Seimo opozicija antradienį pasipriešino siūlymui didesniu tarifu apmokestinti miškų urėdijų pajamas už parduotą žaliavinę medieną ir nenukirstą mišką.

Balsuojant dėl Miškų įstatymo pataisų, leidžiančių nuo kitų metų urėdijų pajamas apmokestinti 10 proc. vietoj iki šiol galiojusio 5 proc. tarifo, Seime pritrūko balsų.

Tam, kad įstatymas būtų priimtas, balsavime turi dalyvauti mažiausiai 71 parlamentaras, o balsavimui dėl minėtų pataisų registravosi vos 56 Seimo nariai.

“Valdantieji nori sužlugdyti urėdijas”, – pareiškė Andrius Šedžius, nesutinkantis, kad visoms urėdijoms būtų taikomas vienodas mokestis.

Vyriausybė prognozuoja, kad pataisos, kurias socialdemokratas Vytenis Andriukaitis pavadino “urėdijų rankų laužymu”, leistų iš urėdijų surenkamų pajamų padidinti maždaug 2,7 karto iki 87 mln. litų.

Valstybės kontrolė yra konstatavusi, kad iš trijų Baltijos valstybių Lietuvos valstybinius miškus valdančios urėdijos už parduotą medieną gauna mažiausiai pajamų, o jų veiklos sąnaudos yra didžiausios.

2003-2008 metais pardavus 1 kubinį metrą medienos, gautas pelnas Lietuvoje buvo 3-12 kartų mažesnis nei Latvijoje ir iki 2,5 karto mažesnis negu Estijoje. Be to, 42 Lietuvos urėdijose dirba daugiausia darbuotojų iš visų trijų Baltijos valstybių.

Į Lietuvos biudžetą iš urėdijų surenkama keliskart mažiau pajamų nei Latvijoje ir Estijoje. Lietuvos biudžetą 2003-2008 metais urėdijos papildydavo 13-23 mln. litų, Estijos, parduodančios mažiau medienos nei Lietuva, – 52-61 mln. litų, o Latvijos, lenkiančios Lietuvą parduodama mediena, – 92-143 mln. litų.

Lietuvos miško žemės plotas 2009-ųjų pradžioje buvo daugiau nei 2 mln. hektarų ir užėmė 32,9 proc. šalies teritorijos.