva visu gražumu.

Senamadiškus kino gamybos metodus dievinantis režisierius perfekcionalistas ilgai spyriojosi, bet prodiuserio Steveno Spielbergo pakviestas revoliucinių technologijų profesorius Jamesas Cameronas įkalbėjo filmuoti “Transformerius” 3D režimu ir geranoriškai paskolino visą “Įsikūnijimo” komandą. Jie sugebėjo sukonstruoti dar sudėtingesnę trimačių kamerų sistemą, įtaisyti profesionaliam sklandytojui akrobatui ant galvos miniatiūrinę 3D kamerą šuoliui be parašiuto nufilmuoti ir išpildyti kitas neįsivaizduojamai sunkias užduotis. Skaitmeninis filmavimas pabrangino titanišką “Transformerių” biudžetą papildomais 30 mln. JAV dolerių. Mačiusieji ištraukas vienu balsu tvirtina, kad M.Bay’us sukūrė kol kas geriausią 3D efektų pojūtį.

Sudie, Hari!

“Transformerius” patartina lankyti trimatėje erdvėje, o Hario Poterio ir draugų mūšiui su piktuoju Voldemortu 3D akiniai nėra būtinai reikalingi. Fantastinis burtų magijos epas “Haris Poteris ir mirties relikvijos. 2 dalis” atsisveikinimui su gerbėjais rezervavo 3D sales, kad į sąskaitą prikapsėtų kuo daugiau pinigų. Svarbu žinoti, kad filmavime profesionalios 3D kameros nedalyvavo, o tradiciniais metodais užfiksuota medžiaga vėliau buvo konvertuojama pagal trimačių technologijų algoritmą. Tai kardinalus įspūdžio skirtumas, nes konversija patamsina vaizdą, dažnai sukelia galvos skausmus ir neparodo absoliučiai nieko ypatingo.

Dešimtmetį gyvuojančios ir 2 mlrd. dolerių pajamas pakėlusios “Poteriados” finalas nusipelno apsilankymo bet kokioje versijoje. Lietuvoje nejaučiama masinio ažiotažo, kaip daugelyje pasaulio šalių. Nieko keisto, nes “Mirties relikvijų” pirmoji dalis pagal bilietų pardavimą (54,8 tūkst.) užėmė priešpaskutinę vietą ir šiek tiek aplenkė “Azkabano kalinį”. Tai reiškia, kad Hario Poterio, Hermionos ir Rono gerbėjų būrys nepadidėjo, o ištikimiausi skaitovai ėjo į pasimatymą tik po vieną kartą.

Finalinė dalis kainavo 200 mln. dolerių ir virto nesustabdomu veiksmo trileriu. Režisierius Davidas Yatesas kinematrografinėmis priemonėmis interpretavo H.K.Rowling knygoje aprašytus įvykius, keitė jų vietas ir pratęsė esminius mūšius. Filmo žiūrovus stebins fechtavimo sesija burtų lazdelėmis, nemirtingumą garantuojančių relikvijų paieškomis, ugningu kompiuterinės gyvatės šėlsmu, jaudinančiu susitikimu su išėjusių artimųjų ir draugų dvasiomis, profesoriaus Dumbldoro vaiduoklio išpažintimi apie tamsias paslaptis, lemiamu Hario ir Voldemorto susirėmimu, Hermionos ir Rono bučiniu, tašką dedančiu epilogu po 19 metų ir kitais magiškais momentais.

Patinka amerikietiškos komedijos

“Pagirių Tailande” rezultatai (daugiau nei 700 tūkst. Lt per mėnesį) ir J.Carrey populiarumas įrodo, kad lietuvių mentalitetui artimos amerikietiškų komedijų schemos. Niekada negali žinoti, kuri iš jų išjos tamsiuoju vasaros arkliuku ir masiškai prajuokins tautą. Komedija “Kaip atsikratyti boso” gundo patikimu aktorių juokdarių kolektyvu ir intriguojančiu sumanymu. Trys karjeristai kaltina savo bosus dėl gyvenimo bėdų, nesibaigiančių patyčių ir seksualinio šantažo. Vienintelis būdas ištrūkti iš priespaudos – nužudyti juos visus iš eilės, kad pasaulis suspindėtų gražiau. Čia komedija, tad kruopščiai sudėliotas ir profesionalaus žudiko parengtas velniškas planas apsivers aukštyn kojom, o nevykėliai žudikai turės atkentėti dar skausmingesnes likimo išdaigas.

Žiūrovų mėgstamų komedijų aso Juddo Apatow prodiusuotos “Sunokusios pamergės” teoriškai taikosi į geriausių draugių teritoriją, bet provokuoja kardinaliai kitokias emocijas, stebina gudriu išradingumu, priverčia dažnai šypsotis ir kelis kartus veiksmingai prajuokina. Šmaikštus filmas apie moteris turėtų labiau patikti vyrams, nes režisierius Paulas Feigas mergvakario nuotykius pasuka toliau nuo atsibodusių schemų, nesigėdija nešvankių improvizacijų ir įdomiai tyrinėja moterų psichologiją.

Šiek tiek ištęstoje gyvenimiškoje komedijoje su laiminga pabaiga mums nežinomų aktorių nuostabiai suvaidintos moterys nenusileidžia vyrams beprotišku vulgarumu, blogo elgesio manieromis, sekso akrobatikos troškimu, nenumaldomu geismu, nepasitikėjimu savimi ir pomėgiu išgerti. Įsidėmėkite Kristen Wiig ir Melissą McCarthy. Nuo šiol su jomis ekranuose teks susitikti dažniau.

Kino klasika gryname ore

Svarbu paminėti, kad kiekvieną liepos ir rugpjūčio savaitę nuo antradienio iki šeštadienio Šiuolaikinio meno centro kiemelyje antrąjį sezoną pradeda kino teatro “Pasaka” projektas “Kinas po žvaigždėmis”, kuris labai pasiteisino praėjusią vasarą ir daugelio užgesusių filmų pajamas papildė 2–5 tūkst. Lt. Renginio programoje numatoma daug gerų repertuaro senienų (lietuviškas “Kai apkabinsiu tave” gervių perspektyvoje, oskarizuota drama “Geresniame pasaulyje”, skauminga drama “Biutiful”, romantinė komedija “Širdžių ėdikas”) ir “Žiemos ekranų” frankofoniško kino hitų (nepraleiskite sensacingos muzikinės dokumentikos “Benda Bilili!” apie Kongo Demokratinės Respublikos benamių roko grupę).

Vertingiausia “Kino po žvaigždėmis” dovana – Kanų festivalio “Auksine palmės šakele” apdovanota maestro Luiso Bunuelio 1961 m. prieštaringa religinė drama “Viridiana”, žavinti ne mažiau intriguojančia sukūrimo istorija ir skandalingomis reakcijomis. Rudenį į Lietuvą atkeliaus naujausia Woody Alleno intelektualioji komedija “Vidurnaktis Paryžiuje”, o amerikiečių režisieriaus gerbėjai “Kine po žvaigždėmis” galės užpildyti spragas jo ankstyvaisiais filmais. Savotiškai simboliška bus pamatyti “Manhataną”, “Meilę ir mirtį”, “Haną ir seseris”.

Ilgesnis balandis išsitęs per penkis savaitgalius ir atskraidins bent 19 kino premjerų. Kine galės pramogauti maži ir dideli, trafaretinės komercijos ir festivalinių perliukų ieškotojai. Dauguma naujų filmų jau spėjo kur nors pasirodyti ir atvyksta į Lietuvą su skirtingiausių nuomonių bagažu.

Prieš Velykas ir po kiaušinių marginimo atrakcijų vaikus pamalonins dviejų lietuviškai įgarsintų animacinių nuotykių personažai ir vienas originaliai riaumojantis draugas iš miško. Sunkiausią užduotį gavo tautinio dubliažo išsigandęs ir 3D žaislais pasipuošęs “Meškiukas Jogis”, kuris mėgins sudominti šiek tiek vyresnius vaikus Justino Timberlake’o balsu ir žavia animacija. Legendinių dailininkų Josepho Barberos ir Williamo Hannos nupieštas meškinas mėgsta vogti parko poilsiautojų sumuštinius ir slapstosi nuo tvarką prižiūrinčio reindžerio.

Vaikiškas siužetas, kvailas humoras, palyginimai su “Alvinu ir burundukais” bei “G būriu” skatina prognozuoti, kad “Meškiukui Jogiui” užaugs trumpos kojos ir bus sudėtinga pabėgti nuo konkurentų. Didžiausią grėsmę kels Andriaus Rožicko įgarsintas Velykų atrakcionas “Op”, kuriame labai panašūs į burundukus ir jūrų kiaulytes animaciniai herojai moko gyvenimo dėsnių aktorių vaidinamus nuoširdžius nevykėlius ir klastingus blogiukus. Režisierius Timas Hillas pasižymėjo ypač neskoningu “Garfildu 2″, kurį išgelbėjo lietuviško dubliažo improvizacijos, ir kiek sėkmingiau grojusiu “Alvinu ir burundukais”, kurie susidraugavo su Lietuvos vaikais. Po mašinos ratais nukentėjęs kiškis linksmins tautą juokeliais ir ragins pirkti pliušinius žaislus Velykų proga.

Pirmąjį milijoną šiemet sušukavo miuziklas “Ilgo plauko istorija”, o ją garantuotai pasivys “Ledynmečio” režisieriaus Carloso Saldanhos braziliškų nuotykių fantazija “Rio” apie mėlynųjų papūgų pasimatymą Rio de Žaneire, meilės viliones, futbolą saulėtuose paplūdimiuose, pagrobimus, išsigelbėjimus, susitikimus su mokslininkais ir žaidimus su kitais džiunglių paukščiais. Galite neabejoti, kad būsite nustebinti stulbinančių vaizdų ir sambos ritmų, nes Brazilijoje gimęs C.Saldanha žino, kaip tikroviškai, spalvingai ir linksmai nupiešti savo tėvynę. Pridėkite 3D technologiją, ir skrydis virš Rio bus dar įspūdingesnis.

"Veido" archyvas

“RIO”: vaizdingas, lietuviškai dubliuotas, animacinis trimatis ir muzikinis nuotykis, kuriame “”Ledynmečio” režisierius linksmai piešia savo tėvynę Braziliją retos veislės mėlynųjų papūgų akimis

Uždarbiaujančių aktorių šou

Lietuviškame repertuare daugėja žmonų, ir platintojai nepastebi, kad išleidžia identiškus filmus su vienodais pavadinimais. “Savaitę be žmonų” keičia romantinė komedija “Suvaidink mano žmoną”, kurią atostogaudami Havajuose mikliai iškepė “Nebrendilų” duetas – režisierius Dennis Duganas ir aktorius Adamas Sandleris. Šis kadaise mėgavosi populiarumu tarp lietuvių, bet nesugebėdamas pasiūlyti nieko naujo ir kartodamas vienodai kvailas veido išraiškas nuriedėjo su pastaruoju filmu iki 11 tūkst. bilietų. Dabar etatinis komikas užaugo, nenaudoja senųjų triukų, apsimetinėja vedusiu vyru ir bando užkariauti ne tik paauglių auditorijos dėmesį. Naujausios komedijos akcijas laikinai kilstelės Jennifer Aniston žavesys ir reklaminiame plakate užslėpta konkurentė Nicole Kidman, kuriai amerikiečiai jau renka “auksines avietes”.

"Veido" archyvas

“Suvaidink mano žmoną”

Rimtais vaidmenimis pasikankinusi ir “Oskaro” vertą baletą sušokusi Natalie Portman mėgaujasi motinystės atostogomis. Prieš tai ji iki soties prisivaidino holivudinėje komercijoje. Prieš du mėnesius matėme visai pakenčiamą romantinę sekso komediją “Be įsipareigojimų” (ji surinko 29 tūkst. gerbėjų, t.y. 9 tūkst. daugiau nei “Juodoji gulbė”).

Dabar atėjo metas dar drąsesniam vaidmeniui ištvirkėliškoje prisirūkiusių riterių komedijoje “Jūsų nešvankybe”, kuri pradžiugins “Kietakiaušių” gerbėjus. Dėl nešvankių pokštų, kūniškų nuogybių, erotizuoto šėlsmo linksmo filmo auditorija bus griežtai ribojama, bet Jameso Franco ir Danny McBride’o mūšiai su burtininkais, drakonais ir minotaurais kaip tik turėtų labiausiai dominti paauglius. Jeigu pageidaujate pamatyti, kaip atrodytų ir ką veiktų išgėręs, įtraukęs dūmo, seksualiai ištvirkęs Robinas Hudas, tai šokite ant žirgo, ir pirmyn.

Demonai ir lėlės

Tikrais įvykiais pašventintas siaubo trileris apie tikėjimą ir prakeiksmą “Egzorcizmas” liūdnai išgarsėjo kaip vienas tų filmų, kurių premjerą Japonijoje platintojai nutarė nutraukti dėl šalį sugriovusio žemės drebėjimo ir cunamio. Italų kilmės kunigą ir profesionalų egzorcizmo ekspertą vaidinantis “Oskaro” premijos laureatas Anthony Hopkinsas akivaizdžiai atidirbinėja honorarą, bet savo pareigą atlieka profesionaliai ir įtaigiai gaudo blogų demonų sielas. 30 tūkst. bilietų pardavęs šiurpalas “Kambarys 1408″ įrodė, kad lietuviai pasitiki švedo Mikaelio Hafstromo gebėjimais gąsdinti. Jis net neapsimetinėja ir nesivaiko klasikinio “Egzorcizmo” siaubų, o daro velniškai kokybišką pramogą, bet ją ramiai pamiršite po dienos ar dviejų.

Festivalių palikimas

2010 m. Kanų festivalį uždariusi populiaraus romano “Tėve mūsų, kuris esi medyje” ekranizacija šiemet tapo lankomiausia moterų kino festivalyje “Šeršėliafam”. Vertingo filmo visai šeimai nepamatę žiūrovai gali saugiai pasikliauti gerais atsiliepimais ir pasimėgauti ne tik Charlotte Gainsbourg vaidyba, bet ir jai šauniai talkinančių mergaičių pasirodymais. Australijos prerijų vaizdai ir svarbiu personažu virtęs medis žada atokvėpį nuo komercijos.

Kitas filmas, komiška drama “Vaikams viskas gerai”, nuo pat 2010 m. pradžios keliavo per svarbiausius festivalius ir finišo tiesiojoje rankiojosi prestižinius prizus (trys “Auksiniai gaubliai”) bei nominacijas (pretendavo į keturis “Oskarus”). Režisierės Lisos Cholodenko asmenine patirtimi paremtas filmas dovanoja fantastišką Annette Bening ir Julianne Moore vaidybą, provokuojančią istoriją apie šiuolaikinę šeimą ir daug geros muzikos. “Kino pavasaryje” jis įsisuko lėčiau nei kiti, bet užsitarnavo Vilniaus publikos simpatijas. Įdomu, kaip homoseksualių moterų, dviejų vaikų ir jų tėčio iš spermos banko nuotykius įvertins komercinio repertuaro žiūrovai?

"Veido" archyvas

“VAIKAMS VISKAS GERAI”: Komiška drama vilioja provokuojančia istorija apie šiuolaikinę šeimą. Šis filmas padės nustatyti homofobiškumo lygį mūsų šalyje

Intelektualesnių veiksmo trilerių gerbėjams vertėtų nepraleisti solidaus fantastinio trilerio “Išeities kodas”, jį režisavo 2010 m. “Kino pavasario” publikai įsiminusio filmo “Mėnulis” autorius Duncanas Jonesas. Kovo pradžioje vykusio ir minias kino gerbėjų suviliojusio festivalio “South by Southwest” atidarymo filmas protingai ir intriguojamai suplaka “Deja Vu”, “Pradžios”, “Greičio” ir “Švilpiko dienos” idėjas.

Paragavęs meilės ir kitų narkotikų Jake’as Gyllenhaalas persirengia JAV armijos kareiviu, kuriam mokslinis eksperimentas leidžia transportuotis į kito žmogaus paskutines aštuonias gyvenimo minutes. Taip jis gali atsukti laiką ir atsidurti jau žuvusio asmens kūne, norėdamas susirinkti daugiau informacijos apie neišvengiamą traukinio sprogimą Čikagos centre, iš įkalčių nustatyti teroristų asmenybes ir galbūt nutraukti tobulai suplanuotą nusikaltimą. 35 mln. JAV dolerių biudžeto trileris privers galvoti, svarstyti variantus ir tikriausiai taps įdomiausiu balandžio mėnesio filmu, kurio rodymo trukmę koreguos palankūs atsiliepimai ir rekomendacijos.

"Veido" archyvas

“IŠEITIES KODAS’: D.Jonesas savo filme supina fantastikos, terorizmo, romantikos, mistikos ir siaubo idėjas

Na, o “popkorninis” veiksmo trileris “Mano numeris ketvirtas” labiau skirtas paaugliams, nes sumaišo šios amžiaus grupės atstovams įdomiausių filmų žanrus į persūdytą kokteilį. Berniukus trauks superherojiški sugebėjimai, iksmeniškos transformacijos, kompiuteriniai veiksmo nuotykiai, fantazijos apie žmogaus pavidalo ateivius, apokaliptinis mūšis ir Michaelo Bay’aus prodiusuoti vaizdo efektai. O “Saulėlydžio” laukiančioms mergaitėms režisierius įleis vampyrų ir dailiai nulietą seksualų aktorių, kuris kada nors išaugs į žvaigždes.

Visko per daug ir nulis prasmės. Chaotiškas filmas turės savo auditoriją, bet stipresni konkurentai su geidžiamais veidais neleis jam ilgai užsilaikyti didesnėse salėse.

Nereikalingi tęsiniai

Balandį nemažai žiūrovų turėtų surinkti ir du niekam nereikalingi, nustekentas idėjas parduodantys tęstiniai kino serialai. Elitinis siaubo trilerių meistras ir Fredžio Kriugerio tėtušis Wesas Cravenas atgaivins seniai pamiršto “Klyksmo” personažus ir po kauke pasislėpusį žudiką, o greičio ir nelegalių lenktynių gerbėjai spaus pedalą su atsibodusiais “Greitais ir įsiutusiais”. Abiejų monstrų prodiuseriai kaip įmanydami slepia siužeto intrigas, nors visiems seniai aišku, kad nieko originalaus laukti neverta.

"Veido" archyvas

“Greiti ir įsiutę 5″

Balandžio 8 d.

• “Justin Bieber: niekada nesakyk niekada”

• “Mano numeris ketvirtas”

• “Meškiukas Jogis”

• “Išeities kodas”

• “Devintojo legiono erelis”

Balandžio 15 d.

• “Jūsų nešvankybe”

• “Vanduo drambliams”

• “Klyksmas 4″

• “Kambario draugė”

Balandžio 22 d.

• “Rio”

• “Raudonkepuraitė”

• “Prancūziška apgaulė”

Balandžio 29 d.

• “Greiti ir įsiutę 5″

• “Vaikams viskas gerai”

"Veido" archyvas

“Paskutinė naktis”

Šis gruodis išties turtingas kino premjerų. Iki Naujųjų metų Lietuvos žiūrovai išvys net 15 naujų filmų. Tarp jų – nemažai perlų.

Trys pramoginės 3D sūpynės, trys kardinaliai skirtingi nuotykiai apie meilės įkvėptus poelgius, kalėdinių vaizdų girliandos, savaip iškrypusios komedijos, griausminga ateivių invazija, šmaikšti biografinė drama apie korumpuotą lobizmą, švediško bestselerio ekranizacija ir daniškas žvilgsnis į netobulą mirtingųjų gyvenimą. Daug filmų pačiam įvairiausiam skoniui ir išlavintiems įpročiams. Gruodžio mėnesį tikrai turės ką atrasti tiek komercinio, tiek nepriklausomo kino lobių ieškotojai.

Neoninė architektūra

Holivudo studijos serga nepagydomu virusu, kuris pasireiškia kepant nereikalingus tęsinius ir neskoningai perdirbinėjant anksčiau pasiteisinusias idėjas. Tačiau po 28 metų atgimstantis kibernetinis trileris “Tronas: palikimas” yra maloni išimtis. Robotiškų ritmų elektroninės muzikos, gundančio seksualumo ir vizualios vaizduotės architektūros futuristinį filmą labiausiai norisi pamatyti pirmąjį žiemos mėnesį.

Lietuviams “Tronas: palikimas” prisistatys kaip naujas filmas, nes 1982 m. originaliojo “Trono” su Jeffu Bridgesu beveik niekas nespėjo pamatyti. Premjerinis startas tikriausiai nenustebins įspūdingomis litų sumomis, bet geriausių atsiliepimų rogėmis čiuožinės bent du mėnesius. Kinomanams negirdėtas režisierius Josephas Kosinskis yra profesionalus architektas ir stilingiausių reklamų autorius, mokantis unikalią viziją suderinti su pasakotojo talentu, giluminiais 3D erdvės efektais ir “Daft Punk” įrašytais garsais. Filmo sėkmę stipriai lems tekstų vertėjo profesionalumas ir gebėjimas teisingai paaiškinti bendrinėje kalboje nebevartojamus specifinius futuristinius “Trono” žodyno terminus.

Juokingas siaubas ir meilės išbandymai

Taiklių lietuviškų interpretacijų prireiks ir amerikietiško slengo posakiams siaubo trilerius genialiai parodijuojančioje komedijoje “Pats baisiausias Deilo ir Takerio filmas”. Protingai kvailiojantis ir nuo pirmosios minutės juokinantis režisierius Eli Craigas sąmoningai naudoja pabodusiuose skerdynių atrakcionuose nuvalkiotą siužetą ir supančioja kiekvieną žanro stereotipą veiksmingu humoru. Smagūs pokštai energingai trykšta iš paprasčiausių nesusipratimų ir nesusikalbėjimų, kai du nuoširdūs bičiuliai palaikomi žudikais maniakais.

Beje, nepadarykite klaidos ir nenurašykite labai geros komedijos vien dėl klaidinamai formuojamos išankstinės nuomonės.

Stulbinamo originalumo vizija stebina keisčiausia meilės istorija “Skotas Pilgrimas prieš pasaulį”. Nenuorama anglas Edgaras Wrightas sukūrė reto išradingumo ir beprotiškiausio montažo filmą, kuris rodomas pas mus gerokai per anksti ir tikrai išprovokuos radikaliai skirtingas nuomones. Kompiuterinių žaidimų, japoniškų animacinių filmų ir superherojiškų komiksų stiliumi piešiamas jaunatviškas muzikinis pasimatymas yra visiškai svetimas lietuviškam skoniui, bet maloniai pradžiugins trokštančiuosius atrasti kažką naujo ir ryškaus. Jeigu sugebėsite atsispirti norui pabėgti iš salės per įvadinį pusvalandį, tai geležinė kantrybė atsipirks nerealiu mėgavimusi kiekviena smulkia detale.

Dar vienas lietuviškam mentalitetui mažiau aktualus, bet vertas apsilankymo filmas vadinasi “Kazino Džekas”. Spalį amžinybėn išėjusio režisieriaus George’o Hickenlooperio ironiškai biografinei dramai reikėtų pasirengti ir pasidomėti skandalingai gobšaus Vašingtono lobisto, apsukraus kino prodiuserio, purvinos politikos ryklio Jacko Abramoffo spalvingu gyvenimu ir aukščiausiu lygiu prasuktomis finansinėmis aferomis. Šiam reikalui puikiai tinka Alexo Gibney informatyvus dokumentinis filmas “Kazino Džekas ir Jungtinės pinigų valstijos”.

Norintiems gero kino ypač rekomenduotume nueitį į patį geriausią Europos šalių kino forumo filmą “Geresniame pasaulyje”. Tai filmas žmonėms, kuriems iš kino reikia ne tik lengvos pramogos. Išties sukrečianti, gražiai nufilmuota ir ilgai nesibaigianti drama pasakoja apie šaltakraujišką kerštą ir jo šiurpias pasekmes, apie atsisveikinimą su artimaisiais ir susitaikymą su liūdna lemtimi, apie tėvų ir vaikų santykių trapumą, apie smurto toleravimą netobuloje visuomenėje ir sielas kamuojančias moralines dilemas. Taip galingai suvaidintus, stipriomis emocijomis užtaisytus ir daug minčių paliekančius fantastiškus filmus norisi žiūrėti ne kartą. Būtų šaunu, jei danė Susanne Bier gautų nominaciją “Oskarui”, nes mūsų pasaulyje išsireklamuoti lėšų neturinčiam geram filmui reikia medalio, kad būtų deramai pastebėtas.

Kai būna gaila išleistų pinigų

Metų finišo tiesiojoje pasitaikys keletas bombų, prie kurių būtų naudingiau nesiliesti. Tokie vienadieniai ir smūginiai filmai per premjerinį savaitgalį tikisi parsiduoti už patrauklią sumą, o paskui dvi–keturias savaites ramiai vegetuoti repertuare. Padedami daug žadančių reklaminių šūkių jie taikosi pasinaudoti neišrankiais ir nemąstančiais žiūrovais, kurie į kiną masiškai traukia pakramtyti spragėsių ir dar kartą nusivilti neišsipildžiusiais pažadais. Jeigu matėte katastrofiškai laiką gaišinantį siaubo trilerį “Svetimi prieš Grobuonį 2″, tai nejaugi lengvai leisitės apgaunami, kad broliai Strause’ai sugebės padaryti kažką panašaus į “Įsikūnijimą”, “Keistą Bendžamino Batono istoriją” ar “Nepriklausomybės dieną”? Specialiųjų efektų mišinys “Horizontas” su kvailiausia įmanoma idėja dar kartą įrodys, kad nesugebėjimo įdomiai papasakoti elementarios pasakos apie Žemę užgrobusius ateivius niekaip nepaslėpsi nelogiškais kompiuterinės grafikos piešiniais. Žvilgtelėkite į dviejų minučių trukmės klipą ir įsitikinsite, kad šio Senelio maiše parduodamas pats negražiausias katinas.

Nieko gero neverta tikėtis iš šeimyninės komedijos “Paskutinis tėvų išbandymas: mažieji Fakeriai”, kurioje populiarūs aktoriai sukandę dantis atidirbinėja solidžius honorarus. Jeigu vis dar randate jėgų kvatoti iš tualetinių pokštų apie oro gadinimą skambiomis natomis ir vaiko įjungtą geltonąjį fontaną seneliui ant veido, tai pirmyn prie kasų. Tik paskui nedejuokite dėl vėjais išleistų pinigų.

Jau matytos kronikos

Paulą Haggisą pažįstame kaip protingą scenaristą (jis parašė moderniąsias “bondiados” serijas ir naujausias Clinto Eastwoodo dramas) ir nepakeičiamą scenarijų daktarą, bet jam pačiam režisuoti sekasi banguotai (“Avarija”, “Elos slėnyje”). Pilnas ryškių žvaigždžių kriminalinis trileris “Trys įtemptos dienos” įpainios į aštrią, nervingą ir pramoginę gaudynių aferą. Nužudymu kaltinamos žmonos nekaltybe patikėjęs ir teisėsaugos sistema nusivylęs vyras organizuoja ir vykdo gladiatoriško pabėgimo iš kalėjimo planą. Daugiau nieko nereikia žinoti, jei nepraleidžiate Russello Crowe vaidmenų.

Lietuviai mėgsta veiksmingus detektyvus su aiškiai nuspėjamu finalu. Jie baigiasi, o atmintyje nelabai kas lieka. Būtent todėl pas mus užtikrintai pasišaudė Beno Afflecko “Miestas” ir sėkmingai pravažiavo Tony Scotto “Nevaldoma grėsmė”. Dabar tų pačių žiūrovų dėmesio lauks bent pusvalandžiu per ilgas ir holivudizuotas mėginimas pakartoti klasikinį “Bėglį”, pasiskolinus 2008 m. prancūziško trilerio “Viskas dėl jos” idėjas.

Komerciniai 3D saldainiai

Gausią armiją gerbėjų užaugino trečiosios reinkarnacijos sulaukusi vaikiškų fantazijų epopėja “Narnijos kronikos”. Populiarumu ir ažiotažu C.S.Lewiso rašiniai neprilygsta J.R.Rowling “poteriadai”, bet vaidybinio ir animacinio kino mišinys “Narnijos kronikos: aušros užkariautojo kelionė” parduos daugiau bilietų už “Princą Kaspijaną” vien dėl prasmingesnes mintis gvildenančio romano turinio ir kokybiškesnės konversijos į trimatį formatą. Įprastomis kameromis nufilmuota medžiaga net aštuonis mėnesius buvo tobulinama, kad išvengtų patamsėjusio vaizdo spąstų.

Trečioji invazija į stebuklingą Narnijos šalį skirsis nuo ankstesnių filmų pasikeitusiu režisūros stiliumi. “Šreko” autorių Andrew Adamsoną pakeitęs Holivudo veteranas Michaelas Aptedas pakviestas tam, kad sustiprintų aktorių vaidybą.
Kipro Mašanausko studijoje lietuviškai dubliuotas animacinis mūšis “Megamaindas” realiausiai pretenduos pasipuošti mėnesio pirmūno kostiumu. Bet pasivyti aukštai pakilusį ir jau 1,2 mln. Lt pajamas susidėjusį “Bjaurųjį aš” jam bus ypač sunku. Abi animacinės pasakos vilioja panašia tema ir pagrindiniu superherojumi piešia niekšingą blogiuką. Skiriasi tik motyvai, nuslopinantys radikalią puolimo taktiką ir įtikinantys, kad Žemę labiau apsimoka gelbėti ir skleisti gėrį.

“Bjaurusis aš” įdomesnis už “Megamaindą”, bet šio filmo dailininkai pasistengė nustebinti gražesne vizija, o režisierius daug efektingiau išnaudojo 3D atrakcijų galimybes.

Gruodžio tvarkaraštis

Gruodžio 3 d.

• “Trys įtemptos dienos”

• “Kaip suomiai Kalėdų Senelį …”

• “Horizontas”

• “Mergina, kuri žaidė su ugnimi”

Gruodžio 10 d.

• “Narnijos kronikos: aušros užkariautojo kelionė”

• “Žaibiškas kerštas”

• “Paskutinė naktis”

• “Pats baisiausias Deilo ir Takerio filmas”

Gruodžio 17 d.

• “Megamaindas”

• “Kalėdinės eglutės”

• “Kazino Džekas”

Gruodžio 24 d.

• “Paskutinis tėvų išbandymas: mažieji Fakeriai”

• “Tronas: palikimas”

Gruodžio 31 d.

• “Skotas Piligrimas prieš pasaulį”

• “Geresniame pasaulyje”

"Veido" archyvas

“Amaya”

Geltonėjanti rudens sezono pradžia Lietuvoje pasipuoš įdomaus, originalaus, prasmingo kino lapais ir pasveikins vieną naują rinkos žaidėją.

Net savotiškai keista komerciniame repertuare matyti tik dvi ryškias holivudines atrakcijas su nemirtingais zombiais ir gašlios meilės štampais. Su šiomis komercinėmis šiukšlėmis konkuruos elitinio režisieriaus ir niekam negirdėtos debiutantės protingesni filmai apie finansų krizę ir uždraustą meilę. Be to, platintojai nepamirš ir vaikų bei paauglių.
O palankiai susiklosčiusi konkurencinė aplinka suteiks pačias geriausias galimybes gražiausiomis spalvomis sužydėti dviem nacionalinėms premjeroms, kurių visi nekantriausiai laukiame.

Kaori + Andrius

Nuo vasaros pradžios aktyviai anonsuojama Mario Martinsono egzotiškiausia staigmena “Amaja” pakvies keliauti į jausmais, spalvomis, dangiškais statiniais, garsais, šviesų simfonijomis, nuoširdžiomis žmonių šypsenomis užburiantį Honkongą tą pačią dieną, kai Vilniuje su simfoniniu orkestru koncertuos nepakartojamasis Stingas. Negavęs nė cento paramos iš Lietuvos institucijų ir užsitikrinęs finansavimą iš Latvijos kino centro, ambicingasis režisierius nuskraidino Lietuvos kultūros vėliavnešį Andrių Mamontovą ir talentingiausią latvių operatorių Gintą Berzinį į Azijos perlu vadinamą didmiestį.

Vos per pusę mėnesio nufilmuota lyriška dramedija tonu, stiliumi, nuotaikomis skirsis nuo M.Martinsono pirmojo vaidybinio filmo “Nereikalingi žmonės”, kuris labiausiai pagelbėjo prisivilioti pasaulinio kino žvaigždę Kaori Momoi.

Apie tokio lygio aktorės pasirodymą galėtų svajoti kiekvienas Baltijos šalių režisierius, nes panašūs stebuklai retai kartojasi. Tai reiškia, kad specialiai jai parašytas scenarijus padarė stiprų įspūdį Akiros Kurosawos, Aleksandro Sokurovo, Robbo Marshallo filmų primadonai. Į moterišką auditoriją nusitaikiusioje “Amajoje” bus jautrių dramatiškų momentų, romantikos Honkongo vaizdų panoramoje, poetiškų išvedžiojimų apie rudens lietaus lašinamus gyvenimo pokyčius, netgi komiškų nesusipratimų dėl lempučių, kultūrų skirtumų, prancūzų turisto, intriguojančių aktorių duetų ir A.Mamontovo muzikos, kurios įrašams kompozitorius sukonstravo specialų instrumentą.

M.Martinsonas prisipažįsta, kad filmas išėjo kitoks, nei jis pats įsivaizdavo rašydamas scenarijų. Tačiau bet kokiu atveju svarbiausias rugsėjo mėnesio repertuarinis filmas “Amaja” yra pajėgus šturmuoti mažiausiai 50 tūkst. bilietų pardavimą ir pagirtinai konkuruoti su Holivudo desantu.

Plastiškoji Milla + trimačiai zombiai

Niekas negali būti tikras, kad stebuklingas publikos traukos galias pasikinkęs A.Mamontovas galutinėje įskaitoje neaplenks trimačiu režimu kraugerius zombius šaudančios ukrainietės Millos Jovovich. Fantastinis veiksmo trileris “Absoliutus blogis: pomirtinis gyvenimas 3D” į Lietuvos kino teatrus išsiverš per patį pasaulio krepšinio čempionato piką. Jeigu mūsų komandai seksis griauti skeptikų prognozes, tai su rinktinės varžybomis sutampantys savaitgalio seansai masiškai ištuštės. Tokiu atveju antivirusinis pramoginis atrakcionas garantuotai atsigriebs darbo dienomis, nes kompiuterinių žaidimų mėgėjus ir kitus laisvalaikiui atspūtusius žiūrovus masins galimybė pagaliau pasinerti į tikrą kokybiškų 3D efektų jūrą, o ne iš reikalo pritemptos konversijos patamsėjusius paveikslėlius.

Nuo 2002 m. šis zombiškas serialas apie žmoniją naikinantį virusą jau užaugino ištikimų gerbėjų kartą, kuri nesigilina į logiką ir idėjų badą. Visi žino, kad visagalė Milla pabaigoje iššaudys visus zombius ir išspardys užpakalius juos prikėlusiems mokslininkams, nes ji privalo likti gyva jau suplanuotai penktai serijai. Prieš trejus metus apsišaudęs “Absoliutus blogis: išnykimas” užtikrintai pardavė 38 tūkst. bilietų, o brangiau įkainotas 3D atrakcionas žada kino platinimo kompanijai “Acme” lengvą gyvenimą.

Įdomu, ar jiems užteks jėgų deramai išreklamuoti kur kas vertingesnį veiksmo trilerį “Mačetė”, kuris galėtų išaugti į tiesioginį tuščiais šoviniais ir neišpildytais pažadais sėkmingai šaudančių “Nesunaikinamų” konkurentą.

“Mačetė” yra brutalus keršto trileris su žiauriai charizmatišku meksikiečių kilmės antiherojumi ir pagalius į ratus kaišiojančiais ironiškai nusiteikusiais priešais (vieną jų vaidina Robertas de Niro). Jeigu patiko “Teroro planeta” ir “Mirties įrodymas”, tai ilgai nedvejokite.

Toma + Žirmūnai

Lietuviško nepriklausomo filmo “Anarchija Žirmūnuose” reklaminis klipas labai neinformatyvus, absoliučiai nieko nepasakantis apie šį kūrinį ir nenurodantis būsimam žiūrovui, kodėl jis turėtų nusipirkti bilietą į režisieriaus-scenaristo Sauliaus Drungos išliaupsintąjį debiutą. Jo teko laukti taip ilgai, kad net užsimiršo filmavimo metu vykusi aktyvi reklamos kampanija. Atrodo, kad melaginga informacija pagardinta sensacija ne tik išgarsino niekam nežinomą ir iki šiol menamų vertybių kol kas neįrodžiusį S.Drungą, bet ir padarė jam meškos paslaugą. Tikrai negražu visai Lietuvai šaukti, kad jaunuolis gavo Kanų festivalio “Media” talento prizą už geriausią scenarijų. Tai akiplėšiška netiesa.

Perverskite Kanų festivalio katalogus, ir tikrai nerasite jokio Lietuvai skirto mistinio apdovanojimo.

Bet didžioji dalis faktais nesidominčios Lietuvos visuomenės patikėjo prodiuserių paskleistu melu ir dabar laukia “Anarchijos” turėdami nežmoniškų lūkesčių. Toks ilgas ir duobėtas kelias į kino teatrus bei visų platintojų atsisakymas dirbti su filmu signalizuoja, kad tikriausiai ne viskas sekėsi gerai ir laimingai. Bet kokiu atveju, užuot kabinę tariamus titulus, prodiuseriai galėjo stipriau išryškinti įdomų talentingų merginų aktorinį duetą ir deramai paminėti veteranės Jūratės Onaitytės dalyvavimą. “Anarchijos” filmavimo dienomis Toma Vaškevičiūtė taip pat buvo niekam nežinoma ir karjerą pradedanti jauna aktorė, o šiandien ji Auksinio scenos kryžiaus laureatė ir reitingų neprarandančio TV serialo pagrindinė dalyvė.

Jackie Chanas + vėžliukas

Lietuva pagaliau gaus oficialų šansą įvertinti netikėčiausiu vasaros sezono atradimu sužibėjusią nuotykių ir kung fu dramą “Karatė vaikis”. Nuo 1984 m. nostalgiškai prisimenamo legendinio filmo perdirbinys viso pasaulio kino teatruose sensacingai išspardė daugiau nei 300 mln. JAV dolerių, bet Holivudo studijos “Sony” sprendimu vėluoja į pasimatymą beveik tris mėnesius. Tokia taktika gali būti pražūtinga filmui, nes milžiniškas ažiotažas ir puikūs atsiliepimai tikriausiai jau paskatino nekantriausius žiūrovus užmesti meškeres į nelegalias interneto pelkes. Jackie Chanas, atliekantis neįprastą draminį vaidmenį be akrobatinių triukų ir atsibodusių komiškų pokštų, kovos menų subtilybes kremtantis aktorių Willo Smitho ir Jados Pinkett-Smith sūnus Jadenas ir užburiantys Kinijos vaizdai tapo esminiais 2,5 neprailgstančių valandų trukmės filmo sėkmės garantais.

Apie mažai girdėtą ir tik Belgijoje, Olandijoje, Prancūzijoje pradėtą rodyti filmą “Vėžliuko Semio nuotykiai” kol kas sunku ką nors pasakyti, bet apie trimatį animacinį nuotykį daug ir nereikia žinoti. Dailininkų nutapyti paveiksliukai traukia akį, ekskursijos aplink povandeninį pasaulį per 50 metų svarbiausias gidas atrodo neapsakomai mielas, ne ką mažiau charizmos turi jo geriausi draugai ir pikčiausi priešai. Jeigu matėte belgų režisieriaus Beno Stasseno “Kelionę į Mėnulį”, tai žinosite, ko galima tikėtis iš naivaus vaikiško filmo, kuris bus įmantriai įgarsintas lietuviškai. Šį kūrinį į savo programą pasikvietė Toronto kino festivalis, o tai jau geras įrodymas, kad šeimyninis atrakcionas turi originalesnių kabliukų.

Oliveris Stone’as + “Multikinas”

Pamąstymams skirtam provokuojančiam trileriui “Volstritas: pinigai nesnaudžia” sunkiausiai seksis pritapti lietuviškame repertuare, bet Christopherio Nolano “Pradžios” finansinė sėkmė leidžia pasvajoti, kad mūsų žiūrovai ir toliau nespjaus į žinią skelbiančius protingus filmus.

Holivudinei sistemai nepataikaujantis Oliveris Stone’as stengiasi išspausti kiek įmanoma daugiau komercijos – dramatiškus siužeto posūkius permušinėja paukščiu virtusios kameros skrydžiais virš Niujorko, įpina jautrią meilės intrigą ir nagrinėja problematiškus kalėjime atsėdėjusio tėvo santykius su jam atleisti neskubančia dukra. Bet filmo potekstė vis tiek išlieka rimta – finansų krizės padariniai ir ekonomikos griūties kaltininkų paieškos. Stone’as nebūtų Stone’as, jeigu nekaltintų turtais apsikarsčiusių bankininkų ciniškomis aferomis ir žmonių maustymu.
Naujojo kino centro “Multikino” atidarymui pasirinktą filmą tikrai verta pamatyti.

Delfinai + Japonija

Apie “Oskaru” apdovanotą ir Sandanso kino festivalio simpatijas pavergusį dokumentinį filmą “Įlanka” per pastaruosius metus buvo rašoma dažnai, o “Kino pavasario” seansus pasirinkę žiūrovai buvo sukrėsti ir tikriausiai iki šiol prisimena krauju nusidažiusį užutėkį siaubingame Taiji miestelyje. 2009 m. pradžioje šokiruojančią tiesą išplukdęs filmas iki šiol neprarado aktualumo ir rudenį taps dar svarbesniu aktyvisto Richardo O’Barry įrankiu nelygioje kovoje su negailestingais Japonijos žvejais.

Lietuvoje “Įlanka” bus rodoma be didelės reklaminės pompos vienu vakariniu seansu ir tikėsis deramo Švietimo ir mokslo ministerijos dėmesio. Klaipėdos delfinariumo atrakcijomis masinami moksleiviai turėtų būtinai pamatyti kitokią tiesą apie delfinų kelią į cirko pasirodymus, kuriais mes dažnai žavimės, nesuvokdami, kokias kančias išgyvena laisvės trokštantys “artistai”.

"Veido" archyvas

“Druska”

Po gaivaus originalumo pliūpsnio su Christopherio Nolano intelektualiuoju galvosūkiu “Pradžia” vasarą išlydėsime pagal tradicinius kino komercijos papročius. Repertuare vėl dominuos tęsiniai, perdirbiniai, ekranizacijos, parodijos, pratęsimai ir modifikacijos.

Deja, atmintyje ilgiau užstrigti pretenduoja tik du filmai – provokuojantis skandinaviškas trileris “Mergina su drakono tatuiruote” ir ašaringai jautri amerikietiška drama “Mama ir duktė”. Abu juos sieja stiprūs moteriški personažai, tad prie bilietų kasų turėtų aktyviau rikiuotis dailiosios lyties atstovės.

Danų režisieriaus Nielso Ardeno Oplevo bandymas ekranizuoti bestselerio šlovės sulaukusios šviesaus atminimo rašytojo Stiego Larssono romanų trilogijos “Tūkstantmetis” pirmąją dalį Skandinavijos kino teatruose sensacingai išsiraizgė nuo 2009 m. pavasario, kai Danijoje buvo išgraibstytas beveik milijonas bilietų, Švedijoje pardavimas šoktelėjo net iki 1,2 mln., o Norvegija pridėjo dar pusę milijono žiūrovų. Antram gyvenimui “Merginą su drakono tatuiruote” 2010-ųjų pavasarį prikėlė elitiniai JAV ir Didžiosios Britanijos kino kritikai. Ypač palankios ir liaupsių negailinčios recenzijos padėjo neįtikėtinų aplinkybių kriminaliniam rebusui surinkti net 10 mln. JAV dolerių. Europietiškai produkcijai tai yra pergalingas rezultatas.

"Veido"archyvas

“Mergina su drakono tatuiruote”

Filmo sėkmę nulėmė taikliai parinktų aktorių vaidyba, intriguojamai supinta prieš 40 metų dingusios merginos paieškų istorija iš Hanibalo Lekterio valgiaraščio, savotiškai keistas dviejų skirtingo charakterio detektyvų aistros ryšys ir režisieriaus gebėjimas nenuobodžiai išlaikyti 10 mln. tiražu išplatintos knygos dvasią bei stilių.

Tuo įsitikinti galėsime ir mes, nes “Mergina su drakono tatuiruote” jau išversta į lietuvių kalbą. Jei norėsite pratęsti filmo įspūdį, būtinai pasidomėkite Skandinavijoje išleista ilgesne – net 3 val. trukmės DVD versija. Jeigu to pasirodys per maža, laukite pasimatymų su dviem švedų kurtais tęsiniais “Mergina, kuri žaidė su ugnimi” ir “Mergina, kuri užkliudė širšių lizdą”. Bet prisiminkite, kad šių filmų niekas nerizikuos rodyti, jeigu pirmoji mergina neišsitatuiruos bent 100 tūkst. Lt.

2009 m. Toronto ir San Sebastiano kino festivalių auditoriją graudinusi “Mama ir duktė” taip pat nėra naujas filmas, tad reikia pasidžiaugti, kad aktuali ir prasminga drama vis dėlto atkeliavo iki Lietuvos. Meksikiečio Alejandro Gonzalezo Inarritu iniciatyva užgimęs filmas prabyla apie jautrias temas – sudėtingas įvaikinimo procedūras, be tėvų augančių vaikų globos niuansus ir nenutrūkstantį tėvų ryšį su savais vaikais. Kolumbiečių režisierius ir scenaristas Rodrigo Garcia parašė labai stiprius, sultingus ir dramatiškus vaidmenis trims aktorėms Naomi Watts, Annette Benning ir Kerry Washington, kurioms užteko drąsos ir meistriškumo tiksliai perteikti sumanymą.

"Veido" archyvas

“Mama ir duktė”

Juoko eliksyras

Nuo pavadėlio nutrūkusiai komedijai “Tempk jį čia!” apibūdinti taikliausiai tiktų sąlyginis terminas – berniukiška bičiuliška romantika. Ši juosta bus tikras smagumėlis vyrams, kurie dar nepamiršo komedijos “Velniop tą Sarą Maršal” ir nebijo pasišaipyti iš savęs. Netiesioginį tęsinį kaitinantys kai kurie vulgarūs, alkoholizuoti ir narkotizuoti pokštai perlenkia lazdą, bet režisieriui Nicholui Stolleriui pavyksta šelmiškai ir nepadoriai prajuokinti. Filmas važiuoja maždaug ta pačia trasa, kaip sensacingai prisilėbavusios “Pagirios Las Vegase”, bet vartoja originalesnį ir subtilesnį humorą.

O tualetinės parodijų komedijos “Vampyrai užkniso juodai” skubotą atsiradimą padiktavo “Saulėlydžio”, “Jaunaties” ir “Užtemimo” suorganizuota ažiotažinė isterija ir fenomenalus populiarumas. Užtenka žvilgtelėti į autorių pavardes ir praeities darbelius, kad suprastumėte, ar norite gaišti laiką ir vėjais paleisti pinigus. Akivaizdu, kad režisieriai Jasonas Friedbergas ir Aaronas Seltzeris nemoka ir nesistengia kurti linksmų parodijų, kaip “Nuogas ginklas”, “Karštagalviai” ar “Aeroplanas”. Jų tikslas – pasimaivyti ir išsityčioti, garsiai pabezdėti ir išsiriaugėti, prikaišioti seksualinių spąstų ir patraukti per dantį popkultūros reiškinius, o galiausiai prisitaikyti prie prėsko masinio skonio. Blogiausia, kad Lietuvoje yra bent 20 tūkst. žmonių, kurie tokias beviltiškas nesąmones žiūri.

Vaikai pretenzijų neturės

Neįdomus reklaminis anonsas aiškiai sudėlioja prioritetus, kad šeimyniškai fantastiškas veiksmo trileris “Katės ir šunys 2: kačių kerštas” skirtas tik vaikams ir niekam daugiau. “Daktaro Dolitlio” šlovės spinduliuose ketinęs pasimaudyti 2001 m. cirko atrakcionas “Katės ir šunys” visiškai išsėmė savo galimybes. Jam nereikėjo jokio tęsinio, bet štai atsibudome dubliažo ir trimačių vaizdų eroje, o Holivudas užuodė pinigingų kauliukų kvapą.

Profesionalūs dresuotojai pradėjo ruošti miauksinčius ir lojančius aktorius tiesmukai “džeimsbondiškai” misijai atlikti. Kvailos siužeto užuomazgos apie gresiantį pasaulio užgrobimą ir naivias fantazijas apie žmonių tarnystę piktųjų kačių klanui geriau būtų negirdėti, nes banalesnę idėją sugalvoti sunkiai įmanoma. Plika akimi matomus filmo trūkumus Lietuvoje paslėps Andriaus Rožicko improvizuotas dubliažas. Prie mikrofonų pasismaginę Ramūnas Rudokas ir Kirilas Glušajevas prisivilios į sales gerokai vyresnių žiūrovų. Jeigu dar visu gražumu suveiks epizodinis Vytauto Šapranausko šou, galime tikėtis įlipti į milijojo būdą ir išvaryti katiną “Garfildą” į žemesnes pozicijas.

Nuo pirmų vasaros dienų Amerikoje rodomas “Marmadukas” jau supykdė žiūrovus, spėjo užsitarnauti klaikiai menką tarptautinės kino biblijos IMDB reitingą ir pasislėpė godžiai išlakęs 30 mln. JAV dolerių dubenėlį. Tematiniu požiūriu panašus šuniškas nuotykis pasmerktas tūnoti karingiau nusiteikusių lietuviškai šnekančių keturkojų šešėlyje. Filmą vaikams reikėtų vertinti pagal kitus kriterijus ir nesikabinėti, bet kai režisierius sugeba tokį charizmatišką ir nevalyvą šunėką supančioti nuobodžiais nuotykiais ir pavargusiomis situacijomis, nebelieka jokio entuziazmo. Keistas sprendimas animaciniais efektais judinti “kalbančio” gyvūno žandikaulį taip pat nepasiteisina ir atrodo, švelniai tariant, kvailokai.

Neišrankūs mažieji tikriausiai mėgausis efektingąja fantazija “Paskutinis oro valdovas: Ango legenda”, kurį bene visi kino specialistai vadina pačiu blogiausiu filmu per visą režisieriaus M.Night Shyamalano karjerą. Nuo absoliutaus fiasko JAV jį dar išgelbėjo fenomenalus animacinio serialo populiarumas ir 150 mln. JAV dolerių kainavusi įkyri reklaminė kampanija. Nuolatinis spaudimas privertė žiūrovus pasidomėti gigantiško biudžeto pasaka apie keturis elementus (žemę, vėją, ugnį ir vandenį) kontroliuoti gebantį unikalų bernioką. Tačiau laikiną šypseną nupiešę finansiniai rezultatai tik atitolino filmą nuo agonijos.

Greitas tempas

Nepailstančio veterano Sylvesterio Stallone’s režisuotas bekompromisis veiksmo trileris “Nesunaikinami” tikrai nepasižymės protingais dialogais ir bus užtaisytas šablonišku siužetu. Pagrindinis tikslas – įdarbinti senuosius pensininkus karatistus ir kultūristus. Tačiau pripažinkime, kad Sly’us, Dolphas, Jasonas, Jetas, Mickey, Bruce’as ir Arnis nostalgiškai masina palikti galvą namie, išjungti mąstymą ir pasileisti į beprotiškas šaudynes žemėlapyje nepažymėtoje Pietų Amerikos šalyje, kur valdžią savo rankose laiko žiaurus diktatorius, ginkluoti piratai ir pinigų kvapą užuodžiantys CŽV agentai. Pražūtingai misijai pasamdyti vyrukai niekada nevaidino kartu ir susivienijo dėl komerciniu požiūriu geros idėjos.

Ir dar apie vieną filmą. Nicolas Cage’as sistemingai šturmuoja Lietuvos ekranus, bet išsiskiria platintojų nedžiuginančiu nepastovumu. “Hario Poterio”, “Žmogaus voro”, “Karibų piratų” ir “Operacijos: L.O.B.I.A.I” mišinį “Burtininko mokinys” turėtume suvalgyti skaniau negu “Blogą policininką” (80 tūkst. Lt). Bet specialiųjų efektų ir burtų magijos kratinys signalizuoja rimtą bėdą: scenaristų stulpelyje įrašyta bent dešimt autorių pavardžių. Jie tiek eksperimentavo, taisė, gydė, pildė, tiražavo, kad padarė visišką chaosą, kuriame sunku susigaudyti ir atsiranda pagunda prižvejoti šiurkščių klaidų. Paauglių auditorija tokiais niekais neužsiima, tik greitai suvartoja daug kartų ragautą produktą, paskanintą gardžiuoju kinematografiniu E-621.

Identiškomis vertybėmis maits “Druska” – neįtikinamai nerealus scenarijus, apskritas nulis logikos, lengvai iššifruojamos situacijos ir įspūdinga kaskadinė akrobatika, adrenalino nestokojantys veiksmo momentai, pasiutusiai greitas tempas be jokių stabdžių ir nuostabi Jolie. Angelina Jolie. Kam to užtenka, pirmyn į kino sales.

Ir gal pašokime?

Šiame filme gros madinga, jautviška, progresyvi muzika, o išvaizdūs lyg atvirukai berniukai ir žavingos mergytės seksualiai ir gracingai judins kūnus pagal stulbinamą choreografiją. Maždaug tą patį rodė du filmai, o trečioje serijoje idealiai surepetuoti grupiniai šokiai išsilaisvins į trečiąją dimensiją ir kompensuos žvaigždingojo Channingo Tatumo netektį. Skirtingų tautybių ir socialinių sluoksnių jaunuoliai susibendraus visiems suprantama internacionaline šokių kalba. Tai viskas, ką turite žinoti apie “Šokį hiphopo ritmu 3D”.

Tvarkaraštis

Rugpjūčio 6 d.

“Tempk jį čia!”

“Druska”

“Katės ir šunys 2: kačių kerštas”

Rugpjūčio 13 d.

“Nesunaikinami”

“Burtininko mokinys”

“Mama ir duktė”

Rugpjūčio 20 d.

“Mergina su drakono tatuiruote”

“Paskutinis oro valdovas: Ango legenda”

“Vampyrai užkniso juodai”

Rugpjūčio 27 d.

“Šokis hiphopo ritmu 3D”

“Marmadukas”

Penki savaitgaliai ir tik devynios naujos premjeros. Sūria mokesčių koše pavaišinti Lietuvos platintojai toliau laikosi taktikos dirbti efektyviai ir leisti į repertuarą tik aiškų komercinį potencialą spinduliuojančius filmus.

Pirmąsias dvi liepos savaites kinas dar turės konkuruoti su pasaulio futbolo čempionatu, kuris birželį nuskausmino kelis holivudinius žiūralus ir vilios prie televizorių nenuspėjamo siužeto lemiamomis kovomis.

Antrasis vasaros mėnuo turėtų gerokai papildyti Lietuvos kino rinkos pajamų aruodą, nes įvairaus amžiaus žiūrovai nekantriai skaičiuoja dienas iki pasimatymų su bent keturiais ypatingais filmais. Du iš jų aktyviai pretenduos pasipuošti milijonų vertais drabužiais, o dar iš penkių naujokų tikėsimės įvairiausios prabos staigmenų.

Milijono troškulys

Galima jo nekęsti, galima iš jo tyčiotis, galima jo visai nežiūrėti, bet reikia pripažinti, kad nesveikai sensacingą ažiotažą sukėlusio “Saulėlydžio” trečioji serija “Užtemimas” garantuotai sulauks daugiatūkstantinės minios antplūdžio. Birželį pradėta išankstinių bilietų prekyba rodo, kad vampyro, vilkolakio ir žavios abiturientės meilės trikampis kursto gerokai didesnes intrigas net už “Seksą ir miestą”. Karščiausią vasaros filmą trokšta pamatyti Stephenie Meyer knygas perskaičiusios paaugliško amžiaus mergaitės, kurių nepajėgs sustabdyti niekas.

"Veido" archyvas

“Užtemimas”

Smūginio premjerinio savaitgalio rezultatas bus fantastiškas, nes romantinis trileris su naiviomis vaikiškos meilės intrigomis per tris dienas pajėgus išsiurbti 400 tūkst. Lt. Nuo “Jaunaties” sušvytėjimo specifinės auditorijos gretos stipriai padidėjo, ir tai rodo žiūrovų aktyvumas socialiniuose tinkluose bei interneto komentaruose. Jeigu Kristen Stewart, Roberto Pattisono ir Tayloro Lautnerio gerbėjos dar pasiduos reklaminiam spaudimui pasikviesti į kiną savo mamas (joms turėtų būti įdomu, dėl ko kraustosi iš proto dukrelės), “Užtemimas” turės realią progą įžiebti vampyriškai išblyškusį milijoną.

Vienas dalykas aiškus kaip dieną, kad “Užtemime” net neverta gilintis į personažų dialogus, atmestinai surašytą scenarijų, siužeto netobulumus ir vidutinišką aktorių vaidybą (niekam ne paslaptis, kad Kristen ir Robertas moka vaidinti daug geriau). Tai yra prodiuserinis kinas, kai režisieriui paberiami griežti nurodymai rūpintis visų aktorių išvaizda, parodyti pagrindinę trijulę kuo geidžiamiau, gražiau, patraukliau, seksualiau. Tik tokiu atveju pavyks papirkti daug nereikalaujančius ir tikro kino perliukais neišlepintus paauglius.

Žaislai pagaliau grįžta

Vieno genialiausių holivudinės animacijos šedevrų “Žaislų istorija” trečioji dalis strategiškai vėluoja į lietumi permirkusias lietuviškas smėlio dėžes, kad tautos numylėtinis “Šrekas” laimingai suspėtų įvykdyti finansinių lūkesčių planą. Studija “Pixar” savaime yra kokybės ženklas, nes jie principingai nepaišo visai nebūtinų tęsinių, turėdami vienintelį tikslą išmelžti kuo daugiau pinigų, kol karvė dar duoda gardaus pieno. Mes puikiai suprantame, kad “Ledynmetis”, “Madagaskaras”, “Šrekas” dauginasi į naujas serijas tik dėl garantuoto uždarbio.

"Veido" archyvas

“Žaislų istorija 3″

“Žaislų istorijos” autoriams pirmiausia rūpi idėja, jausmai ir prasmė. Jie sąmoningai laukė net dvylika metų, kol sumąstė tinkamą logiško tęsinio kryptį, sugebėjo išlaikyti pirmuose dviejuose filmuose puoselėjamas vertybes ir išgražino mylimų herojų santykius smagiais juokeliais. Nostalgiškų prisiminimų apgaubti JAV žiūrovai jau spėjo įvertinti ir pamilti “Žaislų istoriją 3″, kurios finansiniai rezultatai viršijo net pačius optimistiškiausius lūkesčius. Šis magiškas, šviesus ir jautrus filmas turi širdį. Tuo jis skiriasi nuo “Šreko” ir visų kitų armijos, kai seansai prailgsta ir verčia tikrinti laikrodį.

Po “Ledynmečio” peržiūros ši juosta mikliai nugrimzta užmarštin ir atmintyje lieka vos vienas kitas vykęs momentas. Stebint “Žaislų istorijos” senų bičiulių ir naujų draugų nuotykius nekyla noras, kad jie greitai baigtųsi, o jau po titrų užplūsta pageidavimai pamatyti dar daugiau. Tikrai ne kiekvienas animacinis filmas gali patampyti širdies stygas ir pravirkdyti. Praėjusią vasarą tai pavyko “Aukštyn”, o dabar ašaras traukia “Žaislų istorija”. Tik “Pixar” animatorių galvose gimsta tokios nuostabios istorijos, kurios bent trumpam sugrąžina vaikystę. Larsas Unrichas, Pete’as Docteras ir kiti genijai taip pat verti lietuviško milijono, bet jį surinkti bus daug sunkiau nei vasaros lyderiui “Šrekas. Ilgai ir laimingai”. Ir labai liūdna, kad prastesnių animacinių komedijų išauklėta karta menkai pažįsta Bazą ir Vudį.

Preliudija

Paslaptingiausias ir laukiamiausias metų kūrinys su pačiu primityviausiu ir kiek įmanoma banaliausiu lietuvišku pavadinimu “Pradžia” turėtų dominti intelektualaus kino, džeimsbondiškų veiksmo trilerių, nenuspėjamų fantazijų ir kiekviename filme vis brandžiau vaidinančio Leonardo DiCaprio gerbėjus. “Tamsos riterio”, “Memento” ir “Prestižo” režisierius Christopheris Nolanas sunarstė kažką ypatingo, ko save gerbiantis sinefilas neturėtų praleisti. Tai bus esminis įvykis, kurį tikriausiai būsime priversti žiūrėti po du tris kartus. Akylai slepiamas scenarijus ir kvapą gniaužiantys anonsai verčia skaičiuoti dienas iki premjeros, kai paaiškės, kad mus supantis pasaulis gali būti nerealus. Genialusis scenaristas užduoda mįsles apie sapnus, idėjas, mintis ir kviečia pasisvečiuoti miegančio žmogaus pasąmonėje.

"Veido" archyvas

“Pradžia”

Pagarba prodiuseriui Robertui Rodriguezui, kad nesivaikė komerciniu požiūriu palankesnio reitingo ir nusprendė neiškarpyti kruviniausių žiaurumų. Kitaip jis liktų nesuprastas, nes kultinio “Grobuonio” gerbėjai prisimena brutalią ir smurtinę Arnoldo Schwarzeneggerio dvikovą džiunglėse su negailestingu ateiviu iš kitos planetos.

2004 m. “Kino pavasaryje” bilietus tikrinusius vengrų “Kontrolierius” treniravęs Nimrodas Antalis fantastiniame siaubo ir veiksmo trileryje “Grobuonys” stengsis nuplauti šiurpiųjų baisūnų reputaciją, kurią sumenkino apgailėtinai tragiška dilogija “Svetimas prieš grobuonį”. Išradingai reklamuojamo filmo niekas neskuba rodyti, bet ir taip akivaizdu, kad būsimiems žiūrovams neturėtų rūpėti nuspėjamas skerdynių turinys. Visi žinome, kad pirmiau bus nužudyti mažiau girdėtų aktorių suvaidinti blogiukai, o Adrienas Brody liks desertui ir pagal taisykles turės galimybę laimėti kruviną mūšį. Tokio tipo pramoginiuose trileriuose mus domina, kaip viskas bus atlikta ir padaryta. “Grobuonyse” labiausiai rūpės stilius, specialieji efektai, medžioklės strategija, naudojamų ginklų įvairovė ir bjauriųjų ateivių įvaizdis. Į “Grobuonis” eisime bijoti, o ne galvoti.

"Veido" archyvas

“Grobuonys”

Jie nuožmiausiai konkuruos su anglų režisieriaus Neilo Marshallo “Centurionu”, siūlančiu sadistiškai žiaurią ekskursiją į Kaledonijos (šiandieninės Škotijos) miškus 117 metais prieš Kristų. Likus 63-ejiems metams iki “Gladiatoriaus” įvykių įsisiautėję romėnai negailestingai skerdė kaimiečius ir siekė užkariauti naujas žemes, bet patys pateko į nepavydėtinas pinkles. Atšiauriomis sąlygomis jiems teks spartietiškai slapstytis nuo barbariško blogio, kurį organizuoja pikta vilke pavirtusi ir nė žodžio neištarianti Džeimso Bondo mylimiausia ukrainietė Olga Kurylenko. Taigi vėl gausime siaubo trilerį apie medžiotojus ir aukas.

"Veido" archyvas

“Centurionas”

007 kruizas

O Jamesas Mangoldas romantiškame veiksmo trileryje “Kaip diena ir naktis” suplakė tikrą holivudinį saldėsį mūsų akims. Prabangiame kokteilyje bus lenktynių, susišaudymų, pabėgimų, išdavysčių, ekskursijų į gražias pasaulio vietas, romantiškos meilės kabliukų, madingos aprangos reklamos, ne visiems juokingų pokštų, daug energijos, minimaliai prasmės ir dviejų išliaupsintų žvaigždžių pora. Tomas Cruise’as ir Cameron Diaz dažnai būna geidžiami (“Neįmanoma misija 2″, “Pametę galvas Las Vegase”), bet kartais visai nesudomina Lietuvos žiūrovų (“Ramūs tarp vilkų”, “Dėžė”). Šį kartą, regis, litai turėtų byrėti lyg iš gausybės rago, nes anonsai žada efektingą reginį, o po futbolo čempionato finalo kino teatrų link patrauks pramoginių žiūralų išsiilgę ir alaus prisiragavę vyrai.

"Veido" archyvas

“Kaip diena ir naktis”

Tačiau “Kaip diena ir naktis” gali nepelnytai nukentėti dėl prastos opinijos apie tą pačią formulę jau išsunkusius filmus. Vien šiemet mums buvo brukami vilčių nepateisinę ir nuviliantys “Kur po velnių tie Morganai”, “Ponas ir ponia gangsteriai”, “Pasodinsiu savo eks”, “Naktinis pasimatymas”.

“Brangųjį Džoną” Channingą Tatumą apžavėjusi seksualioji “Mamma Mia!” Amanda Seyfried susikabino rankutėmis su meksikiečiu Gaeliu Garcia Bernaliu ir išvyko atostogauti į Italiją. Tobulo grožio gamtos kampeliuose ji dar sykį nukreipia gražių žalių akių žvilgsnį į meilės laiškus. Tik dabar skaito ne savo, o prieš 50 metų stipriai mylėjusių, susirašinėjusių ir išsiskyrusių žmonių žodžius. Šiltoje, saldžioje ir vėl ašaringai sentimentalioje romantinėje dramedijoje “Laiškai Džuljetai” aktorė didelėmis akimis vaidina ištekėti už mylimojo pasirengusią merginą. Bet kelionėje į Romeo ir Džuljetos miestą Veroną ją staiga aplanko abejonės dėl ateities, o netikėtas susitikimas su amžinai įsimylėjusia ir prarasto vyro ieškančia Vanessa Redgrave priverčia permąstyti santykių vertybes. Į lengvai permatomą tradicinį romantinių pasimatymų filmą ramia sąžine galite pasikviesti ne tik mylimą žmogų, bet ir savo senelę. Ji bus dėkinga!

"Veido" archyvas

“Laiškai Džuljetai”

Po avatariškojo sausio rekordų Lietuvos kino teatrų lankomumas mažėja kas mėnesį. Balandį komercinio repertuaro filmus žiūrėjo beveik perpus mažiau žmonių, o iki paskutinio gegužės savaitgalio rinkos dalyvius tik dalinai pradžiugino nuotykių epas “Robinas Hudas”, kuriam vis dėlto nepavyko ilgiau išsilaikyti žemyn šuoliuojančio žirgo balne.Romantinė komedija “Seksas ir miestas 2″ ir fantastinis veiksmo trileris “Persijos princas” turėtų stipriai dominuoti bent dvi birželio savaites.

Vasaros pradžiai riziką iki minimumo sumažinę platintojai suruošė tik aštuonias premjeras. Kiekviena jų savaip stipri ir apima skirtingus žanrus, tad žiūrovai gaus didelio pasirinkimo įvairovę ir galės patenkinti smalsumą, nueidami į lietuviškai dubliuotą kultinę animacinę pasaką, stilingą TV serialo perdirbinį, romantiškai pavojingą veiksmo trilerį, šeimyninę komediją apie miško žvėrelių karą su okupantais iš miesto, jaunatvišką superherojišką komiksą, muzikinį šokių atrakcioną ir du nepriklausomo kino perliukus.

Ekologiška tai, kas žalia

animacinės komedijos “Šrekas. Ilgai ir laimingai” pasirodymas Lietuvoje sąmoningai buvo derinamas prie prasidedančių vasaros atostogų. Mokyklos suolus atlaisvinę vaikai jau spėjo pasiilgti lietuviškai plepančių herojų iš pasakų šalies. Per dešimt metų išgarsėjęs pelkių monstras Šrekas, neužsičiaupiantis įkyruolis Asilas, žavingoji princesė Fiona, smaližius batuotas Katinas ir ugninė Drakonė užsiaugino ištikimų gerbėjų kartą. Dabar atėjo metas žaliųjų nuotykių pabaigtuves paminėti bent 2 mln. Lt pajamomis. Į labiausiai nevykusią trečiąją seriją buvo nupirkta 158 tūkst. bilietų už 1,56 mln. Lt, o karališkais 3D efektais patobulintas ketvirtasis ir paskutinis šokis turėtų privilioti dar daugiau žmonių.

“Šrekiados” dailininkai ir strategai nusipelno pagarbos, kad atsispyrė pagundai piešti pratęsimą pavargusiomis spalvomis. “Šrekas trečiasis” aiškiai leido suprasti, kad filmo autoriai išsėmė idėjų aruodus. Jie iš esmės pakeitė koncepciją, sukūrė kažką nauja ir ištrėmė Šreką į fantazijų pasaulį, kuriame jo nepažįsta net geriausi bičiuliai.

Ketvirtoje dalyje nebeliko animuotų holivudinės kasdienybės parodijų ir vyresniems žiūrovams užkoduotų juokelių, nes draugiškai nusiteikęs filmas nenorėjo pyktis su šeimyninio kino auditorija. Scenaristai pasiliko tik saugius juokelius, išbraukė tualetinio humoro pokštus ir suformulavo pamokslą apie meną būti geru tėvu.

Žaliojo žmogėdros ir jo bičiulių šešėlyje pasislėps apgailėtinai neįdomus ir tragiškais pažymiais įvertintas “Žvėrelių maištas”. Ne paslaptis, kad Lietuvoje milžinišką įtaką pasirinkimui diktuoja informacinis portalas IMDB, kuris galutinai atbaidys net pačius nereikliausius zoologinių nuotykių ieškotojus.

"Veido" archyvas

“Žvėrelių maištas”

Reklaminis anonsas taip pat ragina negaišti laiko, tačiau “Mumijų” gaudymo ekspertas ir “Kelionės į žemės centrą” gidas Brendanas Fraseris dar mėgins pasispardyti su kvailu ir nejuokingu “Daktaro Dolitlio” klonu, kurį per televiziją žiūrėti būtų nuobodu. Miško fauna susivienija, kad apsaugotų savo namus nuo prekybos centro statybininkų ir atkeršytų godiems žmonėms. Viskas paprasta ir aišku, kad ši ekologinė banalybė su išdresuotais gyvūnais ir jų dirbtinėmis iškamšomis patiks tik darželinukams.

Šaudyklės moterims ir vyrams

Solidžiomis komercinėmis perspektyvomis gundančio filmo “Ponia ir ponas gangsteriai” lietuviškai improvizuotas pavadinimas sufleruoja nesitikėti nieko originalaus. Holivudo scenaristai toliau tiražuoja praėjusiais metais atgaivintą strategiją ir maišo romantinę komediją su veiksmo trileriu. “Pasodinsiu savo eks”, “Naktinis pasimatymas” ir “Kur, po velnių, tie Morganai?” nenustebino įspūdingais rezultatais, nes žiūrovai greitai iššifravo suvienodėjusius vedybinių komplikacijų žaidimus su ginklais.

"Veido" archyvas

“Ponia ir ponas gangsteriai”

Naujuoju bandymu bus kopijuojamas trileris “Ponas ir ponia Smitai” su mažiau populiariais aktoriais ir Prancūzijos Rivjeros peizažais. JAV teritorijoje 75 mln. JAV dolerių biudžeto filmui apie užsislaptinusių samdomų žudikų porelę prognozuojama finansinė nesėkmė, bet Lietuvoje ši juosta pretenduoja suveikti kur kas galingiau. Mūsų krašto žiūrovai mėgsta Ashtoną Kutcherį ir gražiuoju prisimena “Pametę galvas Las Vegase”, o ankstesnė režisieriaus Roberto Luketico ir aktorės Katherine Heigl romantinė komedija “Bjauri tiesa” suviliojo 550 tūkst. Lt. Šie veiksniai nulems didesnius premjerinio savaitgalio skaičius.

Mažiau galimybių išlaikyti ilgesnio rodymo egzaminą turės veiksmo trileris “A komanda”, užtaisytas pagal legendinio TV serialo madas. Režisierius Joe Carnahanas puikiai išmano šaudynių, gaudynių ir muštynių choreografiją. Jis kepa adrenalino nestokojančius pramoginius reginius, nekvaršina galvos dėl gravitacijos dėsnių, nesilaiko logikos taisyklių ir moka paslėpti smurtą, kad gautų paaugliams palankų reitingą. Galime būti tikri, kad veiksmingos scenos bus nufilmuotos įspūdingai ir stebins kaskadininkų cirku.

"Veido" archyvas

“A komanda”

Papildomo šarmo šliūkštelės neatpažįstamai pasikeitusių Liamo Neesono, Bradley Cooperio ir Sharlto Copley suvaidinti charizmatiški karo veteranai. Jie atsidurs kalėjime už išgalvotus nusikaltimus, pasinaudos unikaliais talentais, ištrūks į laisvę ir valys Ameriką nuo visokio korumpuoto purvo. O miegamojo aistromis ir meilės intrigomis vyrišką trilerį papuoš seksualioji Jessica Biel.

Komiksai ir šokiai

Žaismingu, bet esmę nedovanotinai iškreipiančiu pavadinimu “Ateini čia arba gausi į dūdą” užsislaptinę platintojai tikriausiai stengsis nuslėpti, kad fantastinio trilerio idėją mestelėjo komiksų paveikslėliai. Šis žanras išlieka svetimas lietuviškam skoniui, o kaukėtas superherojus pseudonimu “Kick-Ass” nėra taip gerai žinomas, kaip “Geležinis žmogus” ir “Žmogus voras”. Tačiau išradingasis britų režisierius Matthew Vaughanas komiksinį trilerį įsivaizdavo nestandartiškai ir nepašykštėjo ciniško humorėlio, kuris ne visiems bus įkandamas. Paauglių auditorijai artimas filmas labiau taikosi į vyresnius ir intelektualesnius kinomanus, gebėsiančius pagauti parodijas ir specifinius juokelius.

"Veido" archyvas

“Ateini čia arba gausi į dūdą”

“Šokis hiphopo ritmu” įskiepijo tautai naują madą. Kiekvieną sezoną mūsų televizijos pasiūlo bent po vieną šokių projektą, o pašėlę entuziastai treniruojasi, dalyvauja atrankose, eina į bandomąsias peržiūras ir jau svajoja kada nors sukurti lietuvišką filmą apie gatvės šokius.

Kol kas gauname vertinti tik importinius produktus. Pirmasis trimatis blynas “Gatvės šokiai 3D” britų šiuolaikinio kino istorijoje neprisvilo, įsitvirtino Didžiosios Britanijos žiūrimiausių viršūnėje (aplenkė net holivudinį legionierių “Persijos princą”) ir tapo sėkmingiausiu nacionalinės loterijos pinigais finansuotu projektu.

Hiphopo ir repo muzikos natomis grojantis šokių filmas taikosi į specifinę publiką, kuri tiksliai žino, ką trokšta pamatyti. Reikia tikėtis, kad tie žiūrovai matė bent vieną ankstesnį Charlotte Rampling vaidmenį juostose “Naktinis portjė” ar “Baseinas”. Jos dalyvavimas šiame filme – pati didžiausia staigmena, nes elitinė aktorė retai priima siūlymus vien dėl honoraro. Preciziškai nušlifuoti ir kvapą gniaužiantys atletiškų gatvės šokių ir grakštaus baleto judesiai paslėps romantiškai nusaldinto siužeto nesklandumus. Bet čia pasakojama emociniu požiūriu tuščia istorija yra trečiaeilis dalykas, nes į pirmą planą stumiami sinchronizuotos choreografijos triukai, revoliuciniai trimačio kino efektai, progresyvios muzikos garsai ir madingi aprangos stiliai. Tai yra viskas, ko reikia šiuolaikinių paauglių skoniui. “Gatvės šokiai” padarys juos laimingus ir deramai nuteiks “Šokių hiphopo ritmu” trečiajam turui.

"Veido" archyvas

“Gatvės šokiai 3D”

Literatūriniai žiūralai

Jauniems žiūrovams skiriama jausminga istorinė drama “Viktorija: jaunoji karalienė” apie aukso amžiaus laikotarpį Didžiosios Britanijos imperijoje. Kanadiečių režisieriui Jeanui Marcui Vallee pavyko žinomos monarchės biografiją pagardinti jautria meilės sakme ir meniškai apipavidalinti istorinį laikmetį (“Oskaro” premija už geriausią kostiumų dizainą). Stilingasis filmas vaidybos profesionalumu prilygsta Shekharo Kapuro dilogijai “Elžbieta”, nes daugelį kritikų maloniai nustebinusi talentingoji Emily Blunt (“Auksinio gaublio” nominacija) niekuo nenusileidžia Cate Blanchett.

"Veido" archyvas

“Viktorija: jaunoji karalienė”

Birželį pamatysime ir juostą “Vaiduoklis”. Vasara gal ir nėra pats tinkamiausias metas jį rodyti, nes tai intelektualesnis ir paslaptingesnis filmas. Šis Romano Polanskio mistiškai politizuotas trileris Berlyno kino festivalyje gavo “Sidabrinį lokį” už geriausią režisūrą. Tai hičkokiškas kriminalas su šekspyriškomis intrigomis, paranojiška atmosfera ir politinių aistrų interpretacijomis. Norėtųsi palinkėti, kad R.Polanskio meistriškas kūrinys surinktų panašaus kalibro pajamas, kaip tematiniu požiūriu artima Martino Scorsese’s “Kuždesių sala”.

"Veido" archyvas

“Vaiduoklis”

Lietuviško nuotykių epo “Tadas Blinda: pradžia” kūrėjai kalendoriuje žymisi iki filmavimo pradžios vis gausėjančius darbus, o pašalinius stebėtojus kasdien kaitina intriga – kaipgi atrodys Tadas Blinda? Špyga taukuota!

"Veido" archyvas

Filmo “Tadas Blinda: pradžia” nacionalinė premjera numatyta šių metų pabaigoje

Lietuvos kino industrija šurmuliuoja belaukdama didelio ir išskirtinio įvykio. Kai kurie vyresnės kartos atstovai griebiasi už galvų, klausia “ką jūs čia darote?” ir iš anksto kaltina nacionalinės kino klasikos dergimu. Tačiau dauguma populiarių aktorių, visuomenės veikėjų, verslininkų ir žiūrovų palaiko sveikintiną iniciatyvą sukurti kitokį nuotykių filmą rašytojo Rimanto Šavelio 1987 m. romano “Tadas Blinda” motyvais.

Taigi birželį ir liepą, kai mūsų dėmesį pasigrobs pasaulio futbolo čempionato transliacijos iš Pietų Afrikos, režisierius Donatas Ulvydas su operatoriumi Ramūnu Greičiumi intensyviai filmuos naują istoriją apie legendinį svieto lygintoją ir jo maištingas dienas pagal Jono Banio parašytą scenarijų. Renavo dvare Mažeikių rajone, Rumšiškėse ir Vilniaus apylinkėse žirgais jodinės daugiau nei šimto bendraminčių komanda. Jie stengsis šiuolaikiškai restauruotoje karietoje atvežti solidų žiūrovišką kiną “Tadas Blinda: pradžia”, kurio nacionalinė premjera numatyta šių metų pabaigoje.

Sniegingą kovą kūrybinė grupė pasitikrino abipusius santykius ir sėkmingai nufilmavo 1846 m. žiemos epizodus, reikalingus pagrindinio herojaus prisiminimams apie svarbius vaikystės nutikimus iliustruoti. Kaip tik dabar scenarijaus autorius atlieka paskutinius siužeto ir dialogų patobulinimus, režisierius kaupiasi dideliam iššūkiui, vaidmenims pasirinkti aktoriai kruopščiai treniruojasi ir semiasi patirties iš įvairių sričių konsultantų, o prodiuseris Žilvinas Naujokas sprendžia organizacinius rebusus su dailininkių, kaskadininkų, rekvizito gamintojų rinktinėmis, kad birželio 7-ąją pirmoji pliauškė paskelbtų filmo gamybos startą.

"Veido" archyvas

Veiksmo komedijos “Zero II” neišpasakyta finansinė sėkmė suformulavo tendenciją, kad tauta pasiilgusi pramoginio lietuviško kino. Mūsų industrijoje ypač retai pasitaiko atvejų, kai dar nepradėję filmavimo autoriai žino, ką nori pasakyti, turi visiems suprantamą tikslą ir nesirengia daug metų trypčioti vienoje vietoje.

Jie kurs lengvą, neįpareigojantį ir žaismingą nuotykių filmą pagal žinomą temą. Naujumo siekiantys kūrėjai tvirtai tiki, kad “Tadas Blinda” bus žiūroviškas kinas, suprantamas skirtingų kartų atstovams. Jie ketina sukurti absoliučiai kitą epochinį filmą, remdamiesi tais pačiais mylimais personažais, pažįstamu istoriniu laikotarpiu ir R.Šavelio knygos motyvais.

“Mes taikomės į visiškai kitą ir platesnę auditoriją, bet neabejojame, kad senojo klasikinio filmo gerbėjai tikrai atras, ką pamatyti. Dauguma jaunųjų Lietuvos žiūrovų žino svieto lygintojo vardą, bet nematė originalaus “Tado Blindos” ir net neskaitė knygos”, – tvirtina prodiuseris Ž.Naujokas.

Nenutiražuoti veidai

Už kadro dirbančių kūrėjų pasitikėjimas savo jėgomis ir akivaizdus žinojimas, kokių rezultatų siekiama, persismelkia ir aktorių atrankos procedūrose. Antrajam pilno metražo filmui besiruošiantis D.Ulvydas vaidmenų atlikėjus rinkosi netradiciniu ir neįtikėtinai įdomiu metodu. Jis neprašė organizuoti bandomųjų filmavimų ir scenarijaus skaitymų. Skambindamas pageidaujamam kandidatui su konkrečiu siūlymu, režisierius jau žinojo, kad šis žmogus tinka vaidmeniui. Bet prieš tai Donatas ilgai žiūrinėjo į nuotraukas, tyrinėjo aktorių veido bruožus, analizavo išvaizdą ir mėgino prisiminti, kokiuose filmuose jie vaidino. Daugiau nei pusė aktorių buvo atrinkti prieš jiems išsiunčiant scenarijų.

“Svarbiausia buvo rasti, kuris atlikėjas tinka konkrečiam vaidmeniui. Mes norėjome parodyti žmonėms kitus veidus, nei jie kasdien mato grįžę namo ir įsijungę televizorių. Manau, kad beveik niekur neapsirikome”, – atskleidžia D.Ulvydas.

Vienas atrankos kriterijų, kad jie nebūtų vaidinę TV serialuose. Bet tai toli gražu nereiškia, kad tie aktoriai yra blogi. Tiesiog juos per dažnai rodo. Aktorių buvo ieškoma pagal amplua, tinkamumą personažo charakteriui ir reklaminį potencialą, nes filmui reikėjo populiarių vardų, kurie galėtų sudominti auditoriją. “Mes nusprendėme suteikti galimybę žmonėms, kurie sulaukė savo vaidmens. Lietuvoje turime daug aktorių, kurie principingai neskubėjo į TV serialus, kantriai laukė momento ir persipildė alkiu vaidinti”, – paaiškino D.Ulvydas.

Kaip vieną malonių atradimų režisierius mini Mykolą Vildžiūną, kuris baigė aktorinį, bet dažniau pats režisavo įvairiausius projektus. Jis labai mažai vaidino kine ir dažniau rodėsi reklaminiuose klipuose. Kai aktorių atrankos specialistė atnešė Mykolo nuotrauką, režisierius iš karto pamatė nulietą spalvingą neigiamą personažą. Šiam jaunuoliui teks vaidinti rusams parsidavusį ir keršto apakintą lenkų kilmės žiauruolį Janeką Razumovskį, aršiausią Tado priešą dvikovose ir kirstynėse.

Net du trečdaliai aktorių į “Tado Blindos” komandą pateko vien todėl, kad tinka vaidinti tam tikrą personažą. Visi jie buvo atrinkti iš vienintelio įmanomo kandidato ir neturėjo kitų konkurentų. Pavyzdžiui, Dainius Kazlauskas atėjo į susitikimą ir pats pastebėjo, kad lentoje šalia moteriškus sijonus rausiančio įžūlaus intriganto Edmundo vardo jau užklijuota jo nuotrauka.

“Jeigu aš čia kabu, vadinasi, jūs mane matote atliekantį šį vaidmenį ir nesirenkate iš 17 kandidatų”, – prisiminė garsaus aktoriaus pirmąją reakciją “Tado Blindos” režisierius ir prodiuseris. Padlaižio Edmundo nuotaikas perteikianti šelmiškai įžūli šypsena portretinėje nuotraukoje išduoda, kad šarmingas niekšingos prigimties personažas labai patinka pačiam Dainiui.

Scenarijus su braškių padažu

D.Ulvydas filmo gamybą prilygina gardaus skanėsto kepimui. “Jeigu kepi braškių pyragą ir sakai, kad jis bus kitoks, vis tiek įdedi braškę ir kitų patikrintų sudedamųjų dalių. Pas mus taip pat yra žinomų aktorių-braškių. Daugeliui jų išsiunčiau scenarijų net nesusitikęs, nes buvau įsitikinęs, kad šie žmonės puikiai susitvarkys su užduotimis. Perskaitę medžiagą, jie spinduliavo dar didesniu noru vaidinti ir motyvacija dalyvauti naujos legendos kūrimo procese. Be stipraus scenarijaus bent pusės aktorių nebūtume prisikvietę”, – konstatuoja režisierius, paminėdamas Vytauto Petkevičiaus, Jokūbo Bareikio, D.Kazlausko, Sakalo Uždavinio, Andriaus Kaniavos pavardes.

Pirmąją scenarijaus versiją parašė Sigitas Parulskis, bet paskui vadeles perėmė talentingasis J.Banys, prisidėjęs prie komedijų “Zero” ir “Zero II” bei animuotos meninės dokumentikos “Vabzdžių dresuotojas” gimimo. Jam teko tris kartus iš esmės perrašyti siužetines linijas, priderinti žaismingai šmaikščius dialogus prie XIX amžiaus laikmečio tradicijų ir daryti daugybę adaptacijų, t.y. kai vaidmenims būdavo pasirenkami konkretūs atlikėjai ir personažų charakterius reikėdavo priderinti prie aktoriaus savybių. Įdomiausia, kad patys aktoriai nebijojo pateikti pastabų dėl neaiškių vietų ir dalydavosi patarimais, kurie epizodai labiausiai kliūva.

Vieną galutinių scenarijaus versijų peržiūrėjo profesionalūs konsultantai iš Vokietijos, populiariai vadinami “scenarijų gydytojais”. Jie pateikė filmo “Tadas Blinda: pradžia” recenziją ir aštuonių puslapių analizę su pastabomis, siūlomais pakeitimais, rekomenduojamais patarimais dėl charakterių motyvacijos ir siužeto plėtojimo. Vokiečių specialistai patvirtino, kad J.Banio scenarijus atitinka visus kino aritmetikos reikalavimus. “Mes labai pasitikrinome, kaip sekėsi užrašyti savo idėjas, todėl gavę išsamią analizę atsipūtėme”, – komentuoja D.Ulvydas.

Mama ir duktė

Filmui tepasiekus parengiamąją stadiją, svarbiu konsultantu dirbo Donato mokytojas Antanas Šurna. Lietuviško kino veteranas padėjo tinkamai suprasti aktorinius išgyvenimus scenarijuje. Jis perskaitydavo konkrečią sceną ir pasakydavo režisieriui pastabas, ką jaučia, kaip supranta personažo poelgius, ką galima pakeisti ir kaip reikėtų pataisyti vieną ar kitą momentą. Sėkmingas bendradarbiavimas ir abipusis supratimas baigėsi netikėtai maloniu rezultatu – A.Šurna pats apsisprendė suvaidinti rusiškai kalbantį poručiką Snegiriovą, atjojantį malšinti sukilimo ir įsitikinantį, kad Tadas Blinda su tokiu vardu tik sau bėdos prisidarys.

Žavingoji Agnė Ditkovskytė buvo atrinkta pirmuoju bandymu iš vienintelės kandidatės, bet galutinį žodį tarė tik perskaičiusi scenarijų. Maskvoje gyvenanti ir karjeros laiptais Rusijoje sėkmingai kopianti mergina atsakingai kaupiasi debiutui Lietuvoje. Režisierius papildomai ketina išnaudoti ir mažiau girdėtą Agnės talentą dainuoti. Planuojama, kad ši aktorė įrašys vieną arba dvi dainas garso takeliui.

Kad filmas turi galingą potencialą, įrodė ir aktorės Tatjanos Liutajevos susidomėjimas patologiškai neištikimos žmonos Konstancijos vaidmeniu, kuriam režisierius buvo numatęs kelias kandidates ir galiausiai rinkosi pagal dviejų personažių tarpusavio panašumo kriterijų. Ji apsisprendė pasirodyti filme visai ne tam, kad vaidintų kartu su dukterimi, o dėl gero ir įdomaus scenarijaus.

Filmo autoriai pripažįsta, kad “Tadas Blinda” bus vyriškas kinas su gausybe stipriosios lyties personažų. Bet abi pagrindinės filmo moterys T.Liutajeva ir A.Ditkovskytė atliks labai reikšmingus vaidmenis ir gaus daug ekraninio laiko savo natūralioms grožybėms ir gebėjimui improvizuoti, patekus į dviprasmiškas komiškas situacijas, pademonstruoti.

“Agnė yra lyg neatkimštas butelis. Tikėtina, kad jis geras, nes atsivežtas iš toli. Bet tikrojo skonio dar nežinome, kol neparagavome”, – intriguoja režisierius. Gražiausiai “Tado Blindos” vilioklei scenarijuje numatyta gana daug veiklos su romantiškais nukrypimais, jodinėjimais ir akrobatiniais triukais, o kai kurie seksualesni ir aistringesni epizodai reikalaus ne tik aktorės drąsos. Ne mažesnę intrigą kaitina, kaip susigros karštasis T.Liutajevos ir D.Kazlausko duetas, kuriam J.Banys pripaišė ugningai erotizuotų fantazijų.

Komandinis solidarumas

Ž.Naujokas pabrėžia, kad visi aktoriai atėjo pas “Tadą Blindą” ne dėl pinigų. Jie yra pasiryžę dirbti už nedidelį atlygį ir taip paremti lietuvišką kiną. Filmo autoriai tai vadina solidarumu ir neslepia, kad visi aktoriai gaus panašaus dydžio minimalius honorarus.

Įdomu tai, kad ne visi aktoriai pozityviai sutiko žinią apie Tado Blindos žygį į komercinį kino repertuarą. 90 proc. kalbintų kandidatų priėmė siūlymus, o kai kurie kiti iš karto atsisakė net neperskaitę scenarijaus, atvirai piktinosi sumanymu ir net ironizavo, esą kitas žingsnis turėtų būti filmas apie Henriką Daktarą. “Kiek žmonių, tiek nuomonių. Ačiū Dievui, kad sulaukėme neigiamų reakcijų, nes nieko nėra blogiau už aklą pataikavimą”, – džiaugiasi D.Ulvydas.
Nepalaikantys projekto balsai argumentuoja, kad vėją keliantys jaunosios kartos kūrėjai sugadins mūsų kino klasiką.

Bet galime atsukti laiką atgal ir panagrinėti, kiek metų turėjo originalaus “Tado Blindos” ir “Velnio nuotakos” autoriai. Dabar klasika vadinamus filmus taip pat sukūrė gana jauni aktoriai ir režisieriai, kuriems buvo po trisdešimt ar keturiasdešimt metų. Pavyzdžiui, Tadą Blindą vaidinusiam Vytautui Tomkui filmo premjeros metu buvo 32-eji, o Vaiva Mainelytė skaičiavo 24-uosius gyvenimo metus.

Panašaus stiliaus holivudiniuose perdirbiniuose scenaristai stengiasi suplanuoti vadinamuosius “cameo” pasirodymus ir bent vienai minutei įvesti į veiksmą senuosius aktorius ar į dialogus sąmoningai įmesti kultines frazes. Tačiau naujai atgimusio “Tado Blindos” žiūrovai nepamatys V.Tomkaus ir V.Mainelytės. “Norėdami išlikti ištikimi filmui ir jo siužetui, neradome, kaip galėtume panaudoti legendinius aktorius. Nenorėjome kviesti jų vien dėl pavardžių ir kelių žodžių, nors ir turėjome minčių pagerbti veteranus, buvome su jais susitikę”, – aiškina Ž.Naujokas.

Visiškai slaptas inkognito

Svieto lygintojas Tadas Blinda ir R.Šavelio knyga daugeliui Lietuvos piliečių – pažįstamas prekės ženklas. Bet šiuolaikinio “Tado Blindos” kūrėjai apsisprendė susukti visiškai naują filmą be jokių asociacijų į senąją klasiką. Naujasis Tado Blindos veidas buvo atrinktas vienas pirmųjų, dar 2009-ųjų rudenį. Tačiau iki šiol prodiuseris sąmoningai nenori atskleisti to laimingojo pavardės ir žada paskelbti sensacingą naujieną gegužės pabaigoje. Taip siekiama apsaugoti iš gatvės pasikviestą žmogų nuo pernelyg didelio spaudos dėmesio, kuriuo jis bus neabejotinai apgaubtas, pateks į populiariausių žurnalų viršelius ir turės tempti sunkiausią filmo vežimą.

Scenarijuje apsibrėžę personažo charakterį ir išvaizdos bruožus, filmo autoriai pagrindinio vaidmens atlikėją rinkosi pagal ikonų principą. Iš pradžių D.Ulvydas išsirinko visuomenei pažįstamus veidus, galinčius privilioti žiūrovą ir dvi valandas išlaikyti jo dėmesį. Režisierius akylai stebėjo populiarių Holivudo aktorių ir Lietuvos garsenybių veidus, traukiančius žmonių žvilgsnius, mėgino pastebėti panašumus ir išanalizuoti konkrečius bruožus. Kodėl žmonėms patinka Bradas Pittas ar Modestas Pitrėnas? Išsami nuotraukų analizė leido suprasti, kad jie turi kažką herojiško.

Pagal populiarių veidų anatomijos studijas Donatas su kolegomis susikūrė Tado Blindos ikoną – tarsi policijos fotorobotą. Tik tada prasidėjo tinkamiausio aktoriaus paieškos pagal nusipieštą vaizdą ir nusistatytus kriterijus atitinkančių žinomų Lietuvos žmonių nuotraukų peržiūra.

“Mums buvo svarbus ne tik pats žmogus, kuris galės įkūnyti Tadą Blindą, bet ir jo asmeninės bei moralinės savybės. Ieškojome žmogaus, kuris pats būtų Blinda sieloje ir pasirenkamose vertybėse. Po ilgų diskusijų ir aptarimų nusprendėme susitikti su vieninteliu ir pirmuoju pasirinktu kandidatu. Šiandien jis tebėra Blinda. Be galo džiaugiuosi ir didžiuojuosi šiuo verdiktu”, – neatskleisdamas didžiausios paslapties paaiškina D.Ulvydas.

Pasirinktas paslaptingasis Tadas Blinda nuo pat rudens aktyviai sportuoja, stiprina fizinę formą ir mokosi jodinėti, bet neskuba girtis visiems iš eilės. Dėl šio vaidmens jis savanoriškai atsisakė kvietimo dalyvauti viename TV projektų. Apie jo asmenybę kol kas informuoti tik kartu vaidinsiantys ir be reikalo nekalbantys kolegos, kurie ypač pozityviai priėmė režisieriaus, scenarijaus autoriaus ir prodiuserio reikšmingiausią komandinį sprendimą.

Daugiau nei 3 mln. Lt biudžetą dėliojančiame filme Tadą Blindą vaidins Lietuvos pramogų pasaulyje gerai žinoma asmenybė, atitinkanti visus reikiamus kriterijus. Šis žmogus jau dabar turi gana daug gerbėjų ir komercinį potencialą užtvirtinantį vardą. Tai protingai apgalvotas, labai drąsus ir teisingas sprendimas, kuris išprovokuos Lietuvoje daug diskusijų ir daugeliui primins režisieriaus Eimunto Nekrošiaus sprendimą pagrindiniam spektaklio “Hamletas” vaidmeniui pasikviesti dainininką, muzikantą ir aktorių Andrių Mamontovą.

Ar dabar bent nutuokiate, kas jis toks – jaunasis Tadas Blinda?

"Veido" archyvas

“Seksas ir miestas 2″

Penki perdirbiniai, du populiarių žiūralų tęsiniai, trimatė kosminė pasaka, kompiuterinio žaidimo ekranizacija ir vienintelis originalesnio scenarijaus kūrinys. Štai kokią kombinaciją gegužės mėnesio repertuarui sudėliojo komerciškai mąstantys keturi Lietuvos kino platintojai.

Nereikalingų abejotinos vertės filmų mažėja, tad daugiau laiko išsisukti ir litams surinkti turės patikrinti hitai. Nostalgijos viliojami žiūrovai galės traukti į pasimatymus su didvyriškuoju Notingemo miškų karaliumi Robinu Hudu ir nenumaldomai žiauriu šlykštūnu psichopatu Fredžiu Kriugeriu. Su slibinais pasiskraidžiusiems vaikučiams dar įspūdingesnę kelionę į kosmoso platybes surengs anekdotuose išlinksniuotos legendinės šunytės Strielka ir Bielka.

Moteriškoji gvardija apsipirkimą parduotuvėse bent trumpam iškeis į atostogas Maroke su kultinėmis draugėmis iš “Sekso ir miesto”, o prieš tai nueis į pasimatymą su nėščia Jennifer Lopez. Truputį didesni berniukai vėl lips į mumijos smėlio sūpynes su “Persijos princu”, o visiškai suvaikėję dėdės tiek prisikaitins kubile, kad nukeliaus kvailioti atgal į praeitį.

Moteriški blizgučiai

Miuzikle “Mamma Mia” puikiai uždainavusios gražuolės Amandos Seyfried viešnagės Lietuvos kino teatruose dažnėja. Gegužę daugelis kino teatrų vis dar teberodys kroniką “Brangusis Džonai”, bet tuo pat metu talentingoji mergina jau stebins daug drąsesniais bei kontroversiškesniais poelgiais kanadiečių režisieriaus Atomo Egoyano komerciškiausiame filme “Kloja”.

"Veido" archyvas

“Kloja”

Neištikimasis Gerard’as Depardieu transformavosi į Liamą Neesoną, provokatorė Fanny Ardant pavirto seksualiai nepatenkinta ginekologe, o jaunoji gundytoja A.Seyfried kartoja Emmanuelle Beart šokį striptizo klube. Neištikimybę įtariančios pavydžios žmonos užsakymu seksuali šokėja sutinka išbandyti jos vyro sugebėjimus lovoje. Pirmąją valandą A.Egoyanas chrestomatiškai neiškrypsta iš prancūzų režisierės Anne Fontaine sugalvoto siužeto kelio, bet dramatiškame erotinės odisėjos finale paleidžia vadeles ir pateikia kūniškų nuogybių, neprognozuojamo flirto, aistringų orgazmų ir lesbietiškų iškrypimų.

"Veido" archyvas

“Atsarginis planas”

Gerai, kad romantinė komedija “Atsarginis planas” turės tris savaites netrukdomos laisvės uždarbiauti iš patiklių žiūrovų, nes po to J.Lopez grožybes uraganiškai sumaitos “Sekso ir miesto” eksperčių ketvertukas su kviestinėmis viešniomis Penelope Cruz, Liza Minelli ir Miley Cyrus. Lengvai nuspėjamo ir tradicinio sukirpimo siužete susižieduos filmuose “Skuba tik kvailiai” ir “Piršlybos” regėtos idėjos apie neplanuotą meilę su aritmetiniu išskaičiavimu. Pastaruoju metu užtilusi garsi dainininkė vaidina tobulo plakatinės išvaizdos vyro ieškančią moterį, kuri pirmiausia pastoja, pasinaudojusi dirbtinio apvaisinimo metodu, ir tik tada pradeda intensyviau domėtis spermos donoru. Daugiau pasakoti nereikia. Turėtumėte suprasti, ko galima laukti iš šios nekomplikuotos istorijos apie planuojamas vedybas.

Romantinės komedijos “Seksas ir miestas 2″ siužetas laikomas po devyniais užraktais, bet į milijono litų pajamas nusitaikiusio filmo gerbėjoms juk pakanka žinoti, kad Kerė, Samanta, Miranda ir Šarlotė pasipuošia biudžetą garantavusių rėmėjų suknelėmis, susikrauna lagaminus prabangių daikčiukų, pasidaro madingas šukuosenas ir važiuoja į Maroką daryti tą patį, ką ir TV seriale. Sunku įsivaizduoti, kad normalūs vyrai gaištų laiką dėl banaliai nusaldintų ir blizgančių filmų “kosmopolitaniškai” moteriškai auditorijai, kai gretimose salėse kvapą gniaužiančius efektingus nuotykius skleis komiksinis veiksmo trileris “Geležinis žmogus 2″ ar gladiatoriškai epinis “Robinas Hudas”.

Vyriški žaisliukai

"Veido" archyvas

“Robinas Hudas”

Jeigu Kanų festivalis apsisprendė patį reikšmingiausią atidarymo ceremonijos vakarą rezervuoti “Robinui Hudui”, vadinasi, didingas filmas turi kažką vertingo ar bent jau padovanos solidžią 2 val. 11 min. pramogą su riteriais, žirgais, Prancūzijos princese, Anglijos karaliumi, piktais dvaro serais, skeptiškai nusiteikusia ledi ir stipriu drąsiu didvyriu.

Masinių mūšių, istorinių kataklizmų ir meilės intrigų tikrai neišvengsime, o seras Ridley Scottas žino, kaip efektyviai režisuoti muštynes ir šaudynes strėlėmis. Prodiuseriai jau senokai maldavo elitinio režisieriaus sukurti pelningumu pasižymėjusio istorinio epo “Gladiatorius” tęsinį. Kadangi pagrindinis herojus pirmame filme buvo aiškiai komandiruotas anapilin, tai generolo Maksimo velykiniu prisikėlimu mažai kas patikėtų.

Taip R.Scottas prisiminė Šervudo miškų plėšiką ir anglišką Tadą Blindą, vardu Robinas Hudas, kurį vėl vaidina etatinis gladiatorius Russellas Crowe. Savotiškų paralelių su filmavimo darbams pasirengusiu Donato Ulvydo lietuvišku epu “Tadas Blinda” iš tiesų esama, nes holivudiniais pinigais pamaitinta anglų ir australų kariuomenė lygiai taip pat pasakos negirdėtą visiems žinomų įvykių priešistorę – kaip profesionalus lankininkas kovojo dėl karaliaus Ričardo, kaip auklėjo tironišką despotą šerifą ir kaip tapo Robinu Hudu. Sumanymas intriguoja, lūkesčiai milžiniški, bet nerimą kelia Amerikoje filmui suteiktas šeimyninis PG-13 reitingas, nors “Gladiatorius” buvo įvertintas daug griežčiau. Vadinasi, komercinei šlovei prikeltame “Robine Hude” bus minimaliai smurto, kraujo ir žiaurumų.

Neskanūs filmai

"Veido" archyvas

“Karštasis kubilas – laiko mašina”

Lietuviškas fantastinės komedijos “Karštasis kubilas – laiko mašina” pavadinimas gali išprovokuoti papildomų įtarimų, nes mūsų kraštuose kubilu jau senokai pravardžiuojamas karčią mokesčių sriubą verdantis Lietuvos ministras pirmininkas. Iš tiesų minimalūs fantastiniai elementai filme susiję su magiškomis kelionėmis į nerūpestingą praeitį, pasikaitinus karštame kubile. Sukryžminkite “Vėl septyniolikos” su “Pagiriomis Las Vegase” – ir gausite nešvankiai ištvirkusį alkoholizuotą šėlsmą pagal “40-ties ir vis dar skaistaus” taisykles. Taigi šiame filme keturi subrendę vyrukai čiupinėja nuogus papus, mėgaujasi išlaisvintu seksu ir mokosi kepti amerikietiškus pyragus.

O štai 150 mln. JAV dolerių kainavęs fantastinis nuotykių epas “Persijos princas: laiko smiltys” – tikrai ne toks filmas, kokio galėjome laukti iš romantinės komedijos “Ketverios vestuvės ir vienerios laidotuvės”, kriminalinės dramos “Donis Brasko” bei meilės romano ekranizacijos “Meilė choleros metu” režisieriaus Mike’o Newello. Pramoginio kino žanre jis pasižymėjo tik fantastine pasaka “Haris Poteris ir ugnies taurė” ir pas mus nerodomu TV serialu “Jaunojo Indianos Džounso nuotykiai”. Blogiausia, kad jis toliau bando atjaunėjusį Indianą Džounsą paversti visagaliu kompiuterinių žaidimų griovėju. O rezultatas – prabangiai tuščia “Titanų susidūrimo” ir “Mumijos” versija su ypatingos nuostabos nepaliekančiais specialiaisiais efektais.

"Veido" archyvas

“Persijos princas”

Filmas neskanus ir nuobodus, bet neišrankiai lietuvių tautai tikrai sueis su skrudintais spragėsiais. 2008 m. vasarą nufilmuotas ir ilgai palankios datos premjerai ieškojęs “Persijos princas” yra eilinis Holivudo fabriko subliūškusių svajonių birzgalas, kai tobulais reklaminiais anonsais prižadamas neįtikėtinas reginys, o žiūrovų teismui atiduodama per pirmąsias penkias minutes iššifruojama beskonė nuobodybė.

Kosminis troškinys

Netikėtą staigmeną iškrėtė rusų animatoriai, nupiešę fantastinę nuotykių komediją “Bielka ir Strielka kosmoso užkariautojos”. Ambicingą ir unikalų filmą pagardins 3D efektai ir tikri kosminės istorijos faktai. Vaikai galės susidraugauti su mielais personažais, mėgautis erdviniais skrydžiais ir išmokti kažką naujo apie bandymus skraidinti į žvaigždėtąją orbitą šuniukus. Vienintelis trūkumas – nuotaikingą filmą pasiūliusi Estijos bendrovė nesiryžo investuoti į lietuvišką įgarsinimą, tad šunys ir žiurkiukas šnekės Lenino išmokyta kalba, kurią sistemingai vartoja jauni tėvai, kai nori, kad vaikai jų nesuprastų. Šis reikšmingas faktas gerokai apkarpys filmo auditoriją, nes didesnė dalis animacinių filmų žiūrėtojų jau įprato prie lietuviško dubliažo ir tikriausiai tingės klausytis, ką jiems sako Jevgenijus Mironovas, Sergejus Garmamas, Jelena Jakovleva ir Ana Bolšova.

"Veido" archyvas

“Bielka ir Strielka kosmoso užkariautojos”

Ankstesni bandymai rodyti 3D animaciją be lietuviško įgarsinimo sustodavo ties 127 tūkst. Lt. Tačiau cirko artistė Bielka ir narsioji kiemsargė Strielka su aukščio bijančio žiurkinu turėtų į kiaulę taupyklę suberti daugiau litų, nes mūsų šakyje dar daug kas bendrauja rusiškai ir nostalgiškai reaguoja į etiketes su simboliais CCCP. Prisimename, kad didžiosios kaimynės animacinis importas visuomet išsiskirdavo originalumu, smagiais pokštais ir žaismingomis frazėmis. Peržiūrėjus vizualinius sprendimus galima tik įtarti, kad dailininkai įkvėpimo sėmėsi iš “Bolto” ir “La Troškinio”, bet stengėsi nepamiršti įgimto išradingumo ir specifinio humoro pojūčio.

Kino platintojų lobynuose prisikaupė gausybė naujienų, tad balandis po “Kino pavasario” žada būti spalvingas, įdomus ir nenuspėjamas. Pagaliau ekranus pasieks daug metų dėliotas lietuviško kino vargelis “Atsisveikinimas”, vaikai kvies tėvelius paskraidyti su lietuviškai kalbančiais slibinais, galingą aktorių komandą surinkę trimačiai mitologiniai titanai taikysis nukalti tautinį milijoną, o rusiškai keiktis išmokęs niekšelis Mickey Rourke’as susivienys su fatališkąja Scarlett Johansson, kad išspardytų užpakalį geležiniam žmogui Robertui Downey.

Kaip visuomet komerciniame repertuare trumpam pasiplaukiojimui iškils nebūtinų niekaliukų balastas romantinių komedijų, siaubo trilerių ir jausmingų dramų pavidalu. O grandioziškiausią epinę staigmeną parengė “Nualintas saulės” Nikita Michalkovas. Nejaugi mes pamatysime jo prabangųjį superfilmą anksčiau už Kanus?

Lietuviška nelaimė

Dainius Kazlauskas nutaiso liūdną veidą ir skuba važiuoti iš Klaipėdos uosto į Vilnių, o paskui jam dar reikia užsukti į apsnigtą kaimą. Per pusantros valandos jam teks aplankyti kuo daugiau žinomų Lietuvos aktorių, kad jų pavardės atsirastų ant beviltiškai nuobodaus filmo “Atsisveikinimas” reklaminio plakato.

Žymūs teatro, televizijos ir kino veikėjai neturi ką veikti. Kai kurie filme spėja ištarti po vieną frazę, pridaryti į kelnes arba gauti į nosį. Kiti slampinėja atidirbinėdami pažadėtą honorarą ir sugeba per kelias minutes tuos pačius žodžius pakartoti po tris keturis kartus. Bent vieną jų iškirptume, ir niekas nei pablogėtų, nei pagerėtų.

Dar vis įkyriai lenda į akis arklys, bet ką reiškia šis simbolizmas, tikriausiai žino tik pats režisierius.
15 metų pirmam pilno metražo filmui atidavęs Tomas Donela tiesiog perdegė ir nesuprato, kad su tokiu prastu scenarijumi reikėjo geriau patylėti ir nieko net nesiimti. Jis mėgina gelbėtis įspūdingomis melancholiškomis Kipro Mašanausko melodijomis ir kuria muzikinį vaizdo klipą, padedamas nepriekaištingai savo darbą atlikusio operatoriaus Rimvydo Leipaus. Nesinori būti blogu pranašu, bet toks išskydęs epizodų kratinys panėšėja į T.Donelos atsisveikinimą su režisieriaus profesija. Savo šansą jis išnaudojo nesėkmingai ir paleido solidžią pinigų sumą vėjais. Kas gi išdrįs finansuoti kitą jo filmą po absoliutaus fiasko?

Mitologiniai ir šeimyniniai atrakcionai

Mėnesio lyderio regalijas be konkurencijos iš anksto galime rezervuoti fantastiniam veiksmo trileriui “Titanų susidūrimas 3D”. Jau porą mėnesių brukama reklaminė medžiaga akivaizdžiai anonsuoja, kad “Transporterio” ir “Nerealiojo Halko” ištreniruotas Louis Leterrier režisavo įspūdingai kvailą pramoginį reginį su graikų mitologijos elementais ir kompiuterinės animacijos dailininkų nupieštais siaubūnais. Jo strimgalviais lėks žiūrėti visi, kam patiko “2012″, “Mumija”, “Van Helsingas”, “10000 metų prieš mūsų erą” ir kiti komerciniai tuštumėliai.

Lygiai prieš metus 3D invaziją holivudinių animacinių komedijų žanre pradėjo “Monstrai prieš ateivius”. Jie nepateisino lūkesčių ir sukrapštė vos 560 tūkst. Lt. Dabar prodiuseris Jeffrey Katzenbergas vėl grįžta su mažai kam įdomiais herojais – ugnį spjaudančiais ir skraidančiais slibinais bei juos medžiojančiais storais barzdotais vikingais. Filme “Kaip prisijaukinti savo slibiną” trūksta šeimyniniam žanrui privalomo humoro ir simpatijas užkariaujančių charizmatiškų personažų. Vizualūs piešinėliai gražūs ir stilingi, bet siužetas nuobodus ir banalus. 3D efektai ir lietuviškas dubliažas dar šiek tiek trūktelės pardavimą, bet stipriau domins tik berniukus ir kompiuterinių žaidimų bičiulius.

Niujorko istorijos

Balandį ypač dažnai galėsime svečiuotis Niujorke. Drama “Veronika nusprendžia mirti” pirmiausia sudomins neeilinio rašytojo Paulo Coelho kūrybos ir prigesusios gražuolės Sarah Michelle Gellar gerbėjus. Britų režisierės Emily Young diriguojama buvusi vampyrų žudikė demonstruoja geriausią aktorinę formą ir neatskleistą talentą groti pianinu. Po nesėkmingo bandymo nusižudyti gyvenimu nusivylusi pesimistė iš komos prabunda psichiatrijos ligoninėje ir susižavi šizofrenija sergančiu vaikinu. Jie pabėga į laisvę, atranda kitaip nuspalvintą gyvenimą ir ieško meilės prasmės.

Jeigu kriminalais pagardintos nesąmoningos romantinės komedijos “Kur, po velnių, tie Morganai?” ir “Aš pasodinsiu savo EKS” neištirpdė jūsų kantrybės, tai nueikite pasikankinti absurdiškame “Naktiniame pasimatyme” su dar viena neįdomia porele. Daugiaveidis komikas Steve’as Carrellas ir per pastaruosius JAV prezidento rinkimus išgarsėjusi parodijuotoja Tina Fey neriasi iš kailio, beviltiškai maivosi, gašliai demonstruoja tualetinį humorą, keičiasi nejuokingais pokštais, kuriuos lemta suprasti tik naiviems amerikiečiams.

Vardai su pasibaigusia garantija

Nežinia, kas taip apsuko galvą rinkos naujokams “Incognito films”, kad jie nusprendė įsigyti romantinę dramą “Brangusis Džonai”. Ji taikosi į valentininių pasimatymo filmų kategoriją ir vilioja gražių jaunų aktorių porele (Amanda Seyfried + Chaningas Tatumas), tačiau tematiškai ir emociškai dubliuojasi su drama dvyne “Prisimink mane”. Reklaminis teiginys, kad švedo Lasse Halstromo filmas JAV kino teatruose išvertė iš sosto “Įsikūnijimą”, tikrai nepadės parduoti daugiau bilietų, o tik dar labiau paskatins suabejoti, kam reikia leisti du vienodus kūrinius tą patį mėnesį.

Kriminalinis trileris “Tamsos pakraštys” buvo anonsuojamas kaip ilgai lauktas aktoriaus kostiumu pasipuošusio Melo Gibsono sugrįžimas po aštuonerių metų pertraukos. Tačiau JAV kino teatruose jis mikliai užgeso ties 40 mln. JAV dolerių pajamomis ir nepateisino 60 mln. dolerių investicijų. Bondianos režisierius Martinas Cambellas kopijuoja pats save, stengiasi išlaikyti įtampą gaudynėmis, muštynėmis, susišaudymais, sąmokslo teorijomis, politine korupcija ir vienišo didvyrio mūšiu su niekšinga korporacija, bet neblizga ypatingu originalumu. Identiškos intrigos jau buvo išnarpliotos ankstesniuose filmuose daug įdomiau, netgi pats M.Gibsonas kartoja panašų vaidmenį iš trilerio “Sumokėti viską”, tad nereikia per daug stebėtis, kad pažadais maitinti žiūrovai liko nusivylę.

Žinomų vardų (Colinas Firthas, Rebecca Hall, Benas Barnesas) netrūksta ir dramatiškame trileryje “Dorianas Grėjus”, bet jo finansinę sėkmę Lietuvoje lems išleistos kultinio rašytojo Oscaro Wilde’o knygos skaitytojų noras pamatyti ekranizaciją.

Rusiška sensacija

Netikėčiausia ir karščiausia repertuaro naujiena – maestro N.Michalkovo istorinis karinis epas “Nualinti saulės 2. Pirmasis filmas. Pasipriešinimas”. Tai “Oskaro” premija ir Kanų festivalio didžiuoju žiuri prizu apdovanotos 1994 m. dramos su Ingeborga Dapkūnaite tęsinys, kurį sudarys net du filmai, bet nė viename iš jų lietuvių aktorės nebepamatysime. Įdomiausia, kad jau praėjusią vasarą įtakingiausi leidiniai įvardijo 33 mln. dolerių kainavusį prabangųjį filmą rimčiausiu kandidatu 2010 m. Kanų festivalio atidarymo ceremonijai pradėti.

Prestižinio renginio šeimininkai iškilmingąjį seansą tradiciškai atiduoda niekur nerodytam kūriniui. Ką galėtų reikšti N.Michalkovo sprendimas paleisti “Nualintus saulėje” Rusijoje ir kaimyninėse šalyse trimis savaitėmis anksčiau? Nejaugi Kanai pasakė “ne” šešerius metus gimdytam grandioziniam projektui? O gal festivalis pakluso ambicingojo režisieriaus griežtiems reikalavimams? Atsakymus sužinosime tik įpusėjus balandžiui. Nenustebkite, jei kartais “Nualintų saulėje” tęsinio premjera Lietuvoje išauš vėliau, nei oficialiai skelbiama.

Frankofoniškas desertas

Muzikinė dramedija “Koncertas” gal ir nevilioja patraukliu pavadinimu, bet turi ketinimų tapti tyliu mėnesio perlu. Rumunų režisierius Radu Mihaileanu sovietinio gyvenimo kroniką parodijuoja išgalvotu komišku siužetu apie Leonido Brežnevo atleistą orkestro dirigentą, kuris po 30 metų dirbdamas teatro valytoju sugalvoja surinkti senąją smuikininkų gvardiją ir surengti slaptą koncertą Paryžiuje. Situacijų komedija virsta sentimentaliai virkdančia muilo opera ir finišuoja pribloškiančiu styginių instrumentų koncertu pagal Čaikovskio simfoniją. “Cezario” premijomis už geriausią muziką ir garsą apdovanotą filmą verta žiūrėti tik kino teatre su kokybišku įgarsinimu.

Kitas prancūziškas filmas “Gyvasis vandenynas” primins rudenį rodytą dokumentinį atrakcioną “Kelionė po vandenyno gelmes 3D”. Ekologiniame dokumentiniame epe vėl susitiksime su egzotiniais vandenyno gyventojais, kurie turi valgyti, kad išliktų, arba slepiasi, kad nebūtų suvalgyti. Šis filmas išsiskirs tobulu grožiu ir užburiančiu vizualumu, nes režisieriaus Jacques’o Perrino (“Migruojantys paukščiai”) pavardė savaime garantuoja aukščiausio lygio kokybę. Bet jam pritrūks specialiųjų efektų ir erdvinio vaizdo, tad nepavyks privilioti į kiną tiek daug vaikų, kad bent pakartotų “Vandenyno gelmių” užfiksuotą rezultatą.