Klaipėdos rajono savivaldybė – viena perspektyviausių savivaldybių Lietuvoje. Tai lemia dėkinga geografinė padėtis, palankios ekonominės ir socialinės priežastys, dėl kurių gerėja gyventojų gyvenimo kokybė.
Paulius PAUKŠTYS
Kitaip nei daugelyje kitų kaimiškųjų rajonų, Klaipėdos rajone keletą pastarųjų metų pastebimas nežymus gyventojų gausėjimas ir jaunėjimas. Kaip pabrėžia Klaipėdos rajono meras Vaclovas Dačkauskas, viena to priežasčių, kad, be ramios ir gražios gamtos, žmonės mato ir įsidarbinimo galimybių. Rajone nemažai didelių darbdavių, visai netoli – Klaipėdos uostamiestis. Nedarbas Klaipėdos rajone – vienas mažiausių šalyje, siekia 6,6 proc.
Klaipėdos rajono geografinis ir turistinis išskirtinumas
Jaukūs miestai ir miesteliai, gamtos prieglobstyje įsikūrę kaimai, akį džiuginantys ir vaizduotę įkvepiantys gamtos peizažai, tūkstantmečius skaičiuojanti lietuvininkų ir žemaičių krašto istorija – visa tai ir dar daugiau galima rasti Klaipėdos rajone, krašte, kurį skalauja Baltijos jūros bangos ir Kuršių marios, per jį vingiuoja srauni Minijos upė, žalią rajono veidą pagyvina mėlynos ežerų akys. Neatsitiktinai Klaipėdos rajonas vadinamas keturių vandenų kraštu.
Klaipėdos rajono savivaldybės teritorijos dalis prie Kuršių marių – tai unikalus turistų ir žvejų mėgėjų kraštas, galintis pasiūlyti kokybiškų rekreacinių ir vandens pramogų. Čia galima ne tik mėgautis romantišku poilsiu, pamario kultūros vertybėmis, pramoginiu plaukiojimu, galimybe pasigauti žuvų, bet ir pasidžiaugti ekstremaliais potyriais tramdant jėgos aitvarus, buriuojant bei dalyvaujant edukacinėse programose, kultūriniuose renginiuose, taip pat susipažinti su pamario gastronomija.
Vandens sporto – jėgos aitvarų, vandenlenčių, burlenčių mėgėjai ne tik iš Lietuvos, bet ir užsienio šalių jau seniai atrado Klaipėdos rajono pietvakariuose esančią Svencelę – vandens turizmo oazę. Vandens turizmo mėgėjus vilioja Minijos upė – būtent ja eina vienintelis antros sudėtingumo kategorijos maršrutas Lietuvoje.
Šiais metais pirmą kartą buvo nužymėtas ir yra prižiūrimas vietinės reikšmės vidaus vandens kelias Juodkrantė–Dreverna.
Per Klaipėdos rajono ribas eina ir Vakarų Lietuvos turistinis maršrutas „Kuršių kelias“, skirtas pažintiniam turizmui dviračiais ir automobiliais Klaipėdos apskrityje plėtoti. Nuo Lietuvos ir Latvijos pasienio keliaujant į pietus iki Senosios Minijos deltos aplankomos 27 aikšteles, kurios atspindi Vakarų Lietuvos istoriją, papročius ir gamtą. Bendras maršruto ilgis – apie 110 km.
Šiais metais rajone oficialiai įsteigtas Pamario turizmo klasteris su šūkiu „Laisva, skanu, unikalu – žuvies keliu!“ Tai asociacija, suvienijusi 19 Klaipėdos ir Šilutės rajonuose turizmo paslaugas teikiančių įmonių, įstaigų ir fizinių asmenų.
Su vandens turizmu susiję objektai – ne vieninteliai viliojantys turistus Klaipėdos rajone. Klaipėdos rajono turizmo informacijos centras rekomenduoja aplankyti daugybę šio krašto išskirtinių vietų: Gargždus – Klaipėdos rajono administracinį centrą, miestą prie Minijos upės, šalia istorinės ribos su Mažąja Lietuva; Dreverną – seną žvejų kaimą, įsikūrusį Kuršių marių pakrantėje, kur šiais metais atidarytas apžvalgos bokštelis visai ant marių krašto; Karklę – etnografinį kaimą Pajūrio regioniniame parke, kuriame jau šeštus metus iš eilės vyksta didžiausias Lietuvoje tarptautinis gyvos muzikos ir menų festivalis, bei Olando Kepurės skardį, įspūdingą poilsio oazę unikaliame gamtos kampelyje, nuolat ardomą bangų mūšos ir į pajūrį besileidžiantį 20–22 metrų aukščio nuožulnuma.
Nestovima vietoje ir su kempingų įrengimu pajūrio bei pamario zonose. Savivaldybės vizija – šiuolaikinių kempingų Gargždų karjerų teritorijoje ir Drevernoje atsiradimas.
Klaipėdos rajono kraštas įdomus kiekvienam lietuviui, bet ne mažiau jis traukia vadinamuosius nostalgijos turistus vokiečius, kurių šaknys yra Priekulėje, Drevernoje ar kitose aplinkinėse gyvenvietėse. Klaipėdos rajonas taip pat gausiai lankomas svečių iš Baltarusijos, Latvijos, Estijos ir Rusijos.
Klaipėdos rajono savivaldybė vienintelė Lietuvoje parengė atskirą vidutinės trukmės turizmo plėtros planą iki 2020 m., kurio nuosekliai laikosi ir siekia įgyvendinti.
Kulinarinis kruizas
Klaipėdos rajono turizmo informacijos centras yra sukūręs kulinarinį kruizą „Žuvies kelias“. Tai išskirtinis kulinarinis vandens turizmo maršrutas pamaryje, plaukiant Kuršių mariomis, Nemuno delta, Minija, Karaliaus Vilhelmo kanalu. Per visą maršrutą galima grožėtis pamario gamta, užsukti į lankytinus objektus ir, svarbiausia, paragauti žuvies kulinarinio paveldo patiekalų.
Visais keturiais vandenimis plaukiama keturių tipų laivais, kelionėje persėdant iš vieno į kitą. Kruizo dalyviai vaišinami pamario ir Mažosios Lietuvos patiekalais: vietinių vandenų rūkyta žuvimi, žuviene, „kafija“, „vofeliais“, pyragais ir kitais tam kraštui būdingais valgiais. Sustojimų metu įvairiose vietose organizuojamos žuvies patiekalų degustacijos ir edukacinės programos.
Pavyzdys, kaip panaudoti buvusią pramoninę zoną
Vienas ambicingiausių Klaipėdos savivaldybės turizmo plėtros projektų – Gargždų pietinėje pusėje esančią 260 hektarų ploto teritoriją pritaikyti turizmui ir rekreacijai.
Šiuo metu čia tyvuliuoja dirbtiniai vandens telkiniai, likę baigus eksploatuoti karjerus. Vasarą teritorijoje bus galima užsiimti vandenlenčių ir vandens slidžių sportu, o žiemą ant užšalusio vandens telkinio čiuožti snieglentėmis, pačiūžomis ar slidėmis. Tolimesniuose planuose – sujungti pavienius vandens telkinius į vieną, užpelkėjusius išvalyti, sutvarkyti pakrantes. Taip pat įrengti paplūdimius su valčių prieplaukomis, liepteliais. Teritorijoje būtų nutiesti dviračių takai ir įrengta visa reikalinga infrastruktūra.
„Tai būtų unikalus projektas ne tik Lietuvoje, bet ir visoje Europoje, parodantis, kaip efektyviai galima panaudoti buvusią pramoninę zoną. Tikiu, kad mums pavyks tai įgyvendinti, nes tokių poilsio vietų regione tikrai trūksta. Parkas būtų unikalioje, susisiekimui patogioje vietoje, visai šalia A1 magistralės. Ši vietovė ir dabar jau labai populiari, ypač vasarą. Vanduo telkiniuose gėlas, tad vyksta ir žvejybos varžybos“, – sako rajono meras V.Dačkauskas.
Gargždai – rajono centras
Šiek tiek neįprasta, kad Klaipėdos rajonas turi pavadinimą, nesutampantį su administracinio centro – Gargždų pavadinimu.
Rajono centras kasmet vis gražėja. 2015 m. po rekonstrukcijos Gargžduose duris atvėrė kino teatras „Minija“. Lietuvoje nedaug nuo sovietmečio išlikusių kino teatrų, bet savivaldybė nusprendė, kad šį reikia išsaugoti. Kino teatras turi moderniausią ir naujausią visoje Lietuvoje garso ir vaizdo įrangą. Jame rodomi patys naujausi tiek užsienio, tiek Lietuvos filmai.
Ateityje laukia nemažai ambicingų projektų. Gargžduose numatoma statyti 12 ha teritoriją apimantį daugiafunkcį centrą. Jame būtų įrengti baseinas, sporto salė, tinkama komandinėms sporto šakoms, ledo arena, skirta žiemos sporto mėgėjams. Daugiafunkcio centro veikla neapsiribotų paslaugomis pastatuose. Turimame žemės sklype galėtų būti įrengti lauko teniso kortai, paplūdimio tinklinio aikštelė Šio centro statyba turėtų būti pradėta 2017 m.
Laisvoji ekonominė zona driekiasi per dvi savivaldybes
Klaipėdos rajone yra laisvoji ekonominė zona. Ji driekiasi per dvi savivaldybes – Klaipėdos miesto ir Klaipėdos rajono.
Klaipėdos rajono meras laužo stereotipus, kad investuotojus vilioja mokesčių lengvatos. Pasak V.Dačkausko, verslininkai įvertina infrastruktūrą ir galimybę per 7–8 mėnesius nuo idėjos subrandinimo pradėti gamybą. Klaipėdos LEZ verslininkų investicijų laukia komunikacijos, privažiuojamieji keliai – visa reikiama infrastruktūra, kad beliktų įgyvendinti techninius projektus.
Šioje zonoje didžiausią, per 100 ha teritoriją valdo UAB „Neo Group“. Dalį šios teritorijos užima šios įmonės PET granulių gamykla.
Planuojama, kad šiemet LEZ teritorijoje bus įkurta Šiaurės Europos kapitalo įmonė.
Klaipėdos rajone taip pat veikia stambus investuotojas „Mars Lietuva“ – viena didžiausių pasaulinio lygio gamyklų, kurioje dirba keli šimtai darbuotojų. Savo bazę iš Kretingos rajono perkėlė UAB „Vlantana“.
Beje, Klaipėdos rajono savivaldybė pagal tiesioginių užsienio investicijų pritraukimą yra ketvirta Lietuvoje. Rajono vadovas pripažįsta, kad tokią trauką lemia ne tik rajono savivaldybės administracijos lankstumas ir profesionalumas, bet ir gera geografinė padėtis. Kol neturime europinės geležinkelio vėžės, investuotojams ypač patrauklus susisiekimas vandens transportu, automagistrale Vilnius–Kaunas–Klaipėda. Parengti rajono, gyvenviečių bendrieji planai, taip pat atitinkami specialieji planai sudaro palankesnes sąlygas ir verslo plėtrai rajone.
Turi aiškią viziją
Klaipėdos rajoną galima priskirti prie tų, kurie nemažą dėmesį skiria darnios plėtros planavimui. Savivaldybės mero V. Dačkausko teigimu, ir planavimo dokumentai, ir konkretūs techniniai projektai būtini, kad plėtra judėtų į priekį, kad būtų galima pasinaudoti finansine Europos Sąjungos fondų ar kitų išorės fondų parama.
Kadangi savivaldybės gyventojų nemažėja, daug investuojama į švietimo sritį. Savivaldybė kasmet skiria lėšų naujoms grupėms steigti ne tik pačiuose darželiuose, bet ir mokyklose, kur dėl sumažėjusio vaikų skaičiaus yra nenaudojamų patalpų. Kaimo vietovėse modernizuojama infrastruktūra, stengiamasi steigti daugiafunkcius centrus, kur vienoje vietoje teikiamos viešosios paslaugos, renkasi bendruomenės ar vietos gyventojai leidžia laisvalaikį. Beje, ir moksleivių rajone po truputį daugėja.
Dar 2013 m. rajono taryba patvirtino Klaipėdos rajono ilgalaikio susisiekimo infrastruktūros objektų vystymo planą iki 2020 m. Į jį įtraukti susisiekimo infrastruktūros objektai išdėstyti prioriteto tvarka. Todėl atsiradus finansavimo galimybėmis nereikia vis iš naujo organizuoti diskusijų ir ginčytis dėl prioritetinių darbų.
Pasinaudojant 2007–2013 m. ES paramos programų lėšomis į Klaipėdos rajono vandentvarkos ūkį investuota per 16 mln. eurų. Meras V.Dačkauskas tikisi, kad po 2014–2020 m. numatytos programos įvykdymo savivaldybės vandentvarkos sektoriuje bus atlikta dar daugiau darbų ir dar labiau priartėta prie siekio, kad 95 proc. rajono gyventojų turėtų galimybę gauti centralizuotu būdu tiekiamą švarų vandenį ir centralizuotu būdu tvarkyti nuotekas.
Loading ...