BFL

Klaipėdos jūrų uostas trečiadienį paskelbė vieną didžiausių Europoje preliminarios 125 mln. litų vertės uosto laivybos kanalo gilinimo ir platinimo konkursą. Atlikus darbus, giliavandeniu uostu tapęs Klaipėdos uostas tikisi sulaukti naujų krovinių srautų.

“Dideli laivai galės įplaukti ne tik į šiaurinę (kuri jau išgilinta – BNS), bet ir į likusią uosto dalį. Didesnės grimzlės laivai galės gabenti daugiau krovinių, o tai reiškia ir daugiau pinigų, taigi, tai tikrai atsipirks per naują krovinių srautą, juolab kad tokiems darbams Europa taip pat skiria lėšų”, – BNS sakė uosto generalinis direktorius Eugenijus Gentvilas.

Anot jo, kokia projekto dalis bus finansuojama Europos Sąjungos (ES) lėšomis, turėtų paaiškėti rudenį.

E. Gentvilo teigimu, pagilinus kanalą, uostas taps giliavandeniu, išskyrus Malkų įlanką pietinėje uosto dalyje, kurią ateityje irgi planuojama gilinti.

“Projektas labai aktualus ir tuo atveju, jeigu prie Kiaulės nugaros būtų statomas suskystintų dujų terminalas, jam neužtenka esamų gylių. Tačiau reikia pripažinti, kad gilinimas skiriamas ne suskystintų dujų terminalui, o dešimčiai uosto kompanijų, kurios galės naudotis pagilintu uostu”, – teigė E. Gentvilas.

Anot jo, gilinti uostą planuota dar iki sprendimo pietinėje uosto dalyje įrengti suskystintų dujų terminalą.

E. Gentvilo teigimu, tai bene vienas didžiausių tokių projektų Europoje. Anot jo, 125 mln. litų kaina yra reali, nes vieno kubinio metro grunto iškasimas kainuoja apie 30 litų, nors tikimasi, kad ji bus mažesnė.

Planuojama, jog per metus bus iškasta apie 4,5 mln. kubinių metrų grunto ir iškelta daugiau nei 550 riedulių.

Laivybos kanalas į pietinę pusę nuo 10-osios krantinės iki Malkų įlankos bus gilinamas nuo 13 iki 14,5 metro, o farvateris platinamas nuo 125 iki 150 metrų pločio. Taip pat bus įrengti du didesnio skersmens laivų apsisukimo ratai.

Aplinkos ministerijos Klaipėdos regiono aplinkos apsaugos departamento duomenimis, iškastas gruntas bus gramzdinamas jūroje už priekrantės zonos. Grunto kasimo darbams bus naudojami: daugiakaušė žemkasė, gruntovežiai, vilkikas, plaukiojantis kranas ir daugiafunkcinis pontonas.

Pasiūlymų dalyvauti konkurse laukiama iki liepos 7 dienos.

Projektui skiriama ES parama pagal 2007-2013 metų struktūrinės paramos Susisiekimo ministerijos administruojamą priemonę “Krovinių ir keleivių aptarnavimo infrastruktūros plėtra Klaipėdos valstybiniame jūrų uoste”.

Klaipėdos uostas šiemet sausį-vasarį perkrovė 6,1 mln. tonų krovinių – 24,3 proc. daugiau nei pernai tuo pat metu, kai krauta 4,9 mln. tonų.

Klaipėdos uosto direkcija pranešė, kad vien vasario mėnesį krova siekė 2,92 mln. tonų – 25,4 proc. daugiau nei 2010 metų vasario mėnesį. Direkcijos teigimu, tai yra geriausias vasario mėnesio rezultatas uosto istorijoje.

Pasak uosto vadovo Eugenijaus Gentvilo, faktas, kad sausį uostą augino ro-ro kroviniai (41 proc.), o vasarį – trąšos (42 proc), rodo sveiką uosto būklę – jis nėra pritaikytas tik vienam kroviniui, ir tai – Klaipėdos pranašumas.

“2011 metų apyvartos 31 mln. tonų prognozę nustatėme pernai spalį. Tačiau žvelgiant nuo lapkričio į pastaruosius keturis mėnesius matyti, kad einame 37 mln. tonų apyvartos grafiku. Aš nedarau išvados, kad tiek pasieksime. Bet 10 proc. didėjimas turėtų būti”, – “Lietuvos žinioms” sakė E.Gentvilas.

Birių ir suverstinių krovinių krova vasarį, palyginti su 2010 metų vasariu, išaugo 22,5 proc. iki 1,144 mln. tonų, generalinių krovinių – 12,5 proc. iki 821 tūkst. tonų, skystų krovinių – 43,7 proc. iki 956 tūkst. tonų.

Vien vasarį perkrauta 18,9 tūkst. tonų ro-ro krovinių – 32,6 proc. daugiau nei pernai vasarį, jūrinių konteinerių (TEU) – 25,2 tūkst. – 23,8 proc. daugiau.

Vasarį laivų skaičius uoste sumažėjo 1,2 proc. iki 483, o keleivių padidėjo 29,9 proc. iki 16,2 tūkstančio.

Pernai Klaipėdos uoste perkrauta 31,27 mln. tonų krovinių.

Susisiekimo ministras Eligijus Masiulis teigia, kad valstybės investicijos į Klaipėdos jūrų uosto infrastruktūrą nėra dovana privačioms uoste dirbančioms krovos bendrovėms ir jų verslui plėtoti.

Pasak E.Masiulio, valstybės lėšos, skiriamos uosto plėtrai, yra adekvačios toms pajamoms, kurias valstybė gauna iš krovos kompanijų, ketvirtadienį rašo dienraštis “Vakarų ekspresas”.

“Šį klausimą vertinu kompleksiškai. Nebūtų Klaipėdos uosto, labai daug įmonių irgi neliktų, jos nemokėtų mokesčių į valstybės biudžetą. Tos investicijos pasiteisina ir grįžta per įvairiausius mokesčius į valstybės biudžetą”, – tvirtino E.Masiulis.

Anot jo, nereikia manyti, kad Klaipėdos valstybinio jūrų uosto rinkliavos yra visas uosto indėlis į valstybės ekonomiką. Su Klaipėdos uostu yra susijęs labai didelis darbo vietų skaičius, darbuotojai moka gyventojų pajamų mokesčius į biudžetą, “Sodros” mokesčius, įmonės taip pat moka mokesčius

“Kitas dalykas, turi būti nustatyti valstybės investicijų atsiperkamumo kriterijai. Negali būti taip, kad valstybė investuoja, o krovos kompanijai staiga nebereikia, pavyzdžiui, geležinkelio bėgių, nes pasikeitė jos savininkas ir planai. Įsipareigojimai turi būti abipusiai. Šiuo atžvilgiu, turi būti nustatytos žaidimo taisyklės. Valstybės pinigai turi būti leidžiami apgalvotai”, – sakė E.Masiulis.

Bendrovės “Klaipėdos nafta” didžiąją dalį krovos vis dar sudaro įmonės “Orlen Lietuva” eksportuojama produkcija, tačiau nutiesus geležinkelio atšaką į Latviją, Klaipėdos įmonė turės konkurentą Ventspilio uoste, rašo “Verslo žinios”.

Padėtis “Klaipėdos nafos” klientų struktūroje gali keistis 2012 metais, kai “Lietuvos geležinkeliai” atkurs Rengės geležinkelio atšaką į Latviją ir pagerins “Orlen Lietuvos” galimybę naftos produktus gabenti per Ventspilio terminalus.

“Atstačius tą geležinkelio ruožą, būtų sustiprinta mūsų įmonės verslo pozicija. Krovinių gabenimo klausimas mums labai svarbus”, – teigė “Orlen Lietuvos” viešųjų ryšių direktorė Aurelija Trakšelienė.

“Klaipėdos naftos” generalinis direktorius Rokas Masiulis pripažino, kad nutiesus atšaką į Latviją galima didesnė konkurencija. Tačiau, tikina jis, jau dabar yra konkurentas Klaipėdoje – koncernui “Achemos grupė” priklausantis Krovinių terminalas, per kurį “Orlen Lietuva” pernai krovė dalį krovinių.

Jo teigimu, Ventspilio terminalai nebūtų pajėgūs krauti viso “Orlen Lietuvos” mazuto, o krauti per kelis uostus neapsimokėtų. Anot jo, šiuo metu yra trys “butelio kakliukai” – geležinkelio estakadų trūkumas, talpyklų skaičius ir krantinės.

Šiuo metu skelbiamas konkursas projektuoti dvi po 32 tūkst. tonų talpyklas, kurias numatoma įrengti per pusantrų metų. Investicijos į jas sieks 17-25 mln. litų. Senieji keturi rezervuarai po 5 tūkst. tonų talpos bus nugriauti. Kol kas nėra apsispręsta dėl geležinkelio estakados tiesimo, ji padidintų cisternų pralaidumą.

Šiuo metu pradėtas remontuoti “Lietuvos geležinkelių” ir “Orlen Lietuva” konfliktų židiniu tapęs geležinkelio ruožas Bugeniai-Rengė bus baigtas kitu metų kovą.

Lietuvos geležinkelių” vadovas Stasys Dailydka teigė, kad 19 km ruožo rekonstravimo darbai vyksta pagal grafiką.

Klaipėdos valstybinis jūrų uostas į infrastruktūros plėtrą kitąmet planuoja investuoti 182,9 mln. litų, arba maždaug 30 mln. litų mažiau nei ketinta investicijoms skirti 2010 metais.

Šiemet apie 206 mln. litų uosto planuota investicinė programa bus atlikta ne daugiau kaip 50 proc., labiausiai dėl teismuose apskųstų konkursų, pirmadienį rašo dienraštis “Verslo žinios”.

“Turiu pripažinti, kad šiemet investicijų apimtis buvo numatyta nepagrįstai didelė, pats turėjau dar mažą patirtį, techniniai projektai neparuošti, dabar įvedžiau kontrolės mechanizmą”, – sakė Klaipėdos valstybinio jūrų uosto direkcijos generalinis direktorius Eugenijus Gentvilas.

Kitąmet turėtų būti tęsiami šiais metais pradėti darbai, statomi tie objektai, kurių konkursai strigo teismuose, vykdomi uosto įplaukos kanalo tobulinimo ir gilinimo projektai, mažųjų laivų prieplaukos statyba ir nemažai smulkesnių projektų.

2011 metų investicijų programa dar gali būti tikslinama, nes neseniai uosto direkcija laimėjo bylą, kurioje restruktūrizuojama įmonė “Lokys” buvo apskundusi konkursą. Pokyčių gali būti ir dėl ką tik įvykusio uosto įplaukos tobulinimo konkurso, nes kaip paaiškėjo atplėšus keturių dalyvių vokus, pasiūlyta žemiausia kaina yra mažesnė nei skaičiuotoji.

“Pagal tai, ką įsivaizdavome, matau, kad sutaupome 12 mln. litų, grįžtame prie tokių įkainių, kokie buvo iki 2005 metais, kol visus darbus monopolizavo “Klaipėdos hidrotechnika” ir įkainiai tapo 4-5 kartus didesni. Tad investicinė programa gali būti tikslinama, atsižvelgus į kintančią situaciją”, – teigė E.Gentvilas.

Dėl neįvykdytų investicijų plano Vyriausybės nutarimu nuo šių metų pavasario yra karpomi uosto vadovų atlyginimai. Anot E.Gentvilo, jo atlyginimas iš viso yra sumažėjęs 20 procentų.

Griežtėjantys reikalavimai laivų naudojamiems degalams kelia nerimą laivybos bendrovėms, bet padeda išgyventi laivų statykloms.

Baltijos jūrą, kuri laikoma viena labiausiai cheminiais junginiais užterštų jūrų pasaulyje, numatoma gelbėti griežtinant reikalavimus laivų naudojamiems degalams. Jau nuo šių metų pradžios įsigaliojo reikalavimas ES valstybių uostuose stovintiems laivams naudoti degalus, kuriuose sieros kiekis neviršija 0,1 proc. Plaukdami Baltijos, Šiaurės jūromis ar Lamanšo sąsiauriu ES valstybių laivai privalo naudoti degalus, kuriuose sieros kiekis neviršija 1,5 proc., o nuo 2015 m. pradžios, Europos Komisijos sprendimu, Baltijos regione dirbantiems laivams įsigalios 0,1 proc. leistina degalų sieringumo norma.

Tai laivybos kompanijų savininkus verčia iš esmės keisti požiūrį į laivų energetiką ir investuoti į naujo tipo variklius, kurie atitiktų būsimus taršos ribojimo reikalavimus. Ypač tai aktualu trumpųjų nuotolių laivybos, pirmiausia – Baltijos ir Šiaurės jūrose dirbančių keltų linijas aptarnaujančioms bendrovėms.

Nuo skerdienos iki atominių reaktorių

Sprendimų ieškoma ir siūloma įvairiausių, iš pirmo žvilgsnio netgi egzotiškų. Štai Danijos bendrovė “Hardeshoj-Ballebro Fargehart” vieną savo keltą, panaudojusi ES paramą, pertvarkė pritaikydama biologiniam kurui. Šį eksperimentinį laivą pirmyn varo dvėseliena ir skerdyklų atliekos. Vasarą pradėjo dirbti Vokietijoje pastatytas sausakrūvis laivas “E-Ship 1″, kuriame šalia dyzelinių variklių sumontuoti vėjo rotoriai, įkraunantys laivo elektros generatorių ir taip leidžiantys sutaupyti 40 proc. dyzelino. Ateities tanklaivių projektuotojai grįžta prie atominių reaktorių, kol kas naudojamų tik kariniuose laivuose ir ledlaužiuose, idėjos, o pramoginiuose kateriuose sėkmingai bandomos saulės energiją kaupiančios baterijos.

Tačiau visa tai – menkas ir didelių įdėjimų reikalaujantis ekologinių pastangų lašas kasdien pigų mazutą deginančių laivų vandenyne. Kadangi EK, nors ir spiriama senesnius laivynus turinčių valstybių (tarp jų ir Lietuvos) atstovų priekaištų, neketina švelninti dar 2008 m. Tarptautinės jūrų organizacijos (IMO) priimtų sprendimų, Baltijos regione dirbančioms laivybos kompanijoms tenka dairytis pigiai ir greitai įgyvendinamų išeičių. Viena jų – mazutą keitsi dyzelinu ar jūriniu gazoliu, nors tokie degalai 20–30 proc. brangintų plukdymo sąnaudas. Antras vis daugiau šalininkų sulaukiantis būdas – suskystintomis dujomis varomi laivai.

Suskystintų gamtinių dujų varikliai ypač domina jūrinių keltų kompanijas. Bendrovė “Viking Line” jau paskelbė įrengsianti dujinius variklius dviejuose savo laivuose, kursuojančiuose tarp Švedijos ir Suomijos. Tokie varikliai projektuojami ir naujai statomuose keltuose.

Įveikė dešimt konkurentų

Klaipėdiečių bendrovė “Vakarų laivų statykla” jau pernai gavo norvegų kompanijos “Fosen Namsos Sj AS”, valdančios 8 keltų ir 5 greitaeigių katerių maršrutus, užsakymą nedideliam, galinčiam plukdyti 120 automobilių ir 250 keleivių, suskystintomis dujomis varomam keltui. O neseniai “Vakarų Baltijos laivų statykloje”, įkurtoje koncernui “BRLT Grupp” įsigijus “Baltijos” laivų statyklą ir sujungus ją su “Vakarų laivų statykla”, pradėtas montuoti kol kas didžiausias pasaulyje 600 keleivių ir 242 automobilius gabensiantis dujomis varomas keltas.

Jo užsakovė – Norvegijos kompanija “Fjord 1 Nordvestlandske” – valdo solidų 63 keltų laivyną. Klaipėdoje statomas keltas bus jau dvyliktas šios bendrovės suskystintomis dujomis varomas laivas. Pirmąjį norvegų bendrovė įsigijo prieš dešimtmetį ir spėjo įsitikinti tokių laivų pranašumu. Dujomis varomas keltas į aplinką išskiria 90 proc. mažiau azoto ir 20 proc. mažiau anglies dioksido nei dyzelinis jo analogas.

163,6 mln. Lt vertės užsakymą gauti klaipėdiečiams padėjo bendradarbiavimas su norvegų laivų statykla “Fiskerstrand Verft AS”, kurioje Klaipėdoje pastatyti keltai baigiami įrengti. Lietuvos ir Norvegijos laivų statytojų drauge įsteigta bendrovė “Fiskerstrand BLRT AS”, konkuruodama dėl “Fjord 1″ užsakymo, sėkmingai įveikė dešimt kitų laivų statyklų iš Vokietijos, Lenkijos, Olandijos ir Skandinavijos šalių.

Prezidentė Dalia Grybauskaitė teigiamai įvertino Jungtinių Amerikos Valstijų vyriausybės sprendimą pradėti gabenti krovinius tarptautinei misijai Afganistane tranzitu per Klaipėdos uostą.

“Tai dar vienas ženklas, kad dialogas tarp Lietuvos ir JAV stiprėja, o abipusiškai naudingas praktinis bendradarbiavimas duoda vis daugiau apčiuopiamų rezultatų. Jungtinių Amerikos Valstijų krovinių tranzitas atneš ekonominės naudos mūsų valstybei, o bendradarbiavimas šioje srityje padidins Lietuvos indėlį stiprinant tarptautinį saugumą”, – kalbėjo Prezidentė Dalia Grybauskaitė.

Numatoma, kad pirmoji JAV krovinių siunta tarptautinei misijai Afganistane Klaipėdos uostą pasieks šių metų gruodį.

Šis JAV vyriausybės sprendimas yra keletą mėnesių trukusių intensyvių diplomatinių derybų Vilniuje ir Vašingtone rezultatas.

Per Klaipėdos uostą krovinius jau gabena Vokietija ir Jungtinė Karalystė.

Klaipėdos valstybiniame jūrų uoste šių metų sausį–spalį krauta 25,3 mln. tonų krovinių, arba 12,7 proc. daugiau nei prieš metus. Lyginant 2009 ir 2010 m. spalio mėnesių rezultatus matomas net 19,6 proc. augimas.

Pasak uosto generalinio direktoriaus Eugenijaus Gentvilo, Klaipėda galėtų pasigirti ir antrą mėnesį iš eilės kylančiu priimtų laivų skaičiumi: pernai spalį ją aplankė 802, šįmet – jau 812 laivų. Tačiau jei skaičiuotume nuo metų pradžios, tendencijos išlieka nepakitusios: į uostą šįmet atplaukė 545 laivais mažiau nei pernai.

“Tai turi įtakos gaunamoms įplaukoms iš uosto rinkliavų, kurios didėja lėčiau nei krovos rodikliai – nepilnais dviem procentais. Maždaug tiek pat didėja ir vienam laivui vidutiniškai apskaičiuojama rinkliavų suma. Mat tonažo rinkliava tesudaro trečdalį surenkamų lėšų, o kitos rinkliavos – navigacinė, krantinės, sanitarinė, keleivių – su atplukdomo krovinio kiekiu nėra susijusios. Kadangi priimami vis didesni laivai, mažėja vidutiniškai vienai krovinio tonai tenkanti rinkliavų dalis”, – aiškina uosto ekonomikos ir finansų direktorius Martynas Armonaitis.

Nuo 2010 m. pradžios Klaipėdos uostas surinko 102,063 mln. Lt rinkliavų, arba 1,8 mln. Lt daugiau nei pernai.

“Be uosto Klaipėda atrodytų kaip Ukmergė ar Nemenčinė – nieko geresnio nebūtų. Visa miesto stiprybė yra uostas”, – įsitikinęs verslo konsultantas, buvęs Klaipėdos ekonominės plėtros agentūros vadovas Raimundas Vaitiekūnas.

"Veido" archyvas

Uosto kaimynystė – privalumas čia dirbantiems verslininkams

Miesto varomoji jėga – Klaipėdos valstybinis jūrų uostas – krizę, regis, jau išgyveno. Uoste ir Būtingės terminale per pirmąjį pusmetį perkrauta 15 mln. tonų krovinių – 14,5 proc. daugiau nei tuo pačiu laikotarpiu pernai. “Nors, palyginti su rekordinių uostui 2008-ųjų pradžia, šio pusmečio krovos rezultatai dar atsilieka 2–3 proc., svarbu matyti tendencijas. O jos rodo, kad netgi sustojus augimo tempams šiuos metus uoste turėtume palydėti nauju krovos rekordu. Nebent prasidėtų nauja pasaulinė krizė ar dar nutiktų kas nors baisaus”, – beldžia į stalą Klaipėdos uosto generalinis direktorius Eugenijus Gentvilas.

Uosto rinkliavų iki šiol irgi daugiausia buvo surinkta 2008-aisiais – 126 mln. Lt. Šįmet naujo rekordo siekti nežadama, nes pavasarį įsigaliojo nemažai nuolaidų į uostą atplaukiantiems laivams. Pirmąjį pusmetį buvo surinkta 60,3 mln. Lt rinkliavų – maždaug milijonu litų daugiau nei per tą patį praėjusių metų laikotarpį.

40 proc. Klaipėdos uosto krovinių yra tranzitiniai. Rygos, Ventspilio, Talino uostuose ši dalis dėl Rusijos krovinių gerokai didesnė – 70–90 proc. Lietuvos uostą gelbsti Baltarusijos kroviniai, kurių Klaipėdoje kraunama dvigubai daugiau nei iš Rusijos atkeliaujančių. Todėl nieko nuostabaus, kad šalies politikai su kaimynine valstybe pastaruosius metus stengiasi sugyventi draugiškai. Juk pačioje Lietuvoje vartojimas atsigauna iš lėto, tad didesnės krovos apimtys tiesiogiai susijusios su didėjančiu eksportu ir tranzitinių krovinių pritraukimu.

Dėl kiekvieno didesnio tranzitinio krovinio tarp netoli vienas kito esančių Baltijos uostų verda nuolatinė arši kova. Štai prieš metus Klaipėda paveržė iš Ventspilio dalį baltarusiškų trąšų eksporto, o Ryga iš Klaipėdos neribotam laikui “pasiskolino” Kazachstano krovinių srautą. Kol lietuviai skaičiavo, verta ar ne dėl Baltarusijos naftos gamyklų iš Venesuelos importuojamos žalios naftos plėsti “Klaipėdos naftos” terminalą, krovinys pamojavo rankele ir pabėgo į Taliną.

“Negalima norėti visko iškart”, – taip “Veidui” šį faktą komentavo susisiekimo ministras Eligijus Masiulis. O E.Gentvilas sako palaikąs naujojo “Klaipėdos naftos” vadovo Roko Masiulio poziciją: dėl metų krovos kontrakto neverta investuoti kelių milijonų. “Kita kalba, jei būtų gautos ilgalaikės garantijos. Klaipėda yra artimiausias uostas Navapolacko ir Mozyriaus naftos perdirbimo gamykloms, todėl baltarusiams per čia apsimokėtų vežti. Tačiau ir “Klaipėdos nafta” tokiu atveju turėtų būti įsitikinusi, kad čia nekalbama apie tris tanklaivius”, – komentuoja uosto generalinis direktorius.

Dažniausiai konkurencinė uostų kova vyksta įvairiomis tarifų nuolaidomis (tiek uostuose, tiek į juos vedančiuose geležinkeliuose). Taip pat stengiamasi atplaukiantiems laivams sudaryti kuo geresnes sąlygas. Štai “Klasco” visai neseniai išlydėjo pirmąjį laivą, kurį baltarusiškomis trąšomis buvo leista pakrauti iki 13 m grimzlės. Tai tapo įmanoma iškėlus paskutinius uosto laivybos kanale gulėjusius akmenis. Nuo šiol Klaipėdoje laivai galės pasikrauti didesnį krovinio kiekį, todėl gabenimo išlaidos eksportuotojams taps mažesnės, krovos kompanijų pajamos – didesnės, o Lietuvos uostui bus lengviau konkuruoti dėl visų taip geidžiamo tranzito.

Uostas pildo miesto biudžetą

Kaip iš uosto sklindančios geros žinios atsiliepia miestui? “Klaipėda gyvena gal šiek tiek geriau nei kiti, bet žmonių atlyginimai nekyla, nedarbas, nors ir žemesnis negu vidutiniškas Lietuvoje, vis dar labai didelis”, – priežasčių džiaugtis kol kas nemato Klaipėdos miesto meras Rimantas Taraškevičius.

Per mėnesį padidėjęs 0,3 proc., liepos pradžioje Klaipėdoje nedarbas siekė 13,9 proc. Nors vasarą uostamiestyje gerokai padaugėja sezoninių darbų, pagal nedarbo lygį Klaipėda atsilieka netgi nuo Kauno (13,1 proc.).
Tačiau pagal šių metų biudžeto pajamų surinkimą Klaipėdos savivaldybė rodo geriausią rezultatą tarp didžiųjų šalies miestų, o visos Lietuvos mastu užima ketvirtą vietą. Iki birželio Klaipėdos savivaldybė surinko 45,5 proc. metinių pajamų. Geriau biudžetą sekėsi rinkti tik Birštono (49,5 proc.), Visagino (56,1 proc.) ir Joniškio rajono (45,8 proc.) savivaldybėms.

“Miesto biudžeto stabilumą išlaiko pakrantėje įsikūrusios ir sėkmingai veikiančios įmonės. Biudžetas surenkamas iš komercinio nekilnojamojo turto ir gyventojų pajamų mokesčio, tad jis sėkmingai vykdomas dėl uosto veiklos ir plėtros”, – komentuoja Klaipėdos verslininkė ir savivaldybės tarybos narė Eugenija Odebrecht.

Pirmąjį pusmetį Klaipėdos miesto savivaldybės biudžetas planus viršijo: surinkta 5 mln. Lt daugiau nei planuota. “Optimizmu dėl to netrykštu, nes per vieną mėnesį šis perviršis gali išnykti kaip dūmas. Biudžeto pajamos priklauso ne tik nuo uosto veiklos, bet ir nuo visų dirbančių žmonių. Be to, pernai, palyginti su 2008-aisiais, pirmąjį pusmetį baigėme surinkę 38 mln. Lt pajamų daugiau, o šių metų pirmąjį pusmetį surinkta 10,5 mln. Lt mažiau nei 2009-aisiais tuo pačiu laikotarpiu”, – lygino Klaipėdos miesto meras.

Prasčiausiai uostamiesčio savivaldybei sekasi rinkti pajamas iš komercinio nekilnojamojo turto. “Neblogai atrodo gyventojų pajamų mokesčio rinkliavos rezultatai, bet kol kas stringa komercinio nekilnojamojo turto mokestis – pramonės įmonės, nekilnojamojo turto plėtros bendrovės nesugeba jo sumokėti. Per pirmąjį pusmetį turėjome surinkti 17,7 mln. Lt nekilnojamojo turto mokesčio, o surinkome milijonu litų mažiau”, – nelengvą uostamiesčio įmonių padėtį atskleidžia R.Taraškevičius.

Antra pagal ekonomiką

Nors sunkmetis Klaipėdą prispaudė taip pat kaip ir kitus miestus, savo išskirtinumo uostamiestis neprarado. Pagal gyventojų skaičių (187 tūkst.) Klaipėda – trečias Lietuvos miestas, bet vertinant svarbiausius ekonominius rodiklius išsiveržia į antrą vietą ir jau senokai palieka Kauną už nugaros. 2010 m. tiesioginės užsienio investicijos vienam gyventojui Klaipėdos mieste siekė 12,4 tūkst. Lt, Kaune – apie 8 tūkst. Veikiančių įmonių tūkstančiui gyventojų Klaipėdoje tenka 41, Kaune – 39. Vienam Klaipėdos apskrities gyventojui tenkantis BVP 2008-aisiais siekė 33 tūkst. Lt, o štai Kauno – beveik 32 tūkst. Lt.

Kodėl pagal gyventojų skaičių kone dvigubai mažesnis miestas gali pasigirti geresniais ekonominiais rodikliais? Ekspertai neabejoja – tai uosto, jame sėkmingai dirbančių įmonių ir pirmosios Lietuvoje laisvosios ekonominės zonos (LEZ) nuopelnas. “Išgirdus šį klausimą pirmiausia prieš akis iškyla Klaipėdos LEZ. Klaipėda tokią zoną kūrė pirma, investuotojai pirmiausia atėjo ten, o Kauno LEZ ne tik vėliau kūrėsi, bet ir susidūrė su įvairiais sunkumais dėl žemės. Antra priežastis – uostas. Jei ateina eksportuotojas, uostamiestis jam – patraukli vieta”, – komentavo asociacijos “Investuotojų forumas” vykdomoji direktorė Rūta Skyrienė.

Beje, praėjusią savaitę Klaipėdos LEZ sulaukė tarptautinio pripažinimo. “Financial Times” grupei priklausantis žurnalas “FDI Magazine” paskelbė patraukliausių pasaulio ekonominių zonų sąrašą, į kurį, užimdamas dvidešimtą vietą, pakliuvo ir Klaipėdos LEZ. “Pavyzdžiui, “Orion Global Pet” investuotojų forumo nariai labai patenkinti visomis paslaugomis, kurias teikia Klaipėdos LEZ – planavimu, statybomis, problemų sprendimu”, – kad Klaipėdos LEZ vertas šio pripažinimo, mano ir R.Skyrienė.

Panašias priežastis, kodėl Klaipėda pagal ekonominius rodiklius lenkia Kauną, vardijo ir “Vakarų medienos” grupės valdybos pirmininkas Sigitas Paulauskas, savo verslą plėtojantis Klaipėdoje. “Didžiausias Klaipėdos pranašumas – gera geografinė padėtis. Eksportuojančioms įmonėms svarbu būti prie uosto, operatyviai sukrauti produkciją į laivus, nes mažesnės transportavimo išlaidos. Klaipėda – vartai į Vakarų Europą, Skandinavijos šalis. Be to, Klaipėdoje verslo sąlygos palankesnės negu Vilniuje – mažiau biurokratijos”, – aiškino verslininkas.

Jam pritaria ir Klaipėdos LEZ valdymo bendrovės generalinis direktorius Eimantas Kiudulas. “Tiesioginių užsienio investicijų atžvilgiu nemažai prisideda vietinės valdžios požiūris – nors valdžia neremia tiesiogiai, investuotojams svarbu, kad jie mielai laukiami, jų problemos nesudedamos į stalčių”, – tvirtino E.Kiudulas.

Tuo tarpu Kaune, S.Paulausko nuomone, vietinė valdžia trukdo investuotojams. “Investuotojai eina ten, kur aiškios ir skaidrios taisyklės. Vadinasi, Kaune kažkas negerai, jeigu jį aplenkia investicijos. Prisiminkime elektrinės istoriją – meras visais būdais stengėsi, kad neateitų “Gazpromo” investicijos. Tai absoliutus nesupratimas: suomių investicijos gerai, o rusų – jau blogai”, – stebėjosi S.Paulauskas.

Tiesa, smulkieji verslininkai Klaipėdos miesto valdžios pagirti nelabai turi už ką. Tiek E.Odebrecht, tiek Klaipėdos apskrities darbdavių asociacijos prezidentas Aras Mileška pasigenda vietos valdžios dėmesio vidutiniam ir smulkiajam verslui. “Juk vienintelis miestas, neturintis verslo inkubatoriaus, yra Klaipėda”, – pabrėžė A.Mileška.

Tikisi pritraukti užsienio investuotojų

Užsienio investicijų Klaipėda šįmet tikisi sulaukti daugiau nei pernai. Klaipėdos LEZ valdymo bendrovės generalinis direktorius E.Kiudulas nuo pavasario jaučia atsigaunantį investuotojų domėjimąsi. Šiais metais logistikos terminalą pradės statyti 21-asis Klaipėdos LEZ investuotojas – pasaulinio koncerno “Heidelbergcement” įmonė Lietuvoje. Kitąmet turėtų prasidėti “Fortum Heat” termofikacinės elektrinės statybos.

“Iki metų pabaigos tikimės pasirašyti dar tris kontraktus su užsienio investuotojais iš metalo perdirbimo, elektronikos surinkimo ir inžinerinių paslaugų sričių. Praėjusiais metais įmonės nepriėmė daug investicinių sprendimų – į LEZ atėjo tik vienas investuotojas. Dabar jaučiame atsigavimą: jei įmonės priima sprendimus plėstis ar perkelti gamybą, 2011-ieji eksporto rinkose bus geresni”, – mano E.Kiudulas.

Labiausiai iš visų LEZ veikiančių įmonių sunkmečiu susitraukė “Yazaki Wiring Technologies Lietuva” – tiek gamybos apimtimi, tiek darbuotojų skaičiumi. Iš kadaise dirbusių daugiau nei 3 tūkst. žmonių liko vos apie 200. E.Kiudulo tvirtinimu, dauguma įmonių sugebėjo prisitaikyti dirbti naujomis rinkos sąlygomis, o, tarkime, įmonei “Orion Global Pet” praėję ir šie metai yra patys sėkmingiausi.

Sėkmingais metais gali pasigirti ir daugiau Klaipėdos įmonių. “Sunkmečiu Klaipėda negriuvo į tokią didelę depresiją kaip kiti regionai. Uosto krova nukrito ne tiek ir daug, o iš didelių pramonės įmonių su neįveikiamais sunkumais susidūrė tik “Yazaki Wiring Technologies”. Mūsų grupė ir sunkmečiu 10–15 proc. didino apimtis. Klaipėdos regiono įmonės visokiais laikais sugeba gyventi ir neverkti”, – pasakoja S.Paulauskas.

“Aš seniai sakau, kad Klaipėda de jure – trečias miestas, o de facto – antras. Kad tai suvoktum, nereikia būti nei ekonomistu, nei statistiku. Teigiamų poslinkių ir Kaune matyti, bet Klaipėdoje pozityvesnė aplinka: ko klaipėdiečiai patys nespėja atrasti, jiems atveža didelis srautas svečių. Turistai atvažiuoja mūsų mokyti, išsireikalauja, kad paslaugos ir bendravimas būtų aukštesnės kokybės”, – apibendrina E.Odebrecht.

Ilgėja turistinis sezonas

Uostamiestyje šią vasarą turistų pagausėjo. Klaipėdos turizmo ir kultūros informacijos centro duomenimis, balandį–birželį jų apsilankė 8–9 proc. svečių daugiau nei pernai – 24 tūkst. “Kasmet jaučiame šiokį tokį turistų pagausėjimą. Šįmet turistinio sezono pradžią pajutome anksčiau, nes jau gegužę sulaukėme nemažai svečių”, – pastebėjimais dalijosi Klaipėdos turizmo ir kultūros informacijos centro direktorė Romena Savickienė. Tokį pagyvėjimą ji sieja su pagerėjusiu susisiekimu ir pilnesniais į uostą atplaukiančiais keltais.

Į Klaipėdą daugiausiai užsuka vokiečių, antroje vietoje – ispanai, kurių dauguma atplaukia kruiziniais laivais. Šiemet padaugėjo turistų iš Rusijos, Baltarusijos, Lenkijos. “Labai stipriai jaučiame, kad pagausėjo lietuvių. Tautiečiai pradėjo daugiau keliauti po Lietuvą – gal dėl krizės, o gal skatinami gero oro”, – svarstė Klaipėdos turizmo ir kultūros informacijos centro direktorė.

Lietuviams vykti į uostamiestį verta ne tik dėl jūros, bet ir dėl vasarą prie jos suintensyvėjančio renginių srauto. Jūros šventė jau seniai laikoma masiškiausiu šalies renginiu. Ypač didelio dėmesio ji sulaukė pernai, kai pirmą kartą tapo tarptautinės burlaivių regatos “Tha Tall Ships’ Races” finaliniu uostu. Kitąmet Lietuva priims dar vieną giminingą regatą – “The Culture Tall Ships’ Races”. Dėl jos netgi ketinama pora savaičių vėlinti tradiciškai per Klaipėdos miesto gimtadienį – rugpjūčio pirmąją – organizuojamą Jūros šventę.

Klaipėdos muziejai sulaukia daugiau lankytojų negu Kauno, nes Jūrų muziejus – pats lankomiausias muziejus visose Baltijos šalyse. Pernai Klaipėdos muziejus aplankė 401 tūkst., Kauno – 367 tūkst. žmonių.

Dviračių takų ilgiu uostamiestis ne tik kone dvigubai lenkia Kauną, bet ir prilygsta gerokai didesnei sostinei. Klaipėdoje driekiasi net 80 km dviračių takų. Gausus dviratininkų pulkas šiame mieste turi tiek teisių, kad juo jau pradeda skųstis pėsti klaipėdiečiai.

Be to, Klaipėdoje – ne tokios didelės automobilių spūstys, mažesnis nusikalstamumas, patogiau auginti vaikus: juk Kauno darželiuose šimtui vaikų tenka 92 vietos, o Klaipėdoje – 96.

Tiesa, gydytojų ir vaistinių klaipėdiečiams statistiškai tenka mažiau negu kauniečiams. Prastesni pajūrio mieste ir gyventojų mirtingumo rodikliai. Klaipėdiečių skundai dėl pramonės ir krovos įmonių teršiamo oro sklinda toli už miesto ribų. Tačiau papūtę vakariniai vėjai greitai išsklaido debesėlius, o pasivaikščiojimai pajūriu klaipėdiečiams – pats geriausias vaistas.

"Veido" archyvas

Nors kruizinės laivybos sezonai planuojami iš anksto (2011-ųjų sezonui jau dabar užregistruoti dvidešimt devyni įplaukimai į Klaipėdos uostą), nežymios sąrašų pataisos vyksta nuolatos. Naujausiais duomenimis, šįmet aplankyti Klaipėdą žada 48 kruiziniai laivai – dviem mažiau nei 2009-aisiais. Jie atplukdys maždaug 38 tūkst. turistų. Tuo tarpu konkuruojantis Rygos uostas neseniai pranešė šįmet žadantis aptarnauti ketvirtadaliu mažiau kruizinių laivų.

2010-aisiais mūsų uostamiestyje turėtų pasirodyti iki šiol čia nebuvusių “Kristina Cruise Line” ir “Tui Cruises” kruizinių linijų atstovai. Didžiausias iš šįmet laukiamų, 272 m ilgio “Costa Magica”, Lietuvos jūrų uoste žada pasirodyti tris kartus. Ligšiolinis ilgio rekordininkas Klaipėdoje – laineris “Constellation” (294 m), priklausantis neseniai susijungusioms “Royal Caribbean International” ir “Celebrity Cruises” linijoms, tikimasi, prisimins mūsų uostą 2011 arba 2012 metais.

Klaipėdos uostas, siekdamas nebūti aplenktas kruizų organizatorių, šį sezoną suteikė dar didesnių rinkliavų nuolaidų kruiziniams laivams. Per metus antrą ar trečią kartą į uostą užsukantis poilsinis laivas gaus 20 proc. nuolaidą, o nuo ketvirtojo atplaukimo bus apdovanojamas 50 proc. nuolaida. Be to, laivams, kurių tūris didesnis nei 50 tūkst. tonų, rinkliavos apskaičiuojamos taikant maksimalų 50 tūkst. tonų tūrį.

Baltija – ant bangos

Padėtis Baltijos jūros regione pernai, kai pasaulinė kruizų rinka patyrė 4–5 proc. nuosmukį, išliko stabili: jame stebėtas netgi 5 proc. augimas. Baltijoje pernai organizuota 330 kruizų. Klaipėdos valstybinio jūrų uosto direkcijos rinkodaros skyriaus viršininkė Kristina Gontier teigia, tokius kruizus mieliau renkasi intelektualesni keleiviai, mat Baltijos pajūrio miestams būdinga didesnė istorijos ir kultūros paveldo įvairovė, kuria negali pasigirti, tarkim, Karibų jūros baseino uostai.

“Kruizų rinka Amerikoje atsigauna – tai rodo didesnis laivų užpildymas ir didėjančios kruizų kainos. Šįmet ši tendencija turėtų pasiekti ir Europą”, – teigia K.Gontier.

Kruizinės linijos, mėginančios pritraukti į savo laivus skirtingų pomėgių keliautojų grupes, stengiasi įvairinti pramogų pasiūlą. Ypač daug dėmesio skiriama jaunimui. Šįmet Baltijos jūroje pirmą kartą apsilankys spalvingas “Disney Cruise Line” laivas iš JAV, primenantis plaukiojantį pramogų parką vaikams. Netgi ant kranto pasitikti laivo keleivius privalo filmų herojais persirengę uosto tarnybų atstovai. Pirmasis Baltijoje tokiam išbandymui ryžosi Kopenhagos uostas. Jei viešnagė keleiviams patiks, artimiausiais metais atsiras tikimybė vieną iš trijų “Disney Cruise Line” laivų išvysti ir Klaipėdoje.

Kruizas su orkestru

Problemos dėl kruizinių laivų priėmimo Lietuvos krante irgi niekur nedingo. Norintys savarankiškai aplankyti senamiestį turistai vis dar turės klaidžioti neišvaizdžia “Klaipėdos laivų remonto” teritorija, nes pasukamojo tiltelio, iš krantinių atveriančio tiesiausią kelią į miestą, nėra iki šiol. Tiesa, jų klajones turėtų prašviesinti jaunieji menininkai, žadantys turistus Klaipėdos piliavietėje pasitikti džiazo melodijomis.

Klaipėdos turizmo ir kultūros informacijos centro direktorė Romena Savickienė pasakoja, kad ypatingo laivo mūsų uostamiestis šįmet žada sulaukti liepos 15-ąją. “Tai “Mein Schiff”, atplukdysiantis savo denyje garsųjį Vienos filharmonijos orkestrą. Keliaudami iš uosto į uostą muzikantai ne tik koncertuoja laivo keleiviams, bet ir surengia pasirodymus reprezentacinėse lankomų miestų salėse. Klaipėdoje tokio koncerto neišgirsime, nes visi laivo keleiviai pusšimčiu autobusų iškart iškeliaus į Kaliningradą. Nei Kaliningrado, nei Baltijsko uostai tokio laivo patys negalėtų priimti dėl per mažo gylio”, – pasakoja R.Savickienė.

Tačiau “Mein Schiff” keleiviai parodys, ar realu kruizinių laivų turistams siūlyti ekskursijas į Kaliningradą. Apie tokią galimybę seniai galvota, tačiau stabdė vizų klausimai. “Tikslų ekskursijos pageidaujančių turistų skaičių sužinome likus dviem trims paroms iki laivo atplaukimo, o per tiek laiko gauti vizas į Rusiją ir sudėtinga, ir labai brangu”, – aiškina Klaipėdos turizmo ir kultūros informacijos centro direktorė.

Šiemet Klaipėdos valstybinio jūrų uosto direkcijos (KVJUD) investicijos į krantines, gilinimo darbus, geležinkelius ir kitus infrastruktūros plėtros objektus pagal planą turėtų viršyti 206 mln. Lt. Tai įspūdinga suma žinant, kad pernai darbų uoste tebuvo atlikta už 69 mln. Lt, nors užmojų būta 50 mln. Lt didesnių.

Tačiau ir šių metų pradžioje lėšų panaudojimas neatitinka numatytų tempų. Vieniems darbams (pavyzdžiui, išorinio laivybos kanalo dugne gulintiems akmenims iškelti) trukdė šalčiai, kitiems – teisiniai procesai.

Prieš savaitę sušauktame KVJUD tarybos posėdyje uosto direktorius Eugenijus Gentvilas informavo, kad bendrovė “Klaipėdos hidrotechnika” po ilgų svarstymų atsisakė pripažinti, jog 2008-ųjų pabaigoje jos išgilintas, bet ne iki galo traluotas, o per metus naujomis sąnašomis užneštas laivybos kanalo ruožas yra pačios bendrovės darbo brokas.

“Kadangi uostą gilinti būtina, sutartį su rangovu nutraukėme vienašališkai. Tegul bylinėjasi, nes laivai laukti negali”, – pakomentavo E.Gentvilas ir pridūrė, kad neseniai iš Klaipėdos į Daniją išplaukė ir vienintelė “Klaipėdos hidrotechnikos” turėta žemsiurbė.

Pripažinta, kad greičiausiai iki vasaros sezono pradžios nebus atiduota eksploatuoti nauja Smiltynės kelto prieplauka, įrengiama Šiaurės rage. Pirsą marių keltams švartuoti taip pat stato “Klaipėdos hidrotechnika”. Darbai pradėti pernai spalį, bet iki pavasario jie nė neįpusėjo – pasak Uosto direkcijos infrastruktūros ir plėtros direktoriaus Vido Karolio, kol kas tesukalti tik būsimo pirso poliai.

Prieš dešimt dienų teismui apskųstas Klaipėdos keleivių ir krovinių terminalo statybos rangovo konkursas, todėl balandį galėjusios prasidėti ilgai lauktos terminalo statybos atidėtos dar mažiausiai mėnesiui. Dėl 172 mln. Lt uosto investicinėje programoje iki 2012 m. įkainoto projekto šiame konkurse varžėsi dešimt potencialių Lietuvos ir užsienio rangovų.