Pernai spalį sudegęs bendrovės “DFDS Lisco” keltas “Lisco Gloria” antradienį apie vidurdienį parplukdomas į Klaipėdos uostą. Naujas įmonės keltas dar ruošiamas darbui Baltijos jūroje.

“DFDS Lisco” Rinkodaros skyriaus vadovas Vaidas Klumbys BNS sakė, kad šiuo metu vyksta naujojo kelto paruošimo darbai.

“Keltas turi būti pritaikytas darbui Baltijos jūroje. Jis plaukios į Karlshamną, tuo tarpu keltas “Lisco Optima” bus perkeltas į liniją Klaipėda-Kylis-Klaipėda”, – sakė jis.

Vakarų laivų gamyklos įmonių grupės komunikacijos ir reklamos vadovas Žydrūnas Stasytis BNS atsisakė suteikti bet kokios informacijos, susijusios su metalo laužu virtusiu keltu.

“Mes jo dar net neperėmėme”, – tvirtino jis.

Keltas kaip metalo laužas parduotas Estijos koncerno “BLRT Grupp” valdomos Vakarų laivų gamyklos Klaipėdoje antrinei įmonei “Vakarų Refonda”.

Pasak V.Klumbio, sudegusio kelto remontas kainuotų apie 70 mln. eurų, todėl nuspręsta, kad jo remontuoti neapsimoka. Manoma, kad keltą supjaustyti užtruks apie 5 mėnesius.

Vietoj sudegusio kelto “Lisco Goria” įsigytas ro-pax laivas “Liverpool Seaways” kovo pradžioje turėtų pradėti plaukioti iš Klaipėdos į Švedijos Karlshamno uostą. Draudimo bendrovė įmonei už sudegusį keltą išmokės 195 mln. litų ir dar apie 49 mln. litų – už apdraustus ekonominius interesus.

Rasti, kur apsistoti Klaipėdoje rugsėjo pradžioje, kai vyks “Eurobasket 2011″ varžybos, – sudėtinga, ypač, jei norisi apsigyventi prabangiame viešbutyje – daugelį jų jau rezervavo agentūros, kurios rengiasi pardavinėti nakvynės ir bilietų į varžybas paketus.

Be abejo, kainos šiuo laikotarpiu bus didesnės, kai kur netgi dvigubai, tačiau pralobti iš sirgalių tikisi ne visi viešbučiai. Tokios išvados peršasi po žurnalistinio eksperimento, kurį atliko “Vakarų ekspresas” – viešoje erdvėje pasigirdus užsieniečių pasipiktinimui dėl lietuvių noro užsidirbti iš rudenį vyksiančio Europos krepšinio čempionato bei dvigubai padidintų viešbučių kainų tuo laikotarpiu, dienraštis pasidomėjo, kokios kainų tendencijos čempionato metu numatomos Klaipėdoje.

Panašu, kad ne visi uostamiesčio viešbučiai ruošiasi pralobti iš “Eurobasket 2011″ sirgalių – kai kuriuose viešbučiuose kainos čempionato laikotarpiui pakeltos gana padoriai. Pavyzdžiui, viešbutis, kuris internete skelbia, kad nakvynė pas juos asmeniui įprastai kainuoja nuo 95 iki 300 eurų, rugsėjo pradžioje pas juos apsistoti būtų galima išleidus nuo 115 iki 235 eurų asmeniui, jei tik būtų laisvų vietų.

Laisvų vietų galėjo pasiūlyti tik keletas mažesnių viešbučių. Tarp jų buvo ir tokių, kurie čempionato laikotarpiu kainas užsikėlė kone dvigubai. Pavyzdžiui, internete įprasta nakvynės kaina skelbiama nuo 35 iki 58 eurų už naktį, o slovėnui buvo siūlomos kainos nuo 75 iki 120 eurų už naktį.

“Išties dabar laisvų vietų rugsėjo mėnesiui gali pasiūlyti nebent mažesni viešbutukai. Į Klaipėdos turizmo ir kultūros informacijos centrą taip pat kreipiasi nemažai užsieniečių, ypač iš Rusijos ir Gruzijos, prašydami padėti susirasti nakvynę čempionato metu. Didžioji dalis turistų ieško pigesnio apgyvendinimo, o ne tokio, kur viena para kainuoja per 200 litų. Kadangi be viešbučių dar yra ir privatus sektorius – manau, kad problemų su apgyvendinimu neturėtų kilti”, – sakė Klaipėdos turizmo ir kultūros informacijos centro vadovė Romena Savickienė.

Oficialios “Eurobasket 2011″ čempionato agentūros – Kaune įsikūrusios kelionių agentūros “Saitas” rinkodaros direktorius Rimvydas Rukaitis sako, kad ne itin didelio susidomėjimo sulaukė pasiūlymai apsigyventi kaimo turizmo sodybose, nes krepšinio sirgaliai pageidauja gyventi mieste, kur vyksta naktinis gyvenimas.

Jis prognozavo, kad į Klaipėdą turėtų atvykti 2-3 tūkstančiai krepšinio sirgalių.

Klaipėdos rajono savivaldybę, kurios centras yra Gargždai, siūloma pervadinti Gargždų savivaldybe.

Šiai vietos gyventojų iniciatyvai teigia pritariantis ir vidaus reikalų ministras Raimundas Palaitis.

Vidaus reikalų ministerija (VRM) pranešė, kad jis ketvirtadienį ketina šį klausimą aptarti su Gargždų gyventojais.

“Palaikau šią nuomonę – savivaldybės administracija įsikūrusi Gargždų mieste, kuris yra ir savivaldybės, kaip teritorinio administracinio vieneto, centras, tad siūlymas yra visai racionalus”, – teigia ministras.

Anot jo, savivaldybės pavadinimo pakeitimas nei gyventojams, nei verslui nesukeltų didesnių administracinių ar finansinių problemų.

Valstybiniame registre duomenys būtų pakeisti nemokamai. Gyventojams, jei jie nevykdys su nekilnojamuoju turtu susijusių operacijų, nuosavybės ar kitų dokumentų keisti nereikės. Verslo subjektams reikėtų pakoreguoti įstatus, o tai savivaldybės administracija daro nemokamai.

Išlaidų dėl savivaldybės pavadinimo pakeitimo turėtų valstybė, nes reikėtų keisti įstaigų ir institucijų iškabas, blankus, antspaudus.

Kiek laiko užtruktų pavadinimo keitimo procedūra, R.Palaičio teigimu, priklausytų nuo to, kaip greitai Klaipėdos rajono savivaldybės administracija parengtų sprendimą ir jį pateiktų VRM, o Seimas patvirtintų Lietuvos Respublikos teritorijos administracinių vienetų ir jų ribų įstatymo pataisas.

Ministro teigimu, VRM šias pataisas parengtų ir Vyriausybei svarstyti pateiktų per vieną-du mėnesius.

Vakarų Lietuvoje esančioje Klaipėdos rajono savivaldybėje gyvena apie 52 tūkst. žmonių. Jos plotas apima 1336 kvadratinius kilometrus.

Klaipėdos valstybinio jūrų uosto direkcija nuo vasario 9 dienos iš užimamų pareigų atleido vyriausiąją finansininkę Beatą Kulevičiūtę, daugiau kaip 9 metus skaičiavusią milijonines uosto pajamas ir išlaidas.

Uosto direkcijos vadovas Eugenijus Gentvilas teigia atleidęs B.Kulevičiūtę todėl, kad vyriausioji finansininkė nevykdė jo nurodymų ir nepateikė paaiškinimų, kodėl vizavo kai kurias sutartis, pirmadienį rašo portalas ve.lt.

Anot E.Gentvilo, B.Kulevičiūtė vizavo sutarčių pakeitimus, pagal kuriuos bendrovėms “Klaipėdos hidrotechnika” ir “Lokys” per kelerius metus buvę išmokėti 9 mln. litų avanso, kai ankstesnėse sutartyse avanso mokėjimas nebuvo numatytas.

B.Kulevičiūtės taip pat buvo prašoma paaiškinti, kodėl ji derino ir vizavo sutartį tiesti geležinkelį bendrovės “Klaipėdos Smeltė” nuomojamoje teritorijoje. Dėl šios sutarties Klaipėdos apygardos prokuratūra yra pradėjusi ikiteisminį tyrimą.

Pasak uosto vadovo, vyriausioji finansininkė atsisakė pateikti paaiškinimus ir pasakė, kad kalbės tik su ikiteisminį tyrimą atliekančiu pareigūnu. Uosto direkcijos vadovas už atsisakymą vykdyti jo nurodymus parašė papeikimą, o nuo vasario 9 dienos B.Kulevičiūtė buvo atleista.

Ilgą laiką Klaipėdos valdžioje įsitvirtinę liberalai artėjant naujiems savivaldybių tarybų rinkimams nebegali jaustis tokie užtikrinti kaip anksčiau, teigia politikos ekspertai.

Specifinė uostamiesčio politikų problema yra mažas net ir Lietuvos mastu rinkėjų aktyvumas, BNS sakė Klaipėdos universiteto dėstytojas Saulius Šiliauskas.

“Visi pripažįsta, kad klaipėdiečiai yra liberalų citadelė, bet aš manau, kad Klaipėdos rinkėjų portretas pastaruoju metu yra margesnis, ir liberalams jau sunkiai sekasi išlaikyti dominuojančias pozicijas”, – sakė politologas.

Nors praėjusiuose savivaldos rinkimuose geriau pasirodė mero postą dabar turinti Liberalų ir centro sąjunga (LiCS), tačiau pastaruoju metu pirmaujančios liberalios partijos vaidmenį perėmė Liberalų sąjūdis, kurio vaidmenį sustiprino į miestą sugrįžęs buvęs meras Eugenijus Gentvilas, pastebėjo ekspertas.

“Bet turime atsižvelgti į tai, kad Liberalų sąjūdis šioje rinkimų kampanijoje atvirai pabrėžia, jog pretendentu į Klaipėdos miesto merus kelia ne pirmąjį sąraše E.Gentvilą, o Seimo narį Vytautą Grubliauską. Jis atvirai deklaruoja, kad Liberalų sąjūdžiui gavus pakankamai balsų atsisakytų Seimo nario mandato ir grįžtų vadovauti miestui”, – kalbėjo politologas.

Eksperto teigimu, šiuo metu “kertinė konfliktinė ašis” miesto politikoje yra valdančiųjų partijų su LiCS branduoliu ir opozicinių konservatorių priešprieša.

“Aš manau, kad pagrindinė besiformuojanti ašis ir priešprieša yra iš vienos pusės TS-LKD, iš kitos pusės liberalios partijos. Tačiau Klaipėdoje nėra tokio susipriešinimo, kuris buvo stebimas anksčiau, niekas niekada nesako, su kuo neis.

Galima prognozuoti, kad po rinkimų LiCS ir Liberalų sąjūdis organizuos bendrą darinį, tačiau klausimas, ar liberaliosios jėgos išlaikys dominuojančią padėtį, lieka atviras”, – teigė S.Šiliauskas.

Jis pastebėjo, kad “energingai nusiteikusios” į rinkimus eina ir “Tvarkos ir teisingumo” bei Darbo partijos. Tuo metu socialdemokratams, anot jo, yra labai sudėtinga, nes jie šiuo metu lyg ir yra “valdančiojoje opozicijoje”.

“Neaišku, kiek klaipėdiečiai rinksis socialdemokratus kaip opozicinę partiją Lietuvoje, turint omenyje, kad dabar jie Klaipėdoje kartu LiCS yra valdančioji partija”, – teigė A.Šiliauskas.

Politologas pažymėjo, kad panašų kiekį balsų kaip ir ankstesniuose rinkimuose tikriausiai atsirieks rusų tautinei mažumai atstovaujančios partijos. Į Klaipėdos savivaldybę bandys patekti ir aštuoni nepriklausomi kandidatai, kurie daugiausia yra iš miesto medikų bendruomenės ir gali pritraukti partijomis nusivylusių rinkėjų balsus.

“Visoms politinėms jėgoms yra didžiulis nepanaudotas rezervas – pasyvūs rinkėjai. Pavyzdžiui, paskutiniuose savivaldos rinkimuose į Klaipėdos savivaldybę aktyvumas siekė apie 31 procentą. Tai yra ne tik valdžios, bet opozicijoje esančių partijų problema”, – sakė S.Šiliauskas.

Kalbėdamas apie partijų programas ir jų santykį su realiomis miesto problemomis, ekspertas sakė: “Kai kurios partijos stengiasi pateikti problemas ne kaip jų, o kaip klaipėdiečius jaudinančias problemas. (…) Kaip ir visuomet, tai yra dvipusis procesas – kiek problema yra iškeliama žiniasklaidos priemonių dėka ir kiek žiniasklaida atspindi visuomenei aktualias problemas”.

Nors kai kurių partijų programose, anot S.Šiliausko, yra numatyti keli konkretūs infrastruktūros ar sporto kompleksų statybos darbai, tačiau iš esmės “partijos labai atsargiai elgiasi su konkrečiais įsipareigojimais”.

Klaipėdos meras, LiCS rinkimų sąrašo uostamiestyje lyderis Rimantas Taraškevičius pripažino, kad liberalių jėgų pozicijos po paskutinių savivaldos susilpnėjo dviem liberalų partijoms nesugebėjus susitarti dėl bendradarbiavimo. Jis tikisi, jėgų išsidėstymas ryškiai nekis.

“Labai apmaudu yra sakyti, kad mes nesugebėjome suderinti bendrų interesų su Liberalų sąjūdžiu, ta politine jėga, kuri mums artimiausia pagal visus parametrus. Ateityje reikėtų to išvengti ir dėsime visas pastangas, kad taip ir būtų”, – BNS sakė R.Taraškevičius.

Tuo metu konservatorių sąrašo lyderis Naglis Puteikis sakė, jog Klaipėdoje susiklosčiusi situacija, kad liberalai surenka daugiausiai balsų, nėra natūrali.

“Pagrindiniai mūsų konkurentai yra abiejų partijų liberalai. Kitos partijos turi savo rinkėjus, mes dėl jų nekonkuruojame. Liberalai Klaipėdoje turi didžiausius procentus lyginant su kitais miestais. Mes manome, kad taip neturėtų būti, nes tai nėra natūralu, kad libertaristines pažiūras turinčios partijos surenka beveik pusę rinkėjų balsų”, – BNS sakė N.Puteikis.

Šiuo metu LiCS Klaipėdos taryboje turi aštuonis narius, Liberalų sąjūdis ir konservatoriai – po penkis, socialdemokratai ir partija Rusų aljansas – po tris, Darbo partija, “tvarkiečiai” ir Lietuvos rusų sąjunga – po du. Iš viso miesto taryboje yra 31 narys.

Savivaldos rinkimai Lietuvoje vyks vasario 27 dieną. Jose ketina dalyvauti 23 partijų atstovai ir 519 nepriklausomų kandidatų.

Susisiekimo ministerijos valdoma bendrovė Smiltynės perkėla 2012 metais planuoja atidaryti greitaeigio kelto maršrutą Klaipėda-Nida-Klaipėda.

Planuojama, kad iš uostamiesčio naujas greitaeigis keltas į Nidą pradės plaukioti kitų metų pavasarį, pirmadienį per spaudos konferenciją pranešė įmonės vadovai.

Kelte planuojama apie 150 vietų keleiviams ir apie 70 vietų dviračiams. Kelionės trukmė numatoma apie 2 valandas.

Nuo Klaipėdos iki Nidos važiuoti automobiliu Kuršių nerija atstumas yra 52 kilometrai.

Pagal planuojamą tvarkaraštį, numatyti trys reisai per dieną maršrutu Klaipėda-Juodkrantė-Nida ir atgal.

Anot Susisiekimo ministerijos pranešimo, tai būtų kol kas vienintelis greitas ir reguliarus susisiekimo būdas Kuršių mariomis, kuris galėtų padidinti lankytojų be automobilio, dviratininkų srautus į unikalų UNESCO saugomą gamtos kampelį, taip skatinant ekologinį turizmą Kuršių nerijoje.

“Naujasis maršrutas turėtų būti populiarus tarp dviratininkų, užsienio turistų, atvykusių į Klaipėdą kruiziniais keltais, kitų, pailsėti į Nidą vykstančių žmonių ir dar viena susisiekimo priemonė vietiniams Neringos bei Klaipėdos gyventojams” – per spaudos konferenciją sakė bendrovės vadovas Darius Butvydas.

Dabar Smiltynės perkėlos keltai keleivius ir automobilius per Kuršių marias kelia iš Klaipėdos į Smiltynę.

Teismas nusprendė, kad Europos Sąjungos (ES) parama statant Klaipėdos žuvininkystės produktų aukcioną buvo panaudota laikantis viešųjų pirkimų įstatymų nuostatų, rašo “Verslo žinios”.

Žemės ūkio misterija tvirtina esanti suinteresuota, kad aukcionas gyvuotų, tačiau dar nežino, ar skųs teismo nutartį.

Po beveik metus trukusio nagrinėjimo Vilniaus apygardos administracinis teismas patenkino bendrovės “Klaipėdos žuvininkystės produktų aukcionas” skundą ir panaikino Nacionalinės mokėjimų agentūros (NMA) sprendimą dėl paramos sutarties nutraukimo ir grąžinimo.

Anksčiau skelbta, kad NMA buvo nurodžiusi, jog statant aukcioną už ES pinigus būta pažeidimų dėl papildomų darbų ir informacinių technologijų diegimo darbų pirkimo. Reikalauta, kad aukcionas grąžintų 5,6 mln. litų paramą.

Tokį sprendimą aukciono vadovybė buvo apskundusi teismui.

Žemės ūkio viceministras Aušrys Macijauskas teigė negalįs vertinti šio teismo sprendimo ir kol kas dar nežino, ar jis bus skundžiamas.

“Turime paklusti teismo sprendimui. Kaip elgtis, dar diskutuosime, reikia aptarti, suderinti pozicijas su Finansų ministerija, spręs, aišku, teisininkai. Finansų ministerija fiksavo pažeidimą, o NMA dar kartą patikrino ir sutiko su ministerija. Kita vertus, tai gera žinia Lietuvos žvejams”, – sakė A.Macijauskas.

Susisiekimo ministras Eligijus Masiulis teigia, kad valstybės investicijos į Klaipėdos jūrų uosto infrastruktūrą nėra dovana privačioms uoste dirbančioms krovos bendrovėms ir jų verslui plėtoti.

Pasak E.Masiulio, valstybės lėšos, skiriamos uosto plėtrai, yra adekvačios toms pajamoms, kurias valstybė gauna iš krovos kompanijų, ketvirtadienį rašo dienraštis “Vakarų ekspresas”.

“Šį klausimą vertinu kompleksiškai. Nebūtų Klaipėdos uosto, labai daug įmonių irgi neliktų, jos nemokėtų mokesčių į valstybės biudžetą. Tos investicijos pasiteisina ir grįžta per įvairiausius mokesčius į valstybės biudžetą”, – tvirtino E.Masiulis.

Anot jo, nereikia manyti, kad Klaipėdos valstybinio jūrų uosto rinkliavos yra visas uosto indėlis į valstybės ekonomiką. Su Klaipėdos uostu yra susijęs labai didelis darbo vietų skaičius, darbuotojai moka gyventojų pajamų mokesčius į biudžetą, “Sodros” mokesčius, įmonės taip pat moka mokesčius

“Kitas dalykas, turi būti nustatyti valstybės investicijų atsiperkamumo kriterijai. Negali būti taip, kad valstybė investuoja, o krovos kompanijai staiga nebereikia, pavyzdžiui, geležinkelio bėgių, nes pasikeitė jos savininkas ir plan

Vyriausybei gruodį įpareigojus ministerijas rasti 80,45 mln. litų magistralinio dujotiekio iš Jurbarko į Klaipėdą statybai, finansų ministrė siūlo panaudoti iki šiol neįsisavintas europines lėšas, skirtas energetikos projektams.

“Dabar yra pateiktas tarpinis sprendimas – pirmajam etapui. Yra siūloma perskirstyti lėšas kitose energetikos programose – būtent lėšos, kurios yra numatytos perdavimui ir skirstymui, nes ten lėšų, dėl kurių yra pasirašytos sutartys, yra nedaug”, – pirmadienį Vyriausybėje žurnalistams sakė Ingrida Šimonytė.

Visas dujotiekis kainuos apie 168,1 mln. litų, iš jų pusę sumos įsipareigojo finansuoti “Lietuvos dujos”, o kitą pusę – Vyriausybė.

Kol kas Finansų ministerija siūlo iš elektros perdavimo ir skirstymo sistemos plėtrai skirtų ES pinigų magistraliniam dujotiekiui skirti 19,9 mln. litų – šie pinigai būtų panaudoti pirmosios atšakos – nuo Jurbarko iki Tauragės tiesimui. Visa šios projekto dalies vertė yra 39,8 mln. litų.

Kitos dalies – atšakos nuo Tauragės iki Šilutės – statybai reikės 67 mln. litų, o trečios dalies – nuo Šilutės iki Klaipėdos – 61,3 mln. litų.

Finansų ministerija teigia, kad pagal Ekonomikos augimo veiksmų programos priemones, skirtas elektros perdavimo ir skirstymo sistemos modernizavimui ir plėtrai, liko nepaskirstyta 122,3 mln. litų ES fondų lėšų, be to, kai kurie rangos darbai bus gerokai pigesni, todėl galima sutaupyti.

Energetikos ministras Arvydas Sekmokas siūlo iš elektros perdavimo sistemos modernizavimo priemonės dujotiekiui skirti 20 mln. litų, o likusią 67,4 mln. litų sumą palikti numatytiems šios priemonės projektams.

Dar 60,45 mln. litų, reikalingų dujotiekiui, ministras prašo Finansų ministerijos rasti kuo greičiau.

Vokietijos ir Rusijos koncernų “E.ON Ruhrgas International” ir “Gazprom” bei Lietuvos Vyriausybės valdoma bendrovė “Lietuvos dujos” rugsėjį skelbė, kad apie dvejus metus truksiančias magistralinio dujotiekio statybas iš Jurbarko į Klaipėdą pradės iš karto po to, kai valstybė sutiks finansuoti pusę jo vertės.

Teigiama, kad dujotiekis užbaigs Lietuvos dujų perdavimo sistemos kūrimą. Dujotiekis yra svarbi ir būtina Klaipėdoje planuojamo įrengti suskystintų dujų terminalo dalis.

Vieninteliame Lietuvos jūrų uoste 2010-aisiais perkrauta daugiausiai krovinių per visą jo istoriją.

Premjeras Andrius Kubilius neseniai pasiūlė paprastą būdą, kaip Klaipėdą vėl padaryti pirmaujančiu Baltijos šalių uostu (2008 m. Lietuvos jūrų uostas jau buvo iškovojęs lyderio poziciją). Pasirodo, nereikia tam milijoninių investicijų – užtektų prie uosto krovos bendrovių rezultatų pridėti į Būtingės plūdurą išpumpuojamą tanklaiviais atgabentos žalios naftos kiekį. To su kaupu užtektų, kad Klaipėdos rezultatai viršytų šiuo metu pirmaujančio jungtinio Talino uosto krovos rodiklius.
Uosto vadovai šypsodamiesi “apsvarstė” premjero pasiūlymą, tačiau užsiėmė rimtesniais darbais. Ir nors šįmet estų aplenkti nepavyko, 31 mln. tonų krovinių visus nuteikė optimistiškai. Pagaliau įstojome į išsvajotąjį “30 mln. tonų klubą”, kuris prieš pat nosį užtrenkė duris 2008-aisiais.

Fenikso sindromas

Po jų Klaipėdos uosto laukė sunkūs 2009-ieji, nors neseniai paskelbti “Eurostato” duomenys rodo, kad kitiems uostams jie lėmė dar daugiau praradimų. Klaipėdos uostas tuomet neteko 6,7 proc. krovinių (arba 5,6, skaičiuojant kartu su Būtingės krova), o Kaliningradas – beveik penktadalio. Didžiausi šiame Baltijos regione Sankt Peterburgo ir Primorsko uostai, kartu paėmus, – 15,9 proc. krovinių. Nesidžiaugė 2009-aisiais ir kiti Europos milžinai: Hamburgas neteko 20 proc., Antverpenas – 17 proc., Roterdamas – 10 proc. krovos.
Ir tik išsišokėlis Talino uostas per krizę sugebėjo pritraukti 8,7 proc. daugiau krovinių. Šįmet dar 16,5 proc. padidinęs krovos apimtis, Estijos uostų flagmanas užtikrintai pranoko kitus Baltijos šalių konkurentus. Net 80 proc. Talino uosto krovinių yra tranzitiniai. Klaipėdos uosto krovos struktūroje tokių krovinių tėra 40 proc.
2010-ųjų pradžioje dar sunkiai būtume radę orakulų, drįstančių prognozuoti Klaipėdai naujus rekordus. Paties uosto analitikai apie įmanomus rekordinius rezultatus viešai prabilo tik pavasarį, padrąsinti viršun besistiebiančių grafikų kreivių. Vis dėlto teorija, kad iš krizės gniaužtų pirmosios išsivaduos tranzitinio transporto sistemos, aptarnaujančios guviau nei mūsiškė atsigaunančias kaimynų rinkas, pasitvirtino.
Už rekordinę metinę krovą Klaipėdoje turėtume būti dėkingi kaimynų, pirmiausia savų uostų neturinčios Baltarusijos, prekybiniams ryšiams. Šios šalies tranzitas Klaipėdoje padidėjo beveik trečdaliu. Be tradicinių kalio trąšų, šįmet per Klaipėdą aktyviau keliavo kaimynų gaminama ratinė technika. Be to, Lietuvos uostą maitino Baltarusijai skirti kitų siuntėjų kroviniai, pavyzdžiui, garsioji nafta iš Venesuelos arba stambiagabaričiai įrengimai, gabenami į Kinijos statybos rangovų Baltarusijoje vykdomas gamyklų ir elektrinių statybas.
Kadangi dėl tokių tranzito krovinių visuomet tarpusavyje aršiai pešasi keletas Baltijos uostų, galima teigti, kad šįmet sustiprėjęs Lietuvos ir Baltarusijos politinis dialogas Klaipėdoje turėjo teigiamų atgarsių.

Gamta buvo palanki

Teigiamos įtakos krovos rezultatams turėjo ir šiaurinėje uosto dalyje, kur kraunami tanklaiviai bei trąšovežiai, užtikrinta maksimali 13 metrų laivų grimzlė. Tam iš laivybos kanalo teko išsiurbti per pusantrų metų susikaupusias sąsiaurio srovių sąnašas ir ištraukti ankstesnių uosto gilintojų paliktus akmenis.
Laivų eismo tarnybos viršininkas Adomas Alekna neslepia, kad ir gamta šįmet uostui buvo palanki: mažiau būta dienų, kai dėl nepalankių oro sąlygų locmanai negalėdavo įvesti laivų arba prie krantinių jau prišvartuotuose laivuose tekdavo stabdyti krovos darbus.
Tačiau pasiektas rezultatas nereiškia, kad Klaipėdos uostas išnaudojo visus rezervus: manoma, kad nestabdant investicijų nei pačiame uoste, nei jį su sausumos užnugariu siejančiuose geležinkeliuose po dešimtmečio klaipėdiečiai galėtų priimti ir 45 mln. tonų krovinių.
“2010-ieji buvo sėkmingi dėl to, kad dirbome susitelkę, iš anksto suplanavę, kaip ką daryti. Žinoma, tai nėra vien uosto direkcijos nuopelnas, bet ir krovos, ekspedijavimo, agentavimo kompanijų, “Lietuvos geležinkelių” bei kitų partnerių bendro darbo rezultatas. Galiu patikinti, kad panašiai dirbdami prieš kitus Naujuosius taip pat galėsime vieni kitus sveikinti su puikiais rezultatais ir didėjančiu indėliu į atsigaunančią Lietuvos ekonomiką”, – teigia Klaipėdos valstybinio jūrų uosto direkcijos generalinis direktorius Eugenijus Gentvilas.

Kitąmet Klaipėdoje turėtų būti pradėta statyti nauja prieplauka mažiesiems pramoginiams laivams.

Jau yra parengtas mažųjų ir pramoginių laivų prieplaukos, kurią numatoma statyti pietinėje uosto dalyje, techninis projektas bei atlikta jo ekspertizė. Planuojama, kad kitų metų pradžioje bus paskelbtas konkursas statybų rangovui parinkti, rašo “Verslo žinios”.

“Matome, kad prieplauka kainuos brangiau, nei manyta anksčiau. Vis tiek nusprendėme projektą vykdyti, o kainos, tikimės, kris konkurso metu”, – teigė Klaipėdos valstybinio jūrų uosto direkcijos generalinis direktorius Eugenijus Gentvilas.

Atlikus techninį projektą, išaiškėjo, jog beveik 400 vietų prieplaukos statyba gali kainuoti 40 mln. litų ar daugiau.

“Atsiranda dar vienas darbas, kurio nebuvome numatę – reikės išgilinti kanalą, kuris bus reikalingas prieplaukai. Tad projektas gali kainuoti ir 50 mln. litų”, – teigė Klaipėdos valstybinio jūrų uosto direkcijos infrastruktūros ir plėtros direktorius Vidas Karolis.

Po rekonstrukcijos kitą vasarą jachtas jau priims ir jachtklubas Smiltynėje. Uostamiestyje atsiras galimybė iš viso švartuoti beveik 800 laivelių.

Finansinių sunkumų slegiamos statybų įmonės “Klaipėdos hidrotechnika” valdybos pirmininkas Pranciškus Jurgutis pripažintas kaltu bandęs papirkti Klaipėdos jūrų uosto vadovą Eugenijų Gentvilą, rašo “Lietuvos rytas”.

Pirmadienį Klaipėdos apylinkės teismas konstatavo, kad 56 metų P.Jurgutis, tikėdamasis sulaukti savo verslui palankių sprendimų, E.Gentvilui pasiūlė 200 tūkst. litų kyšį.

Už tai teisiamajam skirta dveji metai nelaisvės. Bet atsižvelgus į tai, kad verslininkas anksčiau nebuvo teistas, bausmės vykdymas atidėtas dvejiems metams.

Pernai rugpjūtį E.Gentvilo kabinete apsilankęs P.Jurgutis paliko lapelį, kuriame pats įrašė 100 tūkst. 200 tūkst. litų sumas.

E.Gentvilas suprato, jog verslininkas jam siūlo kažkokį atlygį už tai, kad “Klaipėdos hidrotechnikai” būtų sudarytos palankios sąlygos darbuotis uoste.

“Raštelyje buvo nurodyta ir viena krovos įmonė, kurios teritorijoje turėjo dirbti P.Jurgučio įmonė. Pamaniau, kad verslininkas šiaip mane tikrina, siekia papirkti arba tiesiog šantažuoja, todėl kreipiausi į Specialiųjų tyrimų tarnybą”, – teisme aiškino E.Gentvilas.

“Tai nebuvo kyšio siūlymas. Tada mes su E.Gentvilu kalbėjome apie bendrus reikalus, apie galimą ilgalaikę finansinę paramą liberalios krypties politinėms partijoms. Liberalų sąjūdžiui anksčiau buvome pervedę 20 tūkstančių litų”, kaltinimų kratėsi P.Jurgutis.

Tačiau teismas šiais teisiamojo žodžiais nepatikėjo.

“Neigdamas kaltinimus, kurdamas gynybos versijas teisiamasis tik apsunkino savo padėtį”, – pažymėjo bylą nagrinėjusi Klaipėdos apylinkės teismo teisėja Edita Lapinskienė.