Lengvųjų automobilių vairuotojai, savo transporto priemones dažnai laikantys mieste, už stovėjimą gali susimokėti mėnesiui į priekį ir taip sutaupyti nemažai pinigų. Priminsime, kad mokant už valandą, brangiausiai apmokestinamose stovėjimo vietose valanda Vilniuje (mėlynojoje zonoje) kainuoja 6 Lt, Kaune, Klaipėdoje, Trakuose – 3 Lt, Šiauliuose – 1 Lt, tad kasdien bent po valandą paliekant automobilį mokamose vietose, per mėnesį susidarytų iki 150 Lt suma.

Tuo tarpu abonementų kainos yra mažesnės. Tarkime, Klaipėdoje pastatymas mėnesiui brangesnėse zonose kainuoja 200 Lt, pigesnėse – 100 Lt mėnesiui, ir, pasak įmonės “Klaipėdos keleivinis transportas” atstovų, apie 100 klaipėdiečių šia paslauga naudojasi nuolat.

Vilniaus mieste viešosiose stovėjimo aikštelėse ilgalaikio laikymo abonemento įsigyti negalima, tačiau tokią paslaugą siūlo aikšteles visame mieste turinti įmonė “P Parkas”. Už 80–125 Lt mėnesio mokestį vairuotojai savo automobilį neribotai gali statyti kurioje nors pasirinktoje aikštelėje Didžiojoje, Savanorių pr., Lvovo, Pylimo, Algirdo, Rinktinės gatvėse, o už 170 Lt automobilį galima laikyti visose aikštelėse, išskyrus esančią Didžiojoje gatvėje.

Klaipėdos uostas pasiryžęs kautis dėl specializuotų laivų. Jeigu jiems taikomų rinkliavų pakeitimas bus veiksmingas, ratinės ir kitokios technikos pristatymo rinkoje gali kilti logistikos permainų, rašo “Lietuvos žinios”.

Iki šiol daugiausia specializuotų laivų priėmusios bendrovės “Klaipėdos konteinerių terminalas” vadovas Vaidas Šileika tikisi, kad mažas postūmis sukels didžiulį atoveiksmį.

“Tai pritrauks ne tik daugiau krovinių į Klaipėdos uostą, bet ir naujų laivybos linijų. Iki šiol didelę automobilinių laivų išlaidų dalį, kai įplaukdavo į Klaipėdą, sudarydavo rinkliavos, todėl Baltarusijos technikai išvežti dažniau būdavo pasirenkamas Talinas ar Ventspilis”, – sakė V.Šileika.

Pasak jo, jeigu bus suteikta nuolaidų, vien tik laivybos kompanija “Hoegh Autoliners” planuoja 12 laivų.

“Tačiau, be jos, šioje rinkoje yra kitos, kurios galėtų čia pasidaryti paskirstymo centrą. Dabar automobiliniai laivai atplaukia tušti, o geros komercinės laivybos sąlygos leistų pagalvoti apie automobilių ir kitokios įrangos importą iš Kinijos į Rusiją ir Kazachstaną. Pagal siūlomą projektą galėtume tikėtis iki 12 laivų per metus”, – rinkliavų pakeitimų naudą aiškino V.Šileika.

Pirmą kartą užpernai į Klaipėdą atplaukęs motorlaivis “Hoegh Delhi” iš Klaipėdos į Venesuelą išgabeno tik 535 traktorius ir 22 sunkvežimius. O laivo rinkliavos tąkart sudarė 70-80 tūkst. eurų – tai triskart daugiau, nei uždirbo krovos kompanija.

“Lietuvos žinios” rašo, kad naujais rinkliavų dydžiais Klaipėdos uostas varžysis su kitais regiono uostais dėl iš Afganistano grąžinamos JAV ir kitų NATO valstybių ratinės technikos vežimo.

Lenkijos naftos koncerno “Orlen” valdoma bendrovė “Orlen Lietuva”, kol kas nebaigusi derybų dėl naftos produktų krovos per valstybės kontroliuojamą “Klaipėdos naftą”, dalį eksportuojamos produkcijos pradėjo krauti per koncernui “Achemos grupė” priklausantį Krovinių terminalą.

Dalį šviesiųjų naftos produktų “Orlen Lietuva” per Krovinių terminalą pradėjo eksportuoti pernai. Šiemet naftos bendrovė taip pat pasirašė sutartį dėl neįvardijamo šviesiųjų naftos produktų kiekio krovos per Krovinių terminalą, trečiadienį rašo dienraštis “Verslo žinios”.

“Labai negerai, bet Krovinių terminalas krauna “Orlen Lietuvos” produkciją mūsų sąskaita. Tai yra pirmą kartą istorijoje, visada tas krovinys eidavo per mus. Ką padarysi, turime konkurentą pašonėje, teks gyventi taip”, – sakė “Klaipėdos naftos” generalinis direktorius Rokas Masiulis.

“Orlen Lietuva” yra didžiausias “Klaipėdos naftos” klientas, naftos bendrovės produkcija sudaro apie 50-60 proc. visos “Klaipėdos naftos” krovinių apyvartos.

“Kodėl “Klaipėdos naftos” sąskaita? Juk įmonė turbūt turi teisę naudotis įvairiomis galimybėmis krauti savo produkciją”, – tvirtino “Orlen Lietuvos” viešųjų ryšių direktorė Aurelija Trakšelienė. Anot jos, “Orlen Lietuva” netrukus turėtų pasirašyti ir naują sutartį dėl produktų krovos su “Klaipėdos nafta”.

Krovinių terminalo operatorė bendrovė “Metoil” neatskleidžia, kokią dalį terminalo krovinių apyvartos sudaro “Orlen Lietuvos” produktai, tačiau patvirtina, kad naftos bendrovė yra didelis klientas.

Vyriausioji rinkimų komisija antradienį (VRK) Liberalų sąjūdžio atstovui Vytautui Grubliauskui nutraukė Seimo nario įgaliojimus.

Politiko įgaliojimai parlamente antradienį priimtu VRK sprendimu nutraukiami nuo balandžio 12 dienos, kuomet į pirmą posėdį renkasi Klaipėdos miesto savivaldybės taryba.

Likus šiek tiek daugiau nei metams iki Seimo kadencijos pabaigos V.Grubliauskas palieka parlamentą dėl Klaipėdos miesto mero posto, į kurį jį kelia koalicinį susitarimą pasirašę uostamiesčio politikai.

Vienamdatėje Danės apygardoje išrinktam liberalui atsisakius Seimo nario mandato, čia turės vykti nauji rinkimai į atsilaisvinusią vietą parlamente.

Susitarimą dėl Klaipėdos valdančiosios koalicijos formavimo praėjusią savaitę pasirašė penkių partijų atstovai – iš viso 19 politikų iš 31, išrinkto į naująją tarybą.

Prie jau anksčiau bendradarbiavimo susitarimą jau pasirašiusių 15 Liberalų sąjūdžio, Liberalų ir centro sąjungos bei Rusų aljanso atstovų prisidėjo trys “tvarkiečiai” bei vienas socialdemokratas, taip užtikrindami daugumą taryboje.

Iš viso į naująją Klaipėdos tarybą išrinkti trys socialdemokratai, bet du iš jų ketvirtadienį pasirašant susitarimą nepasirodė. V.Grubliauskas BNS teigė negalintis atsakyti, ar jie taip pat ketina prisidėti prie koalicijos.

Liberalų sąjūdis Klaipėdos miesto taryboje gavo septynis mandatus. Antrą-trečią vietas pasidalijo liberalcentristai ir Tėvynės sąjunga-Lietuvos krikščionys demokratai (TS-LKD), gavę po penkis mandatus. Po tris mandatus gavo socialdemokratai, Rusų aljansas, “tvarkiečiai” ir “darbiečiai”, du mandatus iškovojo Rusų sąjunga.

Klaipėdos miesto taryboje iš viso yra 31 vieta.

Valstybinio Klaipėdos jūrų uosto administracija po pusmetį trukusių derybų dėl kainos iš keltų įmonės “DFDS Lisco” už 14,014 mln. litų perka administracines patalpas.

“Lietuvos žinios” rašo, kad pastato pirkimo-pardavimo sutartis pasirašyta kovo 22 dieną, o uosto direkcija į naujas patalpas ketina persikelti iki 20 metų veiklos jubiliejaus birželio mėnesį.

“Atsižvelgėme ir į tai, kad turimos administracinės patalpos neatitinka sanitarinių higienos normų, nes daugumai darbuotojų tenka tik apie 4 kvadratinius metrus darbo vietos ploto. Kasmet uosto direkcijoje apsilanko apie 60 delegacijų iš įvairių pasaulio šalių. Uosto direkcijai stinga vietos tinkamai pristatyti vienintelį Lietuvos uostą”, – teigė generalinis direktorius Eugenijus Gentvilas.

Tikimasi, kad visas tarnybas sukėlus į vieną pastatą, kurio plotas – 4950 kvadratinių metrų, nereikės išlaidauti darbo kabinetų ir renginių salės nuomai.

“Su uosto direkcija sutarta, kad išsikraustysime iki gegužės 31 dienos. Sutapo visų ketinimai: mūsų – pastatą parduoti, o direkcijos – noras patalpas pirkti. Įmonei priėmus sprendimą paslaugas krovinių siuntėjams ir keleiviams tobulinti, perkeliant dalį darbuotojų į jūrų perkėlos terminalo administracines patalpas, turimas pastatas tapo per didelis, jo naudojimas neefektyvus. Krovinių tarnyba iškelta jau anksčiau, keleivių aptarnavimo tarnybą taip pat netrukus numatoma iškelti į uostą”, – sakė “DFDS Lisco” komunikacijos vadovas Vaidotas Klumbys.

Ketinimai prieš keletą metų paleisti konteinerinį traukinį “Merkurijus”, kuris kursuotų iš Kaliningrado ir Klaipėdos uostų per Vilnių į Maskvą, dar nėra numarinti – tikimasi, kad tai padėtų pritraukti naujų krovinių ir naujų konteinerinių linijų.

Pasak bendrovės “Lietuvos geležinkeliai” Logistikos centro viršininko Rimo Kudzmano, Lietuvos ir Rusijos geležinkelių atstovai sutaria, kad toks traukinys reikalingas, trečiadienį rašo dienraštis “Verslo žinios”.

Skaičiuojama, kad toks traukinys vienu metu galėtų gabenti apie 106 TEU (sąlyginius konteinerių vienetus). Konkretūs transportavimo tarifai dar nenurodomi, jie dar turės būti derinami, tačiau teigiama, kad būtų žemesni nei įprasta.

Traukinys “Merkurijus” pirmą kartą buvo paleistas prieš šešerius metus. Tuomet teigta, kad tokio traukinio tikslas – pritraukti daugiau konteineriais gabenamų krovinių į Klaipėdos ir Kaliningrado uostus, tačiau šis projektas truko neilgai, kaip tuomet svarstyta, dėl to, kad Rusija ir Baltarusija vežimo tarifui netaikė nuolaidų.

“Tokios jungties atnaujinimas turėtų pritraukti naujų krovinių ir, tikėkimės, naujų konteinerinių linijų. Aišku, viskas priklausys nuo tarifų, muitinės ir kitų patikros procedūrų įforminimo pasieniuose bei galutinėse stotyse, taip pat nuo pristatymo kainos iki galutinio vartotojo”, – sakė Klaipėdos valstybinio jūrų uosto direkcijos rinkodaros ir administracijos direktorius Artūras Drungilas.

Šiuo metu Klaipėdos uoste rusiški kroviniai sudaro apie 11 proc. visos krovinių apyvartos.

Jau antras mėnuo Klaipėdos uostas pagal krovos apimtis išlaiko lyderio pozicijas tarp kaimynų, tačiau tokio spartaus metinio augimo nesitikima, juolab kad ne tik iš kaimyninių uostų dalį krovinių grasinasi perimti Rusijos Ust Lugos uostas.

Balandį atidarius naftos terminalą, jis užtikrins rusiškos žaliavos kelią į pasaulio rinkas, o jų srautas per Baltijos uostus artimiausiu metu gali sumažėti, penktadienį rašo “Verslo žinios”.

Valstybės kontroliuojama bendrovė “Klaipėdos nafta”, įskaitant vakuuminį gazolį, iš viso per metus krauna apie 2 mln. tonų rusiškų naftos produktų. Teigiama, kad pirmajame naujojo Rusijos terminalo etape Lietuva neigiamos įtakos dėl naftos neturėtų pajusti.

“Klaipėda yra dėkingoje padėtyje, mes Baltarusijos Mozerio gamyklai esame artimiausias uostas ir turime “Orlen Lietuvą”, o visa kita kiekiui nėra labai reikšminga”, – kol kas nebūgštauja “Klaipėdos nafta” generalinis direktorius Rokas Masiulis.

Klaipėdos valstybinio jūrų uosto direkcijos rinkodaros ir administracijos direktorius Artūras Drungilas teigia, kad rusiški kroviniai Klaipėdoje sudaro apie 11 proc. visos uosto apyvartos, tad šių krovinių netektis didelio poveikio neturėtų. Tačiau esą bus siekiama neprarasti ir šios dalies.

“Dėl Ust Lugos labiausiai nukentės Latvijos ir Estijos uostai, bet mums iš to nieko gero, nes sumažėjus apimčiai didės agresyvumas konkuruojant. Atsiranda didesnė krovinių tarp kaimyninių uostų persiskirstymo galimybė”, – teigia A. Drungilas.

Uosto direkcija nurodo turinti du pagrindinius svertus, kad uostas atlaikytų konkurenciją ir neprarastų krovinių.

“Vienas lemiantis 90 proc., ką mes galime padaryti – tai statybos, uosto gilinimas. Infrastruktūros parametrais turime nenusileisti savo konkurentams. Pagal paslaugų – locmanų, kitų – kokybę irgi turime būti geresni už konkurentus”, – vardija A. Drungilas.

Mažesnis veiksnys, tačiau taip pat turintis įtakos labiau linijinei laivybai, – uosto rinkliavos.

Pasirinkimas, į kurį uostą ateis kroviniai, ypač priklauso ir nuo “Lietuvos geležinkeliai” tarifų politikos, nes 80 proc. krovinių atgabenama geležinkeliu. Ne paskutinėje vietoje yra ir uosto kompanijų paslaugų kokybė bei įkainiai, kurie daugumoje įmonių nedidinami jau keletą metų

A.Drungilas sako, kad vasarį gerus uosto rezultatus daugiausia lėmė augantys nauji kroviniai uoste, didėjanti vidaus ir aplinkinė prekyba bei vartojimas.

“Matome, metai bus sėkmingi, tačiau, kad metinė apyvarta paaugtų 25 proc., kaip per pirmus šių metų mėnesius, nesitikime. Manome, kad apyvartos augimas po truputį slops, galime prognozuoti 8-10 proc. metinį augimą”, – planuoja A. Drungilas.

Pasaulio konteinerių transportavimo milžinai, prieš trejus metus įsigiję lietuviškas bendroves, dėl savo verslo planų spaudžia Klaipėdos uosto vadovybę statyti tarp teritorijų tiltą.

“Lietuvos žinios” rašo, kad Tarptautinė uosto terminalų kompanija “Terminai Investment Limited”, valdanti “Klaipėdos Smeltę”, nori, kad Lietuvos įmonės teritorijoje būtų pastatytas tiltas.

apie tiltą “Klaipėdos Smeltės” teritorijoje kalbama nuo 2001 metų, kai buvo numatyta, kad iš 82 krantinės bus išvažiavimas į uostamiesčio Baltijos prospektą. Bet nauji įmonės savininkai, įvertinę situaciją, nesutinka atimti vieno hektaro teritorijos pačioje brangiausioje žemėje, tiesiai priešais krantinę.

“Mūsų akcininkai sako, kad tiltas turėtų atsirasti teritorijos viduryje”, – tikino “Klaipėdos Smeltės” vadovas Rimantas Juška.

Anot jo, dabar įmonei kyla susisiekimo problemų.

“Mus valdanti kompanija turi 27 terminalus pasaulyje. Jų teigimu, panašūs klausimai uostuose sprendžiami statant tiltus. Jei mašina užstringa ant tilto, galima ją nukelti. O jeigu tunelyje -neįsivaizduojamos problemos. Manoma, kad tiltas galėtų kainuoti 20-25 mln. litų”, – sakė “Klaipėdos Smeltės” vadovas. Jis įsitikinęs, kad tokį tiltą turėtų statyti Klaipėdos jūrų uosto direkcija.

Tačiau direkcijos vadovas Eugenijus Gentvilas nebuvo tuo tikras.

“Ar uosto direkcijos planuose numatyta skirti pinigų tiltui? Niekas nebuvo planuota. O kai pageidaujama turėti labai greitai, aš operatoriams sakau: nekliudykite mums dirbti. Pernai davėme sutikimą koreguoti “Klaipėdos Smeltės” krantinių techninį projektą. Tačiau objektas gegužės 1 dieną nebus pastatytas, kaip planuota. Jie paprašė dar kartą koreguoti projektą. Garbė jiems, kad patys sutinka apmokėti. Neaišku, ko kitais metais jie dar paprašys. Tiltas – racionalus sprendimas, bet nereikia perspausti – pas mus jokioje programoje toks dalykas nenumatytas”, – teigė uosto vadovas.

Jo žodžiais, kyla klausimas, ar tai nėra vidinė kompanijos infrastruktūra.

Valstybės valdoma “Lietuvos jūrų laivininkystė” (LJL) uostininkams siunčia signalą, kad bendrovės laivai galėtų gabenti krovinius iš Klaipėdos ir į ją.

“Verslo žinios” rašo, kad Klaipėdos jūrų uosto tarybos posėdyje laivininkystės atstovas uosto krovos bendroves informavo, kad LJL laivai krovinius norėtų ir galėtų gabenti ir iš Klaipėdos, ir į ją ir apie tai paprašė informuoti krovinių siuntėjus, kitus rinkos dalyvius.

Šiuo meta nė vienas iš turimų bendrovės laivų nedirba Klaipėdos kryptimi, o krovinius gabena po visą pasaulį.

“Tai buvo priminimas, kad tarime savo laivyną. Mano galva, galėtų būti valstybės politika, kad būtume patriotai, galbūt plukdykime savo krovinius savo laivais – kodėl nepalaikius savo laivyno”, – sakė LJL generalinis direktorius Arvydas Bogočionkas.

Anot jo, LJL Klaipėdos kryptimi būtų pajėgi gabenti įvairius generalinius krovinius. A.Bogočionko teigimu, ateityje LJL galėtų talkinti gabenant krovinius planuojamiems statyti valstybiniams objektams, tokiems kaip suskystintų gamtinių dujų terminalas, arba vežti strateginės reikšmės tranzitinius, per Lietuvą gabenamus krovinius.

Susisiekimo viceministro Arūno Štaro manymu, šiemet pelno iš LJL vargiai dar galima tikėtis, tačiau po poros metų tikimasi, kad bendrovė jau bus atsistojusi ant kojų.

“Nesakau, kad bendrovės vadovas šiemet planuoja pelną, bet ministerijai jis pateikė strateginės veiklos planą 2011-2013 metais. Nuostolis jame jau gerokai mažesnis ir 2013 metais tikisi “pliuso”, bet tam reikės daug darbo”, – teigė susisiekimo viceministras.

LJL, neaudituotais duomenimis, pernai patyrė 39,134 mln. litų nuostolių. Įmonės pajamos 2010 metais, palyginti su 2009-aisiais, padidėjo 5 proc. iki 62,186 mln. litų.

Laivininkystės akcijos kotiruojamos “Nasdaq Omx” Vilniaus vertybinių popierių biržos Papildomajame sąraše.

Mūza Rubackytė apie Ferenzą Listą: “aš visuomet esu kupina meilės jam”

“Aš niekuomet nedariau to, ko nemėgstu. [...] Instrumentas ir visa, ką darau gyvenime, man visuomet yra susiję su meile. Negalėčiau dirbti per prievartą,” – interviu bernardinai.lt teigia pianistė Mūza Rubackytė. Kovo 17 dieną, ketvirtadienį, 18 valandą Klaipėdos koncertų salė visus melomanus kviečia paklausyti jos rečitalio “Tu esi mano ramybė”, kuriame skambės Franzo Schuberto ir Ferenzo Liszto opusai. Ypatingomis pastarojo kompozitoriaus kūrinių interpretacijomis garsėjanti, Liszto-Bartóko pianistų konkurse Budapešte Grand Prix pelniusi atlikėja savo pasirodymą skiria F. Liszto gimimo 200-osioms metinėms. “Aš visuomet esu kupina meilės jam”, – prisipažįsta M. Rubackytė.

“Manęs dažnai klausinėja apie Lisztą – jo muzika išties tarsi auksinė gija driekiasi per mano biografiją. Nors tai labai malonu, antra vertus, tai tam tikru atžvilgiu apriboja. [...] Aš tikrai nepaprastai mėgstu ir kalbėti apie Lisztą, ir skambinti jo muziką, bet norėčiau pabrėžti, kad tai tik vienas iš mano mėgstamiausių autorių,” – toliau tęsia pianistė. “Liszto muzikos aš groju itin daug. Iš pastarųjų metų, žinoma, pažymėčiau “Klajonių metų” įrašą.”

“Lyrinx” kompanijoje išleistas F. Liszto “Klajonių metų” trijų kompaktinių plokštelių rinkinys M. Rubackytei pelnė išskirtinį dėmesį. Kritikai išgyrė pianistės techniką, subtilų garso išgavimą ir ypatingą jautrumą muzikai. Trijų šio ciklo koncertų, vykstančių vieną dieną, maratoną šiemet ji kelis kartus pristatys prestižinėse Prancūzijose salėse. Beje, “Klajonių metų” II-osios dalies fragmentus ji atliko soliniame koncerte Klaipėdos koncertų salėje 2005 metų gruodį.

Šįkart Prancūzijoje gyvenanti lietuvių pianistė Klaipėdoje gros F. Schuberto Sonatą a-moll, F. Schuberto – F. Liszto “Jaunoji vienuolė”, “Margarita prie ratelio”, “Tu esi mano ramybė”, “Ave Maria”, “Girių karalius”, “Antrininkas”, “Miestas”, “Rylininkas”, t. y. fortepijonines dainų transkripcijas ir F. Liszto Sonatą h-moll. Šią programą M. Rubackytė dar atliks Vilniuje, Kaune, įvairiose Prancūzijos salėse ir koncertiniame turne Pietų Amerikoje, kuris vyks šį rudenį. Na, o lapkritį Vilniuje, Lietuvos nacionalinės filharmonijos rengiamame Tarptautiniame fortepijono festivalyje jo meno vadovė M. Rubackytė skambins abu F. Liszto Koncertus fortepijonui ir orkestrui.

Muzikologės Živilė Ramoškaitės nuomone, “kiekvienas pianistės Mūzos Rubackytės pasirodymas Lietuvoje suteikia mūsų muzikiniam gyvenimui spindesio, meninės energijos ir naujų impulsų. Manau, niekas neišdrįs neigti, jog šaunioji Mūza, tarsi šviesioji pasakų fėja, turi nepaprastą gebėjimą spinduliuoti teigiamą energiją.”

M. Rubackytė: “Lietuva yra mano gimtinė, mano dvasinės pusiausvyros šalis, mano sielos penas. Vilniuje gyvena mano mama, bičiuliai, mano studentai – juk aš esu Lietuvos muzikos akademijos profesorė. Visa tai mane ir traukia čia.”

Tarptautinį pripažinimą pelniusi atlikėja, pedagogė, kultūros veikėja, tarptautinių konkursų žiuri narė – tai tik dalis plačios M. Rubackytės veiklos, už kurią ji buvo įvertinta Lietuvos nacionaline premija.

“Mūza Rubackytė minėtina tarp ryškiausių ir svarbiausių mūsų dienų pasaulio pianistų,” – rašo Chicago Tribune. “Fenomenalios įtaigos menininkė,” – taip ją apibūdina Fanfare Magazine.

Kritikai pastebi, kad M. Rubackytės interpretacijoms būdinga romantizmo estetika. Pianistė mano, kad “šioje profesijoje (nors vargu ar galime pavadinti tai profesija – tai veikiau tarnystė, neišmatuojama nei laiku, nei atlyginimu) viską lemia individualybė. Juk, kasdien dirbdami su jautria, subtilia, nepaprastų dvasinių gelmių kupina materija, nuolat gyvendami ant emocinių peilio ašmenų, mes visi esame nepaprastai jautrūs žmonės. [...] Taigi, man nesvetima viskas, kas užgauna pačias ploniausias stygas.”

“Tu esi mano ramybė”, – fortepijono klavišais dainuos Mūzos siela. Išgirskime šią nuostabiai jautrią muziką!

Klaipėdos valstybinio jūrų uosto direktorius, Liberalų sąjūdžio atstovas Eugenijus Gentvilas teigia, jog dirbs naujai išrinktoje uostamiesčio savivaldybės taryboje.

“Aš būsiu taryboje, kandidatavau ir būsiu”, – BNS pirmadienį sakė E.Gentvilas.

Jo teigimu, interesų susikirtimo vadovaujant uostui ir einant pareigas miesto taryboje nebus.

“Ne tiek svarbu, kad aš nematau interesų susikirtimo, svarbu, kad nemato jokios institucijos. (…) Tai nėra savivaldybės įmonė, tai yra valstybės įsteigta įmonė”, – kalbėjo Klaipėdos miesto meru praeityje buvęs E.Gentvilas.

Kalbėdamas apie valdančiosios koalicijos formavimą, jis pažymėjo, kad meru bus siūlomas jo partietis Seimo narys Vytautas Grubliauskas.

Šiuo metu valdančiąją daugumą Klaipėdoje ketina formuoti septynis mandatus gavęs Liberalų sąjūdis, penkis mandatus iškovoję liberalcentristai ir tris vietas užsitikrinęs Rusų aljansas. Iki daugumos trūksta dar vieno mandato. Pasak E.Gentvilo, prisijungti bus siūloma ir kitoms partijoms.

Paklaustas, ar bus siūloma Tėvynės sąjungai-Lietuvos krikščionims demokratams, jis atsakė, kad konservatoriai nebus pirmieji, kuriems toks pasiūlymas bus pateiktas.

Klaipėdos miesto taryboje iš viso yra 31 vieta.

Netoli Vokietijos krantų pernai spalį sudegęs bendrovės “DFDS Lisco” keltas “Lisco Gloria” antradienį vilkikų parplukdytas į Klaipėdos uostą. Antradienį vakare keltas pasiekė Vakarų laivų gamyklos įmonę, kuri imsis jo supjaustymo darbų.

Klaipėdos uosto realaus laiko stebėjimo sistema parodė, kad laivas į uostą įplaukė antroje dienos pusėje.

Vakarų laivų gamyklos įmonių grupės komunikacijos ir reklamos vadovas Žydrūnas Stasytis BNS patvirtino , kad sudegęs keltas prišvartuotas uoste apie 18 valandą.

Keltas kaip metalo laužas parduotas Estijos koncerno “BLRT Grupp” valdomos Vakarų laivų gamyklos Klaipėdoje antrinei įmonei “Vakarų Refonda”.

Sudegusio kelto remontas kainuotų apie 70 mln. eurų, todėl nuspręsta, kad jo remontuoti neapsimoka. Manoma, kad keltą supjaustyti užtruks apie 5 mėnesius.

Vietoj sudegusio kelto “Lisco Goria” įsigytas ro-pax laivas “Liverpool Seaways” kovo pradžioje turėtų pradėti plaukioti iš Klaipėdos į Švedijos Karlshamno uostą. Draudimo bendrovė įmonei už sudegusį keltą išmokės 195 mln. litų ir dar apie 49 mln. litų – už apdraustus ekonominius interesus.