Jau šį šeštadienį, gegužės 19 dieną, 18.30 val. klasikinės muzikos gerbėjai Klaipėdos valstybiniame muzikiniame teatre turės progą išgirsti šlovingąją G. Verdi operą „Traviata“. Tiesa, šį kartą ji bus kitokia nei įprastai – dvelkianti egzotika ir pietietišku temperamentu.

Naujai interpretuoti tragišką pagrindinių veikėjų, Violetos ir Alfredo, meilės istoriją į Klaipėdą atvyko solistai iš saulėtosios Turkijos – Seda Andic ir Derhan Arabaci.

Klaipėdos valstybiniame muzikiniame teatre šeštadienio vakarą skambėsianti „Traviata“ – bene ryškiausias šių metų tarptautinio Jaunųjų talentų festivalio akcentas. Pagrindinius vaidmenis operoje atliks jauni, gabūs ir charizmatiški solistai, operinio dainavimo įgūdžius lavinantys Turkijos Cukurova Universiteto valstybinėje konservatorijoje. 22-ejų metų tenoras Derhan Arabaci G. Verdi „Traviatoje“ atliks XIX a. Paryžiaus aristokratų šeimos įpėdinio Alfredo vaidmenį. Pora metų vyresnė jo scenos partnerė, sopranas Seda Andic, įsikūnys į Violetą Valeri – Alfredo širdį pavergusią žavingą kurtizanę.
„Šie operos personažai mums gerai pažįstami. „Traviatos“ arijos yra vienos pirmųjų, kurias profesionaliai atlikome konservatorijos scenoje, – pasakojo D. Arabaci.– Tačiau Violetos ir Alfredo santykiai, jų meilė, emocijos yra tokios stiprios ir kartu sudėtingos. Scenoje mes ir mylime vienas kitą, ir nekenčiam, atgaulaujam, galiausiai ji miršta… Tai reikalauja stipraus emocinio pasirengimo. Daug kartų analizavome operos libretą, santykius su kitais personažais, todėl būdami scenoje iš tiesų gyvename tų žmonių gyvenimus.“
Kraštutines emocines patirtis G. Verdi operoje „Traviata“ akcentavo ir S. Andic. Merginos teigimu, Violetos vaidmuo technine ir emocine prasme yra itin sudėtingas. „Operoje Violeta labai emocinga, jautri – tokia, kokia iš tiesų yra Seda. Prieš kelis mėnesius ši opera skambėjo Turkijoje, Cukurova konservatorijoje. Finalinės scenos metu solistams pavyko pravirkdyti visus žiūrovus. Verkėme net ir mes, mokytojai! Šeštadienį turėsime galimybę įvertinti, ar Lietuvos publika tokia pat jautri“, – šmaikštavo Cukurova Universiteto konservatorijos direktorius ir jaunosios solistės mokytojas, profesorius Mustafa Bayik.
Turkijos Cukurova universiteto valstybinės konservatorijos studentai tarptautiniame festyvalyje užsienyje dalyvauja pirmą kartą. S. Andic ir D. Arabaci vaidybos mokytoja prof. Vania Batchvarova galimybę jauniems solistams pasirodyti profesionalaus muzikinio teatro scenoje vertino, kaip neįkainojamą patirtį. „Esame nuoširdžiai dėkingi teatro vadovui Ramūnui Kaubriui ir visai teatro trupei už tokį šiltą sutikimą“, -  sakė Jaunųjų talentų festivalio svečiai.

Gegužės 24 d., ketvirtadienį, 18 val. Memelio teatro miuziklas „(ne)Laimingi žmonės“ „(ne)Laimingi žmonės“ – vieno baro istorija. Kasvakar į jo sceną žengianti dainininkė yra įvairiausių gyvenimiškų istorijų liudytoja.

Siužetai kartojasi, žmonės keičiasi: vienišiai, meilės nekenčiantys ir save mylintys labiau už viską, kareiviai, laisvo elgesio merginos – jie visada užsuka į barą tam, kad už jo durų paliktų savo realų gyvenimą. Kiekvienas staliukas – vis kita gyvenimo istorija. Kas yra laimė? Kaip gyventi? Visada yra ir kitas pasirinkimas. Reikia tik išdrįsti jį pamatyti, siūlo miuziklo kūrėjai.

Gegužės 26 d., šeštadienį, 19 val. „IKRA savaitė“ finalinis uždarymo renginys: IKRA MADA ir I muzikinių vaizdo klipų konkurso IKRA LIKE apdovanojimų ceremonija!

Publika yra kviečiama į intriguojantį susitikimą su mada ir videomenu, dinamiškomis kūrybos sritimis. Mados renginio IKRA MADA ir I muzikinių vaizdo klipų konkurso IKRA LIKE sąjungos rezultatas – įspūdingas dizaino, muzikos ir videomeno šou.

Ant IKRA MADA podiumo kolekcijas pristatys žinomi uostamiesčio dizaineriai bei kūrybinį kelią pradedantys jų kolegos iš sostinės. Jų išmonės spektras aprėpia visą drabužių dizaino krypčių ir tendencijų įvairovę: nuo praktiškų ir klientų pasitikėjimą pelniusių sprendimų kasdienai iki stebinančių fantazijų, įgyvendintų netikėčiausiomis priemonėmis.

I muzikinių vaizdo klipų konkursas IKRA LIKE, kaip sufleruoja pavadinimas, pasitelkė populiariausio socialinio tinklo galimybes populiarinant tautiečių sukurtus vaizdo klipus. Trimatė grafika, humoras, netikėti techniniai sprendimai – Lietuvos klipų kūrėjai turi kuo nustebinti! Vakaro metu išvysite kompetentingos komisijos bei žiūrovų išrinktus geriausius konkurso klipus.

www.creativeklaipeda.lt – informacija

Išsamesnė informacija: www.creativeklaipeda.lt/ikra-savaite-2012

Juozo Miltinio dramos teatras gegužės 10-11 d. svečiuosis Klaipėdos Žvejų rūmuose. Klaipėdiečiai turi puikią progą išvysti režisieriaus Dainiaus Kazlausko premjerinį spektaklį „LAISVI DRUGELIAI“, kuriame kaip scenos aktorius debiutavo žinomas atlikėjas Mantas Jankavičius.

Pirmą kartą į gastroles keliaujantis spektaklis – puiki galimybė įvertinti ne tik M.Jankavičiaus aktorinius sugebėjimus, bet ir paklausyti gyvai atliekamų jo dainų. D. Kazlauskas kartu su M. Jankavičiumi vaidino didžiulio populiarumo sulaukusiame lietuviškame filme „Tadas Blinda. Pradžia“ ir susijungė itin sėkmingam darbui J.Miltinio dramos teatre.
Sėkmingai suplazdėję drugeliai
„Žinomo amerikiečių scenaristo ir dramaturgo L.Geršo pjesė „LAISVI DRUGELIAI“ – tikras atradimas ir dovana aktoriams. Ji tarsi specialiai parašyta pagrindinio vaidmens atlikėjui – muzikantui ir dainininkui Mantui Jankavičiui“, – teigia režisierius Dainius Kazlauskas.
Tai jaudinantis pasakojimas apie nelengvą jaunų žmonių meilės kelią. M.Jankavičiui teko sunki užduotis spektaklyje įkūnyti neregintį, bet talentingą kūrėją, siekiantį gerokai daugiau, negu pamėtėja likimas.
Pirmąsyk Amerikos žiūrovams 1969 m. pristatyta pjesė „Laisvi drugeliai“ tapo vienu sėkmingiausių pastatymų Brodvėjuje. Jaudinantį muzikinį spektaklį, suvaidintą daugiau nei tūkstantį kartų, tris sezonus iš eilės lydėjo neįtikėtina sėkmė.
Tuoj po premjeros Panevėžyje kritikai ir žiūrovai vienu balsu ėmė tvirtinti, jog tai „spektaklis, pasmerktas sėkmei“. Viliamės, kad pjesėje gvildenamos amžinosios problemos – vaikų ir tėvų santykis, jaunuolio kūrybinės laisvės siekis, meilė ir atsakomybė už savo gyvenimą bei kito likimą, taip pat muzikiniai intarpai – nepaliks abejingais ir uostamiesčio žiūrovų.
Vaidina: Mantas Jankavičius, Deividas Rajunčius, Inga Jarkova, Eglė Špokaitė, Asta Preidytė, Laimutis Sėdžius, Vidmantas Fijalkauskas.

Kostas Smoriginas: „Pamatyti – tikrai verta“
Gegužės 11 d. klaipėdiečiai galės pamatyti Kosto Smorigino režisuotą spektaklį “ŠVYTINČIŲ BURBULŲ PARTIJA”. Aktoriaus ir režisieriaus Kosto Smorigino režisuotas spektaklis “ŠVYTINČIŲ BURBULŲ PARTIJA” – tai 2-jų dalių lyrinė komedija. „Pirmiausiai tai – originali lietuviška dramaturgija, kurios ne tiek jau daug turime. Ypač šio žanro – lyrinės komedijos. Antra, puikūs aktoriai, trečia – tai mūsų visų kūrybinis darbas, o aš visada norėjau pastatyti spektaklį Panevėžyje“, -  priežastis, dėl kurių verta pamatyti šią pjesę, vardija režisierius K.Smoriginas.
Išsiskyrusi aktorė, auginanti tris vaikus, galvoja apie emigraciją. Netikėtai jai parašo vokietis, su kuriuo ji susirašinėjo jaunystėje. Moteris atsako į laišką ir pasipasakoja senai draugei. Vokietis – irgi. Taip dvi moterys ir du vyrai patenka į nenuspėjamas meilės pinkles ir neįtikėtinus sapnus, kuriuose persipina fantazija ir realybė.
„Daugelis svajoja, jog galbūt kažkur yra jo sielos draugas, jo antroji pusė. Tik tu savo idealios meilės pusės kažkodėl nesutinki… Štai kur kiaulystė“, – svarsto aktorė ir dramaturgė Edita Kauzaitė, pagal kurios pjesę „Meilės pinklės ir košmarai“ pastatyta ši lyrinė komedija.
Raudona gija spektaklyje vingiuoja šeimos tema. Vardan šeimos mylime, vardan meilės ją kuriame. Tad ir ši žaisminga, šiek tiek komiška istorija apie meilę baigiasi taip, lyg viskas tik …prasidėtų.
Vaidina: Eleonora Koriznaitė, Asta Preidytė, Albinas Kėleris, Laimutis Sėdžius.

Gegužės 10 d. 19 val. Leonard Gershe „Laisvi drugeliai“. Režisierius Dainius Kazlauskas.
Gegužės 11 d. 19 val. Edita Kauzaitė „Švytinčių burbulų partija“. Režisierius Kostas Smoriginas.
Bilietus į spektaklius galima įsigyti bilietai.lt kasose.
Nuolaidos taikomos studentams, senjorams, su OMNI ID bei Laisvalaikio kortelėmis.

Didžiausia Baltijos šalyse Klaipėdos laisvoji ekonominė zona (LEZ) šiuo metu derasi net su keturiais potencialiais klientais, o iš viso per šiuos metus tikisi pritraukti 80–120 mln. Lt.
„Šiuo metu yra 12 protencialių projektų, o su keturiomis įmonės jau vyksta rimtos derybos – viena iš Rusijos, dvi iš Skandinavijos šalių ir viena lietuviška. Šios įmonės atstovauja sektoriams nuo plastiko gamybos iki logistikos“, – teigia Klaipėdos LEZ generalinis direktorius Eimantas Kiudulas.
Iki šiol Klaipėdos LEZ iš viso jau pritraukusi 21 įmonę, 1,4 mlrd. Lt investicijų ir sukūrusi 1130 darbo vietų. Uostamiesčio įmonei ant kulnų mina Kauno LEZ, pernai pasirašiusi du rekordinio dydžio sandorius su kompanijomis „Fortum Heat Lietuva“ ir „Enwipellets“ bei pritraukusi 821 mln. Lt. Suomijos kapitalo įmonė „Fortum Heat Lietuva“ skirs 690 mln. Lt kogeneracinės jėgainės statybai, o kompanija „Enwipellets“ planuoja už 131 mln. Lt pastatyti šiaudų granulių gamyklą. Iš viso Kauno LEZ yra pasirašiusi sutartis su 13 investuotojų, kurių investicijos sieks 1,185 mlrd. Lt.
Priminsime, kad šiuo metu Lietuvoje veikia penkios LEZ – Kauno, Klaipėdos, Akmenės, Marijampolės ir Šiaulių, o artimiausiu metu planuojama įsteigti Panevėžio LEZ ir Kėdainių LEZ.

Vasario 26 d. 17 val. operos dainininkė Aistė Širvinskaitė pirmą kartą pasirodys Klaipėdos valstybinio muzikinio teatro Kolonų salėje. Ji parengė klasikinės vokalinės muzikos programą, kurią drauge su solistu Gintautu Platūkiu (bas-baritonas), koncertmeistere Loreta Piaseckiene ir gitaristu Karoliu Žioltikovu pristatys koncerte „Iš mano svajonių“.

Programa labai įvairi ir įdomi – girdėsime Siuzanos ariją iš „Figaro vedybų“, Cerlinos ir Don Žuano duetą iš „Don Žuano“, kurias sukūrė genialusis V. A. Mocartas, S. Rachmaninovo vokalinius opusus „Prie mano lango“, „Aš laukiu tavęs“, „Netikėk manimi, drauge“, Santucos ariją iš P. Maskanjo „Kaimo garbės“, klasikinės operetės korifėjo F. Leharo Hanos ir Danilos duetą iš „Linksmosios našlės“, ariją „Meile, dangau ant žemės“ iš „Paganinio“, kompozitorių R. Planšeto, A. Katalanio, L. Dencos, R. Rodžerso kūrinius. Pasak A. Širvinskaitės, sudarydama koncerto programą, ji „neapsiribojo viena kuria nors muzikos kryptimi, kad, paprasčiausiai, nebūtų nuobodu“.

Muzikiniame teatre solistę girdėsime ne pirmą kartą. Praėjusių metų rugsėjį ji atliko pagrindinį Andželikos vaidmenį („Sesuo Andželika“) Dž. Pučinio vienaveiksmių operų „Sesuo Andželika“ ir „Džanis Skikis“ pastatyme, kurį režisavo Yana Ross iš JAV, o solinę partiją padėjo parengti prof. Eduardas Kaniava.

Aistė Širvinskaitė jau ketvirtus metus su šeima gyvena Palangoje. Ketverių vaikų – Pauliaus, Birutės, Tado ir Jono – mamos kūrybinė veikla tokia pat turininga, kaip Vilniuje. Ten, po vokalo magistro studijų Lietuvos muzikos ir teatro akademijoje prof. Irenos Milkevičiūtės klasėje ir 3 metų tobulinimosi Lietuvos nacionalinio operos ir baleto teatro Operos studijoje, kuriai vadovavo prof. Virgilijus Noreika, ji koncertavo su prof. Algirdo Vizgirdos vadovaujamu ansambliu „Musica humana“, garsiu Šiaulių valstybiniu kameriniu choru „Polifonija“. Dalyvavo Lenkijoje žymios italų dainininkės Renatos Skoto (Scotto) meistriškumo kursuose, baigė Vilniaus pedagoginio universiteto muzikos edukologijos magistro studijas.

Solistė parengė ir atliko koncertines programas, kuriose skamba V. A. Mocarto, G. Hendelio, J. Haidno, A. Vivaldžio muzika, taip pat Tatjanos (P. Čaikovskio opera „Eugenijus Oneginas“), Žynės (Dž. Verdžio „Aida“) partijas Lietuvos nacionaliniame operos ir baleto teatre. A. Širvinskaitė yra surengusi solinius koncertus Klaipėdos koncertų salėje, Ievos Simonaitytės bibliotekoje, Palangos „Gintaro muziejuje“, tarptautiniuose klasikinės muzikos festivaliuose Pažaislyje, Tytuvėnuose, Norvegijoje, Švedijoje ir kitur.

Paklausus, kaip pavyksta suderinti kūrybinę veiklą su mamos pareigomis, A. Širvinskaitė nusišypsojo ir atsakė, kad „mano vaikai dalyvauja mano kūrybiniame augime, galima pasakyti, aš augu su jais. Žinoma, prieš ketverius metus, šeimai persikėlus gyventi iš Vilniaus į Palangą, atrodė, kad viskas apsivertė aukštyn kojomis. Tačiau vaikai adaptavosi, du iš jų mokosi Palangos senojoje gimnazijoje, vienas – pradinėje gimnazijoje, o jauniausias, kuriam dar tik ketveri, lanko vaikų darželį. Vyras, garsus medikas Nerijus Ruškys džiaugiasi, kad dainuoju, tik džiaugiasi tyliai – juk jis žemaitis, gimęs Klaipėdoje.“

Nijolė Jačėnienė

Meilė! Ji svaigina, drasko, kankina ir… priverčia dainuoti. Apie meilę dainuojama visose pasaulio operetėse. Ir kiekvienas personažas jose atskleidžia kurią nors meilės pusę.

Turbūt jau vien todėl nepabosta klausytis besiliejančių iš širdies dainų apie meilę, turbūt jau vien todėl mes mylime ir pačią operetę.

„Operetė – mano meilė!“ – ypatingas koncertas, kurį parengė Klaipėdos valstybinio muzikinio teatro atlikėjai. Jau nuo pat pradžių lengvą meilės vėją sukelia besisvečiuojanti linksmųjų jūreivių kompanija ir kupletai „Dili-dili“ iš I. Dunajevskio operetės „Laisvasis vėjas“. Vėliau jį dar labiau sustiprina liepsningos arijos, duetai, ansambliai, chorai iš garsiausių pasaulio klasikinių operečių: J. Štrauso „Vienos kraujo“, „Čigonų barono“, F. Leharo „Linksmosios našlės“, I. Kalmano „Cirko princesės“, „Čardašo karalienės“, „Grafaitės Maricos“, „Monmartro žibuoklės“, P. Abrahamo „Baliaus Savojoje“.

Tie, kurie domisi garsenybėmis ir meilės istorijomis, nepraleidžia nei vieno pranešimo apie naujausius faktus iš jų asmeninio gyvenimo, galės iki soties pasidžiaugti lakios kompozitorių vaizduotės sukurtų personažų – Barinkajaus, Silvos ir Edvino, Tasilo, Bonio ir Stasi, grafienės Gabrielės Cedlau ir grafo Baldvino Cedlau, Pepės ir Jozefo, Deizės ir Mustafos Bėjaus, Karambolinos – meilės paslaptimis.

Nuotaikingoje programoje viešas muzikines meilės paslaptis atskleidžia teatro solistai dainininkai V. Balsytė, J. Butkytė, D. Kužmarskytė, Š. Urickaja, Š. Juškevičius, K. Nevulis, T. Pavilionis, V. Pupšys, M. Rojus, V. Tarasovas. Jiems talkina 39 teatro choro dainininkai, 14 baleto šokėjų, 50 orkestro muzikantų, koncerto dirigentas Vladimiras Konstantinovas.

Trumpiau tariant, Klaipėdos valstybiniame muzikiniame teatre vasario 14-ąją, per Valentino dieną, siautės meilės uraganas. Garantuojame, kad prognozė nesikeis. Jeigu jūsų negąsdina tokie gamtiniai reiškiniai, maloniai kviečiame apsilankyti!

Preliminariais Registrų centro duomenimis 2011 metais Kaune parduota 2712 butų arba 10 % daugiau negu 2010 metais. Klaipėdoje sudaryti 2042 būsto pardavimo sandoriai, t.y. 5 % daugiau negu 2010 metais.

Tiesiogiai iš NT vystytojų Klaipėdoje praėjusiais metais nupirkta 180 naujų butų, vidutiniškai po 15 butų per mėnesį, t.y. apie 16 % mažiau nei 2010 metais. Klaipėdoje naujų butų pardavimai visus metus vyko stabiliai, išsiskyrė tik antrasis ketvirtis, kai buvo parduota apie 24 %  daugiau butų nei likusiais metų ketvirčiais. Kaune, kaip ir Klaipėdoje, pardavimai vyko stabiliai, tačiau paskutinį metų ketvirtį naujų butų parduota apie 20 % mažiau. Per praėjusius metus Kaune iš viso sudaryta apie 230 naujos statybos butų pardavimo sandorių.

Lyginant su kitais didžiausiais Lietuvos miestais Klaipėdoje naujos statybos butų pardavimai pernai buvo apie 18 % mažesni nei Kaune ir tesudarė vos 15 % Vilniuje parduotų naujų butų. Lyginant pardavimus vienam tūkstančiui gyventojų, Vilnius išlieka lyderiu tarp kitų miestų – naujų butų pardavimo apimtimi 2,2 karto lenkia Klaipėdą ir 3,2 karto Kauną.

Preliminariais Registrų centro duomenimis 2011 metais  Klaipėdoje labiausiai perkami buvo nuo 200 iki 250 tūkst. litų kainavę  butai, kurie sudarė 42 % visų parduotų naujos statybos būstų. Dažniausiai klaipėdiečiai įsigydavo 2-3 kambarių butus, kurių plotas nuo 50 iki 65 kv. m. Skirtingai negu Klaipėdoje, Kaune populiariausi buvo nauji, virš 100 kv. m siekiantys būstai, kurie sudarė apie trečdalį pardavimų. Kaune 31 % naujos statybos būsto sandorių vertė siekė  nuo 150 iki 200 tūkst. litų.

Naujos statybos butų kainos Klaipėdoje per 2011 metus beveik nekito ir šiuo metu vidutinė kaina už kvadratinį metrą siekia apie 4300 litų. Vidutinė naujo būsto kaina per 2011 metus daugiausiai, lyginant didžiuosius Lietuvos miestus, mažėjo Kaune – 8 % iki dabartinės3870 litų už kvadratinį metrą. “Naujų butų kainos mažėjimą Kaune lėmė ne daromos nuolaidos, bet atnaujinti projektai, kurie papildė pasiūlą pigesniais nei rinkos kaina butais.” – teigia T. Žiaugra.

Rinkos analitiko skaičiavimais, Klaipėdoje per metus naujų butų pasiūla pastatytuose daugiabučiuose išaugo 11 % ir šiuo metu sudaro apie 760 butų. Pasiūla per metus buvo papildyta keletu naujų daugiabučių dar prieš 4-5 metus pradėtuose plėtoti kvartaluose, kurie tiek 2010, tiek 2011 metais sulaukė didžiausio pirkėjų susidomėjimo. T. Žiaugros skaičiavimu, praėjusiais metais net 60 % naujos statybos butų Klaipėdoje buvo parduota vos trijuose skirtinguose projektuose.  Tuo tarpu Kaune per metus naujos statybos butų pasiūla sumažėjo 14 % ir šiuo metu siekia apie 840 butų, iš kurių net 500 butų yra sustabdytuose projektuose.

Sostinės Senamiesčio galerijoje „Kuntskamera“ atidaryta Prano Lapės kūrybos paroda.

Per šios parodos atidarymą paveikslų autorių vieni kalbėtojai vadino tragiško likimo asmenybe, nes 1944 m. emigravęs didžiąją gyvenimo dalį buvo priverstas praleisti toli nuo artimųjų, o kiti – laimės kūdikiu, nes JAV gyveno Niujorko Manhatane, o vėliau įsikūrė dailiame namelyje ant Atlanto vandenyno kranto. Bendradarbiavo su tenykštėmis leidyklomis, kūrė meno programas privačioms mokykloms, žvejojo, medžiojo, rinko miško uogas ir tapė.
Bet gimtinei atkūrus nepriklausomybę paliko susikurtą rojų ir su visais paveikslais parvyko į Vilnių. „Jis netgi nevedė Amerikoje, nes visąlaik tikėjosi grįžti. Ir suvokė, kad kartu su juo priversta išvykti žmona Lietuvoje turėtų jaustis panašiai, kaip jis pats jautėsi už Atlanto. Negalėjo priimti tokios kito žmogaus aukos“, – tvirtina dailininko palikimu dabar besirūpinanti jo sesuo Zita Duobienė.

Paveikslai dalijami muziejams

Paskutinieji menininko gyvenimo metai (P.Lapė mirė 2010 m. sausį) prabėgo tamsoje. „Pranas liko visiškai aklas, o tai – nepavydėtina lemtis dailininkui. Ir kaip tik tuomet jam labiausiai stigo draugų dėmesio, jų apsilankymų. Bet keistas dalykas: kai tu nieko nebematai, tai ir tavęs niekas nebemato. O galėjo tiek daug visiems papasakoti. Ir labai bijodavo savo tamsoje likti vienas“, – prisimena tuo sunkiu laikotarpiu menininką slaugiusi jo sesuo.
Vykdydama P.Lapės valią, dalį jo paveikslų ji perdavė Lietuvos muziejams. Daugiausiai atiteko Nacionaliniam M.K.Čiurlionio muziejui. Norėjo, kad nors keli kūriniai būtų saugomi jo gimtojoje Klaipėdoje, tačiau Prano Domšaičio galerijai padovanoti darbai paslaptingu būdu atsidūrė Vilniuje, Lietuvos dailės muziejaus saugyklose. Keletas P.Lapės darbų saugoma ir Nacionaliniame muziejuje, o kiek jų dar iš Amerikos pasklido po kitas pasaulio šalis – šiandien jau niekas negalėtų suskaičiuoti.
Z.Duobienė saugo daugybę iš brolio namų parvežtų nuotraukų skaidrių. Diktofono atminčiai patikėti dailininko prisiminimai ir pokalbiai su geru bičiuliu Broniumi Savukynu jau perduoti šifruoti Lietuvių išeivijos instituto archyvui Kaune. „Būtinai paskleiskite šią žinią, kad menotyrą studijuojantis jaunimas žinotų, jog yra autentiškos neskelbtos medžiagos apie įdomų dailininką. Būtų labai gerai, jei atsirastų žmogus, galintis nuosekliau atsidėti P.Lapės kūrybos tyrinėjimams“, – prašė parodos organizatoriai.

Smėlis ir žuvys

P.Lapę pažinojusi dailininkė Jūratė Stauskaitė teigia, kad jo kūrybinį kelią sunku trumpai apibūdinti, nes šis autorius dažnai keisdavęs tiek motyvus, tiek stilistiką. „Yra dailininkų, kurie kone visą gyvenimą tapo vien tik Vilniaus peizažus arba, pavyzdžiui, ožkas. O Pranas ties vienu atrastu dalyku ilgam neapsistodavo: jo paveikslai tai būdavo kontrastingai juod ir ir balti, tai stulbindavo džiaugsmingomis spalvų puokštėmis. Jaunystėje piešdavo iš natūros, tačiau emigravęs greitai persiėmė tuomet pasaulyje viešpatavusiu abstrakcionizmu“, – liudija J.Stauskaitė.
Pasak jos, P.Lapės pomėgį kūrybai naudoti natūralias gamtos medžiagas – smėlį, medį, kriaukles – kolegos kartais už akių pavadindavo išsidirbinėjimu, tačiau pačiam menininkui tai buvo tarsi ryšio su gimtine palaikymas.
Taigi realistiniai otų atspaudai jo paveiksluose dažnai puikuojasi ant tikro, prie popieriaus prilipdyto smėliuko sluoksnio, tarsi būtų ką tik žvejų ištraukti iš ūžaujančios jūros. „Gamta mane veikė kaip dailininką. Ilgą laiką gyvenau prie jūros. Kai būni prie jūros, veikia trys dalykai – juoda akmens uola, miško ir pievų žaluma, vandens mėlynė“, – teigė pats P.Lapė.

Prano Lapės gyvenimo darbai ir datos
1921 m. gimė Klaipėdoje.
1941–1943 m. studijavo Kauno taikomosios dailės institute.
1944 m. pasitraukė į Vakarus ir tęsė studijas Švedijoje.
1949 m. persikėlė į Niujorką.
1957 m. persikėlė į Rowayton miestelį Konektikute.
1978 m. įsikūrė Čemberlene, Meino valstijoje.
Sukūrė daugiau kaip 300 viršelių švedų, amerikiečių ir lietuvių knygoms. Iliustravo Antano Baranausko „Anykščių šilelį“, Maironio „Balades“, Algimanto Mackaus „Augintinių žemę“. Tapybos parodos surengtos Long Ailende, Čikagoje, Niu Keinane, Brukline, Bostone. Lietuvai atkūrus nepriklausomybę, grįžo į Lietuvą.

Pačiame Klaipėdos centre esančių prekybos centrų valdytojai neslepia, jog jų nuomininkai nepabėga tik todėl, kad nuomos kainos yra sumažintos iki neregėtų žemumų. „Padėtis prasta, pirkėjų praktiškai nėra: užsuka tik tie klientai, kurie aplinkui dirba ar gyvena“, – teigia pačiame Klaipėdos centre, Herkaus Manto gatvėje, esantį prekybos centrą „Manto namai“ valdančios bendrovės „Bonus Ventus“ vadovas Gvidas Skirutis.
„Prekybos centras išsilaiko tik dėl nerealiai mažų nuomos kainų“, – nė nemėgina padėties gražinti pašnekovas. „Manto namuose“ taip tuščia, kad net nejauku užeiti, o štai „Akropolis“ ir toliau klesti, todėl čia patalpų nuomos kainos šiandien net keliskart didesnės nei uostamiesčio širdyje. Dėl laisvų vietų „Akropolyje“ vyksta pati tikriausia medžioklė.
Kaip teigia nekilnojamojo turto paslaugų bendrovės „Ober-Haus“ Vakarų Lietuvos regiono vadovas Linas Juozaitis, Klaipėdoje, kaip ir Kaune, komercinių patalpų nuomininkų migracija didelė, o Vilniuje ši rinka kur kas stabilesnė.
Pasak L.Juozaičio, pusmetis dažniausiai yra tas laikotarpis, per kurį paaiškėja tolesnės naujo verslo perspektyvos: jei per šį laiką naujai paslaugų įmonei ar parduotuvei pavyksta įsitvirtinti, paprastai ji lieka veikti ilgesnį laiką, jei ne – dažnas verslininkas mėgina ieškoti kitos vietos. Tada ant parduotuvių ir atsiranda užrašai „Parduotuvė išsikėlė. Patalpos išnuomojamos“, kurių beveik visada gali pamatyti Klaipėdos centre.
„Ober-Haus“ duomenimis, šiuo metu komercinių patalpų nuomos kainos Klaipėdos centre svyruoja nuo 15 iki 38 Lt už kv. m, kitose miesto dalyse – vidutiniškai 10–15 Lt už kv. m. „Kainos jau kuris laikas stabilios. Kristi nebėra kur“, – tvirtina L.Juozaitis.
Tokie Klaipėdos centrinėse gatvėse esantys prekybos centrai, kaip „Manto namai“, „Kiras“ ar „Mega Plaza“, aiškiai merdi, pavieniai patalpų ne prekybos centruose nuomininkai irgi nuolat keičiasi, bet yra ir tokių, kurie gali džiaugtis sėkme net šiais sudėtingais laikais. Štai jau kuris laikas pastebima, kad uostamiesčio centre daugėja dėvėtų drabužių parduotuvių. Vis dėlto akivaizdu, kad prekybinei bei paslaugų veiklai Klaipėdos centras šiandien nepalankus.

Vėl sulaukėme ryškaus metinių rezultatų šuolio vieninteliame Klaipėdos jūrų uoste.

Šią vasarą, rašydami apie Klaipėdos uostininkų reikalus, straipsnio antraštėje dar spėliojome: „Ar pavyks Klaipėdai Baltijos valstybių uostų varžybose nurungti Taliną?“ Šiandien galime ramiai atsikvėpti: pavyko. Jungtinį Talino uostą klaipėdiečiai pavijo ir pralenkė dar spalio mėnesį. Ir nors lapkritį estai pasitempė – atotrūkis tarp Klaipėdos ir Talino sumažėjo, tikėkimės, paskutinės metų savaitės nebeatims iš mūsų lyderio marškinėlių.
„Staigmenos neturėtų būti, nes šio gruodžio rezultatai žada būti geresni už pernykščius: 2010-ųjų gruodį turėjome 2,7 mln. tonų krovinių, o šį bus 2,9 mln., o gal ir visi trys milijonai tonų. Metinis rezultatas, kaip ir prognozavome anksčiau, turėtų suktis apie 36,5 mln. tonų“, – prieš Kalėdas „Veidui“ pasakojo Klaipėdos valstybinio jūrų uosto direkcijos rinkodaros ir administracijos direktorius Artūras Drungilas.
Beje, maždaug 16 mln. tonų šiame skaičiuje bus šiaurinėje uosto dalyje (tarp jūros ir Dangės žiočių) įsikūrusių krovos bendrovių („Klaipėdos naftos“, Krovinių terminalo ir „Klasco“) nuopelnas, o 20 mln. tonų su viršum – pietinės uosto dalies bendrovių įnašas.
Priminsime, kad 2010-uosius Klaipėdos uostas užbaigė rezultatų lentelėje sukaupęs 31,3 mln. perkrautų tonų. O kelerius metus prieš tai antraštėse veltui spėliodavome, ar pavyks Klaipėdos uostui „įstoti į 30 mln. tonų klubą“. Deja…

Ateinantys metai – be šuolių

Ypač įspūdingai, net 31 proc., šįmet išaugo aptarnautų konteinerizuotų krovinių skaičius. Klaipėda išliko daugiausiai konteinerių sulaukiantis Baltijos valstybių uostas. Taip pat daugiau krauta skystųjų ir biriųjų trąšų, jūrų keltais gabenamų krovinių.
„Kitais metais tokio ryškaus krovos šuolio nebenumatome. Bet manome, kad trimis keturiais procentais krovinių Klaipėdoje vis dėlto daugės“, – viliasi A.Drungilas. Didesnio „šuoliuko“ laukiama tuomet, kai laivybos kanalas bus išgilintas iki 14,5 metro.
2012-ieji Klaipėdos uostui bus neįprasti investicijų požiūriu, nes pirmąkart dalis uosto uždirbto pelno kaip dividendai iškeliaus į valstybės biudžetą. Kitąmet iš Klaipėdos valstybinio jūrų uosto direkcijos Vyriausybė suplanavusi gauti 52 mln. Lt.
2011-aisiais per vienuolika mėnesių uostas surinko 134 mln. Lt pajamų, o pernai per visus metus – 126 mln. Lt. Iki šiol visas uosto direkcijos uždirbtas pelnas būdavo skiriamas jo infrastruktūros plėtrai. Šiek tiek tekdavo ir su jūra bei jūrininkais susijusiems socialiniams projektams, tokiems kaip neseniai atidengtas paminklas „Albatrosas“ žuvusių jūreivių atminimui Smiltynėje.

Ir audros, ir rūkai

Koją uostui metų pabaigoje dažnokai kaišiojo laivus už uosto vartų verčiančios lūkuriuoti audros. Laimė, ciklonuose, pasak Laivų eismo tarnybos viršininko Adomo Aleknos, pasitaiko ir properšų, kurių metu skubama įvesti iš išvesti didesnius laivus. „Tačiau apskritai 2011-ieji dienų skaičiumi, kai buvo ribojamas laivų eismas, nebuvo išskirtiniai. Todėl ir krovos rezultatai geri“, – apibūdina A.Alekna.
Beje, prieškalėdinę savaitę uosto darbo ritmą sutrikdė dar viena neganda – tirštas rūkas. „Matomumo plaukiant uosto laivybos kanalu tebuvo likę koks šimtas metrų: tarsi balta siena priešais laivus stojo. Laivų judėjimas uoste pradedamas riboti, kai matomumas siekia mažiau nei du kilometrus“, – pasakoja uosto kapitono pirmasis pavaduotojas ir Laivų eismo tarnybos viršininkas.
Šįmet sausio–lapkričio mėnesiais į Klaipėdą buvo užsukę 6572 laivai, arba 173 laivais daugiau nei per analogišką praėjusių metų laikotarpį. Iš viso 2010-aisiais Lietuvos jūrų uostą aplankė 6948 laivai.
Kurie atvykėliai buvo įsimintiniausi? „Vasarą pirmą kartą priėmėm 290 m ilgio kruizinį lainerį „Costa Pacifica“, o pavasarį sulaukėm rekordinių parametrų konteinervežių, kurie švartavosi „Klaipėdos Smeltėje“, – teigia A.Alekna. Pirmasis konteinervežis „MSC Fortunate“ buvo rekordinės 5551 TEU talpos, antrasis, „MSC Sariska“, – 294,12 m ilgio.
Rugsėjį Klaipėdoje buvo pasirodęs itin ekologiškas, keturiais 27 m aukščio besisukančiais vėjo rotoriais (šalia įprastų dyzelinių variklių) pirmyn genamas laivas „E-Ship 1“. Pritaikius dėsnį, kurį fizikai vadina Magnuso efektu, dėl rotorių reiso metu sutaupoma degalų.
O visai neseniai uostamiestį aplankė laivyno „matrioška“ – laivas, denyje gabenantis kitą stambų laivą. Tai buvo specialiai tokioms pergabenimo operacijoms pritaikytas „Rolldock Sun“, Vakarų laivų gamyklon pristatęs remontuoti žemsiurbę „Goliath“.

Krova didžiausiuose Baltijos valstybių uostuose 2010 ir 2011 m. sausį–lapkritį (mln. tonų) ir jos didėjimas (proc.)
Klaipėda    28,5    33,7    18
Talinas    33,2    33,5    1
Ryga    27,8    30,9    11
Ventspilis    22,8    25,9    14

Konteinerių krova Baltijos valstybių uostuose 2010 ir 2011 m. sausį–lapkritį (tūkst. TEU) ir jos didėjimas (proc.)
Klaipėda    268    351    31
Ryga    232    279    20
Talinas    140    180    29

Brangiausias 2012-ųjų jūrų uosto projektas – laivybos kanalo gilinimas.

Klaipėdos valstybiniame jūrų uoste, neseniai iš Talino perėmusiame daugiausiai krovinių rytinės Baltijos pakrantėje aptarnaujančio uosto titulą, šįmet pagal valstybės investicijų programą numatyta panaudoti 60,7 mln. Lt ES lėšų. Pirmuosius tris ketvirčius Klaipėdos valstybinio jūrų uosto direkcija sėkmingai vykdė bendrąją uosto investicijų programą. Ar tai reiškia, kad ir europinių lėšų panaudojimas vyksta pagal planą?
„Anaiptol. Nors nedidelius ES bendrai finansuojamus projektus vykdome tvarkingai, didžiausia problema išlieka Klaipėdos keleivių ir krovinių terminalas (KKKT), kuriam iki šiol nepatvirtintas ES pinigų naudojimas. Situacija tokia: tarkim, per ketvirtį turime įsisavinti maždaug 15 mln. Lt, iš jų 8 mln. Lt – lėšos, kurias tikėjomės gauti iš ES. Šiuo metu svarbiausia, kad tuos 15 milijonų ar netgi daugiau mes, tegu ir iš savo kišenės, įdedame statybon. Ir jeigu Europos Komisija priimtų palankų KKKT finansavimui sprendimą, tą pačią dieną, nurodyta proporcija padaliję gautą paramą atskiriems darbų mėnesiams, būtume įvykdę ES lėšų panaudojimo rodiklius“, – aiškina Klaipėdos valstybinio jūrų uosto direkcijos generalinis direktorius dr. Eugenijus Gentvilas.

Didysis klausimas

Europinių lėšų skyrimo problema susijusi su Briuselyje įžvelgtu galimos valstybinės pagalbos privačiam sektoriui elementu. Mat Uosto direkcija pirmiau privačiai bendrovei išnuomojo valstybinės žemės sklypą, o tik vėliau apsisprendė jame statyti terminalą. „Kad ateityje išvengtume panašių nesusipratimų, dabar darome priešingai: pirmiau pradedame statyti objektą (pavyzdžiui, mažųjų ir pramoginių laivų prieplauką pietinėje uosto dalyje), o tada konkurso būdu ieškome jam operatoriaus“, – teigia E.Gentvilas.
Šiuo metu statomas KKKT pirsas, kuris bus baigtas iki kitų metų rudens. Tuomet prasidės šalia esančios krantinės ir kartu – įvažiuojamojo kelio į terminalą statyba, tačiau keliui europinių lėšų nė nebuvo prašoma.
Klausimas, ar užtektų lėšų Uosto direkcijai užbaigti KKKT savomis lėšomis, pasidarė ypač aktualus, kai kartu su 2012-ųjų valstybės biudžetu pradėta svarstyti įstatymo pataisa, numatanti 50 proc. Uosto direkcijos metinio pelno kaip dividendus skirti įmonės savininko, t.y. valstybės, reikmėms. Jeigu uosto investicinė programa praras pusę lėšų, dalis objektų įstrigs. Taigi pozityvus Europos Komisijos sprendimas tampa itin aktualus.
Vis dėlto ar KKKT išliktų prioritetiniu Uosto direkcijos projektu, jei pusė metinio pelno būtų nukreipta valstybės reikmėms, o iš Briuselio sulauktume neigiamo atsakymo? „Aišku, tokiu atveju pirmiau stabdytume naujus, bet ne toli į priekį įsibėgėjusius projektus. KKKT liktų tarp prioritetų, tiesa, su viena sąlyga: jeigu ir terminalo akcininkai vykdytų savo įsipareigojimus“, – priduria E.Gentvilas.

Pasirašyta rekordinė sutartis

Uosto direkcija neseniai pateikė ES paramos paraišką dėl didžiojo uosto laivybos kanalo gilinimo ir platinimo darbų etapo. Sutartis su rangovu jau pasirašyta: juo tapo olandų bendrovė „Van Oord Dredging and Marine Contractors BV“. Bendra darbų vertė – 129,5 mln. Lt. Atmetus pridėtinės vertės mokestį, lieka maždaug 105 mln. Lt. Tikimasi, kad ES parama sieks 85 proc. šios sumos. Jei paraiška bus patenkinta, minėta sutartis taptų brangiausiu ES lėšomis įgyvendinamu projektu per visą Klaipėdos uosto istoriją. Jį įgyvendinus laivybos kanalo plotis uosto centrinėje dalyje padidėtų nuo 120 iki 150 m, o gylis – nuo 13–13,5 iki 14,5 m.
„Rangovas savo įrangą mobilizuoti Klaipėdos uoste numato kitų metų pradžioje, sausio–vasario mėnesiais. Tuomet jam bus įteiktos ir techninės užduotys. Svarbu, kad iki to laiko darbus savo baruose baigtų šiuo metu laivybos kanalą tobulinanti danų kompanija „Rohde Nielsen A/S“. Olandų sutarties terminas baigsis kitų metų spalį, tačiau jis gali būti nukeltas, jei kitąmet Klaipėdoje pasitaikys daugiau nei įprasta audringų, iškastam gruntui į dampingo rajonus plukdyti netinkamų dienų“, – pasakoja Klaipėdos valstybinio jūrų uosto direkcijos infrastruktūros ir plėtros direktorė Roma Mušeckienė.

Rengiamasi dujų terminalui

Jau 2012-aisiais lėšų numatoma skirti ir būsimam suskystintų gamtinių dujų (SGD) terminalui, o tiksliau – laivų apsisukimo rato platinimui ir maždaug 1 km ilgio laivybos kanalo atkarpos, vedančios iki Kiaulės Nugaros salos, gilinimui. Tai būtina, kad prie salos ateityje galėtų priplaukti ir apsisukti dujovežiai. Šiems darbams taip pat tikimasi ES paramos. Paraiška bus rengiama tuomet, kai direkcija turės savo rankose sutartį dėl šių darbų techninio projekto rengimo, o ją numatoma pasirašyti gruodžio pradžioje.
Olandų bendrovė „Van Oord“, žemkasėmis gilindama kanalą iki 14,5 metro, priartės prie Kiaulės Nugaros, tačiau sutarties rengimo metu jai nebuvo formuluojama užduotis išgilinti iki pat salos, nes nebuvo apsispręsta, ar to reikės. Tačiau Viešųjų pirkimų įstatymas leidžia papildyti sutartį darbais, kurių apimtis neviršija 30 proc. numatytosios. Su olandais pasirašyta sutartis dėl 4,5 mln. kubinių metrų grunto iškasimo, tad nepažeidžiant įstatymų galima būtų ją papildyti 1,5 mln. kubinių metrų.
„Tikiuosi, techninio projekto rengėjų nurodytas grunto kiekis tilps į šiuos rėmus. Tačiau yra kita medalio pusė: siūlomų papildomų darbų atsisakyti turi teisę pats rangovas. Tarkim, „Van Oord“ po Klaipėdos bus suplanavusi mobilizuoti turimą techniką kitame uoste ir negalės atsisakyti savo įsipareigojimų. Tokiu atveju direkcijai tektų skelbti kitą konkursą naujam rangovui parinkti, o tai atidėtų darbus maždaug pusmečiui“, – dėsto E.Gentvilas.
Be to, sutikdami su papildoma gilinimo užduoties apimtimi, rangovai privalėtų ją vykdyti sutartyje numatytomis kainomis, tai yra jiems būtų mokama po 28,68 Lt už kubinį metrą iškasto grunto. Jei dėl darbų įkainių rinkos svyravimo bendrovė kituose uostuose pasirašytų sutartis didesniais įkainiais, užsibūti Klaipėdoje jai neapsimokėtų.
R.Mušeckienės duomenimis, SGD terminalo pirsas, prie kurio galės stovėti du laivai, kartu su planuojamais jo įplaukos gilinimo darbais turėtų kainuoti apie 150 mln. Lt. Paties pirso statyba numatoma 2013–2014 m.

Konkursai nebeskundžiami

Anksčiau infrastruktūros projektų įgyvendinimui koją dažnai kišdavo įvairiais etapais skundžiamos ir dėl to teismų stabdomos viešųjų pirkimų procedūros. Uosto vadovai buvo vieni Viešųjų pirkimų įstatymo pataisų, įsigaliojusių nuo šių metų spalio 1 d., iniciatorių. Šios pataisos supaprastino konkurso užsakovo darbo procedūras, be to, ragina jį pateikti teismui galimų nuostolių, atsirasiančių sustabdžius konkursą, sąmatą. „Šiais metais nė vienas stambesnis uosto rangos darbų konkursas, kurio sąmata viršijo 5 mln. Lt, nebuvo apskųstas – netgi tais atvejais, kai dėl neatitikties konkurso sąlygoms šalindavome mažiausią kainą siūlančius pretendentus. O pernai, pavyzdžiui, be teismų įsikišimo neapsiėjo net keturi didžiausios apimties konkursai“, – pasakoja E.Gentvilas.
Kita problema – projektuotojų klaidos. „Į gamybinius pasitarimus, vykstančius statomuose objektuose, vežiojamės parengtus teisminių ieškinių juodraščius, kuriuos ištraukiame tuomet, kai projektuotojai paprašo keisti savo pačių rengtą techninį projektą. Vaizdžiai pademonstruojame, kad kiekvienas toks siūlymas papildys ieškinį naujomis eilutėmis: sugaištas laikas, brangstantys darbai, dėl neatiduoto objekto negautos pajamos kainuoja“, – tvirtina KVJUD generalinis direktorius.
Jo įsitikinimu, projektuotojai ir projektų ekspertizės vykdytojai ir be tokių pamokėlių privalo dirbti kruopščiai, o tuomet, kai konkurse jau parinktas rangovas, ne laikas klaidas taisyti. „Nuo šių metų vasario 11 d. galioja mano įsakymas, nustatantis, kad techninio projekto pakeitimus apmoka jų iniciatorius. Deja, iki šiol už tai mokėdavo Uosto direkcija, o tokia tvarka būdavo labai patogi tiek rangovams, tiek projektuotojams“, – primena E.Gentvilas.
Ateityje numatoma projektuotojo pasirinkimo teisę suteikti pačiam rangovui: bus skelbiamas bendras projekto rengimo ir realizavimo konkursas, kuriame dalyvaus rangovų ir projektuotojų sudaromi konsorciumai. Tokiu atveju Uosto direkcija liktų jų ginčų nuošalyje, gerokai sumažėtų darbo joje dirbantiems projektų vadovams ir teisininkams. „Mes – pirkėjai, kurie mokame pinigus. O pirkėjas, kaip žinome, visuomet teisus“, – pabrėžia E.Gentvilas.

Ateities projektai

Pietiniame uosto gale esančios Malkų įlankos gilinimo darbai turėtų prasidėti 2013 m. Šiuo metu baigiamas rengti jų techninis projektas. Šiam gilinimui irgi tikimasi ES lėšų.
Su ES pagalba vyks ir Kairių gatvės, vedančios į Smeltės pusiasalį, bei tilto per Vilhelmo kanalą rekonstrukcija. Statybininkai objekte turėtų pasirodyti kitų metų pavasarį.
Dar vienas ES projektas – mažųjų ir pramoginių laivų prieplauka, kurią statys bendrovė „Josef Mobius Bau-Aktiengesellschaft“. Darbai čia suskirstyti į keturis etapus: apsauginių molų, krantinės statybos, akvatorijos ir farvaterio gilinimo, galiausiai – tiltelių ir švartavimo sistemos įrengimo. Pasak R.Mušeckienės, rangovas laisvas pasirinkti, nuo ko pradėti, tačiau veikiausiai iš pradžių bus renčiami molai. 2014 m. laivybos sezonui ketinamoje atidaryti prieplaukoje tilps apie keturis šimtus laivelių, joje, atokiau nuo didžiųjų laivų judėjimo, ketinama įkurdinti ir buriavimo mokyklą.
Kokios ES paramos uostas tikisi 2014–2020 m. laikotarpiu? „Manome, kad po Europą apėmusių krizių Sanglaudos fondas greičiausiai aptuštės, todėl ir šansų gauti paramą bus mažiau“, – svarsto E.Gentvilas.
Vis dėlto uosto investicijų programos „pikas“ numatomas dar šiuo atsiskaitymo laikotarpiu – 2012–2013 m. Tarkim, 2012-aisiais ketinama investuoti 350 mln. Lt, tai yra per dieną (kartu su ES lėšomis) turėtų būti panaudojama beveik milijonas litų. Nuo 2014 m. lėšų poreikis turėtų mažėti. „Klaipėda ir taip pasižymi ilgiausiu krantinių perimetru tarp rytinės Baltijos šalių uostų, tik iki šiol jai trūko gylio“, – primena generalinis direktorius.

Klaipėdoje ir Vilniuje liesis švelnūs senovinių instrumentų virtuozo ispano Jose Miguelio Moreno atliekamos muzikos garsai.

Ispanas Jose Miguelis Moreno vadinamas vienu žymiausiu senovinių gitaros šeimos instrumentų ekspertu ir atlikėju pasaulyje. Jo rankose tiek originalūs Renesanso ir baroko instrumentai, kaip vihuela, liutnia, teorba, tiek romantinė gitara prabyla švelniomis senovinėmis melodijomis ir žymiausių kompozitorių Antonio Vivaldi, Franzo Schuberto bei kitų šedevrais. Gitaristas specializuojasi interpretuodamas senovinę muziką, tačiau jo gausus repertuaras apima kelių šimtmečių kūrinius – nuo XVI amžiaus iki šių dienų.
Spalio 13 dieną Klaipėdoje, Klaipėdos koncertų salėje, o spalio 14 dieną Vilniuje, Šv. Kotrynos bažnyčioje, J.M.Moreno solo ir kartu su Šv. Kristoforo kameriniu orkestru atliks XVII–XX a. muzikos repertuarą. Koncerto „La Guitarra Espanola” (Ispaniškoji gitara) dirigentas – Donatas Katkus. Renginyje skambės kompozitorių A.Vivaldi, Gasparo Sanzo, Francisco Tarregos, Antoine’o de Lhoyer ir kitų kūriniai.

Visą gyvenimą su gitara

J.M.Moreno gimė Madride. Vos sulaukusį ketverių metų tėvas jį pradėjo mokyti muzikos, kuri ir tapo jo gyvenimo aistra. Muziką pasirinko ir brolis Emilio – jis yra garsus ispanų violončelininkas, taip pat besigilinantis į barokinę ir klasikinę muziką. Abu broliai siekia iš naujo atrasti ir visuomenei pristatyti pamirštą ispanų klasikinę muziką.
Nors 65 metų J.M.Moreno niekada nestudijavo jokioje konservatorijoje, senovinių gitaros šeimos instrumentų muzikos srityje jis yra pripažintas visame pasaulyje ir per savo karjerą laimėjo įvairiausių prizų, tarp kurių – ir pirmasis “Incontri Chitarristici di Gargnano” apdovanojimas.
1990 m. jis įkūrė ansamblį „La romanesca“, o 1998 m. – „Orphenica Lyra“, pasinėrusius į Ispanijos ir europietiškos barokinės muzikos interpretacijas. Pirmasis ansamblio albumas, išleistas 1999-aisiais, buvo skirtas pagerbti Fuenllanai – aklam ispanų Renesanso kompozitoriui ir jo šedevrui „Orphenica Lyra“. Antroji kompaktinė plokštelė, išleista 2000 m. gruodį, skirta ispanų baroko kompozitoriui G.Sanzui, kurio kūriniai taip pat skambės per koncertus Lietuvoje.
Iš viso J.M.Moreno išleido daugiau kaip dvidešimt albumų. Tarp jų yra dedikuotas tapytojui Diego Velazquezui, taip pat kompaktinė plokštelė, skirta rašytojo garsiajam Cervanteso romanui „Don Kichotas”.

Laisvalaikiu gamina instrumentus

Atlikėjas ne tik aktyviai koncertuoja, bet ir užsiima pedagogine veikla – nuo 1980 m. skaityti paskaitų jį kviečia prestižiškiausios pasaulio aukštosios muzikos mokyklos. Be to, J.M.Moreno kartu su žmona Lourdes Uncilla tyrinėja ankstyvųjų liutnių ir gitarų šeimos instrumentų gamybą – savo dirbtuvėse jis gamina klasikines gitaras, liutnias ir kitus instrumentus. Šiais instrumentais J.M.Moreno groja ir savo koncertuose.
Koncertuodamas, skaitydamas paskaitas ir dalyvaudamas konferencijose šis ispanų atlikėjas apkeliavo visą pasaulį, įskaitant Šiaurės ir Pietų Ameriką, Aziją, Australiją, Europą. Jis grojo garsiausiose pasaulio salėse, tokiose kaip „Wiener Musik Verein“, „Wiener Konzerthaus“, „Thétre des Champs Elysées“, „Wigmore Hall of London“, „Metropolitan Museum of New York“ ir kitose.
Bilietai į senovinės gitarų muzikos koncertus Klaipėdoje kainuoja 22–52 Lt, Vilniuje – 27–52 Lt.