Premjeras Andrius Kubilius ne sykį žadėjo siekti, kad kitąmet valdžios sektoriaus deficitas neviršytų 5,8 proc. BVP – tiek, kiek įsipareigota Europos Komisijai. Tačiau parlamente ir jis, ir visa valdančioji koalicija balsavo už šį pažadą pažeidžiantį įstatymą.

Mat likus porai dienų iki kitų metų biudžeto planų patvirtinimo, Seimas nutarė sumažinti akcizus alkoholiui. Tiesa, prezidentei Daliai Grybauskaitei vetavus šį įstatymą, pataisos dar kartą bus svarstomos parlamentarų.

Bet iš biudžeto plano jau buvo išbraukta 100 mln. litų pajamų – tiek, Finansų ministerijos nuomone, valstybei atsieis pigesnis alkoholis. Tiek pat padidėjo ir prognozuojama biudžeto skylė.

Kiekvienas 100 mln. litų trūkumas biudžete prilygsta 0,1 proc. kitų metų BVP. Tad Seimo priimtuose patobulintuose biudžeto planuose įrašyti skaičiai numato 5,9 proc. BVP deficitą. Tai viršija su ES suderėtą kitų metų deficito ribą.

Kad užglaistytų šį pažeidimą, Vyriausybės atstovai niekur oficialiai neskelbia, kokio dydžio valdžios sektoriaus deficitą numato parlamento patvirtinti biudžeto planai.

Finansų ministerijos atstovė Giedrė Balčytytė “Lietuvos rytui” į šį klausimą neatsakė.

Parlamento priimtas biudžeto įstatymas tarsi prieštarauja pats sau. Mat numatytas įpareigojimas Vyriausybei išsyk jį tikslinti, jei paaiškėja, kad kitų metų valdžios sektoriaus deficitas viršija 5,8 proc. BVP.

Parlamentarams finansų ministrė Ingrida Šimonytė kalbėjo apie grėsmę, kad jau balandį Vyriausybė siūlys biudžetą karpyti bent 100 mln. litų.

Europos Komisija 2006-aisiais Lietuvai neleido įsivesti euro, nes infliacija joje 0,1 proc. punkto viršijo nustatytą kriterijų.

“Idėja įsigyti naftą iš Rusijos importuojančią naftos perdirbimo gamyklą tam, kad būtų sutrukdyta Rusijai, yra absurdiška. Dabar turime galvoti, kaip ištaisyti šią didžiulę klaidą”, – interviu verslo naujienų kanalui TVN CNBC pareiškė Janas Vincentas Rostowskis (Janas Vincentas Rostovskis).

“Tačiau sprendimą dėl “Orlen Lietuvos” įsigijimo priėmė ne ankstesnė vyriausybė, rašo JAV verslo dienraštis “The Wall Street Journal”.

“Orlen” pradėjo rengtis įsigijimui 2005 metais, kai koncernui vadovavo Igoris Chalupecas, 2003-2004 metais ėjęs finansų viceministro pareigas.

2009 metais išleistoje knygoje, kurią jis parašė praėjus dvejiems metams nuo pasitraukimo iš įmonės, I. Chalupecas pareiškė, kad viena iš pagrindinių “Orlen Lietuvos” įsigijimo priežasčių buvo siekis blokuoti galimą Rusijos verslo plėtrą į mažmeninę degalų rinką Šiaurės-Rytų Lenkijoje. Jo teigimu, konservatyvūs politikai šios originalios idėjos iš karto neparėmė ir iš pradžių žvelgė į “PKN Orlen” vadovą gana įtariai, nes manė, kad jo ideologinė pozicija radikaliai skiriasi nuo jų požiūrių.

Konservatoriai išreiškė paramą idėjai tik po kelių užkulisinių I. Chalupeco ir aukštas pareigas valdžioje einančių politikų susitikimų, pareiškė jis knygoje. Jaroslawas Kaczynskis (Jaroslavas Kačinskis) kaip premjeras prižiūrėjo įsigijimo užbaigimą 2006 metais.

“Orlen” įsigijo Lietuvos naftos perdirbimo gamyklą už 2,8 mlrd. JAV dolerių ir papildomai investavo į verslą 750 mln. JAV dolerių. Analitikai ir koncernas suvokė, kad naftos perdirbimo gamykla “Mažeikių nafta” buvo pasenusi, bet “Orlen” vienintelės naftos perdirbimo gamyklos Baltijos šalyse perėmime įžvelgė pranašumų. Prieš tai “Orlen” plėtė verslą Čekijoje ir Vokietijoje.

Perimta koncerno “Orlen”, Lietuvos naftos perdirbimo gamykla veikė nepakankamai veiksmingai, nes pigesnės rusiškos naftos tiekimas “Družba” naftotiekio atšaka buvo nutrauktas. “Družba” savininkė “Transneft” oficialiai pareiškė, kad naftotiekyje yra tūkstančiai defektų, kuriuos ištaisyti prireiks ne vienerių metų. Praėjus keleriems metams, remontas vis dar neplanuojamas, o Rusijos įmonės, įskaitant “Rosneft”, kaip teigiama, reiškia susidomėjimą naftos perdirbimo gamykla, kuria taip pat domisi investuotojai iš Kinijos ir Pietų Korėjos.

Tuo tarpu “Orlen” analizuoja įvairias “Orlen Lietuvos” ateities galimybes. Koncerno vadovas Jacekas Krawiecas (Jacekas Kravecas) neseniai pareiškė, kad Lietuvos naftos perdirbimo gamykla turėtų gauti maždaug 330 mln. JAV dolerių metinį pelną, kad būtų užtikrinta tinkama investicijų grąža, bet dabartinėmis makroekonominėmis sąlygomis tai neatrodo įmanoma.

Jeigu “Orlen” parduos šį verslą, koncernui gali tekti įtraukti į balansą milžiniškus nuostolius. Analitikai kiek anksčiau teigė, kad koncernas neparduos “Orlen Lietuvos” už mažiau nei 1,5 mlrd. JAV dolerių. Bet Lietuvos ekspertai, vietos spaudos pranešimu, naftos perdirbimo gamyklos rinkos vertę vertina tik 1 mlrd. JAV dolerių.

Kol kas neatsisakyti verslo ir išspręsti logistines problemas būtų išmanesnis pasirinkimas, rašo “The Wall Street Journal”.

Tokią poziciją didžiausios valdančiosios partijos komitetas, kuriam vadovauja europarlamentaras Vytautas Landsbergis, paskelbė po šeštadienį įvykusi posėdžio.

“Ankstyvieji Seimo rinkimai dėl 50 nesusivokusiųjų būtų klaida, nes įtvirtintų priešingą vaizdinį, neva visas Seimas – už sąmoningą klastotoją ir priesaikos Lietuvai laužytoją. Taip nėra”, – sakoma komiteto priimtose nuostatose.

Pasak konservatorių komiteto, pirmalaikiai rinkimai balsuojant dėl Aleksandro Sacharuko mandato atėmimo galėjo būti “papildoma politinė motyvacija” norint sukompromituoti Seimą.

“Seimo valdyba, gindama institucijos kaip visumos prestižą, galėtų nutarti, kad oficialiuose tekstuose minint A.Sacharuko veiklą arba pareigybes Seime būtų rašoma: Seimo narys sulaužęs priesaiką”, – pasiūlė TS-LKD atstovai.

Opozicinė Darbo partijos frakcija, paskelbusi renkanti parašus dėl pirmalaikių Seimo rinkimų, penktadienį pareiškė jau turinti beveik pusšimtį šios iniciatyvos rėmėjų Seime. “Darbiečių” teigimu, taupant valstybės lėšas pirmalaikius Seimo rinkimus galima būtų surengti kartu su savivaldybių tarybų rinkimais, kurie turi vykti kitų metų vasario pabaigoje.

Seimo pirmininkės konservatorės Irenos Degutienės tvirtinimu, už tokį nutarimo projektą nebūtų surinkta pakankamai balsų.

Už tai, kad A.Sacharukas būtų pašalintas iš parlamento, ketvirtadienį balsavo 80 Seimo narių, Linas Karalius – 89 parlamentarai. Norint panaikinti mandatą reikėjo ne mažiau kaip 85 balsų.

Pagal Konstituciją, pirmalaikiai parlamento rinkimai gali būti rengiami Seimo nutarimu, jei už jį balsuotų ne mažiau kaip trys penktadaliai (85) Seimo narių.