KUL nuotr.

Rasa VAITKEVIČIENĖ

Klaipėdos universitetinės ligoninės chirurgai taiko pažangius visaverčio pacientų žarnyno tyrimo, diagnozavimo ir gydymo metodus. Vien kolonoskopija net trečdaliui pacientų padeda aptikti ikivėžinius darinius, kurie to paties tyrimo metu dažniausiai ir pašalinami. Tad vienu laiku atliktu tyrimu neretai  užkertamas kelias storosios žarnos vėžiui. Taip pat ligoninėje plėtojama itin pažangi minimaliai invazinės chirurgijos sritis – endoskopiniu būdu atliekamos itin sudėtingos operacijos, tarp jų ir onkologinės.

Onkologinės žarnyno ligos Lietuvoje kas­met diagnozuojamos 1,5–2 tūkst. as­­­menų. Storosios žarnos vėžys – on­ko­­loginė liga, pagal dažnumą Lietuvoje trečia tarp moterų ir ketvirta tarp vyrų.

Klaipėdos universitetinės ligoninės (KUL) pilvo srities chirurgai, koloproktologai užsibrėžė ne tik įveikti žarnyno onkologines ligas naujau­siais gydymo metodais ir modernia įranga, bet ir kuo anksčiau žarnyne aptikti pirmąsias vė­žio užuomazgas. Vienas patikimiausių būdų tai pa­daryti – fibrokolonoskopija. Tai storosios žar­nos ty­rimas, kai endoskopas su specialia vaiz­­do ka­me­ra apžiūrai įvedamas į paciento sto­rąją žarną ir dalį plonosios žarnos.

„JAV jau moksliškai įrodyta, kad iš visų me­dicinoje taikomų tyrimų būtent fibrokolonoskopija yra kliniškai ir ekonomiškai efektyviausias tyrimas. Tos pačios procedūros metu įmanoma ne tik diagnozuoti ligą, paimti biopsijos mėginį, bet ir pašalinti aptiktą darinį“, – pabrėžia Klai­pė­dos universitetinės ligoninės En­dos­­kopijų skyriaus vedėjas, pilvo chirurgas med. dr. Olegas Deduchovas.

Šeimos gydytojas atlikti žarnyno endoskopinio tyrimo dažniausiai siunčia sulaukusius vy­resnio nei 50 metų amžiaus pacientus – pirmiau­sia tuos, kurių slapto kraujavimo iš žarnyno testas buvo teigiamas. Taip pat tyrimas skiriamas ir tais atvejais, jei žmogus skundžiasi pil­vo skausmais, pastebi išmatose kraujo, jei pa­si­keičia tuštinimosi pobūdis ar dėl neaiškių priežasčių krinta svoris.

Tačiau, nors storosios žarnos vėžio ankstyvosios diagnostikos programa įvairiuose šalies miestuose vykdoma jau 5–7 metus, šis svarbus tyrimas vis dar atliekamas mažesniam skaičiui žmonių, nei būtų galima. Kodėl?

Klaipėdos universitetinės ligoninės medikai pastebėjo, kad informacijos stoka – ne vieninte­lė tokio pacientų vangumo priežastis. KUL Pil­vo ir endokrininės chirurgijos klinikos vadovas, gy­dy­­tojas chirurgas med. dr. doc. Paulius Že­roms­­kas pastebi, kad išangės, storosios žarnos tyrimų atžvilgiu pacientus kausto daug psicho­lo­ginių barjerų: žmonės neretai gėdijasi juos ka­muojančių tuštinimosi sutrikimų, žarnyno ligų, o tyrimų vengia baimindamiesi skausmo ir diskomforto procedūros metu.

Todėl ligoninėje pasistengta pašalinti veiksnius, kurie pacientus varžė labiausiai. Dabar diag­nostinės kolonoskopijos ir gydomosios en­doskopijos tyrimai Klaipėdos universitetinėje li­go­ninėje atliekami tik taikant bendrąją intraveninę nejautrą.  Atsižvelgta ir į tai, kad pacientes gali varžyti gydytojo vyro apžiūra, todėl koloproktologų komandoje dirba ir specialistės mo­terys.

„Vieno apsilankymo metu pacientui atliekamas išsamus proktologinis išeinamosios an­gos, tie­siosios žarnos tyrimas – būtent šioje virš­­­ki­na­mojo trakto dalyje aptinkama apie 80 proc. pa­tologijų“, – pasakoja gydytojas chirurgas P.Že­romskas.

Šiuo metu Klaipėdos universitetinėje ligoninėje per metus atliekama apie 2 tūkst. fibrokolono­sko­pijos tyrimų. Apie 80-iai proc. pacientų, ne­ap­tikus patologijos, šiuo tyrimu vizitas į KUL ir bai­giasi.

Tačiau maždaug trečdaliui pacientų atliekant tyrimą nustatomos ikivėžinės ligos – storosios žar­­­­nos adenomos, polipai ir kitos. Storosios žar­nos vėžys neatsiranda staiga, adenomos ir po­li­pai – pirmieji jo pranašai. Šiuos darinius, at­lie­kant kolonoskopiją, galima išsyk pašalinti – pa­cien­tas pagydomas jau diagnostinio tyrimo me­tu.

Paklaustas, ar tokie ikivėžiniai dariniai patys savaime yra pavojingi, Endoskopijų skyriaus ve­dėjas O.Deduchovas paaiškino, kad kiekvieno darinio galimas piktybiškumas (žemas arba aukštas displazijos laipsnis) nustatomas jį ištyrus histologiškai. Gali praeiti keletas mėnesių ar keletas metų – auglių displazijos laipsnis auga, ir jie tampa piktybiniai. Štai kodėl taip svarbu lai­ku juos aptikti ir pašalinti.

Endoskopijų skyriaus vedėjas pastebi, kad Klai­pėdos universitetinėje ligoninėje fibrokolonoskopijų poreikis vis didėja, mat šalia pacientų, siunčiamų ištirti pagal storosios žarnos vė­žio ankstyvosios diagnostikos programą, šis žar­ny­no tyrimas taip pat atliekamas įvairių rizikos grupių pacientams (sergantiems paveldimomis žarnyno ligomis ar opiniu kolitu ir kt.).

Ir P.Žeromskas, ir O.Deduchovas pabrėžia: fib­rokolonoskopijos tyrimo sėkmė tiesiogiai priklauso ir nuo paties paciento. Mat šios procedūros išvakarėse būtina tinkamai išvalyti žarnyną.

Pasiruošimas kolonoskopijai yra lygiai toks pat svarbus kaip ir pats tyrimas, nes pacientui taisyklingai pasirengus gydytojams lengviau pastebėti net ir nedidelius darinius, menkesnė komplikacijų tikimybė.

Storosios žarnos vėžys aptinkamas 2–3 proc. pacientų, kurių slapto kraujavimo iš žarnyno testo rezultatai buvo teigiami. Jau vien teigia­mas šio testo rezultatas – pakankama priežas­tis susirūpinti savo sveikatos būkle ir neatidėlioti tolesnių tyrimų: 2–10 proc. kraujavimo iš žarnyno atvejų gali lemti onkologinė liga (kolorek­talinis, skrandžio), iki 30 proc. – adenomos ar polipai, 60–70 proc. – kitos ligos (hemorojus, divertikuliozė, Krono liga, opinis kolitas, kraujuojanti skrandžio opa, angiodisplazija ir kt).

Pastebima, kad dabar, pažangiai organizavus darbą, Klaipėdos universitetinėje ligoninėje kur kas dažniau diagnozuojama ankstyvųjų stadijų vėžio, kuris sėkmingai gydomas.

Kokią vėžio gydymo taktiką parinkti kiekvienam individualiam atvejui, ligoninėje sprendžiama pažangiu, Vakarų klinikose plačiai praktikuo­jamu būdu – subūrus įvairių sričių gydytojų spe­cialistų komandą, kurioje kiekvieną atvejį drau­ge aptaria onkologai chemoterapeutai ir ra­dioterapeutai, radiologai, invazinės radiologijos gydytojai, patologai, chirurgai koloproktologai, endoskopijos specialistai. Multidisciplininio specialistų konsiliumo skirtas gydymas pradeda­mas jau po keleto dienų, prireikus tolesnių ty­ri­mų, jie pacientui atliekami pačioje ligoninėje.

Chirurginė intervencija – tik vienas iš galimų vė­žio gydymo būdų. Klaipėdos universitetinės li­goninės gydytojai yra nemažai pasiekę ligonį tau­sojančios vadinamosios minimaliai invazinės chirurgijos srityje – ligoninėje šiuo metu at­lie­kami sudėtingiausi endoskopiniai pilvo organų tyrimai ir operacijos. Didelės apimties operacijų išvengiama operuojant laparoskopiniu, per nedidelius pjūvius, ar endoskopiniu būdu – per natūralias kūno angas. Pavyzdžiui, aptikus di­delių tiesiosios žarnos gerybinių auglių, polipų, jie pašalinami per išangę.

„Kartais darinio piktybiškumas priklauso nuo to, kiek žarnos sienelės sluoksnių jis jau yra perau­gęs. Kai kuriais atvejais galime saugiai, be di­de­­lės operacijos pašalinti pradinių sta­dijų vė­ži­nius darinius. Naudojame specialų ultragarso apa­­ratą lokaliam tiesiosios žarnos vėžio išplitimui diag­nozuoti: galime tiesiąją žar­ną ištirti 360 laips­nių kampu, pamatyti, ar galima auglį saugiai pa­ša­linti endoskopiškai“, – apie modernios aparatū­ros teikiamas galimybes pasakojo Endos­kopijų sky­riaus vedėjas, pilvo chirurgas O.De­du­chovas.

Klaipėdos universitetinėje ligoninėje atliekama ir daugiau žarnyno tyrimų. Pilvo ir endokrininės chirurgijos klinikos vadovas P.Žeromskas išskiria dar vieną didelę konsultuojamų pacientų grupę – tai žmonės, sergantys vidurių užkietėjimu. Kadangi tikrąsias šio negalavimo priežastis nustatyti sudėtinga, pacientai neretai bū­na spėję apsilankyti pas psichiatrą, gastroenterologą, ginekologą ir kitus specialistus.

Klaipėdos universitetinėje ligoninėje tokiems pacientams skiriami modernūs, išsamūs, ne­­skaus­mingi ambulatoriniai tyrimai. De­fe­ko­gra­fijos metu rentgenu stebima, kaip veikia tiesioji žarna, o storosios žarnos pasažinis tyrimas su ren­tgeno kontrastiniais žymenimis leidžia stebėti, kaip paciento išgerti specialūs rentgenu ma­tomi grūdeliai juda žarnynu. Atlikus šiuos ty­rimus pacientams skiriamas atitinkamas gydymas – chirurginis arba medikamentinis. Pa­cien­tus konsultuoja KUL dirbanti gydytoja dietologė ir skiria jiems specialias dietas.

Klaipėdos universitetinės ligoninės pilvo chirurgai, koloproktologai lygia greta plėtoja ir moks­linę veiklą. Pilvo ir endokrininės chirurgijos klinikos vadovas  P.Žeromskas pernai parašė knygą „Funkcinė koloproktologija ir pelviperineologijos pradmenys“, vienas klinikos gydytojų šiuo metu rengia mokslinį tiriamąjį darbą apie hemorojaus gydymą.

Gydytojai nuolat dalyvauja ir skaito pranešimus Lietuvoje bei užsienyje vykstančiose moks­­linėse konferencijose, neretai ir patys jas rengia. Šiuo metu organizuojama tarptautinė konferencija, kurioje lektorius iš Helsinkio (Suo­mija) su KUL, Latvijos ir Baltarusijos proktologais pasidalys laparoskopinės kolorektinės chirurgijos patirtimi.

Į Klaipėdos universitetinę ligoninę tirtis ir kon­sultuotis atvyksta pacientų ir iš kitų šalies re­gionų. Tai įvertinimas nuolat tobulėjantiems, nau­jų efektyvių diagnostikos ir gydymo būdų ieškantiems ligoninės medikams.

Užs. Nr. VPL1209