Miškininkystės specialistai tikina, kad miškams nepakenktų ir dar intensyvesnis jų kirtimas.

Autoritetingo Jeilio universiteto kasmetiniame Aplinkos gerovės indekse pagal miškų išsaugojimą Lietuvai tapus pasaulio lydere, tradiciškai lietuviškai ne puolėme didžiuotis, bet abejoti, gal išvados padarytos pagal netikslią statistiką. Juk iš tiesų keliaujant po Lietuvą kasmet vietoj išlakių miškų atsiveria vis daugiau kirtaviečių, o atsodinti plotai neretai netrunka užželti savaiminiais lapuočiais ir krūmais, tad labiau primena džiungles. Privačių miškų savininkai prismaigstė lentelių „Privati valda“, tačiau, žiū, po metų iš miško telieka kelmynas. O kur dar Lietuvos nepasigailinčios vėtros, su šaknimis raunančios šimtamečius medžius. Maža to, vis garsėja nuogąstavimai, kaip pučiantis biokuro bumui į skiedras sutrupinsime ir gražiausius medynus.
Vis dėlto miškų statistika tik gražėja, skelbiama, kad jų kasmet daugėja ne tik dabar, bet daugės ir toliau.

„Tikro“ miško – mažiau nei trečdalis Lietuvos
„Pasauliniame kontekste atrodome gerai: miškingumas didėja kaip niekur, turime gerą biologinę įvairovę, apie 80 proc. natūralios kilmės ar artimos natūraliai miškų“, – vertina Aleksandro Stulginskio universiteto Miškų ir ekologijos fakulteto profesorius dr. Edvardas Riepšas.
Oficiali statistika skelbia, kad dabar net trečdalį, 33,3 proc., Lietuvos ploto užima miškai, o 1991 m. Lietuvos miškingumas siekė 30,1 proc. Per pastaruosius dešimt metų Europoje miškų padaugėjo apie aštuonis, o Lietuvoje – per 10 proc. Mišku apaugę 2055 tūkst. ha teritorijos, miškingumas viršija Europos vidurkį.
2020-aisiais miškų bus apaugusi dar daugiau – 34,2 proc. Lietuvos teritorijos. Jei kas dešimtmetį miškų padaugėja apie 53 tūkst. ha, panašios tendencijos suplanuotos ir Nacionalinės miškų ūkio sektoriaus programoje iki 2020 m., tai kur bus riba?
„Miškų galime turėti, kiek norime: geografai Lietuvą priskiria prie mišrių miškų geografinės zonos, o tai reiškia, kad aplinka, klimatas, dirvožemis jiems augti labai tinkami. Tą ir patys matome: kur tik nenaudojamos žemės lopinėlis – ten ir formuojasi jaunuolynas. Jei nieko nedarytume, Lietuvoje mišku gali apaugti visas sausumos plotas. O kiek jo turėsime, priklauso nuo ekonominių ir politinių sprendimų. Mokslininkai nustatė, kad miškai turėtų užimti apie 35 proc. Lietuvos teritorijos“, – aiškina Valstybinio miškotvarkos instituto direktoriaus pavaduotojas miškotvarkos klausimais Šarūnas Bėčius.
Taip, į miškų ploto statistiką įeina ir kirtimų plotai (iškirstą brandų mišką per trejus metus privaloma atkurti), ir vos sprindį nuo žemės pasistiebę sodinukai ar sudygę savaiminiai jaunuolynai, jei jie miškininkų jau inventorizuoti. Jaunuolynai iki 10 metų sudaro apie dešimtadalį miškų ploto. Taigi realiai „tikras“ miškas, ne statistikos ar miškininkų, bet paprasto žmogaus akimis, sudaro ne trečdalį, o kiek daugiau nei ketvirtadalį Lietuvos teritorijos. Ar tai tikrai pagrindas mušti pavojaus būgnus?

Ekonominės naudos galima gauti daugiau
Stebint kertamų plotų, ypač privačių miškų, tendencijas atrodytų, kad nerimauti yra pagrindo. Statistikos departamentas skelbia, kad vien 2011 m., palyginti su 2010 m., plotas, kuriame vykdyti kirtimai, padidėjo 13 tūkst. ha (visa miško žemė pagal valstybinę miškų apskaitą – 2173 tūkst. ha). Kirtimo normą siūloma dar kiek didinti.
Tiesa, didėja ir įveistų naujų miškų plotai: užpernai jie sudarė 4,3 tūkst. ha, po poros metų turėtų siekti 15 tūkst., o 2020-aisiais – 30 tūkst. ha. Tačiau, kaip žinome, kol sodinukai virsta mišku, tenka luktelėti ne metus ar kelerius, o keliasdešimt. Plėtros ambicijas dar stabdo ir vis nesibaigianti žemės reforma. O gal mišku verta užsodinti ar leisti augti savaiminiams miškams ir apleistuose žemės ūkio paskirties plotuose? „Tai ekonomikos ir politikos dalykas: jei labiau apsimokės auginti mišką, kodėl ne, juolab kad apleistos žemės vis dar labai daug“, – samprotauja Š.Bėčius.
Apie 71,4 proc. Lietuvos miškų priskiriami prie ūkinių. Tai svarbi Lietuvos ūkio šaka: miškų sektoriuje (kartu su medienos pramone) sukuriama pridėtinė vertė pastaruosius dešimt metų siekia apie 3–4 proc. BVP, vien miškų ūkyje – 0,5–0,6 proc. BVP.
Miškų kirtimai ir medienos prieaugis siekia 44 proc. Š.Bėčius aiškina, kad, palyginti su išsivysčiusiomis Europos šalimis, mūsų miškų naudojimo intensyvumas net per mažas. Net atmetus rekreacinius ir draustinių miškus, skaičiuojant tik tų apie 71,4 proc. ūkinių miškų kirtimų ir medienos prieaugio procentą, jis siektų apie 70–80, o, pavyzdžiui, Šveicarijoje, Austrijoje – 95, Vokietijoje – apie 90 proc. Galimybę uždirbti daugiau iš valstybės atima ir nesibaigianti žemės reforma, nes maždaug 11,8 proc.  miškų ploto rezervuoti nuosavybei atkurti, todėl jie nekertami.

Visą publikacijos tekstą skaitykite savaitraštyje “Veidas”, pirkite žurnalo elektroninę versiją internete arba užsisakykite “iPad” planšetiniame kompiuteryje.

Nutarimas ratifikuoti Lietuvos ir Baltarusijos susitarimą dėl palengvinto judėjimo per sieną gyvenantiems pasienyje asmenims prezidentei Daliai Grybauskaitei bus teikiamas kitą savaitę, pirmadienį pranešė Ministro pirmininko kancleris Deividas Matulionis.

Šalies vadovė jį dar turės teikti Seimui. D.Matulionio teigimu, ratifikavimo procesas turėtų būti baigtas šiemet.

“Aš manau, kad šiais metais ratifikuos, nuo kitų metų pradžios turėtų įsigalioti”, – žurnalistams po Vyriausybės pasitarimo sakė D.Matulionis.

Jo teigimu, iki ratifikuojant susitarimą dar būtina atlikti tam tikrų pertvarkų pasienyje.

“Turime sutvarkyti vietinio eismo punktus, ten infrastruktūrą šiek tiek reikėtų patvarkyti, reikėtų darbo vietas sutvarkyti, kad būtų tinkama muitinės sienos kontrolė per visą Lietuvos ir Baltarusijos sienos perimetrą. Taip pat turime numatyti kai kuriuos teisės aktų pakeitimus, kurie griežtai numatytų atsakomybę, jei būtų konstatuojami tam tikri pažeidimai. Tokiu atveju leidimai neturėtų būti pratęsiami, jie turėtų būti nedelsiant atimami”, – dėstė D.Matulionis.

Lietuva ir Baltarusija pernai spalį pasirašė susitarimą, kuris leistų paprasčiau kirsti sieną pasienio gyventojams, tačiau nė viena pusė jo dar neratifikavo.

Susitarimas leis tam tikroms pasienio gyventojų grupėms kirsti valstybės sieną be vizų ir su specialiais vietinio eismo leidimais būti kitos valstybės 50 kilometrų pločio pasienio teritorijoje iki 90 dienų per pusę metų.

Iki penkerių metų galiosiantys vietinio eismo leidimai būtų išduodami nuolatiniams pasienio teritorijų gyventojams, kurie dėl giminystės ryšių, pagrįstų ekonominių, prekybinių, kultūrinių ir kitų svarbių priežasčių planuoja lankytis kitos valstybės pasienio teritorijoje.

Numatomas jų išdavimo mokestis – 20 eurų (apie 70 litų). Šie leidimai nesuteiks teisės dirbti.

Ketvirtadienį prasideda dvi savaites truksianti prevencinė akcija prieš neteisėtą miškų kirtimą.

Regionų aplinkos apsaugos departamentų, miškų urėdijų ir rajonų policijos komisariatų pareigūnai akcijos metu rengs reidus keliuose, tikrins autotransportu gabenamos medienos įsigijimo dokumentus, jos apskaitą lentpjūvėse, taip pat tikrins miško sklypus, kuriuose vykdomi kirtimai, informavo Aplinkos ministerija.

Susitikimų su privačių miškų savininkais metu šie bus konsultuojami rūpimais miško naudojimo, atkūrimo ir apsaugos klausimais.

Šeštą kartą rengiama akcija truks iki gruodžio 30 dienos. Jos tikslas – užkirsti kelią neteisėtam miškų kirtimui ir teršimui, konsultuoti miškų savininkus. Aplinkosaugininkai tikisi, kad šiemetinė akcija padės nuo kirvio apsaugoti ir daugelį eglių, į kurias ypač taikomasi prieššventiniu laikotarpiu.

Gyventojai kviečiami apie pastebėtus pažeidimus miške pranešti savo regiono aplinkos apsaugos departamentui ar miškų urėdijai.

Per pernykštę akciją, kurios metu buvo surengta daugiau kaip 300 reidų, patikrinta apie 1 tūkst. 400 privačių miško valdų ir per 200 lentpjūvių, pareigūnai nustatė 21 neteisėtų miško kirtimų atvejį, kai buvo iškirsta 1 tūkst. 223 kubiniai metrai medienos. Už neteisėtus miško kirtimus, miško teršimą, apvaliosios medienos gabenimo ir medienos apskaitos lentpjūvėse tvarkos ir kitus aplinkos apsaugos pažeidimus administracinėmis baudomis nubausti 144 asmenys. Jiems skirta beveik 13 tūkst. litų baudų.

Vilnius, gruodžio 16 d. (BNS). Ketvirtadienį prasideda dvi savaites truksianti prevencinė akcija prieš neteisėtą miškų kirtimą.

Regionų aplinkos apsaugos departamentų, miškų urėdijų ir rajonų policijos komisariatų pareigūnai akcijos metu rengs reidus keliuose, tikrins autotransportu gabenamos medienos įsigijimo dokumentus, jos apskaitą lentpjūvėse, taip pat tikrins miško sklypus, kuriuose vykdomi kirtimai, informavo Aplinkos ministerija.

Susitikimų su privačių miškų savininkais metu šie bus konsultuojami rūpimais miško naudojimo, atkūrimo ir apsaugos klausimais.

Šeštą kartą rengiama akcija truks iki gruodžio 30 dienos. Jos tikslas – užkirsti kelią neteisėtam miškų kirtimui ir teršimui, konsultuoti miškų savininkus. Aplinkosaugininkai tikisi, kad šiemetinė akcija padės nuo kirvio apsaugoti ir daugelį eglių, į kurias ypač taikomasi prieššventiniu laikotarpiu.

Gyventojai kviečiami apie pastebėtus pažeidimus miške pranešti savo regiono aplinkos apsaugos departamentui ar miškų urėdijai.

Per pernykštę akciją, kurios metu buvo surengta daugiau kaip 300 reidų, patikrinta apie 1 tūkst. 400 privačių miško valdų ir per 200 lentpjūvių, pareigūnai nustatė 21 neteisėtų miško kirtimų atvejį, kai buvo iškirsta 1 tūkst. 223 kubiniai metrai medienos. Už neteisėtus miško kirtimus, miško teršimą, apvaliosios medienos gabenimo ir medienos apskaitos lentpjūvėse tvarkos ir kitus aplinkos apsaugos pažeidimus administracinėmis baudomis nubausti 144 asmenys. Jiems skirta beveik 13 tūkst. litų baudų.