Paslaptinga konteinerių migracija, arba kodėl greitai nepasivysime Rygos.

Baltijos šalių uostų lenktynėse Klaipėda vis smarkiau atsilieka nuo netolimo Rygos uosto: šįmet pademonstravusi beveik 16 proc. krovos prieaugį, Ryga mūsiškius palieka toli sau už nugaros. Pusmečio krovos rezultatų skirtumas Rygoje ir Klaipėdoje jau siekia 2,38 mln. t. Palyginimui: visa Klaipėdos uosto birželio mėnesio krova buvo 2,88 mln. t, o tai reiškia, kad jei abiejų uostų krovos tendencijos nesikeistų, rudens pradžioje nuo Latvijos sostinės uostininkų darbų kalendoriaus būsime atsilikę visu mėnesiu.
Įspūdingas Rygos uosto rezultatų gerėjimas paremtas trimis sparčiai į viršų kopiančiais vektoriais: naftos produktų, renesansą energetikoje išgyvenančių anglių, kurioms įprastai tenka daugiau nei trečdalis šio uosto bendros krovinių apyvartos, ir trąšų krovos.
Klaipėda trąšų stygiumi taip pat negalėtų skųstis: būtent jos leido mūsų uostui išlaikyti teigiamą pirmojo pusmečio krovos balansą. Rudenį ir žiemą dėl Uralo ir Baltarusijos gamintojų konflikto “buksavęs” baltarusiškų kalio trąšų eksportas per Klaipėdos uostą atsigavo ir, sprendžiant iš praėjusią savaitę bendrovėje “Klasco” atidarytos dar vienos trąšų terminalo krovos linijos, nežada sustoti. Baltarusiškų trąšų eksporto apimtys šįmet, nepaisant rinkoje kritusių kalio trąšų kainų, Klaipėdoje išaugusios ketvirtadaliu.
O štai likusių dviejų Rygą aukštyn tempiančių krovinių vektoriai Klaipėdą, deja, aplenkia. Senkantys naftos produktai smarkiai tempia mūsų jūrų uosto rezultatus žemyn – jų šįmet perpilta beveik trečdaliu mažiau nei pernai. Pusmečio netektys jau siekia 1,36 mln. t, arba beveik pusę bendros uosto mėnesio krovos.
Didžiausia kaltininkė – dėl smunkančių pelningumo maržų produkcijos eksportą per Klaipėdos uostą sulėtinusi naftos perdirbimo gamykla “Orlen Lietuva”, tačiau uostui nepadeda ir “Klaipėdos naftos” sutartis su antrine “Lukoil” įmone “Litasco S.A.”, kuri irgi mažino eksportuojamų rusiškų tamsiųjų naftos produktų apimtis. Rezultatas – 2014 m. pirmojo pusmečio krova “Klaipėdos naftoje”, palyginti su analogišku 2013 m. laikotarpiu, krito 30 proc., iki 2,5 mln. t, ir kol kas nerodo atsigavimo ženklų.
Priminsime, kad dabartiniai “Klaipėdos naftos” pajėgumai leidžia perpilti 9 mln. t naftos produktų per metus, taigi šiandien pagrindinis uosto naftos terminalas, kurio 72,32 proc. akcijų valdo valstybė, veikia išnaudodamas vos pusę savo galimybių.
Tačiau ne geresnė padėtis ir “Achemos grupės” valdomame kaimyniniame krovinių terminale.

Visą sausį nerimo žiūrovai, skambindami į Klaipėdos valstybinį muzikinį teatrą ir teiraudamiesi, kokius spektaklius galėtų pamatyti šį mėnesį ir kodėl kol kas nieko nerodome.

Ir iš tiesų tik šį savaitgalį, sausio 27 ir 28 dienomis, vėl pakviesime į teatrą. Priežastis svari – iš karto po Naujųjų teatre vyko intensyvus kūrybinis darbas – V. Ganelino miuziklo „Velnio nuotaka“ pirmosios repeticijos. Pagal numatytą tvarkaraštį, režisierius Kęstutis Jakštas su kūrybine komanda vėl atvyks gegužį, nes vasarą, tradicinio festivalio „Muzikinis rugpjūtis pajūryje“ metu, teatras rengiasi pirmą kartą profesionalaus teatro scenoje parodyti šio miuziklo premjerą. O artimiausiu laiku bus galima pamatyti du spektaklius – Dž. Pučinio diptiką „Sesuo Andželika“, „Džanis Skikis“ (šį penktadienį, 27 d.) ir P. Abrahamo operetę „Balius Savojoje“ (šeštadienį, 28 d.) įprastu laiku, 18.30 val.  .
Po premjeros Dž. Pučinio vienaveiksmės operos „Sesuo Andželika“ ir „Džanis Skikis“, kurias režisavo Yana Ross (JAV), sulaukė labai gerų žiūrovų ir kritikų atsiliepimų. Spektaklyje pagrindinius vaidmenis parengė kelios atlikėjų sudėtys, ir šį kartą „Andželikoje“ išvysime Aistę Širvinskaitę (Andželika),  Dalią Kužmarskytę (Kunigaikštienė), Juditą Butkytę (Dženoviefa), o „Skikyje“ – Mindaugą Rojų (Skikis), Juditą Butkytę (Laureta), Tomą Pavilionį (Rinučis) bei kitus teatro artistus. Spektaklį diriguos Dainius Pavilionis, o scenoje karaliaus italų operos mago – kompozitoriaus Džakomo Pučinio muzika, pasižyminti sodriu teatrališkumu ir ypatingu melodingumu, savo grožiu išjudinanti giliausius žiūrovų jausmus.
Neblėsta susidomėjimas ir P. Abrahamo operete „Balius Savojoje“. Šeštadienį smagius herojų nuotykius rimta meilės išdavystės tema atskleis teatro solistai Mindaugas Rojus (Markizas de Fobla), Loreta Ramelienė (Madlena, jo žmona), Virginijus Pupšys (Mustafa Bėjus), Rita Petrauskaitė (Deizė), Šarūnas Juškevičius (Arčibaldas), Jadvyga Grikšienė (Bebė). Trys pagrindinės personažų poros, skambant linksmai ir užkrečiančiai muzikai, nuotaikingai narplios sudėtingas gyvenimiškas situacijas. Jiems talkins baleto šokėjai ir choro dainininkai, spektaklį diriguos Michalas Lukašas Nižynskis.

Teatro jubiliejinis sezonas tęsiasi, ir iki gegužės mėnesio pabaigos žiūrovai dar ne kartą galės apsilankyti daugelyje pamėgtų spektaklių, o juose – susitikti su talentingais Muzikinio teatro artistais ir įkvėpiančia klasikine muzika.

Klaipėdos apygardos prokuratūra neinicijuos bylos dėl naujos termofikacijos jėgainės Klaipėdoje.

“Šiuo metu prokuratūra neturi jokio teisinio pagrindo inicijuoti teisminį procesą, siekiant panaikinti priimtus administracinius aktus ir teritorijų planavimo dokumentus, nes tyrimo metu nenustatyta tokių teisės aktų pažeidimų, kurie leistų, ginant viešąjį interesą, kreiptis į teismą”, – pranešime sakė Klaipėdos apygardos prokuroras Aivaras Velutis.

Jis pažymėjo, kad jeigu vėliau būtų nustatyta, kad esama pažeidimų arba daromas blogas poveikis aplinkai, jos statyba privalės būti sustabdyta.

Klaipėdos apygardos prokuratūra gavo grupės Klaipėdos miesto savivaldybės tarybos, Seimo narių, visuomeninių organizacijų bei vieno juridinio asmens prašymus kreiptis į teismą.

Suomijos energetikos koncernas “Fortum” pradėjo naujos termofikacijos elektrinės statybą Klaipėdoje, į kurią investuos apie 140 mln. eurų (483,4 mln. litų). Ji statoma Klaipėdos laisvojoje ekonominėje zonoje.

Naujojoje elektrinėje bus deginamos buitinės ir pramoninės atliekos bei biokuras, jos pajėgumai bus apie 50 megavatų (MW) šilumos ir 20 MW elektros energijos. Planuojama, kad visu pajėgumu jėgainė pradės dirbti 2013 metų pirmą ketvirtį.