BFL

Klaipėda keičiasi, bet iki tikro vakarietiško uostamiesčio jai trūksta dar labai daug.

Jei šį savaitgalį vyksite į Jūros šventę Klaipėdoje, pastebėsite, kad vienintelis Lietuvos uostamiestis keičiasi. Ypač tai pastebima, jei nesilankėte Klaipėdoje ilgiau – penkerius ar dešimtį metų. Sena klaipėdiečių svajonė matyti Danės upe plaukiojančius laivus ar pasėdėti kavinėje ant Kuršių marių kranto tapo tikrove. Atvykus į uostamiestį atostogų įsikurti viešbutyje, pro kurio langus vienur matyti visai čia pat teliūškuojantis marių vanduo, o kiek tolėliau – besišvartuojantys didingi kruiziniai laivai irgi jau ne fantazija, o realybė. Klaipėda pamažu artėja prie savo tikslo nugriauti uostui nebereikalingus pramoninius statinius ir tvoras ir šias teritorijas pritaikyti visuomenės reikmėms, kad Klaipėda taptų tikru, o ne įsivaizduojamu uostamiesčiu.

Pilis – ne anksčiau nei po dviejų dešimtmečių

“Šiemet labai atgijo Danės upės krantinė nuo Biržos tilto iki Pilies tilto – čia gyvenimas verda dieną naktį. Sutvarkyta krantinė, pastatyti keli nauji pastatai, atidarytos kavinės ir ši vieta iš karto tapo nauju traukos centru”, – sako uostamiesčio architektė ir Klaipėdos miesto savivaldybės tarybos narė Ramunė Staševičiūtė.

Iš tiesų pastarąjį dešimtmetį Klaipėdoje įgyvendinti projektai į prigesusį uostamiestį įnešė daugiau gyvybės ir jūros dvasios. Pastatytas kruizinių laivų terminalas ir kasmet po truputį gražėja jo prieigos, visuomenei atvertos senosios uosto krovos ir laivų remonto teritorijos, tapusios naujomis burlaivių ir jachtų švartavimosi vietomis, aptvarkyta Danės upės krantinė, atstatytas senasis ryžių malūnas, keltininko namelis ir keli senųjų uosto sandėlių pastatai – dabar čia įsikūrė viešbučiai, kavinės ir restoranai. Senamiestyje įkurtas daugelio klaipėdiečių pamėgtas Friedricho pasažas: vakarietiškas skveras su smukle, kepyklėle, picerija, restoranu, svečių namais ir kt. paslaugomis. Pasak klaipėdiečio Seimo nario Evaldo Jurkevičiaus, Friedricho pasažas yra puikus pavyzdys, kaip šiukšlyną paversti patraukliu ir pelningu turistiniu objektu.

Kiti artimiausi Klaipėdos užmojai – dar didesni. Palei Danės upę link Tauralaukio pagaliau nebeliks brūzgynų ir paupiu bus galima ne tik pasivaikščioti ir į miestą pasižiūrėti ligšiol dar nematytu kampu, bet ir pravažiuoti dviračiu – 2013 m. jau turėtų būti įrengtas apie 6 km dviračių takas iš pradžių iki Klaipėdos gatvės (kelio į Tauralaukį), o vėliau ir iki pat Palangos plento. Tarp kitų, kol kas dar utopiniais vadinamų Danės upės gaivinimo vizijų – ir upės vagos gilinimas. Tai reikštų, kad Danės upė vėl taps vandens transporto arterija – pagilinus upę ir įrengus daug mažų uostelių čia plaukiotų laiveliai iki pat Tauralaukio. Visai kaip prieškario Klaipėdoje, kai upe plaukiojantys garlaiviai buvo ne svajonė, o kasdienybė.

Tačiau tai – dar gana tolimi planai, kaip ir numatomas Klaipėdos pilies atstatymas. Klaipėda jau apsisprendė, kad pilį atstatyti reikia, bet dėl lėšų trūkumo darbai vyksta labai iš lėto. Panašu, kad pasikeitusį vaizdą piliavietėje klaipėdiečiai ir miesto svečiai išvys irgi ne anksčiau kaip 2013-aisiais, nes kitąmet čia numatyti tik archeologiniai tyrinėjimai. Pasak architektų, pilis bus atstatoma etapais. Pirmiausia bus atkuriamos šiaurinė ir rytinė kurtinos ir jose įrengtos naujos ekspozicijos, sutvarkytas visas pilies kiemas, aikštė ir kt.(bus įrengta ir nedidelė kavinė), o atstatytą pilį visu tūriu, “Uostamiesčio projekto” vyr. archirektės Snieguolės Stripinienės nuomone, išvysime turbūt ne anksčiau nei po dviejų dešimtmečių.

Klaipėda šiuo metu ieško ir vietos naujam Muzikiniam teatrui – dabar vyksta konkursas jo vietai parinkti. Siūlomos keturios galimos vietos teatrui statyti, viena įdomiausių – Danės upės žiočių teritorijoje, kur naują kvartalą planuoja bendrovė “Memelio miestas”. Kaip žinoma, jau ne vienus metus kalbama apie “Memelio miesto” akcininkų siekį šią iki šiol buvusią uždarą 6,7 ha uosto erdvę paversti nauju visą parą gyvybingu kvartalu, kažkuo panašiu į garsųjį “Hafencity” kvartalą Hamburgo uostamiestyje: čia turėtų atsirasti jachtklubas, viešbutis su konferencijų centru, restoranai, kavinės, įvairios parduotuvėlės, keli gyvenamieji ir biurų pastatai, o kaip neseniai paaiškėjo, gal net ir naujasis Muzikinis teatras. Tiesa, krizė verslininkus privertė pristabdyti  planus. Tai lėmė, kad kol kas, kaip sako “Memelio miesto” generalinis direktorius Darius Anužis, vyksta tik “popierinis” darbas, o kada prasidės pačios statybos, visiškai nėra aišku. “Kaip matote, sąstingis iš nekilnojamojo turto rinkos dar niekur, deja, nepasitraukė. Pasirašyti sau mirties nuosprendį labai lengva – paimti kreditą iš banko, pastatyti ir parduoti kokią vieną dvidešimtąją dalį pastatyto ploto”, – teigė D.Anužis.

Turistai neranda, kur apsipirkti

Pasak Klaipėdos vyr. architekto Almanto Mureikos, dar viena įdomi konversija numatoma Danės upės pakrantėje vietoje dabartinės “Klaipėdos energijos” katilinės – kaip keisis ši erdvė, turėtų paaiškėti paskelbus atvirą architektūrinių idėjų konkursą.

Danės pakrantės vaizdą ilgainiui turėtų keisti ir norvegų investuotojų netoli upės ir senamiesčio, buvusioje “Klaipėdos grūdų” teritorijoje, planuojamas statyti naujas gyvenamasis kvartalas. Bet ir šios statybos vis atidedamos dėl rinkos sąstingio.

Kaip dar keisis Klaipėda? Toliau bus plėtojamas “Jūros vartų” projektas ties piliaviete – Danės pakrantėje daugės naujų viešosios paskirties objektų. Jei šio projekto iniciatoriams pavyks įgyvendinti viską, kas sumanyta, ateityje tarp daugybės restoranų, kavinių, parduotuvėlių ir solidžių apartamentų su vaizdu į piliavietę ir jachtų uostą turėtų iškilti ir prekybinis pasažas su žiemos sodu – naujas traukos centras šaltuoju metų sezonu. Bet ir tai dar gana tolimi planai.

O kiek tolėliau, šalia baigiamos statyti Klaipėdos “Švyturio” arenos, pasak A.Mureikos, formuojamas naujasis miesto centras – buvusioje dykvietėje taip pat bus statomi įvairūs nauji viešieji pastatai, pavyzdžiui, čia turėtų atsirasti ir klaipėdiečių taip trokštamas baseinas. “Nauji dramos ir muzikinis teatrai, dengtas futbolo stadionas ir baseinas yra tie dalykai, kurie mums būtini kaip oras”, – papildo uostamiesčio meras Vytautas Grubliauskas.

Daugelis šių idėjų bus įgyvendinta ne šį, o turbūt tik kitą dešimtmetį. Bet kai kurie sumanymai jau dabar įgyja realų pavidalą: pavyzdžiui, “Smiltynės perkėla” neseniai baigė naujojo pirso statybas Šiaurės rage ir nuo birželio jau iš čia kelia keleivius keltais į Smiltynę ir Jūrų muziejų, be to, jau rugpjūtį tikisi gauti leidimą Keleivinio terminalo statyboms. Vienas pagrindinių jauno architekto Aurimo Baužio projekto akcentų – beveik 300 kv. m terasa ant pastato stogo: pasak “Smiltynės perkėlos” gen. direktoriaus Dariaus Butvydo, išėjusieji pasivaikščioti Danės pakrante link Šiaurės rago galės užlipti ant terasos pasigrožėti praplaukiančiais laivais ar besileidžiančia saule, vasarą čia planuojama rengti nedidelius koncertus, o pačiame terminale įsikurs kavinė.

Vis dėlto bendra atmosfera uostamiestyje tebėra slogi: senamiesčio verslas merdėja, mažos krautuvėlės neišsilaiko, todėl kruizinių laivų keleiviai neretai neranda kur išleisti atsivežtus pinigus. Be to, miestą slegia nedarbas, pristatytų butų, namų ir suplanuotų sklypų mieste ir aplink jį perteklius bei masinis gyventojų mažėjimas. Taigi Klaipėda dar nėra tas miestas, kuriame būtų išties gera gyventi ir ji dar toli gražu neprilygsta ne tik Hamburgui, bet ir Ventspiliui.

Ko trūksta Klaipėdai, palyginti su Vakarų uostamiesčiais?

Artūras Šulcas, Klaipėdos mero pavaduotojas

“Ne trūksta, o jaučiu perteklių – tai persenusi tvora tarp miesto ir uosto įmonių. Visomis prasmėmis, kokių tik esama. Klaipėdiečiai yra teisūs skųsdamiesi, kad iš uosto įmonių jiems atitenka tik triukšmas, tarša ir smarvė. O pelnas – įmonių savininkams. Toli dairytis nereikia – Ventspilis, Liubekas, Karlskrona: miestai švyti kaip perlai, nes uostus valdo ir vietos savivaldybės. Klaipėdos miestui tenka tenkintis trupiniais, kurie kartais geranoriškai, kartais atžagaria ranka nubraukiami nuo ponų stalo.”

Eugenija Odebrecht, Klaipėdos verslininkų Senamiesčio sąjungos pirmininkė

“Nors iš pirmo žvilgsnio Klaipėda atrodo pasikeitusi, ji plėtojasi labai stichiškai ir dar tikrai nėra panaši į vakarietišką uostamiestį. Miestas pagyvėja tik vasarą, visai kaip Palanga. Senamiesčio verslininkų padėtis apskritai apverktina, nes visi traukia į tą nelemtą “Akropolį”, o mokesčiai tik didėja. Pas mus verslas yra tik melžiama karvė, kuriai net šieno niekas nepames. Man, kaip verslininkei, nusvyra rankos – tai viena priežasčių, kodėl neseniai pardaviau savo restoranų verslą.”