Rugsėjo 29 d., ketvirtadienį, 19 val. Klaipėdos „Nesė Pramogų banko“ Senojoje salėje (Turgaus g. 1, IV aukštas) vokalo virtuozų ansamblis „Cappella‘A“ soliniu koncertu atidarys pirmąjį šiemet įkurto Memelio džiazo klubo renginių sezoną ir pristatys vasarą vykusiuose tarptautiniuose vokalinio meistriškumo konkursuose laurus skynusią programą.

Fortepijono, bosinės gitaros, mušamųjų instrumentų bei vokalo sintezė įtrauks į džiazo muzikos pasaulį, kurį klausytojams pristatys kvarteto nariai Kristina Jatautaitė, Aušra Smičiūtė, Rasa Serra ir Mindaugas Putna. Scenoje vokalistėms ir dainininkui bei pianistui Mindaugui Putnai talkins Paulius Stonkus (elektrinė bosinė gitara) ir Dainius Kažukauskas (mušamieji).

 

Profesionalių vokalistų, dažnų Lietuvos džiazo festivalių dalyvių, meistriškumą tobulinusių garsių pedagogų Michelės Weir, Matthiaso Beckerio ir Kirbio Shaw pamokose, ketvertukas šiemet birželį vokalinių ansamblių konkurse „Tampereen Sävel“ (Tamperė, Suomija) tapo trečiosios vietos laimėtoju, vėliau konkurse „Solevoci“ (Varezė, Italija) iškovojo geriausios a cappella grupės vardą, o rugsėjo pradžioje pelnė aukščiausiąjį konkurso „Vocal Marathon“ (Rijeka, Kroatija) apdovanojimą.

 

Koncerto metu „Cappella‘A“ dalysis savo sėkmės paslaptimis ir atliks plačią programą, sudarytą iš tobulai nušlifuotų konkursinių kūrinių bei kvarteto mėgstamiausių kompozicijų, kurių per aštuonerius bendros veiklos metus prisikaupė nemažai: šiemet ansamblis ketina išleisti debiutinį albumą, į kurį sudės reikšmingiausias savo repertuaro dainas.

 

Štai viena iš jų – „You don‘t know nothin‘“ – puikiai atskleidžia ansamblio narių vokalų dermę bei koloritą. Džiazo standartas „Wonderful World“, Mindaugo Putnos aranžuotas keturiems balsams, prieš porą metų lėmė kolektyvui sėkmę „Vokal.total“ konkurse Austrijoje, kur grupė buvo apdovanota auksiniu diplomu. „People on a string“ – Aušros Smičiūtės aranžuota daina iš kino filmo „Baltosios naktys“, šiemet pripažinta geriausiu Italijos konkurso „Solevoci“ kūriniu.

 

Programoje taip pat skambės Philo Woodso, Johno Coltrane, Franko Gambale ir kitų autorių kūrinių interpretacijos keturiems balsams, populiarios džiazo temos ir net Johanno Sebastiano Bacho fuga.

 

Renginys atidarys šiemet uostamiestyje įsikūrusio Memelio džiazo klubo, kuris vienija džiazo muzikantus ir jų bičiulius, inicijuotą koncertų ciklą: klausytojai kiekvieną mėnesį bus kviečiami į Klaipėdos džiazmenų bei svečių pasirodymus.

 

Durys atidaromos 18 val., koncerto pradžia – 19 val. Įėjimo kaina – 15 litų. Vietų skaičius – ribotas!

 

Daugiau informacijos apie klubo iniciatyvas bei renginius rasite interneto svetainėje www.klaipedajazz.lt.

 

Memelio džiazo klubo informacija

AB „Klaipėdos nafta“ rugsėjo 23 dieną paskelbs tarptautinį konkursą suskystintų dujų terminalo (SGD) plaukiojančiosios saugyklos su dujinimo įrenginiu pirkimui. Sprendimui dėl pirkimo procedūros būdų ir jos pradžios įmonės valdyba pritarė rugsėjo 16 dieną. Tikimasi, kad sutartis su konkursą laimėjusiu tiekėju bus pasirašyta iki šių metų pabaigos.

 

„Tai labai reikšmingas žingsnis nuosekliai įgyvendinant strategiškai svarbų terminalo statybos projektą, nes plaukiojanti saugykla yra centrinė kuriamos infrastruktūros dalis. Platformos charakteristikos lems tiek viso projekto techninius sprendimus, tiek jo kainą, todėl tikimės rimtos tiekėjų konkurencijos ir optimalaus siūlymo, leidžiančio įgyvendinti SGD terminalo projektą numatytu laiku – iki 2014 metų gruodžio 3 dienos“, – pažymėjo „Klaipėdos naftos“ generalinis direktorius Rokas Masiulis.

 

Atsižvelgiant į SGD terminalo projekto vadovaujančio patarėjo „Flour S.A.“ rekomendacijas, bus siekiama įsigyti plaukiojančią saugyklą su dujinimo įrenginiu (FSRU), kuri talpintų ne mažiau kaip 130 tūkst. kubinių metrų dujų.Taip pat numatoma, kad įsigijimas bus vykdomas arba pagal sutartį dėl statybos, eksploatacijos ir perdavimo (angl. Build Operate and Transfer), pagal kurią tiekėjas pastatys terminalą, eksploatuos jį tam tikrą laiką ir po to perduos nuosavybės teisę į jį ir atsakomybę už jo eksploataciją AB „Klaipėdos nafta“, arba pagal nuomos ir operavimo sutartį (nuomotojui teikiant terminalo operavimo paslaugas) pagal kurią AB „Klaipėdos nafta“ nuosavybės teisės neįgytų. Kaip teigiama patarėjų išvadose, abu būdai dėl palyginti nedidelių pradinių kapitalo investicijų yra naudingiausi projektą įgyvendinančiai „Klaipėdos naftai“.

 

Kadangi SGD terminalų gamintojų rinka yra gana uždara, pirkimas organizuojamas pagal tiriamojo konkurencinio dialogo koncepciją. Procedūros metu pirmiausiai bus siekiama išsiaiškinti kokius techninius, finansinius ir teisinius sprendimus ir kokiomis sąlygomis tiekėjai pasirengę pasiūlyti. Tuomet bus diskutuojama ir deramasi dėl galimų sprendinių bei formuluojami galutiniai reikalavimai, kurie atitiktų projekto poreikius ir būtų įgyvendinami pasiūlos prasme.

 

Paraiškos dalyvauti derybose ir pirminiai pasiūlymai turės būti pateikti iki spalio 24 dienos. Per dvi dienas bus įvertinta dalyvių kvalifikacija ir išsiųsti kvietimai dalyvauti konkurse. Iki lapkričio 25 dienos tiekėjai bus pakviesti pateikti pasiūlymus, o pasiūlymų pateikimo terminas baigsis gruodžio 2 dieną. Laimėtoją ketinama pasirinkti iki šių mėtų pabaigos, sprendimą dar turės tvirtinti įmonės valdyba ir visuotinis akcininkų susirinkimas.

 

Tarpžinybinės darbo grupės dėl suskystintų gamtinių dujų terminalo statybos Lietuvoje parengtoje 2010 m. lapkričio 2 d. ataskaitoje ir jos išvadose teigiama, kad tinkamiausia vieta Lietuvoje SGD terminalui įrengti yra pietinė Klaipėdos jūrų uosto dalis ties Kiaulės Nugaros sala, o tinkamiausias technologinis SGD terminalo Lietuvoje sprendimas – terminalas vandenyje (angl. off-shore), kuriame būtų ir galimybė saugoti suskystintas gamtines dujas.

 

Daugiau informacijos:

 

Mantas Bartuška, „Klaipėdos nafta“ finansų direktorius, tel. 8 46 391763

 

 

Didžiausias profesionalaus meno kolektyvas Vakarų regione – Klaipėdos valstybinis muzikinis teatras – pradeda Jubiliejinį 25-ąjį sezoną. Režisierius Ramūnas Kaubrys per devynerius vadovavimo teatrui mėnesius kolektyvą sutelkė kūrybingam darbui, todėl prasidedančio sezono repertuaras pasižymi ne vien naujų pavadinimų skaitlingumu, bet ir atskleidžia pagrindinę siekiamybę – žiūrovams parodyti įdomius savo turiniu, pasižyminčius atlikimo kokybe muzikinius renginius.

Rekordinis premjerų skaičius

 

Jau rugsėjo mėnesį žiūrovai pamatys net keturių muzikinių spektaklių premjeras: J. Bocko miuziklą „Smuikininkas ant stogo“, G. Puccinio operas „Sesuo Andželika“, „Džanis Skikis“, H. Purcello „Didonę ir Enėją“, muzikinę pasaką F. Poulenco „Drambliuko Babaro istorija“. Iki Naujųjų metų pradžios – šokio spektaklio „Meilės uostas“ premjerą ir du atnaujintus pastatymus – P. Abrahamo operetę „Balius savojoje“ bei šokio spektaklį „Kruvinos vestuvės“ pagal A. Piazzollos muziką, F. G. Lorcos pjesę.

 

Simboliška, kad teatras šventinį sezoną rugsėjo 22 d. pradės J. Bock, J. Stein, S. Harnick miuziklu „Smuikininkas ant stogo“. Spektaklyje užimti visi solistai, choro dainininkai, šokėjai, scenos darbininkai. Pastatymo režisierius ir choreografas Jan Szurmiejus (Lenkija), pavasarį viešėjęs teatre, džiaugėsi atlikėjų meistriškumu ir galimybe bendradarbiauti, nes teatras yra vienintelis Lietuvoje, turintis repertuare šį miuziklą. Spektaklis viešai rodomas, įsigijus MTI licenciją.

 

Rugsėjo 23-iąją vyks G. Puccinio vienaveiksmių operų „Sesuo Andželika“ ir „Džanis Skikis“ vakaras. Režisierės Yanos Ross (JAV), scenografo Marijaus Jacovskio, kostiumų dailininkės Jolantos Rimkutės, videodailininkės Eglės Eigirdaitės darbas sulaukė to, kas šiandieninėje teatrų panoramoje pasitaiko retai – vienodai gerų ir kritikų, ir žiūrovų atsiliepimų.

 

Rugsėjo 24 d. bus rodoma H. Purcello opera „Ddonė ir Enėjas“ anglų kalba. Joje sėkmingu režisūriniu debiutu savo karjerą pradėjo Karina Novikova. Tragišką Kartaginos karalienės Didonės ir Trojos didvyrio Enėjo meilės istoriją jaunai režisierei padėjo atskleisti teatro vyr. chormeisterio ir dirigento, kompozitoriaus Vladimiro Konstantinovo parengta nauja šio muzikinio veikalo instrumentuotė, kuri yra moderni ir pasižymi nauju požiūriu į barokinę muziką.

 

Rugsėjo 25 d. Kolonų salėje bus galima pamatyti H. Poulenco muzikinę pasaką „Drambliuko Babaro istorija“. Artistų penketukui – Aurelijai Dovydaitienei, Šarūnui Juškevičiui, Redai Jucevičienei, Jūratei Gedminienei ir Stasiui Rezgevičiui kliuvo nelengvas išbandymas, nes pasakojimas kuriamas čia ir dabar, iš labai arti stebint įvairaus amžiaus publikai. Jau galima pasakyti, kad režisierė Rima Sasnauskaitė, scenografijos ir kostiumų dailininkė Jolanta Rimkutė sukūrė išradingą edukacinį vaidinimą mažamečiams vaikams, kurį su didžiausiu malonumu žiūri ir vaikai, ir suaugusieji.

 

Nuotaikingas šokio spektaklis „Meilės uostas“ pirmą kartą teatro scenoje bus pristatytas spalio 1 ir 2 dienomis. Po pasirodymų atvirose lauko aikštelės griausmingų publikos susižavėjimų sulaukė ne tik artistiški teatro šokėjai, šiuo pastatymu debiutavę choreografė Jolanta Milčienė ir režisierius Virginijus Pupšys, bet ir gyvai džiazo standartus atliekanti grupė „The West Coast“, kurios puošmena – dainininkė Edita Bodrovaitė.

 

Bus atnaujinti žiūrovų pamėgti spektakliai – P. Abrahamo operetė „Balius savojoje“ ir šokio spektaklis „Kruvinos vestuvės“ pagal A. Piazzollos muziką, F. G. Lorcos pjesę. Operetėje „Balius Savojoje“ yra daug efektingų muzikinių numerių, komiškų situacijų, kurios nutinka poilsiaujantiems bet kurios šalies kurorte, nors pagal siužetą veiksmas vyksta Prancūzijos Nicoje. Šokio spektaklyje „Kruvinos vestuvės“, kurio libreto autorius ir choreografas Jurijus Smoriginas, taip pat verda meilės aistros, bet jau kitokios, pasibaigiančios tragiškai – Jaunojo ir Jaunosios mirtimi. Artimiausiu laiku atnaujintą šokio spektaklio „Kruvinos vestuvės“ premjerą numatyta parodyti spalio 15, o operetės „Balius Savojoje“ – lapkričio 11 dienomis.

 

Nauji projektai ir naujos koncertinės programos

 

Rugsėjo 29 d. pirmą kartą teatre vyks tęstinis tarptautinis projektas – koncertas „Jūros mūzos“, skirtas Tarptautinei muzikos dienai ir Klaipėdos narystės Baltijos miestų sąjungoje 20-mečiui. Projektu „Jūros mūzos“ siekiama prisidėti prie naujų tarpkultūrinių projektų, paremtų jūrinės tapatybės koncepcija. Žodžio „jūra“ sąvoka čia suprantama kaip mediumas, jungiantis skirtingas tautas, valstybes, istorinius laikotarpius bei meno tradicijas, taip pat – kaip įkvėpimo šaltinis ar svarbiausia menininko kūrybos tema.

 

Baltijos miestų sąjunga (UBC) – savarankiška organizacija, kurios tikslas – miestų narių demokratijos, ekonomikos, socialinio gyvenimo, kultūros ir aplinkos apsaugos vystymasis. Ji vienija daugiau nei 100 Baltijos regionio miestų. UBC nariai: Danijos, Estijos, Suomijos, Vokietijos, Latvijos, Lietuvos, Norvegijos, Lenkijos, Rusijos, Švedijos miestai. Baltijos miestų sąjungos nare Klaipėda tapo 1991 m.. Tais pačiais metais į šią sąjungą įsijungė keletas Danijos, Vokietijos, Suomijos, Latvijos, Lenkijos ir kitų šalių miestai. Šis mums geografiškai artimiausias regionas, deja, nėra plačiai žinomas menine, ypač muzikine, prasme.

 

Pagrindinė šių metų projekto „Jūros mūzos“ idėja – Baltijos jūros šalių kompozitorių kūrybos pristatymas ir atlikėjo iš užsienio pasirodymas. Šį kartą girdėsime Austrijoje studijuojančią smuikininkę, prestižinių tarptautinių konkursų, vykusių Čilėje, Prancūzijoje, Vokietijoje, Čekijoje, Rumunijoje ir kitose šalyse, laureatę Paulą Šūmanę iš Latvijos. Dalyvaus Klaipėdos valstybinio muzikinio teatro simfoninis orkestras, diriguos Modestas Barkauskas. Koncerte skambės kompozitorių J. Sibeliuso (Suomija), W. Stenhammaro (Švedija), C. Nielseno (Danija), E.Griego (Norvegija), E. Balsio, B. Dvariono (Lietuva), F. Mendelssohno (Vokietija) kūriniai. Projektą pristato dienraštis „Klaipėda“, projekto informacinis portalas – Kl.lt.

 

Kitas naujas teatro iniciatyva organizuojamas renginys – labdaros akcija-koncertas „Statykime naują teatrą!“.

 

Klaipėdos valstybinis muzikinis teatras su Asociacija Lietuvos architektų sąjungos Klaipėdos apskrities organizacija yra paskelbusi Klaipėdos valstybinio muzikinio teatro naujo pastato statybos sklypo parinkimo atvirą architektūrinį-urbanistinį konkursą. Pasiūlymų vertinimas numatytas š. m. spalio 27 d. 13 val. Konkurso organizavimo išlaidos siekia 30 tūkstančių litų. Labdaros akcijoje-koncerte „Statykime naują teatrą!“ tikimasi surinkti reikiamas lėšas minėtam konkursui apmokėti ir tuo pačiu siekiama dar kartą atkreipti visuomenės dėmesį į būtinybę bei galimybę realizuoti modernaus Muzikinio teatro idėją.

 

Pirmoje labdaros akcijos-koncerto dalyje bus atliekama Carlo Orffo kantata „Carmina Burana“, antroje – skambės gražiausios arijos, duetai iš operų ir operečių, populiarios klasikinės muzikos melodijos. Su Klaipėdos valstybinio muzikinio teatro atlikėjais pasirodys Lietuvos operos žvaigždės Virgilijus Noreika, Eduardas Kaniava, Vilniaus ir Kauno muzikinių teatrų solistai Joana Gedmintaitė, Sandra Janušaitė (Lietuvos nacionalinis operos ir baleto teatras), Kristina Siurbytė, Kęstutis Alčauskis, Raimondas Baranauskas, Žanas Voronovas (Kauno valstybinis muzikinis teatras), Ignas Misiūra, Lietuvos kariuomenės orkestras (diriguos kapitonai Egidijus Ališauskas, Dainius Pavilionis), teatro choras (vad. Vladimiras Konstantinovas) ir Klaipėdos „Žvejų“ rūmų mišrus choras „Cantare“ (vad. Artūras Dambrauskas). Visi atlikėjai koncerte sutiko dalyvauti be užmokesčio. Žiūrovai kviečiami prisidėti prie šios labdaros akcijos, įsigydami teatro kasoje kvietimus į koncertą. Kvietimas vienam asmeniui kainuoja 100, dviem – 160 litų.

 

Klaipėdos valstybinio muzikinio teatro sumanymą – surengti labdaros akciją-koncertą „Statykime naują teatrą!“ – palaiko LR kultūros ministerija. Renginys vyks spalio 23 d. (sekmadienį) 17.00 val. teatre. Projektą pristato dienraštis „Klaipėda“, projekto informacinis portalas – Kl.lt.

 

Pasak teatro vadovo Ramūno Kaubrio, trijų naujų teatralizuotų koncertinių programų („Operetė – mano meilė“ „Aš myliu miuziklą“, „Didysis kankanas“) parengimas yra savotiškas eksperimentas, kuriuo norima išsiaiškinti, ką labiau mėgsta publika – operetę, miuziklą ar scenos šokį. Galima būtų pridurti, kad programoje „Operetė – mano meilė“ išvysime publikos numylėtinius Deivydą Norvilą (Deivį) ir Renatą Voitechovskają, gruodžio 30-ąją šią porą – ir „Didžiajame kankane“. To paties pavadinimo koncerte gruodžio 16 d. dalyvaus grupės „Pikaso“ narys Deividas Bastys.

 

Mažųjų žiūrovų laukia kita staigmena – teatralizuotas koncertas „Spragtukas 3 D“, simfoninės muzikos gerbėjų – koncertas, skirtas dirigento Algio Jono Lukoševičiaus jubiliejui. Kolonų salėje bus parodyti kamerinės muzikos koncertai, vienas reikšmingesnių – „Kopų melodijos“, kuris dedikuojamas Neringos miesto jubiliejui, kitas – „Tuk tuk Kalėdos“, kuriame grieš šią vasarą teatre susibūręs ansamblis „Musica libera“. Pirmą kartą vyks ir vakarai-susitikimai „Debiutai“, jų metu maestro Eduardas Kaniava pristatys jaunuosius solistus Juditą Butkytę, Mindaugą Rojų, Loretą Karkauskaitę, Roką Spalinską.

 

Teatro bičiulio kortelė – ypatinga Jubiliejinio sezono dovana žiūrovams

 

Šalia naujų koncertinių programų ir premjerų į rugsėjo–gruodžio mėnesių repertuarą įtraukti ir žiūrovų pamėgti koncertai bei spektakliai: „Romansų vakaras“, J. Strausso operetės „Šikšnosparnis“ ir „Vienos kraujas“, G. Verdi opera „Traviata“, A. Kučinsko opera vaikams „Bulvinė pasaka“, B. Pavlovskio baletas vaikams „Snieguolė ir septyni nykšukai“ bei kiti.

 

Pagrindinę sezono premjerą – Viačeslavo Ganelino miuziklą „Velnio nuotaka“, kurią režisuos Kęstutis Jakštas, numatyta parodyti 2012 metų kovo 8 d. , o sezoną pabaigti – gegužės 13 dieną iškilmingu šventiniu koncertu, skirtu Klaipėdos valstybinio muzikinio teatro 25-erių metų Jubiliejui.

 

Kadangi šį sezoną teatras mini 25-erių metų įkūrimo sukaktį, 250 Klaipėdos valstybinio muzikinio teatro žiūrovų, nusipirkusių po du bilietus be nuolaidos, bus apdovanoti teatro bičiulio kortelėmis. Su jomis, visą sezoną lankydamiesi Muzikiniame teatre, bičiuliai už bilietus mokės 25 % arba ketvirtadaliu mažiau nei kiti. Akcija prasidėjo rugsėjo 14-ąją ir tęsis 25 dienas – iki spalio 8-osios. Manome, kad, norintiems kuo daugiau pamatyti ir tuo pačiu tapti tikraisiais teatro bičiuliais, tai – dar viena labai gera naujiena.

Klaipėdos valstybinio muzikinio teatro inf., parengė Nijolė Jačėnienė

 

Savaitgalį Klaipėdoje viešės didžiausi pasaulio burlaiviai.

Prieš porą metų laivo denyje pamojavę Lietuvos uostą paliekantiems vienas už kitą grakštesniems laivams, organizatoriai atsiduso: “Na, štai ir viskas.” Sykį tapus “The Tall Ships’ Races” regatos finišo uostu, daugiau nebeliko ko siekti: prestižiškesnės regatos į Baltijos jūrą neužklysta. O ir antrą kartą sulaukti Klaipėdoje panašaus reginio nebuvo didelių vilčių.
Tačiau didžiųjų burlaivių išlaikymas jų savininkams – nepigus malonumas. O regatos ir viešnagės užsienio uostuose, kur atsiranda tikimybė valandai kitai išnuomoti laivą pasiplaukiojimui ar tiesiog reprezentaciniam priėmimui prie krantinės, padeda šias išlaidas nors iš dalies sumažinti. Todėl ir buvo sugalvota pasibaigus didžiosioms, maždaug šimtą laivų sutraukiančioms “The Tall Ships’ Races” lenktynėms organizuoti jų tęsinį – “The Culture Tall Ships Regatta”. Čia ne tiek reikšmingi lenktynių rezultatai, kiek laivų pristatymas lankomuose uostuose.
Startavę Klaipėdoje, kultūrinės regatos laivai suks į Europos kultūros sostine tapusį Suomijos Turku miestą, o baigs kelionę Lenkijos Gdynėje. Tačiau, kitaip nei pagrindinės varžybos, kultūrinė regata greičiausiai nebus rengiama kasmet. “Iki šiol nesame gavę žinių, kad panaši regata būtų organizuojama 2012-aisiais, tad greičiausiai kitąmet jos ir nebus. “The Tall Ships’ Races” Baltijos jūron sugrįš 2013-aisiais, tačiau tuomet lenktynės užsuks ne į Klaipėdą, o į Rygą”, – pasakoja regatos koordinatorius Lietuvoje Kipras Paldauskas.
Prieš dvejus metus klaipėdiečiams pavyko didžiuosius burlaivius išvysti Jūros šventėje, o šįmet teko jų laukti keliomis savaitėmis ilgiau. Tačiau uostamiesčiui pritraukti turistų kelissyk, o ne kartą per vasarą – tik į naudą. Tam jau pernai buvo sugalvotas naktinis sezono pradžios laivų paradas, vykstantis gegužės pabaigoje. Šįmet šventinis laivų karavanas Danės upėje papuošė ir Jūros šventės programą.

Triskart mažiau laivų

Tiesa, savaitgalį Klaipėdoje galėsime išvysti maždaug trečdalį burlaivių sambūrio, kuris buvo užplūdęs uosto krantines 2009-aisiais. Kultūrinėje regatoje žada dalyvauti 35 laivai. Juos planuojama švartuoti Klaipėdos pilies uosto, Kruizinių laivų terminalo, “Memelio miesto” ir Danės upės krantinėse, tačiau planus gali pakoreguoti vėjuotas oras: kilus pavojui apdaužyti prašmatnius laivus, kai kurių švartavimo vietų gali tekti atsisakyti.
Į Klaipėdą atplauks aštuoni A klasės, arba ilgesnio nei 40 metrų korpuso, burlaiviai. Tai “Christian Radich”, “Dar Mlodzezy”, “Gulden Leeuw”, “Kruzenshtern”, “Panssio”, “Mir”, “Sedov” ir “Thalassa”. “Tai, kad viename uoste vienu metu bus du didžiausi pasaulio burlaiviai – “Sedov” ir “Kruzenshtern”, yra ypatingas įvykis”, – tvirtina Klaipėdos meras Vytautas Grubliauskas.

Startas – toli jūroje

Svečiai suplauks į Klaipėdą ketvirtadienį. 19 valandą rengiamas oficialus regatos atidarymas Kruizinių laivų terminale. Penktadienį ir šeštadienį nuo 8 iki 22 val. numatytas didžiųjų burlaivių lankymas. “Tačiau tai nereiškia, kad visi A klasės laivai nuo ryto iki vėlyvo vakaro lauks svečių: juk kiekviename iš aštuonių didžiųjų burlaivių vyks mažiausiai po vieną įvairių organizacijų rengiamą priėmimą. Taigi konkrečių laivų įgulos turės teisę numatyti joms patogias laivų lankymo valandas”, – aiškina K.Paldauskas.
Penktadienį 18 val. prasidės nuotaikinga įgulų eisena centrinėmis Klaipėdos gatvėmis. Prieš porą metų vykusios eisenos stebėtojai gali patvirtinti, kad ji būna gerokai labiau pašėlusi nei jūrininkų ir uostininkų paradas per Jūros šventę. Šeštadienio vidurnaktį dangų nušvies virš Kuršių marių iš baržos leidžiami fejerverkai, o sekmadienio rytą nuo molų ir Smiltynės kranto bus galima stebėti burlaivių palydėtuves. “Tiesa, regatos starto vietos nuo kranto įžvelgti greičiausiai nepavyks: jis bus duotas už uosto įplaukos kanalo plūdurų, taigi ganėtinai toli jūroje”, – aiškina K.Paldauskas.
Šventę papildys koncertai, tautodailininkų mugės, tarptautinis kalvystės pleneras. Burlaivių įgulos turės galimybę pasigalynėti sportinėse varžybose Smiltynės paplūdimyje.

Klaipėda keičiasi, bet iki tikro vakarietiško uostamiesčio jai trūksta dar labai daug.

Jei šį savaitgalį vyksite į Jūros šventę Klaipėdoje, pastebėsite, kad vienintelis Lietuvos uostamiestis keičiasi. Ypač tai pastebima, jei nesilankėte Klaipėdoje ilgiau – penkerius ar dešimtį metų. Sena klaipėdiečių svajonė matyti Danės upe plaukiojančius laivus ar pasėdėti kavinėje ant Kuršių marių kranto tapo tikrove. Atvykus į uostamiestį atostogų įsikurti viešbutyje, pro kurio langus vienur matyti visai čia pat teliūškuojantis marių vanduo, o kiek tolėliau – besišvartuojantys didingi kruiziniai laivai irgi jau ne fantazija, o realybė. Klaipėda pamažu artėja prie savo tikslo nugriauti uostui nebereikalingus pramoninius statinius ir tvoras ir šias teritorijas pritaikyti visuomenės reikmėms, kad Klaipėda taptų tikru, o ne įsivaizduojamu uostamiesčiu.

Pilis – ne anksčiau nei po dviejų dešimtmečių

“Šiemet labai atgijo Danės upės krantinė nuo Biržos tilto iki Pilies tilto – čia gyvenimas verda dieną naktį. Sutvarkyta krantinė, pastatyti keli nauji pastatai, atidarytos kavinės ir ši vieta iš karto tapo nauju traukos centru”, – sako uostamiesčio architektė ir Klaipėdos miesto savivaldybės tarybos narė Ramunė Staševičiūtė.

Iš tiesų pastarąjį dešimtmetį Klaipėdoje įgyvendinti projektai į prigesusį uostamiestį įnešė daugiau gyvybės ir jūros dvasios. Pastatytas kruizinių laivų terminalas ir kasmet po truputį gražėja jo prieigos, visuomenei atvertos senosios uosto krovos ir laivų remonto teritorijos, tapusios naujomis burlaivių ir jachtų švartavimosi vietomis, aptvarkyta Danės upės krantinė, atstatytas senasis ryžių malūnas, keltininko namelis ir keli senųjų uosto sandėlių pastatai – dabar čia įsikūrė viešbučiai, kavinės ir restoranai. Senamiestyje įkurtas daugelio klaipėdiečių pamėgtas Friedricho pasažas: vakarietiškas skveras su smukle, kepyklėle, picerija, restoranu, svečių namais ir kt. paslaugomis. Pasak klaipėdiečio Seimo nario Evaldo Jurkevičiaus, Friedricho pasažas yra puikus pavyzdys, kaip šiukšlyną paversti patraukliu ir pelningu turistiniu objektu.

Kiti artimiausi Klaipėdos užmojai – dar didesni. Palei Danės upę link Tauralaukio pagaliau nebeliks brūzgynų ir paupiu bus galima ne tik pasivaikščioti ir į miestą pasižiūrėti ligšiol dar nematytu kampu, bet ir pravažiuoti dviračiu – 2013 m. jau turėtų būti įrengtas apie 6 km dviračių takas iš pradžių iki Klaipėdos gatvės (kelio į Tauralaukį), o vėliau ir iki pat Palangos plento. Tarp kitų, kol kas dar utopiniais vadinamų Danės upės gaivinimo vizijų – ir upės vagos gilinimas. Tai reikštų, kad Danės upė vėl taps vandens transporto arterija – pagilinus upę ir įrengus daug mažų uostelių čia plaukiotų laiveliai iki pat Tauralaukio. Visai kaip prieškario Klaipėdoje, kai upe plaukiojantys garlaiviai buvo ne svajonė, o kasdienybė.

Tačiau tai – dar gana tolimi planai, kaip ir numatomas Klaipėdos pilies atstatymas. Klaipėda jau apsisprendė, kad pilį atstatyti reikia, bet dėl lėšų trūkumo darbai vyksta labai iš lėto. Panašu, kad pasikeitusį vaizdą piliavietėje klaipėdiečiai ir miesto svečiai išvys irgi ne anksčiau kaip 2013-aisiais, nes kitąmet čia numatyti tik archeologiniai tyrinėjimai. Pasak architektų, pilis bus atstatoma etapais. Pirmiausia bus atkuriamos šiaurinė ir rytinė kurtinos ir jose įrengtos naujos ekspozicijos, sutvarkytas visas pilies kiemas, aikštė ir kt.(bus įrengta ir nedidelė kavinė), o atstatytą pilį visu tūriu, “Uostamiesčio projekto” vyr. archirektės Snieguolės Stripinienės nuomone, išvysime turbūt ne anksčiau nei po dviejų dešimtmečių.

Klaipėda šiuo metu ieško ir vietos naujam Muzikiniam teatrui – dabar vyksta konkursas jo vietai parinkti. Siūlomos keturios galimos vietos teatrui statyti, viena įdomiausių – Danės upės žiočių teritorijoje, kur naują kvartalą planuoja bendrovė “Memelio miestas”. Kaip žinoma, jau ne vienus metus kalbama apie “Memelio miesto” akcininkų siekį šią iki šiol buvusią uždarą 6,7 ha uosto erdvę paversti nauju visą parą gyvybingu kvartalu, kažkuo panašiu į garsųjį “Hafencity” kvartalą Hamburgo uostamiestyje: čia turėtų atsirasti jachtklubas, viešbutis su konferencijų centru, restoranai, kavinės, įvairios parduotuvėlės, keli gyvenamieji ir biurų pastatai, o kaip neseniai paaiškėjo, gal net ir naujasis Muzikinis teatras. Tiesa, krizė verslininkus privertė pristabdyti  planus. Tai lėmė, kad kol kas, kaip sako “Memelio miesto” generalinis direktorius Darius Anužis, vyksta tik “popierinis” darbas, o kada prasidės pačios statybos, visiškai nėra aišku. “Kaip matote, sąstingis iš nekilnojamojo turto rinkos dar niekur, deja, nepasitraukė. Pasirašyti sau mirties nuosprendį labai lengva – paimti kreditą iš banko, pastatyti ir parduoti kokią vieną dvidešimtąją dalį pastatyto ploto”, – teigė D.Anužis.

Turistai neranda, kur apsipirkti

Pasak Klaipėdos vyr. architekto Almanto Mureikos, dar viena įdomi konversija numatoma Danės upės pakrantėje vietoje dabartinės “Klaipėdos energijos” katilinės – kaip keisis ši erdvė, turėtų paaiškėti paskelbus atvirą architektūrinių idėjų konkursą.

Danės pakrantės vaizdą ilgainiui turėtų keisti ir norvegų investuotojų netoli upės ir senamiesčio, buvusioje “Klaipėdos grūdų” teritorijoje, planuojamas statyti naujas gyvenamasis kvartalas. Bet ir šios statybos vis atidedamos dėl rinkos sąstingio.

Kaip dar keisis Klaipėda? Toliau bus plėtojamas “Jūros vartų” projektas ties piliaviete – Danės pakrantėje daugės naujų viešosios paskirties objektų. Jei šio projekto iniciatoriams pavyks įgyvendinti viską, kas sumanyta, ateityje tarp daugybės restoranų, kavinių, parduotuvėlių ir solidžių apartamentų su vaizdu į piliavietę ir jachtų uostą turėtų iškilti ir prekybinis pasažas su žiemos sodu – naujas traukos centras šaltuoju metų sezonu. Bet ir tai dar gana tolimi planai.

O kiek tolėliau, šalia baigiamos statyti Klaipėdos “Švyturio” arenos, pasak A.Mureikos, formuojamas naujasis miesto centras – buvusioje dykvietėje taip pat bus statomi įvairūs nauji viešieji pastatai, pavyzdžiui, čia turėtų atsirasti ir klaipėdiečių taip trokštamas baseinas. “Nauji dramos ir muzikinis teatrai, dengtas futbolo stadionas ir baseinas yra tie dalykai, kurie mums būtini kaip oras”, – papildo uostamiesčio meras Vytautas Grubliauskas.

Daugelis šių idėjų bus įgyvendinta ne šį, o turbūt tik kitą dešimtmetį. Bet kai kurie sumanymai jau dabar įgyja realų pavidalą: pavyzdžiui, “Smiltynės perkėla” neseniai baigė naujojo pirso statybas Šiaurės rage ir nuo birželio jau iš čia kelia keleivius keltais į Smiltynę ir Jūrų muziejų, be to, jau rugpjūtį tikisi gauti leidimą Keleivinio terminalo statyboms. Vienas pagrindinių jauno architekto Aurimo Baužio projekto akcentų – beveik 300 kv. m terasa ant pastato stogo: pasak “Smiltynės perkėlos” gen. direktoriaus Dariaus Butvydo, išėjusieji pasivaikščioti Danės pakrante link Šiaurės rago galės užlipti ant terasos pasigrožėti praplaukiančiais laivais ar besileidžiančia saule, vasarą čia planuojama rengti nedidelius koncertus, o pačiame terminale įsikurs kavinė.

Vis dėlto bendra atmosfera uostamiestyje tebėra slogi: senamiesčio verslas merdėja, mažos krautuvėlės neišsilaiko, todėl kruizinių laivų keleiviai neretai neranda kur išleisti atsivežtus pinigus. Be to, miestą slegia nedarbas, pristatytų butų, namų ir suplanuotų sklypų mieste ir aplink jį perteklius bei masinis gyventojų mažėjimas. Taigi Klaipėda dar nėra tas miestas, kuriame būtų išties gera gyventi ir ji dar toli gražu neprilygsta ne tik Hamburgui, bet ir Ventspiliui.

Ko trūksta Klaipėdai, palyginti su Vakarų uostamiesčiais?

Artūras Šulcas, Klaipėdos mero pavaduotojas

“Ne trūksta, o jaučiu perteklių – tai persenusi tvora tarp miesto ir uosto įmonių. Visomis prasmėmis, kokių tik esama. Klaipėdiečiai yra teisūs skųsdamiesi, kad iš uosto įmonių jiems atitenka tik triukšmas, tarša ir smarvė. O pelnas – įmonių savininkams. Toli dairytis nereikia – Ventspilis, Liubekas, Karlskrona: miestai švyti kaip perlai, nes uostus valdo ir vietos savivaldybės. Klaipėdos miestui tenka tenkintis trupiniais, kurie kartais geranoriškai, kartais atžagaria ranka nubraukiami nuo ponų stalo.”

Eugenija Odebrecht, Klaipėdos verslininkų Senamiesčio sąjungos pirmininkė

“Nors iš pirmo žvilgsnio Klaipėda atrodo pasikeitusi, ji plėtojasi labai stichiškai ir dar tikrai nėra panaši į vakarietišką uostamiestį. Miestas pagyvėja tik vasarą, visai kaip Palanga. Senamiesčio verslininkų padėtis apskritai apverktina, nes visi traukia į tą nelemtą “Akropolį”, o mokesčiai tik didėja. Pas mus verslas yra tik melžiama karvė, kuriai net šieno niekas nepames. Man, kaip verslininkei, nusvyra rankos – tai viena priežasčių, kodėl neseniai pardaviau savo restoranų verslą.”

: į Memelio džiazo klubą (MDK) susibūrę entuziastai su muzikantu ir pedagogu Steponu Januška priešakyje pasiryžę palaikyti ugnį uostamiesčio džiazo židinyje ne tik didžiųjų festivalių bei konkursų metu.

 

Mažiau kalbų – daugiau muzikos: oficiali klubo inauguracijos ceremonija neužtruks ir užleis sceną turiningam koncertui. Muzikinius sveikinimus šiam vakarui ruošia keli uostamiesčio kolektyvai: laurus prestižiniuose tarptautiniuose a cappella dainavimo konkursuose skinantis vokalinis kvartetas „Cappella‘A“, grupės „I 4 Combo“, „Jazzway“, „JazzVision“ bei „Maestro“.

 

22 val. klaipėdiečiai sceną užleis svečiams: garsaus saksofonininko Kęstučio Vaiginio tarptautiniam kvartetui, kuriame jam talkina italai Fabrizio Brusca (gitara) ir Fulvio Buccafusco (kontrabosas) bei prancūzas Tim Campanella (mušamieji). Vakaro muzikinę programą pratęs renginio dalyvių jam session.

 

Šių metų balandžio 10-ąją steigiamajame susirinkime oficialiai įkurtas džiazo mėgėjų bei muzikantų klubas artėjančiu renginiu paskelbs savo pirmąjį veiklos sezoną, kurio metinis planas jau yra sudėliotas. Šiuo laikotarpiu uostamiesčio džiazo klube „Kurpiai“, kuris yra MDK partneris ir susitikimų vieta, bei kitose Klaipėdos koncertų aikštelėse ketinama surengti mažiausiai dešimt koncertų, pristatysiančių uostamiesčio džiazo muzikantų kūrybą.

 

Pasak klubo prezidento S. Januškos, kryptinga veikla klubas sieks įgyvendinti savo tikslus: globoti Klaipėdos džiazo muzikantus, skatinti naujų kūrybinių projektų radimąsi bei suteikti džiazo mėgėjams daugiau progų pasiklausyti geros muzikos.

 

„Klaipėda garsėja unikaliomis džiazo tradicijomis. Be visų jau turimų, seniai gvildenta idėja turėti savo džiazo muzikantų ir jų fanų klubą, kuris veiktų nuolat ir burtų visus šio žanro propaguotojus bei mėgėjus. Matydami, kad diskusijos apie tokios organizacijos reikalingumą tema netyla, su bendraminčių grupe ryžomės įgyvendinti šį sumanymą, – teigė S. Januška. – Užsienio patirtis rodo, kad tokio pobūdžio susivienijimai itin naudingi džiazo muzikos plėtrai ir populiarinimui. Norime ne tik vadovautis geraisiais pavyzdžiais, bet ir užmegzti bendradarbiavimą su kitų šalių klubais.“

 

Naujoji visuomeninė organizacija atvira visiems norintiesiems dalyvauti jos veikloje, ieškantiems bendraminčių, trokštantiems pažinti ir populiarinti džiazą. Išsamesnė informacija apie klubą, narystę jame, jau globojamus muzikus bei jų kolektyvus ir kitką – interneto svetainėje www.klaipedajazz.lt. Be to, kiekvieną pirmadienį, 22 val., esate laukiami MDK vakaruose džiazo klube „Kurpiai“. Šiuose improvizacijų koncertuose kviečiami dalyvauti ir visi norintieji muzikantai.

 

MDK inauguracijos šventės pagrindinis rėmėjas – UAB „Klaipėdos NK centras“, įmonių grupės „Gridin‘s Group” narė; rėmėjai: muzikos studija „Grock“, UAB ATSIS, UAB „Švyturio-Utenos alus“.

 

 

 

Rinkimuose kandidatuoja socialdemokratas Aloyzas Každailevičius, liberalcentristas Valdemaras Puodžiūnas, “darbietis” Raimondas Paliukas, konservatorius Naglis Puteikis, Liberalų sąjūdžio kandidatė Diana Stankaitienė bei partijos “Tvarka ir teisingumas” keliamas Vytautas Vaičius.

Rinkimai jau pirmajame ture įvyksta, jei juose dalyvauja per 40 proc. rinkėjų ir vienas kandidatų surenka daugiau kaip pusę rinkimuose dalyvavusių rinkėjų balsų, arba – jei dalyvauja mažiau kaip 40 proc., o vienas kandidatas surenka ne mažiau kaip penktadalį visų tos apygardos rinkėjų balsų.

Iš viso Danės apygardoje renkant atstovą į parlamentą balso teisę turi 42 tūkst. 597 rinkėjai.

Jei pirmajame ture Seimo narys neišrenkamas, po dviejų savaičių rengiamas antrasis rinkimų turas, kuriame varžosi du daugiausiai pirmajame balsų surinkę kandidatai.

Seimo nario rinkimuose Danės apygardoje liepos 3 dieną bus renkamas parlamento narys vietoj mandato atsisakiusio anksčiau šioje apygardoje išrinkto liberalo Vytauto Grubliausko.

Liberalų sąjūdžio narys V.Grubliauskas Seimo nario mandatą iškeitė į Klaipėdos miesto mero pareigas.

Siekdami sumažinti konkurenciją konkursuose kai kurie uosto rangovai užsienio kompanijoms Klaipėdos uostą apibūdina kaip ypač sudėtingą. Neatmetama galimybė, kad neseniai paskelbtuose stambiuose konkursuose potencialūs nauji dalyviai siūlys gana aukštas kainas, trečiadienį rašo “Verlso žinios”.

Neseniai uosto direkcijoje dėl šių objektų vyko susitikimas su galimais rangovais. Tarp besidominčiųjų – ir užsienio kompanijos, dar nebandžiusios savo jėgų Klaipėdos uoste.

Uosto direkcijos vadovai nurodo, kad didžiąją susitikimo laiko dalį užėmė klausimai uoste jau dirbančių rangovų, kurie esą bandė naujokams iš užsienio įteigti, kad Klaipėdos uostas yra ganėtinai sudėtingas, jame daugybė sprogmenų.

“Buvo bandoma potencialiems dalyviams parodyti grėsmes, o tikslas – kad jų darbų kaina taptų daug didesnė nei galėtų būti”, – sakė Klaipėdos valstybinio jūrų uosto direkcijos Šventosios uosto direktorė Airida Česnienė.

Manoma, kad šitaip siekiama sumažinti konkurenciją, sudaryti sau palankesnes sąlygas dėl kainų ir laimėti konkursus.

Tačiau verslininkai šaiposi iš tokių pareiškimų. Esą uoste dirbančių lietuviškų bendrovių beveik neliko, o uosto direktorius taip bando iš anksto pateisinti didėsiančias darbų kainas.

“Niekas mūsų į tokius susitikimus nekviečia, o tos kalbos apie kažkokius nuteikinėjimus yra turbūt dar viena sąmokslo teorija, neteko girdėti, kad tokia informacija kam nors būtų perduodama. O gal vietiniai rangovai yra nereikalingi uoste, kažkodėl užsieniečiams surengiami specialūs susitikimai ir panašiai”, – sakė bendrovės “Hidrostatyba” valdybos pirmininkas Jonas Dumašius

Ar pasiilgote ko nors jaukaus, linksmo, įdomaus ir skirto visai šeimai? Gegužės 20 – 22 dienomis Klaipėdoje antrus metus iš eilės šurmuliuos unikali ir analogų Lietuvoje neturinti šventė – mugė „Šeimynėlė 2011“. PC „Elektromarkt“, įsikūrusiame adresu Taikos pr. 56, bei lauko prieigose klaipėdiečių ir miesto svečių šeimų laukia puiki proga pasižvalgyti į šeimoms skirtas prekes, paslaugas, gauti visą reikiamą informaciją apie tai, kas palengvintų buitį ir paįvairintų kasdienybę.

Anot renginio koordinatorės Dovilės Vertelytės, šiemet mugėje jos svečių lauks išskirtinė seminarų ir pranešimų vaikų auklėjimo ir ugdymo, šeimos santykių gerinimo temomis.

„Praėjusiais metais per tris mugės dienas buvo surengta apie keturiasdešimt seminarų – visi jie sulaukė ypatingo susidomėjimo. Šiemet seminarų gausa nenusileisime, juos ir vėl ves garsūs ir žinomi psichologai, socialiniai pedagogai. Seminarams nereikalinga išankstinė registracija, už juos papildomai mokėti nereikės. Tikimės, jog idėjų pasisemti galės ir pedagogai bei darželių auklėtojai, nes apie bendravimą su vaikais, jų ugdymą, stiprybės bei kantrybės ugdymą savyje taip pat bus kalbama“, – sako D. Vertelytė.

Mugės metu taip pat bus įrengta kino salė, kurioje visas dienas nuo ryto iki vakaro bus rodomi žinomi naujausi filmai vaikams ir visai šeimai. Filmai bus įgarsinti lietuviškai.

„Šiemet spektakliai, pramogos ir kiti renginiai karaliaus lauke ir vyks po atviru dangumi. Seminarus ir filmus kviesime žiūrėti viduje“, – naujovę komentuoja mugės koordinatorė.

Į mugę bus atvežtas ir populiarus Lietuvoje Lietuvos automobilininkų sąjungos organizuojamas socialinis projektas, skirtas taisyklingam vaiko saugos kėdutės automobilyje pritvirtinimui.

Nuo šių metų mugė „Šeimynėlė 2011“ pasivadino Klaipėdos miesto šeimos švente. Mugės globėjas  –  Socialinė apsaugos ir darbo ministerija.

Tėvynės sąjungos-Lietuvos krikščionių demokratų taryba elektroniniu balsavimu patvirtino TS-LKD Klaipėdos skyriaus pirmininką Naglį Puteikį kandidatu į Danės apygardą Klaipėdoje.

TS-LKD Klaipėdos skyrius buvo iškėlęs tris kandidatus: dabartinį pirmininką Naglį Puteikį, skyriaus Krikščionių demokratų frakcijos vadovą Nerijų Čapą ir teisininkę Zitą Šličytę. Pastarajai atsisakius dalyvauti rinkimuose, skyriaus slaptas balsavimas lėmė pergalę N. Puteikiui, surinkusiam 191 balsą iš 209.

Atsižvelgęs į skyriaus poziciją, TS-LKD Prezidiumas pasiūlė N. Puteikį kandidatu į laisvą Seimo nario vietą. Partijos Priežiūros komitetas jo kandidatūrai pritarė.

Pakartotiniai rinkimai į Seimą vyks šių metų liepos 3 dieną.

Rusija planuoja įdiegti greitaeigio keltą liniją iš Sankt Peterburgo į Kaliningrado sritį. “Lietuvos geležinkeliai” svarsto, kad keltas dalį krovinių gali “nukrauti” nuo geležinkelių, kaip buvo prieš keletą metų, atidarius keltų liniją iš Ust Lugos į Baltijską.

“Laiko veiksnys, ypač tarp Rusijos uostų, nėra labai svarbus gabenant krovinius, jis svarbesnis keleiviams. Keleivių tranzito iš Rusijos per Klaipėdos uostą ir taip nėra, tad mes čia nematome jokių grėsmių”, – “Verslo žinioms” teigė Klaipėdos valstybinio jūrų uosto direkcijos rinkodaros ir administracijos direktorius Artūras Drungilas.

“Lietuvos geležinkeliai” dėl naujo kelto gali netekti dalies krovinių.

“Be abejo, šiek tiek krovinių nuo geležinkelių bus nukrauta. Sumažėjimą ne trečdaliu, bet šiek tiek pajutome, kai buvo paleisti keltai tarp Ust Lugos ir Baltijsko. Tas keltas nėra naujiena, jie seniai tą deklaravo”, – sakė “Lietuvos geležinkelių” generalinio direktoriaus pavaduotojas Albertas Šimėnas.

Kaliningrado kryptimi gabenami kroviniai sudaro beveik trečdalį visų “Lietuvos geležinkelių” vežamų krovinių.

Įmonė “Rusijos keltų linijos” planuoja atidaryti greitaeigių keltų maršrutą tarp Sankt Peterburgo ir Kaliningrado. Šiam tikslui Norvegijoje statomas keltas, kuris galės gabenti 64 transporto priemones ir 1,2 tūkst. keleivių, o kelionė truks apie 14 valandų,

Valstybės valdomai bendrovei “Klaipėdos nafta” už patarimus užsieniečiams dėl suskystintų gamtinių dujų terminalo (SGD) gali tekti sumokėti net 50 mln. litų – esą tiek atitiktų pasaulinę energetikos projektų praktiką, rašo “Lietuvos žinios”.

“Klaipėdos nafta” yra įpareigota organizuoti SGD terminalo statybą. Vyriausybės numatyta, kad nuo 700 mln. litų iki milijardo kainuosiantis objektas, turintis užtikrinti Lietuvai energetinį saugumą per dujų importo alternatyvą, Klaipėdos uoste turėtų pradėti veikti iki 2014 metų.

“Pagal pasaulinę praktiką konsultavimas kainuoja 5-7 proc. projekto vertės”, – sakė “Klaipėdos naftos” vadovas Rokas Masiulis.

Pasak R.Masiulio, antradienį baigiasi SGD terminalo projekto patarėjo tarptautinio konkurso terminas. Per mėnesį turėtų būti atrinktas ir paskelbtas kaip laimėtojas vienas iš šešių antrojo etapo dalyvių.

Šiuo metu pradėta ir 6-7 žmonių komandos, kuri dirbs “Klaipėdos naftoje” kartu su patarėjais, atranka. Pernai rudenį paskelbtame konkurse iš viso dalyvavo 12 tarptautinių konsultavimo įmonių.

“Terminalas, mūsų nuomone, turėtų kainuoti iki 300 mln. eurų. Šiuo metu yra planavimo stadija. Kol kas projektą plėtoja “Klaipėdos nafta”. Ji iš ministerijos gavo tas studijas, kurios buvo atliktos iki tol. Mes perėmėme informaciją ir šiuo metu samdome konsultantus. Patarėjo užduotis – konsultuoti mus aplinkosaugos, inžineriniais, planavimo ir visais kitais klausimais iki pat terminalo darbo pradžios”, – sakė R.Masiulis.

Planuojamas terminalo pajėgumas būtų nuo 2 iki 3 mlrd. kubinių metrų per metus. Pagal siūlomą terminalo technologiją, numatoma, kad laivas, kurio talpyklose būtų dujos, nuolat stovėtų prie kranto, o prie jo priplauktų kitas laivas, kuris atgabentų dujų.