Klaipėdos uosto direkcija, prieš apsispręsdama dėl investicijų į krantines ar kitą uosto operatorių naudojamą infrastruktūrą, norėtų žinoti planuojamų investicijų ekonominį pagrįstumą, pageidautų ir operatorių įsipareigojimų.

Nauji investavimo į uosto infrastruktūrą principai turėtų būti tvirtinami artimiausioje uosto plėtojimo taryboje, pirmadienį rašo dienraštis “Verslo žinios”.

“Uosto direkcija investuoja negaudama duomenų, koks bus atsipirkimas, kokie kroviniai eis, o gal pastačius naują objektą bus krovinių persiskirstymas, naujų krovinių nebus pritraukta. Nematau ekonominio pagrindimo, kodėl turėtume investuoti į vieną ar kitą terminalą”,- teigė Klaipėdos valstybinio jūrų uosto direkcijos generalinis direktorius Eugenijus Gentvilas.

Anot jo, operatoriai turės įrodyti, kad jų investicijos ekonomiškai pagrįstos, pateikti verslo planus, o įsipareigojimus sutartyse turėtų prisiimti ne tik uosto direkcija, bet ir operatoriai. Taip pat siūloma, kad projektų eigoje, jau parengus techninį projektą ir parinkus rangovą, panorus daryti pakeitimų, juos apmokėtų tas, kas inicijuoja korekciją.

Numatoma, kad 2011-2013 metais į uosto infrastruktūrą bus investuota 712 mln. litų. Pusė sumos turėtų atitekti uosto žemės naudotojų infrastruktūrai, apie 40 proc. bus nukreipta bendrajai infrastruktūrai – uosto įplaukos kanalui tobulinti, gilinti ir kitiems darbams ir apie 9 proc. būtų investuota į pačios uosto direkcijos turtą.

Nebenaudojamame Kalotės sąvartyne šalia Klaipėdos pastatyta jėgainė pradėjo gaminti elektros energiją iš čia išsiskiriančių metano dujų.

Trečiadienį Kalotėje atidaryta jėgainė naudoja metano dujas, kurias išskiria kaupuose pūvančios atliekos, rašo “Lietuvos rytas”.

“Prieš tai reikėjo įrengti 40 giluminių gręžinių, sujungti juos vamzdynais”, – kalbėjo jėgainę pastačiusios Didžiosios Britanijos įmonės “Ener-G” atstovas Baltijos šalyse Irmantas Šidlauskas.

Britai, investavę į šį projektą 5,2 mln. litų, prieš porą savaičių panašią dujų jėgainę atidarė ir Kariotiškių sąvartyne, netoli Vilniaus. Dar vieną tokią jėgainę “Ener-G” rengiasi statyti Alytaus rajone.

“Mūsų investicijos Lietuvoje siekia 11 mln. litų”, – pažymėjo dujų jėgainių statybos verslą Pietų Afrikos Respublikoje, Meksikoje, Vengrijoje, Ispanijoje plėtojančios britų įmonės atstovas Paulas Foresteris.

“Jėgainės naudotojai įsipareigojo mokėti 20 proc. pelno mokestį už galimybę gaminti energiją iš atliekų, – sakė Klaipėdos meras Rimantas Taraškevičius.

Kalotės jėgainės pajėgumas yra triskart didesnis nei Kariotiškių – 1,6 tūkst. kilovatų per valandą. Manoma, kad iš metano gaminamos elektros energijos turėtų užtekti 2 tūkst. individualių namų.

Bendrovė VST už patiektą kilovatvalandę sutinka mokėti 30 centų.

Per kelis dešimtmečius iki 50 metrų aukščio iškilusiame sąvartyne guli apie 2 mln. tonų šiukšlių,

Naujos ribos būtinos planuojamam suskystintų dujų terminalui, tačiau neabejojama, kad toje dalyje galėtų išdygti ir kitų terminalų, penktadienį rašo “Verslo žinios”.

Iš suinteresuotų institucijų nesulaukta prieštaravimų, kad Klaipėdos uosto pietinės dalies teritorija ir akvatorija būtų praplėsta maždaug 200 hektarų skubos tvarka, nerengiant detaliojo plano.

Tada Kiaulės Nugaros sekluma taptų uosto dalimi, akvatorija būtų išplėsta iki “Natura 2000″ (Europos Sąjungoje esantis saugomų teritorijų tinklas – BNS) ribos Kuršių mariose.

Pagal Energetikos ministerijos sudarytos tarpžinybinės darbo grupės išvadas pietinė Klaipėdos uosto dalis ties Kiaulės Nugara yra viena iš prioritetinių vietų statyti suskystintų gamtinių dujų terminalą

“Uostas yra pasirengęs samdyti įmonę, kuri rengtų tą planą. Suderintą planą su savivaldybe bandytume teikti Vyriausybei tvirtinti”, – teigė susisiekimo viceministras Arūnas Štaras.

Anot jo, teoriškai tokios procedūros galėtų užtrukti iki pusės metų. Pasak Klaipėdos valstybinio jūrų uosto infrastruktūros ir plėtros direktoriaus Vido Karolio, išplėtus ribas, galėtų būti statomas ne tik dujų terminalas, bet ir kitokio pobūdžio terminalų.

Uostininkai skaičiuoja, kad per artimiausius kelerius metus sparčiai plečiant turimus terminalus uosto krova gali siekti apie 50 mln. tonų per metus. Tokiu atveju giliavandenio uosto idėja bent artimiausiu metu tampa nebe tokia aktuali, tačiau atsisakyti jos neketinama.

Klaipėdos universitetinis mokslo ir gydymo centras nėra utopija, tik tam reikia uostamiesčio ligoninių, savivaldybės, universiteto ir Sveikatos apsaugos ministerijos geros valios. Tiesa, dar ir Seimo, nes tokiam trečiam centrui įsteigti reikėtų koreguoti įstatymus, keisti ligoninių restruktūrizavimo planą. Tokį sutarimą pavyko pasiekti Klaipėdos forume, kurį inicijavo Vakarų Lietuvos medikų ir pacientų iniciatyvinė grupė bei miesto meras Rimantas Taraškevičius.

Forume Sveikatos apsaugos ministerijai atstovavęs ministro patarėjas Martynas Marcinkevičius sako, kad ministerija neprieštarauja šiai idėjai, tačiau neleis jos diskredituoti. “Kai sakoma, kad tokio centro steigėjai bus savivaldybė ir Klaipėdos universitetas, kuris nerengia medikų, ir tai norima daryti remiantis vienos ligoninės baze, tai pasityčiojimas iš pačios idėjos. Koks tikslas: ar kad dėl to centro įsteigimo pagerėtų paslaugų kokybė, ar kad tik užsikabintum iškabą?” – retoriškai klausia M.Marcinkevičius.

Jo manymu, pirmiausia reikia sujungti bent dvi – Respublikinę ir Jūrininkų ligonines, o paskui gal ir kitas. Reikia ne tik Klaipėdos, bet ir Kauno ar Vilniaus universitetų dalyvavimo, nes uostamiesčio universitetas gydytojų nerengia.
Dar viena problema – pagal galiojantį įstatymą tokių centrų steigėja negali būti savivaldybė. Ministro patarėjas čia mato du problemos sprendimo būdus: arba savivaldybė nepretenduoja būti steigėja, o lieka tik partnerė, arba reikia keisti tai reglamentuojantį įstatymą.

Priminsime, kad šiuo metu vykdomą sveikatos apsaugos įstaigų reformos etapą numatyta baigti 2011-aisiais, tad jei klaipėdiečių ketinimai rimti, jungtis ir įsteigti trečiąsias Lietuvoje didžiąsias klinikas reikėtų per 2011 metus.

Viešųjų pirkimų tarnyba abejoja atliekų deginimo gamyklos Klaipėdoje skaidrumu – anot jos, konkurso sąlygos turės būti keičiamos.

Tarnyba mano, kad sprendimas pripažinti Suomijos kapitalo įmonės “Fortum Klaipėda” kvalifikaciją tinkama buvo neteisėtas, nes įmonė neturi reikiamos patirties, finansinių resursų ir neturėtų pakankamai turto atlyginti galimus nuostolius.

Tarnybos nuomone, Klaipėdos regiono atliekų tvarkymo centras turėtų panaikinti visus sprendimus dėl dalyvių kvalifikacijos, patikslinti pirkimo sąlygas ir nustatyti naują paraiškų pateikimo terminą, rašoma tarnybos vertinime.

Atliekų deginimo konkursui paraiškas pateikė “Fortum Klaipėda” ir koncernui “Icor” priklausanti bendrovė “Technology projects”, veikianti jungtinės veiklos pagrindu su Prancūzijos kompanija “Constructions industrielles de la Mediteranne” (CNIM).

“Technology projects” kompetencija ir pajėgumu taip pat suabejota, nes bendrovės registravimo pažymėjimas išduotas tik 2010 metų liepos 20 dieną, ji jokios veiklos nėra vykdžiusi, jos turtas siekia vos 10 tūkst. litų, o subteikėjai paraiškoje nėra nurodyti, todėl nebus galima remtis jų pajėgumais.

Taip pat nustatyta, kad centras, atsakęs į paraiškos konkursui nepateikusios elektros prekybos įmonės “TC Holding” pretenziją dėl konkurso sąlygos, kad atliekų deginimo vieta turi būti Klaipėdoje, leido suprasti, kad leidžiama ir kita vieta, ir taip pakeitė konkurso sąlygą, tačiau apie tai neinformavo kitų dalyvių.

Galutinį sprendimą dėl konkurso sąlygų priims teismas – konkursas apskųstas Klaipėdos apygardos teismui.

Anot žiniasklaidos, į termofikacinę jėgainę numatyta investuoti apie 140 mln. eurų (483 mln. litų). Statybų darbams bus skelbiami keturi konkursai, o įtraukiant ir tiekimą, planuojama surengti apie 50 konkursų.

“Fortum Klaipėda” planuojamas jėgainės metinis pajėgumas siektų apie 130 tūkst. tonų komunalinių atliekų po pirminio rūšiavimo, 50 tūkst. tonų pramoninių atliekų ir apie 70 tūkst. tonų biokuro. Tai leistų per metus pagaminti apie 380 gigavatvalandžių šilumos ir apie 120 gigavatvalandžių elektros.

Jėgainės pagaminama šiluma sudarytų apie 40 proc. “Klaipėdos energijos”, kurios akcininkė yra “Fortum Heat Lietuva”, parduodamos šilumos.

Didžiausias bazinis darbo užmokestis yra Klaipėdoje – 3 proc. didesnis nei rinkos vidurkis.

Vilniuje bazinis darbo užmokestis yra 1 proc. didesnis nei rinkos vidurkis, Kaune – 5 proc. mažesnis, parodė tarptautinės vadybos ir konsultacijų bendrovės “Hay Group” atliktas tyrimas.

“Hay Group” generalinė direktorė Baltijos šalims Neda Songinaitė teigia, jog uostamiesčio įmonės, konkuruodamos su užsienio bendrovėmis, darbininkams moka iki 40 proc. didesnį bazinį atlyginimą nei bendras rinkos vidurkis.

“Tokį skirtumą lemia didelis darbuotojų poreikis uoste ir laivybos sektoriuje bei didelė darbininkiškų profesijų atstovų migracija į Švediją ir Norvegiją”, – pranešime teigė N.Songinaitė.

Tyrimas taip pat atskleidė, kad įmonės, kurios veikia keliuose miestuose, taiko skirtingus bazinio užmokesčio koeficientus, atsižvelgdamos į vietos pragyvenimo lygį. Pavyzdžiui, Panevėžyje ir Šiauliuose baziniai atlyginimai 18 proc. mažesni negu rinkos vidurkis.

Pasak “Hay Group” ekspertų, norinti išlaikyti žemiausios grandies darbuotojus, svarbu jiems pasiūlyti gerą finansinį atlygį, tuo tarpu aukštesnės kvalifikacijos darbuotojams svarbu ne tik atlyginimas, bet ir karjeros galimybės, statusas organizacijoje, papildomos nepiniginės naudos, pavyzdžiui, automobilis.

“Atliktas tyrimas rodo, kad kuo darbuotojo pozicija yra aukštesnė, tuo mažesni regioniniai skirtumai tarp įvairių miestų, nes darbuotojai gali vykti dirbti į kitą miestą, pavyzdžiui, keliauti į darbo vietą iš Kauno į Vilnių ir panašiai”, – teigė N.Songinaitė.

“Hay Group” šiemet apklausė 214 Lietuvos įmonių iš įvairių veiklos sektorių ir išanalizavo daugiau nei 59 tūkst. darbuotojų atlyginimus.

+370 5 2058521 begin_of_the_skype_highlighting              +370 5 2058521

Kitąmet dvidešimties metų jubiliejų švęsianti Klaipėdos valstybinio jūrų uosto direkcija šventei ir renginiams ketina skirti apie 350 tūkst. litų, rašo “Verslo žinios”.

Renginių organizatoriai svarsto, kad pastaruoju metu tai išties didelė valstybinės įmonės renginiams skiriama suma. Praėjusios Jūros šventės išlaidos siekė apie 0,5 mln. litų ir per tris dienas įvyko apie 100 renginių.

„Verslo žinios“ rašo:

“Kitąmet dvidešimties metų jubiliejų švęsianti Klaipėdos valstybinio jūrų uosto direkcija šventei ir renginiams ketina plačiai atverti piniginę.

Uosto direkcija yra paskelbusi supaprastintą jubiliejaus renginių ir šventės koncepcijos kūrimo bei įgyvendinimo paslaugos konkursą, jo vokai bus atplėšti šio mėnesio pabaigoje. Uosto direkcija pageidauja, kad nuo ateinančių metų sausio iki birželio pabaigos vyktų masinių pažintinių ir jūrinių pramoginių renginių,tarp jų – nuotraukų, filmo demonstravimas skirtinguose Lietuvos miestuose, uosto apžvalgos laivu, kanojų varžybos, koncertas ir kt. Taip pat turėtų būti renginių kviestiniams svečiams ir uosto direkcijos darbuotojams su šeimomis. Tam uosto direkcija ketina skirti iki 350.000 Lt.

Anot “Verslo žinių”, renginių organizatoriai svarsto, kad pastaruoju metu tai išties didelė valstybinės įmonės renginiams skiriama suma. Praėjusios „Jūros šventės“ išlaidos siekė apie 0,5 mln. Lt ir per tris dienas įvyko apie 100 renginių. Ankstesniais metais šios šventės sąmata sudarydavo 1 mln. Lt ir daugiau.

„Kiekvienas išleidžiamas viešas litas turi būti adekvačiai įvertintas. Per brangu ar ne – nežinau. Šiandien tokiam reikalui pinigų turime ir jų stengiamės neišmesti į balą“, – teigia Eugenijus Gentvilas, Klaipėdos valstybinio jūrų uosto direkcijos generalinis direktorius.

„Ir dabar matome, kad Klaipėdos uostas yra nepakankamai žinomas ir suprantamas. Tuo dvidešimtmečiu norime pasinaudoti, kad uostą propaguotume“, – aiškina p. Gentvilas.
Arūnas Štaras, susisiekimo viceministras, sako nemanąs, kad uosto direkcijos jubiliejaus šventė ir renginiai yra valstybinės įmonės pinigų švaistymas, ir nurodo, kad būtent šių metų uosto rezultatai bus geriausi per visą uosto istoriją”.

Klaipėdos policijai paraginus miesto valdžią labiau apšviesti uostamiestį, merija pažadėjo įjungti daugiau žibintų tik keliose centrinėse gatvėse, o nuošalesnės vietos toliau skendės tamsoje, trečiadienį rašo “Lietuvos žinios”.

Šį rudenį Klaipėdos gatvėse jau sužalota kelios dešimtys pėsčiųjų, vienas žmogus, per gatvę ėjęs pėsčiųjų perėja, žuvo. Klaipėdos apskrities vyriausiojo policijos komisariato (VPK) vadovai neabejoja, kad tai lėmė ir menkas miesto apšvietimas. Kas antras žibintas Klaipėdos gatvėse buvo išjungtas dar praėjusių metų pavasarį.

Uostamiesčio policija oficialiai kreipėsi į miesto valdžią, kad būtų įjungta daugiau šviestuvų.

“Tamsa – puiki priedanga viešosios tvarkos pažeidėjams. Antra, mūsų patruliai negali normaliai dirbti, nes neapšviestose vietose jie paprasčiausiai nieko nemato. Trečia, miesto centre įrengtos stebėjimo kameros nebeatlieka savo funkcijų, mat perduoda ne vaizdą, o tamsią dėmę”, – sakė Klaipėdos apskrities VPK Prevencijos skyriaus viršininkas Kazimieras Sinkevičius.

“Kai buvo sumažintas apšvietimas, žmonės ėmė jaustis nesaugiai, gatvėse padaugėjo eismo įvykių, kuriuose nukentėjo pėstieji. Suprantu, kad miestas taupo, bet kai kuriose vietose šviečia ne kas antras, o kas trečias ar net ketvirtas žibintas”, – pabrėžė pareigūnas.

Naktimis degant tik kas antram šviestuvui per metus sutaupoma apie 500 tūkst litų. Pernai Klaipėdos gatvių apšvietimui buvo skirta 2,4 mln. litų, šiemet – apie 2,1 mln. litų. Kad degtų visi šviestuvai, reikėtų apie 3 mln. litų.

Klaipėdos savivaldybės administracijos Miesto ūkio departamento direktorius Liudvikas Dūda teigė, kad mokėti už visus žibintus miestas šiuo metu neturi lėšų. Tačiau siekiama kompromiso.

“Šios savaitės pradžioje per pasitarimą pas miesto merą Rimantą Taraškevičių nusprendėme apšviesti centrinę Klaipėdos dalį, Tiltų, Danės ir Herkaus Manto gatves bei Danės upės krantines. Tačiau kituose miesto rajonuose, kaip ir iki šiol, degs tik kas antras žibintas”, – tikino L.Dūda.

Lietuvos energetinei nepriklausomybei itin svarbus suskystintų dujų terminalas Klaipėdos jūrų uoste turėtų pradėti veikti po ketverių metų, o jo statybos kaina neturėtų perkopti 200 mln. eurų.

Energetikos ministro įsakymu įsteigta tarpžinybinė darbo grupė, nuo birželio nagrinėjusi 15 galimų vietų, kur būtų galima statyti suskystintų gamtinių dujų terminalą (SGDT), pateikė išvadas, kad tinkamiausia vieta strateginio energetikos objekto statybai yra pietinė Klaipėdos jūrų uosto dalis ties vadinamąja Kiaulės nugaros sala, o geriausias techninis sprendimas – plaukiojantis išdujinimo įrenginys, kuriame būtų ir galimybė saugoti suskystintas gamtines dujas.

Darbo grupei buvo pavesta parengti pasiūlymus dėl SGDT statybos vietos, technologijos ir galimos finansavimo schemos.

„Lietuvos žinios“ rašo:

“Toks sprendimas yra sparčiausiai įgyvendinamas, jis vienas pigiausių, tokį terminalą lengviausia būtų prijungti prie magistralinių dujotiekių, meteorologinių sąlygų įtaka – minimali, be to, perspektyvoje esama plėtros galimybių”, – svarbiausius pasirinkimo argumentus nurodė darbo grupės pirmininkas, energetikos viceministras Romas Švedas.

Pagal siūlomą terminalo technologiją numatoma, kad laivas, kurio talpyklose būtų laikomos dujos, nuolat stovėtų prie kranto, o prie jo priplauktų kitas laivas, kuris atgabentų dujų.

Viceministro R.Švedo teigimu, preliminariais vertinimais, toks terminalas galėtų kainuoti iki 200 mln. eurų (apie 690 mln. litų), ir tai gerokai mažiau nei SGDT statant sausumoje. Tačiau terminalo finansavimo modelis kol kas nenumatytas. “Šiandien atsakymų neturime. Toks klausimas buvo suformuluotas tarpžinybinei darbo grupei, tačiau mes savo ataskaitoje rašome, kad, deja, negalime pasisakyti šiuo klausimu, kadangi tai priklauso nuo daugelio faktorių. Formuojant patį projektą bus atsakyta, kas statys, kaip statys, kiek tai kainuos, iš kur finansuosime”, – sakė R.Švedas.

Energetikos ministras Arvydas Sekmokas anksčiau yra teigęs, kad Lietuva svarsto galimybę SGDT pastatyti savo lėšomis, paskui pasidalyti jo akcijomis su Latvija ir Estija atsižvelgiant į suvartojamų dujų kiekį. “Tam, kad suskystintų dujų terminalą pastatytume greitai, o ne vestume ilgas derybas su partneriais, preliminariai matome, kad turime jį pastatyti savo jėgomis, bet vėliau mielai pasidalysime to terminalo akcijas su Latvija ir Estija, atsižvelgdami į suvartotų gamtinių dujų kiekį. Šios valstybės turės atitinkamai sumokėti, kiek Lietuva investavo už tą dalį, kuri joms atitektų”, – yra sakęs A.Sekmokas.

Kaip žinoma, Lietuva gamtines dujas gauna tik iš Rusijos dujų monopolininkės “Gazprom” vieninteliu keliu – vamzdynais tranzitu per Baltarusiją. Su Vakarų dujų tinklais Lietuvos dujotiekių sistema iki šiol nesujungta. Vertinama, kad SGDT yra greičiausiai ir efektyviausiai dujų tiekimo priklausomybę panaikinantis projektas. Jis leistų dujas atsigabenti iš kitų šalių, tikėtina, ir už mažesnę kainą, jei tokia nusistovėtų rinkoje. Ekspertai teigia, kad Lietuvai turint alternatyvą jai parduodamų dujų kainą greičiausiai sumažintų ir “Gazprom”. Taip pat būtų išvengta rizikos dėl dujų tiekimo vamzdynais sutrikimų. Anot viceministro, manoma, kad SGDT pradės veikti 2014 metais.

Pagal dujų suvartojimo kiekį pagrindiniai dujų vartotojai yra išsidėstę šalies rytinėje ir vidurinėje dalyse, o šiuo metu dujotiekio pralaidumas iš Klaipėdos rytų kryptimi yra ribotas ir siekia vos 0,6 mlrd. kubinių metrų per metus.

Taip pat svarstoma, kad ateityje, siekiant efektyviai naudoti tiek SGDT, tiek galimos požeminės dujų saugyklos pajėgumus, dujų perdavimo sistemos pralaidumą iš Klaipėdos į šalies rytinę dalį būtų galima dar labiau padidinti.

Anot energetikos viceministro, darbo grupė svarstytus 15 terminalo statybos vietų suskirstė į 4 grupes – bene geriausiu variantu pripažinta vieta ties Kiaulės nugaros sala, buvo nagrinėta galimybė statyti įrenginius prie šiaurinio Klaipėdos uosto molo, įrengiant krantinę arba išorinį giliavandenį uostą, taip pat uosto šiaurinėje dalyje prie I-III krantinių bei atviroje jūroje tarp Palangos ir Būtingės į vakarus nuo Kuršių nerijos.

Statybų prie uosto I-III krantinių variantas įvertintas nepalankiai dėl to, kad terminalo statyba sausumoje būtų gerokai brangesnė, be to, būtų itin apsunkinta jūrų uosto navigacija. Terminalo atviroje jūroje variantas netenkina dėl ypač didelės meteorologinių sąlygų įtakos terminalo darbui. “Vidutiniškai per metus būna tik 86 neaudringos dienos, todėl saugumas vargu ar būtų užtikrintas”, – sakė R.Švedas.

Energetikos viceministras teigė, kad prieš pradedant įgyvendinti terminalo projektą bus atsižvelgta ir į aplinkosaugos kriterijus: “Išsami aplinkosaugos studija turės būti atlikta – tik gavę aplinkosaugininkų pritarimą galėsime toliau įgyvendinti tokį projektą.

„Vakarų ekspresas“ praneša:

Vakar Energetikos ministerija oficialiai patvirtino tai, kas jau buvo kalbama senokai – geriausia vieta suskystintų dujų terminalui yra Kiaulės Nugaros sala pietinėje Klaipėdos uosto dalyje. Tiesa, vakar patikslinta, kad geriausias yra plaukiojančio terminalo variantas – čia stovėtų laivas-saugykla su specialia įranga, o prie jo periodiškai atplauktų tankeriai su suskystintomis dujomis.

Darbo grupė, kurioje dalyvavo premjero tarnybos, Energetikos, Užsienio reikalų, Aplinkos ir Susisiekimo ministerijų, Uosto direkcijos, AB “Klaipėdos nafta” ir “Achemos grupės” atstovai, apsvarstė 15 galimų terminalo statymo vietų alternatyvų.

Teigiama, kad suskystintų dujų terminalas yra “didžiausia dujų tiekimo saugumo efektą duodanti ir greičiausiai dujų tiekimo priklausomybę panaikinant alternatyva”.

Dabartinis metinis dujų poreikis Lietuvoje svyruoja nuo 2,5 iki 3,2 mlrd. kub. m. Atsižvelgiant į pramonės poreikį ateityje prognozuojama, kad jis išaugs iki 3-5 mlrd. litų. Anot išvadų, pirminiame etape reikėtų pastatyti 2-3 mlrd. kub. m metinio pajėgumo terminalą.

Ties Kiaulės Nugara stovėtų laivas-saugykla su suskystintų dujų sudujinimo įranga. Laivas nuolat stovėtų prie kranto, o prie jo priplauktų tankeris su dujomis.

Statyti tokį terminalą tarpžinybinei grupei siūlė Belgijos kompanija “Exmar”. Anot jos ekspertų, nedidelis, 60 tūkst. kub. m talpos laivas dujovežis į tokį terminalą turėtų atplaukti kartą per 8 dienas.

Skaičiuojama, kad tokio terminalo statyba kainuotų iki 200 mln. eurų. Techninę terminalo užduotį planuojama parengti iki šių metų pabaigos, o jis veikti galėtų pradėti 2014-aisiais.

Kaip antra alternatyva nurodytas giliavandenis uostas (neigiami argumentai – neaiškios tokio uosto statybos perspektyvos ir kaina, ilgai užtruksiantis ir sudėtingas prisijungimas prie magistralinio dujotiekio dėl būtinybės aplenkti Klaipėdą). Trečia alternatyva įvardinama šiaurinė uosto dalis prie “Klaipėdos naftos” (neigiami argumentai – brangesnis terminalo įrengimas, mažas atstumas iki gyvenamųjų rajonų, apsunkinta navigacija, sudėtingas prisijungimas prie magistralinio dujotiekio, ribotos galimybės terminalo plėtrai).

Akcentuojama, kad vandenyje įrengiamų terminalų technologiniai sprendimai gali būti įvairūs, tad būtina atlikti išsamią galimybių studiją, kuri pateiktų techninę analizę dėl tinkamiausios technologijos.

Finansavimo sistemos klausimo darbo grupė nenagrinėjo, nes ji yra susijusi su konkrečiais technologiniais sprendimais.

Terminalo statyba ties Kiaulės Nugara ne kartą buvo kritikuota aplinkosaugininkų, nes saloje esą peri reti paukščiai. Darbo grupės vadovas, energetikos viceministras Romas Švedas patikino, kad bet kokia kaina terminalas šioje vietoje nebus statomas.

“Be jokios abejonės, detali aplinkosauginė studija, analizė, tyrimas turės būti padaryti ir, tik gavę aplinkosauginį pritarimą galėsime toliau įgyvendinti patį projektą. Jei aplinkosaugininkai iškels raudoną vėliavą, ieškosime kitos vietos”, – kalbėjo R. Švedas.

Skaičiai

Suskystinimo proceso metu gamtinės dujos atšaldomos iki -162 laipsnių Celsijaus.
Transportavimui skystos dujos suslegiamos iki 2-3 atm slėgio.

Skystų dujų kiekis yra 600 kartus mažesnis negu jų kiekis dujiniu pavidalu.
Suskystintos gamtinės dujos gabenamos tankeriais, kurių talpa svyruoja nuo 5 000 iki 266 000 kub. m skystų dujų. Tad vidutinis 120 000 kub. m talpos tankeris perveža 72 mln. kub. m dujų.

Šalčiausią žiemą Lietuvoje per parą suvartojama 18 mln. kub. m dujų.

„Verslo žinios“ informuoja:

Vieta suskystintų dujų terminalui pagaliau įvardyta – ties Kiaulės Nugara. Kol bus galutinai apsispręsta dėl finansavimo modelio ir gauti reikalingi leidimai, statybų įmonės dar turi pakankamai laiko pasiruošti rungtynėms dėl nemažos apimties darbų.

Tinkamiausia vieta suskystintų dujų terminalo (SDT) statybai yra pietinė Klaipėdos jūrų uosto dalis ties Kiaulės Nugara vadinama sala. Geriausia įrengti plaukiojantį terminalą vandenyje, jame taip pat būtų galimybė laikyti dujas. Tokias išvadas Energetikos ministerijai pateikė 4 mėn. dirbusi suskystintų dujų terminalo tarpžinybinė darbo grupė.
„Toks sprendimas yra sparčiausiai įgyvendinamas ir vienas iš pigiausiųjų. Tokį terminalą lengviausia prijungti prie mūsų magistralinių dujotiekių, meteorologijos sąlygų įtaka minimali, perspektyvoje yra galimybių plėtrai“, – pasirinktos vietos pranašumus vardija Romas Švedas, energetikos viceministras ir darbo grupės pirmininkas.
Anot “Verslo žinių”, šiuo metu esą jau yra atlikti visi reikiami projektavimo darbai ir ieškoma finansavimo šaltinių. Šis projektas kainuotų apie 160 mln. Lt. Nuo darbų pradžios Jurbarko ir Klaipėdos dujotiekį  planuojama nutiesti per porą metų

Patvirtinę detalųjį sklypo planą, dauguma Klaipėdos politikų galutinai pritarė šiukšlių deginimo gamyklos statybai uostamiestyje. Opozicija kaltina miesto valdžią nesudariusią galimybės gyventojams pareikšti nuomonės ir tvirtina boikotuosią būsimas statybas.

Klaipėdos laisvosios ekonominės zonos teritorijoje, vos už kelių šimtų
metrų nuo gyvenamųjų namų, netrukus gali prasidėti šiukšlių deginimo gamyklos, kurią ketina statyti viena Suomijos bendrovė, statyba.

Sklypo detaliajam planui pritarę Klaipėdos miesto tarybos nariai įsitikinę, kad būsima termofikacinė elektrinė suteiks nepriklausomybę nuo dujų importo ir stabilizuos uostamiestyje šilumos kainas. O procesas, kai per metus ketinama sudeginti apie 200 tūkst. tonų šiukšlių, esą nepavojingas – tokią technologiją naudoja daugelis šalių, artimiausi kaimynai suomiai ir švedai.

„Stokholme aš pats buvau tokioje gamykloje, kuri centrinėje miesto dalyje stovi. Viskas priklauso nuo technologijos naudojimo. Kiek mes žinome, tai projekte numatyta, kad nebus deginamos pavojingos atliekos“, – teigė Klaipėdos tarybos narys Rolandas Bražinskas.

Žalieji piktinasi, kad jų nuomonės, kaip ir gyventojų, niekas neklausė. Esą Europoje šiukšlės išrūšiuojamos iki 20 proc., o Lietuvoje – geriausiu atveju iki 60 proc. Atliekos užsienyje deginamos naudojant 1100 laipsnių temperatūrą,o čia numatoma tik 800, todėl su atliekomis patekusi ir deginama plastikinė tara keltų pavojų sveikatai.

„Neišrūšiuotų atliekų deginimas, toks, koks būtų dabar, yra baisus miestiečių ir visų Klaipėdos rajono gyventojų nuodijimas. Todėl, kad dioksinai yra baisiausias sukurtas žmonių nuodas visame pasaulyje ir dėl to uždarinėjamos tokios gamyklos. Tai vyksta dėl to, kad visa Europa kažkokiu tai būdu bando sustabdyti vėžio epidemiją“, – tvirtina Lietuvos žaliųjų judėjimo tarybos narys Erlandas Paplauskis.

Opozicija gamyklos statybai neprieštarautų, jei joje būtų deginama tik mediena, o ne šiukšlės. Tokias sąlygas bendrovei „Fortum“ iškėlė kauniečiai. To nepasiekus baiminamasi, kad į Klaipėdą keliaus visos šalies atliekos.

„Jeigu valdžios įstaigos laikysis ligšiolinės politikos ir nekreips dėmesio į visuomenės protestus, apsupsim statybvietę ir neleisim darbininkams bei technikai pradėti statybos darbų. Jeigu valdžia šturmuos mitinguotojus, grumsimės kaip Prancūzijoje ir Graikijoje“, – žada Klaipėdos tarybos narys Naglis Puteikis.

Miesto vadovai neslepia šiukšlių deginimo gamyklos detalųjį planą skubėję patvirtinti dėl įsipareigojimų. Būtent bendrovė „Fortum“, kuri nori statyti gamyklą, skyrė 9 mln. litų Lypkių gyventojams iškeldinti iš Laisvosios ekonominės zonos.

„Verslo žinios“ rašo:

“Jei bus išduotas statybų leidimas, dar šį mėnesį Klaipėdos laisvojoje ekonominėje zonoje bus pradėta statyti pirmoji Lietuvoje šiukšles deginsianti jėgainė. Tiesa, konkursas dėl šiukšlių deginimo paslaugos tebėra įklimpęs teismuose, mat pretendentai į Klaipėdos regiono komunalines atliekas yra du.

Anot “Verslo žinių”, įmonė ketina pradėti statybas, nors šiandien dar nėra tikra, kad regiono atliekas degins būtent ji, nes Klaipėdos regiono atliekų tvarkymo centro skelbtas komunalinių atliekų deginimo paslaugos konkursas yra įklimpęs teismuose. Konkursą yra apskundęs taip pat į šiukšles pretenduojantis UAB „Technology projects“, priklausančios koncernui ICOR, konsorciumas su prancūzų kompanija „Constructions industrielles de la mediteranne“ (CNIM). Nesėkmės atveju UAB „Fortum Klaipėda“ teigia deginsianti biokurą, nes katilai bus tam pritaikyti.
Nors UAB „Fortum Heat Lietuva“ tikina, kad poveikio aplinkai vertinimas buvo svarstytas du kartus, pristatytas detalusis planas, visuomeninės organizacijos ir kai kurie uostamiesčio politikai pasigenda šio projekto viešumo, esą visiškai pažeidžiama Orhuso konvencija dėl teisės gauti informaciją. Nurodoma, kad skelbimuose apie detaliojo plano svarstymą net žodžiu neužsiminta, kad jėgainė degins šiukšles. Kai kuriuos politikus glumina, kad detaliojo plano tvirtinimo klausimas į uostamiesčio savivaldybės tarybos darbotvarkę įrašytas kone posėdžio išvakarėse kaip nereikšmingas, papildomas klausimas.
„Šis planas nebuvo svarstomas komitetuose, išskyrus teritorijų planavimo komitetą, šis sugebėjo apsvarstyti jį likus pusvalandžiui iki tarybos posėdžio. Tai aiškiai parodo, kaip yra veikiama“, – rankų nuleisti neketina Naglis Puteikis, Klaipėdos miesto tarybos narys.

„Vakarų ekspresas“ rašo:

Septintoje žurnalo “Forbes” 2007-aisiais paskelbtų švariausių pasaulio miestų sąrašo vietoje esanti Švedijos sostinė Stokholmas nesibodi atliekų deginimo jėgainių ir ruošiasi statyti dar vieną – tokią pačią, kokia iki 2013-ųjų turėtų iškilti Klaipėdoje.

Daliai uostamiesčio visuomenės priešinantis suomiško kapitalo bendrovės “Fortum Klaipėda” numatomoms atliekų deginimo termofikacinės jėgainės statyboms Klaipėdos laisvojoje ekonominėje zonoje, “Vakarų ekspreso” reporteris turėjo galimybę iš arti pažiūrėti, kaip atrodo toks pietinėje Stokholmo dalyje stovintis “baubas”, kuris yra net tris kartus galingesnis nei Klaipėdoje numatoma statyti jėgainė.

Atliekos Švedijoje buvo pradėtos deginti dar 1910-aisiais. Tiesa, šiukšlės gana ilgai degintos ne dėl šilumos ar elektros gamybos, o tiesiog siekiant sumažinti jų kiekį. Naudą iš atliekų Švedija intensyviai pradėjo išgauti 7-ajame praėjusio amžiaus dešimtmetyje. Šiuo metu jau yra 31 termofikacinė jėgainė, kuri iš atliekų gamina ir šilumą, ir elektrą. Tad nuo 1975 m. iki šių dienų į sąvartyną patenkančių atliekų kiekis Švedijoje sumažintas nuo 60 iki 10 proc.

1969 m. Stokholmo savivaldybės iniciatyva pietinėje miesto dalyje buvo pradėta statyti Hogdalen termofikacinė jėgainė (nuo 1996 m. 50 proc. jos akcijų priklauso savivaldybei, 50 proc. – koncernui “Fortum”).

Pirmas dalykas, kuris krenta į akis atvykus į šios jėgainės teritoriją – visai netoli jos (apie 600-800 metrų atstumu) stovintys daugiabučiai namai. Koncerno “Fortum” elektrinių plėtros vadovas Peter Liebscher pripažįsta, kad prieš pradedant įgyvendinti šį projektą buvo sulaukta ir dalies visuomenės pasipriešinimo.

“Tačiau viską galima padaryti, jei su žmonėmis kalbama atvirai ir faktų kalba. Esminė baimė – galimi gamyklos išmetimai į orą. Duomenys apie juos yra vieši. Jie rodo, kad į orą išmetamų medžiagų kiekis yra nuo kelių iki 10 kartų mažesnis nei leidžiamos nacionalinės ir Europos Sąjungos normos. Žalieji labiausiai akcentuoja dioksinus. O būtent jų į orą išmetama dešimt kartų mažiau nei leistina. Deginant biokurą ar kūrenantis malkomis jais oras teršiamas kur kas daugiau nei deginant atliekas tokioje jėgainėje”, – sako P. Liebscher, pabrėžiantis, kad tokią jėgainę reikia statyti arti miesto, kad būtų kuo mažesni šilumos nuostoliai.”

Šeštadienio naktį iš Kylio į Klaipėdą plaukusiame kelte, kuriame apie 1 val. Lietuvos laiku kilo gaistas, dauguma – 178 – keleiviai buvo lietuviai, 6 iš jų yra nesunkiai sužeisti – tokią pirminę informaciją Lietuvos užsienio reikalų ministerija teigia gavusi iš krizių centro Kylyje.

Užsienio reikalų ministerijos atstovas Mindaugas Lašas BNS informavo, kad nukentėjusiesiems šiuo metu padeda Vokietijos pareigūnai.

Lietuvos ambasados Vokietijoje darbuotojai savo ruožtu su Vokietijos institucijomis ir keltų bendrovės “DFDS Seaways” atstovais derina Lietuvos piliečių parvežimo į Lietuvą organizavimą.

Ambasados konsulinis pareigūnas šiuo metu vyksta į Kylį ir suteiks reikiamą konsulinę pagalbą. Jis visų pirma aiškinsis, kaip padėti asmens dokumentus per nelaimę praradusiems lietuviams grįžti namo.

Šeštadienio naktį iš Kylio į Klaipėdą plaukusiame kelte “Lisco Gloria” kilus gaisrui, evakuoti visi keleiviai ir įgulos nariai.

Prie degančio kelto greitai atskubėjo vokiečių keltas “Deutschland” ir policijos laivas, kurie puolė gelbėti keleivius, plaukiančius vandenyje arba įsikibusius į gelbėjimo plaustus. Pasak Lietuvos karinių jūrų pajėgų Jūrų gelbėjimo koordinacinio centro, iš viso gelbėjimo operacijoje dalyvavo 10 laivų.

Naujienų agentūros “Reuters” teigimu, keletas žmonių buvo sužeista, trys iš jų į ligoninę išgabenti sraigtasparniu. Kiti vokiečių keltu nugabenti į Kylį. Pasak Lietuvos užsienio reikalų ministerijos pranešimo, ne tik tarp lietuvių, bet ir tarp kitų kelto keleivių rimtai sužeistų nėra.

Užsienio žiniasklaida skelbia, kad, pirminiais duomenimis, iš viso sužeisti 22 kelto keleiviai.

Automobilius ir žmones plukdžiusiame kelte “Lisco Gloria” gaisras kilo apie vidurnaktį (apie 1 valandą Lietuvos laiku), nurodė Vokietijos jūrų gelbėjimo tarnybos centrinės vadavietės atstovas.

Pasak Kukshafeno gelbėjimo tarnybų, viename iš viršutinių laivo denių būta sprogimo, po to kilo gaisras.

Iš Vokietijos Kylio miesto į Klaipėdą plaukusiame “Lisco Gloria” kelte buvo 204 keleiviai, dagiausia Baltijos šalių ir Rusijos piliečiai, ir 32 įgulos nariai.

Keltas išplaukė iš Kylio tiksliai pagal tvarkaraštį, penktadienį 23 val. Nelaimė įvyko tuo metu, kai laivas buvo ties Femarno sala. Keltui “Lisco Gloria” paskelbus nelaimės signalą, prie jo atskubėjo netoliese buvę laivai.

Anot Vokietijos specialistų, sprogimo kelte priežastis – techninis gedimas.

“Nėra jokių užuominų, jog tai galėjo būti teroro aktas, – sakė Vokietijos jūrų gelbėjimo tarnybos centrinės vadavietės atstovas. – Žinoma, policija tai tirs, bet atrodo, jog tai nelaimingas atsitikimas”.

“Žmonėms pasisekė, kad visa tai įvyko svarbiame laivybos kelyje, todėl kiti laivai greitai priplaukė ir gelbėjo žmones”, – sakė agentūrai “Associated Press” Vokietijos jūrų gelbėjimo tarnybos centrinės vadavietės Kukshafene atstovė Ulrike Windhoevel (Ulrikė Vindhėfel).

Pasak jos, sraigtasparniu į degantį keltą nuleido keturių asmenų grupė, ši sugebėjo išmesti kelto inkarus, kad jis nedreifuotų. Ugniagesiai stengiasi atvėsinti degantį keltą, kad jis neskiltų į dalis.

Danija pasiuntė specialų laivą kovai su naftos tarša. Kelte degalų gali būti apie 170 tonų, nurodė U.Windhoevel.

Bendrovės atstovas spaudai Vaidas Klumbys BNS sakė, kad “DFDS Seaways” pasirūpins keleiviu grįžimu į Lietuvą. Sutvarkius konsulinius klausimus keleiviams, jo teigimu, ruošiamasi sudaryti galimybę parkeliauti ne tik kitu kompanijos keltu, bet ir, pavyzdžiui, lėktuvu. Jo teigimu, dalis keleivių plaukti keltu namo nenori.

Jis taip pat teigė, kad kol kas anksti pasakyti, ar keltas nenuskęs ir ar jis dar galės būti remontuojamas.

Šviesiausio miesto nominaciją ir Auksinę krivūlę Švietimo ir mokslo ministerija šiemet paskyrė Klaipėdos miestui.

Apdovanojimas Klaipėdai skirtas už gerai sutvarkytą ikimokyklinio, pradinio, pagrindinio ir vidurinio ugdymo programų tinklą, tenkinantį mokinių poreikius lietuvių ir rusų mokomomis kalbomis, nuosekliai plėtojamą specialiojo ugdymo sistemą, aktyviai vykdomą mokyklų renovaciją. Taip pat už nuolatinį švietimo kokybės gerinimą ir įvairiapusio mokinių popamokinio užimtumo organizavimą.

Klaipėdoje veikia 43 lopšeliai-darželiai, 1 pradinė mokykla, 8 mokyklos-darželiai, 1 specialioji mokykla-darželis, 10 gimnazijų, 19 pagrindinių, 3 vidurinės, 2 suaugusiųjų vidurinės, 3 specialiosios mokyklos.

Pernai Šviesiausio rajono nominaciją ir Auksinę krivūlę ministerija skyrė Pasvalio rajonui.