R. Dokšienės nuotr.

Ne tik onkologinę ligą išgydantys, bet ir vėžio atsinaujinimui kelią užkertantys Klaipėdos onkologai šiandien gali nepalyginti daugiau nei prieš gerą dešimtmetį. Atlikę genetinius tyrimus jie jau turi galimybę numatyti, kuris iš sergančiojo šeimos narių pasižymi onkologinių ligų rizika. Galbūt tai daugiausia ir lemia, kad Vakarų Lietuvoje mirštamumo nuo onkologinių ligų rodikliai vieni mažiausių šalyje.

Auksė ŽELNIENĖ

Dar ne taip seniai inkstų vėžiu sirgęs pacientas, metastazėms išplitus į plaučius, būdavo pa­smerkiamas mirčiai. Chirurgai pašalindavo inks­to naviką, bet tai ir viskas, ką medicina galėjo. Pa­­cientas išgyvendavo šešis mėnesius, šiandien, atsira­dus galimybei po operacijos sunaikinti vėžio pėdsa­kus organizme, taikant chemoterapiją, spindulinę te­rapiją ir gydymą vaistais, vėžio pakirsti ligoniai šan­sų turi kur kas daugiau (iki šešerių ar daugiau metų).

Klaipėdos universitetinės ligoninės (KUL) On­kologijos klinikos vadovas Alvydas Česas prisimena, kad jam renkantis onkologo specialybę ji vadinta pa­skutinės vilties šiaudu: tuo metu vyravo nuomonė, kad sergant vėžiu vilties išgyventi maža. Šiandien si­tua­cija gerokai pasikeitusi: gydymas chemoterapija ta­po individualizuotas ir priklausantis nuo daugelio veiks­nių. Lietuvos medicina nebėra atitrūkusi nuo Va­karų, ir nors onkologai negali visiškai išgydyti vė­žio, gali jį valdyti, pailginti žmogaus gyvenimo trukmę.

„Apie 80 proc. onkologinių pacientų šiandien chemoterapinį gydymą gauna ne tada, kai jau nieko ne­be­galime padaryti, o dar prieš operacinį gydymą ar po jo, kai dar nėra metastazių, – pasakoja A.Česas, pri­mindamas, kad ne medikas turėtų versti žmogų at­likti profilaktinius tyrimus tuomet, kai sveikata jau pras­ta, o metai po metų kiekvienas sąmoningai turėtų tam ryžtis. – Gydymo rezultatas priklauso nuo to, ar anksti diagnozuojama liga ir ar ji valdoma. Vėžys neatsiranda per dieną.“

Užkirsti kelią onkologinėms ligoms onkologams padeda ir KUL veikianti moderni genetikos ir molekulinės diagnostikos laboratorija. Joje atliekami mo­le­kuliniai genetiniai vėžio tyrimai. Medikams jie leidžia numatyti, kokios perspektyvos laukia ligonio atei­tyje.

„Jei jaunas žmogus susirgo galbūt paveldimu vė­žiu, jam skiriama genetiko konsultacija, atliekami ty­rimai, aiškinamasi, ar jis neturi paveldėjimo sindromo, nes po kurio laiko gali atsirasti ir kita onkologinė liga. Toks ligonis patenka visos gydytojų onkologų komandos globon, jo būklė nuolat stebima, neleidžiant plėtotis ligai“, – pasakoja A.Česas.

Multidisciplininis požiūris į pacientą ir jo ligą yra kertinis veiksnys, vedantis į  sėkmingą paciento gy­dy­mą ir visų galimybių išnaudojimą. Naujausi moksliniai tyrimai, atliekami ligoninėje, pasitarnauja pa­cientų išgyvenamumui, leidžia sužinoti, o kartu ir mokytis dirbti su naujausiais medikamentais ir technologijomis.

„Mes esame labai dėkingi mūsų pacientams ir jų ar­timiesiems, kad jie padeda mums kartu siekti ge­riausių gydymo rezultatų“, – tvirtina KUL On­ko­lo­gi­jos klinikos vadovas.

Vėžį žadina ir konservantai

KUL Chirurgijos ir endokrininės chirurgijos klini­kos vadovas doc. dr. Paulius Žeromskas sako, kad nepaisant didėjančio visuomenės sergamumo onkologinėmis ligomis gydymas nuo vėžio teikia vis daugiau vilčių. Pacientų išgyvenimo rodikliai vis geresni. KUL gydytojai onkologai, chemoterapeutai bei kitų specialybių gydytojai, dirbdami vienoje komandoje, turi visas galimybes užkirsti tam kelią, bet negali ga­rantuoti, kad vėžys negrįš. Taip pat reikėtų paminė­ti, kad vieni vėžiai, pvz., storosios žarnos ar krūties, įveikiami daug lengviau nei inkstų ar kitų organų.

„Kai storosios žarnos, kiaušidžių, skrandžio ar pirminis pilvaplėvės vėžys būna išplitęs po visą pilvą, taikome citoredukcines operacijas su hipertermine pil­vo ertmės organų chemoterapija (HIPEC), – pasakoja P.Žeromskas. – Operacijos esmė: pašalinami visi vė­­žio pažeisti pilvo organai su pilvaplėve, o tada į pil­vo ertmę suleidžiamas chemoterapinis preparatas, su­­­­naikinantis visas likusias vėžines ląsteles pilvo ertmėje. Šis metodas visiškai neišgydo nuo vėžio, bet leidžia pagerinti pacientų gyvenimo trukmę ir kokybę.“

Pasak P.Žeromsko, įtakos onkologinėms ligoms turi daug veiksnių, tarp kurių ir kasmetinė onkologinių ligų profilaktika bei mityba: „Šiandien retas su­simąsto, kaip individo organizmą veikia nerūgstantys ir nesenstantys maisto produktai, kurių civilizuotose šalyse vartojama vis daugiau. Konservantų prifarširuo­tos dešros, putojantys ir energiniai gėrimai, ku­riuo­se vienintelis natūralus produktas – vanduo… Kiek žmogaus organizmas gali tai kęsti? Kodėl niekas neklausia, kaip tai mus veikia? O kur dar trumpos miego valandos, išsekimas, stresas ir pan.“

Lietuvių krūtis gelbsti tausojantys metodai

Svariais pasiekimais onkologijos srityje šiandien ga­li pasidžiaugti ir KUL gydytojas chirurgas, Krūtų chi­rurgijos sektoriaus vedėjas Donatas Petrauskas. Me­dikas tikina, kad krūties vėžio chirurginis gydymas jau kurį laiką nebėra tik onkologinės ligos pašali­nimas operaciniu būdu. Pasitelkus modernius chirurginio gydymo metodus smarkiai pagerėjo mo­ters, sergančios krūties vėžiu, gyvenimo kokybė.

Kaip pavyzdį jis mini KUL Krūtų chirurgijos sektoriuje taikomą šiuolaikiškiausią diagnostikos metodą naudojant specialų radioizotopinį žymėjimą, ku­riuo siekiama išsaugoti pažasties limfmazgius ne tik prieš, bet ir po sisteminio gydymo chemoterapiniais vaistais. Taip ligonės išvengia rankos patinimo (vad. limfedemos), peties sąnario skausmingumo ir judesių sutrikimo bei rankos jėgos sumažėjimo.

„Prieš kelis dešimtmečius italų chirurgas Um­ber­to Veronesi įrodė, kad norint pašalinti vėžį, esantį krūtyje, nebūtina atlikti krūties šalinimo operaciją (vad. mastektomiją), ir pavadino šį metodą tausojančiu krūtį. Taigi pasitelkdami plastinėje krūtų chirurgijoje naudojamus metodus Krūtų chirurgijos sektoriaus gydytojai šiandien ne tik pašalina onkologinę li­gą, bet ir pakoreguoja krūties formą. Moteriai pa­gei­daujant tos pačios operacijos metu atliekama ir svei­kos krūties korekcijos operacija, siekiant idealios si­me­trijos. Jei mastektomija vis dėlto neišvengiama dėl uždegiminės vėžio formos, didelės apimties tu­mo­­­ro, keleto navikų ar paveldėjimo sirgti krūties vė­žiu (BRCA-1 ir BRCA-2 mutacijos), krūtis gali būti atkurta pasitelkus pacientės audinius ar panaudojant si­likoninius implantus. Krūties atkūrimo operacija šian­­dien galima ir tos pačios operacijos metu, ir an­tru etapu, baigus krūties vėžio sisteminį gydymą“, – pasakoja D.Petrauskas.

Šių sudėtingų operacijų metu KUL pečius suremia profesionali specialistų komanda, kurią sudaro chirurgai onkologai bei plastikos chirurgai.

Mokslo pažanga užkirs kelią šalutiniams poveikiams

KUL pasiekimai onkologijos srityje bene geriausiai atsiskleidžia žvelgiant istoriškai. Gydytoja onkologė radioterapeutė, Branduolinės medicinos centro va­dovė doc. dr. Aista Plieskienė prisimena 2010 m., kai Vakarų Lietuvos regiono gyventojams pradėtos teikti šiuolaikinės onkologinės radioterapijos paslaugos, ir 2013 m., kai KUL pirmoji Lietuvoje pradėjo tai­kyti vieną inovatyviausių rotacinės moduliuojamo intensyvumo radioterapijos metodą (VMAT).

Naujos kartos trimatė spindulinė terapija švitinant pacientų navikus šiandien medikams jau leidžia išsaugoti greta esančius sveikus organizmo au­di­nius.

„Nugalėti vėžį mums padeda ir darnus multidisciplininės komandos darbas, ir tai, kad gydymo metodai jungiami tarpusavyje, vis plačiau pritaikant ne tik ertminį, bet ir intersticinį brachiterapijos metodą“, – pasakoja A.Plieskienė, pabrėždama, kad tapti stipriu radioterapijos centru KUL leido mokslo ir medicininės technikos pažanga.

Šiuo metu vykdomi individualaus radiojautrio tyrimai onkologams ateityje leis labiau individualizuoti piktybinių navikų radioterapinį gydymą, o tai padės išvengti sunkesnių šalutinių poveikių.

„Tiksliau nustatysime naviko išplitimo ribas, galėsime realizuoti didesnę suminę spindulių dozę. Gy­dy­­mo rezultatai gerės, o sveiki audiniai bus dar la­biau apsaugoti. Bet svarbiausia, kad atsiras vis daugiau galimybių sunaikinti ne tik patį naviką, bet ir pa­vienes metastazes kituose organuose“, – prognozuoja KUL Branduolinės medicinos centro vadovė.

Ji atskleidžia, kad šiuo metu tyrinėjami ir pacientų limfocitų chromosomų pokyčiai po spindulinės terapijos procedūrų: „Šios ląstelės procedūros metu cirkuliuoja paciento organizme ir yra paveikiamos jonizuojančios spinduliuotės. Tikimės, kad tai padės ateityje atskleisti sąsajas tarp chromosomų pažaidų ir spindulinių reakcijų.“