Shutterstock nuotr.

Nesvarbu, ar aukso kainos kyla, ar krinta, visada yra dėl to laiminčių ir pralaiminčių. Jei kaina krinta Pakistane, paprastai ji išauga Indijoje. Jei auksas brangsta, vadinasi, pinga euras arba JAV doleris. Ir dar – dėl aukso labai nerimauja Donaldas Trumpas, o auksas – dėl jo.

Rima JANUŽYTĖ

Homeras auksą vadino nemirtingųjų garbe. In­kams auksas simbolizavo saulę. Egiptiečiai ti­kėjo, kad auksas jiems padės pomirtiniame gy­­venime. Tūkstančius metų auksas traukė ir tyrinėto­jus, ir poetus, ir trokštančius pralobti goduolius.

Aukso žavesys niekur nedingo ir šiandien. Spalio pa­­baigoje JAV išleista knyga apie aukso karštinę Ka­li­fornijoje jau tapo bestseleriu, o televizijos „Dis­covery Channel“ serialas „Aukso karštinė“ pradeda septintą sezoną.

Vis dėlto romantiškasis aukso spindesys – tik vie­na šio auksinio medalio pusė, mat auksas jau se­niai yra tiesioginis ekonominės situacijos barometras.

Ryšys tarp aukso ir valiutos atsirado dar 550 m. pr. Kr., kai dabartinės Turkijos teritorijoje buvo nu­kal­dinta pirmoji istorijoje auksinė moneta. XIX a. vi­sos Europos valiutos buvo susietos su auksu. Tai tru­ko iki 1971-ųjų, kai prezidentas Richardas Nixonas pa­reiškė, kad JAV daugiau nekeis dolerių į auksą už tą pačią kainą.

Nuo tada prasidėjo investuotojų žaidimai: daugelio krizių laikotarpiu aukso vertė kyla, ekonomikai at­­sigaunant – dažniausiai krinta. Antai 2011 m. auk­so kaina buvo pasiekusi visų laikų rekordą – 1900 JAV dolerių už unciją. Po „Brexit“ referendumo auk­­so kaina staigiai šovė žemyn. Spalio pradžioje ji bu­vo ėmusi kopti aukštyn, bet JAV paskelbė nelabai ge­rus nedarbo rodiklius, ir aukso vertė vėl kūlversčiais pasileido žemyn.

Šią savaitę aukso kaina nusirito iki 1300 JAV do­lerių už unciją, o didžiausioms aukso gavybos kompa­nijoms tenka mažinti gavybos apimtis ir laukti geresnių laikų. Ir jaudintis dėl JAV prezidento rinkimų rezultatų.

D.Trumpo veiksnys?

Įdomu, kad aukso kaina svyruoja lygia greta su res­­publikonų kandidato Donaldo Trumpo populiarumo rodikliais. Ekspertai aiškina, kad tai susiję su D.Trumpo nenuspėjamumu. „Prisiminkime klišę apie Volstritą: investuotojai nekenčia nežinomybės. D.Trumpas ir nežinomybė yra beveik sinonimai“, – rašo portalas money.cnn.com.

„Jei rinkimus laimės D.Trumpas, jo politika išjudins JAV ekonomikos pamatus“, – nerimauja kompa­nijos „ABN Amro“ valiutų ir brangiųjų metalų stra­tegijos koordinatorė Georgette Boele.

Antai D.Trumpui tapus respublikonų kandidatu at­sirado ekspertų, žadančių naują „aukso amžių“ ir spėjančių, kad šio metalo kaina vėl pasieks 1900 JAV dolerių už unciją. Tokio šuolio nebuvo, tačiau aukso kainų atsigavimas – akivaizdus.

Dabar liko vos mėnuo iki rinkimų, ir jei juos laimės D.Trumpas, JAV doleriui žadami labai blogi, o auksui – fantastiški laikai.

Žinoma, jei nesutrukdys Federalinis rezervų bankas, jau prasitaręs apie galimybę suvaldyti situaciją „atvirkštine tvarka“: įvesti mechanizmus, kurie dirbtinai apribotų aukso kainą, o tai savaime paskatintų JAV dolerio vertės didėjimą.

Kita vertus, tai būtų tik laikinas aukso kainų varžybų pristabdymas. Mat aukso kainą ypač kelia In­dija bei Kinija, kuriose labai išaugo šio metalo pa­klausa. O kadangi daugiausiai aukso Indijoje nuperkama per hinduistų šventę Divali (ji jau po poros savaičių) ir Kinijos naujuosius metus (irgi nebe už kalnų), aukso ieškotojai gali būti palyginti ramūs.

Varžybos tarp dviejų milijardierių

Atskira kalba – apie du dėl aukso pamišusius in­ves­tuotojus, kurie tarpusavyje varžosi iš esmės tik dėl aukso. Tai Billas Grossas ir Jeffrey Gundlachas, vadinami tikrais aukso buliais.

Jų nuomonė dėl aukso kainos ne tik pasitvirtina, bet ir iš tiesų daro jai įtaką. B.Grossas neseniai pa­reiš­kė, kad aukso kaina išliks didelė tol, kol Eu­ro­poje ir JAV bus laikomos žemos palūkanų normos. Jei tik palūkanų normos bus „paleistos“, auksui gresia kainos nuosmukis.

Kita vertus, B.Grossas ir J.Gundlachas žino, kaip auk­so kainą vėl pakelti: pakanka vienam iš jų investuoti į auksą, ir jo kaina, žiūrėk, vėl kopia aukštyn.

Visą savaitraščio „Veidas“ numerį skaitykite ČIA

„Mėgstamiausias Masiulio muzikantas – Johnny Cash (angl. cash – grynieji)“,  „Kaip Masiulis būtų pirkęs nekilnojamąjį turtą? Išsimockėtinai (byloje figūruoja „MG Baltic“ vadovas Darius Mockus)“. Tokias ir panašias internautų pašaipas sukėlė buvusio Liberalų sąjūdžio vadovo Eligijaus Masiulio paskelbtas viešas laiškas.

Kyšininkavimu stambiu mastu įtariamas E.Ma­siulis savo laiške paneigė kaltinimus, esą jis iš „MG Baltic“ viceprezidento Raimondo Kur­lianskio paėmė 106 tūkst. eurų kyšį, ir iškėlė sa­vo „ori­ginalią“ įvykių versiją, neva pinigus skolinosi šei­mos investicijoms pajūryje. Tiesa, dėl „beprotiškos gyvenimo skubos“ tai nebuvo patvirtinta notariš­kai.

E.Masiulis

„Tikrai aš tuo nepatikėjau, nors E.Masiulis, kaip jūs ir sakote, pateikė savo versiją viešojoje erdvėje. Kaip ministras pirmininkas noriu pasakyti, kad vyksta ikiteisminis tyrimas, ir aš tikrai negaliu komentuoti jo veiksmų ir pasakymų“, – „nepatikėjo, bet ir nekomentavo“ E.Masiulio versijos premjeras Al­gir­das Butkevičius Žinių radijo eteryje.

„Manęs tai visiškai neįtikina ir iš tikrųjų net ne­smagu klausyti tų visų paaiškinimų. Mes gyvename XXI amžiuje ir visi žinome, kad pinigai skolinami per notarą, registruojant sutartis, pasirašant dokumentus“, – BNS sakė konservatorių lyderis Gab­rielius Landsbergis.

„E.Masiulis nukėlė mus į gūdžius viduramžius Ita­lijoje, kai pirmieji bankai jau buvo susikūrę, ta­čiau kas yra bankinis pavedimas ir negrynieji, dar nie­­kas nežinojo“, – teigė ekonomistas Gitanas Nau­sė­da.

E.Masiulis

„Mano vertinimas yra aiškus – politinės ateities E.Ma­siulis neturi“, – apibendrino dabartinis Li­be­ra­lų sąjūdžio lyderis Remigijus Šimašius.

O tauta savo nuomonę apie E.Masiulio versiją iš­reiš­kė anekdotais ir vadinamaisiais memais, kurių dalį pateikiame.

E.Masiulis

Pabaigoje – dar keli juokeliai: „Kodėl Masiulis įsi­dėjo pinigus į gėrimo dėžę? Nes norėjo investuoti į butelius (nuo žodžio butai)“, „Pagal ką Masiulis ir Kurlianskis skaičiuos paskolos palūkanas – pagal VILIBOR ar EURIBOR? Pagal PEREBOR“. O viso šio skandalo galutinė išvada: „Liberalai klausytų ir klausytų, kaip Masiulis tyli.“

Visą naują “Veido” numerį rasite ČIA

Shutterstock nuotr.

Suskaičiavus per metus lėktuvais skirtingų žemynų padangėje skridusius visus keleivius, šiuo metu gravitacinis skrydžių centras būtų kažkur ties Tunisu. 1971 m. jis buvo pusiaukelėje tarp Šiaurės Amerikos ir Europos Atlanto vandenyne. Paskui artėjo Europos link, bet 2001 m. jau smuktelėjo piečiau Senojo žemyno. O pagal pasaulines prognozes, ir toliau slinksis labiau Rytų ir Pietų kryptimis. Kai kuriems oro uostams ir oro bendrovėms labai pasisekė. Ne mums.

Aušra LĖKA

Nors pasaulyje aviacijos sektorius gerina augimo rodiklius, Lietuvos oro bendrovių istorija reguliariai fiksuoja bankrotus. Ne išimtis ir šie metai, paženklinti „Air Lituanica“ žlugimo. Šiemet galima guostis (ar prisiminus lietuvišką posakį – džiaugtis, kad ir kaimyno namas dega) nebent tuo, kad ir „Estonian Air“ paskelbė bankrotą, kai Europos Komisija (EK) įpareigojo bendrovę valstybei grąžinti 85 mln. eurų, mat pagal ES galiojančius reikalavimus privačiai ar valstybės įmonei valstybė savo ištekliais gali pagelbėti tik kartą per 10 metų. Latvijos „Air Baltic“ taip pat baiminasi, kad jos neištiktų panašus likimas.

Tiesa, vertinant keleivių skaičiaus ir BVP augimo santykį Lietuva pirmauja šalia tokių aviacijos rinkos milžinų, kaip Jungtiniai Arabų Emyratai, Turkija ar Tailandas. Tačiau, žinoma, absoliučiais skaičiais esame nykštukai. Pernai trys Lietuvos oro uostai aptarnavo 3,8 mln. keleivių.

Pasaulyje per 20 pastarųjų metų orlaivių keleivių skaičius šoktelėjo 2,7 karto – nuo 1,2 mlrd. iki 3,3 mlrd., o per ateinančius du dešimtmečius, prognozuojama, jų padaugės dar 2,2 karto. Vadinasi, šis skaičius sieks 7,3 mlrd. – tiek, kiek dabar pasaulyje iš viso yra gyventojų. Dabar aviacijos sektorius sudaro 3,4 proc. pasaulio BVP (Europoje – 4,1 proc.). Jame dirba 58 mln. žmonių (ES – 2 mln.), o po 20 metų dirbs jau 105 mln.

Dabar 29 proc. visų pasaulio oro linijų keleivių skrenda Azijos ir Ramiojo vandenyno kryptimi, o 2034 m. tokių jau turėtų būti daugiau kaip trečdalis – apie 35 proc. Būtent šis regionas vis labiau tampa pasaulio aviacijos centru. Europos dalis mažės nuo 26 iki 22 proc., Šiaurės Amerikos – nuo 26 iki 19 proc.

Azijos, ypač Kinijos ekonomikos bumas timptelėjo keleivių srautus Azijos kryptimi, bet, oro transporto strategų prognozėmis, Europa vis dar bus tarptautinio oro eismo plėtros variklis. Tai labai svarbu, nes galimybės pasiekti įvairias pasaulio vietas skatina prekybą ir turizmą, tiesiogiai prisideda prie ekonomikos augimo ir darbo vietų kūrimo. EK, šią savaitę priėmusi naują Europos aviacijos strategiją, tikisi, kad keleivių srautai didės, o bendras Europos dangaus projektas leis geriau juos paskirstyti.

Rekordinis pasaulyje Turkijos aviacijos sektoriaus šuolis: per pastaruosius du dešimtmečius keleivių srautai didėjo daugiau kaip dvigubai sparčiau nei vidutiniškai pasaulyje, šis sektorius sudaro net 5,9 šalies BVP, o per artimiausius du dešimtmečius turėtų pasiekti 7 proc.

Savo sėkmę pagrindinė šalies oro bendrovė „Turkish Airlines“ apibūdina keturiais pagrindiniais dėmenimis.

Pirma, tai didžiulis, net 280 krypčių skrydžių tinklas – ketvirtas pagal dydį pasaulyje ir labai patogus, nes Turkija yra tik 3 val. atstumu nuo 50 skirtingų šalių. Antra, naujausi lėktuvai tarp pasaulio oro bendrovių: „Turkish Airlines“ lėktuvai vidutiniškai septynerių metų, o pasaulio vidurkis – 10–15 metų. Trečia, turkų avialinijose – puikus personalas. Galų gale sėkmę garantuoja ir esminis principas, kad „Turkish Airlines“ viršininkas – keleivis. Čia tikrai geras kainos ir kokybės santykis, o kol kitos bendrovės vis sugalvoja ką apmokestinti, „Turkish Airlines“ tokių planų neturi: čia nemokamas maistas (kuris vis gauna apdovanojimų kaip geriausias pasaulyje), nemokamas registruojamas 30 kg ir rankinis 8 kg bagažas. (skrendant iš Vilniaus, bagažo limitai skrendant iš kitų šalių skirtingi). Ne veltui „Turkish Airlines“ penktus metus iš eilės pripažįstama geriausia oro bendrove Europoje.

50 mln. keleivių per metus pajėgumo Stambulo Ataturko oro uostas – ketvirtas pasaulyje pagal keleivių srautus. Beje, 2018 m. Stambule jau turėtume leistis naujame, triskart didesniame oro uoste.

Tarp ateities planų –  ir Vilnius. „Turkish Airlines“ Lietuvos filialo vadovas Hasanas Serkanas Binyaras pasakoja, kad 2013 m. birželį, kai „Turkish Airlines“ pradėjo triskart per savaitę skraidyti iš Vilniaus į Stambulą su sustojimu Taline, visi klausinėjo, ar jie skraidys ir žiemą. Niekas netikėjo, kad skrydžiai kasdien – ne pernelyg ambicingas planas. Bet skrydžių vis daugėjo, o nuo šio balandžio jie būna kasdien.

Stambulas tapo tarpine stotele iš Lietuvos skrendant į JAV ar Tailandą. Jei tarp jungiamųjų skrydžių susidaro per 10 valandų, „Turkish Airlines“ suteikia nemokamą viešbutį ir tikrai gerą, jei laukti reikia daugiau nei šešias valandas, siūloma nemokama ekskursija po Stambulą.

H.S.Binyaras tik apgailestauja, kad šiuo reisu skraido daugiausia lietuviai – turkų nedaug. Juk jei nors 1 proc. turkų atvažiuotų į Lietuvą, turizmas suklestėtų, nes tas 1 proc. Turkijos gyventojų – beveik ketvirtadalis Lietuvos. Geras verslo pasiūlymas.