Nuo šių metų gruodžio 17 d. keičiasi įmokų įkainiai „Lietuvos spaudos“ ir „R-kiosk“ prekybos vietose. Bendras įmokų tarifas bus vienas žemiausių Lietuvoje – nuo 0,59 Lt už įmoką.

Priklausomai nuo mokėjimo būdo ir dienos Vilniuje, jo regione ir Klaipėdoje esančiose „Lietuvos spaudos“ ir „R-kiosk“ prekybos vietose įmokos tarifo dydis sieks 0,59-1,79 Lt.

„Taikome mažesnius įmokų įkainius tam, kad sureguliuotume klientų srautą tomis mėnesio dienomis, kai sulaukiame daugiausia norinčių apmokėti mokesčius ir kartu leistume klientams patiems pasirinkti, koks mokėjimo būdas bei diena jiems tinkamiausia“, – teigia UAB „Reitan Convenience Lithuania“ produktų grupės vadovas Nerijus Orvidas.

Mokėjimai už kitas sąskaitas bus priimami bendru 0,59 Lt už įmoką tarifu. Klientams, mokantiems už įmokas su „Vilniaus miesto knygele“ Vilniuje bei jo regione (Nemenčinėje, Šalčininkuose, Grigiškėse ir Trakuose) esančiuose „Lietuvos spaudos“ ir „R-kiosk“ prekybos vietose, bus taikomas 1,79 Lt įmokų tarifas.

Kioskuose „Lietuvos spauda“ ir „R-kiosk“ Klaipėdoje bus galima mokėti palankesniu tarifu priklausomai nuo mėnesio dienos: 10-25 mėnesio dienomis įmokų tarifas bus 0,59 Lt, likusiomis mėnesio dienomis sieks 0,79 Lt.

UAB „Reitan Convenience Lithuania” pirmoji Lietuvoje pradėjo bendradarbiauti su įmone BĮ „Biudžetinių įstaigų buhalterinė apskaita“ ir jos valdomose „Lietuvos spauda“ ir „R-kiosk“ prekės ženklais pažymėtose prekybos vietose jau priimamos įmokos už Vilniaus miesto darželius bei mokyklas. Prieš tai šias įmokas buvo galima pervesti tik bankiniais pavedimais.

Klientų patogumui UAB „Reitan Convenience Lithuania” valdomų prekybos vietų darbo laikas yra ilgesnis nei kitų įmokas priimančių įstaigų, o patogus atsiskaitymo už paslaugas būdas užtikrina greitą įmokų priėmimą.

„Reitan Convenience Lithuania” yra prekybos bendrovė, mūsų šalyje valdanti 286 „Lietuvos spaudos“ ir „R-kiosk“ prekės ženklais žymimas prekybos vietas. Bendrovės tikslas – frančizės principu paremta patogaus apsipirkimo parduotuvių plėtra Lietuvoje.

Bankrutavusio banko „Snoras“ mažmeninės bankininkystės tinklu, vadinamaisiais „snoriukais“, taip pat „Snoro lizingu“ ir „Finasta“ iki šiol domėjosi daugiau kaip dvidešimt investuotojų. „Snoro“ bankroto administratoriaus Neilo Cooperio komanda, išnagrinėjusi jų pasiūlymus, toliau derasi su mažiau nei puse potencialių investuotojų.
Banko „Snoras“ atstovas Tomas Vaišvila sako, kad pasiūlymų dėl šių verslų buvo gauta ne tik iš Lietuvos, bet ir užsienio: Baltijos šalių, Skandinavijos valstybių ir Jungtinės Karalystės.
Bendrovės „Mokipay Europe“ vykdomasis direktorius Mindaugas Rutkauskas patvirtino, kad pasiūlymą įsigyti „Snoro“ mažmeninės bankininkystės tinklą yra pateikusi mobiliųjų atsiskaitymų bendrovė „Mokipay“. Ji Lietuvoje kuria mokėjimų sistemą, leidžiančią už prekes bei paslaugas atsiskaityti mobiliuoju telefonu.
Bendrovę „Lietuvos spauda“ taip pat domina bankrutavusio banko kioskeliai. „Mes svarstytume galimybę investuoti ir „Snoro“ kioskų vietose matome „Lietuvos spaudos“ bei „R-kiosk“ prekybos vietas. Dar šių metų sausio pabaigoje, vėliau – kovo mėnesį kreipėmės į „Snoro“ bankroto administratorių, prašydami suteikti informacijos apie parduodamus objektus, pasiūlymų pateikimo sąlygas ir terminus. Deja, iki šiol į mūsų paklausimus nėra reaguojama – nesame gavę jokios informacijos“, – atskleidžia „Lietuvos spaudos“ generalinis direktorius Dainius Dauparas.
Dar viena bendrovė, pretenduojanti į „snoriukus“, – Lietuvos paštas. Jo atstovė Aurelija Jonušaitė patvirtino, kad Lietuvos paštas pateikė paraišką dėl „Snoro“ kioskelių.
„Snoro“ bankroto administratorius N.Cooperis tvirtina, kad galutiniai investuotojų pasiūlymai bus įvertinti per dvi savaites, tad turtas galėtų būti parduotas jau balandžio mėnesį.

Vilniaus miesto savivaldybė 5 tūkst. litų suma rems verslininkus, kurie nusikels mieste esančius kioskus, taip skatindama smulkųjį verslą imtis naujos veiklos.

„Norime, kad smulkusis verslas Vilniuje turėtų geras sąlygas plėtotis. Todėl stengiamės, kad mieste atsirastų patrauklūs prekybos kioskai ir paviljonai, skiriame piniginę paramą kioskų savininkams. Pavyzdžiui, parama galės pasinaudoti smulkaus verslo atstovai, kurie, Seimui priėmus Alkoholio kontrolės įstatymo pataisą, nebeišgalės išlaikyti savo verslo, nes kioskuose nuo sausio nebus galima prekiauti alkoholiniais gėrimais“, – sako Vilniaus meras Artūras Zuokas.

Savivaldybė taip pat planuoja nuo 2013 metų pristatyti naujo pavyzdžio prekyvietes. Taip šiuo metu netvarkingi kioskai užleistų vietą vienodos architektūros prekybiniams kioskams ir paviljonams.

Šiuo metu sostinėje yra daugiau kaip 480 kioskų, iš jų apie 140 prekiauja alkoholiniais gėrimais.