Balandžio mėnesį Klaipėdos valstybinis muzikinis teatras publiką kviečia į valsų karaliumi tituluojamo Johanno Strausso operetės „Šikšnosparnis“ atnaujinimo premjerą.

Po metų pertraukos į uostamiesčio Muzikinį teatrą sugrįžusiame spektaklyje žiūrovai turės galimybę įvertinti naujomis spalvomis pražydusį Rozalindos ir keletą kitų personažų.
„Kur Straussas – ten ir linksmybės. Juk pats kompozitorius sakė: „Džiaukimės gyvenimu!“,  – tikina spektaklio režisierius Ramūnas Kaubrys. – Johanno Strausso muzika kviečia visus alsuoti vienu – valso – ritmu, kūnu ir siela atsidavus valso valiai. Tie žiūrovai, kurie nori užsimiršti kasdienybėje, ieško pramogos, šventės sielai ir akims, šiame spektaklyje tai tikrai ras.“
Paprastai lengvu, nerūpestingu muzikos ir teatro žanru laikoma operetė publiką ne tik panardins valsų ir linksmybių siautulyje, bet ir ironiškai bei žaismingai prabils apie santuokinės moralės, ištikimybės temas.
Rozalindos Aizenštain personažą atnaujintame „Šikšnosparnyje“ nuo šiol įkūnys teatro solistė Judita Butkytė-Komovienė bei operos solistė Aistė Širvinskaitė-Ruškienė. Kunigaikštienės Orlovskos vaidmenyje debiutuos Natalija Urnikienė.
Jurgos vaidmenį V. Ganelino miuzikle „Velnio nuotaka“, Kristos – muzikinėje dramoje „Adata“, o dabar ir Rozalindos vaidmenį J. Strausso „Šikšnosparnyje“ sukūrusi J. Butkytė-Komovienė pripažino, jog operetė jai – nauja patirtis.
„Su kolegomis dažnai juokaujame, jog J. Straussas, greičiausiai, nemėgo vokalistų,  – šmaikštavo naujoji Rozalinda. – Iš tiesų, lyginant su kitų kompozitorių muzika, Rozalindos, Adelės ir kitų personažų partijos yra nepaprastai sudėtingos“.
„Šikšnosparnis“ – tai XIX a. „popsas“, tapęs klasika,  – mano solistė Aistė Širvinskaitė-Ruškienė. – Tačiau tiek anuomet, tiek ir dabar žmonės, einantys į teatrą, tikisi tų pačių dalykų – gražios muzikos, įspūdingų vaizdų, kitaip tariant, atsipalaiduoti. O J. Strausso muzika būtent tokia ir yra – tai atokvėpis nuo darbų, šiuolaikinio gyvenimo tempo pagimdytos įtampos, problemų. Tai šviesi, lengva, melodinga muzika poilsiui.“
Atnaujintoje J. Strausso operetėje „Šikšnosparnis“ vaidins ir kiti klaipėdiečiams gerai pažįstami solistai: Rita Petrauskaitė, Rasa Ulteravičiūtė, Mindaugas Gylys, Mindaugas Rojus, Kęstutis Nevulis, Vigrinijus Pupšys, Deivydas Norvilas, Tomas Pavilionis, Šarūnas Juškevičius, Stanislovas Rezgevičius ir kiti.
“Šikšnosparnis” (1847 m.) – trečioji, viso pasaulio operos teatruose statoma, viena tobuliausių  J. Strausso operečių.  2006 m. Klaipėdos muzikiniame teatre šiuolaikinę jos interpretaciją žiūrovams pirmąkart pristatė dirigentas Stasys Domarkas, režisierius Ramūnas Kaubrys, choreografas Aurelijus Liškauskas, scenografas Artūras Šimonis ir kostiumų dailininkė Jolanta Rimkutė.
Operetės fabula – apgavystė. Aistringas medžiotojas Henrikas Aizenšteinas savo žmoną Rozalindą vadino miela, bet jau perskaityta knyga. O Rozalinda, pasitelkusi gudrumą ir moterišką žavesį, sugebėjo įrodyti lengvabūdžiam vyrui, kad šis knygą skaitė paviršutiniškai, o gal net praleido pačius įdomiausius jos puslapius…
Atnaujinta J. Strausso operetė „Šikšnosparnis“ Klaipėdos valstybiniame muzikiniame teatre žiūrovų lauks balandžio 5, 6, 20 dienomis, 18.30 val., balandžio 21 d., 17 val.

D.Matvejevo nuotr.

Balandžio 7 d., sekmadienį, Klaipėdos „Švyturio menų doke“ (Naujoji Uosto g. 3) viešėsiantis OKT / Vilniaus miesto teatra dramą „Dugne“ rodys net du kartus, 17 ir 19 val. – sulaukus didelio žiūrovų susidomėjimo, rengiamas papildomas spektaklis.

Pasitelkus specialią salės įrangą, netradicinėje erdvėje rodomas spektaklis „Dugne“ pagal Maksimo Gorkio pjesę įgyvendins režisieriaus Oskaro Koršunovo viziją – priartėti prie žiūrovo maksimaliai arti tiek fiziškai, tiek dvasiškai. Iš Vilniaus bus atgabentas kompaktiškas amfiteatras, padėsiantis užtikrinti kamerinę renginio atmosferą. Vieną spektaklį gali stebėti vos 100 žiūrovų.

Intriguojantis spektaklis, Klaipėdoje rodytas tik 2011-aisiais, yra apkeliavęs ne tik visą Lietuvą, bet ir daugelį pasaulio šalių. Neseniai trupė grįžo iš Pontederos Italijoje, kur „Dugne“ pristatė tarptautinio teatrų festivalio „Era“ programoje. Žiūrovų reakcija po spektaklio leido suprasti, jog rusų klasika, įvilkta į lietuvišką rūbą, paveikė ir pietietišką publiką. Formulė, jog spektaklio tema – žmogus, yra universali visų kraštų žmonių atžvilgiu, suveikė ir šįsyk. Puikiais atsiliepimais trupę nudžiugino ne tik žiūrovai, bet ir italų teatro kritikai.

„Dugne“ – O. Koršunovo ir jo komandos aktorių eksperimentas, arba, paties režisieriaus žodžiais tariant, „laboratorija, kurioje bandomieji esame mes patys“. Aktorius taip sudomino šis iššūkis, kad repeticijos vykdavo ir kitų spektaklių gastrolių metu: viešbučiuose, autobusuose…

„Tai buvo pirmasis mūsų teatro spektaklis, kai galvojome ne apie rezultatą, o siekėme išmėginti, surasti save, prieiti tokį aktorinį organiškumą, kai aktorius kuria personažą, tačiau nepraranda tikroviškumo, lieka savimi, – spektaklio kūrybinį procesą nusako režisierius. – M. Gorkio tekstas tampa aktualus tik tuomet, kai aktorius sugeba personažą išauginti savo dirvoje, kai kurdamas jį remiasi savo patirtimi. Tai ir yra didžiausias laboratorijos tikslas. Būtent ta aktoriaus asmenybės ir kuriamo kito, jam svetimo personažo sankirta.

Tam pasirinkome ir specialią erdvę, atsisakėmė pjesės siužeto ir istorijos (Vilniuje spektaklis rodomas OKT repeticijų salėje senamiestyje. – Aut. past.). <…> mes išdrįsome sėstis taip arti žiūrovo arba žiūrovą pasodinti taip arti aktoriaus, kad nebeliko jokios galimybės išvengti tos akistatos. Šiame susitikime nebeturi įtakos nei teatrinės širmos, nei apšvietimas, nei teatro magija. Viskas yra be galo atvira.“

„Dugne“, O. Koršunovo pastatytas 2010-aisiais, pelnė Auksinį scenos kryžių kaip geriausias metų spektaklis, šių apdovanojimų laureatu kaip geriausias pagrindinio vaidmens aktorius tapo ir jame vaidinantis Darius Gumauskas.

D.Matvejevo nuotr.

Vienos sielos kelionė

Andros Manfeldės romano motyvais sukurta „Adata“ – tai istorija apie žmones, kuriuos kasdien matome savo mieste, rajone ar gatvėje. Šios muzikinės dramos centre – jauna mergina Krista, kuri dėl įvairių aplinkybių patekusi į gyvenimo purvą, skęsta jame iki pat dugno.

„Tai vienos jaunos mergaitės sielos kelionė šioje amžinybės provincijoje. Galbūt ši istorija daug kam buvo netikėtas atradimas, – sakė spektaklio režisierius Ramūnas Kaubrys. – Supažindindami su ja mes nesiekiame šokiruoti, moralizuoti ar auklėti. Tai tiesiog priminimas, jog žmogui reikia žmogaus, jog vieni kitus turėtumėm labiau vertinti ir tausoti.“

Muzikinės dramos kūrybinė komanda atskleidė, jog šis spektaklis aktorius ne kartą privertė perlipti per save. „Kuriant vaidmenis „Adatoje“ daugeliui teko padaryti tai, ko gyvenime niekad nedarytumėm, išgyventi tas emocijas, kurias reikia išgyventi. Kai kurios spektaklio scenos mane iki šiol jaudina. Manau, jog kažką artimo sau jame ras kiekvienas“, – sakė Artūro vaidmenį spektaklyje sukūręs Jeronimas Milius.

Aštri ir netikėta

„Daug kam buvo šokas, kad toks spektaklis kaip „Adata“ gali būti rodomas Muzikinio teatro scenoje“, – dalindamasi įspūdžiais sakė Klaipėdos S. Šimkaus konservatorijos direktorė Loreta Jonavičienė. – Tačiau temos aktualumas ir šio pastatymo profesionalumas – neabejotinas.“

Anot muzikinės dramos premjerą stebėjusio bendrovės „Albright Lietuva“ generalinio direktoriaus Ramūno Barcevičiaus, spektaklis skirtas ne tiems, kas žavisi spalvingomis operetėmis ir nudailintais solistų balsais: „Adata“ man padarė didelį įspūdį, tačiau šiuo atveju būtina iš anksto žinoti, kur eini, susipažinti su tematika, turiniu.“

Kauno kamerinio orkestro smuikininkė ir J. Gruodžio konservatorijos dėstytoja Kristina Domarkienė pabrėžė, jog savo problematika ir režisūriniais sprendimais „Adata“ labai aštri. „Esame tiesiogiai su tuo susidurę ar ne, bet apie narkomaniją nesame linkę kalbėti garsiai, o tokius žmones dažnai vertiname kaip socialines atliekas. Norš šis spektaklis sukelia prieštaringą reakciją, tačiau mums jis nepaprastai reikalingas – tolerancijai, sąmoningumui, supratimui ugdyti.“

Pabando kas antras

Septyniolikmetė Kamilė, spektaklį stebėti atvykusi iš Vilkyškių, pripažino, jog jaunos merginos Kristos gyvenimo istorija ją sujaudino iki ašarų: „Visą naktį galvojau apie tai, ką pamačiau scenoje. Labai patiko muzika, siužetas, tikroviškai atlikti vaidmenys, o labiausiai – tai, jog čia niekas nevyniojama į vatą.“

Muzikinės dramos „Adata“ premjera sudomino ne tik jaunimą, bet ir iš priklausomybės nuo narkotikų išslaisvinusius žmones. Penkiolikos metų vartojimo „stažą“ turėjęs Jonas prisipažino, jog jam spektaklį žiūrėti buvo gana sunku.

„Prisiminimai grąžino į praeitį. Savo gyvenimą norom nenorom pradedi gretinti su tuo, kas vyksta scenoje. Tai, jog šioje istorijoje viskas veda į nebūtį, sukrėtė… Tačiau juk tokios istorijos kaip mano ar „Adatos“ veikėjos Kristos nėra pavieniai atvejai. Lietuvoje jų begalė! Statistikos duomenimis kas antras paauglys yra nors kartą bandęs narkotinių medžiagų. Tuo tarpu visuomenė ir valstybė daugelio dalykų nemato ar nenori matyti“, – įsitikinęs Jonas.

Pažėrė ir kritikos

Daugybę kontraversiškų žiūrovų nuomonių sužadinusi muzikinė drama diskusijas kėlė ne tik tarp teatrologų, muzikų, bet ir kitų sričių ekspertų.

Lietuvos dailininkų sąjungos narė, scenografė Sofija Kanaverskytė gyrė sąlyginę, įdomią ir šiuolaikišką „Adatos“ scenografiją.  „Scenoje naudojamas veidrodis tiesiog pribloškė. Tačiau režisūra ėjo šalia realistinės linijos ir šiuo atveju buvo per daug buitiška – aiški, be užuominų, stokojanti netikėtų, stebinančių momentų“.

„Tema ir spektaklis labai sunkus, todėl ir įspūdžiai mano viduje prieštaringi“, – prisipažino Klaipėdos psichikos sveikatos centro vyr. gydytojas Aleksandras Slatvitskis. – Puiki scenografija ir aktorių darbas. Tačiau kalbant apie siužetą, tokios tematikos spektaklyje man norėtųsi matyti daugiau optimizmo. Juk realybėje tokios istorijos baigiasi ir laimingai“.

Klaipėdos universiteto Vokalinės muzikos katedros vedėja prof. Valentina Vadoklienė pastebėjo, jog brutalios scenos tam tikrą žiūrovų grupę, ypač vyresniosios kartos atstovus, papiktino. „Aš asmeniškai manau, jog jų reikėjo. Ir ne dėl sensacijos, populiarumo, bet dėl išgyvenimų, kurie būtini tiek šios istorijos herojams, tiek ir mums, stebėtojams. Apskritai spektaklis nors ir slogus, sukrečiantis, tačiau reikalingas tam, kad suprastumėm, kokias pasekmes gali turėti vienas vienintelis kartas“, – mintimis dalijosi prof. V. Vadoklienė.

Dramatišką Kristos gyvenimo istoriją spektaklyje „Adata“ išgyvena solistės Judita Butkytė ir Beata Ignatavičiūtė, Artūro personažą įkūnyja dainininkas, įvairių vaidmenų miuzikluose atlikėjas Jeronimas Milius bei Klaipėdos muzikinio teatro ir grupės „el Fuego“ solistas Tomas Pavilionis. Žiūrovai „Adatoje“ turi galimybę pamatyti ir daugiau uostamiesčio muzikinio teatro artistų: Dalią Kužmarskytę, Virginijų Pupšį, Mindaugą Rojų ir kitus.

Premjeriniai „Adatos“ spektakliai Klaipėdos valstybiniame muzikiniame teatre žiūrovų lauks vasario 28 d., kovo 1, 2, 22, 23 dienomis.

Sukaks 90 metų nuo Klaipėdos sukilimo, po kurio Klaipėdos kraštas tapo Lietuvos Respublikos dalimi. Taip pat šiemet sukanka ir 600 metų nuo Klaipėdos priklausomybės Lietuvai klausimo iškėlimo tarptautinėje arenoje, taip pat nuo pirmojo lietuviško Klaipėdos vardo paminėjimo.

Klaipėda – sena lietuvių žemė už Lietuvos valstybės ribų

1252 m. Klaipėdoje įsitvirtino Vokiečių ordino riteriai: iš pradžių Livonijos, o vėliau (nuo 1328 m.) – Prūsijos. 1525 m. Klaipėda atiteko pasaulietinei Prūsijos kunigaikštystei, kuri 1701 m. virto karalyste, o galiausiai – Vokietijos imperija. Atrodytų, didžioji šio miesto ir krašto istorijos dalis susijusi su vokiečiais. Bet taip nėra.
Prūsijos valdžioje gyvavusi Mažoji Lietuva nuo XVI a. buvo svarbus lietuvių kultūros židinys, kuriame lietuviškų knygų buvo išleidžiama netgi daugiau nei Didžiojoje Lietuvoje. Ir nors pati Klaipėda ilgą laiką nebuvo svarbiausias šio krašto kultūros centras, jos lietuviškumas nekėlė abejonių bent jau nuo Vytauto Didžiojo laikų.
1413 m., vykstant ginčams dėl Žemaitijos priklausomybės ir ribų, Lietuvoje lankėsi Vengrijos ir Romėnų karaliaus Zigmanto Liuksemburgiečio siųstas arbitras Benediktas Makra. Išnagrinėjęs lietuvių ir kryžiuočių ginčo dėl Žemaitijos ribų argumentus, jis gegužės 3 d. paskelbė išvadą, kad daugiausiai ginčų kėlusios Veliuonos ir Klaipėdos pilys yra Žemaitijoje ir turi priklausyti Lietuvai.
Taigi tuo metu buvo pirmą kartą iškeltas reikalavimas Klaipėdą prijungti prie Lietuvos, o ir pati Klaipėda Benedikto Makros paliktuose dokumentuose pirmą kartą įvardyta ne tik vokišku Memelio, bet ir lietuvišku Klaipėdos vardu. Deja, nepaisant to, 1422 m. Melno taikos derybose Lietuvai pavyko atgauti tik Veliuonos–Jurbarko ruožą.

Pirmojo pasaulinio karo pasekmė – vokiečiai netenka Klaipėdos

Vokietijai pralaimėjus Pirmąjį pasaulinį karą, 1919 m. birželio 28 d. sudaryta Versalio taikos sutartimi Klaipėdos kraštas buvo atskirtas nuo Vokietijos ir pavestas laikinai administruoti Prancūzijai. Klaipėdos krašto atskyrimas per derybas buvo motyvuojamas tuo, kad krašto gyventojų daugumą sudarė ne vokiečiai, o lietuviai. Tačiau tai buvo padaryta ne tiek Lietuvos, kiek Lenkijos naudai.
Tuo metu Lenkijos politikai dar nebuvo atsisakę minčių sukurti Lenkiją Abiejų Tautų Respublikos ribose, o Versalio taikos derybose didžiausią įtaką turėjusi Prancūzija rėmė Lenkiją. Klaipėdos krašto likimas galutinai turėjo būti išspręstas tada, kai paaiškės Lietuvos statusas. Lietuvai sudarius federaciją su Lenkija, Klaipėdos prijungimas prie Lietuvos nebūtų kėlęs sunkumų. Tad Klaipėda, nuo Vokietijos atskirta, bet prie Lietuvos neprijungta, tapo viena iš Lietuvos šantažavimo priemonių.
Klaipėdos krašto lietuvių veikėjai jau seniai pasisakė už Mažosios Lietuvos ar bent Klaipėdos krašto susijungimą su Lietuva. Dar prieš prasidedant Versalio taikos deryboms, 1918 m. lapkričio 30 d., Prūsų Lietuvos Tautinė Taryba paskelbė Tilžės Aktą. Jame, remiantis tautų apsisprendimo teise, buvo reikalaujama Mažąją Lietuvą prijungti prie Didžiosios Lietuvos.
Vokietijos pralaimėjimas Pirmajame pasauliniame kare leido tikėtis, kad toks reikalavimas gali būti patenkintas, bet po Versalio taikos sutarties galima buvo kalbėti tik apie Klaipėdos kraštą. 1920 m. vasario 21 d., praėjus devynioms dienoms nuo vokiečių kariuomenės išvedimo iš Klaipėdos krašto, Prūsų Lietuvos Tautinė Taryba paragino prijungti Klaipėdos kraštą prie Lietuvos, o dar po savaitės jos atstovai buvo kooptuoti į Lietuvos Tarybą.
1921 m. lapkričio 11 d. Lietuvos Steigiamasis Seimas nutarė prijungti Klaipėdą prie Lietuvos. Šį nutarimą ėmėsi įgyvendinti 1922 m. gruodžio 22 d. sudarytas Vyriausiasis Mažosios Lietuvos gelbėjimo komitetas. 1923 m. sausio 9 d. jis pradėjo sukilimą, o sausio 19 d. paskelbė Klaipėdos krašto prisijungimo prie Lietuvos deklaraciją. Dar viena svarbi tarpinė data – sausio 15-oji, kai Lietuvos remiami sukilėliai užėmė prancūzų administruojamą Klaipėdą. Ji minima kaip Klaipėdos diena.

Visą publikacijos tekstą skaitykite savaitraštyje “Veidas”, pirkite žurnalo elektroninę versiją http://www.veidas.lt/veidas-nr-3-2013-m internete arba užsisakykite “iPad” planšetiniame kompiuteryje.

90 metų prabėjo nuo dienos, kuomet įvyko Klaipėdos kraštui lemtingas laisvės manifestas. Painiuose Lietuvos istorijos vingiuose 1923 m. sausio 15-oji žymi svarbiausią savarankišką tarpukario Lietuvos politinį ir karinį žingsnį – Klaipėdos krašto sukilimą, lėmusį Mažosios Lietuvos prijungimą prie likusios valstybės dalies.

Šiais metais jubiliejinė sukilimo sukaktis klaipėdiečius suburs Klaipėdos koncertų salėje. Sausio 15 d., 18 val. čia įvyks iškilmingas minėjimas bei Mažosios Lietuvos simfoninio orkestro koncertas, leisiantis išgirsti ir širdimi pajusti Klaipėdos krašto istorijos ir kultūros virsmo procesus.

90-ųjų sukilimo metinių proga Klaipėdos valstybinio muzikinio teatro rengiamas koncertas, pasak jo organizatorių, šiemet išsiskirs ypatinga menine sinteze. Sujungus praėjusių amžių Klaipėdos krašto gyventojų kultūrinį palikimą bei šiuolaikinės kūrybos elementus, renginyje žiūrovams bus atskleistas Klaipėdos, nuo seno laikytos pažangos miestu, identitetas.

Įprasmindami koncerto idėją – skirtingų kartų integralumą – iškilmingam sausio 15-sios minėjimui skirto koncerto programą pristatys Klaipėdos valstybinio muzikinio teatro orkestro vyriausiasis dirigentas Dainius Pavilionis ir Mažosios Lietuvos simfoninio orkestro iniciatorius ir meno vadovas Stanislavas Domarkas. Scenoje taip pat pasirodys solistės Inesa Linaburgytė (mecosopranas, sopranas), Valerija Balsytė (sopranas), birbynininkas Egidijus Ališauskas bei Klaipėdos valstybinio muzikinio teatro choras.

Pasak dirigento D.Pavilionio, koncerto programa yra sudaryta iš įvairaus laikmečio užsienio ir Lietuvos kompozitorių kūrinių, kurie chronologiškai atliepia svarbiausius Klaipėdos krašto istorinius momentus.

„Koncertą pradėsime ryškiausių vokiškosios kultūros atstovų muzika, tuomet pereisime prie lietuvių kompozitorių kūrybos, kurie įvairiu metu gyveno ar kūrė Lietuvos pajūryje: tai Eduardas Balsys, Stasys Šimkus, Balys Dvarionas, Juozas Naujalis ir, žinoma, vienas ryškiausių šiuolaikinių klaipėdiečių kompozitorių – Alvydas Remesa“, – vardijo D.Pavilionis.

Koncerte skambės dvi L.van Bethoveno uvertiūros, R.Vagnerio Sentos baladė iš operos „Skrajojantis olandas“. Klausytojai išgirs Eduardo Balsio koncertą smuikui su orkestru ir ištraukas iš kompozitoriaus opuso-baleto „Eglė žalčių karalienė“ bei kino filmo „Adomas nori būti žmogumi“. Sielą virpins Balio Dvariono Dalios arija iš operos „Dalia“, bene žymiausia kompozitoriaus solinė daina „Žvaigždutė“ bei Alvydo Remesos „Melodija“ birbynei ir orkestrui. Jubiliejinį minėjimo vakarą vainikuos nacionalinio sąmonėjimo simboliu tapęs Stasio Šimkaus Mažosios Lietuvos himnas „Lietuviais esame mes gimę“ bei lietuvių muzikos patriarcho Juozo Naujalio „Lietuva brangi“. Iškilmingą koncertą papildys istorinių sausio 15-osios momentų bei tuometinės Klaipėdos vaizdo projekcijos, kurios šlovingos muzikos fone bus rodomos viso renginio metu.

90-ųjų Klaipėdos krašto prijungimo prie Lietuvos metinių proga bus atgaivintas ir Mažosios Lietuvos simfoninio orkestro vardas, kurio pirmasis koncertas uostamiestyje įvyko dar 1993 metais.

Anot vienintelio simfoninio orkestro ne tik Klaipėdoje, bet ir visame Vakarų Lietuvos regione iniciatoriaus ir meno vadovo, dirigento Stanislavo Domarko, Mažosios Lietuvos simfoninio orkestro vardas gimė tuomet, kai Klaipėdos valstybinio muzikinio teatro orkestras pradėjo ruošti atskiras stambias simfonines programas, koncertuoti su žymiais Klaipėdos ir šalies muzikais, vykti į gastroles užsienyje.

„Ilgainiui tai tapo Muzikinio teatro orkestro simboliniu pavadinimu, naudojamu tik išskirtinėmis progomis. Mums jis visuomet buvo susijęs su pasididžiavimu Mažosios Lietuvos kultūriniu palikimu ir priklausymu šio krašto muzikų bendruomenei“, – sakė S.Domarkas.

Pirmosiomis sausio dienomis į Klaipėdos valstybinį muzikinį teatrą sugrįžta projekto „Pietų Baltijos nepriklausomo teatro akademija (BAIT): socialinių pokyčių link“ dalyviai – jaunimas iš Lenkijos, Švedijos bei Lietuvos. Sausio 7 d., 18 val. Klaipėdos valstybiniame muzikiniame teatre jie pristatys projekto BAIT pirmųjų mokomųjų metų premjeras – keturis viešus pasirodymus. Žiūrovai turės galimybę juos stebėti nemokamai.

„Pietų Baltijos nepriklausomo teatro akademija“ (BAIT) – tai teatrinis mokomasis projektas, kurį finansuoja Europos Sąjungos Pietų Baltijos programa. Projekte dalyvauja daugiau kaip 40 studentų iš skirtingų Pietų Baltijos regiono šalių. Trejus metus truksiančią mokymo programą sukūrė ir įgyvendina Lenkijos Sopoto „Stage-Off de BICZ“ – nevyriausybinė organizacija, priklausanti Baltijos menininkų agentūrai.

Šiuolaikinė aktorystės mokykla

Kasmet „Pietų Baltijos nepriklausomo teatro akademijos“ mokomieji metai yra baigiami projekte dalyvaujančių studentų pasirodymais. Šių metų BAIT premjeros buvo sukurtos remiantis literatūros kūriniais.

Sausio 7 dieną Muzikiniame teatre žiūrovams bus parodyti keturi pusvalandžio trukmės pasirodymai – improvizacija „Pasaulis“ (rež. Ramūnas Kaubrys, vaidina lietuvių studentų grupė), Fiodoro Dostojevskio „Pupa“, (rež. Ewa Ignaczak, vaidina lenkų studentų grupė), ištraukos iš Julijaus Slovatskio dramos „Kordijanas“ (rež. Bartoszas Zaczykiewiczas, vaidina lenkų studentų grupė) ir pasirodymas Edgaro Alano Po poemos „Varnas“ motyvais (rež. Rūta Bunikytė ir studentai, vaidina tarptautinė lietuvių, lenkų ir švedų grupė).

Pasak lenkų režisieriaus Bartoszo Zaczykiewiczo, spektaklio Julijaus Slovackio dramos „Kordijanas“ motyvais sukūrimą paskatino „Pasiruošimo“, „Baimės ir vaizduotės“, taip pat „Beprotnamio“ scenos. Nors šios scenos tarsi sudaro atskirą vienetą, jos leidžia susidaryti įspūdį apie visą dramą.

„Spektaklio formos paieškų esmė – bandyti atrasti būdą suprasti originalios Julijaus Slovackio teatrinės kalbos vaizdingumą ir jį suderinti su šiuolaikinių aktorių jautrumu, lavinant jų vaidybos įgūdžius“, – aiškino B. Zaczykiewiczas.

Klaipėdos valstybinio muzikinio teatro režisierės Rūtos Bunikytės teigimu, bendras jos ir projekto dalyvių pasirodymas Edgaro Alano Po poemos „Varnas“ motyvais buvo sukurtas remiantis fizinio teatro principais: „Pasirodymo metu buvo sukurtos flash scenos. Kiekvienas studentas yra atskiros dalies režisierius. Komandinio darbo užduotis – kartu sukurti vienos susiskaldžiusios asmenybės istoriją“.

Projektas rengia būsimus socialinius animatorius

Klaipėdos valstybinis muzikinis teatras – vienas iš projekto partnerių. BAIT projekte taip pat dalyvauja Klaipėdos universiteto Menų fakulteto, Stasio Šimkaus koncervatorijos bei kitų Lietuvos mokslo įstaigų studentai ar absolventai, studijas jau baigę specialistai iš Lenkijos ir Švedijos. Projekto dalyvių amžius – 18-25 m.

„Socialinis animatorius – tai kūrėjas, socialinę aplinką absorbuojantis per save ir savimi, – teigia Klaipėdos valstybinio muzikinio teatro vadovas, režisierius Ramūnas Kaubrys. – Stebėti, stebėtis ir stebinti – tai trys svarbiausios socialinio animatoriaus savybės bei trys kūrybiškumo kriterijai, lemiantys socialinius pokyčius. Teatro menas šiame kontekste veikia kaip efektyvus meno terapijos būdas, gebantis „atverti“ daugybę be galo skirtingų žmonių.“

Lietuvoje pirmaisiais „Pietų Baltijos nepriklausomo teatro akademijos“ metais vykusias įvairių disciplinų paskaitas vedė Klaipėdos meno profesionalai ir svečiai iš kitų Lietuvos miestų: režisierius Gytis Padegimas, mimas Aleksas Mažonas, režisierius Ramūnas Kaubrys, dainininkės Aurelija Dovydaitienė ir Kristina Jatautaitė, šokėjai Giedrė Šidlauskė, Mantas Černeckas ir Petras Lisauskas, kompozitorė Nijolė Sinkevičiūtė, aktorius Karolis Makauskas.

Projekto pabaigoje studentai patys įgyvendins panašaus pobūdžio projektus. Tapę socialiniais animatoriais, jie gebės organizuoti ir įgyvendinti socialiai paveikius ir įvairioms žmonių grupėms naudingus teatrinius užsiėmimus.

SEB bankas prisideda prie pirmojo Baltijos šalyse tarptautinio konteinerių skirstymo centro Klaipėdos uoste statybų – krovos bendrovei „Klaipėdos Smeltė“ suteikė 32,5 mln. eurų ( apie 112 mln. litų) paskolą. Šios lėšos bus skirtos specialiai krovos įrangai pirkti ir įrengti. Pastačius modernų krovinių skirstymo centrą į Klaipėdos uostą tikimasi pritraukti didžiuosius konteinerinius laivus iš Pietų ir Šiaurės Amerikos, kitų tolimųjų šalių ir uosto krovos apimtis padidinti iki keturių kartų.

„Tokio krovinių skirstymo centro nėra nei Latvijoje, nei Estijoje, todėl šis projektas Lietuvai ir Klaipėdos uostui suteikia didelį konkurencinį pranašumą plečiant laivybos sektoriaus veiklą ir didinant krovinių tranzitą per Klaipėdos uostą. Be to, bus sukurta ne vienas šimtas naujų darbo vietų. Atsižvelgdami į tai ir suteikėme reikiamą projektui finansavimą“, – sakė Aivaras Čičelis, SEB banko prezidento pavaduotojas ir Verslo bankininkystės tarnybos direktorius.

Artėjantį savaitgalį Klaipėdos valstybinio muzikinio teatro publikos laukia susitikimas su Maskvos Didžiojo teatro tenoru Olegu Dolgovu.

Gruodžio 29 d. „Naujametiniame Operissimo“ koncerte drauge su teatro solistais ir orkestru O. Dolgovas klausytojams dovanos gražiausių pasaulio operų arijas. Gruodžio 30 d. G. Verdi operoje „Traviata“ jis pasirodys Alfredo, kilmingo jaunuolio, kurio širdį pavergė žavinga kurtizanė, vaidmenyje.

Saulėto balso tenorą Olegą Dolgovą vadina vienu perspektyviausių jaunosios kartos rusų vokalo mokyklos atstovų. Jau savo karjeros pradžioje Olegas Dolgovas tapo Rusijos tenorų konkurso laureatu. Vėliau tokio pat pripažinimo sulaukė konkursuose užsienyje.

Galinos Vyšnevskajos operinio dainavimo centro auklėtinio, Maskvos Didžiojo ir „Naujosios operos“ teatrų solisto repertuare – ryškiausi operų vaidmenys, daugybė kamerinės muzikos kūrinių. Tarp įsimintiniausių vaidmenų O. Dolgovas išskiria Chosė G. Bizet operoje „Karmen“, Hercogą G. Verdi „Rigolete“, Vodemoną P. Čaikovskio operoje „Jolanta“ ir kitus. Pasak solisto, jam arčiausiai širdies –kone visos G. Verdi operos.

Olegas Dolgovas gimė 1972 m. Brianske. Menininko gabumai išryškėjo jau ankstyvoje vaikystėje. Kaip pats sako, jis nuolat buvo supamas dviejų mūzų: muzikos ir dailės.

„Kuomet man sukako septyneri, pradėjau lanktyti dailės ir dainavimo studiją. Bėgant laikui, noras piešti manyje vis stiprėjo, tačiau įstoti į Maskvos Surikovo dailės institutą nepavyko. Tuomet vėl ėmiau dainuoti, studijuoti vokalo išvykau į Maskvą. Pirmieji mokslo metai Maskvos valstybinėje konservatorijoje buvo ypač sudėtingi – stipendijos gyvenimui sostinėje nepakako. Norėdamas papildomai užsidirbti, laisvu nuo studijų metu piešdavau portretus“, – prisimena solistas.

Šiandien kviečiamas kurti vaidmenis bei koncertuoti įvairiuose Europos ir pasaulio teatruose, O. Dolgovas pagrindiniais operos solisto kokybės kriterijais išskiria balsą, atlikimo techniką, išvaizdą, protą ir… nuoširdumą.

„Scenoje solistas turi būti nuoširdus, kaskart dainuoti visa širdimi – publika tai pajus ir įvertins, o koncertas ar spektaklis taps nuolat atsinaujinančių jausmų ciklu“, – įsitikinęs O. Dolgovas.

Premjeriniu teatralizuotu koncertu „Sapnai apie Brodvėjų“ Klaipėdos valstybinis muzikinis teatras pradės šventinių renginių ciklą.

Gruodžio 29, 30 dienomis jį vainikuos koncertas „Naujametinis Operissimo“ bei G. Verdi opera „Traviata“, kuriuose publika išgirs Maskvos didžiojo teatro tenorą Olegą Dolgovą. Gruodžio 31-ąją teatras savo svečius pakvies į valsų karaliumi tituluojamo J. Strauss muzikos vakarą spektaklyje „Štrausiana“.

Brodvėjus įkvepia didesniems tikslams

„Brodvėjus – tai prekės ženklas. Tai ne tik teatras, bet ir aktorystės mokykla, gyvenimo būdas, – mano koncerto „Sapnai apie Brodvėjų“ scenarijaus autorė ir režisierė Rūta Bunikytė. – Todėl gimė svajonė bent šiek tiek prie jo prisiliesti“.

Anot jos, koncertas „Sapnai apie Brodvėjų“ nebus amerikietiško miuziklo kopija. Tačiau  svarbiausi jo elementai – vaidyba, dainavimas ir šokis – neabejotinai išliks. Koncerte skambės visiems gerai žinomų miuziklų ištraukos, kurias sujungė įkvepianti siužeto linija.

„Kiekvienas aktorius, daininkas, šokėjas kasdien susiduria su įvairiais uždaviniais. Tačiau pagrindinis visų mūsų tikslas – pranokti save. Tai ir yra mūsų sapnas apie Brodvėjų“, – sako R. Bunikytė.

Dviejų dalių teatralizuotame koncerte klausytojai išgirs ištraukas iš John Kander miuziklo „Kabaretas“, W. Herm „Hello, Dolly“, Cy Coleman „Mieloji Čariti“, F. Loesser „Kaip daryti karjerą“, R. Pauls „Sesuo Kerė“, Cole Porter “Bučiuok mane, Keiti” ir kitų kūrinių. Scenoje pasirodys Klaipėdos valstybinio muzikinio teatro orkestras, solistai, choro daininkai ir baleto šokėjai. Šventinį teatro koncertą dar kartą bus galima išvysti gruodžio 22 dieną.

Viešės „saulėto balso“ tenoras

Paskutinį besibaigiančių metų savaitgalį Klaipėdos valstybiniame muzikiniame teatre viešės vienu perspektyviausiu Maskvos didžiojo teatro tenoru vadinamas operos solistas Olegas Dolgovas. Gruodžio 29 d. „Naujametiniame Operissimo“ koncerte drauge su Klaipėdos valstybinio muzikinio teatro solistais ir orkestru jis publikai dovanos gražiausių pasaulio operų arijas. Gruodžio 30 d. G. Verdi operoje „Traviata“ O. Dolgovas pasirodys Alfredo, kilmingo jaunuolio, kurio širdį pavergė žavinga kurtizanė, vaidmenyje.

Olegas Dolgovas yra jaunosios kartos rusų vokalo mokyklos atstovas. Gimęs 1972 m. Brianske, solistas akademinio dainavimo meno mokėsi Maskvos valstybinėje konservatorijoje. Ją baigęs, tobulinosi Galinos Vyšnevskajos operinio meistriškumo mokykloje. Jau savo karjeros pradžioje Olegas Dolgovas tapo Rusijos tenorų konkurso laureatu. Vėliau tokio pat pripažinimo sulaukė konkursuose užsienyje.

„Saulėto balso“ tenoro O. Dolgovo repertuare – ryškiausi operų vaidmenys, daugybė kamerinės muzikos kūrinių. Solistas yra sukūręs vaidmenis Maskvos didžiąjame teatre, Italijos „La Scala“ teatre bei kitose Rusijos, Vakarų  Europos, Amerikos teatrų scenose.

Gruodžio 31 d. uostamiesčio muzikinis teatras paskęs J. Strauss muzikos sukūryje. Naujųjų išvakarėse pilnomis saujomis pasisemti gyvenimo džiaugsmo, tikėjimo ir laimės pojūčio gyventi žiūrovai kviečiami į šokio ir vokalinės muzikos spektaklį „Štrausiana“.

Artėjantį savaitgalį, lapkričio 29, 30 ir gruodžio 1 dienomis, Klaipėdos valstybinis muzikinis teatras žiūrovus pakvies į ryškiausią ir populiariausią šių metų teatro spektaklį – legendinį kompozitoriaus Viačeslavo Ganelino ir poeto Sigito Gedos miuziklą „Velnio nuotaka“.

Spektaklio režisierius Kęstutis S. Jakštas, dirigentas Dainius Pavilionis, solistai Judita Butkytė, Jeronimas Milius, Deividas Norvilas ir kiti pabrėžia: ši „Velnio nuotaka“ – ypatinga. Tai bus pirmasis miuziklo pastatymas profesionalaus teatro scenoje. Todėl jame publika išgirs ne tik puikią šio žanro muziką, bet ir pamatys daug naujų dramaturginių „Velnio nuotakos“ pusių.

Ragina ieškoti paslėptų prasmių

1972 metais Kazio Borutos apysakos „Baltaragio malūnas“ motyvais sukurto pirmojo lietuviško miuziklo ekranizacija sulaukė begalinio žiūrovų dėmesio ir populiarumo. 2003-aisiais „Velnio nuotaka“ prisikėlė Vilniaus Vingio parke, vėliau – Panevėžio oro uoste, didžiųjų miestų pramogų arenose. Tačiau į profesionalaus teatro sceną ji įžengė pirmąkart.

„Kai pirmąkart susidūriau su „Velnio nuotaka“, didžiausia mano svajonė buvo ją parodyti teatre. Bet, tiesą sakant, ilgą laiką neįsivaizdavau, kaip tą padaryti – teatro scenai ši medžiaga sunkiai pritaikoma. Atrodo, jog dabar mano svajonė išsipildys“, – džiaugsmo prieš premjerą neslėpė miuziklo režisierius ir inscenizacijos autorius Kęstutis S. Jakštas.
Anot jo, „Velnio nuotakos“ pastatymo uostamiesčio muzikiniame teatre nereikėtų tapatinti su kino filmu, juo labiau – su komercinėmis „Velnio nuotakos“ versijomis. „Tai bus kardinaliai kitoks meninis produktas“, – akcentavo režisierius.

K. S. Jakštas teigė spektaklyje sąmoningai atsisakęs tiesmukiškų simbolių. Jame daug metaforų, todėl publika turi galimybę susimąstyti ne tik apie žmogaus likimo vingius, bet ir apie mūsų tautos mentalitetą. „Žiūrovui ši miuziklo interpretacija siekia parodyti lietuvių liaudies kodą. Tai, kaip mes mokame linksmintis, pasijuokti iš savęs ir iš kitų, ironizuoti, aistringai mylėti ir nekęsti, kovoti už savo laimę ir tada, kai mūšis pralaimėtas, žodžiu – pilnakraujiškai gyventi ir tikėti. Ir jeigu žiūrovas spektaklyje atpažins save ar savo artimą – tikslas bus pasiektas“.

Subūrė didelę komandą

„Tiek finansiniu, tiek ir teatro bei kviestinių atlikėjų skaičiaus ir užimtumo požiūriu, „Velnio nuotaka“ – didžiausia ir svarbiausia 2012-ųjų Klaipėdos valstybinio muzikinio teatro premjera, – pabrėžė teatro vadovas Ramūnas Kaubrys. – Lietuvių autorių kūrybai mūsų teatro repertuare visuomet buvo skiriamas ypatingas dėmesys. Todėl džiaugiamės galėdami žiūrovus pakviesti į nacionalinį bene geriausią lietuvišką miuziklą“.

Apie spektaklio išskirtinumą byloja ir jo scenografija. Pažangi technika, kurią, anot miuziklo statytojų, sau leisti gali anaiptol ne visi teatrai – hidraulinės sistemos – padeda scenoje kurti skirtingas erdves.

„Jų pagalba mes nukeliaujam į dangų, atsiduriame žemėje ir pasineriame į požemį“, – pasakojo režisierius.

„Velnio nuotakos“ scenografijos autorė dailininkė Kotryna Daujotaitė Klaipėdos muzikinio teatro scenoje norėjo sukurti „švarią, išgrynintą erdvę su lietuvišku prieskoniu – tinklas, pelkė, šulinio rentinys, girnos, medis, linas… Ir visa tai supanti balta plevenanti visuma…“

Kaip niekad didelę kūrybinę grupę subūrusiame spektalyje žiūrovai išvys ne tik daugumą Klaipėdos valstybinio muzikinio teatro solistų, bet ir Girdvainio vaidmenį atliekantį Jeronimą Milių, Pinčiuko rolėje – Deividą Norvilą.

„Teatras neša prasmę, didelius ir gilius dalykus, todėl man jis yra visa galva aukščiau ir visada tikriau nei trumpalaikiai komerciniai projektai, – įsitikinęs Jeronimas Milius. – Kurdamas Girdvainio personažą teatre kai kurių dalykų savyje turėjau intensyviai ir nelengvai ieškoti. Priemiesčio berno tiesmukiškumas ir kartu nuoširdumas man, tikram miesčioniui, kurį laiką buvo tolimas. Kaip ir ta didelė emocijų amplitudė, kurią teko išgyventi – nuo džiaugsmingo paprastumo iki išprotėjimo“.

Atsižvelgiant į didelį publikos susidomėjimą, Klaipėdos valstybiniame muzikiniame teatre miuziklas „Velnio nuotaka“ bus rodomas ir pavasario sezone: vasario, balandžio ir gegužės mėnesiais.

Šį penktadienį Klaipėdoje duris griausmingai atveria naujas kokteilių baras „Haze“. Stilinga vieta iškilmių vakarą klaipėdiečius ir miesto svečius kviečia išvysti uždegančius didžėjų, perkusininkų ir go-go šokėjų pasirodymus bei įvertinti baro kokteilius ir patiekalus.

Vakaro programoje – didžėjų Dj Sun, Eddy5, Doari, Rackel pasirodymai, unikalus „Drum party“ perkusijos būgnų šou bei uždegantys go-go merginų šokiai. Atidarymo vakarėlyje kokteilių baro svečių laukia malonios staigmenos.

Renginio metu vyks loterija – burtų keliu bus išrinktas vienas iš vakarėlio svečių, kuris visą vakarą nemokamai vaišinsis gėrimais.

„Kokteilių baro lankytojams siūlysime 40-50 kokteilių rūšių. Baro vilkų teigimu, tobulėjimui ir naujovėms ribų nėra, todėl mūsų meniu turėtų nuolat atsinaujinti“, – garantuoja baro savininkai Lina ir Kęstutis Vaišvilai.

Baro lankytojai meniu ras kokteilius „Cosmopolitan“, „Strawberry Mojito“, „Bellini“, „Blue Lady“, „Pink Dream“ ir pripažinimo Lietuvoje bei užsienyje sulaukusį „Stroh „60“ Fruits“. Šio kokteilio autorius barmenas Julius Melnickis ir suksis už „Haze“ baro. J. Melnickis praėjusiais metais Klaipėdoje vykusiame barmenų čempionate užėmė I vietą.

Baro savininkų teigimu, dėmesys bus skiriamas ne tik gėrimų, bet ir užkandžių meniu, jis bus nuolat papildomas naujais patiekalais. Iki vėlyvos nakties baro virtuvė siūlys paskanauti 10-12 rūšių užkandžiais.

Iki 150 žmonių talpinančiame bare „Haze“ bus ne tik siūloma paragauti išskirtinių kokteilių, bet ir dalyvauti teminiuose vakarėliuose, vynų degustacijose. Planuojama, kad kiekvieną šeštadienį kokteilių bare vyks didžėjų pasirodymai ar gyvos muzikos vakarai. Baro svečių kaskart lauks vis kitos akcijos „Vakaro kokteilis“, „Vakaro patiekalas“, kurių metu už specialią kainą bus siūloma gėrimų ir užkandžių.

Kokteilių baro savininkai tikisi, kad stilingas interjeras, jauki atmosfera, įdomi vakaro programa ir nuolat papildomas meniu barą „Haze“ pavers mėgiama jaunimo pasilinksminimo vieta.

Naujasis kokteilių baras „Haze“ įsikūrė uostamiesčio Danės g. 15, o pirmiesiems lankytojams duris atvers penktadienį, lapkričio 23 d., 20 val. Į renginį bus įleidžiami tie asmenys, kurių apranga atitiks kokteilių vakarėlio aprangos kodą.

Lapkričio 15-17 d. Klaipėdoje, „Švyturio menų doke“ (Naujoji Uosto g. 3) duris atvers Teatro elingas: naująją renginių seriją pradės jaunų ir ambicingų uostamiesčio teatro kolektyvų projektai, tarp jų – dvi premjeros. Savitumo siekiantys ir paieškoms atviros publikos ieškantys jaunieji profesionalai kviečia pamatyti skirtingus spektaklius – savo kūrybinius manifestus.

Anot „Švyturio menų doko“ steigėjo, režisieriaus, Teatro elingo projekto iniciatoriaus Vaido Kvedaro, publikai norima suteikti progą susipažinti su jaunųjų uostamiesčio scenos menų profesionalų kūryba ir planais.

Režisieriaus pastebėjimu, nors meno specialistų rengimas – viena iš Klaipėdos tradicijų, absolventams progų ir erdvių pristatyti savo kūrybinę produkciją mieste nėra gausu. Ką jau kalbėti apie kitokius iššūkius: studijų metais neužsmezgusiems tvirtų profesinių kontaktų, perspektyvos įsidarbinti kurioje nors kultūros įstaigoje bei pristigusiems ryžto veikti savarankiškai tenka svarstyti skaudų pasirinkimą visai atsisakyti kūrybinės profesijos ir rinktis „žemišką“ darbą.

„Norime ne tik pasidžiaugti tais, kurie neišsigąsta sunkumų, neišsižada savo pasirinkimo ir kursto savyje kūrybinę ugnį, bet ir suteikti jiems galimybę pristatyti savo darbus“, – sakė V. Kvedaras. Idėja sulaukė palaikymo: jaunųjų uostamiesčio teatralų kūrybai skirtas renginių savaitgalio projektas pelnė Klaipėdos miesto savivaldybės paramą pagal Jaunimo programą.

Apie tikrumą ir iliuzijas – su Roisin Murphy muzika

Lapkričio 15 d., ketvirtadienį, 19 val. dainininkės Roisin Murphy muzikos intepretaciją „Geroji ir išvirkščioji pusės“ pristatys prieš dvejus metus įsikūręs Memelio teatras. Anot jo vadovės bei naujojo mados ir šokio spektaklio režisierės Rūtos Bunikytės, tai dar vienas jos mėgstamo tarpdisciplinio žanro darbas. Choreografas Karolis Barčius, statydamas spektaklį, dirbo su kūrybingų uostamiesčio šokėjų komanda: Rasa Želnyte, Jolanta Milčiene, Artūru Ženčiumi ir Mantvydu Žilinsku. Juos papildys aktorius Karolis Makauskas.

Spektaklio pavadinimas sufleruoja kūrėjų gvildenamą mūsų iliuzijų ir tikrovės susidūrimą, primenantį skirtumą tarp siuvinio pusių. Progą naujai jį įvertinti suteiks specialiai šiam projektui sukurti futuristiniai kostiumai, kurių kiekvienas gali būti tiesiog scenoje modifikuotas į bent penketą skirtingų variantų – jaunosios dizainerės, Vilniaus dailės akademijos absolventės Gretės Petkevičiūtės fantazijos ir darbo vaisius.

Prieš dvejus metus publikai pristatęs šiuolaikinį miuziklą „(ne)Laimingi žmonės“ pagal Kate Bush dainas, Memelio teatras laikosi pasirinktos krypties – kurti spektaklių, pristatančių iškilias šiuolaikinės kultūros asmenybes, ciklą. Ir kartu primena, kad šie darbai nėra iliustracijos arba žymių kūrėjų mėgdžiojimas. „Vadinčiau šiuos darbus mūsų interpretacija arba įspūdžių vizualizacija, inspiruota pasirinktos asmenybės“, – teigia R. Bunikytė. Tai – viena iš priežasčių, kodėl tarp spektaklio kūrėjų šiuosyk yra ir klaipėdietis muzikantas, garso inžinierius, elektroninės muzikos projekto „Driezhas“ įkūrėjas Kristijonas Lučinskas: iš R. Murphy dainų ir savo muzikos jis sukūrė spektaklio garso takelį.

Kūno perkusija ir mistiniai ritualai

Pavasarį savarankiško Klaipėdos jaunimo teatro statusą įgijusi režisieriaus, aktoriaus ir teatro pedagogo Valentino Masalskio suburta trupė lapkričio 16 d., penktadienį, 18 val. pakvies iškart į du spektaklius – „Žinią“ ir misteriją „Už linijos“.

Aktyviai į uostamiesčio kultūrinį gyvenimą įsiliejusi gausi jaunų aktorių komanda, kurią gali išvysti dalyvaujant įvairiuose renginiuose, ypač – netradiciniuose miesto aktyvinimo, meno akcijose ir kituose projektuose, Teatro elingo publikai vakaro metu pristatys rečiau rodomus savo spektaklius, režisuotus V. Masalskio. Spektaklių kompozitore – Nijolė Sinkevičiūtė, dailininkė ir scenografė – Renata Valčik, juose vaidina gausi Klaipėdos jaunimo teatro trupė.

„Žinia“ – veržlumu trykštantis šaukinys, kuriame susilieja skudučiai, savadarbiai būgnai, kūno perkusija, ritmas ir dainos. Mačiusieji šį spektaklį vieningi: tai – tikras energijos užtaisas, neribotų kūrybinio kolektyvo galimybių ir pedagogo indėlio iliustracija, žavinti darna ir polėkiu.

„Už linijos“ – misterija, arba scenoje kuriamas ritualas. Juo siekiama atkartoti pasaulio cikliškumą: nenutrūkstamą jo kūrimo tėkmę ir susidūrimą su riba, kurią peržengus įvyksta susinaikinimas.

Sveikas požiūris su juodu humoru

Dar vieną premjerą lapkričio 17 d., šeštadienį, 18 val. pristatys trečiuosius metus gyvuojantis Apeirono teatras, šį rudenį iš neformalios bendraminčių grupės tapęs savarankiška įstaiga. Naujajame spektaklyje „Fliuchšteino moterys“ pagal filosofo, teologo ir psichoterapeuto Davido Madseno romaną „Sapnų dėžutė“ nagrinėjama kasdienybės absurdo supamo individo pasaulėjauta.

Barokine juodąja komedija vadinamas britų autoriaus kūrinys inspiravo režisierę Gretą Kazlauskaitę eksperimentinei komedijai su tragedijos motyvais. „Kokią ribą pasiekė visuomenė, kur asmenybė, turinti sveiką ir šviesų požiūrį, ima abejoti visa ko tikrumu?“ – klausia spektaklio kūrybinė komanda.

Anot G. Kazlauskaitės, situacijoje, kai išpažįstančiajam žmogiškumo idealus tenka svarstyti, ar jis yra „normalus“, tenka rinktis – pritapti prie aplinkos arba kovoti su vėjo malūnais. „Fliuchšteino moterys“ – apie tai, kas nutinka pasirinkus drąsesnį kelią.

Spektaklyje vaidina Eglė Šimėnaitė, Gerda Surgautaitė, Kornelija Krasilnikovaitė, Agnė Stalaučinskytė, Eglė Kazickaitė, Aiva Krupelytė, Viktorija Kriučkovaitė, Živilė Beniušytė, Erika Kubiliūtė.

Ši premjera Apeirono teatro repertuare – jau ketvirtoji. Aktyvių ir ambicingų jaunųjų kūrėjų komanda, puoselėjanti diskursyvinio teatro, kuris nuosekliai plėtotų savo teminę liniją ir ugdytų režisierius ir aktorius kaip vienodai svarbius sceninio vyksmo dalyvius, siekia publikai siūlyti alternatyvą Lietuvoje egzistuojančioms teatro organizacinėms formoms ir kūrybiniams sprendimams.

Bilieto į vieną Teatro elingo vakarą kaina perkant iš anksto – 20 Lt, abonemento kaina – 45 Lt.

Bilietai – „Tiketoje“.