Kipre juokaujama, kad jei žavitės amžinu pavasariu, tuomet jums patiks Ispanijos sala Tenerifė, o teikiantys pirmenybę vasarai ją suras Kipre. Vasara į Kiprą ateina bene anksčiausiai Europoje – mėgautis 22-24 laipsniais šilumos ir maudynėmis Viduržemio jūroje galima jau nuo balandžio vidurio.

„Kipro kurortai – pasaulyje vieni geriausių ir tai yra faktas. O mitas, kurį tenka nuolat sklaidyti, yra ekonominės krizės padarinių baimė, – sakė Lietuvos Respublikos Garbės konsulas Kipre Christis Christoforou. – Kipro turizmo sektoriaus krizė praktiškai nepalietė. Priešingai, pastebimas nuoseklus turistų srauto augimas, todėl kainos mažėja“.

Kipre poilsiauti galima bet kuriuo metų laiku. Net 340 dienų per metus salos padangė nušviesta saulės, o ir likusios dienos ne mažiau malonios. Saloje vyrauja Viduržemio jūros subtropikų klimatas.

Kipro paplūdimiai pasaulyje – vieni švariausių. Kraštovaizdžio įvairovė nenusileidžia neįkainojamoms kultūrinėms vertybėms, tarp kurių – antikinės helenistinės architektūros pavyzdžiai, bizantiško bei Venecijos stiliaus tvirtovių bei pilių liekanos, turkų valdymo palikimas – išlikusios mečetės, taip pat stačiatikių cerkvės ir vienuolynai. Kai kurie miestai, pvz., Pafosas, įtrauktas į UNESCO kultūros paveldo sąrašą.

Antras salos vardas – Meilės sala, legenda byloja, kad būtent prie Kipro krantų iš jūros putos gimė graikų meilės ir grožio deivė Afroditė, tad į salą dažnas keliautojas vyksta ieškoti meilės. Kipre galima pamatyti įspūdingą reginį – būrius migruojančių flamingų.

„Dėl puikaus klimato, kraštovaizdžio, unikalaus architektūros paveldo, galybės pramogų ir, žinoma, didžiulio skanaus vietos maisto asortimento Kipras tapo viena patraukliausių salų svajonių atostogoms“, – sakė Chr. Christoforou.

„Susidomėjimas šia daugelio lietuvių dar neaplankyta šalimi – didžiulis. Šiemet keliones į Kiprą pasiūlėme kaip naujieną ir jau turime dvigubinti šia kryptimi numatytų kelionių skaičių“, – sakė Inga Aukštuolytė, „Tez Tour“ Viešųjų ryšių ir rinkodaros skyriaus vadovė.

Nors Kipro sala padalinta į dvi dalis – pietinė priklauso graikams, o šiaurinė valdoma turkų – abi salos dalys turistams yra saugios. Tad yra galimybė vienos kelionės metu pamatyti dvi kultūras – islamišką bei krikščionišką Kiprą. „Nors graikiškosios Kirpo dalies gyventojai okupantais vadinamų turkų tikrai nemėgsta ir turizmo į turkų dalį neskatina, smalsumo vedini, turistai gali aplankyti ir turkų valdomą Kipro sostinės Nikosijos dalį“, – sakė „Tez Tour“ atstovė. Pereiti į turkišką pusę Europos Sąjungos piliečiams pakanka galiojančio paso. Nikosija yra šiuo metu vienintelė sostinė pasaulyje, kurią valstybinė siena dalija perpus. Jei planuojate kirsti sieną automobiliu, jį reiks papildomai drausti.

Garbės konsulas pastebėjo, kad Kipras – įvairialypė sala ir kiekvienas poilsiautojas joje atranda tai, ko ieško bei pamato tai, ką nori pamatyti. „Man asmeniškai Kipras yra smėlis, jūra ir saulė – šia trijule grožiuosi kasdien ir man tai nepabosta, – sakė Chr. Christoforou. – Kipro žmonės – draugiški ir nuoširdūs. O jei nuklysite į salos gilumą, net rizikuojate patirti tikrą graikišką vaišingumą. Smagu, kad nuo šiol ir lietuviai turi daugiau galimybių apsilankyti šioje įstabioje Graikijos saloje. Lietuviai Kipre labai laukiami“.

Kipro turizmo departamento duomenimis, saloje poilsiautojų daugėja sulig kiekvienais metais. 2010 m. Kiprą aplankė 2,17 mln. turistų, 2011 m. – 2,39 mln., o 2013 m. – 2,41 mln. poilsiautojų. Prognozuojama, jog šiemet saloje ilsėsis dar daugiau žmonių. Į Kiprą daugiausia turistų atvyksta iš Didžiosios Britanijos, Skandinavijos, Vokietijos ir kitų Vakarų Europos šalių, taip pat iš Rusijos, Ukrainos.

Vos 0,2 proc. Europos BVP sudaranti bankrutuojanti Kipro sala kelia grėsmę viso žemyno finansams ir yra vadinama europietiškuoju “Lehman Brothers”.

Praėjusį ketvirtadienį Kipro bankai po dviejų savaičių “priverstinių atostogų” vėl pradėjo veikti. Tiesa, toli gražu ne taip kaip anksčiau. Dabar prie bankų ir bankomatų driekiasi didžiulės žmonių eilės, o gatvėse nesiliauja protestai. Gyventojai pyksta ir nerimauja, bijodami nebeatgauti savo santaupų. Jų neguodžia pažadai, kad grąžinti bus visi indėliai, neviršijantys 100 tūkst. eurų, mat neaišku, nei kada taip nutiks, nei iš kokių lėšų. Kol kas gyventojai iš savo sąskaitų negali pasiimti daugiau nei 300 eurų per dieną. Draudžiami netgi tokie anksčiau nesuvokiami dalykai, kaip išvykti iš salos su daugiau nei 1000 eurų grynaisiais. Be to, saloje draudžiama gryninti čekius.
Tai – tiesioginiai Kipro bankų krizės padariniai paprastiems šalies gyventojams. Bet tai toli gražu ne viskas, kas pasikeitė Kipro bankų sektoriuje.
Pavyzdžiui, Kipro parlamentarai pakluso Europos centrinio banko, Tarptautinio valiutos fondo (TVF) ir Europos Komisijos reikalavimams restruktūrizuoti šalies bankus ir sukurti nacionalinį solidarumo fondą. Pagal restruktūrizavimo planą Kipro bankai bus išskaidyti į vadinamuosius geruosius ir bloguosius. Na, o kuriant solidarumo fondą bus nacionalizuoti kai kurie pensijų fondai ir kitas valstybės turtas, kad šalis galėtų pardavinėti obligacijas.
Pagal ES Kiprui pateiktas ultimatyvias sąlygas 20 proc. bus apkarpytas svarbiausias krizės kaltininkas – didžiausias Kipro bankas “Laiki”, o dar 4 proc. mokesčių našta guls ant kitų bankų. Dėl to didžiausio Kipro banko “Laiki” indėliams, viršijantiems 100 tūkst. eurų, bus taikomas vienkartinis 20 proc. mokestis, o 4 proc. bus reikalaujama už didesnius nei 100 tūkst. eurų indėlius kituose šalies bankuose.
Analitikų vertinimu, tokių griežtų ultimatumų ES dar nebuvo pateikusi nė vienai Bendrijos valstybei – pirmą kartą ES pareigūnai netgi atvirai prabilo apie šalies bankrotą ir priverstinį pasitraukimą iš euro zonos.
Tad kaip atsitiko, kad sala, ilgai vadinta finansiniu rojumi, dabar išgyvena baisiausią Europoje finansų katastrofą?

Primena finansų piramidę
Kipras jau nuo 1990-ųjų buvo vadinamas Europos finansų rojumi. Bankų sektorius kartais ūgtelėdavo po 100 proc. per metus, kol galiausiai ėmė septynis aštuonis kartus viršyti visą Kipro BVP.
Jau ne vienus metus vis pasigirsdavo vertinimų, kad Kipro bankai auga lyg ant mielių, o toks spartus šio sektoriaus didėjimas labai primena liūdnai pagarsėjusias finansų piramides. Taip kalbėti išties buvo pagrindo, nes salos bankuose laikomi indėliai nebūdavo apmokestinami. Be to, čia buvo labai lengva sąskaitą tiek atidaryti, tiek uždaryti. Visa tai lyg muses traukė visokio plauko turtuolius, o į Kipro bankų sąskaitas plūstantys pinigai skatino juos šiuos pinigus “įdarbinti”. Deja, šie pinigai daugiausia buvo skirti tuo metu klestinčios Graikijos obligacijoms, tad Graikijoje “sudegė” apie 2,3 mlrd. eurų “Laiki” banko investuotų lėšų.
Beje, lėšos Kipre taip pat atsirasdavo pačiais įvairiausiais būdais, ir nors jos plūdo iš viso pasaulio, bet daugiausia – iš Rusijos. Manoma, kad rusai Kipro bankuose iš viso laikė 31 mlrd. JAV dolerių. Pavyzdžiui, „Moody’s Investors Service“ skaičiavimais, vien Rusijos bankai Kipro bankuose turėjo apie 12 mlrd. dolerių.
Analitikas Dennisas Gartmanas įsitikinęs, kad Kipras buvo ir pagrindinė visų Rusijos oligarchų kryptis ieškant idealios vietos savo pinigams laikyti. “Be to, jie buvo nepaprastai įtakingi, o Kipro bankai – visiškai nuo jų priklausomi. Štai kodėl prieš pat Kipro bankų uždarymą iš sąskaitų išgaravo keli milijardai rusams priklausančių eurų ir dolerių. Manau, nutekindami informaciją apie gresiantį krachą, Kipro bankininkai gelbėjo ne tik savo svarbiausių klientų pinigus, bet ir savo pačių gyvybę”, – mano D.Gartmanas.
“Iš tiesų Kipras buvo asmeninė rusų Šveicarija. Legalios ir nelegalios rusų santaupos plūdo į Kiprą ištisus du dešimtmečius”, – pabrėžia analitikas.

Visą publikacijos tekstą skaitykite savaitraštyje “Veidas”, pirkite žurnalo elektroninę versiją http://www.veidas.lt/veidas-nr-14-2013-m internete arba užsisakykite “iPad” planšetiniame kompiuteryje.