Kirgizijos parlamentas ketvirtadienį nusprendė įamžinti Rusijos ministrą pirmininką Vladimirą Putiną, pavadindamas jo vardu vieną šalies šiaurėje dunksančių Tianšanio kalnų viršukalnę.

Taip deputatai atsidėkojo V.Putinui, kuris pirmas iš vadovų parėmė laikinąją Kirgizijos vyriausybę po 2010 metų balandį vykusios eilinės revoliucijos.

Nepamiršdamas ir skubios Rusijos suteiktos finansinės pagalbos spalį išrinktas Kirgizijos parlamentas beveik akimirksniu – be aptarimų ir iš karto per tris svarstymus – dauguma balsų priėmė įstatymą vienai kalnagūbrio viršūnei suteikti V.Putino vardą.

“Šio įstatymo projekto tikslas ir pagrindinė idėja – Rusijos Federacijos ministro pirmininko Vladimiro Putino vardo įamžinimas ir tuo pačiu draugiškų ryšių ir bendradarbiavimo tarp Kirgizijos respublikos ir Rusijos Federacijos stiprinimas”, – sakoma paaiškinamajame rašte prie įstatymo projekto.

Čujos srities Maskvos rajono tarybos deputatai pasiūlė Rusijos premjero vardu pavadinti 4446 metrų virš jūros lygio iškilusią viršukalnę, kuri iki šiol neturėjo pavadinimo, taip įvertinant “Putino nuopelnus Kirgizijai”. Atitinkamą įsaką pasirašė Kirgizijos premjeras Almazbekas Atambajevas.

Kirgizijoje viena viršukalnė 2002 metais jau yra pavadinta pirmojo Rusijos prezidento Boriso Jelcino vardu. Politikos apžvalgininkai sako, kad tokiu būdu dabartinė vyriausybė nori pabrėžti artimus ryšius su Rusija.

Kirgizijos parlamento rinkimai buvo aktyvūs, o balsavimo laisvė buvo užtikrinta, pirmadienį paskelbė tarptautinė stebėtojų grupė, vadovaujama Europos Saugumo ir Bendradarbiavimo Organizacijos (ESBO).

“Politinio pliuralizmo ir aktyvios kampanijos pažymėti vakar Kirgizijoje vykę parlamento rinkimai tapo dar vienu demokratijos proceso įtvirtinimu”, – sakoma stebėtojų pranešime.

Trumpalaikės ESBO stebėtojų misijos specialusis koordinatorius Mortenas Hoeglundas (Mortenas Heglundas) sakė: “Per daugelį metu stebėjau daug rinkimų Centrinėje Azijoje, tačiau šie rinkimai – pirmieji, kurių rezultato negalėjau nuspėti”.

“Šie rinkimai atspindi Kirgizijos Respublikos žmonių valią”, – pridūrė jis.

Kirgizijoje sekmadienį vyksta istoriniai išplėstų galių parlamento rinkimai, kurie, kaip tikisi vyriausybė, taps naujos demokratinės eros šalyje pradžia.

Šie rinkimai vyksta po šiemet Kirgiziją sukrėtusių didelių politinių neramumų ir tarpetninio smurto šalies pietuose.

Prieš balsavimą šioje Centrinės Azijos šalyje buvo sugriežtintos saugumo priemonės, siekiant užkirsti kelią galimiems smurto proveržiams.

Kirgizijos prezidentė Roza Otunbajeva, perėmusi valdžią po to, kai balandį per visuotinį sukilimą buvo nušalintas ankstesnis lyderis Kurmanbekas Bakijevas, pažadėjo, kad parlamento rinkimai šalyje, kurioje prieš kelis mėnesius siautėjo smurtas, bus ramūs ir be ekscesų.

Atidavusi savo balsą R.Otunbajeva išreiškė viltį, kad naujasis parlamentas sugebės suformuoti vyriausybę, nors manoma, kad į parlamentą ateis šešios partijos, iš kurių tikriausiai nei viena netaps aiškia nugalėtoja.

“Šiandien esu rami ir manau, kad rinkimai vyks normaliai, be ekscesų, nes į juos investuota daug išteklių”, – prezidentė sakė žurnalistams.

“Ši diena – istorinė Kirgizijos Respublikai. Žmonės rinksis savo likimą, savo ateitį”, – pabrėžė R.Otumbajeva.

Ji nesureikšmino nuogąstavimų, kad po šių rinkimų parlamente, vadinamame Žogorku Kenešu (Aukščiausiąja Taryba), susiformuos chaotiškas partijų margumynas.

“Manau, kad naujajam Kirgizijos parlamentui pavyks suformuoti vyriausybę jeigu ne pirmu, tai antru mėginimu”, – sakė šalies vadovė.

Balsavimas strategiškai svarbioje Kirgizijoje, vienintelėje pasaulio šalyje, kur veikia ir Rusijos, ir Jungtinių Valstijų karinės bazės, rengiamas pagal naują konstituciją. Joje numatyta valdžios sistema smarkiai skiriasi nuo prezidentinio valdymo, kuris yra daugumoje regiono šalių.

Tačiau Maskva ir kai kurie apžvalgininkai įspėjo, jog tai neprotingas žingsnis ir gali atsinaujinti tarpetniniai neramumai, kurie įsiplieskė po K.Bakijevo nušalinimo.

Eidamas atiduoti savo balso į pietiniame Ošo mieste veikiančiame žemės ūkio institute įsikūrusią rinkimų apylinkę, 49 metų istorijos mokytojas Ermekas Suleimanovas sakė, jog šis balsavimas taps įsimintinu posūkiu jų šalies kelyje.

“Jeigu anksčiau balsavimas tebūdavo formalumas, dabar sužinosime, kokių vadovų pageidauja žmonės”, – pabrėžė jis.

Visų akys nukreiptos į pietinius miestus Ošą ir Džalal Abadą, kur birželį per audringus susirėmimus tarp etninių kirgizų ir uzbekų bendruomenių žuvo per 400 žmonių, daugiausiai uzbekų, o apie 400 tūkst. buvo priversti palikti namus.

Žogorku Kenešu iš viso yra 120 vietų. Šalyje balso teisę turi apie 2,8 mln. žmonių iš maždaug penkių milijonų gyventojų.

Rinkimų apylinkės atsidarė 2 val. Grinvičo (5 val. Lietuvos) laiku, o balsavimas baigsis po 12 valandų. Preliminarių rezultatų tikimasi sulaukti pirmadienį.

Iš 29-ių rinkimuose dalyvaujančių partijų į parlamentą turėtų patekti mažiausiai šešios pagrindinės politinės jėgos. Manoma, kad nė vienai jų nepavyks užsitikrinti aiškios daugumos, todėl po rinkimų veikiausiai lauks ilgos derybos dėl koalicijos suformavimo.

Viešosios nuomonės apklausos leidžia prognozuoti, kad sekmadienį daugiausiai balsų surinks dvi prezidentę R.Otunbajevą remiančios centro kairiosios pakraipos partijos – socialistų partija “Ata-Meken” (Tėvų žemė) ir Kirgizijos socialdemokratų partija. Tačiau naujajame parlamente nė viena jų neturės daugumos, rodo apklausų duomenys.

Kad atmosfera šalyje yra labai įtempta, patvirtina ir prognozuojamas sėkmingas nacionalistinės pakraipos partijos “Ata-Žurt” (Tėvynė) pasirodymas rinkimuose. Šiai partijai vadovauja buvęs ministras Kamčybekas Tašijevas, kuris įspėjo gyventojų mažumą sudarančias etnines bendruomenes nesiekti lygių teisių su etniniais kirgizais.

Nauja politinė sistema šalyje tik formuojasi, o viešosios nuomonės apklausų duomenys gana prieštaringi, todėl rinkimų baigtis vis dar atrodo gana miglota.

Staigmenų gali pateikti partija “Ar-Namys” (Orumas), kuriai vadovauja buvęs Kirgizijos vyriausybės vadovas Feliksas Kulovas. Praėjusį mėnesį Kremliuje su Rusijos prezidentu Dmitrijumi Medvedevu susitikęs ekspremjeras laikomas Maskvos favoritu.

“Kuo daugiau partijų pateks į parlamentą, tuo bus geriau. Žinoma, padėtis bus chaotiška, bet geriau ten negu gatvėse”, – anksčiau šiais metais yra sakiusi R.Otunbajeva.

R.Otunbajeva ir jos laikinoji vyriausybė griežtai atmetė raginimus atidėti palamento rinkimus, nors tarptautiniai ir vidaus stebėtojai ne kartą įspėjo, kad politikai kursto etninę įtampą siekdami politinės naudos.

Sprendimą paversti Kirgiziją parlamentine respublika, kuriam buvo pritarta birželį vykusiame referendume, lydėjo virtinė įspėjimų iš Rusijos, kurios parlamentas, kaip ir daugumoje Centrinės Azijos šalių, tik nuolankiai tvirtina iš viršaus “nuleistus” įstatymus.

“Rusijai ir, manyčiau, Kirgizijai taip pat, parlamentinė demokratija – tai katastrofa”, – rugsėjį sakė prezidentas D.Medvedevas.

+370 5 2058525 begin_of_the_skype_highlighting              +370 5 2058525

"Veido" archyvas

Kirgizijoje įvykis keičia įvykį: kruvini etniniai susirėmimai, šimtų tūkstančių pabėgėlių deportacija, lemtingas referendumas

Vos per kelis mėnesius gyvenimas Kirgizijoje pasikeitė neatpažįstamai. Balandį po kruvinų protestų buvo nuverstas prezidentas Kurmanbekas Bakijevas, kuris vėliau spruko į Baltarusiją pas gerą bičiulį Aleksandrą Lukašenką. Gegužę šaliai jau visu pajėgumu vadovavo laikinoji vyriausybė su Roza Otunbajeva priešakyje. Birželio pradžioje kilo tūkstančius gyvybių nusinešę etniniai susirėmimai tarp kirgizų ir uzbekų, kuriems tariamai dirigavo tas pats K.Bakijevas, siekęs destabilizuoti padėtį šalyje, sukompromituoti naująją valdžią ir grįžti kaip laukiamas gelbėtojas. Bet jam nepavyko.

Na, o birželio pabaigoje įvyko šios šalies gyvenimą jau ir oficialiai pakeitęs referendumas, pavertęs Kirgiziją parlamentine respublika, o R.Otunbajevą – oficialia laikinąja Kirgizijos prezidente.

Kas laukia liepą, dar neaišku, tačiau kol kas girdėti tik nerimas dėl galimų naujų etninių susirėmimų ir žmonių aimanos. Mat tūkstančiai iš Kirgizijos per susirėmimus į Uzbekiją pabėgusių uzbekų masiškai deportuojami atgal ir grįžta čia nebeturėdami nei namų, nei jokio prieglobsčio, nei kirgizų supratimo ir palaikymo, dažnai – ir artimųjų.

Juk vien pietiniuose regionuose, kur vyko kruviniausi susirėmimai, žuvusieji skaičiuojami ne šimtais, o tūkstančiais. Pabėgėliai – šimtais tūkstančių. Benamiais per kelias valandas virtusių gyventojų skaičius gali siekti pusę milijono.
Tiesa, naujoji valdžia ramina, kad negandos baigėsi. Tačiau tie pažadai greičiau skirti ne gyventojams, o užsienio šalims nuraminti. Juk Kirgizijos problemos – tai ir visos Centrinės Azijos, o plačiąja prasme – ir tokių šalių kaip JAV ar Rusijos problemos.

Mat geopolitiniu požiūriu Kirgizija iš tiesų yra išskirtinė valstybė. Tiek JAV, tiek Rusija čia dislokuoja savo karines bazes. Ir viena, ir kita tikisi, kad neramumai greitai nurims ir, svarbiausia, neišplis plačiau po visą Centrinę Aziją – regioną, turtingą naftos ir dujų išteklių. Tačiau tai ne vienintelė priežastis, kodėl Rusijai ar JAV taip neramu dėl Kirgizijos.

Ši šalis yra dar ir vienas svarbiausių narkotikų kelių visame regione. Ošo miestas, kuriame vyko didžiausi etniniai susirėmimai, laikomas pagrindine narkotikų arterija, į kurią svaigalai patenka iš Afganistano per Tadžikiją. Ekspertai teigia, kad per Kirgiziją gali keliauti iki 90 proc. visame pasaulyje vėliau parduodamo opiumo. Taigi skaidri valdžia ir stabili padėtis Kirgizijoje yra vienas svarbiausių kovos su prekyba narkotikais tikslų.

“Tikimės, kad po referendumo naujoji valdžia sieks bendradarbiauti su tarptautinėmis organizacijomis ir skaidriai tvarkytis šalies viduje. Tai lems, kaip artimiausiu metu seksis kovoti su narkotikų prekeiviais visame regione”, – įsitikinę “Transparency International” atstovai.

Referendumas atskleidė silpnybes

Vis dėlto apie stabilumą kol kas kalbėti nedrįsta niekas, netgi baiminamasi, jog Kirgizijoje bręsta karas. Kol kas neaišku, ar jis būtų pilietinis, ar net regioninis. Viskas priklausys nuo valdžios gebėjimo suvienyti šalį, stabilizuoti padėtį ir įtvirtinti demokratiją.

Deja, naujoji valdžia pastaruoju metu parodė savo tikrąjį veidą, kuris nėra toks patrauklus, kaip atrodė vos nuvertus K.Bakijevą. Visų pirma laikinoji prezidentė R.Otunbajeva neslepia prorusiškų pažiūrų ir jau yra sulaukusi įtarimų, esą visas perversmas buvo gerai apgalvotas Rusijos ėjimas siekiant valdžioje matyti savus žmones. Esama net nuogąstavimų, jog naujoji Kirgizijos vyriausybė ir laikinoji prezidentė tarnauja tiems patiems narkotikų verslo baronams.

Tačiau jei atmestume sąmokslo teorijas, verta atkreipti dėmesį į nepaneigiamus faktus, išryškėjusius pastaruoju metu. Visų pirma demokratines vertybes deklaruojanti valdžia surengė neva skaidrų ir demokratišką referendumą. Ir nors jo eiga nesukėlė jokių įtarimų net tarptautiniams stebėtojams, pats balsavimas neturėjo nieko bendra su pasirinkimo laisve. Kirgizai galėjo atsakyti tik “taip” arba “ne” – vienas atsakymas turėjo tikti trims skirtingiems klausimams, tad ekspertai šio referendumo nelinkę laikyti demokratiniu.

Vis dėlto tai – dar ne blogiausia. Demokratijos ir žmogaus teisių gynėjams didžiausią nerimą kelia pabėgėlių klausimas. Prieš pat referendumą šimtai tūkstančių pabėgėlių iš Kirgizijos buvo deportuoti atgal. Ir nors Kirgizijos valdžia aiškina, jog tai kaimyninės Uzbekijos, į kurią suplūdo šie uzbekų kilmės Kirgizijos piliečiai, sprendimas jų neįsileisti, tačiau liudytojai teigia ką kita.

Taigi akivaizdu, kad Kirgizijos gyvenimas sparčiai keičiasi. Tačiau lieka neaišku, ar šie pokyčiai veda į demokratiją, stabilumą ir taiką.

Jungtinės Tautos pradeda humanitarinę kampaniją, per kurią tikisi iš šalių donorių surinkti 71 mln. JAV dolerių, kurie bus skirti padėti daugiau nei milijonui žmonių, nukentėjusių dėl etninių susirėmimų Kirgizijoje, penktadienį pranešė JT vadovas Ban Ki-moonas (Ban Kimunas).

Sscanpix

Jis žurnalistams sakė, kad JT humanitarinių operacijų vadovas Johnas Holmesas (Džonas Holmsas) šiuo metu susitinka su šalimis donorėmis ir tariasi dėl pagalbos Kirgizijai bei atskiros pagalbos kampanijos kaimyniniam Uzbekistanui, kuri bus pradėta kitą savaitę.

Ban Ki-moonas nurodė, kad Kirgizijoje, kurioje kilo įnirtingi susirėmimai tarp etninių kirgizų ir uzbekų bendruomenių, neramumų “paveiktuose regionuose dėl plėšikavimo, nepakankamo tiekimo ir judėjimo suvaržymų labai stinga maisto, vandens ir elektros”.

JT generalinis sekretorius pridūrė, kad ligoninėse ir kitose gydymo įstaigose baigiasi medicininės atsargos.

“Manoma, kad Kirgizijoje 300 tūkst. žmonių buvo priversti palikti savo namus, o iki 100 tūkst. pabėgo į Uzbekistaną, kuriame apie 80 tūkst. apsistojo stovyklose, – sakė jis. – Pranešama, jog dar dešimtys tūkstančių laukia, kada galės pereiti sieną.”

Kirgizijos laikinosios vyriausybės vadovė Roza Otunbajeva, penktadienį apsilankiusi neramumų apimtuose šalies pietuose, pripažino, kad per etninius susirėmimus tikriausiai žuvo daugiau nei 2 000 žmonių – apie dešimt kartų daugiau negu dabar oficialiai skelbiama.

Nuverstas Kirgizijos prezidentas Kurmanbekas Bakijevas pareiškė nepripažįstąs savo atsistatydinimo iš neramumų krečiamos šalies vadovo posto.

“Aš, kaip Kirgizijos prezidentas ir konstitucijos garantas, neatsisakau atsakomybės už katastrofą, kurią išgyvena mano tauta, ir esu pasiryžęs prisiimti atsakomybę”, – pareiškė K.Bakijevas trečiadienį Minske NVS būstinėje.

“Nėra jėgos, kuri gali sustabdyti mane, tik mirtis gali mane sustabdyti”, – pabrėžė K.Bakijevas. Kreipdamasis į pasaulio bendriją jis paragino “nepripažinti nelegitiminės valdžios gaujos”.

“Kirgizijos piliečiai, netikėkite, kad jūs vieniši, aš padarysiu viską, kad Kirgizija sugrįžtų į konstitucinę tvarką. Aš neleisiu, kad banditai nulemtų tautos likimą”, – sakė K.Bakijevas. Pasak jo, “Kirgizija nebus niekieno kolonija, ji toliau kurs nepriklausomą demokratinę valstybę”.

Kirgizijos prezidentas Kurmanbekas Bakijevas sutiko atsistatydinti ir paliko šalį, įsitikinęs, kad jo šalininkų skaičius kažin ar didesnis už gimtojo kaimo gyventojų skaičių.

Tolesnis tremtinio likimą bus sprendžiamas, prižiūrinti ESBO, Kazachstano teritorijoje, o jo išvykimas atveria kelią į nuosavybės perdalijimą etninių ir klanų nesutarimų draskomoje valstybėje.

Kol sutiko su tremtimi, 60 metų prezidentas savaitę buvo dešimties automatais ginkluotų apsaugininkų saugomas daugiausia savo gimtajame kaime Kirgizijos pietuose.

K.Bakijevas pabėgo iš sostinės balandžio 7 dieną, kai opozicija šturmu paėmė vyriausybės pastatus. Per neramumus žuvo 84 žmonės, šimtai buvo sužeisti. Paėmusi valdžią opozicija reikalauja teisti K.Bakijevo giminaičius ir jį patį, sakydama, kad būtent jis sankcionavo kraujo liejimą, ir kaltindama juos daugybe ekonominių nusikaltimų.

Ketvirtadienio vakarą, kai Oše priešininkai privertė jį bėgti iš savo paties surengto mitingo, K.Bakijevas išskrido į Kazachstaną. Iki to laiko, sakė agentūros “Reuters” šaltinis, K.Bakijevas spėjo atsistatydinti.

Kazachstano URM atstovas patvirtino, kad K.Bakijevo lėktuvas nutūpė Taraze – Kazachstano mieste, esančiame netoli senos su Kirgizija, maždaug už 300 km nuo Biškeko ir už 1 500 km nuo Kazachstano sostinės Astanos.

Iki Kirgizijos lyderio, kuris prieš penkerius metus gavo valdžią panašiomis aplinkybėmis ir privertė bėgti į Rusiją tuometinį prezidentą Askarą Akajevą, apsisprendimo vyko jo derybos su opozicija, per kurias, kaip manoma, K.Bakijevui buvo suteiktos saugumo garantijos.

“Aš dar nemačiau, bet neva yra dokumentas, kurį pasirašė (Kirgizijos laikinosios vyriausybės vadovė Roza) Otunbajeva ir kuris neva garantuoja mano saugumą, net jeigu aš iš čia kur nors išskrisiu”, – sakė K.Bakijevas.

ŽIBALO REVOLIUCIJA

Ketvirtadienio vakarą laikinosios vyriausybės lyderė Roza Otunajeva iš karto paskambino Rusijos premjerui Vladimirui Putinui, kuris pirmasis iš pasaulio lyderių de facto pripažino naują Kirgizijos valdžią , sakė jo sekretorius spaudai Dmitrijus Peskovas.

“Per pastarąją valandą (įvyko pokalbis)”, – sakė jis praėjus maždaug pusantros valandos, kai buvo sužinota apie K.Bakijevo pabėgimą. Su pačiu K.Bakijevu V.Putinas kalbėjosi diena anksčiau.

“Apsvarstė situaciją respublikoje”, – sakė D.Peskovas ketvirtadienį, atsisakydamas tolesnių komentarų.

Rusija, kuri varžosi su JAV dėl įtakos regione ir karinio buvimo Kirgizijoje, griežtai neigia savo sąsajas su pastarąja revoliucija.

Tačiau, pasak D.Peskovo, ketvirtadienio vakarą taip pat įvyko V.Putino pokalbis telefonu su Astanoje esančiu (Kazachstano prezidentu Nursultanu) Nazarbajevu, apie tai, “kaip stabilizuoti padėtį regione”.

K.Bakijevo atsistatydinimą ir Rusijos dalyvavimą sprendžiant jo likimą V.Putino atstovas atsisakė komentuoti.

Viena diena anksčiau Rusijos premjeras pažadėjo naujajai Kirgizijos valdžiai, atvažiavusiai pas jį į Maskvą, draugystę ir 50 mln. dolerių, taip pat parduoti degalų ir tepalų bei grūdų sėjai.

Atskridęs į Biškeką JAV atstovas iškėlė ne mažiau jautrų Kirgizijai klausimą – kaip bus aprūpinama žibalu Amerikos oro pajėgų bazė Manase, kurią K.Bakijevas mainais už Maskvos finansinę pagalbą žadėjo uždaryti, bet galiausiai paliko nuomos sąlygomis.

Opozicija kaltina K.Bakijevą ir jo šeimą gaunat neteisėtą pelną iš degalų oro pajėgų bazei tiekimo sutarčių.

“Jeigu dėl šių sutarčių yra kokių nors nuogąstavimų, JAV vyriausybė pasirengusi juos peržiūrėti ir būti skaidri (šiuo klausimu)”, – sakė JAV valstybės sekretorės padėjėjas Robertas Blake`as (Robertas Bleikas) spaudos konferencijoje

Maždaug tuo pačiu laiku Kirgizijos valstybinio turto ministerija pranešė, kad atšauks dviejų energetikos bendrovių – “Severelektro” ir “Vostokelektro”, taip pat “Kyrgyztelekom” privatizavimo rezultatus.

Anksčiau naujieji valstybės lyderiai sakė, kad esant K.Bakijevui šie aktyvai neteisėtai ir “pusvelčiu” parduoti jam artimoms bendrovėms, ir žadėjo atkurti teisingumą.

Analitikai nuogąstauja dėl įtampos eskalavimo į nuskurdusius žemdirbyste besiverčiančius pietus ir turtingiau gyvenančią šiaurę pasidalijusioje, 5,3 mln. gyventojų turinčioje Kirgizijoje, kuri pirmą kartą po nepriklausomybės atgavimo buvo gavusi lyderį K.Bakijevą iš pietinės dalies. Šalyje taip pat yra etninių nesutarimų tarp kirgizų ir gausios išeivijos iš Uzbekijos tankiai gyvenamame Ferganos slėnyje šalies pietuose.

ESBO, kuriai dabar vadovauja Kazachstanas, pavadino K.Bakijevo atsistatydinimą “svarbiu žingsniu”, padedančiu “užkirsti kelią pilietiniam karui Kirgizijoje”.

Nuverstas Kirgizijos prezidentas Kurmanbekas Bakijevas pareiškė, kad yra pasirengęs atsistatydinti, jeigu jam bus garantuotas asmeninis saugumas.

Tai jis pareiškė po to, kai paėmusi valdžia opozicija panaikino jo neliečiamybę ir pagrasino areštuoti.

Opozicija gavo valdžią Kirgizijoje praėjusią savaitę vykstant masinėms riaušėms, per kurias žuvo mažiausiai 83 žmonės. K.Bakijevas pabėgo į šalies pietus, kur yra saugomas savo ginkluotų šalininkų.

K.Bakijevo priešininkai, paskelbę laikinąją vyriausybę, patarė jam savo noru atsižadėti valdžios ir palikti šalį. Bet jis atsisakinėjo pasitraukti, reikalaudamas derybų ir kviesdamas tarpininkauti Jungtines Tautas, kad nebūtų naujų aukų.

Antradienį savo gimtajame Tejito kaime K.Bakijevas pirmą kartą pareiškė, kad yra pasirengęs pasitraukti iš prezidento posto.

“Aš manau, pirmiausia, jeigu bus garantija, kad Kirgizijoje nebevaikščios ginkluoti žmonės, bus nutrauktas nuosavybės perdalijimas ir ši ginkluota savivalė, taip pat jeigu bus užtikrintas mano, mano šeimos ir artimųjų saugumas… tegu jie (opozicija) rengia pirmalaikius rinkimus po dviejų ar trijų mėnesių”, – sakė K.Bakijevas žurnalistams, atsakydamas į klausimą, ar jis yra pasirengęs atsisakyti savo įgaliojimų.

Jis pakvietė laikinosios vyriausybės vadovę Rozą Otunbejevą atvažiuoti derėtis į Džalal Abado sritį, ir pakartojo, kad opozicijos šalininkai patirs nesėkmę, jeigu mėgins jį areštuoti.

Opozicija sutiko pradėti derybas.

“Mano tarpininkų ten yra, šalia Bakijevo vaikšto mūsų žmonės. Tegu pasako, kur ir pagal kokią formulę… Aš jį kviečiau prieš keturias dienas (į derybas), o jis neapsisprendė”, – sakė žurnalistams Biškeke Azimbekas Beknazarovas, laikinosios vyriausybės vadovės pavaduotojas, kuris kuruoja jėgos struktūras.

Kirgizijos laikinosios vyriausybės vadovės pavaduotojas pirmadienį pareiškė, kad bus pradėta “specialioji operacija” prieš nušalintą prezidentą Kurmanbeką Bakijevą, kuris praėjusią savaitę buvo priverstas pabėgti iš sostinės.

“Mes rengiame specialiąją operaciją (prieš K.Bakijevą)”, – žurnalistams sakė Kirgizijos laikinosios liaudies vyriausybės vadovės Rozos Otunbajevos pirmasis pavaduotojas Almazbekas Atambajevas.

“Tačiau jis prisidengia žmonėmis kaip gyvuoju skydu… Viliamės, kad įvykdysime ją (operaciją) be civilių žmonių aukų”, – pridūrė jis.
uzsienis@bns.lt

Nauja laikinąja Kirgizijos vadove tapusi Roza Otunbajeva, kuri išsilavinimą įgijo Maskvoje, yra patyrusi politikė, ėjusi užsienio reikalų ministro pareigas ir buvusi viena iš 2005-ųjų Tulpių revoliucijos šioje Centrinės Azijos valstybėje lyderių.

49 metų buvusi karjeros diplomatė šioje buvusioje sovietinėje respublikoje laikoma nuosaikia figūra, galinčia vesti derybas su dažnai tarpusavyje nesutariančiomis opozicinėmis partijomis.

R.Otunbajeva, kuri puikiai moka anglų kalbą, anksčiau yra dirbusi šalies ambasadore Jungtinėse Valstijose ir Didžiojoje Britanijoje.

Praėjusio amžiaus dešimtajame dešimtmetyje, kai šalies prezidento postą užėmė Askaras Akajevas, ji vadovavo užsienio reikalų ministerijai, tačiau vėliau tapo viena svarbiausių veikėjų opoziciniame judėjime, kuris pakurstė 2005 metų revoliuciją. Per šią revoliuciją buvo nuverstas A.Akajevas.

R.Otunbajeva yra išskirtinė asmenybė dar ir dėl to, kad Centrinėje Azijoje beveik nėra aukštus postus užimančių moterų politikių.

Liekna politikė juodais trumpais plaukais visuomet dailiai apsirengusi ir dažnai ryši šilkines skaras tvirtai surištu mazgu.

Maskvos valstybiniame universitete baigusi filosofijos studijas, R.Otunbajeva įsitraukė į politiką ir ėmė sparčiai kilti karjeros laiptais Kirgizijos komunistų partijoje.

Pirmą kartą užsienio reikalų ministre ji buvo paskirta dar tuomet, kai Kirgizija buvo viena iš Sovietų Sąjungos respublikų. Dešimtajame dešimtmetyje, kai šalis jau tapo nepriklausoma, R.Otunbajeva dar du kartus užėmė diplomatijos vadovės postą.

R.Otunbajeva, priešingai nei prezidentas Kurmanbekas Bakijevas, palaiko glaudžius santykius su Kremliumi ir per savo pirmąją spaudos konferenciją po to, kai tapo laikinąja šalies vadove, padėkojo Maskvai už paramą.

Liberalių pažiūrų buvusi A.Akajevo sąjungininkė per 2003 metų Rožių revoliuciją Gruzijoje taip pat buvo Jungtinių Tautų specialiosios misijos šioje šalyje vadovo pavaduotoja.

2004-aisiais R.Otunbajevos ir A.Akajevo keliai išsiskyrė ir ji prisijungė prie opozicinio judėjimo, kurį sudarė buvę aukšti šalies politinio isteblišmento pareigūnai.

Po metų, 2005-aisiais, R.Otunbajeva ketino balotiruotis į šalies parlamentą, bet pareigūnai dėl formalių priežasčių atsisakė įregistruoti jos kandidatūrą. Tame pačiame rajone balotiravosi A.Akajevo dukra.

R.Otunbajevos partija “Ata-Žurt” (“Tėvynė”), kurios simboliu tapo geltoni kaspinai, buvo viena pagrindinių opozicinių jėgų, pakursčiusių 2005-ųjų neramumus, per kuriuos į valdžią atėjo K.Bakijevas.

Prie šalies vairo stojus K.Bakijevui, ji kelis mėnesius laikinai vadovavo Užsienio reikalų ministerijai, tačiau turėjo pasitraukti, nes nesugebėjo užsitikrinti parlamento deputatų pritarimo jos paskyrimui į šį postą.

Vėliau R.Otunbajeva tapo aršia K.Bakijevo kritike, tvirtindama, kad jo vyriausybė tęsia ankstesnio valstybės vadovo korupcijos ir nepotizmo tradicijas.

2007 metais pagal opozicinės Socialdemokratų partijos sąrašą ji buvo išrinkta į parlamentą.

“Jie pagrobė mūsų revoliuciją!” – sakė politikė šių metų kovą interviu Rusijos naujienų agentūrai “Interfax”.

Kirgizijoje manoma, kad R.Otunbajeva puoselėja ambicijas tapti šalies prezidente. Neaišku, ar jai pavyks jas įgyvendinti, tačiau šalies politinėje arenoje nėra daug jai savo autoritetu ir įtaka prilygstančių varžovų.

Kirgizijos prezidento Kurmanbeko Bakijevo oponentai perėmė kontrolę šalyje po kruvinų riaušių, o šios Centrinės Azijos šalies lyderis pabėgo iš sostinės.

Kirgizijos opozicijos protestuotojai trečiadienio vakarą paskelbė per valstybinį radiją, jog jie suformavo vadinamąją liaudies pasitikėjimo vyriausybę, kuriai vadovaus buvusi užsienio reikalų ministrė Roza Otunbajeva.

Vienas Biškeko tarptautinio oro uosto darbuotojas sakė naujienų agentūrai AFP, kad 60 metų K.Bakijevas išskrido iš sostinės mažu lėktuvu, kai jo politiniai priešininkai įsitvirtino svarbiausiose šalies institucijose.

Pasak vieno Gynybos ministerijos pareigūno, K.Bakijevas išskrido į pietinį Ošo miestą, paklusdamas pagrindinių ministerijų ir jo paties apsaugininkų reikalavimas. Šią informaciją patvirtino Ošo valdžios pareigūnai.

Opozicijos lyderis Temiras Sarijevas sakė Kirgizijos radijui, kad premjeras Danijaras Usenovas pasirašė savo atsistatydinimo raštą.

R.Otunbajeva pažadėjo, kad naujoji šalies vadovybė greitai normalizuos padėtį.

“Dabar valdžia liaudies pasitikėjimo vyriausybės rankose, – sakė ji per valstybinį radiją. – Buvo paskirti atsakingi žmonės, kurie jau dirba normalizuojant padėtį”.

Pranešama, kad per trečiadienį vykusias nuožmias riaušes Biškeke ir kituose miestuose, kurios peraugo į šalies masto sukilimą prieš K.Bakijevą, žuvo dešimtys žmonių.

Šalį apėmus neramumams, opozicija užėmė nacionalinę televiziją; prokuratūros pastatas buvo padegtas, taip pat pranešama, kad vidaus reikalų ministras buvo nužudytas.

Riaušės vainikavo stiprėjusius protestus šioje Centrinės Azijos šalyje, per kuriuos opozicija reikalavo K.Bakijevo atsistatydinimo, kaltindama jo vyriausybę žmogaus teisių pažeidimais, autoritarizmu ir netinkamu ekonomikos valdymu.

Nors valdžia buvo trumpam sulaikiusi tris įtakingiausius opozicijos veikėjus ir paskelbė šalyje nepaprastąją padėtį, maištininkai greitai perėmė kai kurių svarbiausių valdžios svertų kontrolę.

Sveikatos apsaugos ministerijos atstovas nurodė, kad per neramumus žuvo 68 žmonės, nemažai kurių mirė nuo šautinių žaizdų. Dar 527 žmonės buvo sužeisti, sakė pareigūnas ir pridūrė, kad šie skaičiai veikiausiai dar didės.

Opozicijos lyderis Omurbekas Tekebajevas pareiškė, kad per susirėmimus žuvo daugiau nei 100 žmonių.

Vašingtone JAV valstybės departamento atstovas spaudai Philipas Crowley (Filipas Kraulis) sakė, kad Jungtinės Valstijos “labai atidžiai” stebi padėtį Kirgizijoje.

Savo pavardės nenorėjęs skelbti amerikiečių pareigūnas Vašingtone informavo, kad Kirgizijos valdžia uždarė į šiaurę nuo sostinės esantį oro uostą, kuris yra tranzito punktas Afganistane dislokuotoms JAV pajėgoms.

Rusijos prezidentas Dmitrijus Medvedevas paskelbė pareiškimą, kuriame nurodė: “Tai yra Kirgizijos vidaus reikalas, bet protesto forma parodė nepaprastai didelį paprastų žmonių pasipiktinimą esamu režimu”.

D.Medvedevo atstovė spaudai Natalija Timakova Rusijos naujienų agentūrai “RIA-Novosti” sakė: “Prezidentas mano, kad svarbiausia išvengti daugiau aukų ir atkurti valstybėje įstatymų viršenybę”.

Prieš užimdami prezidentūrą, protestuotojai buvo apsiautę parlamentą bei vyriausybės pastatą ir reikalavo, kad K.Bakijevas atsistatydintų.

AFP žurnalistas pranešė matęs liepsnas cokoliniame keturių aukštų pastato, kuriame įsikūrusi prokuratūra, aukšte.

Riaušių milicijos būrio pareigūnai prieš protestuotojus panaudojo ašarines dujas bei garsines granatas, o ministras pirmininkas D.Usenovas visoje šalyje paskelbė nepaprastąją padėtį, tačiau tai valdžios neišgelbėjo.

Šaltinis teisėsaugos institucijose ir vienas liudininkas pranešė, kad šalies šiaurės vakaruose esančiame Talaso mieste, kur prasidėjo pirmieji protestai, buvo nužudytas vidaus reikalų ministras Moldomusas Kongantijevas, tačiau Vidaus reikalų ministerija šią informaciją paneigė.

M.Kongantijevą užpuolė protestuotojai, kurie taip pat paėmė įkaitu pirmąjį vicepremjerą Akylbeką Žaparovą, nurodė Kirgizijos valstybinė naujienų agentūra “Kabar”.

Biškeke sproginėjo garsinės granatos ir visame mieste aidėjo šūviai, o pagrindinėje aikštėje susirinkusios minios protestuotojų skendėjo tirštame ašarinių dujų rūke.

Liudininkai pasakojo, kad tuo metu, kai 3-5 tūkst. protestuotojų Biškeke niokojo ir degino automobilius, saugumo pajėgos šaudė į orą kovinėmis kulkomis.

Demonstrantai atėmė iš milicininkų kelis šarvuočius ir stovėdami ant jų mojavo raudonomis Kirgizijos bei mėlynomis opozicinio judėjimo vėliavomis.

Rusijos naujienų agentūra “Interfax” pranešė, kad plėšikautojai nusiaubė prezidento K.Bakijevo šeimos namus.

Neramumai sostinėje kilo kitą dieną po to, kai daugiau nei tūkstantis protestuotojų prasiveržė pro milicijos užtvaras ir užėmė vyriausybės pastatus Talase.

Centrinėje šalies dalyje esančiame Naryno mieste šimtai protestuotojų trečiadienį šturmavo srities administracijos pastatą, kai srities gubernatorius atsisakė vesti su jais derybas.

Kalnuota Kirgizija, esanti strategiškai svarbioje Kinijos, Rusijos ir Pietvakarių Azijos sankirtoje, yra viena skurdžiausių valstybių tarp šalių, kurios tapo nepriklausomos, kai 1991 metais subyrėjo Sovietų Sąjunga.

Kirgiziją vargina giliai įsišaknijusi korupcija ir nuolatinis politinis nestabilumas. Pastarasis smurto proveržis primena didelio masto neramumus, kurie buvo apėmę šalį 2005-ųjų kovą ir per kuriuos valdžios neteko tuometinis prezidentas Askaras Akajevas.

Biškeke dėl opozicijos akcijų trečiadienį įvestas nepaprastosios padėties režimas, pranešė miesto administracijos atstovas. “Piliečiams būtina laikytis saugumo priemonių”, – sakė merijos atstovas. Tuo tarpu šaltiniai merijoje praneša, kad miesto administracijos darbuotojai paleisti namo.

Opozicija siautėja

Kirgizijoje trečiadienį įsiplieskė neramumai, kai tūkstančiai protestuotojų, supykę dėl opozicijos lyderių arešto, sostinėje ėmė persekioti ir mušti milicininkus bei pagrasino užimti pagrindinį vyriausybės pastatą.

Demonstrantų veiksmų Biškeke niekas nekontroliuoja, nes visi opozicijos lyderiai neturi tokios galimybės, pareiškė Kirgizijos parlamento deputatė, opozicinės Socialdemokratų partijos narė Irina Karamuškina.

“Šiuo metu stichiško mitingo Biškeke dalyvių niekas nekontroliuoja, nes visi opozicijos lyderiai yra arba namų arešte, arba Nacionalinio saugumo tarnybos tyrimų izoliatoriuje”, – sakė ji.

Milicininkai Biškeke panaudojo gumines kulkas, ašarines dujas ir garsines granatas, siekdami sutramdyti ir išvaikyti minias juodos spalvos drabužiais vilkinčių jaunų žmonių, kurie mėgino atimti iš pareigūnų jų ginklus, sunkvežimius ir šarvuočius. Per šį incidentą buvo nušauti mažiausiai keturi protestuotojai.

Neramumai prasidėjo antradienį

Įvykiai Biškeke, taip pat jau antrą dieną vykstantys neramumai vakariniame Talaso mieste, kurie išplito ir į pietuose esantį Naryną, kelia grėsmę stabilumui šioje kalnuotoje buvusioje sovietinėje respublikoje, kurią ir Rusija, ir Jungtinės Valstijos laiko strategiškai svarbia Afganistano kaimyne.

Maždaug 5 tūkst. protestuotojų užėmė Naryno vietos administracijos pastatą. Tuo tarpu Talase, kur antradienį mitinguotojai srities administracijos pastate buvo paėmę įkaitu srities gubernatorių, tūkstančiai demonstrantų šturmavo milicijos būstinę.