Aišku, kad ketinamas tiesti šviesiųjų naftos produktų transportavimo vamzdis prasidėtų gamykloje Juodeikiuose, tačiau kuriame pajūrio taške jis pasibaigtų – dar neapsispręsta.

Praėjusią savaitę išgirdome apie pirmuosius vasarą Vyriausybės sudarytos darbo grupės, nagrinėjančios produktotiekio tiesimo iš Juodeikiuose (Mažeikių r.) esančios naftos perdirbimo bendrovės „Orlen Lietuva“ į Klaipėdos uostą, darbo rezultatus: „Orlen Lietuva“ pasirašė ketinimų protokolą su naftos produktų krovos terminalu „Klaipėdos nafta“.
„Produktotiekio projektas iki jūros terminalo būtų naudingas tiek „Orlen Lietuvai“, tiek visai Lietuvos degalų rinkai. Mūsų vertinimu, šios investicijos ne tik palengvintų įmonės ekonominės veiklos motyvus, bet ir daugiau kaip dešimtadaliu, iki 11 mln. tonų per metus, padidintų perdirbamos naftos kiekį“, – ta proga teigė „Orlen Lietuva“ generalinis direktorius Ireneuszas Fafara.
Savo ruožtu „Klaipėdos naftos“ generalinis direktorius Rokas Masiulis pabrėžia, kad minėtas ketinimų protokolas įgalina bendrovių atstovus derėtis dėl projekto įgyvendinimo galimybių ir terminų, krovos apimties, technologinių, logistikos ir ekonominių sąlygų. „Tikėtina, kad derybos užtruks apie 12 mėnesių. Tai labai reikšmingas, ilgalaikes perspektyvas apibrėžiantis procesas, kurio gyvavimo laikotarpis sieks mažiausiai 40 metų, o bendrovės sieks susitarti dėl abiem šalims tinkamo verslo modelio visam laikotarpiui. Suprantama, kad tokie ambicingi ir toli siekiantys tikslai greičiausiai lems ilgas derybas, tačiau tam pasirengta“, – tvirtina „Klaipėdos naftos“ generalinis direktorius.
„Klaipėdos nafta“ su lenkų koncerno „PKN Orlen“ valdoma „Orlen Lietuva“ bendradarbiauja jau daugiau nei dešimtmetį, ši naftos perdirbimo gamykla yra pagrindinis terminalo klientas. Šiuo metu bendradarbiavimas grindžiamas 2002 m. pasirašyta ir 2011-ųjų lapkritį nauja redakcija papildyta sutartimi, kurioje numatyti abipusiai šalių krovos įsipareigojimai perkrauti „Orlen Lietuva“ jūriniu keliu eksportuojamus naftos produktus iki 2024 m. pabaigos. Produktotiekis taptų logišku abiem pusėms naudingo bendradarbiavimo stiprinimo žingsniu, įtvirtinančiu verslo santykius ilguoju laikotarpiu.

Produktotiekio krypčių alternatyvos

Nepaisant krovos terminalo rodomo entuziazmo, „Orlen Lietuva“ viešųjų ryšių direktorius Audrius Stasiulaitis prašo atidžiai skaityti ketinimų protokolo pasirašymo proga išleistą bendrovės pranešimą, kuriame juodu ant balto teigiama: „Orlen Lietuva“ laiko „Klaipėdos naftos“ terminalą viena iš galimų produktotiekio tiesimo krypčių“. Taigi – viena, bet ne vienintele. Kokios kitos galimos produktotiekio tiesimo kryptys?
Jei kalbėtume apie tą patį Klaipėdos uostą – jų toli dairytis nereikia: šviesiuosius naftos produktus, kuriems transportuoti ir būtų skirtas produktotiekis, „Klaipėdos naftos“ kaimynystėje į tanklaivius perpila ir „Achemos grupės“ koncernui priklausantis Krovinių terminalas. Jis nė neslepia ambicijų nukreipti produktotiekio vamzdį į savas talpyklas: apie tai buvo rašoma Krovinių terminalo 2012 m. veiklos ataskaitoje, pateiktoje Registrų centrui.
Vasarą pasirodė informacija, kad šis terminalas planuoja statyti naują automobilių cisternų pakrovimo ir iškrovimo postą su 40 kubų talpos požemine naftos talpykla bei dar penkias naujas naftos produktų talpyklas po 750 kubų talpos, tačiau kaimynė „Klaipėdos nafta“ per teismą siekia panaikinti tokią Krovinių terminalo plėtrą leidžiantį detalųjį planą. Bylinėjimasis šiuo klausimu tebevyksta.
Antra vertus, nevertėtų atmesti prielaidos, kad privačios alternatyvos formulavimas (panašiai kaip SGD terminalo statybos atveju) tebuvo labiau strateginė priemonė, skirta produktotiekio tiesimo klausimui Vyriausybėje pagaliau išjudinti iš sąstingio.
Dar viena „Orlen Lietuva“ svarstoma alternatyva – Būtingės terminalo plūdurą panaudoti ne tik žaliavinės naftos importui, bet ir, atitinkamai išplėtojus bendrovės infrastruktūrą, naftos perdirbimo gamyklos produkcijos eksportui. Skaičiuojama, kad toks produktotiekio variantas lenkų valdomai bendrovei atsieitų brangiau nei į Klaipėdos uostą nutiestas vamzdis, tačiau jis patrauklus tuo, kad tokiu atveju visa transportavimo grandinė Lietuvos teritorijoje, arba abu vamzdžio galai, atsidurtų vienose rankose – produktų gamintojo dispozicijoje.
Kitaip sakant, atkristų ankstesnės „Orlen Lietuva“ vadovybės derybose su premjero Andriaus Kubiliaus Vyriausybe keltas „Klaipėdos naftos“ privatizavimo klausimas, kurio neišsprendus apytiksliai 300 mln. Lt sieksiančios lenkų koncerno investicijos į produktotiekį laikytos pernelyg rizikingomis.
Tačiau Klaipėdos valstybinės jūrų uosto direkcijos generalinis direktorius Arvydas Vaitkus, Algirdo Butkevičiaus Vyriausybės sudarytos darbo grupės narys, tvirtina, kad tiesiant produktotiekį į Būtingę dar pavojingesniu rizikos veiksniu taptų navigacijos sąlygos atviroje Baltijos jūroje, kurios ir dabar smarkiai veikia Būtingės terminalo plūduro darbą.
„Mano asmeniniu požiūriu, Būtingės alternatyva yra labiau teorinė, nes produktų eksporto (kaip ir žaliavinės naftos importo) galimybes plaukiojančiame terminale ribotų meteorologinės sąlygos. Esant stipriam bangavimui, krova per plūdurą atviroje jūroje negalima. Klaipėdos uosto terminalų veikla kur kas menkiau veikiama nepalankių orų, todėl jis palankesnis ne tik „Orlen Lietuva“ gaminių eksportui, bet galėtų pasitarnauti ir papildomam žaliavinės naftos importui, jei bendrovė išties galvoja didinti perdirbamos naftos kiekį iki 11 mln. tonų per metus“, – svarsto A.Vaitkus.
Kadangi šiuo metu gamykloje per metus perdirbama maždaug 9 mln. tonų naftos, o žalios naftos kiekis apytiksliai atitinka pagaminamų šviesiųjų ir tamsiųjų naftos produktų kiekį, toks „Orlen Lietuva“ sprendimas Klaipėdos uostui leistų padidinti krovinių apyvartą beveik 4 mln. tonų. Tačiau kuriame būtent uosto terminale – „Klaipėdos naftoje“ ar Krovinių terminale – pasibaigtų produktotiekis ir tanklaiviai būtų pripildomi „Orlen Lietuva“ gamybos šviesiųjų naftos produktų, Klaipėdos valstybinio jūrų uosto direkcijai skirtumo nėra.

Rokas Masiulis, vienos pelningiausių valstybės įmonių „Klaipėdos nafta“ vadovas, remiasi krikščioniškomis vertybėmis.

„Dabartinis darbas man labai patinka – dirbu su tokia komanda, kurios nariai visada stengiasi viršyti lūkesčius ir atlikti daugiau, nei iš jų prašoma. Be to, labai mėgstu apžiūrinėti tankerius, kurie atplukdo naftą“, – šypsodamasis pokalbį pradeda R.Masiulis, valstybinės akcinės bendrovės „Klaipėdos nafta“ generalinis direktorius.
„Veido“ pašnekovas daro atsipalaidavusio žmogaus įspūdį, nors ant šio vadovo pečių guli atsakomybė už vieno moderniausių Europoje naftos terminalų veiklą. Ir tai dar ne viskas – R.Masiulis šiandien gula ir keliasi su mintimi apie suskystintų gamtinių dujų (SGD) terminalo projektą. „Didžiuojuosi galįs savo šaliai duoti naudos, o SGD projekto įgyvendinimas tapo mano asmeniniu iššūkiu. Tai pats geriausias motyvas dirbti“, – prisipažįsta pašnekovas.
Į „Klaipėdos naftos“ direktoriaus pareigas R.Masiulis atėjo vos prieš dvejus metus, tačiau geriausią vadovą renkanti „Veido“ sudaryta komisija jį jau išskyrė tarp penkių sėkmingiausiai vadovaujančių Lietuvos bendrovių lyderių. Ir ne veltui – juk „Klaipėdos nafta“, vadovaujama R.Masiulio, atliko daugybę naudingų vidinių reformų. Šiandien ši valstybės įmonė veikia efektyviai, skaidriai ir, svarbiausia, pelningai – tai tikras švyturys kitų įmonių vadovams.
Tad „Veidas“ pabandė suprasti, kas veda šį vadovą į priekį, kokie motyvai pastūmėja jį imtis keisti supantį pasaulį ir griebtis grandiozinių projektų.

Broliai dvyniai

„Mano ir Roko charakteris beveik niekuo nesiskiria, esam labai panašūs, kartais mus supainioja ir gerai pažįstantys žmonės“, – juokdamasis prataria telekomunikacijų bendrovės „Tele2“ generalinis direktorius Petras Masiulis, „Klaipėdos naftos“ vadovo R.Masiulio brolis dvynys. Tai gana neįprastas atvejis – dviem stambioms Lietuvos įmonėms vadovauja dvyniai, kuriems dar ir tenka dažnai pabrėžti, kad neturi jokių giminystės ryšių su bendrapavardžiais politikais.
„Brolį suprantu iš pusės žodžio, tačiau negaliu pasakyti, kad yra kažkoks antgamtiškas ryšys, kai per atstumą dvyniai jaučia vienas kitą“, – teigia R.Masiulis. Todėl piešiant R.Masiulio portretą neišvengiamai į pirmą planą patenka ir jo brolis Petras.
Abu broliai gimė darnioje inteligentų šeimoje: tėvas, fizikas ir matematikas, dirbo energetikos srities inžinieriumi, o mama grafologė buvo teismo ekspertė. Mokėsi jie Vilniaus S.Nėries vidurinėje mokykloje, ir nors buvo gabūs, tačiau su mokslais ir drausme, pasak R.Masiulio, būdavo kaip su amerikietiškais kalneliais: “Mūsų gerą įvaizdį vis sugadindavo įvairūs linksmi pokštai, kurie mokytojams tokie neatrodydavo.“
P.Masiulis savo brolio Roko lyderystės talentą pastebėjo dar vaikystėje, kai šis jau žaidimų metu imdavo vadovauti vyresniems kiemo draugams. Baigę mokyklą abu broliai nusprendė eiti tėvo pėdomis ir įstojo į VU Fizikos fakultetą. Tiesa, mokykliniai pokštai neišėjo į gera – prieš stojamuosius tėvams teko samdyti korepetitorių, kuris per du mėnesius abu brolius parengė stojamiesiems.
Studijuodami broliai buvo pašaukti ir į sovietų armiją. Iš šio laikotarpio ponas Petras taip pat prisimena epizodą, puikiai iliustruojantį R.Masiulio drąsą imtis netikėtos iniciatyvos bei derybų talentą. Vieną naktį jie gavo užduotį iki traukinio nunešti didžiulį kiekį maisto produktų ir vandens – šis darbas galėjo užtrukti iki ryto. Tačiau R.Masiulis sugebėjo įtikinti dalinio vadą, kad šis prikeltų iš miego apie šimtą dalinio karių, ir viskas buvo atlikta per valandą. P.Masiulis iki šiol stebisi, kaip broliui tai pavyko, nepaisant sovietinės armijos hierarchijos ypatumų.
Grįžę studijuoti broliai suprato, kad fizika jiems ne prie širdies: tą pastebėjęs tuometis jų dėstytojas profesorius Aloyzas Sakalas patarė pereiti į Ekonomikos fakultetą. Štai čia abu Masiuliai ir atrado savo pašaukimą. „Iš mums dėsčiusių mokslininkų labiausiai man įsiminė Gitano Nausėdos ir Romo Lazutkos paskaitos“, – prisimena R.Masiulis. Studijuodamas ekonomiką, jis dar baigė tarptautinių santykių ir politikos mokslų studijas – tai jį ypač domino.
Iš karto po studijų brolių keliai vis dėlto išsiskyrė – Petras išvažiavo studijuoti į Daniją, o Rokas įsidarbino tarptautinėje audito bendrovėje „Arthur Andersen“, kurios padalinys vėliau tapo „Ernst&Young Baltic“. Šioje bendrovėje R.Masiulis dirbo apie 14 metų – čia įgijo vadovui būtinos patirties, kurią vėliau panaudojo dirbdamas energetikos projekte „Leo LT“, o šiandien – ir „Klaipėdos naftoje“.

Kas bijo R.Masiulio?

Susipažinus su šiuo žmogumi, toks klausimas atrodo visai netinkamas. Mat pagrindinis jo, kaip vadovo, principas – dėti visas pastangas ir suprasti darbuotoją, o tada jo savybes tinkamai panaudoti ir leisti jam atsiskleisti. Tai pati svarbiausia taisyklė, kuria „Klaipėdos naftos“ direktorius vadovaujasi darbe. Pasak jo, įmonėje vienos pareigos negali būti svarbesnės už kitas, nes kiekvienas turi dirbti tą darbą, kurį jis vienintelis išmano geriausiai. Kai darbuotojai tą suvokia, išvengiama daugybės nereikalingų įtampų. „Vadovas negali būti svarbesnis už paprastą darbuotoją. Bendrovė yra kaip organizmas: juk negalima teigti, kad širdis svarbesnė už smegenis, plaučius ar koją – visi vienodai reikalingi“, – lygina R.Masiulis.
Jis tvirtina kaip vadovas dar nesąs galutinai susiformavęs – tebepatiria nuolatinį keitimosi ir tobulėjimo procesą. „Abejoju, ar kada nors taip bus: žmogus nuolatos keičiasi, ir niekada negali pasakyti, kad štai čia jau galutinis variantas“, – save apibūdina R.Masiulis. Didžiausia savo silpnybe pašnekovas laiko nepakankamą laiko ir darbų planavimą, kurio priežastis – kartais pasitaikantis disciplinos trūkumas.
Kalbėdamas apie savo darbuotuojus R.Masiulis labiausiai vertina daugeliui lietuvių būdingą kūrybingumą – pasak jo, lietuviui davus vieną užduotį, jis pateiks dešimt jos sprendimo būdų. O kaip didžiausią mūsų tautos trūkumą jis įvardija tai, kad lietuviai per mažai pasitiki vieni kitais.
Kalbai pasisukus apie Lietuvą ir jos piliečius, pašnekovas prisipažino, kad didžiuojasi lietuvių gebėjimu įveikti sunkius istorijos momentus. Ryškiausias pavyzdys – nepriklausomybės atkūrimas, kuris, anot R.Masiulio, buvęs išties rizikingas planas. Taip pat jį džiugina, kaip lietuviai išgyveno šį sunkmetį, – nors ir niurzgėdami, bet kantriai.
„Lietuviai primena Napoleono karius, žygiuojančius į Maskvą, – dėl nuolatinio nepasitenkinimo žygio sąlygomis juos vadino didžiaisiais niurgzliais. Tačiau mūšyje jie be jokių kalbų nusimesdavo paltus ir stodavo į kovą“, – lengvai šaržuoja R.Masiulis.

Į Sibiro tundrą – širdimi, į Kiniją – protu

Dvi laisvalaikio aistros, kurioms R.Masiulis stengiasi skirti beveik visą savo laisvalaikį, – tai futbolas bei žvejyba. Jis žaidžia Vilniaus „Ozo tapyrų“ futbolo komandoje, kurioje turi Mokytojo pravardę, gerai atitinkančią jo charakterį. „Futbole man labiausiai patinka bėgti paskui šokinėjantį kamuolį, nes niekada nežinai, į ką jis atsitrenks ir kur riedės po akimirkos. Dėl panašių priežasčių man patinka ir gyvenimas“, – taip filosofiškai apibrėžia vieną savo pomėgių R.Masiulis.
Kadangi yra aistringas muselinės žvejybos mėgėjas, R.Masiulis kada galėdamas ištrūksta į Šiaurę pažvejoti – prie Norvegijos krantų ar Barenco jūroje. „Širdis vis traukia į tą akmenuotą tundrą, kurioje nėra nė vieno medelio, tik skurdi augmenija“, – pasakoja pašnekovas.
R.Masiulis jau kelerius metus mokosi kinų kalbos ir artimiausiu metu nori aplankyti šią didžiulę šalį. Pasak jo, Kinija yra pasaulio ekonomikos ir politikos centras, todėl protinga būtų ją kuo geriau pažinti.
„Rokas Kinijoje mato didžiules galimybes, todėl studijuoja kinų kalbą ir domisi Kinija. Jis visada buvo šiek tiek tikslesnis, labiau apskaičiuojantis nei aš. Štai ir po studijų jis pradėjo dirbti tikslumo reikalaujančioje audito srityje, o aš pasirinkau šiek tiek „meniškesnę“ rinkodarą“, – apie savo brolį pasakoja ponas Petras.
Mintimis grįždamas prie dabarties, „Klaipėdos naftos“ vadovas prisimena, kad Klaipėda jam krito į širdį nuo pat pirmų akimirkų, kai tik įvažiavo į miestą, vykdamas į savo naująją darbovietę. „Pro savo kabineto langą mėgstu stebėti lėtai į uostą įplaukiančius ir besišvartuojančius laivus. Šis vaizdas man, kaip vadovui, suteikia vidinės ramybės ir pusiausvyros priimant svarbius sprendimus“, – pokalbį užbaigia „Klaipėdos naftos“ generalinis direktorius.

„Veido“ dosjė
R.Masiulis (42 m.), „Klaipėdos naftos“ gen. direktorius
Išsilavinimas: Vilniaus universitete baigė ekonomikos ir gamybos valdymo fakultetą, taip pat turi tarptautinių santykių ir politikos mokslų bakalauro laipsnį.
Karjera: 1994–2007 m. dirbo audito bendrovėse „Arthur Andersen“ ir „Ernst&Young“; 2007–2009 m. finansinių paslaugų įmonės „IS partners“ direktorius, 2009–2010 m. „Leo LT“ finansų direktorius, vadovavo įmonės likvidavimo procesui; nuo 2010 m. gegužės iki dabar – „Klaipėdos naftos“ generalinis direktorius.
Laisvalaikis: futbolas, žvejyba, kinų kalba.
Pastaroji perskaityta knyga: Mahatmos Gandhi autobiografija.
Pirmi uždirbti pinigai: vaikystėje su tėvais atostogaudamas prie Vištyčio ežero, pardavęs surinktas jonažoles, gavo 25 rublius.

Apie įmonę:
2011 m. apyvarta (trijų ketvirčių duomenys) – 108 mln. Lt
Darbuotojų – 310
Vidutinis atlyginimas (bruto) – 3952 Lt

BFL

Priešieškinys pateiktas antradienį Klaipėdos apygardos teismui, pranešė įmonė.

“Vienareikšmiškai galima pasakyti, jog buvusi sutartis su “Naftos grupe” buvo ydinga ir nenaudinga ne tik dėl negautų pajamų, bet ir dėl to, jog sutartis buvo naudingesnė “Naftos grupei”, kuriai buvo suteikta išskirtinė teisė krauti vakuuminį gazolį, tokiu būdu apribojant mūsų bendrovės teisę tiesiogiai teikti šią paslaugą ir gauti geresnes ekonomines sąlygas”, – pranešime spaudai sakė įmonės generalinis direktorius Rokas Masiulis.

Pasak jo, atliktas sutarties įvertinimas ir nuostolių paskaičiavimas parodo, kiek lėšų dėl vienos neskaidrios sutarties negavo valstybės valdoma įmonė.

Šių metų balandį “Naftos grupė”, su kuria “Klaipėdos nafta” pernai rugsėjį vienašališkai nutraukė sutartį dėl vakuuminio gazolio krovos, pateikė įmonei 17 mln. litų vertės ieškinį dėl tariamai patirtų nuostolių atlyginimo, tačiau “Klaipėdos nafta” su juo nesutinka. Todėl įmonė įvertino 2004 metų gruodį pasirašytą sutartį su “Naftos grupė” ir nustatė, kad nuo 2005 merų sausio iki 2010-ųjų gegužės ji galėjo patirti daugiau nei 40 mln. litų nuostolių.

R.Masiulis jau anksčiau yra sakęs, kad įmonės nuomone, “Naftos grupės” ieškinys yra niekinis, jame nėra nė vieno pagrįsto argumento, todėl bendrovė svarsto galimybę pareikšti savo ieškinį.

“Naftos grupė”, be to, teismo prašo grąžinti jai priklausantį naftos produktų perteklių.

Valstybei priklauso 70,63 proc., koncernui “Achemos grupė” – 9,58 proc. “Klaipėdos naftos” akcijų. Įmonės akcijos kotiruojamos “Nasdaq Omx” Vilniaus biržos Papildomajame prekybos sąraše.

BFL

Valstybės valdoma bendrovė “Klaipėdos nafta”, įgyvendinanti suskystintų gamtinių dujų (SGD) terminalo projektą, netrukus ketina skelbti specialaus laivo įsigijimo konkursą, o dėl dujų tiekimo tariasi su tarptautinėmis kompanijomis “British Petroleum”, “Shell” ir kitomis.

“Laivo užsakymo konkursą tikimės skelbti netrukus, o kada fiziškai tą laivą pradės montuoti, dar sunku pasakyti: gal šių metų pabaigoje, gal kitais metais”, – dienraščiui “Verslo žinios” sakė “Klaipėdos naftos” generalinis direktorius Rokas Masiulis.

Anot jo, ar specialus laivas bus įsigyjamas ar nuomojamas, lems ekonomiškiausias pasiūlymas.

“Klaipėdos nafta” aktyviai ieško ir galimų dujų tiekėjų būsimam terminalui – neseniai bendrovė pasirašė ketinimų protokolą dėl dujų tiekimo galimybės ateityje su JAV energetikos kompanija “Cheniere”. Šiuo metu dairomasi ir kitų galimų tiekėjų.

“Durų neuždarome, tariamės ir su kitais didžiaisiais tiekėjais – “British Petroleum”, su “Shell” ir dar su ispanų tiekėjais. Bet kokiu atveju, turės būti konkursas”, – teigė R. Masiulis.

Planuojamas terminalo pajėgumas būtų nuo 2 iki 3 mlrd. kubinių metrų per metus. Pagal siūlomą terminalo technologiją, numatoma, kad laivas, kurio talpyklose būtų dujos, nuolat stovėtų prie kranto, o prie jo priplauktų kitas laivas, kuris atgabentų dujų. Lietuva siekia, kad terminalas būtų pradėtas statyti šiemet, o galutinai veikti jis turėtų pradėti 2014 metais.

Uostamiesčio bendrovė “Klaipėdos nafta” uosto direkcijos prašo sudaryti sąlygas didesniems tanklaiviams krauti.

Bendrovė prie jos naudojamų krantinių prašo leisti švartuoti 13 metrų grimzlės tanklaivius, tad gylis prie krantinių turėtų būti apie 14 metrų, rašo “Verslo žinios”.

“Planuojame įrengti dvi talpyklas po 32 tūkst. tonų, turėsime didesnį talpyklų parką. Taigi išaugtų galimybė kaupti didesnes partijas, o klientams viena tona atpinga, kai atplaukia didesni tanklaiviai. Dabar būdavo pas mus pasikrauna tanklaivį tik iš dalis, tad vyksta į kitą uostą prisipildyti”, – teigė “Klaipėdos naftos” generalinis direktorius Rokas Masiulis.

Kol kas 13 metrų grimzlės laivus Klaipėdos uoste turi galimybę švartuoti tik Klaipėdos jūrų krovinių kompanija (“Klasco”).

Uosto direkcija tvirtina, kad per porą mėnesių įvertins krantinių, atmušų, švartavimosi stulpų pertvarkymo darbus. Manoma, kad valymo, gilinimo ir kitų būtinų darbų vertė nesieks 1 mln. litų.

Bendrovės “Klaipėdos nafta” didžiąją dalį krovos vis dar sudaro įmonės “Orlen Lietuva” eksportuojama produkcija, tačiau nutiesus geležinkelio atšaką į Latviją, Klaipėdos įmonė turės konkurentą Ventspilio uoste, rašo “Verslo žinios”.

Padėtis “Klaipėdos nafos” klientų struktūroje gali keistis 2012 metais, kai “Lietuvos geležinkeliai” atkurs Rengės geležinkelio atšaką į Latviją ir pagerins “Orlen Lietuvos” galimybę naftos produktus gabenti per Ventspilio terminalus.

“Atstačius tą geležinkelio ruožą, būtų sustiprinta mūsų įmonės verslo pozicija. Krovinių gabenimo klausimas mums labai svarbus”, – teigė “Orlen Lietuvos” viešųjų ryšių direktorė Aurelija Trakšelienė.

“Klaipėdos naftos” generalinis direktorius Rokas Masiulis pripažino, kad nutiesus atšaką į Latviją galima didesnė konkurencija. Tačiau, tikina jis, jau dabar yra konkurentas Klaipėdoje – koncernui “Achemos grupė” priklausantis Krovinių terminalas, per kurį “Orlen Lietuva” pernai krovė dalį krovinių.

Jo teigimu, Ventspilio terminalai nebūtų pajėgūs krauti viso “Orlen Lietuvos” mazuto, o krauti per kelis uostus neapsimokėtų. Anot jo, šiuo metu yra trys “butelio kakliukai” – geležinkelio estakadų trūkumas, talpyklų skaičius ir krantinės.

Šiuo metu skelbiamas konkursas projektuoti dvi po 32 tūkst. tonų talpyklas, kurias numatoma įrengti per pusantrų metų. Investicijos į jas sieks 17-25 mln. litų. Senieji keturi rezervuarai po 5 tūkst. tonų talpos bus nugriauti. Kol kas nėra apsispręsta dėl geležinkelio estakados tiesimo, ji padidintų cisternų pralaidumą.

Šiuo metu pradėtas remontuoti “Lietuvos geležinkelių” ir “Orlen Lietuva” konfliktų židiniu tapęs geležinkelio ruožas Bugeniai-Rengė bus baigtas kitu metų kovą.

Lietuvos geležinkelių” vadovas Stasys Dailydka teigė, kad 19 km ruožo rekonstravimo darbai vyksta pagal grafiką.

Bendrovė “Klaipėdos nafta” skelbia, kad baigia formuoti ateinančių metų užsakymų portfelį, tačiau vis dar nebaigtos derybos su pagrindine kliente – Mažeikių naftos perdirbimo įmone “Orlen Lietuva”, kurios naftos produktai šiemet sudaro apie pusę įmonės krovos, rašo “Verslo žinios.

“Labai sunkios derybos, jos užsitęsė. “Orlen Lietuva” išlieka svarbiausia mūsų klientė, bet ir mes jiems svarbūs”, – sakė “Klaipėdos naftos” generalinis direktorius Rokas Masiulis.

“Klaipėdos nafta” anksčiau yra užsiminusi, kad tikisi didesnių krovos tarifų, nes pagal ilgalaikę sutartį “Orlen Lietuvai” vis dar taikomi palankesni įkainiai nei kitiems klientams.

“Kiekis priklauso nuo tarifo, jei bus palankios kainos, aišku, bus garantuota daugiau, kol kas vyksta derybos”, – teigė “Orlen Lietuva” atstovas spaudai Jacekas Janas Komaras.

Banko “Finasta” analitikai prognozuoja, kad dividendais valstybės iždą kitąmet papildys 4 įmonės, iš viso į biudžetą jos suneš apie 127 mln. litų (jei dividendus mokės ir įmonė “Lesto”). Tai reiškia, kad bendra dividendams skiriama suma sieks 216 mln. litų.

Tiek “Finastos”, tiek kiti analitikai prognozuoja, kad didesniais nei įprasta dividendais kitąmet, labiausiai tikėtina, pamalonins “Klaipėdos nafta”, kurioje valstybė valdo 70,63 proc. akcijų paketą. Jie, “Finastos” prognozėmis, sieks apie 0,11 lito už akciją (palyginti, už 2009 metus mokėta 0,05 lito, už 2008 metus – 0,04 lito už akciją).

“Turint omenyje, kad jau dabar įmonė turi apie 63 mln. litų grynųjų pinigų, toks dividendų mokėjimas nesukeltų sunkumų, juolab kad pinigų srautai ateinančiais metais turėtų būti gana dideli. Beje, įmonė, skirstydama 2010 metų. pelną, gali mažinti kitus rezervus ir taip didinti mokėtinų dividendų sumą. Tokiu atveju būtų galima kalbėti ir apie 50-60 mln. litų 2010 metų dividendus”, – sakė “Finastos” finansų analitikas Tadas Povilauskas.

Investuotojų asociacijos valdybos narys Vytautas Plunksnis taip pat teigė, kad “Klaipėdos nafta” turi sukaupusi grynųjų pinigų daugiau nei šiemet uždirbs pelno, todėl teoriškai galėtų išmokėti šią sumą akcininkams.

“Tačiau dividendai gali būti ir mažesni, nes įmonei reikia lėšų finansuoti planuojamas susirūstintų dujų terminalo statybas”,- mano jis.

“Finasta” prognozuoja, kad “Lietuvos energija” 2010 metų dividendams skirs apie 40 mln. litų (0,08 lito akcijai), o “Lesto” – 60 mln. litų (0,1 lito).

Pasak T.Povilausko, visai tikėtina, kad LE dividendus mokės, kadangi įmonė po atskyrimo liks su ganėtinai nemažu 1,6 mlrd. litų sukauptu nepaskirstytuoju pelnu ir turės gana nemenką pinigų rezervą.

Baltarusijos ketinimai dalį iš Venesuelos importuojamos naftos iškrauti Klaipėdos uoste ir geležinkeliu vežti į šalių kaimynių naftos perdirbimo įmones įstrigo sunkiose derybose su bendrove “Klaipėdos nafta”.

Jos generalinis direktorius Rokas Masiulis teigia, kad derybos įstrigusios dėl pozicijų, kurių nė viena šalis nenori atsisakyti, rašo savaitraštis “Ekonomika”.

“Derybos įstrigo. Abi pusės turi reikalavimų ir nenori jų keisti. Mūsų pagrindinis reikalavimas -

nenutrūkstamo tiekimo ilgalaikės garantijos. Taip pat nesutampa pozicijos ir dėl kainos”, – interviu sakė R.Masiulis.

Pasak jo, baltarusių derybos su latviais dėl tranzito per Latvijos uostus tiesiogiai veikia ir apsunkina Klaipėdos įmonės derybas, nes latviai – pagrindiniai jos konkurentai.

Komentuodamas, kokie techniniai ar finansiniai veiksniai lemia, kad “Klaipėdos naftai” nenaudinga vežti naftą Baltarusijai, neturint ilgalaikių naftos tiekimo garantijų, R.Masiulis sakė, kad norint pradėti dirbti importo režimu (dabar įmonė dirba eksporto režimu), reikia “apsukti” dalį įrengimų.

“Šis pasiruošimas užima beveik mėnesį laiko, tiek pat užima ir grįžimas į seną režimą. Vien tokio darbo sąnaudos – apie 0,5 mln. litų. Neturint garantijų ir tiekimui nutrūkus, prarastame galimybę uždirbti pajamas. Kai terminalas veikia visu pajėgumu, blaškytis nenaudinga, ypač jei uždarbis toks pat ar mažesnis”, – kalbėjo R.Masiulis.

Be to, anot jo, susitarimas apsunkintų su Baltarusija darbą su senais klientais, dalies krovinių tektų atsisakyti: “Tai dar vienas stimulas, kodėl nenusileidžiame baltarusių pozicijai”.

Praėjusią savaitę Baltarusija paskelbė apie sėkmingai išbandytą naftotiekį iš Odesos uosto, kuris priima tanklaivius su Venesuelos nafta Baltarusijai, į vieną iš naftos perdirbimo įmonių. Naftotiekis Odesa-Brodai pasuktas dirbti atbuliniu režimu.

Importuoti Venesuelos naftą baltarusiai taip pat išbandė ir per Latvijos uostą.

Skelbiama, kad 2010 metais baltarusiai pirks 4 mln. tonų Venesuelos naftos, 2011-aisiais – 10 mln. tonų, iš kurių net 8 mln. tonų bus transportuojami naftotiekiu Odesa-Brodai.

Valstybės valdoma uostamiesčio bendrovė “Klaipėdos nafta” ieško verslo plėtros konsultanto dėl suskystintų gamtinių dujų terminalo statybų.

Klaipėdos įmonė tikisi, kad trečiadienį paskelbto konkurso laimėtojas per du mėnesius parengs detalųjį planą (“road map”), informaciją dėl projekto trukmės bei numatys sąnaudas.

Pretendentai į “Klaipėdos naftos” užsakymą paraiškas gali pateikti iki lapkričio 9 dienos.

Suskystintų dujų terminalo (SDT) projekto darbo grupė jau apsisprendė dėl terminalo vietos ir technologijos bei spalio pabaigoje Vyriausybei bei visuomenei pateiks savo išvadas.

Pasak spaudos, Belgijos bendrovė “Exmar”, rugsėjį darbo grupei pristačiusi suskystintų dujų terminalo galimybių studijos galutinę ataskaitą, Lietuvai siūlo statyti plaukiojantį išdujinimo terminalą Klaipėdos uosto pietinėje dalyje prie Kiaulės nugaros.

“Exmar” skaičiavimais, nedidelis, 60 tūkst. kubinių metrų talpos dujovežis turėtų atplaukti kartą per 8 dienas.

Energetikos ministras Arvydas Sekmokas yra sakęs, kad suskystintų dujų terminalą Lietuva turi turėti iki 2014 metų.

Per valstybės valdomą “Klaipėdos naftos” artimiausiu metu terminalą gali būti įvežta pirmoji siunta naftos, skirtos Baltarusijai, teigia premjeras Andrius Kubilius.

“Dėl naftos tiekimo panaudojant “Klaipėdos naftos” terminalo pajėgumus yra tariamasi. Gali būti, kad pirmoji partija tokios naftos pačią Baltarusiją per terminalą “Klaipėdos naftoje” pasieks gan artimu laiku, bus išbandyta visa technologinė linija, ir kiek ir kaip tai apsimoka daryti”, – ketvirtadienį interviu Žinių radijui teigė šiuo metu Baltarusijoje atostogaujantis premjeras.

Tuomet, pasak jo, Lietuvos ir Baltarusijos įmonės susitars tarpusavyje dėl ekonominių sąlygų.

Pasak žiniasklaidos, kol lietuviai skaičiavo, ar verta dėl baltarusių iš Venesuelos importuojamos naftos žaliavos plėsti “Klaipėdos naftos” terminalą, krovinį Baltarusija nukreipė per Taliną.

Gegužės pabaigoje pranešta, kad Baltarusijai siekiant importuoti naftą iš Venesuelos, jos tranzitui per Lietuvą trukdytų tik techninės kliūtys – valstybės valdomai įmonei “Klaipėdos nafta” reikėtų papildomai investuoti, o reikalingos investicijos buvo skaičiuojamos.